Atmintinė „Sukilimo“ žiūrovams. Ką būtina žinoti dalyvaujant Europos kultūros sostinės atidarymo renginiuose?

Jau po kelių dienų Kauno ir Kauno rajono bendruomenės galės oficialiai prisistatyti kaip Europos kultūros sostinės gyventojai. Šimtai menininkų, atlikėjų, techninių specialistų, savanorių ir tiesiog kultūra degančių žmonių dėlioja paskutinius didžiojo „Kaunas 2022“ atidarymo akcentus – ir parengė atmintinę visiems, ketinantiems švęsti kartu.

 

Kaip gauti nemokamą bilietą ir kada atvykti į renginio vietą

 

Sausio 22 d. 19:30 val. prie „Žalgirio“ arenos vyksiantis 1-asis Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmas  „Sukilimas“ – tai įspūdingas muzikos, milžiniškų vaizdo projekcijų, judesio ir šviesų spektaklis, pasakojantis apie Kauną Lietuvai ir Europai.

 

Visi, turintys nemokamą bilietą į atidarymo šou „Sukilimas“, į atitinkamą biliete nurodytą žiūrovų sektorių, per jo raide pažymėtus vartus, galės patekti 2 val. iki renginio pradžios – nuo 17:30 val.

 

Nemokami bilietai į šį renginį platinami bilietai.lt platformoje.

 

Renginio prieinamumas asmenims, turintiems specialiuosius poreikius

 

Specialiuosius poreikius turintiems asmenims yra pritaikytas „Žmonių su negalia sektorius". Norintys patekti į šį sektorių, apsaugos darbuotojams turi pateikti ne tik bilietą, Galimybių pasą (ar jam prilygstantį dokumentą), bet ir neįgaliojo pažymėjimą ar specialiųjų poreikių pažymą.

 

Prieinamumo sektoriuje esantiems dalyviams asistuos tam pasirengę savanoriai.

Be to, specialiuosius poreikius turintys asmenys kviečiami nemokamai pasinaudoti „Socialinis taksi“ paslaugomis, užpildant anketą internetinėje platformoje arba skambinti: +370 687 440 01, darbo dienomis 9–18 val.

 

Kvies renginiai po atidarymo ir Kauno Žvėries paslapčių žaidimas

 

Tikslų kitų „Kaunas 2022“ atidarymo savaitgalio renginių grafiką ir vietas rasite www.kaunas2022.eu/sukilimas ir mobiliojoje „Kaunas 2022“ programėlėje. Sausio 19 d. renginiai prasidės Kauno rajone, o sausio 22 d., svarbiausią savaitgalio dieną, jų programa sudėliota taip, kad po „Sukilimo“ viskas būtų patogiai pasiekiama pėsčiomis.

 

Ypatinga dovana visiems Europos kultūros sostinės atidarymo dalyviams – Kauno Žvėries miesto paslapčių žaidimas, prasidėsiantis iškart po „Sukilimo“. Pasinėrę į jį ne tik atrasite dar nematytų Kauno veidų, bet ir galėsite laimėti smagių prizų. Žemėlapį su žaidimo objektais ir taisyklėmis galės gauti kiekvienas norintis, jį nuo sausio 22 dienos galima atsisiųsti oficialiame Kaunas 2022 interneto puslapyje.

 

Eismo ribojimas ir patarimai planuojantiems keliones

 

Siekiant užtikrinti renginio dalyvių bei žiūrovų saugumą, taip pat – specialiųjų tarnybų darbą, „Sukilimo“ renginio metu, prieš jį ir po jo, bus ribojamas eismas dalyje Kauno miesto centro. Organizatoriai rekomenduoja į „Kaunas 2022“ atidarymo renginius vykti viešuoju transportu (tikslų jo tvarkaraštį realiu laiku visuomet rasite programėlėje „Trafi“), kooperuotis kaimynams, nepamiršti automobilių dalinimosi ar pavežėjų paslaugų.

 

Pasirinkus į renginius vykti savo automobiliu, rekomenduojamos automobilių aikštelės – prie Kauno geležinkelio ir autobusų stočių, Kauno pilies, Brastos ir Užnemunės g., Aleksoto aerodrome.

 

Nuo sausio 22 d. 00:00 iki sausio 23 d. 00:00 uždaroma Karaliaus Mindaugo pr. atkarpa nuo Maironio g. iki Kaunakiemio g. ir patekimai į prospektą per A. Mickevičiaus, Kaunakiemio ir Maironio g.

 

Nuo sausio 22 d. 15:00 val. iki sausio 23 d. 03:00 val. bus ribojamas eismas šiomis gatvėmis:

 

  • Kęstučio g. (uždaroma ties Vytauto pr. ir Kęstučio g. sankryža, leidžiamas viešojo transporto eismas)
  • Gedimino g. (uždaroma ties V. Putvinskio g. ir Gedimino g. sankryža)
  • Poškos g. (uždaroma ties I. Kanto g. ir D. Poškos g. sankryža)
  • Ožeškienės g. (uždaroma ties Šv. Gertrūdos g. ir Savanorių pr. sankryža, leidžiamas viešojo transporto eismas).
  • Griunvaldo g. (uždaroma ties Griunvaldo g. ir Vytauto pr. sankryža)
  • Miško g. (uždaroma ties Griunvaldo g. ir Vytauto pr. sankryža)
  • Laisvės alėja (uždaroma ties Vytauto pr. ir Laisvės al. sankryža)
  • Karaliaus Mindaugo pr. link „Žalgirio“ arenos (uždaroma ties Birštono g. ir Karaliaus Mindaugo pr. sankryža, leidžiamas eismas link parkavimo zonos)
  • Karaliaus Mindaugo pr. link „Žalgirio“ arenos (uždaroma ties Prietilčio g. ir Karaliaus Mindaugo pr. sankryža, leidžiamas eismas link parkavimo zonos)

 

Reikalinga informacija – visą savaitgalį ir dar ilgiau

 

Laisvės al. 36 esantis „Kaunas 2022“ biuras suvienijo jėgas su turizmo informacijos centru – nuo šiol čia galima gauti visą informaciją ne tik apie Europos kultūros sostinės renginius, bet ir apie turizmą Kaune, ekskursijas, lankomus objektus ir kt., įsigyti suvenyrų. „Kaunas 2022“ biuro darbo laikas atidarymo savaitgalį – sausio 22 d. 10:00–23:00, sausio 23 d. 10:00–18:00.

 

Taip pat nuo didžiojo atidarymo savaitgalio veiklą pradeda „Kaunas 2022“ infocentras prekybos ir pramogų centre „Akropolis“. Visus su Europos kultūros sostine susijusius klausimus užduoti, įdomiausių renginių rekomendacijų gauti ir suvenyrų įsigyti galima trečiajame „Akropolio“ aukšte, prie „Žalgirio“ parduotuvės. Šio infocentro darbo laikas atidarymo savaitgalį – sausio 22 d. 10:00–21:00, sausio 23 d. 10:00–17:00

 

Sveikata – svarbiausia: COVID-19 valdymo tvarka ir pasiruošimas nepalankioms oro sąlygoms

 

Tiek pagrindinis šou „Sukilimas“, tiek daugelis kitų atidarymo savaitgalį prieš ir po jo suplanuotų renginių, vyks lauke. Kauniečiams, Kauno rajono gyventojams bei miesto svečiams rekomenduojama atidžiai įvertinti orų prognozes ir renkantis aprangą bei aksesuarus atsižvelgti į temperatūrą bei kritulius, taip pat pasirūpinti slidžiai dangai atsparia avalyne.

 

„Kaunas 2022“ džiaugiasi dideliu partnerių tinklų, tarp kurių – ne viena Kauno maitinimo įstaiga, atidarymo savaitgalį pasiruošusi sušildyti užsukusius bei pasiūlyti jiems pasistiprinti kultūros maratono metu.

 

Organizatoriai primena, kad visuose „Kaunas 2022“ atidarymo renginiuose galioja LR Vyriausybės nustatyta COVID-19 pandemijos valdymo tvarka: į renginius įleidžiami tik lankytojai, turintys galiojantį Galimybių pasą ar kitą jam prilygstantį dokumentą (jį privalu pateikti drauge su bilietu, einant į renginio teritoriją). Viso renginio metu privaloma dėvėti apsaugines medicinines veido kaukes ar respiratorius, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei laikytis saugaus atstumo. Nuo sausio 17 d. viduje vykstančių renginių metu privaloma dėvėti respiratorius.

 

Negalintiems dalyvauti renginyje – transliacija per televiziją ir internetu

 

Pasijutus  prasčiau  ar užklupus peršalimo simptomams likite namuose ir stebėkite „Sukilimą“ per Nacionalinę televiziją ir internetu, juk „Kaunas 2022“ metai dar tik prasideda! Kultūros šiemet išvengti tikrai nepavyks – bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų.


Pastatą-vaiduoklį Kaune „sugriausiantis“ prancūzas: „Tai yra žinutė apie tai, kad su šia pabaiga kažkas prasideda“

Jei ne kiekvieną mėnesį, tai kiekvieną sezoną visuomenės dėmesio centre atsiranda kokia nors skulptūra – kartais jas, praėjusių epochų liudininkes, norima pašalinti iš šiuolaikinio konteksto, kitąsyk nesutariama, ką gi reikėtų pastatyti siekiant įprasminti vieną ar kitą asmenybę ar įvykį. Bet jei prasmė yra ne rezultate, o procese?

Į Europos, Azijos, Amerikos dangų keliantis didingiausių statinių kopijas ir jas be jokios dvejonės naikinantis menininkas Olivier Grossetête taip ir mano. „Kaunas 2022“ kvietimu šis prancūzų kūrėjas, kvestionuojantis monumento svorį visuomenėje, rengia ypatingą instaliaciją Nemuno saloje. O. Grossetête – Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymo šou „Sukilimas“ dalyvis, kurio – ir jo dirbtuvėse dalyvavusių kauniečių – rankose yra viešbučio-vaiduoklio „Britanika“ likimas. Tiksliau, pastato maketo, kurio aukštis – net 22 metrai.

