Išskirtinio muzikinio filmo premjeroje Kaunas atsiskleidžia kaip viena didelė Europos scena

[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=DcqZWNzoUFc[/embedyt]
Kaunas pasitinka Europos kultūros sostinės titulo metus. Visas miestas ir rajonas gyvena laukimu ir ruošiasi tapti viena didele Europos scena. Šia proga vieni žymiausių šiuolaikinių Lietuvos atlikėjų bei šokėjų sutiko vienintelį kartą pasirodyti netikėtose Kauno erdvėse. „Kaunas – viena didelė Europos scena“ – taip vadinasi naujas muzikinis filmas, kurio premjera „LRT Plius“ eteryje suplanuota spalio 3 d.
Filmas žiūrovus pakvies keliauti realiame gyvenime sunkiai įgyvendinamu, todėl itin įkvepiančiu maršrutu po būsimąją Europos kultūros sostinę. Maršrutas prasideda ant šią vasarą automobiliams uždarytas Petro Vileišio tilto, jungiančio Vilijampolę ir Senamiestį, tęsiasi per VDU botanikos sodą, Nemuno ir Neries santaką, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės konstrukcijas, M. Žilinsko dailės galerijos ir Kauno autobusų stoties stogus. 
Muzikos pasaulio atstovai šioje kelionėje – tokie jaunąją urbanistinės kultūros mylėtojų kartą džiuginantys kūrėjai, kaip Monika Liu, Lukas Pilkauskas ir grupė „Flash Voyage“, taip pat – didingos dinastijos atstovas pianistas Lukas Geniušas bei disko skambesio Lietuvoje pradininkas kompozitorius Teisutis Makačinas. „Kviesdami herojus mąstėme apie tai, kad kūrinys turi pasiekti kiekvieną lietuvį, žiūrintį kanalą „LRT Plius“, nepriklausomai nuo jo amžiaus ar skonio – taigi ieškojome balanso tarp pripažintos klasikos ir drąsių šiuolaikinių sprendimų“, – šypsosi filmo kūrime dalyvavusi „Kaunas 2022“ atstovė Irutė Tumaitė. Ji prideda, kad šiuo kūriniu norėjosi dar kartą pabrėžti, kad Kaunas – šiuolaikinio šokio lopšys, tad ypatingi vaidmenys skirti šokio trupei „Nuepiko“, šokėjui Petrui Lisauskui bei išskirtinį braižą turintiems broliui ir seseriai Jokūbui ir Stefanijiai Nosovams. 
Filmą režisavo Tomas Lukaševičius, kurio balsas puikiai pažįstamas radijo programos „LRT Opus“ klausytojams, o drąsios vizualinės idėjos – unikaliomis lokacijomis pasižyminčio audiovizualinio elektroninės šokių muzikos projekto „Antidote“ sėkėjams. „Ypač džiugu, kad tokių objektų, kaip Kauno autobusų stotis ar Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė, valdytojai bemat sutiko su mūsų avantiūra ir visais įmanomais būdais prisidėjo prie kokybiško bei kūrybiško jos įgyvendinimo – tai tik dar kartą patvirtina, kokia didelė jėga yra vienos pagrindinių Europos kultūros sostinės idėjų, bendrakūrystė ir partnerystė“, – džiaugiasi I. Tumaitė. Anot jos, filmas įprasmina ir kultūros decentralizacijos principą, kuris itin aktualus „Kaunas 2022“ programos įgyvendinime, bei leidžia nusiteikti, kad kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas bus išties pilni kultūros.
Po premjeros televizijoje spalio 3 d. „Kaunas 2022“ muzikinis filmas kurį laiką bus pasiekiamas LRT.lt mediatekoje. Vėliau „Kaunas – viena didelė Europos scena“ papildys kūrybinį „Kaunas 2022“ arsenalą ir bus rodomas įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje – pavyzdžiui, dar šiemet išskirtinius Lietuvos menininkų pasirodymus išvys „Expo 2020“ lankytojai Dubajuje. 
2022 metais Kaunas iš tiesų taps milžiniška Europos kultūros scena – čia vyks daugiau renginių nei metuose dienų. Kultūros išvengti tikrai nepavyks: kauniečiai ir miesto svečiai bus apdovanoti pasaulinio lygio parodomis ir spektaklių premjeromis, viešo meno kūriniais, scenos menų pasirodymais jaukiose kamerinėse erdvėse, bei naujos kokybės masiniais renginiais Kaune ir Kauno rajone. „Kaunas 2022“ programoje – daugiau kaip 1 000 renginių. Kitąmet vyks virš 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertinių pasirodymų.


Sugrįžtantis trečiasis „Istorijų festivalis“ – apie namus, kuriuose telpa pasaulis

Prieš beveik dvejus mūsų gyvenimas pasikeitė – jis liko namuose, jie tapo tapo mūsų prieglobsčiu ir visatos centru. „Normalaus“ gyvenimo atsiminimai, buvusių kelionių įspūdžiai ar prieškarantininio gyvenimo fotografijos tapo inkarais, teikiančiais vilties ir padedančiais nenuskęsti nerimo jūroje. Apie namus, kuriuose gimsta istorija, kviečia kalbėti trečiąkart grįžtantis „Istorijų festivalis“. Jis Kaune ir Kauno rajone šiemet vyks spalio 7–9 dienomis. 
2019 m. debiutavęs nauju kūrybišku žvilgsniu į nevienalytę senųjų miesto kapinių – Ramybės parko – istoriją, pernai festivalis per garsus, vaizdus ir pasakojimus bei naujus gatvės meno kūrinius ragino iš naujo apmąstyti, kaip su koronavirusu susijusi patirtis paveikė įpročius ir tarpusavio santykius. 
„Šįkart istorijas pasakosime šiuolaikinio meno kūriniuose, aktorių pasirodymuose. Naujas patirtis pasiūlys „sumuziejinti“ namai – memorialiniai muziejai ir kitos miesto bei rajono miestelių erdvės“, – teigia festivalio ir jį inicijavusios „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Citvarienė.
D. Citvarienė įsitikinusi, kad „Istorijų festivalis“ – tai metas susitaikymui su savimi ir supančiu pasauliu: „Todėl jau pirmąją festivalio dieną į centrinę miesto gatvę išvažiuos ratuoti angelai. Jie primins mums tai, ką galbūt gyvendami nerimo kupinuose namuose pamiršome – taikos, ramybės, artimojo meilės, empatijos ir atvirumo kitam vertybes.“
Tradiciškai festivalio programą sudaryti padėjo galybė partnerių – kultūros įstaigų ir iniciatyvų, veikiančių Kaune ir Lietuvoje. Simboliškai savaitgalio renginį jau spalio 7 d. rytą atidarys itin tampriai su namų jausmu susijęs ritualas – pasakų sekimas. Projektą „Kauno tautų pasakos“ pristato leidykla „Debesų ganyklos“, kurios dėka Istorinės LR Prezidentūros kiemelyje nuskambės rumunų ir moldavų pasakos. Vėliau festivalyje bus sekamos ir lenkų bei graikų pasakos.
„Istorijų festivalio“ proga savo vartus ir duris plačiai atvers kadaise žymių Kauno asmenybių namais buvę, jų prisiminimus bei kitas vertybes saugantys muziejai. Scenografo Liudo Truikio ir dainininkės Marijonos Rakauskaitės bute bus ruošiamasi operai „Aida“ – čia, kaip ir Maironio bute prie pat Rotušės, vyks vaidmenų žaidimai. 
Ekskursijos rašytojo Balio Sruogos ir jo žmonos Vandos namuose (ar žinojote, kad jų sode auga šilbaravykiai?) metu vėl pakvips kava ir žagarėliais, taip pat festivalis taps proga gal net pirmą kartą užsukti į poetės Salomėjos Nėries ir jos vyro skulptoriaus Bernardo Bučo meilės istorijos vaisiumi tapusius šeimos namus Palemone.
Prabudimo orkestras ir Kauno žydų bendruomenė pakvies su muzikos garsais paminėti Didžiosios akcijos Kauno gete 80-metį.  Dar vienas Antrojo pasaulinio karo atminčiai skirtas projektas – režisierės Saulės Sakalauskaitės spektaklis „Jaunimas kalba apie karą“, rengiamas kartu su olandų teatru „Na de Dam“ ir į savo veiksmą viešose erdvėse bei pokalbius apie karą įtrauksiantis miesto gyventojus.
Škotų menininko Sven Werner patyriminė garso ir vaizdo instaliacija atvers retam miestiečiui pažįstamą Kauno evangelikų reformatų bažnyčią E. Ožeškienės gatvėje. „Istorijų festivalio“ partneriai V. Kudirkos viešoji biblioteka pakvies į pasivaikščiojimą S. Daukanto gatvėje, gidė Karina Židokaitė – į ekskursiją apie Kauno rusus, gidas Jonas Oškinis – į aviacijos istoriją pasakosiantį žygį į Aleksotą. 
Programoje bus paminėti ir Lietuvos totorių istorijos metai. Menininkė Eglė Narbutaitė šiai progai sukūrė specialius atvirukus, kuriuos viso festivalio metu bus galima rasti „Kaunas 2022“ biure ir miesto kavinėse. Be to, savaitgalį Kauno kavinėse vyks „Gruby Punkt Urban Lab“ organizuojama atvirukų akcija „Jautrusis Kaunas“ – jos metu visi norintys, įkvėpti festivalio patirčių, kviečiami užrašyti savo istoriją ir pasidalinti su nepažįstamuoju.
Jau tradiciškai Istorijų festivalis siekia užčiuopti ir Kauno rajono gyvenviečių atminties pulsą. Specialūs „Kaunas 2022“ autobusai kvies kartu keliauti į Vandžiogalą ir Linksmakalnį. Pastarajame šeštadienį šiuolaikinio cirko pasirodymą pristatys skulptorė Marit Benthe Norheim (Danija) ir šiuolaikinio cirko artistas Džiugas Kunsmanas. Vandžiogaloje tuo tarpu vyks dailininko Mindaugo Lukošaičio parodos „Atminties atspindžiai kraštovaizdyje“ pristatymas bei pokalbis su kūrėju. Abu ekskursai – paskutinę Istorijų festivalio dieną, spalio 9 d.
Du ypatingus festivalio akcentus ruošia aktoriai Dominykas Vaitiekūnas ir Eimutis Kvoščiauskas. Abu menininkai šeštadienį pakvies į „O kodėl ne?“ medinuką Vytauto parke. Dominykas savo pasakojimą „Slabodkės Vyšnelė“, skirtą Vilijampolėje gyvenančiai savo tetai, praturtins muzika, o Eimutis aktoriniais sugebėjimais įprasmins kruopščiai vestą karantino dienoraštį. 
Spalio 7–9 dienomis organizuojamas „Istorijų festivalis“ yra vienas iš didžiųjų „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ renginių, subūręs muziejininkus, teatralus, menininkus, pavienius istorijos entuziastus, profesionalius pasakotojus („storytellers“), vietos bendruomenių aktyvistus ir kitus. Festivaliu siekiama priminti daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį, stiprinti dialogą tarp skirtingų bendruomenių, skatinti pasididžiavimą vieta, kurioje gyvename, o kartu – kalbėti šiuolaikiniam europiečiui aktualiomis temomis. Kitąmet festivalis truks beveik visą mėnesį ir prisidės prie Kauno ir Kauno rajono virsmo viena didele Europos scena.
 
