Aktualijos

STAR Cities: kaip įtraukti vietinius ir bendruomenes į upių turizmą?

STAR Cities – tai „Interreg Europe“ programos projektas, skirtas padėti Europos regionams rengti ir vykdyti regioninę politiką plėtojant upių turizmą.
Neseniai įvyko pirmasis „Interreg Europe“ organizuotas virtualus seminaras, skirtas pasidalinti gerosiomis praktikomis tema „Kaip įtraukti vietinius gyventojus ir bendruomenes plėtojant upių turizmą?“. Seminare savo patirtimi dalinosi 3 STAR Cities projekto partneriai iš Hamburgo (Vokietija), Marnos slėnio (Prancūzija) bei Kauno (Lietuva).
„Skelbdami atvirą kvietimą įsitraukti į projektą kasmet atrandame vis daugiau naujų aktyvių formalių ir neformalių bendruomenių Kaune ir Kauno rajone. Skatiname bendruomenes spręsti lokalius iššūkius kūrybiškai, remiantis Fluxus principais, pasitelkiant menininkų pagalbą ir jų kūrybines idėjas. Pastebėjome, jog kasmet atsiranda vis daugiau iniciatyvų, organizuojamų šalia upių. Tai rodo, jog upės tampa pagrindiniu kai kurių bendruomenių dėmesio centru,“ – sako „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ kuratorė Greta Klimavičiūtė-Minkštimienė.
Visą virtualų seminarą kviečiame pažiūrėti čia.
 
Nuotr. A. Aleksandravičiaus

by Egle_r

Aviaciją pamilęs Gediminas – apie J. Mačiūno vardą Karmėlavos oro uostui, potyrį į Kauną atvykus iš Vilniaus ir kūrybą

Prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorių komandos prisijungęs Gediminas Almantas yra naujai iškeptas kaunietis. Kūrybišką ir kultūrinę „Kaunas 2022“ ambasadorių komandą papildęs Gediminas yra ne kultūros, o aviacijos lauko žmogus. Tačiau, pasak jo paties, kūrybiškai galima žvelgti į daugybę dalykų, kurie nebūtinai tiesiogiai susiję su kultūra.
Read more

by Egle_r

„Gatvės rokas 2020“ Ramučiuose: motociklų griausmas ir drive in roko dvasios kinas

Birželio 26 d. Kauno rajone pirmą kartą vyks drive in „Gatvės roko 2020“ kino renginys: dėl šįmet paskelbtos pandemijos renginio organizatoriai – Ramučių kultūros centras kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ – griausmingą koncertą keičia į ne mažiau įspūdingą programą: Lietuvos baikerių klubų šou, foto ir gatvės meno parodas, drive in kino repertuarą.
„Septintą kartą vykstantis roko festivalis Ramučiuose yra „Kaunas 2022“ projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalis, o dėl karantino šiemet įgauna ir kitą formą. Žvelgiu į tai kaip galimybę kalbėti apie roką plačiąją prasme, kurti naujas bendrystes bei dar labiau įtraukti vietos bendruomenę“, – pasakojo „Kaunas 2022“ projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ koordinatorė Augustina Kinderytė.
Festivalio „Gatvės rokas 2020“ metu vietoje koncertinės programos šįmet bus rodomi trys aukštus reitingus turintys filmai apie roko kultūrą: vieno iš Lietuvos roko kultūros pradininkų Nėriaus Pečiūros režisuotas dokumentis filmas „Jaunimas prieš sovietus“, pasakojantis apie „tų laikų“ jaunimą bei muziką ir du „Kino pavasario“ festivalyje pasirodę filmai – „Geri ketinimai“ bei „Vasara“.
„Vasara“ žiūrovus taip pat nukels į Sovietų Sąjungą, legendinės trijulės – Viktoro Cojaus, Maiko Naumenko ir Natalijos Naumenko – draugystę „perestroikos“ išvakarėse ir priartins prie rusų ronkenrolo šaknų. O „Geri ketinimai“ papasakos apie dėl futbolo, rokenrolo ir savo trijų vaikų gyvenantį Gustavą, kurio istorija, nors klostosi ne visada patogiai ir taip, kaip norisi, bet pavergia šviesa ir jautrumu.
„Manau, kad šiuo laikotarpiu svarbu būti aktyviems kultūros sektoriuje ir veikti proaktyviai – patiems ieškoti sprendimų ir juos priimti užuot jų laukus iš „viršaus“,“ – sako „Kino pavasario“ festivalio direktorius Algirdas Ramaška, karantino laikotarpiu su komanda suorganizavęs drive in kino teatrą oro uoste.
Roko ir gero kino mėgėjams kino sale taps duris kultūrai atverianti UAB „Hollister Lietuva“ automobilių aikštelė. Renginį pradės Lietuvos baikerių klubų šou, vyks fotomenininkų Tomo Pabedinsko ir Artūro Morozovo parodų atidarymai, bus galima išvysti kūrėjo Karolio Grubio gatvės meno kūrinį, lazerių šou, o drive in kino vakarą vainikuos ugnies pasirodymas. Renginys bus verčiamas į gestų kalbą, o filmai – rodomi su lietuviškais subtitrais.