Nuotr.autorius: Ben Broomfield

Kauno – Europos kultūros sostinės atidarymo, pirmojo šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmo tema – „Sukilimas“. Ar pavadintumėte savo meninės praktikos pradžią sukilimu prieš nusistovėjusias normas?

Taip, išties, dalis mano meninės veiklos – tai autoriteto kvestionavimas. Pirmąja savo kartonine konstrukcija siekiau parodyti savivaldybės įvaizdžio tuštumą. Kai buvau studentas, vietos savivaldybė gavo nemažą finansavimą ir pirmas dalykas, ką su tais pinigais padarė, tai apšvietė pastatą. Buvo juokinga, nes apšvietimą vidurnaktį išjungdavo, lyg kokioje pasakoje apie Pelenę. Man norėjosi iš to pasijuokti ir padaryti tai su kartonu – medžiaga, kuri pati irgi yra netikrumo simbolis, menkavertė. Neturėjau oficialaus leidimo tai daryti, tad pasikviečiau visus savo draugus, mums visai neblogai sekėsi, tada prisijungė praeiviai. Man patiko tas simbolinis veiksmas – per šią akciją visuomenė tarsi susigrąžino į savo rankas jai priklausančią valdžią.

 

Kiekviename mieste, kuriame pristatote savo idėjas – ir jas nugriaunate – jums talkina patys įvairiausi žmonės iš vietos bendruomenių. Kokias asmenybes suburiate, kodėl jiems įdomu prie jūsų prisijungti?

 

Šių konstrukcijų tikslas yra statyti jas su kitais žmonėmis. Paprastai dirbtuvės trunka apie savaitę, į jas susirenka įvairūs žmonės – vaikai, senjorai, žmonės, turintys socialinių problemų, besiintegruojantys, savanoriai, vaikų ir tėvų grupės. Viena iš šių konstrukcijų stiprybių yra tai, kad aplink tokį trapų, neapibrėžtą objektą susikuria nuostabiai galinga kolektyvinė energija. Nepaisant amžiaus ir socialinių skirtumų, žmonės dirba kartu.

 

Man tai yra galimybė susitikti su žmonėmis ir dalintis su jais ta pačia patirtimi. Būtent taip kuriami ryšiai. Kai buvau studentas, man labai patiko situacionizmo sąvoka, pats terminas, susijęs su situacijų, kurios būtų nukrypusios nuo normų, kūrimu. Taigi ir mūsų kūriniai siekiant žaidybiškumo, neturint jokių konkrečiai naudingų tikslų, tampa situacionistiniais. Tokiu būdu žmonės atranda vieni kitus, pradeda bendrauti ir dalintis bendra patirtimi. Prašydami žmonių kažką daryti, mes jiems daug duodame, suteikiame galimybę tapti pačiais svarbiausiais procese, kuriame kažkas atsiranda. Ypač tai svarbu dabar, kai žmonės yra priešinami. Žmonėms svarbu dalintis laiku kartu. Šios akcijos žmones suvienija, jos kelia nuotaiką ir liudija estetinio grožio buvimą.

 

Kitas momentas yra griovimo momentas. Man tai yra paskutinis patirties taškas. Jei tik statytume ir paliktume konstrukciją savai mirčiai, galėtume manyti, kad tikslas ir rezultatas yra konstruoti. Tačiau man svarbus yra visas nueinamas kelias – ne pati konstrukcija, o žmonių subūrimas, bendra kūryba. Griovimas padeda tašką šioje kelionėje ir iškelia ją, arba procesą, virš rezultato. Tai linksma, tai desakralizuoja ir objektą, ir rezultatą, kuris, mano manymu, mums šiais laikais per daug rūpi. Viskas yra judesyje, ir mums tą judesį reikia priimti. Viskas atsiranda ir dingsta, reikia palikti vietos kažkam kitam, kas ateis. Todėl kuriant man yra svarbiausias yra pats kūrybos veiksmas. Kai procesas pasibaigia, pereinama prie kitų dalykų. Nėra prasmės laikytis to, kas jau įvyko.

 

Ar nesudėtinga suderinti asmenines menines ambicijas ir darbą komandoje, bendruomenėje?

 

Ne. Gal pradžioje buvo šiek tiek sunkiau, bet dabar, pandemijos laikotarpiu, kai veiklos sustojo, galėjau skirti laiko ir suprasti, kad dirbti vienam savo dirbtuvėse nėra prasmės. Vienintelė prasmė man yra kurti kartu. Taip, aš turiu tam tikrus tikslus, siekius, bet ne rezultatas yra svarbus, o būtent tas procesas. Taigi, ne, nėra sudėtinga, aš vis labiau siekiu dirbti kolektyviniuose projektuose, kur susikuria kolektyvinės energijos, kur galima kitaip nei piramidės principu kurti kartu, kur galima pajusti ir suvokti kolektyvo galią ir atitolinti kiekvieno nedidelio asmeninio ego pretenzingumą. Jei tik pavyksta nutolinti kiekvieno individo asmeninius siekius, kolektyvinė jėga yra nuostabiai turtinga. Man tai nėra kokia nors prieštara, tai yra labai turtinga situacija. Galbūt mano meninė ambicija yra tuo dalintis, kreipti link kelio, o ne rezultato. Be abejo, aš kuriu eskizus, piešinius, susieju juos su kontekstu, prasme, tai mano meninio darbo dalis. Bet ir čia dažnai konstrukcijos yra kuriamos bendradarbiaujant su organizatoriais, kurie geriau supranta vietinį kontekstą. Man atrodo, kad tai yra svarbu – kad objektas atspindėtų vietą, o ne mano asmeninius siekius.

Nuotr.autorius: Jamie Williams

Ar skiriasi žinutės, kurias griovimo veiksmu pranešate skirtinguose miestuose ar šalyse?

 

Iš tiesų tai nėra labai svarbu. Svarbiau yra tai, kaip žmonės jaučiasi, kai jie išgyvena tą bendrakūrybos procesą. Laikas – dirbtuvės, dėžių atidarymai, karpymai – kai dar nežinai, kas su visu tuo bus daroma, yra svarbus. Pamažu pamatai, kaip tos dėžės virsta formomis, kurias vėliau statome kartu. Justi ta didžiulė kolektyvinė energija, nes pats statinys yra sunkus, Kaune jis svers 2 tonas. Pakelti 2 tonas į 22 m aukštį yra šis tas, tai reikia pajusti savo kūnu.

 

Žmonės didžiuojasi savo darbu ir dažnai klausia, kodėl gi dabar reikia visa tai sugriauti. Kai supranti, kad yra griaunama tai, kas mums buvo labai gražu, vyksta kažkas džiaugsmingo, suvokiama proceso visuma, ir tada tai netampa praradimu. Mes bijome mirties, tai baisu, bet pabaiga gali būti kažko kito pradžia. Tai gali būti džiaugsmingu momentu. Būtent apie tai kalbama tais darbais.

 

Kelis kartus, taip pat ir Kaune, buvome pakviesti atidaryti festivalį ar Europos kultūros sostinės metus griaunant. Tai yra žinutė apie tai, kad su šia pabaiga kažkas prasideda. Kai kuriose šalyse, beje, prašydavo ilgiau palikti konstrukciją. Taip atsitiko Korėjoje, kur siekiant konstrukciją išlaikyti ji tiesiog… sulijo.

 

Žmonės kurdami ir griaudami konstrukciją išgyvena patirtį, o ne kokį nors racionalų supratimą. Man atrodo, kad mums kartais reikia išjungti savo smegenis, pajusti, kad svarbu dalykus išgyventi. Puiku, kad konstrukcija buvo sukurta ir išgyventa.

 

Statymas ir griovimas – tam tikra prasme vaikiški užsiėmimai, šis ciklas primena LEGO ar kitus konstruktorius. Tokių žaidimų suaugus nebelieka, nebent esi statybų darbuotojas. Ar vidinio vaiko išlaisvinimas jums, kaip menininkui, svarbus?

 

Jau daug kalbėjau apie konstravimą ir griovimą, bet taip, man svarbu konstruoti žaidžiant. Taip, tai panašu į LEGO, kuris yra skirtas konstravimui, o ne žaidimui, nes vos sukonstravus objektas išardomas ir užleidžiama vieta kitam objektui. Man taip pat svarbu užleisti vietą manyje tūnančiam vaikui ir užleisti vietą ateities vaikams. Visi tie menininkai, kurie nori kovoti su laiku, man atrodo labai pretenzingi. Ir taip mes turime visko per daug.

 

Sykį mes sukūrėme ir sugriovėme objektą tą pačią dieną. Prisimenu, kaip vakare kažkoks žmogus atsivedė dar penkis ir jiems įrodinėjo, kad, tikrai, čia stovėjo didelis daiktas. Iš tiesų, ryte tas žmogus eidamas į darbą matė mus, išimančius kartono dėžes, per pietus – kaip mes konstruojame, o penktą valandą – pačią konstrukciją, kurią norėjo parodyti savo šeimai ar draugams. Jam turbūt ta konstrukcija atminty išliko dar monumentalesnė, nei iš tiesų buvo, nes liko tik kaip labai ryškus prisiminimas, kurio jis tikriausiai niekada nepamirš. Tas laikinumo momentas gali giliai įsirėžti atmintin. Laikinumas tampa brangintinu dalyku.

 

Kodėl būtent kartoninės dėžės, ne kokia kita lengva medžiaga, yra pagrindinis jūsų kūrybos įrankis? Ar tai turi papildomą meninę prasmę?

 

Visų pirma kartonas turi plastinės mechanikos, tai solidi ir tuo pačiu lengva medžiaga. Jis nėra brangus, labai dažnai išmetamas ir jį galima naudoti kitų daiktų pakavimui. Kai vaikai gauna dovanas, jie jas išvynioja ir pasilieka dėžutes, kad galėtų su jomis žaisti, nes dėžutės suteikia žymiai daugiau galimybių nei pačios dovanos, kurios dažniausiai turi vieną funkciją. Dėžutės gali tapti bet kuo. Gal aš vis dar esu vaikas ir dėl to jas naudoju?