Nuotr. autorius: A. Aleksandravičius


Penkeri metai kūrybiškų patirčių, atradimų ir pasiekimų Kaune ir Kauno rajone pristatyti Europos kultūros sostinės forume


Rugsėjo 22–24 dienomis ne tik visos Lietuvos, bet ir visos Europos dėmesys krypo į Kauną ir Kauno rajoną. Atskleidus didžiuosius kitų metų renginius ir kūrybiškai pristačius „Kaunas 2022“ idėjas bei vertybes tapo aišku, kad tai bus vieni geriausių metų miesto istorijoje – tuo pačiu ir įžanga į naują veiksmo ir idėjų kupiną etapą.
Šimtai skvarbių žvilgsnių, stebėjusių „Kaunas 2022“ programos pristatymo renginius gyvai, ir tūkstančiai reakcijų į tiesiogines Europos kultūros sostinės forumo transliacijas, tapo įkvėpimu didiesiems 2022-iesiems metams besiruošiančiai komandai. 
„Jaučiuosi kaip tada, prieš beveik penkerius metus, kai stovėjome prieš dešimt Europos Komisijos ekspertų Vilniuje, Kultūros ministerijoje“, – prieš imdamasi didžiosios programos, prie kurios kūrimo prisidėjo 80 organizacijų, 500 prodiuserių, 4000 atlikėjų ir menininkų, atskleidimo prisiminė V. Vitkienė. Ji prisiminė, kad tuomet pažadėjo žiuri, jog kultūra gali padaryti pokytį žmonių sąmonėse, savitarpio supratime, taip pat – pagydyti miestą nuo amnezijos. 

 
Atminties temos aktualios nepaisant valstybių ribų 
Būtent nuo programos „Atminties biuras“ pristatymo prasidėjo Europos kultūros sostinės forumas. Į dvi ekskursijas po miesto centrą ir Ramybės parką pakvietusios programos kuratorė Daiva Citvarienė ir Justina Petrulionytė-Sabonienė įsitikinusios, kad į meno kalbą išversti žmonių liudijimai gali pasiekti daug daugiau, nei sausai beriami faktai. 
Tokiu būdu ir konstruota „Atminties biuro“ programa – 1972 m. Kauno pavasario įvykiai kitąmet bus pristatyti net dviejuose spektakliuose, tikrais prisiminimais paremtas „Istorijų festivalis“ truks visą mėnesį, šimtus įvairių tautų ir konfesijų atstovų suvienys įspūdingos apimties kūrinys „Kauno kantata“, o į protėvių žemę sugrįšiančių pasaulio litvakų kongresas taps akstinu kalbėti ne tik apie skaudžią praeitį, bet ir apie visų mūsų bendrą ateitį. Itin daug susidomėjimo iš tarptautinės žiniasklaidos sulaukusį programos pristatymo renginį praturtino ir žinia apie ką tik pasirodžiusią iliustruotą knygą „Kauno žydai“ – tai pirmasis toks bandymas papasakoti daugiasluoksnę miesto istoriją. 

Partneriai, kuriantys vertę sau ir miestui
„Šis forumas pradėtas kaip proga ir vieta mokytis ir pasisemti įkvėpimo iš miestų ir organizacijų sėkmės istorijų“, – pristatydama „Kaunas 2022“ partnerysčių programos diskusiją kalbėjo Šiuolaiakinės sostinės programos vadovė Ana Kočegarova. Anot jos, šiemet, patvirtinus drąsią ir ambicingą kitų metų programą, paremtą bendrakūrybos principu, pasirodė natūralu savo patirtimi dalintis su kitais – miestais, kurie planuoja Europos kultūros sostinėmis tapti ateityje, bei šio kultūrinio fenomeno dalimi norinčiais būti kūrėjais. 
Be kitų prelegentų, diskutuoti apie partnerystės ir bendradarbiavimo prasmę A. Kočegarova pakvietė Kaune ir Kauno rajone sėkmingai augančio festivalio „ConTempo“ vadovę Gintarę Masteikaitę. Ji pabrėžė, kad 2022-ieji – unikali galimybė į Kauną atvežti visą pasaulį, o pasauliui – atrasti Kauną. Kultūros profesionalė taip pat džiaugėsi scenos menais kaip vienu efektingiausių būdų veikti kartu, o į „ConTempo“ sėkmės formulę įtraukė į Lietuvą dėl šio festivalio grįžtančius užsienyje kuriančius mūsų šalies atstovus. 
Architektūra kaip katalizatorius
„Modernizmas ateičiai“ – viena ambicingiausių „Kaunas 2022“ programų, siekianti kitąmet žmonėms, idėjoms, renginiams atverti 360 tarpukariu Kaune ir Kauno rajone iškilusių pastatų. Šis siekis sutampa su sparčiu Kauno modernizmo, vadinamo „optimizmo architektūra“, žingsniu UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo link. Neatsitiktinai programos pristatyme modernistinėje Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus auditorijoje dalyvavo ir UNESCO atstovai.
„Modernizmas ateičiai“ – tai architektūros kaip jausmo suvokimas, asmeninio santykio su paveldu mezgimas, istorijos dekonstravimas ir tarptautiniame kontekste aktualių idėjų mezgimas pasitelkiant vietos ir užsienio patirtis bei požiūrius. Visa tai per dirbtuvių, parodų, šiuolaikinio šokio pastatymų, kitų kultūros renginių, ekskursijų ir kelionių prizmę atsivers 2022-aisiais.