by Sandra

Tiesiogiai iš Kauno menininkų namų – LRT KLASIKOS laida „Pakeliui su vasara“

Šią vasarą LRT KLASIKA žada daug tikrų ir garsinių kelionių. Viena jų – laida „Pakeliui su vasara“ kas antrą savaitę kraustysis į Kauną ir bus transliuojama iš Kauno menininkų namų (V. Putvinskio g. 56). Pirmoji dviejų valandų trukmės laida bus transliuojama jau šį penktadienį, birželio 19 d., nuo 16.05 val. – visi norintieji kviečiami aplankyti laidos studiją, kuri esant geram orui įsikurs Kauno menininkų namų terasoje.

„Kaunas pilnas skambančių vietų, tad tikiuosi, per vasarą spėsiu jas visas aplankyti ruošdamasi tiesioginėms laidoms – bet jau galiu išduoti, kad pirmoji ekskursija bus po Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrių, vėliau lankysiu ir Kaune gyvenusių menininkų memorialinius namus. Pirmojoje laidoje taip pat domėsiuosi, kaip gyvena šiuo metu galerijoje „Meno parkas“ savo tapybą eksponuojanti Elena Balsiukaitė – jos studija veikia buvusiose kareivinėse.
Visą vasarą daug dėmesio skirsiu organizacijos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ veikloms, taigi laidoje bus kalbų ir apie Kauno modernizmą, ir apie poeziją troleibusuose, ir apie bendruomenių vasaros šventes. O kokios muzikos klauso Kauno rašytojai, ekskursijų gidai, paveldo specialistai, meno kuratoriai, man kol kas paslaptis – bet ir tai išgirsime „Pakeliui su vasara“ transliacijose iš Kauno menininkų namų“, – įdomų turinį žada laidos vedėja Kotryna Lingienė ir kviečia klausytis transliacijų.
„Viena iš itin svarbių Kauno menininkų namų ir jame įsikūrusio Kultūros infocentro veiklos krypčių – kultūros informacijos koordinavimas ir sklaida. Džiugu, kad kasmet augame, kartu įgyjame vis stipresnių partnerių, tad bendradarbiavimą su LRT KLASIKA laikyčiau vienu reikšmingiausių šių metų įvykių mūsų Kultūros infocentro veikloje“, – apie bendrą projektą su LRT kalba Kauno menininkų namų direktorė Rūta Stepanovaitė.
Kitos „Pakeliui su vasara“ laidos tiesiogiai iš Kauno menininkų namų bus transliuojamos kas antrą ketvirtadienį. Antrosios iš Kauno transliuojamos laidos klausykitės liepos 2 dieną.
Išsamiau apie klasikinės muzikos ir kultūros radijo LRT KLASIKA vasaros programą skaitykite čia.
LRT KLASIKOS galima klausytis ir per radiją, ir internetu.
LRT informacija

by Sandra

Kauno moksleivių nuotykiai: paryčiais teko vežti kolonėles, įstrigti traukinyje ir ieškoti pagalbo