 

Man taip pat įdomus pakavimo ir santykio su architektūra momentas. Architektūra yra pakuotė ir vienas iš galios instrumentų, galios ženklas. Pavyzdžiui, savivaldybių pastatai kuriami taip, kad sudarytų įspūdį, kad merai ar kiti politikai yra geresni nei paprasti žmonės, nors tikrai nesu tuo tikras. Taigi, man atrodo, kad architektūra ir kartonas turi kai ką bendro. Abu yra pakuotės, abu iš dalies yra tuščiaviduriai. Būtent tas santykis man yra įdomus ir aktualus.

 

Kiek domitės pastatų, kurių replikas jums tenka kurti, istorijomis, priežastimis, kodėl jie pasirenkami viename ar kitame mieste? O galbūt jos nėra svarbios? Tarkime, ką žinote apie viešbutį Kaune?

 

Viena vertus, patį procesą galima kurti bet kur, jis visada turės tą pačią svarbią konstravimo energiją. Patys meno objektai yra tarsi šimtalapiai – kuo daugiau sluoksnių, tuo daugiau interpretacijos galimybių. Atrasti pastatą su istorija ir prasme miestui yra svarbu. Tai leidžia žmonėms labiau susitapatinti su pačiu projektu. Būtent todėl kartais konstrukcijas kuriame bendradarbiaudami su organizatoriais. Jie žymiai geriau orientuojasi situacijoje, žino, kas yra svarbu žmonėms. Aš taip pat dalinuosi savo vizija, mes kartu ją išgryniname. Sujungę kelis intelektus į kolektyvinį gauname kažką, apie ką prieš tai nei vieni, nei kiti nebuvome pagalvoję.

 

Kaune buvo du viešbučiai – „Respublikos“ ir „Britanikos“. Abu lyg kokie slegiantys besibaigiančios sovietų epochos reliktai. Vienas buvo nugriautas, o kitas taip ir liko lyg žaizda mieste. Vieni nori jį palikti, kiti nori griauti. Taigi, gal galima jį nugriauti bent jau žaidžiant. Man atrodo, kad mano pasiūlytas pastatas yra gražesnis nei tikrasis (juokiasi). Galbūt tokiu būdu galima į šį pastatą pažvelgti kitaip. Iš tiesų projektas nebuvo negražus, tik laikui bėgant tas skeletas pavirto baisiu. Galbūt bus galima pasinaudoti mūsų vizija ir remiantis tuo, kas yra, sukurti kažką kita? Gal gražesnį, atitrūkusį nuo pirminės minties projektą?

 

Galbūt esate susidūręs su objektų, kuriuos interpretuojate savo darbuose, architektais? Ar girdėjote jų reakcijų?

 

Dažniausiai dirbame su senais pastatais, taigi architektų tiesiog nebėra gyvųjų tarpe. Dažniausiai nėra galimybės su jais susitikti. Japonijoje bandėme dirbti su architektu, bet tai dėl pandemijos taip ir neįvyko.

 

Esate kūręs daugelyje šalių, nuolat keliaujate. Ar tikite, kad kuo didesniam žmonių ratui prieinami kultūra ir menas – pagrindiniai raktai į vieningą Europą?

 

Ne tik raktai į vieningą Europą. Apskritai, jei žmonės labiau domėtųsi kultūra, viskas klostytųsi žymiai geriau. Kultūra leidžia sukurti bendrus atskaitos taškus, turėti bendras patirtis, ryšius. Man yra svarbu jungti skirtybes. Tai viena iš kolektyvinių projektų užduočių ir ambicijų. Kaip priimti bendrus sprendimus, kurie nesiremtų balsavimu? Nes balsavimas susijęs su pykstančiais žmonėmis. Kaip pasirinkti būdus, kurie remtųsi susitarimu? Dažnai grupėje būna disonuojančių balsų, bet tai yra tie balsai, kurie yra ir mumyse. Mes nesame tik kažkoks vienas dalykas, aš nesu tik menininkas, aš taip pat kažkur kamputyje esu rasistas, manyje yra visokių balsų. Kolektyve šie balsai yra ne tik kitų žmonių, bet taip pat ir mūsų. Taigi, kaip su tuo susitaikyti? Kad kitas nėra priešas, o tik mūsų pačių atspindys? Taigi visi sprendimai yra priimami klausantys kitų balsų, o tik paskui ne priimame sprendimą, o pabandome kažką daryti. Ir jeigu tai neveikia, grįžtame atgal, sprendimai nėra amžini.

 

Manau, kad žmonija dabar bando eiti tuo keliu, baigėsi vertikalybė. Būtent dabar vertikalybė suvokia, kad ji nebėra legitimi, todėl naudoja agresyvią jėgą. Man atrodo, kad tai yra pabaigos pradžia. Menininkai ir kultūra yra čia tam, kad galbūt pasiūlytų kažką kita, kad išbandytų kitus, galbūt netikrus, kelius sugyventi, kaip vaikų žaidimuose, kai nebenorėdami toliau žaisti jie rodo čiurą, nes žaidimas nebeveikia. Susikurtos politinės ir ekonominės taisyklės tėra žaidimas, niekada nesupratau, kodėl vieni miršta iš bado, o kiti maudosi aukse, tam nėra jokio realaus pagrindo. Kartais reikia rodyti čiurą ir keisti žaidimo taisykles. Menas yra būdas kurti ir išbandyti taisykles.

 

 

Europos kultūros sostinės titulo metai prasidės sausio 22 d. 19:30 val. prie „Žalgirio“ arenos didžiuoju atidarymo šou – pirmuoju Kauno mito trilogijos veiksmu – „Sukilimas“!

Interviu autorės Ina Pukelytė ir Kotryna Lingienė


Paroda „Modernizmas ateičiai 360/365”: misija sukurti emocinį ryšį tarp šiuolaikinio žmogaus ir modernizmo paveldo

Jau kitą savaitę, sausio 22 dieną, Kaunas ir Kauno rajonas atvers naują lapą miesto istorijoje, oficialiai tapdamas 2022-ųjų Europos kultūros sostine. Garbingas titulas bus pažymėtas įspūdingu atidarymo šou „Sukilimas“, kuris duos simbolinę pradžią Šiuolaikinio Kauno mito gimimui, o drauge atvers kultūrinėmis patirtimi bei meninėmis iniciatyvomis spalvingą visų metų programą.

 

2022-ųjų programa turtinga ryškiomis asmenybėmis, garsiais meno pasaulio vardais ir įspūdingomis premjeromis, o vienas akcentinių metų renginių visuomenei bus pristatytas titulo atidarymo savaitgalį – tai  Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“, kurią galima pavadinti ir to paties programos pavadinimo finaliniu akcentu.

 

Nuotr.autorius: M.Plepys

Parodoje – daugiau nei dvidešimt menininkų ir architektų iš penkių šalių, kalbančių apie modernizmo paveldo likimą šiuolaikiniuose Europos miestuose, tarp jų ir Kaune, kuris demonstruoja tvirtą lyderystę modernizmo paveldo populiarinimo ir tyrimų srityje pasaulyje.

„Tarptautinės parodos turiniu siekiama pakurstyti šiuolaikinio miestiečio smalsumą ir architektūrinę vaizduotę bei kūrybiškais būdais stiprinti emocinį ryšį su XX amžiaus architektūros palikimu Kaune, Europoje ir pasaulyje. Pasitelkdami įvairias menines formas, kūrėjai pristato modernizmą kaip reiškinį ir ieškodami kultūrinių nuorodų, interpretuoja ir šiuolaikiškai atskleidžia pastatų istorijas, estetinius sprendimus ir politinius kontekstus. Parodoje šie mikro pasakojimai siejami su asmenybėmis (architektais, statytojais, gyventojais), jų kasdienybe ir likimais. Juose, tikiu, kad atpažinsime ir save”,- apie parodą kalbėjo jos kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.

„Modernizmas ateičiai 360/365“ paroda kupina prasmingo simbolizmo ne tik turiniu, bet ir savo forma: ekspozicija įrengta Kauno centriniuose pašto rūmuose, kurie laikomi ikoniniu modernizmo architektūros simboliu Kaune. Visuomenei vėl atveriamas modernistinis pastatas yra tapęs kūrybinio įkvėpimo šaltiniu ne vienam kūrėjui, o eiliniam kauniečiui kuria puikiai suprantamą ir pajaučiamą betarpišką ryšį su modernizmo paveldu. Apie svarbą simbolizmui „signalizuoja” ir parodos pavadinime užkoduotos prasmės: skaičius 360 – aliuzija į visas galimas modernizmo perspektyvas – kultūrines, politines, ekonomines, o skaičius 365 referuoja į kasdienybę ir, tuo pačiu, skatina atkreipti dėmesį į kasdienybės paveldą, esantį tarp mūsų.

 

Kaip teigė parodos kuratorė, parodoje pristatomi kūrėjų darbai nebus vienintelė „duoklė”, įprasminanti modernizmo architektūros vertybinę svorį: sausio 22 dieną bus anonsuojamas airių menininkės Aideen Barry 64 minučių trukmės nebylus filmas „Klostės“, kurį kūrėja sukūrė kartu su Kauno gyventojais.  Tai – ne tiesiog dar vienas pasakojimas apie Kauną, „Klostės“ savaime yra išskirtinis meno kūrinys, įkvėptas Kauno modernizmo. Šviesos ir vaizdo instaliacijos, įkvėptos filmo apie Kauno modernizmą „Klostės“ motyvų, bus demonstruojamos ant kino centro „Romuva” bei istorinio pastato „Pienocentro” sienų, o filmo premjera numatoma šių metų vasarą.

 

Paroda „Modernizmas ateičiai 360/365” duris lankytojams atvers jau sausio 22 d., iškart po didžiojo Europos kultūros sostinės atidarymo – 20:30 val.

„MoFu 360/365“ – tai du metus truksiantis, Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2014–2020“ finansuojamas tarptautinis projektas.

 

 

Pranešimą spaudai parengė Vaida Morkūnaitė

Kontaktai: vaida.m@kaunas2022.eu

+37069573507


„Kaunas 2022“ atidarymo savaitgalis artėja: atveriami nemokamai bilietai į didįjį atidarymo šou

Visos Europos ir net pasaulio akys nukreiptos į Kauną ir Kauno rajoną. Jau sausio 19 d. prasidės įžanginiai Europos kultūros sostinės titulo metų renginiai „Šviesos ratai“, kurie ugningais žingsniais įvykius priartins prie jų epicentro. Sausio 22 d., didžiojo atidarymo vakarą, niekas nė neketins miegoti – intensyvus ypatingų renginių grafikas sudėliotas iki pat paskutinių savaitgalio akimirkų.