 
Suprasti save ir pasaulį per mitą
Nemuno ir Neries santakoje temstant susirinkusius žmones pasveikino vienas „Kaunas 2022“ programos autorių, „Kauno žvėries“ mito kuratorius ir istorijų pasakotojas Rytis Zemkauskas. Jis pakvietė panirti į metaforą ir pabrėžė, kad viskas, ką žinome apie šį pasaulį ir dar sužinosime, yra čia ir dabar, o pasakotojas yra kiekvienas mūsų. 
„Esame tai, ką pasakojame“, – dėstė R. Zemkauskas, pakvietęs suvaldyti aplink tvyrantį chaosą neriant vieną bendrą istoriją, o Europos kultūros sostinės programą atrasti per šiuolaikinį Kauno mitą. Būtent drauge kuriamo mito koncepcija paremta didžioji 2022-ųjų trilogija „Sukilimas“ (sausio 22 d.), „Santaka“ (gegužės 20 d.) ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.). Šie renginiai drauge kuriami daugybės Lietuvos ir užsienio menininkų, jų idėjose atgimsta ir istorinės Kaune gimusios bei kūrusios asmenybės bei šių idėjos.

 
Visi kaip vienas istorijoje ir ateityje
Nuo pristatymo metu Kauno kultūros centro terasą užtvindžiusių tradicinės muzikos garsų ir papročių iki drąsių šiuolaikinio meno pareiškimų – Kauną ir Kauno rajoną vienijanti bendruomenių programa siekia atskleisti visapusišką šio regiono veidą, sudarytą iš daugybės vienodai svarbių bruožų, legendų, įsitikinimų bei troškimų. 
Švęsti bendruomeniškumą – vienas didžiųjų „Kaunas 2022“ tikslų. Bendruomenių laboratorijos mikrorajonuose „Fluxus Labas!“ ir „Šiuolaikinių seniūnijų“ programa Kauno rajone – tai jau įvykę renginių, daugiau nei 18000 dalyvių ir per 55000 žiūrovų. Prie ketverius metus trunkančios kelionės jau prisidėjo daugiau nei 350 užsienio ir Lietuvos menininkų, sukurta daugiau nei 70 įvietinto meno kūrinių. Apie savo asmenines keliones ir bendrus žingsnius tikslo link susirinkę Kaune pasakojo bei savo identitetą atskleidžiančius pasirodymus pristatė tradicines ir šiuolaikines vertybes suvieniję bendruomenių atstovai, o Kauno rajoną „apkeliauti“ susirinkusieji buvo pakviesti vaizdo klipo pagalba. Be abejo, tai buvo tik kvietimas 2022-aisiais šią kelionę įgyvendinti ir gyvai.

 
Laimingo miesto formulė – neatsiejama nuo dizaino
Nuo auditorijų plėtros iki žalesnio miesto – dizainas kaip įrankis svarbus iš esmės visuose Europos kultūros sostinės veiklos sferose. Programa „Dizainas laimei“, kaip platforma kurti laimingesnį, tvaresnį, žalesnį miestą, gimė kartu su idėja Kaunui tapti Europos kultūros epicentru. „Jau ruošiant programos paraišką mums buvo aišku, kad norime Kauną matyti ir pristatyti ne tik kaip modernistinės architektūros, bet ir kaip šiuolaikinio dizaino miestą“, – atidarydama penktadienio ryto sesiją verslo centre „Magnum“ kalbėjo „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
V. Vitkienė ir partneriai susirinkusiems bei sesiją stebėjusiems internetu pristatė lyg vešlus medis išsišakojusį „Dizaino laimei“ veiklų žemėlapį, kuriame – ir naujas prieinamumo gidas bei ženklinimo sistema plačiau auditorijoms atsiverti siekiančioms kultūros įstaigoms, ir kūrybiškam meniniam gyvenimui prikeliama žemsiurbė Nemune prie Zapyškio, ir itin skalsus bendradarbiavimas su Kauno bičiuliu UNESCO dizaino miestų tinkle – Kortreiku Belgijoje, ir tvari mada, ir landšafto dizaino atgimimas, ir, be abejo, Tarptautinė laimės diena, ryškiai įrašyta į svarbiausių tradicinių miesto renginių kalendorių.

 
Kauno ateitis pristatė ugningą užtaisą ne tik 2022-iesiems
Ne tik  platus vietos ir užsienio profesionalų tinklas, bet ir jaunojo Kauno atstovai aktyviai dalyvauja formuojant Europos kultūros sostinės programą. Urbanistiniais ritmais pradėta paskutinioji šių metų forumo sesija pristatė būtent šiuos – „Kylančio Kauno“ – programos akcentus. Apie pokyčius, kuriamus savo galvose ir savo rankomis, kalbėjo nuo pat titulo gavimo metų augantys su Kauno Europos kultūros sostine, jaunuoliai. Dalis jų, pradėję savo kelią kaip mokymų dalyviai, jau dirba „Kaunas 2022“ organizacijoje, kiti aktyviai vysto šio projekto dėka startavusias menines idėjas, kurios taip pat buvo pristatytos Kauno kultūros centro terasoje. Užsiminta ir apie kitąmet vyksiantį jaunimo festivalį „Audra“, jo erdves, nuotaikas ir mastelius, prisimintas šiemet įvykęs „Audros“ pirmtakas – „Per_kūnija“, renginys, kurio programa patikėta išskirtinai jauniesiems. Kuriantys tokį miestą, kuriame patogu ir įdomu gyventi patiems, „Kylančio Kauno“ dalyviai – didžiausias įrodymas to, kad 2022-aisiais Kaunas įžengs į naują kultūrinį ir vertybinį etapą.

Visos Europos kultūros sostinės forumo sesijos buvo transliuojamos tiesiogiai, jų įrašus galima peržiūrėti „Kaunas 2022“ feisbuko ir „YouTube“ paskyrose.
Kaunas ir Kauno rajonas 2022 m. taps viena didele Europos scena. 2022 m. sausio 22 d. įvyks didysis programos „Kaunas 2022“ atidarymas, o per ateinančius metus Kaune ir Kauno rajone įvyks apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, per 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų) ir per 250 koncertų. 
 
Teksto autorė: Kotryna Lingienė
Nuotr. autorius: Martynas Plepys


„Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programos švyturiai – visus metus LRT ekrane 

LRT tęsia  jau keletą metų trunkančią partnerystę su „Kaunas 2022“ ir  tampa oficialiu „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“  programos transliuotoju. 2022-ais metais per LRT bus galima stebėti ryškiausius ir svarbiausius renginius ir projektus, vyksiančius Kaune ir Kauno rajone, kurie  kitąmet virs viena didele Europos scena.
Ryškiausius tarptautinės programos – muzikos, teatro, šokio, dailės, literatūros, tarpdisciplininių menų ir kt.  švyturius – galės matyti LRT žiūrovai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Taip šiuolaikinės sostinės vertybės, laimėjimai ir atradimai pasieks net tuos, kurie 2022-aisiais bus toli nuo namų.
Apie tai, kas LRT žiūrovų laukia eteryje ir kokiais renginiais prasidės Europos kultūros sostinės didžiųjų renginių programa, pasakoja „Europos kultūros sostinė Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė:
„Sunku patikėti, bet 2022 m. Kaune ir Kauno rajone vyks daugiau renginių nei metuose dienų. Kultūros išvengti tikrai nepavyks: esame suplanavę daugiau kaip 1 000 renginių. Kitąmet vyks virš 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertinių pasirodymų. Visus juos patirti kviečiame ne tik kauniečius, miesto svečius bet ir LRT žiūrovus, kuriems kultūrą atnešime tiesiai į namus“, – subrendusia partneryste su nacionaliniu transliuotoju džiaugiasi „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė. Anot jos, viena pamatinių Europos kultūros sostinės idėjų – kultūros decentralizacija, tad galimybė kuo plačiau transliuoti geriausia, kas iki šiol yra vykę Kaune – itin svarbi visiems, kuriantiems 2022-ųjų programą.
Sekti „Kaunas 2022“ programą, stebėti renginius ir visapusiškai įsitraukti į šiuolaikinės sostinės kelionę galima jau dabar: https://kaunas2022.eu
 
LRT nuotr.