„Tai buvo nuostabi patirtis. Mes daug ko išmokome“, – sako „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Kauno iššūkis“ dalyvė Gustė Vaivilavičiūtė. Antrus metus bebaigiantis „Kauno iššūkio“ projektas „Puota: audio kultūra“ per vasarą atsisveikina su kauniečiais, ir siūlo nerti į poeziją – traukiniuose ir Kauno viešose erdvėse. Tuo tarpu patys projekto dalyviai skaičiuoja projekto metu patirtus savo pirmuosius kartus, nuotykius, džiaugsmus ir atradimus.
Projektas „Puota: audio kultūra“ kalba apie poeziją. Jo idėjos autoriai ir įgyvendintojai  – Kauno moksleiviai, dalyvavę 2019 metais „Kaunas 2022“ paskelbtame „Kauno iššūkyje“ ir jį laimėję.
Projekto esmė: į netradicines erdves perkelti poeziją. Pirmaisiais projekto metais ji skambėjo Kauno viešajame transporte ir traukiniuose Kaunas-Vilnius. Tąsyk miesto viešajame transporte buvo galima klausytis miestiečių kurtos poezijos įrašų, o traukinyje į Vilnių – priminimų apie Kauną tinklalaidės įrašų.
Poezijos skaitymai vyko ir kitose erdvėse – apleistoje Šv. Sakramento bažnyčioje, daugiabučio laiptinėje.
Šiemet projektas finišuoja baigdamas jau antrąjį savo sezoną, pristatydamas kauniečiams bei miesto svečiams nuveiktus darbus ir kviečiantis vėl panirti į poeziją.
Poezijos paroda ir puota akims 
Balandžio-gegužės mėnesiais, paskelbtus atvirą kvietimą siųsti autorinės kūrybos eilėraščius tema „Atgimimas“, sulaukta daugiau nei 50 kūrėjų ir apie 100 jų eilėraščių.
Pasak  projekto koordinatorės Austėjos Pociūtės, komisija iš visų atsiųstų eilėraščių atrinko 16, kurie bus integruojami į viešas miesto erdves bei traukinius liepos mėnesį. Kiekvieną savaitę tam tikrose Kauno erdvėse pasirodys po keturis eilėraščius, iš kurių miestiečiai galės rinkti jiems labiausiai patikusį. Geriausių kūrinių autoriai bus sveikinami rugpjūčio mėnesį.
Taip pat liepos mėnesį bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ „Puotai“ devyniuose traukiniuose skirs specialias plokštumas, kur bus iškabinti eilėraščiai.
Norėjo pasiekti kuo didesnę auditoriją
Kaip sakė A. Pociūtė, „Puota“, besitęsianti jau antrąjį sezoną, sulaukė daug kauniečių susidomėjimo.
„Buvo labai smagu matyti tokį aktyvų dalyvavimą, įsitraukimą. Šis projektas buvo iššūkis ir jaunimui. Manau, kad jį įveikėme, o tai suteikė dar daugiau motyvacijos“, – kalbėjo pašnekovė.
Kalbėdama apie temą kūriniams – „Atgimimas“ – A.Pociūtė pastebėjo, kad kiekvienas ją interpretavo savaip: vieni rašė apie savo asmenines patirtis, kiti – apie bendrą šio laikmečio situaciją.
„Kodėl savo projektui apskritai pasirinkome poeziją? Galbūt todėl, kad mūsų komandoje buvo daug rašančių žmonių, o poezija, audio kultūra pasirodė mažai išnaudota niša. Koncentravomės ties tuo, kaip ją išnešti į visuomenę, pristatyti netradicinėse erdvėse, norėjome pasiekti kuo didesnę auditoriją“, – sakė A.Pociūtė.
A. Pociūtė teigė, jog kiekvienam linkėtų prisijungti prie programos „Kauno iššūkis“ – kaip platformos naujoms idėjoms ir kūrybai: „Man tai davė nuostabią patirtį.“
Idėja dėl poezijos pasiteisino
Moksleivė Gustė Vaivilavičiūtė – jauniausia „Puotos“ dalyvė: projekto pradžioje jai buvo 15 metų.
Įgyvendinant projektą tiek Gustei, tiek kitiems moksleiviams teko bendradarbiauti su „Kaunas 2022“, Kauno miesto savivaldybe, „Lietuvos geležinkeliais“, kitomis įmonėmis.