Nuotr.autorius: M.Plepys

Pirmieji ugningi akcentai – Kauno rajone

Nuo Čekiškės iki Vandžiogalos, nuo Šilainių iki Aleksoto – įžanga į kultūros sostinės metus sausio 19 d. įsižiebs atokiausiose Kauno rajono seniūnijose, vėliau persikels į miesto mikrorajonus.

Šie meniniai akcentai, simboliškai vadinami „Šviesos ratais“ – šaukliai, kviečiantys budinti Kauno Mitinį Žvėrį. Vietos gyventojai kviečiami prisijungti prie Mitiniam Žvėriui dedikuotos muzikinės perkusijos miniatiūros ir atlikti ją kartu su profesionaliais muzikantais. Tereikia atsinešti skambančių daiktų, kurių kiekvienas ras namuose – tinka net puodai ir kibirai!

Įžanginius renginius nutvieks paslaptingi šviesų šou (dalyviai: Arkadijus Gotesmanas, „Ritmas kitaip“, „Viduramžiai.lt“) bei chorų ir ansamblių pasirodymai.

Trečiadienį, sausio 19 d. Kauno Mitinio Žvėries žadinimo ritualui bursis Vandžiogalos, Čekiškės ir Piliuonos gyventojai. Sausio 20 d. sutemus veiksmas persikels į Garliavą, Akademiją ir Domeikavą. Artėdami prie miesto centro, „Šviesos ratai” sausio 21 d. stabtelės Kauno miesto mikrorajonuose – Petrašiūnuose, Aleksote ir Šilainiuose. Visi renginiai skirtingose vietose prasidės tą pačią valandą – nuo 19:30 val.

Photo by: M.Plepys

Atidarymai – ir muziejuose bei galerijose

Didysis „Kaunas 2022“ atidarymo renginys „Sukilimas“ vyks šeštadienį, sausio 22 d., 19:30 val. Tiek iki jo starto, tiek nuskambėjus finaliniams akordams, miestiečiams, Kauno rajono gyventojams bei svečiams „Kaunas 2022“ su partneriais pasiūlys per 100 meninių ir kultūrinių įvykių – koncertų, parodų, šokio pasirodymų ir kt., įskaitant unikalų Mitinio Žvėries žaidimą miesto gatvėse.

Būtent atidarymo savaitgalį atveriamos vienos svarbiausių Europos kultūros sostinės parodų, viena jų – šiuolaikinio meno žvaigždės iš Pietų Afrikos Williamo Kentridge‘o paroda „Tai, ko nepamename“. Visus metus Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyksiančią parodą kuruoja „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleis tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“.  Tai – Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“, įsikursianti ikoniniame Kauno centriniame pašte. Parodos organizatorius – „Kaunas 2022”.

Nuotr.autorius: M.Plepys

Vėliau šiemet Kauno paveikslų galerijoje atidaromą Yoko Ono parodą anonsuoja šios meno pasaulio nonkonformistės instaliacija „Ex It“. Įspūdingas dydžiu ir gelme kūrinys įkurdintas daugelio nė karto nelankytuose Lietuvos banko rūmuose. Parodą organizuoja Šiuolaikinio meno centras (ŠMC).

Parodas „Kaunas 2022“ atidarymo proga dovanoja ir dar du šiemet Europos kultūros sostinės titulu pasipuošę miestai: galerijoje „Meno parkas“ į liuksemburgiečių Martine Feipel ir Jeano Bechameil parodą „Rytojaus pasaulio mechanika“ kviečia Ešas prie Alzeto. Novi Sadas (Serbija) savo avangardo meną pristatys Kauno fotografijos galerijoje.

Veiksmas – net vitrinose ir požeminėje perėjoje

Vos pasibaigus didžiajam atidarymo renginiui šeštadienio vakarą, Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika taps švyturiu, kelrode žvaigžde miestą patirti pasiryžusiems šventės dalyviams. Šviesos spindulys bus matomas iš tolimiausių miesto vietų, o keliaudamas iki bažnyčios kiekvienas susikurs savo maršrutą.

Vaikštinėjantys Laisvės alėja ir jos prieigomis atkreips dėmesį į parodą „Lietuvos dizainas: from Temporary to Contemporary“. Lietuviško dizaino raidą pristatanti ekspozicija įsikurs tokių legendinių vietų, kaip Kauno centrinis knygynas, „Spurginė“, „Vilties“ vaistinė, taip pat Nacionalinio Kauno dramos teatro, net Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos prokuratūros ir kitų įstaigų vitrinose.

Iš Laisvės alėjoje esančių kavinių vitrinų pasigirs ir Pietų Afrikos kompozitoriaus, litvako Philipo Millerio kantatos garsai, o pasaulinė „Kauno kantatos“ premjera įvyks 2022-ų metų rudenį.

Nuotr.autorius: M.Plepys

Visą savaitgalį interaktyvią meno instaliaciją patirti ragins Laisvės alėjoje veikianti Kauno miesto Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. Čia, sutikę robotą-poetą, galėsite tapti technologijų bendraautoriais, o į klasikinę literatūrą, kalbą, sakinius bei įprastas žodžio reikšmes pažvelgti iš naujos perspektyvos.

Kauno apskrities viešoji biblioteka, tuo tarpu, kvies aplankyti skulptūrų parodą „Kauno žvėries brolija“  ir pratęsti pažintį su mi(s)tinėmis būtybėmis interaktyvų vaidmenų žaidimą.

Kartu su „Kaunas 2022“ į Šiuolaikinę sostinę žygiuoja ir tokie istoriniai miesto „senbuviai“, kaip Kauno tvirtovė. Instaliacija „Komendanto bunkeris / Į šiuolaikinę tvirtovę“ kvies pirmą kartą įžengti į paslaptingą objektą Vytauto parke – komendanto bunkerį.

Nuotr.autorius: M. Plepys

Netikėto veiksmo netruks ir viešosiose erdvėse. Net septyniose skirtingose vietose  lauks ypatingi – ir vis kitokie – „PinoKeys“ pasirodymai. Kūrybiniame procese savo jėgas sujungė menininkai ir žmonės su negalia.

Įtraukiantys modernaus šokio žanro butoh pasirodymai „Butoh. Atminties judesiai“ vyks požeminėje perėjoje prie Kauno geležinkelio stoties. Tai – preliudija į rudenį IX forte vyksiantį iš Pietų Afrikos Respublikos kilusio šokėjo ir choreografo Tebby W. T. Ramasike pasirodymą.

Vienybės aikštė – simbolinė pusiaukelė iki Prisikėlimo bazilikos, paskutinės pirmosios trilogijos dalies kelionės stotelės, kurioje vėlyvą vakarą koncertuo ruošis Kauno valstybinis choras. Būtent Vienybės aikštėj taps idealia vieta atsipūsti, sušilti, pasistiprinti ir pasimėgauti gyva muzika.

Atidarymo vakarą renginiai vyks iki pat vidurnakčio, o kitą dieną (sausio 23 d.) jie visus pakvies tęsti kultūrinę kelionę per miestą.

Puiki proga aplankyti jau vykstančias parodas

Nuotr.autorius: Remis Ščerbauskas

Sausio 19–23 dienomis ypatingas programas ir ekskursijas siūlys besibaigianti tarptautinė šiuolaikinio meno paroda „MagiC Carpets Landed“ ir paskutinį mėnesį veikianti 13-oji Kauno bienalė, kurių eksponatai laukia tokiose vietose, kaip Krepšinio namai, Velnių muziejus, Kauno paveikslų galerija, Kauno geležinkelio stotis bei viešosios erdvės.

Pamatyti Istorinę LR Prezidentūrą kitomis akimis kvies naujoji šio muziejaus ekspozicija „Rūmų istorijos“. Ji siekia laikus, kai pastate buvo įsikūrusi Kauno gubernatoriaus rezidencija, vėliau lankėsi Vokietijos kaizeris, pietavo kareiviai, veikė sovietiniai mokytojų namai, o baigiasi pastarųjų metų įvykiais ir idėjomis.

Dvi modernistinei architektūrai neabejingiems patiksiančios ekspozicijos veikia istoriniuose A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje. Paroda „ARNO FUNKcionalizmas“ skirta vienam įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų, inžinierių, interjerų meistrų – Arnui Funkui. Tuo tarpu interaktyvi, pastatų kopijų gausi paroda „Moder…Kas? Kauno modernizmas! Ir architekto profesija“, skirta vaikams, bet tinkama ir suaugusiesiems.

Nuotr.autorius: F.Leyser, A.Dittmer

„Kaunas 2022“ atidarymo renginiuose privalu laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių – saugaus atstumo laikymosi, nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimo ir kitų aktualių rekomendacijų.

Nemokamų registracijos bilietų skaičius yra ribotas

Nemokami registracijos bilietai į didįjį Kauno – Europos kultūros sostinės atidarymą – pirmąjį šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmą – „Sukilimas“ platinami bilietų platformoje ČIA.

Organizatoriai primena, jog dėl pandemijos valdymo reikalavimų, bilietų skaičius – ribotas. Didysis atidarymas bus transliuojamas per televiziją, internetu bei oficialiose KAUNAS 2022 Facebook ir Youtube paskyrose.

Visi šie ir dar daugiau atidarymo savaitgalio renginių – inteligentiškas „apšilimas“ prieš visus veiksmo kupinus metus, kuomet Kaunas ir Kauno rajonas bus viena Europos scena.

Pilną ir aktualią Europos kultūros sostinės atidarymo renginių programą galima visada turėti po ranka, atsisiuntus mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“ arba rasti www.kaunas2022.eu/sukilimas


Buvę Kauno centrinio pašto rūmai atsivers Europos kultūros sostinės renginiams

Lietuvos paštas ir VšĮ „Kaunas 2022“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta, kad Lietuvos paštas 2022-aisiais metais atveria organizacijai buvusio Kauno centrinio pašto rūmus – juose visus metus vyks „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginiai.

