„Moksleiviai labiau pasijunta savo miesto šeimininkais, jei jaučia, supranta, kad patys gali prisidėti prie jo kūrimo, idėjų“, – sako „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Kauno iššūkis“ koordinatorė Sandra Karnilavičiūtė.

Šiemet savo veiklą baigia jau ketvirtoji „Kauno iššūkio“ moksleivių laida. Penkiolika šeštadienių „Tempo“ erdvėje, 170 valandų atskirų komandinių susitikimų. Tiek dialogų ir komandinio darbo reikėjo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Kauno iššūkis“ dalyviams tam, kad pažintų Kauno miestą ir rajoną, jų bendruomenes.
„Kauno iššūkis“ kasmet subrandina jaunimo projektus, kuriančius pridėtinę vertę Kauno miestui ir rajonui. Tai programa, skirta mokytis per praktiką, nebijoti klysti, suprasti, kaip veikia komanda, pažinti bendraminčių ir save.
Susibūrė penkios komandos
Paskatinti moksleivius bendrai veiklai, suteikti jiems galimybę prisidėti prie miesto veido ir pokyčių jame, o tuo pačiu – daugybės dalykų išmokti patiems. Toks ir buvo prieš kelis metus startavusio „Kauno iššūkio“ tikslas. Pasak pašnekovės, ketvirtajame projekto sezone susibūrė penkios komandos, kurios ieškojo sprendimų socialiniams, bendruomeniniams, intelektualiniams ir kūrybiniams iššūkiams.
„Nors mes visą laiką sakome, kad šis projektas yra ir apie bendrumą, realius susitikimus, kai jo dalyviai turi būti ir dirbti kartu, tačiau šiemet susidūrėme su dar vienu iššūkiu – karantinu. Tad teko keisti bendravimo modelį. Svarbiausi programos kūrybiniai ir darbiniai etapai turėjo persikelti į virtualią erdvę: diskusijos persikėlė į zoom programą, o projektai – į socialinius tinklus. Taip atsitiko ir su programos pabaigos „Kauno iššūkio finišas“ renginiu, kurio transliaciją vis dar galima rasti „Kauno iššūkis“ feisbuko paskyroje“, – kalbėjo S. Karnilaičiūtė.
Projektus vertino komisija
Visus per sezoną sukurtus projektus vertino komisija, kurioje – „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, Kauno miesto tarybos narys Mantas Jurgutis, „Kaunas 2022“ jaunimo platformos kuratorės Evelina Šusckickytė ir Vaida Venckutė-Nagė, „Kauno iššūkio“ programos alumnas Dominykas Butkus.
Komisijos sprendimu, šį sezoną vainikuos projektas „Žaidžiam Kauną?!“ Pasak S. Karnilavičiūtės, šį projektą sukūrusi komanda įvertino milžinišką jaunimo įsitraukimą į internetinį gyvenimą ir panoro atkreipti dėmesį į tikrojo, gyvo ryšio su žmogumi kūrimą. „Todėl po diskusijų ir apklausų moksleiviai nusprendė, jog žaidimai skatina visus susiburti ir bendrauti, smagiai praleisti laiką, pažinti save ir įgauti įvairių įgūdžių.
„Žaidžiam Kauną?!“ tikslas – su Kauno jaunimo ir kitų interesantų pagalba sukurti Kauno stalo žaidimą arba stalo žaidimą Kaunui. Šiuo metu komanda svarsto, koks galėtų būti žaidimo formatas, kaip jame galėtų pasirodyti Kauno mitinis žvėris. Bet tai dar ne viskas – karantino laikotarpiu buvo sukurta „Instagram“ paskyra „Žaidziam Kauna“, kurioje dalinamasi žinutėmis apie senovinius, neįprastus žaidimus, kviečiama dalyvauti iššūkiuose su šeimos nariais ir kuriamos asmeninių įgūdžių tobulinimo per žaidimus paskaitos.
Galima matyti, jog karantinas komandos veiklos nesustabdė, o sulaukus galimybės visiems susėsti arčiau nei du metrai, „Žaidžiam Kauną?!“ kvies į stalo žaidimų turnyrus ir kitus renginius“, – pasakojo „Kauno iššūkio“ koordinatorė.
Projektai – ir apie madą, ir apie randus
Pasak S. Karnilavičiūtės, įdomios ir kitų komandų iniciatyvos. Viena iš jų – „Randai“. Tai projektas, kviečiantis išlaisvinti emocinius ir fizinius randus gyjančios sielos labui. „Dalyviai nori keisti požiūrį į randus, traumas ir skatina apie tai kalbėti, nepaisant visuomenės stigmų. Įvairių randų istorijomis gali pasidalinti kiekvienas. Projektui įsibėgėjus, Kaune bus daugiau dėmesio skiriama dialogams, problemų sprendimui ir supratingumui, instaliacijų ar performansų formatu.
Kitas projektas yra „Rixa“. Tai vaizdo įrašų serijos įvairiomis temomis, kurias aptaria skirtingų nuomonių ir pažiūrų jaunuoliai, ieškodami bendrų taškų – konsensuso. Kritinis mąstymas ir supažindimas su aktualijomis, pateikiant įvairius požiūrius. Komanda svarsto apie tabu, nepatogias, aktualias temas kalbantį filmų festivalį, diskusijas, spektaklius.
Yra ir projektas „Lempa“, kuris siekia kurti ryšį tarp jaunimo ir kitų socialinių grupių: senjorų, užsieniečių ir kitų. Pavyzdžiui, organizuoti „Never Have I Ever“ renginių sesijas su senjorais, kurti gatvės meną kartu su Kaune gyvenančiais kitataučiais, o galiausiai – kurti menines instaliacijas įvairių bendruomenių centruose ir erdvėse.
Projektas „Komoda“ šviečia jaunimą apie šiandienos aktualijas bei pasaulio istoriją, pasitelkiant vieną apčiuopiamiausių įrankių – madą. Norima projektą paversti platforma jauniesiems kūrėjams parodyti savo kūrybą, įtraukti jaunimą, ir ne tik jį, į mados ir meno sceną Kaune ir Lietuvoje“, – kalbėjo S.Karnilavičiūtė.
Nors piniginį prizą idėjos įgyvendinimui laimėjo viena iš penkių komandų, tačiau visų komandų idėjos yra svarbios ne tik Kaunui, bet ir „Kauno – Europos Kultūros sostinės 2022“ veiklai. „Likusios komandos savo veiklos nestabdo ir toliau tęsia projektų veiklas. Žinoma, dalis jų gali įgauti kitas formas, komandos gali plėstis ar jungtis prie kitų iniciatyvų. Manau, kad jų iniciatyvos tikrai vertos dėmesio ir įdomios“, – kalbėjo pašnekovė.
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.
A. Aleksandravičiaus nuotr.