„Mes labai daug patyrėm, mes suaugom. Bendravimas su visomis tomis įstaigomis davė daug patirties ir gerų dalykų. Nepastebėjau, kad su mumis būtų bendrauta kitaip, nes mes – paaugliai, vaikai. Viskas vyko labai profesionaliai“, – kalbėjo mergina.
Kalbėdama apie poezijos temos pasirinkimą, G. Vaivilavičiūtė teigė, kad ši idėja pasiteisino šimtu procentu.
„Manau, buvo pliusas, kad pasirinkome nišinę sritį, pritraukėm ir įtraukėm žmones. Be kauniečių, kurie mums siuntė poeziją, projektas nebūtų įvykęs. Kai kurie žmonės gal niekada nepagalvojo, kad jie gali kurti poeziją, jie gal net neskaito poezijos. Tačiau kai ji atsiranda šalia – visai kas kita“, – sakė pašnekovė.
Teko patirti ir nuotykių 
„Puotos“ komandai teko nemažai iššūkių ir nuotykių. Prasidėjus pirmajam „Puotos“ sezonui moksleiviams reikėjo keltis kone paryčiais ir nuvežti garso kolonėles į miesto autobusus.
„Mes turėjom dvi kolonėles, kurias kiekvieną vakarą reikėdavo įkrauti, o kiekvieną rytą, prieš autobusams išvažiuojant į reisus, nuvežti į autobusų sotį ir įdėti. Tai reiškia, kad keltis reikėjo apie 4-4.30 val. ryto.
Aš manau, kad tuo laiku jie patyrė daug įvairiausių nuotykių, turėjo susikurti planą, kaip vienas iš kito pasiimti kolonėlę, nes veždavo vis kitas, rotacijos principu“, – pasakojo „Kaunas 2022“ programos „Kauno iššūkis“ koordinatorė Aurelija Prašmuntaitė.
Panašiai – ir su traukiniais, tik čia nuvežti grotuvą reikėdavo apie 6 val. ryto.
„Kartą pabudau nuo mesendžerio skambučio. Skambina projekto dalyvė, kuri įstrigo traukinyje. Tiesiog užsidarė durys, ir ji pabūgo, kad traukinys ją nuveš į Vilnių“, – juokėsi A. Prašmuntaitė.
Tada koordinatorei teko skambinti į bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ ir prašyti išspręsti problemą.
Trūko tilto tarp jaunimo ir kultūros lauko
A. Prašmuntaitė, kalbėdama apie „Puotą“, sako, jog nuo pat pradžių jis stebino ir dabar dar stebina ypatingu domėjimusi poezija.
„Tiek iš pačių kūrėjų pusės, tiek ir iš jaunuolių. Matomas susidomėjimas socialiniuose tinkluose, kai būna laukiama įvairių projekto etapų. Mane labiausiai žavi jaunoji karta, kurie domisi poezija, dalinasi ja.
Kokią žinutę „Puota“ paliko Kaune? Galbūt tai, kad visi turi galimybę kurti ir prisidėti prie kūrybos“, – sakė pašnekovė.
Dar viena labai svarbi emocija: su „Kauno iššūkiu“ susipažinę moksleiviai gavo platformą, įrankius ir galimybes prisidėti prie pokyčių Kaune.
„Ir jie patys tai pajuto. Mes apie tai ne kartą esame kalbėję, nagrinėję šiuos klausimus: kuo ši programa įdomi ir unikali, kad sulaukia didelio dėmesio? Atsakymas galbūt būtų, kad mes stengiamės sudaryti sąlygas, kurių reikia, kad jaunas žmogus nuo kalbų pereitų prie darbų. Tiek jį patį paruošti, tiek ir visą kultūros lauką supažindinti ir pasakyti, jog jauni žmonės yra aktyvūs.
Trūksta tiltų tarp kultūros lauko, kuris nori prisitraukti jauną žmogų, ir to žmogaus, kuris kultūros lauke nori būti.
Galbūt iki šiol nebuvo aiškios jungiamosios dalies, organizacijos, kuri prisiimtų šį vaidmenį, taptų jungtimi, nebuvo platformos, kur jaunų žmonių pomėgiai galėtų tapti realiu, apčiuopiamu rezultatu. Tai, matyt, ir yra „Kauno iššūkio“ stiprioji pusė“, – kalbėjo A. Prašmuntaitė.
Teksto autorė 15min.lt žurnalistė Jurgita Lieponė