„Iškeldami pašto veiklą iš istorinių pastatų visuomet ieškome sprendimų, kad pastatas būtų kuo greičiau prasmingai įveiklintas. Buvęs Kauno centrinio pašto pastatas yra išskirtinis savo istorija ir architektūros reikšme. Džiaugiamės, kad sprendžiant klausimus dėl naujojo pastato savininko, šis išskirtinis pastatas rado laikinus šeimininkus, kurie rūmų erdves išnaudos prasmingai veiklai bei atvers duris plačiajai visuomenei,“ – sako Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Ugnė Bartašiūtė.

Nuotr.autorius: R. Ščerbauskas

Numatyta, kad buvę Kauno pašto rūmai bus naudojami kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių erdvė, kurioje šiais metais vyks susitikimai su kūrėjais, parodos, instaliacijos ir kitos kultūrinės iniciatyvos. Planuojama, kad 2022-ųjų eigoje čia bus surengtos akcentinės metų parodos: vasarai čia įsikurs paroda ,,1972: pramušti sieną", skirta Romui Kalantai atminti, o rudenį pasitiks Ostralės bienalės paroda „Srovės nepasroviui/Vandens galia“, kurioje bus eksponuojami įspūdingi menininkų darbai, anksčiau pristatyti vienoje didžiausių Vokietijos šiuolaikinio meno parodų.  Jau šį mėnesį rūmuose vyks ir vienas svarbiausių „Kaunas 2022“ programos renginių – Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“, kuri lankytojams duris atvers Kauno – Europos kultūros sostinės titulo atidarymo savaitgalį.

„Bendradarbiavimas su Lietuvos paštu turi stiprią simbolinę prasmę, kadangi misija stiprinti bendruomenių ryšius atliepia ir „Kaunas 2022“ programos tikslus – sujungti miesto ir rajono gyventojus bei menininkus naujiems kultūriniams potyriams. Istoriniame pastate vyks ne viena paroda, artimiausioji – „Modernizmas ateičiai 360/365“, tad ekspozicijos įrengimas Kauno centriniame pašte – vienas esminių, jau dabar matomų, bendradarbiavimo rezultatų. Tarptautinės parodos turiniu siekiama kurti emocinį ryšį su 20 amžiaus architektūros paveldu – Europoje ir Kaune, tame tarpe ir pačiais centrinio pašto rūmais, kurie ne vienam kūrėjui yra tapę įkvėpimo meninei interpretacijai šaltiniu“- teigė tarptautinės parodos „Modernizmas ateičiai 360/365“ kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.

Nuotr.autorius: A.Aleksandravičius

Buvę Kauno centrinio pašto rūmai atidaryti 1932 m. Juos kūrė architektas Feliksas Vizbaras. Šie rūmai laikomi išskirtinės istorinės ir kultūrinės vertės kultūros paveldo objektu, reprezentuojančiu Kauno modernizmo architektūrą. Visai neseniai rūmai buvo įrašyti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

Šiuo metu pastatas priklauso Lietuvos paštui, tačiau rūmai yra netinkami šiuolaikinei pašto veiklai, be to, pastato išsaugojimui ir naudojimui reikalingos didelės investicijos, kurių bendrovė negali skirti. Siekiant užtikrinti reikiamas investicijas pastato atnaujinimui bei prasmingam prikėlimui, pastatą Kultūros ministerija planuoja išpirkti. Atlikus pastato įveiklinimo galimybių studiją, pagrindinė rekomendacija – išpirkus pastatą jame įsteigti daugiafunkcį Architektūros centrą, vykdantį ir muziejinę veiklą.


Kultūra miegant, kultūra automobilyje: „Kaunas 2022“ pristato intriguojančią svetingumo programą

Ar esate kada patyrę kultūrą saldžiai sapnuodami lovoje, sukurtoje tarpukario meistrų? O tiesiog patogiai keliaudami iš taško A į tašką B? Šias ir kitas ypatingas kaunietiškas patirtis sukūrė projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ svetingumo programa „Patirk Kauną“. „Išbandę bent vieną mūsų pasiūlymą nebegalvosite, kad Kaunas – tai tik Laisvės alėja“, – suokalbiškai šypsosi programos atstovai.

Nuotr.autorius: M.Plepys

Kultūra net miegant

„Kultūros nakvynė“ – ta patyriminė viešnagė teminiuose „AirBnb“ apartamentuose. 2022-aisiais galėsite rinktis iš specialiai šiai programai atrinktų įvairias Kauno epochas pristatančių butų – kai kurie jų svečiams duris atvers pirmąkart!

Į optimistiškąjį tarpukarį svečių mintis nuneš autentiškas radijas, grojantis Danieliaus Dolskio šlagerį „Lietuvaitė“, vakarui mieste įkvėps iš spintos mojuojančios Laikinosios sostinės damų suknelės, įspūdį sustiprins autentiškuose art deco buteliukuose laikomi kvepalai… Žinoma, ir laikmetį atspindinčios knygos, net stalo žaidimai – tai, ko nerastumėte įprastuose šiuolaikiniuose viešbučiuose.

Nuotr.autorius: M.Plepys

Kas gi nenorėtų apsistoti Italija dvelkiančioje tarpukario architekto Stasio Kudoko viloje ant Žaliakalnio šlaito, rūpestingai restauruotoje medinėje viloje Panemunėje ar tikrame Art Deco muziejuje pačiame Kauno centre? Tuo tarpu besidomintys šaltojo karo epocha ir pokario dizainu, turėtų susivilioti 70-ųjų stiliaus apartamentais. Neatmetama galimybė, kad „Kultūros nakvynės“ pasiūlymų, o ir apartamentų ar vilų atstovaujamų laikmečių, skaičius įsibėgėjus 2022-iesiems pagausės.

Nuotr.autorius: M.Plepys

Kultūros konsjeržai

Vis daugiau keliautojų neapsiriboja „tradiciniais“ turistiniais objektais ir ieško autentiškų patirčių, žmogiškųjų istorijų bei tikrojo, dar įdomesnio miesto atradimo vietinio gyventojo akimis. Jei nedrąsu vaikštinėti vienam ar kalbinti pirmą gatvėje sutiktą žmogų, čia padės Kultūros konsjeržai. Tai – kauniečiai, pasiruošę pademonstruoti savo svetingumą, pavedžioti po žemėlapiuose nepažymėtas mėgstamas savo vietas ar ypatingiausius objektus – žinoma, ir pakonsultuoti apie „Kaunas 2022“ programą. Gyvai arba raštu – ir nemokamai.

Nuotr.autorius: M.Plepys

Šoferiai – istorijų pasakotojai

Kauno svečiai, Europos kultūros sostinėje turėsiantys nedaug laiko, bet didelį apetitą naujiems potyriams, o gal tiesiog atvykę lietingą dieną, galės išsikviestį… kultūros šoferį. Paprastai kalbant, tai – privatus turas automobiliu, už kurio vairo – įdomi, Kauną itin artimai pažįstanti asmenybė.

Tarp su avantiūra jau sutikusių kultūros šoferių – menininkai, architektūros ekspertai, fotografai, kultūros lauko ir net gastronomijos žinovai. Visi jie ne tik atskleis esminius Kauno akcentus bei tokias vietas, apie kurias nerašoma turistiniuose giduose, bet ir pasidalins vietinio patirtimi bei patarimais.

Nuotr.autorius: M.Plepys

Rezervuokite „Patirk Kauną“ patirtis jau dabar: https://kaunas2022.eu/patirk-kauna/

Visos šios kūrybingos idėjos, kurios bus įgyvendintos 2022 m., skirtos tam, kad  Europos kultūros sostinės metais Kauną ir Kauno rajoną būtų galima pažinti kuo patogiau ir artimiau. Kultūros šiemet išvengti tikrai nepavyks – bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Didysis Europos kultūros sostinės metų titulo atidarymo renginys „Sukilimas“ miestiečių laukia jau sausio 22 d., 19:30 val. Pilnos atidarymo renginių programos ieškokite https://kaunas2022.eu/sukilimas/ ir mobiliojoje programėlėje „Kaunas 2022“. Nemokami registracijos bilietai nuo sausio 10 d., čia.

 


Atskleidžiama didžiojo „Kaunas 2022“ atidarymo renginio „Sukilimas“ programa (savaitgalį – per 100 įvykių)

Prie Kauno „Žalgirio“ arenos prasidėję neįprasti konstrukcijų montavimo darbai sufleruoja – penkerius metus vykęs pasiruošimas artėja prie kulminacijos: 2022 m. sausio 22 d 19:30 val. įspūdingu vaizdo, judesio, muzikos ir šviesų šou „Sukilimas“ Kaunas ir Kauno rajonas oficialiai atidarys Europos kultūros sostinės titulo metus. Grandiozinis atidarymo renginys taps simboline įžanga į renginiais, įvykiais ir patirtimis turtingą visų  metų programą.

Nuotr.autorius: M.Plepys

Masinio šou dalimi galės tapti kiekvienas

„Sukilimas“ – tai pirmasis „Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos“ veiksmas. Ši trilogija –  miesto, tarsi gyvos būtybės, tarsi Mitinio Žvėries pakilimo, pasirodymo ir sutarimo su juo pasakojimas, kurio žinia pasieks visą Europą. Įžanginiai „Sukilimo“ renginiai Kauno rajono seniūnijose ir miesto mikrorajonuose startuos jau sausio 19 d.

Šeštadienį, sausio 22 d., nuo 19:30 val. „Sukilimą“ stebėti bus kviečiamas kiekvienas, atvykęs į Nemuno salos prieigas. Šou didžiausią Baltijos šalyse „Žalgirio“ areną pavers milžiniška scena-ekranu, kuris bus puikiai matomas iš daugelio vietų, tad renginys žada būti tikrai masiškas.

„Atidarymo šou užkodavome pozityvią žinią – gyvenimo sunkumais galime pasidalinti mainydamiesi kultūrinėmis patirtimis ir istorijomis. Taigi, „Sukilimas“ – tai pasakojimas apie Kauną Lietuvai ir Europai. Žinią skleidžia Kauno balsai, pastatai ir praeities fragmentai – tai istorijos, artimos kiekvienam“, – sako „Sukilimo“ ir kitų didžiųjų 2022 m. renginių režisierius britas Chrisas Baldwinas.