Atskleidė ilgai lauktą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą


Po dvylikos metų pertraukos Europos kultūros sostinės titulas grįžta į Lietuvą – Kaunas ir Kauno rajonas 2022 m. taps viena didele Europos scena. 2022 m. sausio 22 d. įvyks didysis programos „Kaunas 2022“ atidarymas, o per ateinančius metus Kaune ir Kauno rajone įvyks apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, per 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų) ir per 250 koncertų. Šiuos skaičius ir daugybę iki šiol neatskleistų detalių visai Europai spaudos konferencijoje vardijo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rengėjai. Renginyje dalyvavo bei savo naujienomis dalijosi ir kitos dvi 2022 m. Europos kultūros sostinės – Esch (Liuksemburgas) bei Novi Sad (Serbija).  
„Nuo pat „Kaunas 2022“ užuomazgos man teko dalyvauti pačiame šios programos įvykių sūkuryje ir matyti, kaip idėja tampa realybe, o realybė pildosi vis naujomis spalvomis. Esu įsitikinęs – programos stiprybė glūdi pačiose jos gimimo ištakose. Kauno, kaip būsimosios Europos kultūros sostinės, vizija kilo iš bendruomenės, iš menininkų, iš miesto gyventojų ir jo istorijos puoselėtojų. Bendrystė, energijos mainai, dalijimasis idėjomis ir sutelktumas pakylėjo šią viziją iki lemtingo sprendimo, įrašysiančio 2022-uosius į Kauno istoriją kaip išties išskirtinį laikotarpį“, – teigė LR kultūros ministras Simonas Kairys. Ministras sakė neabejojantis, jog ambicinga „Kaunas 2022“ programa sulauks didelio tarptautinio dėmesio ir atgarsio: „Ji tikrai turi visas galimybes tapti viena Europos kultūros sostinių programų, kurios vėliau yra analizuojamos ir pristatomos kaip itin sėkmingi pavyzdžiai“.
Apie savo programas kalbėjo net trys kultūros sostinės
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ žengė dar vieną be galo svarbų žingsnį – atskleidė iki šiol niekur neskelbtą kitų metų kultūrinę programą. „Šiandien, kai rankose laikome spausdintą Kaunas 2022 programos knygą, visai Lietuvai, Europai ir pasauliui pristatomi šimtai meno ir kultūros projektų bei išskirtinių dalyvių – atskleidžiame tai, ką kartu su daugybe partnerių ilgai brandinome!“– spaudos konferencijoje sakė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė. Anot jos, šį susitikimą neeiliniu daro tai, kad Kaune susirinko daugybė Europos kultūros sostinių tinklo atstovų iš visos Europos, o programas pristato net trys kultūros sostinės – „Esch 2022“, „Novi Sad 2022“ ir „Kaunas 2022“. 
Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio teigimu, Kaunas savo istorijoje išgyvena ypatingą momentą. „Mes išaugome ir tampame pagrindine Senojo Žemyno scena – Europos kultūros sostine. Šiandieną galime pagrįstai didžiuotis, kad 613 metų skaičiuojantis Kaunas sulaukė dar vieno solidaus pripažinimo ir pelnytai atsiduria pačiame dėmesio centre.  Esu tikras, kad po 2022-ųjų išlaikysime tokį ritmą ir, nemažindami tempo, toliau nuosekliai bei drąsiai kursime ambicingą, tvarią savo miesto ateitį, pilną pozityvių pokyčių ir iškilių pasiekimų. Tegul dar po šimto metų būsimos kartos žvelgs į šį laikotarpį kaip vieną rezultatyviausių Kauno etapų“, – teigė V. Matijošaitis. 
Pažinti kultūrą kvies į Kauno ir Kauno rajono erdves
Kaunas ir Kauno rajonas svarbiausiam kultūriniam žemyno titului ruošiasi jau penkerius metus ir, drąsiai galima teigti, kad tarptautinis projektas jau pavyko. Pokytis įvyko, miestas ir jį supančios gyvenvietės, Kauno kūną sudarančios bendruomenės aktyvavosi – būtent šį pabudimą švęsti bei naują „Šiuolaikinės sostinės“ istoriją kurti kviečiama visus 2022-uosius. 
Pabudimu, bendryste ir partneryste džiaugtis ragino ir Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas: „Kauno rajono tikslas partnerystėje su Kauno miestu – atskleisti tai, kas miesto industriniams bruožams suteikia jaukumo, kas užgrūdinta istorijos kalvėje ir pritaikyta šiandienai, kas daro mus išskirtiniais. Todėl siūlome tai, ką laikome savo aukso fondu: gražią gamtą, unikalius miestelius ir šimtametes tradicijas. „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas padėjo pritraukti į Pakaunės miestelius žinomų Europos menininkų ir sutelkti bendruomenes“. 

Visų pirma tai – bendruomenės projektas
„Kaunas 2022“ programa formuojama kaip vientisas didžiulis draminis veikalas, įprasminantis miesto ir miestiečių tobulėjimo kelią – nuo 1985 m. vykdomoje Europos kultūros sostinių programoje iki šiol tokios vizijos nebuvo. Nuo pat pirmos dienos tai bendruomenės projektas – daugiausia pajėgų, laiko ir finansų skiriama įtraukti į kultūrą kuo daugiau miestiečių. Tuo pačiu tai ir edukacinis projektas – naujų kultūros veikimo būdų išmoko šimtai šios srities profesionalų ir entuziastų, taip pat – gausybė čia augančių jaunosios kartos atstovų, taigi būsimasis „Kaunas 2022“ palikimas – tai kokybiška ir turininga miesto ir rajono ateitis. 
„Kaunas 2022“ idėja unikali ir tuo, kad kol kas joks miestas nėra bandęs keisti savo gyvenimo per naujo mito sau susikūrimą. Kauno žvėries, tapusio programos talismanu, istorija – būtent toks bandymas. Didieji 2022 m. renginiai, arba šiuolaikinio Kauno mito trilogija – „Sukilimas“ (sausio 22 d.), „Santaka“ (gegužės 20 d.) ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.) – drauge kuriami daugybės Lietuvos ir užsienio menininkų. Jų idėjose atgimsta ir istorinės Kaune gimusios bei kūrusios asmenybės – tokios, kaip Jurgis Mačiūnas ar Emmanuel Levinas. Tarp „Kaunas 2022“ programoje žibančių vardų – William Kentridge, Marina Abramović, Yoko Ono, Robert Wilson, Mirga Gražinytė-Tyla, Modestas Pitrėnas, Edgaras Montvidas,  Jenny Kagan, Philip Miller, Antony Polonsky ir daugelis kitų. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad kiekviena programos šakų turi savo superherojus – dalis jų dar tik blykstelės ateityje, o viena didele Europos scena tapsiantys Kaunas ir Kauno rajonas jiems taps kūrybiniu tramplinu.
Pristatė programos švyturius
Kaune ir Kauno rajone „Šiuolaikinės sostinės“ iniciatyva užgimusios šventės – Fluxus, Istorijų, „ConTempo“ festivaliai, Dizaino įvykis, programa „Šiuolaikinės seniūnijos“ – tapo mėgstamomis kauniečių bei rajono gyventojų ir neabejotinai gyvuos po titulinių metų. Kai kurios naujų progų, pavyzdžiui, Laimės diena, jau išaugo Kauno ribas ir išplito po visą Lietuvą. Tokios „Kaunas 2022“ programos, kaip „Modernizmas ateičiai“, daug prisideda prie miestiečius supančios išskirtinės architektūrinės aplinkos įvertinimo ir įveiklinimo bei spartaus kaunietiškojo modernizmo kelio į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašus.
Pristatant pagrindinius 2022-ųjų metų programos švyturius, spaudos konferencijoje buvo minima tarptautinė jaunųjų menininkų, kuriančių su bendruomenėmis paroda „Magic Carpets Landed“, 13-oji Kauno bienalė „Once Upon Another Time... gyveno jie jau kitaip“, vienas įtakingiausių šiuolaikinių pasaulio menininkų, dėl kurio parodų varžosi geriausios pasaulio galerijos, – William Kentridge paroda „Tai, ko nepamename“, meno pasaulio nonkonformistės, ryškios Niujorko meno scenos figūros Yoko Ono retrospektyvinė paroda „Laisvės pažinimo sodas“, vienos žinomiausių pasaulio menininkių Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“, viena didžiųjų „Kaunas 2022“ sėkmės istorijų – didžiulis partnerystės projektas – tarptautinė Laimės diena, MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, Japonijos dienos Kaune „WA!“, be galo atviras miesto pokalbis su žmogumi – paroda „1972: pramušti sieną“, unikali platforma lyderiams, akademikams, kultūros lauko profesionalams ir plačiajai visuomenei – Europos kultūros sostinės forumas, draugystę stiprinanti Kiemų šventė, šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“, Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“, pasaulinis litvakų forumas, specialiai Kaunui parašytos kompozitoriaus Philipo Millerio (PAR) kantatos pasaulinė premjera su koncepcijos bendraautore Jenny Kagan (JK), landšafto dizaino festivalis „Magenta“ ir kiti renginiai.