by Sandra

Filmo „Jaunimas prieš sovietus“ režisierius Nėrius Pečiūra: „Būtent roko muzika yra laikmečio išraiška ir variklis“

„Ši istorija prasidėjo 1983 metais, kai jis sudegino savo sesers komjaunimo bilietą“ – taip pradedamas dokumentinio filmo „Jaunimas prieš sovietus“ anonsas. Šį legendinio Lietuvos panko Nėriaus Pečiūros režisuotą filmą – su paties autoriaus gyva įžanga – bus galima pamatyti birželio 26 d. Ramučiuose (Kauno raj.) vyksiančio festivalio „Gatvės rokas“ metu.
Jau tradiciniu bendruomenės renginiu tapęs „Kaunas ir Kauno rajonas 2022“ programos „Šiuolaikinės seniūnijos“ globojamas festivalis šiemet kitoks – UAB „Hollister Lietuva“ teritorijoje vietoj įprastos griausmingos koncertinės programos įsikurs „Drive in“ kino teatras. Netruks ir motociklų gausmo, vyks fotomenininko Tomo Pabedinsko parodos atidarymas. Festivalio dalyvius pasigilinti į muzikines istorijas kvies kino programa. Tai – „Jaunimas  prieš sovietus“ ir du festivalio „Kino pavasaris“ pristatomi filmai. „Geri ketinimai“ (Las buenas intenciones, Argentina) pasakos apie Gustavą, kuris gyvena dėl trijų dalykų: futbolo, rokenrolo ir trijų vaikų, o „Vasara“ (Leto) prie XX a. 9-ojo dešimtmečio įvykių priartins skambant kultinės grupės „Kino“ ir šios bendraamžių muzikai. Pastarieji du filmai bus rodomi su lietuviškais subtitrais. Nemokamas renginys bus pritaikytas žmonėms su klausos negalia, verčiamas į gestų kalbą.
Daugiau apie tai, kaip XX a. 9-ajame dešimtmetyje sprogo laisvė, sutiko papasakoti filmo „Jaunimas  prieš sovietus“ autorius ir daugelio tuometinių muzikinių įvykių iniciatorius ar liudininkas N. Pečiūra, daugeliui žinomas ir Atsuktuvo pravarde.
Nėriau, kaip ir kuo dabar gyvenate?
Gyvenu gerai! Nuolat vyksta kūrybinis procesas – tiek koncertai, muzikos įrašai, juk kasmet naują albumą išleidžiu, tiek visa eilė būsimų filmų. Vieną planuoju apie senąsias Vilniaus diskotekas, kurios veikė iki  1990-ųjų, apie pirmuosius didžėjus. Norėtųsi ir kitus Lietuvos miestus paliesti. Kitas filmas bus apie dešimtojo dešimtmečio pradžią, pirmąjį penkmetį – tokie įdomūs laikai  buvo.  Na, ir dar keletas filmų apie pogrindinį roką. Žodžiu, turiu ką veikti.
Nusikelkim į tą  vieniems nelemtą, kitiems – lemtą ir  įkvėpusį XX a. devintąjį dešimtmetį, kai artėjo Sovietų sąjungos žlugimas, o jaunimas ėmė vis garsiau muzikuoti laisvai. Kas jus įkvėpė pasukti muzikos keliu – draugai, nepažįstami atlikėjai, o gal tiesiog laisvės troškimas?