Nuotr.autorius: Jamie Williams

Kartu su režisieriumi Chrisu Baldwinu „Sukilimui“ rengiasi ir jį kurti padeda keli šimtai meno, kultūros ir kitų sričių profesionalų. Tarp jų – išskirtiniais performansais pagarsėjęs prancūzų skulptorius Olivier Grossetête, kaunietis kompozitorius Antanas Jasenka, mados dizainerė Sandra Straukaitė, kostiumų kūrėjos Aleksandra Jacovskytė ir Julija Skuratova, dirigentas Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, choras „Vilnius“, solistai Joana Gedmintaitė ir Merūnas Vitulskis, Kauno šokio teatro „Aura“ trupė, choreografai Birutė Letukaitė, Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis, jaunosios kartos Lietuvos poetai, video meno kūrėjai, Kauno valstybinio lėlių teatro butaforės bei daugybė kitų.

Nuotr.autorius: M.Plepys

Įspūdingą vaizdo, šviesos, judesio, muzikos spektaklį, kuris bus transliuojamas visam pasauliui, palydės kvietimas žaisti.  Miestiečiai ir miesto svečiai turės galimybę šventinį vakarą tęsti Kauno Žvėries miesto žaidime, kuris drieksis per visą Kauno centrą: čia dalyvių lauks kelios dešimtys įvairių renginių, performansų ir įtraukiančių atrakcijų, prie kurių įgyvendinimo prisideda daugiau nei 70 partnerių organizacijų.Visi šventės dalyviai bus kviečiami pasiimti specialų žemėlapį ir ieškoti vietų, kuriose Žvėris paliko pėdsaką – ir taip iššifruoti žaidimo atsakymą. Pirmieji 1000 teisingai atsakiusių bus apdovanoti „Kaunas 2022“ prizais.

Nuotr.autorius: M.Plepys

Atidarymo savaitgaliui – 100 įvykių

Tiek sausio 22 d., tiek ir visą likusį savaitgalį, Kaune ir Kauno rajone vyks apie 100 skirtingų kultūrinių įvykių, kuriems ruošiasi visa „Kaunas 2022“ komanda kartu su partneriais.

Būtent atidarymo savaitgalį atveriamos ir vienos svarbiausių Europos kultūros sostinės parodų, kurių pirmoji – šiuolaikinio meno žvaigždės iš Pietų Afrikos Williamo Kentridge‘o paroda „Tai, ko nepamename“ (kuratorė Virginija Vitkienė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda Modernizmas ateičiai 360/365“ („Kaunas 2022“ programos dalis, organizatorius „Kaunas 2022“, Kauno centrinis paštas), taip pat – Yoko Ono instaliacija „Ex It“ (organizatorius Šiuolaikinio meno centras) išskirtinėje Lietuvos banko rūmų lokacijoje. Suplanuota ir daug išankstinių premjerų „pro rakto skylutę“, kurių metu bus galima paragauti to, ką „Kaunas 2022“ pasiūlys vėliau šiemet.

Nuotr.autorius: M.Plepys

„Pirmam iš trijų esminių „Kaunas 2022“ metų renginių, kartu su dešimtimis partnerių esame parengę itin turtingą programą – kviečiu visus skirti laiko su ja susipažinti ir savo maršrutus mieste susiplanuoti iš anksto, kad pamatytumėte ir įvertintumėte kuo daugiau. Neabejoju kauniečių ir miesto svečių sąmoningumu – mūsų komanda daro viską, kad Europos kultūros renginiai būtų maksimaliai saugūs, bet prie pandeminės realybės turime prisitaikyti kiekvienas asmeniškai. Atsižvelgdami į besikeičiančias sąlygas esame parengę ne vieną efektingą ir kūrybingą atidarymo savaitgalio scenarijų – žinoma, tikimės, kad galėsime džiaugtis ilgiausiai kuriamu planu „A“, – sako „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Kad žiūrovai galėtų patogiai stebėti „Sukilimo“ spektaklį ir saugiai judėti, sausio 22 d. eismas Karaliaus Mindaugo prospekte ir Naujamiesčio dalyje bus ribojamas, o su detaliais eismo pasikeitimus šventinėmis dienomis, miestiečiai ir svečiai bus supažindinti jau netrukus.

 

Nuotr.autorius: M.Plepys

Renginio metu bus privalu laikytis visų LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių – saugaus atstumo laikymosi, nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimo ir kitų aktualių rekomendacijų.

Nemokami registracijos bilietai į didįjį atidarymo renginį bus platinami nuo sausio 10 d., adresu www.kaunas.2022.eu. Pilną ir aktualią Europos kultūros sostinės renginių programą galima visada turėti po ranka, atsisiuntus mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“ arba rasti interneto svetainėje https://kaunas2022.eu/sukilimas/


Virginija Vitkienė: 2022-aisiais Europos kultūros sostinės renginiuose Kaune laukiame 1,5 milijono lankytojų

„Kultūrinė programa, kurioje dalyvauja tokio lygio žvaigždės, leis pažymėti Kauną šiuolaikinės kultūros pasaulio žemėlapyje“, – įsitikinusi „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė. Vis dėlto, pasak jos, pagrindinis programos akcentas yra ne garsūs vardai, o tikslas, dėl kurio ji įgyvendinama – išauginti visuomenės poreikį kultūrai.

Būtent šio tikslo vedama „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda per penkerius pasiruošimo metus ugdė gyventojų įsitraukimą į kultūros ir meno kūrybą, kvietė į pramoginius ir edukacinius renginius. Šio darbo rezultatai matyti jau šiandien, o 2022-aisiais įvyksiantis kultūros sprogimas Kaune nuaidės per visą Lietuvą.

„Europos kultūros sostinės titulo metai – per daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių kainavęs projektas, kad skirtume jį tik Kaunui ar kauniečiams. Tai – Europos lygmens renginys, kurį skiriame visai Lietuvai“, – teigia V. Vitkienė.

Europos kultūros sostinės titulo metų programa Kaune, kurią rengia per 500 kultūros darbuotojų iš 72 organizacijų yra tokia plati ir gili, jog jai pristatyti vieno interviu nepakanka. Vis dėlto, V. Vitkienės žvilgsnis į Europos kultūros sostinės titulo metus Kaune iš paukščio skrydžio padės susidėlioti svarbiausius programos akcentus.

Virginija Vitkienė
Nuotr. autorius: Eriko Ovčarenko

– Kai kalbėjomės pernai panašiu metu, sakėte, kad jaučiatės taip, lyg darytumėte gilų įtūpstą prieš startą. Kaip jaučiatės dabar, 2022-ųjų išvakarėse?

– Mūsų komandai 2022-ieji jau prasidėjo. Žinome ne tik renginių dienas, bet ir valandas, minutes, kokie svečiai dalyvaus ir kur jie lankysis. Jau gyvename sausio mėnesio pabaiga. Pagrindiniai mūsų iššūkiai dabar susiję su logistika, techniniais, organizaciniais klausimais. Nors, žinoma, labiausiai širdis virpinantis momentas yra Kauno Europos kultūros sostinės titulo metų inauguracinis renginys 2022 metų sausio 22 dieną.

– Gal galite apie jį papasakoti plačiau?

– Kaunas – Europos kultūros sostinės programą įgyvendiname jau penkerius metus. 2022-uosius vadiname Europos kultūros sostinės titulo metais, tad 2022 metų sausio 19–23 dieną įvyks įžanginiai metų renginiai Kauno rajone ir Kaune.

Šis savaitgalis sausio pabaigoje – tai pirmoji Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis – „Sukilimas“. Ji prasidės Šviesos ratų renginiais atokiausiose Kauno rajono gyvenvietėse, kas vakarą renginiams artėjant prie Kauno centro, kol visi susirinksime prie „Žalgirio“ arenos sausio 22 dienos vakare. Po atidarymo ceremonijos, kuri vyks nuo 19.30 ir truks valandą, miestiečiai bus pakviesti į Kauno Naujamiestį – Vienybės aikštės ir Prisikėlimo bažnyčios link – kur iki vidurnakčio vyks arti 30 įvairių renginių, meno instaliacijų, veiks įvairios kultūros įstaigos, bus galima užeiti pasišildyti.

Nors renginys bus transliuojamas visais kanalais, tokie momentai nepamirštami. Kviečiu būti vietoje.

Nuotr. autorius: M.Plepys

– Reklamose jau rodote veidus žmonių, kurių sulauksime Kaune 2022-asiais: performatyvaus meno pionierė Marina Abramovič, šiuolaikinio meno genijus Williamas Kentridge‘as, pasaulinis teatro inovatorius Robertas Wilsonas, aktyvistė ir meninkė Yoko Ono. Kurio iš šių svečių labiausiai laukiate Jūs?

– Aš labiausiai laukiu Williamo Kentridge‘o parodos ir vizito. Šį, vieną įtakingiausių šiuolaikinių pasaulio menininkų iš Pietų Afrikos Respublikos, įkalbėti dalyvauti mūsų programoje buvo nelengva. Turintis litvakų kraujo (vieni proseneliai – iš Kauno, kiti – iš Utenos) jis daugybę metų kartojo, jog į Lietuvą nevažiuos. Suprantama – mūsų šalyje net ir 21-ajame amžiuje nepakankamai kalbama apie holokaustą, ištrynusį ir šio menininko giminaičių gyvenimus ir vardus iš Kauno istorijos.

Todėl laikau ypatingu laimėjimu tai, kad W. Kentridge‘as, kuris anksčiau net nesutikdavo skolinti kuratoriams savo kūrinių eksponuoti Lietuvoje, ne tik atidarys čia savo asmeninę parodą, bet ir kartu su kitu litvakų menininku kompozitoriumi Philipu Milleriu pristatys naują kūrinį, sukurtą šiam sugrįžimui. Williamo Kentridge paroda „Tai, ko nepamename“ veiks visus metus. Beje, jau šiandien M.K. Čiurlionio muziejaus vidiniame kiemelyje galima pamatyti ją anonsuojančius kūrinius.