Tiesė tiltus iki pat Afrikos
Programą atskleidžiančią spaudos konferenciją papildė meniniai  pasirodymai, tarp kurių – ir dvi premjeros. Renginyje buvo pristatoma šokio teatro „Aura“ ištrauka iš būsimos premjeros „Pluto“ (choreografija Matthew Dane Livingston). Pagrindinė spektaklio idėja – kelionė per savąjį identitetą: kas mes manome esantys, ar kuo mes tikime, kad esame? Taip pat vyko jungtinio, išskirtinai šiam renginiui suburto kolektyvo – KTU žygeivių klubo „Ąžuolas“ ir „Slackline Lietuva“ komandos – pasirodymai. 
Itin daug dėmesio sulaukė „Kaunas 2022“ ambasadorės Jurgos Šeduikytės ir dainų kūrėjos iš Pietų Afrikos Respublikos Kgomotso Le Roux dainos „City Sisters“ premjera. Ši daina jautriai pasakoja skirtingas, bet kartu ir labai artimas dviejų moterų patirtis Lietuvoje ir PAR. Dainai ypatingą akcentą suteikia faktas, jog Kgomotso dainuoja savo gimtąja zulu kalba. Šią išskirtinę dainą, kuriai atsirasti padėjo „Kaunas 2022“ tiesiami kultūros tiltai, renginyje gyvai atliko dainininkė Jurga Šeduikytė kartu su žinomi prodiuseriu Leon Somov.
Menininkes bendram projektui suvedė Afrikos ir Europos kultūros sostinių bendras klubas ACOC–ECOC. „City Sisters“ buvo įrašinėjama Johanesburge ir Vilniuje, galutinę dainos versiją prodiusavo Leon Somov. Ši Lietuvos ir PAR jungtis nėra vienintelė „Kaunas 2022“ projekte. Graži ir itin svari sąsaja – pasaulinio garso PAR menininko William Kentridge paroda Kaune. Lietuviškų šaknų turintis Pietų Afrikos kūrėjas nagrinėja smurto, empatijos, rasinės nelygybės temas. Panašiomis temomis dalijasi ir Jurga su Kgomotso. Jų daina tampa savotišku papildomu garso takeliu parodai populiarinti. Artimiausiu metu bus filmuojamas „City Sisters“ muzikinis klipas, o pasaulinė premjera įvyks Johanesburge ir Kaune.
Dar išsamiau programa bus aptariama specialiame Forume
Rugsėjo 23–24 d. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pakvies į jau ketvirtą kartą rengiamą Europos kultūros sostinės forumą, kuris šiemet bus dedikuotas išsamiai „Kaunas 2022“ programos apžvalgai ir įvertinimui. Čia šešių „Kaunas 2022“ programų kuratoriai ir programų partneriai kalbės apie kultūros sostinės viziją, penkerius metus vystytų veiklų rezultatus, didžiausius pasiekimus, išmoktas kultūros sostinės pamokas, formavusias programą ir, svarbiausia, – apie tai, kokie ryškiausi projektai, įvykiai laukia 2022-aisiais. Forumo programa: https://forumas.kaunas2022.eu/, forumo transliacijos vyks rugsėjo 23–24 d. https://www.youtube.com/c/Kaunas2022,  https://forumas.kaunas2022.eu/ ir https://www.facebook.com/kaunas2022.
Plačiau apie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ – https://kaunas2022.eu/


Ilgai laukta akimirka: Kaune atskleis Europos kultūros sostinės metų programą

Rugsėjo 22 d. vyksiančioje tarptautinėje spaudos konferencijoje tarptautinei ir nacionalinei žurnalistų publikai bus pristatoma iki šiol niekur neskelbta „Kauno 2022“ ateinančių metų programa. Renginyje kitos Europos kultūros sostinės – „Esch 2022“ ir „Novi Sad 2022“ –  taip pat dalinsis programų detalėmis. Po spaudos konferencijos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pakvies į jau ketvirtą kartą rengiamą Europos kultūros sostinės forumą, kuris šiemet bus dedikuotas išsamiai „Kaunas 2022“ programos apžvalgai ir įvertinimui. 
Rugsėjo 23–24 d. vyksiančiame forume šešių „Kaunas 2022“ programų kuratoriai ir programų partneriai kalbės apie kultūros sostinės viziją, penkerius metus vystytų veiklų rezultatus, didžiausius pasiekimus, išmoktas kultūros sostinės pamokas, formavusias programą ir, svarbiausia, – apie tai, kokie ryškiausi projektai, įvykiai laukia 2022-aisiais. „Šių metų forumo, pavadinto „Būti Europos scena“, metu norime ne tik anonsuoti, kas bus Kauno ir Kauno rajono scenoje, bet ir dalintis tuo, kas vyko per penkerius metus užkulisiuose. Šitos informacijos itin laukia besiruošiančių Europos Kultūros sostinių organizatoriai”, – teigė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Taps milžiniška Europos kultūros scena
Šis gyvas susitikimas suteiks unikalią galimybę susiburti ir apsikeisti karščiausiomis naujienomis iš kiekvienos Europos kultūros sostinės programos. 2022 metais Kaunas taps milžiniška Europos kultūros scena – čia vyks daugiau renginių nei metuose dienų. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa užlies įprastas ir netikėčiausias Kauno ir Kauno rajono erdves. Kultūros išvengti tikrai nepavyks: kauniečiai ir miesto svečiai bus apdovanoti pasaulinio lygio parodomis ir spektaklių premjeromis, viešo meno kūriniais, scenos menų pasirodymais jaukiose kamerinėse erdvėse, bet taip pat naujos kokybės masiniais renginiais Kaune ir Kauno rajone. „Kaunas 2022“ programoje – daugiau kaip 1 000 renginių. Kitąmet vyks virš 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertinių pasirodymų. 
Spaudos konferencija ir forumas – tarsi paskutinis žvilgterėjimas į nueitą kelią, nuo kurio bus pradedamas atgalinis skaičiavimas iki tikrojo 2022-ųjų starto. Sudalyvauti šių renginių cikle jau išreiškė norą daug užsienio kolegų, šiuo metu žengiančių savo kultūros sostinės projekto pradinius žingsnius. Taip pat susidomėjimą reiškia vietos bei užsienio medijų atstovai, kurie pirmą kartą aplankys Kauną. Paraleliai su spaudos konferencija ir forumu bus organizuojamas ir Europos kultūros sostinių tinklo suvažiavimas, į Kauną pritrauksiantis apie 130 buvusių ir būsimų kultūros sostinių organizatorių. 
Neeilinė proga išvysti premjeras
Spaudos konferencija ne tik atskleis ateinančių metų kultūros švyturius, tačiau susirinkusiems dalyviams ir tiesioginių transliacijų pateiks ne vieną meninį intarpą, tarp kurių – net dvi premjeros. Kauno šokio teatras „Aura“ pristatys būsimo spektaklio „Pluto“ ištrauką (choreografija Matthew Dane Livingston). Pagrindinė spektaklio idėja – kelionė per savąjį identitetą: kas mes manome esantys, ar kuo mes tikime, kad esame? Taip pat vyks jungtinio, išskirtinai šiam renginiui suburto kolektyvo – KTU žygeivių klubo „Ąžuolas“ ir „Slackline Lietuva“ komandos – pasirodymai. 
Renginio akcentu taps iki pat Afrikos nutiestas tiltas – „Kaunas 2022“ ambasadorės Jurgos Šeduikytės ir dainų kūrėjos iš Pietų Afrikos Respublikos Kgomotso Le Roux dainos „City Sisters“ premjera. Leon Somov prodiusuota daina lietuvių ir zulu kalba pasakos skirtingas, bet kartu ir labai artimas dviejų moterų patirtis Lietuvoje ir PAR. Šių dviejų šalių jungtis nebus vienintelė „Kaunas 2022“ projekte. Spaudos konferencijoje ir forume bus atskleistos ir kitos šių šalių kultūrinės sąsajos. 
Paskutinės galimybės registruotis į forumą
Forumo organizatoriai jo dalyvius pakvies aplankyti skirtingas su 2022-ųjų programa ir kultūros sostinės partnerystėmis susijusias kultūrines miesto erdves. Renginio, truksiančio net dvi dienas – rugsėjo 23 ir 24 – programą, kaip įprasta, papildys kultūrinis turinys. „Kaunas 2022“ kviečia suskubti registruotis į skirtingose vietose vyksiančias forumo sesijas – vietų skaičius yra ribojamas ir sparčiai mažėja dėl didelio susidomėjimo. Programos atnaujinimus stebėti renginio puslapyje www.forumas.kaunas2022.eu Primename, kad spaudos konferencija bei forumas bus tiesiogiai transliuojami. Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją kviečiame stebėti www.kaunas2022.eu ir www.facebook.com/kaunas2022, o Forumo – puslapyje www.forumas.kaunas2022.eu. Įrašai bus talpinami www.kaunas2022.eu