Viena vertus, dabar mąstant atrodo, kad viskas, kas vyko, vyko spontaniškai – negalvojome, neplanavome. Tai buvo labai ryškus dešimtmetis, kupinas įvykių ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Ir dar tas socializmo saulėlydis – toks sunkus ir lengvas, tragiškas ir juokingas. Paliko žymę gyvenime.
Mes roko grupę sukūrėme gana keistai. Apie 1984 metus pradėjau bendrauti su Varvekliu – dailininku Vikintu Dariumi Šimansku, kuris jau senokai gyvena Jungtinėje Karalystėje. Jau tada jis buvo nuolat „prižiūrimas“ KGB – visą laiką ką nors prisidirbdavo. Kai su juo susipažinau, to nežinojau  – dabar kai pagalvoju, gal ir būtų buvę baisoka bendrauti žinant, kad praktiškai  kasmet jį susemdavo saugumas.
Žodžiu, karštą 1986 metų balandžio dieną mes su Varvekliu sėdėjome atsilapoję balkoną. Ką tik buvo sprogęs reaktorius Černobylyje, bet mes juk nieko apie tai nežinojome, tad sėdėjome ramiai, be panikos. Ir staiga kilo – abiems vienu metu – mintis, kad reikia sukurti roko grupę. Groti mes nemokėjome. Na, aš šiek tiek brazdinau gitara, o jis juk tapytojas. Visgi nutarėme, kad reikia sukurti tikrą roko grupę, kuri negali būti panaši į sovietinius estradinius ansamblius.
Sunkiai rinkome grupei pavadinimą. Gal „Kontrkultūra“? „Smarvė“? Išsirinkom šokiruojantį – „WC“.  Tualetas. Aš ir sakau Varvekliui: „Kodėl toks aštrus?“ Sako, mes šiuo pavadinimu spjausime sovietams į veidą. Varveklis buvo tikras tų laikų patriotiškai nusiteikusio  antisovietinio jaunimo simbolis. Jis su klasės draugais net planavo nuvaryti lėktuvą ir išskristi į JAV. Planas nepavyko, bet KGB išgirdo kalbas, ir jie turėjo nemalonumų.
Kai mes pradėjome muzikuoti, jau buvo prasidėjusi „perestroika“, Vilniuje įsikūręs Jaunimo muzikos klubas. Jie palaikė radikalų roką, kaip ir mes, buvo nusistatę prieš „pusiau legalią“ tuometinę estradą. O mes buvom visai nelegalūs. Pamenu, apie 1986 metus nuėjome į Mokslinį metodinį kultūros centrą, na, tokią to meto kultūros įstaigėlę. Ten ėjo kalbos apie būsimą roko festivalį, vyko lyg ir roko muzikantų susirinkimas. Mes pareiškėme, kad esame pankroko grupė, turime paruošę programą, ir kad ir šiandien galime eiti į sceną. Organizatoriai buvo šokiruoti, daugiau jų gyvenime neteko sutikti.
Visgi 1986 metų pabaigoje įvyko pirmas mūsų koncertas – nei legalus, nei oficialus. Toks vyko ir 1987 metų pradžioje. Vėliau Jaunimo muzikos klubas išmoko rengti koncertus tarsi legaliai. Visgi jų nebuvo daug – jei šiandieninės grupės koncertus per metus skaičiuoja dešimtimis, mums sugroti penketą ar šešetą kartų buvo didelis pasiekimas.