Ši paroda ypatinga tuo, jog yra susijusi su vienu iš pagrindinių Kaunas 2022 uždavinių – per kultūrą siekiame atgaivinti miesto atmintį, paskatinti kauniečius ir Lietuvos gyventojus būti atviresniems sau, savo istorijai ir Kitam.

Nuotr. autorius: William Kentridge studio

– Į ką dar siūlote atkreipti dėmesį kitų metų programoje?

– Šiame kontekste taip pat norėčiau paminėti menininkės Jenny Kagan parodą „Iš tamsos“ rugpjūčio-spalio mėnesiais. Jenny – litvakė iš Jungtinės Karalystės, jos šaknys – Kaune, iš kur kilęs jos senelis, suprojektavęs ir pastatęs „Pasakos“ kino teatrą. Vėliau jis tapo viena iš pirmųjų „Lietūkio“ garažo aukų, nužudytų 1941-ųjų birželį. Menininkės tėvai išgyveno Didžiąją akciją Kauno gete, vėliau pabėgo ir, padedami lietuvio Vytauto, devynis mėnesius slėpėsi dėžėje viename iš Vilijampolės fabrikų.

Įspūdinga J. Kagan instaliacija per vienos šeimos istoriją perteiks holokausto tragediją. Instaliacija veiks viename iš šiuo metu dar renovuojamų pastatų Birštono ir Gertrūdos gatvių sankryžoje netoli Istorinės prezidentūros.

Nuotr. autorius: Jenny Kagan

– Kaune 2022-aisiais viešės pasaulinio garso kūrėjai. Ką tai duos Kaunui, ilgalaikėje perspektyvoje?

– Didžiuojuosi mūsų partneriais – vietos kultūros organizacijomis – kurios į Kauną pakvietė tokios kategorijos menininkus. Mariną Abramovič pristato galerija „Meno parkas“, Šiuolaikinio meno centras atveža Yoko Ono parodą, Kauno nacionalinis dramos teatras – Roberto Wilsono pasirodymus. Žinoma, Europos kultūros sostinė – magiškas titulas, menininkų kvietimui tai pridėjo papildomo svorio ir suteikė reikiamą biudžetą.

Kultūrinė programa, kurioje dalyvauja tokio lygio žvaigždės, leidžia pažymėti Kauną šiuolaikinės kultūros pasaulio žemėlapyje. Tai – vardai, kuriuos į savo istoriją trokšta įsirašyti daugybė pasaulio kultūros institucijų.

Photo by: Marco Anelli

– Ko gero, žinomiausios populiariojoje kultūroje yra jūsų programos žvaigždės moterys – Marina Abramovič ir Yoko Ono.

– Aktyvistė ir meninkė Yoko Ono šiandien jau yra garbingo amžiaus, nekeliauja, tad tikriausiai Lietuvoje sulauksime tik jos kūrinių. Pirmoji instaliacija Lietuvos banko patalpose Maironio gatvėje atsidarys jau sausio mėnesį – „Sukilimo“ savaitgalį, o į retrospektyvinę Y. Ono parodą kviesime nuo rugsėjo.

Na, o Marina Abramovič į Kauną atvyks pavasarį. Kovo 31 d. numatomas jos susitikimas su visuomene „Žalgirio“ arenoje. Jeigu kai kurie kiti mūsų reklamuojami menininkai plačiajai visuomenei galbūt yra nežinomi, tai M. Abramovič galima laikyti nuomonės formuotoja, žinomumu prilygstančia tokioms popkultūros žvaigždėms kaip Lady Gaga. Leidyklos „Kitos knygos“ lietuviškai išleista M. Abramovič biografija „Eiti kiaurai sienas“ kelis kartus kartojo tiražą – tai rodo šios asmenybės įtaką ir populiarumą Lietuvoje.

Kita vertus, M. Abramovič kūriniai, kuriuos pristatysime keturis mėnesius truksiančioje parodoje Kauno paveikslų galerijoje, reikalauja tam tikro išankstinio pasirengimo. Retrospektyva tikrai didelė – parodą eksponuosime per visus galerijos aukštus.

Photo by: Bjarke Orsted

– Tyrimai rodo, kad kultūros vartotojai, kultūros turistai – tai aukštesnio išsilavinimo ir pajamų, vyresnio amžiaus žmonės. Kam skirta jūsų programa?

– Besirengdami Kauno – Europos kultūros sostinės metams organizavome daugybę renginių plačiajai visuomenei jiems lengvai prieinamose vietose, siekdami veiklomis parodyti kad kultūra yra skirta visiems. Menininkai kartu su bendruomenėmis kūrė projektus, aktyvinome gyventojų įsitraukimą į meną ir kultūrą. Bendruomenių, miestiečių telkimui ir įtraukimui skyrėme labai daug dėmesio ir lėšų, tad šiandien turime subūrę daugiau nei kelių tūkstančių aktyvių bendruomenių narių, kurie patys ne tik dalyvauja, bet ir prisideda prie renginių kūrimo, taip pat tūkstančio savanorių komandą. Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymo savaitgalį scenoje pasirodys per 800 atlikėjų: tarp jų – ir mūsų bendruomenių projektuose pastebėti ir įvertinti meno ir kultūros kūrėjai.

– Vis dėlto, kas yra Kauno – Europos kultūros sostinės renginių lankytojas? Ką šiuose renginiuose atras įvairios jų grupės?

– Kai važiuojame į užsienį, atrodo natūralu aplankyti geriausias galerijas, susiplanuoti vizitus į muziejus, kartais – net ir prisiderinti savo atvykimo laiką prie tam tikro spektaklio ar koncerto. Šiemet visa tai turėsime Kaune. Europos kultūros sostinės titulo metų programos knyga (ją galima rasti ir internete) – storas almanachas, o juk jame pateikiami tik trumpi pagrindinių renginių pristatymai.

Turėsime parodų, spektaklių, koncertų, skirtų jaunimui. Organizuosime tarptautines konferencijas kultūros sektoriaus profesionalams; šalia jau minėtųjų parodų, vyks ir teminės, labiau specializuotos. Plačiajai visuomenei siūlysime ir renginius viešosiose miesto erdvėse. Vyks festivaliai – scenos menų, istorijų, kiti, organizuosime bendruomenių šventes ir mieste, ir Kauno rajone. Kaimynų dienai bendrą stalą 2022-aisiais dengsime nuo Soboro iki pat senamiesčio.

Siekiame programą kurti įvairiausių interesų ir galimybių žmonėms – visiems. Turime strateginį tikslą – kitąmet Europos kultūros sostinės renginiuose sulaukti virš pusantro milijono lankytojų. Žinoma, tokios programos, kuri yra ir plati, ir gili, ir įvairi negalėtume įgyvendinti vieni – programą ruošiant kartu dirba 72 kultūros organizacijos, mažiausiai 500 žmonių.

Nuotr.autorius: M. Plepys

– Europos kultūros sostinės titulas tampa traukos objektu ir užsienio turistams. Kas jiems galėtų būti įdomiausia Kauno programoje?

– Bendraudami su užsienio žurnalistais ir net meno, kultūros istorikais pastebime, jog jie turi labai ribotą suvokimą apie mūsų gyvenimą sovietmečiu už geležinės uždangos. Vakarų Europos gyventojų žinios neretai paviršutiniškos – jiems, pavyzdžiui, sudėtinga suprasti, jog apie kai kuriuos istorijos momentus kelios kartos žmonių nesimokė nei mokykloje, nei universitete. Jie sako: „Juk ir sovietmečiu universitetai egzistavo!“...

Gegužės mėnesio viduryje atidarysime vadinamosios rezistencinės Kauno kultūros sezoną, sutampantį su Romo Kalantos susideginimo penkiasdešimtmečiu. Renginių cikle numatyta ir paroda Kauno centriniame pašte „1972: pramušti sieną“, kuruojama Rasos Žukienės ir plataus ekspertų rato, kurioje bus pristatyti to laikmečio artefaktai, muzika, kinas, mada, vizualieji menai, religinė rezistencija vėlyvajame sovietmetyje. Vyks mokslinė konferencija, spektaklių premjeros Valstyviniame Kauno muzikiniame ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Šie renginiai bus aktualūs ne tik tos kartos, kuri prisimena įvykius, žmonėms, bet ir jaunimui, kuris žinių apie sovietmečio cenzūros, režimo, kalbos laisvės ribojimo laikus turi mažiau. Dar vienas svarbus žiūrovas ir šios programos lankytojas – europietis, svečias iš Vakarų demokratijos šalių, kur dėl nepakankamo konteksto išmanymo sovietizmą neretai romantizuoja. Manau, kad būtent ši programos dalis edukacine prasme bus ypač aktuali užsienio svečiams.

– Vėl prakalbome apie istorinę atmintį. Panašu, kad jai jūsų programoje skiriama ypač daug dėmesio.

– Siekiame, kad Kaunas prisimintų savo daugiakultūrę tapatybę, todėl „Atminties biuro“ rengiama programos dalis – labai plati. Didelė dalis atminčiai skirtos programos skirta žydų kultūros paveldui atrasti ir įreikšminti. Tarp jų yra ir Pasaulinis litvakų forumas su tarptautine konferencija ir įspūdingo kūrinio „Kauno kantata“, kuriama litvakų kilmės menininkų su daugiau nei 300 atlikėjų, pristatymu.

Bus atnaujintos ir kai kurių muziejų ekspozicijos. Pavyzdžiui, jau šiandien galima apsilankyti atnaujintoje Istorinės prezidentūros parodoje „Rūmų istorijos“, kurioje per vieno pastato valdytojų istoriją papasakota Kauno, Lietuvos ir net regiono istorija. Norėjome, kad lenkų, rusų, žydų, vokiečių turistai galėtų atrasti save, savo santykį su mūsų miestu. Taip pat, planuojama atnaujinti Sugiharos namų ekspoziciją, padaryti ją prieinamą neįgaliesiems, atidaryti lauko parodą.

Nuotr.autorius: M.Plepys

– Paklausius jūsų akivaizdu, kad mūsų gyvenimas kitais metais iš tiesų pasikeis. Kaip jūs manote, kas iš Europos kultūros sostinės sukeltų pokyčių išliks Kaune?