Festivalis „Ekskursas: švytuoklė” sustabdė akimirką: sukūrė atradimo džiaugsmą Kauno tarpukario modernizmo erdvėse


Praėjusį sekmadienį Kaune, Nepriklausomybės aikštėje, nuo 9:30 iki 16 val. atsidarė vienos dienos iniciatyvos „Ekskursas” paviljonas. Čia, skaisčioje saulės šviesoje, buvo galima išsirinkti patikusį, visada viliojusį Kauno tarpukario modernizmo pastatą ir jo 45 minučių trukmės ekskursiją. Nuo paviljono viena po kitos, grupė lankytojų, leidosi pamatyti pastatus ne tik iš išorės, bet ir atrasti jų autentiškas vidaus erdves, sužinoti pastatų atsiradimo istorijas ir jų vertybes šiandien greitai besikeičiančioje miestų aplinkoje.
Greičiausiai lankytojais užsipildė miesto tyrėjų grupė į Vladimiro Dubeneckio kurtą Karo muziejaus kariljono bokštą. Autentiška, nesenai suremontuota erdvė, su perimetru besisukančiais laiptais, kabančiais laikrodžio mechanizmo svoriais atemė žadą. Tai bene svarbiausias ne tik Karo muziejaus memorialinio komplekso objektas, bet ir viso Kauno miesto vienas iš svarbiausių identiteto ženklų. Nedidelės, dydžiu ribotos grupės, turėjo galimybė prisiliesti prie kariljono varpų, pamatyti neįprastas akiai panoramas.
Lankytojų gausa ir didžiausiu ekskursijų skaičiumi varžėsi netgi du pastatai: išgirtasis 1933-1934 metų, Arno Funko suprojektuotas, A. ir J. Iljinų gyvenamasis namas su įžymiuoju apvaliu langu ir buv. „Pažangos” rūmai, pastatyti 1933-1934 m., bet pagal Felikso Vizbaro projektą. Iljinų bute šiuo metu įsikūrusi dizaino studija „Blank page” atvėrė autentiškai tvarkytas erdves, derinamas su šiuolaikiniais lietuviško dizaino objektais. Tuo tarpo buv. „Pažangos” rūmai, ypač apžiūrint pro lenktą laiptinę kiemo pusėje, gali tikrai pasijusti ne kaip Kaune, o daug didesniame metropolyje. Pastatas atskleidė išlikusius turtingus puošybinius elementus, bandančius interpretuoti nacionalinį lietuvių charakterį materialioje metalo, medžio ar tinko formoje.
Lankytojai registravosi į likusias pastatų ekskursijas: buv. Taupomąsias kasas, buv. Žemės banką, buv. Prekybos, pramonės ir amatų rūmus ar pirmą kartą ekskursijoms atvertą buv. burmistro M.Gravrogko daugiabutį gyvenamąjį namą, su autentiškais baldais viduje ir J.Zikaro sukurtais bareljefais fasade. Kol buvo laukiama ekskursijos, lankytojai čia pat galėjo atsispausti sau šilkografijos technika drobinį maišelį su „Ekskurso” iliustracija mobiliose „Hands on Print” dirbtuvėse.

Ekskursijų ciklas tęsiasi rugsėjo 19 ir 26 dienomis: dėmesys kreipiamas ne tik į Kauno, bet ir į Kauno rajono tarpukario modernizmo objektus. Registracija skelbiama internetu: ekskursas.lt, kur artimiausią savaitgalį galima bus išsirinkti aplankyti Kulautuvos ar Kačerginės kurortinę modernizmo architektūrą, taip pat S.Kudoko projektuotą bažnyčią Pažėruose. Rugsėjo 26 dieną laukia ypač retai lankomi arba visai nematomi tarpukario objektai: žiedinė plytų degimo krosnis Palemone ir radijo stotis Sitkūnuose. 
Ekskursijų ciklas „Ekskursas: švytuoklė” rengiamas iš dalies remiant „Kaunas 2022”, kaip programos „Modernizmas ateičiai” dalis. Ekskursijų turinio rengimo partneris – Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras AUTC. Nuotraukų autorius „Ekskursas” fotografas Renardas Gruodis.
Renginio vizualinį identitetą ir suvenyrinių maišelių iliustraciją sukūrė ir pagamino savilaidos spaustuvė „Hands on Press”, Gabrielė Gudaitytė ir Inga Navickaitė–Drąsutė. 
Kontaktai: Algimantas Grigas, +370 654 03055, [email protected]