Iš esmės jau šiek tiek išdavėte filmo „Jaunimas prieš sovietus“ turinio ir herojų. Kaip manote, kokią žinutę ši dokumentika gali perduoti dabartiniam jaunimui, augančiam jau visai kitoje epochoje? Tuo pačiu – augančiam ne sostinėje, o pakaunėje, nedideliame miestelyje? Kuo jūsų darbas gali įkvėpti? 
Filmas yra muzikinis, dinamiškas – jis netgi juokingas. Tai nestandartinė dokumentika, prikišta dinamiškų vaizdų ir specialiųjų efektų – šia prasme jis atitinka tą nervingą šiuolaikinio jaunuolio sąmonę. Be to, neabejoju, bus įdomu pamatyti, kaip viskas buvo „tais laikais“. Kas tas politinis rokas, kai dainuojama apie aktualijas, kūriniai atspindi laikmetį, o ne kūrėjų vidinį pasaulį.
Įdomu bus prisiminti ir tuomet dalyvavusiems koncertuose – filme pasakojame apie festivalį „Purvinoji žiema“, kuris 1988 m. įvyko Kaune, tuometiniuose „Šilelio“ kultūros rūmuose prie Radijo gamyklos. Tiesa, nors muzikinis, filmas nėra tik apie muziką – jis apie tuometinius įvykius, jau tapusius istorija, taip, kaip juos matė muzikantai. Ir ne tik lietuviai – pas mus grojusios Latvijos „Inokentijs Mārpls“ lyderis Raimonds Lagimovs dalinasi savo atsiminimais.
Nėriau, nors pats aktyviai muzikuojate ir kuriate kiną, ar turite laiko jausti dabartinį Lietuvos muzikos pulsą?
Apie popmuziką nieko negalėčiau pasakyti – nėra reikalo ir laiko domėtis. Roko muzika, manau, labai stipri ir Lietuvoje klesti! „Solo ansamblis“, „BA“, „Arklio galia“, „Egomašina“, „Skyliamušis“ – daug įdomių grupių, kurios šiems laikams reikšmingos. Juk būtent roko muzika yra laikmečio išraiška ir variklis.
Teksto autorė žurnalistė Kotryna Lingienė

by Sandra

15 000 eurų laimėjimas – Akademijos bendruomenės verslo idėjai

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalyvė, Kauno rajono Akademijos miestelio bendruomenė, socialinių idėjų hakatone „Change 4 Future“ laimėjo didžiausią galimą paramą – 15 000 eur – bendruomenės verslo idėjai įgyvendinti ir plėtoti.
Read more

by Egle_r

Kauno rajono gyventojai švenčia kaimynų vasarą: rezultatų duoda tik bendrystė

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalyviai jau švenčia Kaimynų vasarą: netradiciškai ir vieningai. Nors kaimynų diena Europoje kasmet švenčiama gegužės 29-ąją, tačiau šių metų susibūrimus ir šventes pakoregavo karantinas.
Read more

by Egle_r

Kauniečiams ir miesto svečiams ruošiama dovana – stalo žaidimas apie Kauną

„Moksleiviai labiau pasijunta savo miesto šeimininkais, jei jaučia, supranta, kad patys gali prisidėti prie jo kūrimo, idėjų“, – sako „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Kauno iššūkis“ koordinatorė Sandra Karnilavičiūtė.
Read more

by Egle_r