– Jei kalbėtume apie renginius, labai norėtųsi, kad išliktų dauguma naujai atsiradusių festivalių. Pavyzdžiui, Istorijų festivalis, įgyvendinamas kartu veikiant daugiau nei dešimčiai kultūros įstaigų. Jau šiandien akivaizdu, kad išliks įgytos kompetencijos – mūsų, kultūros sektoriaus darbuotojų gebėjimas kartu dirbti, o tuo pačiu išliks ir padidėjęs bendruomeniškumas. Kauno ir Kauno rajono kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacija ir naujos kompetencijos, tikiu, užtikrins ir po 2022-ųjų tarptautinius aukšto lygio renginius, pradėtų festivalių ir renginių tęstinumą.

Matote, kalbu daugiausiai apie „minkštąją“ dalį, į kurią daugiausiai investavome ir kuri jau šiandien teikia grįžtamąją vertę. Žinoma, norėtųsi daugiau infrastruktūros pokyčių, tokių kaip Vyriausybės gera valia ir iniciatyva Kauno centrinio pašto pastate įsteigti tarptautinį architektūros centrą. Pastato susigražinimo visuomenės reikmėms procesas prasidės jau 2022-ųjų sausį, kai jame bus atidaryta paroda „Modernizmas ateičiai 365/360”.

Kita vertus, Kaune vis dar trūksta patalpų menininkų rezidencijoms, nepriklausomiems scenos menams. Ypatingai jaučiamas muziejininkystės standartus atitinkančių parodų salių trūkumas, todėl ir daugelis parodų kitąmet žiūrovus pakvies į įvairias nemuziejines erdves. Tikimės, kad Europos kultūros sostinės programa taps lemiamu faktoriumi, paskatinsiančiu sprendimų priėmėjus atsigręžti į šias problemas.


„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Kalėdų dovanų gavo generalinį rėmėją „Verifo“

Likus mėnesiui iki didžiojo Europos kultūros sostinės atidarymo, prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ partnerių prisijungia generalinis rėmėjas. Juo tampa „Verifo“ – viena pirmaujančių ir inovacijas skatinančių Europos elektroninių pinigų institucijų, teikianti finansines paslaugas ir atliepianti asmeninius bei verslo keliamus finansinius poreikius.

Vienas iš Europos kultūros sostinės siekių – kurti bei skatinti jungtis tarp kultūros ir verslo. „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė džiaugiasi, jog šiuo ypatingu laikotarpiu prisijungia stiprūs partneriai: „Mieste ir rajone vykstant daugybei pokyčių pastebime, kad kultūra tampa vis labiau matoma ir vertinama privataus sektoriaus. Pastarųjų penkerių metų kelias nebūtų įmanomas be partnerių, todėl labai džiaugiamės, jog kultūros sostinės vizija ir programa atitiko „Verifo“ viziją. Tikimės, kad šis teigiamas impulsas paskatins ir kitus verslus prisijungti bei tapti kultūrinių projektų rėmėjais.“

Apie sprendimą prisijungti prie „Kaunas 2022“ kalbėjo ir elektroninių pinigų įmonės „Verifo“ vadovas Mantas Staliūnas: „Per pastaruosius kelerius metus stipriai išaugome, tad ir Verifo prekės ženklas sustiprėjo, todėl šiais metais žengiame svarbų strateginį žingsnį – tampame  „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ generaliniu rėmėju. Pagrindinė priežastis, paskatinusi prisijungti prie „Kaunas 2022“, noras padėti pasiekti kuo platesnę auditoriją Lietuvoje ir Vakarų Europoje, tuo pačiu garsinant šalies bei Kauno vardą. Mūsų veiklos orientuotos į novatorišką, šiuolaikinę visuomenę, tad pagrindinė „Kaunas 2022“ žinutė „Iš laikinosios į šiuolaikinę“ yra idėjiškai artima „Verifo“ įmonei.“

V. Vitkienė akcentavo, kad  „Kaunas 2022“ rėmėjai gauna didelę pridėtinę vertę, kuri atsispindi ne tik per matomumą Lietuvoje ir Europoje, bet ir per ekonominį poveikį, ir finansinę grąžą, kuri gimsta iš kūrybinių ir kultūrinių sprendimų.

2022-ais metais Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų. Didysis Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymas prasidės 2022 m. sausio 19–23 d. (pagrindinis atidarymo šou – sausio 22 d., 19:30 prie Žalgirio arenos), kuriam ruošiasi 800 menininkų ir atlikėjų, 1000 savanorių ir kultūros partnerių.

Visa programa: www.kaunas2022.eu


125 kartus aplink Žemę Europos kultūros sostinės link

Beveik metus trukęs „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ žingsnių iššūkis Kauno miesto ir rajono gyventojams baigiasi šiandien. 11 mėnesių kartu su kultūra žingsniavę miesto ir rajono gyventojai pasiruošę sukilti ir sausio 19-23-ią dienomis atidaryti didžiausia scena Europoje tampantį Kauną!

„Kaunas 2022“ kartu su mobiliąja vaikščiojimo programėle „#walk15“ bei verslo, turizmo ir tarptautinės rinkodaros plėtros agentūra „Kaunas IN“ dar sausio mėnesį Kauno mieste ir rajone gyvenantiems žmonėms metė iššūkį „Nė žingsnio be kultūros“, kuriuo kvietėme nužingsniuoti vieną iš ypatingų Europos kultūros sostinės titulo atidarymo datų – 2022 01 22. Nekantriai kultūros sprogimo Kaune laukiantiems žingsniuotojams apeiti kiek daugiau nei ratą aplink Žemės rutulį pasirodė paprasta – iššūkis buvo įveiktas vos per dvi savaites, o  šiandien jis nueitas jau beveik 124 kartus, iš viso beveik 2,5 milijardo žingsnių.

Nuotr.autorius: M.Plepys

„Kauniečių raginti žingsniuoti nereikia. Vaikščiojimo iniciatyvos mieste priimamos su didžiausiu entuziazmu ir todėl tiek man, tiek „#walk15“ komandai visada labai gera sugrįžti į šį, tuoj Europos kultūros sostine tapsiantį miestą. Miesto gyventojų aktyvumą iliustruoja ir iššūkio „Nė žingsnio be kultūros“ rezultatai. Pirminis iššūkio tikslas viršytas per dvi savaites, o iš viso įveiktas atstumas tolygus net 124 kelionėms aplink Žemę. Tai – daugiau nei nuostabu! Sveikinu visus kauniečius tokiu įspūdingu aktyvumu žengiant į  „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metus,“ – sako „walk15“ kūrėja, „Kaunas 2022“ ambasadorė Vlada Musvydaitė.

Prie iššūkio prisijungė net 69 komandos iš įvairių Kauno miesto ir rajono gyvenviečių. Nuo miesto mikrorajonų – Vilijampolės, Aukštųjų ir Žemųjų Šančių, Aleksoto, Kalniečių ir kitų – iki rajono miestų ir kaimų – Raudondvario, Ežerėlio, Čekiškės, Vandžiogalos, Akademijos... Iššūkyje žingsniavo beveik 4 tūkstančiai gyventojų, o gausiausios komandos subūrė po daugiau nei kelis šimtus narių – Dainavoje žingsniavo 492, Ramučiuose – 433, o Raudondvaryje – 358 žmonės.

Nuotr.autorius: A.Aleksandravičius

Pažinti miestą ir rajoną iš naujo ir atrasti ypatingas jo vietas ir žmones kvietė kiekvieną mėnesį pasirodę nauji maršrutai, kuriuos „Kaunas 2022“ komanda sudarė kartu su „Kaunas IN“, Europos kultūros sostinės programų kuratoriais, savanoriais, jaunuoliais, Kauno Mitiniu Žvėrimi bei įvairiomis organizacijomis.

Net 12 maršrutų siūlė Kauną pažinti vis iš kitos perspektyvos: „Gatvės menas ir atmintis“ kvietė aplankyti sienas, pasakojančias Kauno miesto archyvus praturtinančias istorijas, iššūkį įveikti 13 iš daugiau nei 60 Kaune esančių laiptų metė bei su nefasadiniais Kauno elementais supažindino „Kaunas 2022“ jaunimo programos „Kylantis Kaunas“ dalyviai, o projekto savanoriai, specialius lyderystės mokymus baigę Kauno ekspertai, dalinosi netikėčiausiais miesto akcentais maršrute „Kultūristo gidas“.

Nuotr.autorius: M.Plepys

Sekdami maršrutą „Asmenybės“ iššūkio dalyviai pasisvečiavo ypatingų Kaune gyvenusių žmonių namuose ir kitose jiems svarbiose vietose, „Nuo Barakų iki P.A.R.A.K.O.“ maršrute kartu su „Fluxus Labas!“ komanda žingsniuotojai tyrinėjo Šančių unikalumą, vasarą kartu su „Kaunas IN“ bei „KMN kultūros infocentras“ komandomis patyrė „Kultūrinį šoką“, kvapą sulaikė žiūrėdami į „Panoraminį Kauną“, keliavo tarp „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto dalyvių – Kačerginės ir Kulautuvos, sekė Mitinio Kauno Žvėries pėdsakais, pasinėrė į kino aikštele įvairiuose filmuose bei serialuose tapusias Kauno erdves ir grožėjosi Kauno modernistine architektūra, pretenduojančia tapti UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo dalimi.

Nuotr.autorius: M.Plepys

Kiekvienas iš šių maršrutų ne tik pristatė vis kitokį Kauno miestą ir jo rajoną, bet ir įvairias „Kaunas 2022“ projekto dalis, tad akyliausieji pastebėjo ir didžiausių kitų metų projektų detales. 2022-aisiais, Europos kultūros sostinės titulo metais Kaune ir Kauno rajone vyks daugiau renginių nei metuose dienų: suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų. Kultūros maratonas, besitęsiantis visus 2022-uosius, bus tikrasis iššūkis Kauno miesto ir rajono gyventojams bei jų svečiams, tačiau nuo kultūros pabėgti nepavyks niekam!

Ruoštis nepamirštamam maratonui galite ir toliau žingsniuodami „Kaunas 2022“ kartu su „Kaunas IN“ paruoštais maršrutais, kuriuos rasite „#walk15“ programėlėje.

Nuotr.autorius: M.Plepys

Visos 2022-ųjų metų programos ieškokite šiuo adresu.