Festivalis „Magenta“ – naujam žvilgsniui į gamtines ir urbanistines vertybes

Į Kauną grįžęs landšafto dizaino festivalis „Magenta“ kviečia apsilankyti netikėtose ir paslaptingose miesto viešosiose erdvėse. Rugsėjo 17–26 d. festivalis apkeliaus beveik dvidešimt vietų Kauno mieste, o rugsėjo 24 d. kvies į muzikinę programą ant Kauko laiptų. Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuotas festivalis „Magenta“ Kaune vyks antrą kartą, ir, kaip teigia jo vadovė ir programos sudarytoja Ingrida Vainauskienė, nors šiemet jis bus ne toks ryškus, koks numatomas šventiniais 2022 metais, apsilankyti jame būtina. „Festivalio organizatoriai visų pirma stengėsi atrinkti dalyvius į šventinių 2022 metų festivalį, kada Kaunas atsidurs Europos dėmesio centre, todėl šių metų turiniui dėmesio ir lėšų teko mažiau. Visgi festivalio lankytojai turės unikalią progą iš naujo pažvelgti į miestą ir į festivalio akcentuojamus šlaitus. Labai džiaugiamės, kad, nepaisant organizacinių iššūkių, turėsime ne tik laikinų kūrybinių objektų, ekskursijų, pokalbių, bet ir ilgalaikių reikšmingų objektų, kurie kasmet papildo miesto erdves ir lieka visuomenei“, – sako I. Vainauskienė.
Anot vieno organizatorių, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kuratoriaus Gedimino Banaičio-Skrandžio, Kauno urbanistinę plėtrą veikė Nemuno ir Neries santaka, upių slėniai ir mažųjų upelių griovų šlaitai, aukštus krantus išgraužęs dirbtinis Kauno marių tvenkinys. „Šiandien Kauno miestas turi galimybę iš naujo pažvelgti į susiformavusias gamtines ir urbanistines vertybes, įsivertinti viešąsias erdves, šlaituose augančius miškus ir neskubėdamas jautriai apsvarstyti jų likimą, vertę ir galimybes. Tam festivalio komanda ir kūrėjas Gytautas Kulakauskas sukūrė specialias „Magenta“ kėdes, kurias kviečiame rasti, ant jų prisėsti ir pažvelgti į Kauno miesto panoramą. Taip pat kviečiame skirti laiko pamąstymams, idėjoms ir pasiruošus atvykti į festivalio diskusiją-dirbtuves, kurios vyks rugsėjo 28 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje“, – sako Gediminas. Čia visų atėjusiųjų bus klausiama, ką ir kaip daryti, kad miestas vystytųsi tvaria ir žalia kryptimi, ir kad kuo artimesnėje ateityje Kaunas dar kartą taptų sostine – šįkart Europos žaliąja sostine.
„Magenta” startuos jau rugsėjo 17 d. Antano Žmuidzinavičiaus memorialinio muziejaus sodelyje, kur architektas Algimantas Grigas, muziejaus darbuotojai ir kiti kūrėjai atskleis unikalaus, epochų kaitos ir nuoširdžios muziejaus darbuotojų priežiūros suformuotą žaliąją erdvę. Beveik nežinoma, neatrasta, tačiau daug potencialo priimti ir vilioti lankytojus jaukesniam, intymesniam bendravimui ir susitikimams turinti erdvė pasipildys specialiai sukurtu architektūriniu objektu. Šalia vyks kūrybinės dirbtuvės, kuriose visi bus kviečiami įsivaizduoti ir sukurti savo žaliąją erdvę mieste, kurioje norėtųsi medituoti, išgerti kavos ar romantiškai susitikti su mylimu žmogumi.
Festivalis pasipildys performatyvaus meno, garso ir vizualiųjų menų kontekstuose dirbančio Patrio Židelevičiaus instaliacija „Indent“, architektų Kęsto Vaikšnoro ir Lino Tuleikio tarp Pelėdų kalno medžių sukurtu vizualiu objektu „Ryš[k]iai“, Džiugo Karaliaus ir Povilo Konkulevičiaus objektu „Properša“ ir jau minėtomis „Magenta“ kėdėmis, kuriomis bus atkreipiamas dėmesys į Mažojo Ąžuolyno ir kitas Kauno miesto panoramines aikšteles.
Tie, kurie nori prisiminti 2020 metų festivalį, kviečiami užsukti į Nacionalinio Kauno dramos teatro vidinį kiemelį ir įvertinti sienografo Tado Vincaičio-Plūgo ir landšafto dizainerės Ingridos Vainauskienės kūrinio „Šimtmetis“ pokyčius ir augimą, taip pat kino centro „Romuva” pasaže esančią Algimanto Grigo instaliaciją „Ars Plantae“, kurios reikšmė nuolatinėse Kauno statybų nuotaikose tik dar ryškesnė.
Speciali programa sukurta smalsiems ir judriems žmonėms, visada pasiryžusiems miestą, miesto gamtą ir žmones pažinti dar giliau ir plačiau. Ekskursijų programą įgyvendins botanikas Kęstutis Obelevičius, architektas Audrys Karalius, ornitologas Mindaugas Kirstukas, o iššūkį Kauno miesto gyventojams mes trenerė Vilma Povilionienė.
Festivalio programą papildo fantastiškas ir unikalus KTU SAF profesoriaus, miestų tyrinėtojo Kęstučio Zaleckio projektas „Dirbtinio intelekto improvizacijos Kauno ortofotografinio žemėlapio tema“, su kuriuo bus galima susipažinti Laisvės alėjos parduotuvės vitrinoje. Programą vainikuos vieno geriausio Lietuvos multiinstrumentalisto, kompozitoriaus Donato Bielkausko-Donio instaliacija-koncertas „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“. Rugsėjo 24 dieną Kauko laiptų viršutinėje dalyje, Žaliakalnio šlaitų fone Donio muzikoje derės iš prigimties skirtingas garsų turinys – urbanistiniai ir natūralūs gamtos garsai, industrinis peizažas ir natūralios gamtos kraštovaizdis, negyva ir gyva. Instaliacija bus perteikta dviem stereosistemomis, dėl kurių skirtingose erdvės pusėse vienu metu skambės skirtingas garso turinys, todėl klausytojas galės interaktyviai dalyvauti ir pats pasirinkti, kurio šaltinio klausytis, kam teikti pirmumą.
Tiksli reginių ir renginių pradžios vieta ir laikas: www.magentafestival.lt ir festivalio „Facebook“ paskyroje. Visa festivalio programa – nemokama.
Festivalis „Magenta“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Primename, kad Europos kultūros sostinės metais Kaune ir Kauno rajone renginių numatoma daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Ilgai kartu su daugybe partnerių brandintą Europos kultūros sostinės metų programą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atskleis jau šio mėnesio pabaigoje. Rugsėjo 22 d. vyksiančioje tarptautinėje spaudos konferencijoje bus pristatomos „Kauno 2022“ bei kitų Europos kultūros sostinių – „Esch 2022“ ir „Novi Sad 2022“ –  programų detalės tarptautinei ir nacionalinei žurnalistų publikai. Rugsėjo 23–24 d. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pakvies į jau ketvirtą kartą rengiamą Europos kultūros sostinės forumą, kuris šiemet bus dedikuotas išsamiai „Kaunas 2022“ programos apžvalgai ir įvertinimui.


„Fluxus festivalyje“ – nuo grojančių kibirais iki kosminių žonglierių


Tik nugriaudėjus žinioms apie Kauno oro uosto pavadinimo keitimą į „Fluxus“ oro uostą, šeštadienį Kauną užliejo bene spalvingiausia ir linksmiausia tradicija tapęs „Fluxus festivalis“. Vis daugiau dėmesio sulaukiantis renginys šiemet su užsidegimu įtraukė ne tik kasmetinius renginio dalyvius entuziastus, bet ir pro šalį einančius kauniečius. Renginio organizatorius džiugino ne tik dalyvių skaičius, bet ir beribė į kalną kopiančiųjų fantazija: Parodos kalną tvindė įvairiausiais kostiumais vilkintys dalyviai – lipo ir sniego žmogus, ir fluksiška milžinė, ir savadarbiais lėktuvais nešini mačiūnai ar kosminiai žonglieriai.
„Šis festivalis pasižymi fantazijos nestokojančia bendrakūryba – „Fluxus festivalio“ dalyviai patys kuria ir dekoruoja savo kostiumus bei netikėčiausias transporto priemones ir fluxiškai kopia į kalną. Esu įsitikinusi, kad bendruomeniškesnio įvykio negalima nė įsivaizduoti“, – teigė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Fluxus Labas!“ koordinatorė ir „Fluxus festivalio“ organizatorė Simona Savickaitė. Anot jos, šiais metais itin džiugino išskirtinis dalyvių skaičius: organizatoriai skaičiavo, kad festivalį aplankė net 1 300 be galo kūrybingų ir nebijančių savo fantazijas išlaisvinti žmonių. 
Šiųmetis „Fluxus festivalis“ kvietė ne tik į spalvingąją vakarinę dalį – kauniečiams ir miesto svečiams siūlė dieną praleisti „Kaunas 2022“ organizuojamuose renginiuose. Programą atidarė baigiamasis bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ organizuojamo paskaitų ir diskusijų ciklo renginys – diskusija apie bendruomenes ir jų veiklas „Kūryba ir dialogas: pokyčiai bendruomenėse“. Joje savo istorijas pasakojo aktyvistai iš Kauno ir jo rajonų, džiaugėsi bendruomeniniais pasiekimais: bendrakūrybos ir meno galia suartinti žmones. 
Festivalio dieną visi praeiviai turėjo galimybę susikurti fluxišką kostiumą, pasidaryti makiažą ar šukuoseną ir netgi pasipuošti savo nemotorinę transporto priemonę. Dirbtuvių medžiagomis bei priemonėmis buvo pasirūpinta, todėl prisijungti galėjo visi norintys – net ir tie, kurie dieną planavo praleisti visai kitaip. Buvo pagalvota apie viską: prieš pat kopimą, šalia J. Mačiūno aikštės, vieno iš sėkmingiausių „Kaunas 2022“ jaunimo programos projektų „KOMODA“ atstovai laukė nepasiruošusių kopimui ar vėluojančiųjų. Jie buvo papuošti „Fluxus“ akcentais ir galėjo drąsiai žygiuoti į nuotykių kupiną Parodos kalną. 
Laukiant, kol automobilių eismas bus uždarytas, dėmesį patraukė itin didelė Brazilijos vėliava, šviečiantys skėčiai ir šaukštais daužomi būgnai. „Vos tik pajudėjus į viršų, atrodė, kad pasaulis trumpam sustojo, o vienybė ir noras kopti – keistis – tiesiog sklandė ore“, – pasakojo renginio dalyvė Gertrūda. 
Užkopusius dalyvius pasitiko mistiška festivalio dekoracija tapęs dūmais ir galingomis šviesomis papuoštas „Hegelmann“ vilkikas. Jo viduje buvę savanoriai pasitiko ir skambiais šūkiais sveikino užkopusiuosius. Netrukus visi renginio dalyviai susibūrė į Vytauto parką, kuris taip pat tarsi apsirėdė kostiumu ir nakčiai tapo treilerių parku – tarsi anonsu būsimųjų metų, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine.
Parke vyko įvairiausios bendruomenių šventės – buvo surengti įtraukiantys festivaliai festivalyje. Čia buvo galima išvysti tarsi 2022 metų anonsą – visas šventes nuo Kalėdų iki Žemės dienos, nuo Rasų šventės iki tarptautinės sportinių kelnių dienos. Visam veiksmui pasiruošti Kauno mikrorajonai būrėsi į bendrakūrybos dirbtuves, kurias jau nuo rugpjūčio mėnesio kruopščiai planavo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programa „Fluxus Labas!“
Renginio pabaigoje vyko tarpdisciplininio menininko Simono Nekrošiaus pasirodymas, po kurio dalyviai buvo pakviesti atvykti į kitų, 2022-ųjų metų, „Fluxus festivalį“. Visas vyksmas buvo transliuojamas gyvai, todėl negalėjusieji atvykti turėjo šansą bent per atstumą pajusti „Fluxus festivalio“ dvasią ir nuotaiką.
„Fluxus festivalis“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Primename, kad Europos kultūros sostinės metais Kaune ir Kauno rajone renginių numatoma daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Ilgai kartu su daugybe partnerių brandintą Europos kultūros sostinės metų programą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atskleis jau šio mėnesio pabaigoje. Rugsėjo 22 d. vyksiančioje tarptautinėje spaudos konferencijoje bus pristatomos „Kauno 2022“ bei kitų Europos kultūros sostinių – „Esch 2022“ ir „Novi Sad 2022“ –  programų detalės tarptautinei ir nacionalinei žurnalistų publikai. Rugsėjo 23–24 d. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pakvies į jau ketvirtą kartą rengiamą Europos kultūros sostinės forumą, kuris šiemet bus dedikuotas išsamiai „Kaunas 2022“ programos apžvalgai ir įvertinimui. 
 
Nuotr. autorius: A. Aleksandravičius


Žaismingas akibrokštas: Kauno oro uostas tampa „Fluxus“ oro uostu


„Jei žmonės, keliaudami į Kauną ar iš jo, nustebs pamatę žodį „fluxus“ ir pasitikrins jo reikšmę internete – jau labai gerai“, – šypsosi aktorius Tomas Erbrėderis, penktadienį, rugsėjo 10 d., atlikęs svarbų vaidmenį netikėtoje ceremonijoje Tarptautiniame Kauno oro uoste. Tiksliau, „Fluxus“ oro uoste – taip, švenčiant Europos kultūros sostinės metus, iki 2022 m. pabaigos vadinsis antrieji pagal dydį oro vartai Lietuvoje.
Įkvėpimas būti drąsiems
Šiuo simboliniu iškabos pakeitimu „Kaunas 2022“ su partneriais nusprendė dar kartą priminti apie unikalias Kaune gimusio „fluxus“ meno srovės pradininko Jurgio Mačiūno, arba George Maciunas, idėjas, kurioms ištikimos ir tokios pasaulinio garso asmenybės, kaip Yoko Ono ar Nam June Paik.
„Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė pabrėžia, kad „fluxus“ – nekonvencinio meno, meno be taisyklių, kūrybiškumo ir žaismės ženklas. „Kauno oro uosto sutikimas dalyvauti  šiame fluxsiškame žaidime rodo, koks yra įtraukus šis projektas, kaip jis užburia, įtraukia ir motyvuoja bendradarbiauti“, – sako V. Vitkienė. Anot jos, „fluxus“ dvasia „Kaunas 2022“ projektuose jaučiama nuo pirmųjų dienų. „Fluxus Labas“ – taip vadinasi viena iš svarbiausių „Kaunas 2022“ programų, bendruomenių laboratorijos, veikiančios Kauno mikrorajonuose ir suburiančios vietos gyventojus bei įvairių sričių menininkus, drauge kuriančius šiuolaikines vertybes. Na, o „Fluxus“ festivalis – vienas ryškiausių šiuolaikinės sostinės programos renginių, šios programos triumfo diena, kuri šiemet vyks rugsėjo 11 d. ir (ne)tradiciškai kulminuos kopimu į Parodos kalną.
Būtent kopimu į Parodos kalną prieš keletą metų susidomėjo Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Tomas Erbrėderis. „Fluxus“ oro uosto atidaryme lakūną Mačiūną suvaidinęs menininkas pasakojo tuomet su bičiuliu architektu prie akcijos prisijungęs spontaniškai ir dalyvaujantis joje kasmet. T. Erbrėderis, tapęs ir oro uosto persimainymo režisieriumi, išsidavė, kad mąstydamas apie rugsėjo 10-osios renginį ir prisimindamas,  kiek drąsos turėjo Mačiūnas kurdamas JAV prieš 60 metų, turėjo save net kiek pristabdyti… „Man patinka šio kūrėjo mintys apie tai, kad menas turi būti prieinamas visiems ir gali būti kuriamas iš to, kas yra po ranka“, – pabrėžia aktorius, kviečiantis pamąstyti, ar apskritai toks judėjimas, kaip „fluxus“, įmanomas šiandien, – „Juk neužtenka vien apsivilkti spalvingo kostiumo – po juo turi slypėti idėja.“ 

Verslas be kultūros – netvarus
„Labai džiaugiamės tuo, kad jau kitais metais Kaunas taps Europos kultūros sostine, o tai reiškia, kad ir šio miesto oro uostas taps kultūros vartais tūkstančiams atskrendančių lankytojų. Ta proga ir oro uostas laikinai užsideda „Fluxus“ skrybėlę. Tikime, kad organizatoriai pasiūlys nestandartinių sprendimų, kurie ne tik pasitiks bet ir nuo pirmo žingsnio kultūrinėmis iniciatyvomis įtrauks atvykusius svečius“, – apie bičiulišką partnerystę su drąsių idėjų nestokojančia „Kaunas 2022“ komanda pasakoja valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius Marius Gelžinis.
Prie drąsaus ir svarbaus Kaunui, Kauno rajonui bei visai Lietuvai žingsnio prisidėjo ir įmonė „Imlitex Holdings“, finansavusi naujojo „Fluxus“ oro uosto iškabos gamybą. „Manome, kad verslas be kultūros, vertybių ir filosofijos yra visiškai netvarus ir betikslis. Siekiame keisti visuomenės požiūrį, kad verslas visuomet ieško tik finansinių naudų, todėl stengiamės augti kaip socialiai atsakingas, draugiškas bendruomenei verslas ir skleisti žinią, kad pasaulį galima keisti ne tik pinigais“, – įsitikinęs „Imlitex Holdings“ valdybos pirmininkas Vygandas Blandis. Anot jo, šios įmonės vertybės – bendrumas, patikimumas ir kūrybiškumas – sutampa su „Kaunas 2022“ vizija ir idėjomis. „Kauną matome, kaip turintį potencialą, todėl kultūringos bendruomenės ugdymas yra labai svarbus. Norime miesto, kuriame visi svajotų gyventi, o svajonę gali įžiebti tik mylintys šį miestą.
Kitais metais Kaunas ir Kauno rajonas taps milžiniška Europos scena – čia renginių numatoma daugiau nei metuose yra dienų. Kultūros išvengti tikrai nepavyks – bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Su daugybe partnerių ilgai brandinta didžioji Europos kultūros sostinės metų programa bus atskleista spaudos konferencijos metu rugsėjo 22 d. bei tarptautinio Europos kultūros sostinės forumo metu rugsėjo 23–24 d.

Nuotr. autorius A. Aleksandravičius