Europos kultūros sostinės forumas 2020: įžvalgos, mintys ir žvilgsnis į ateitį

„Europos kultūros sostinės forumas 2020“ – vienas svarbiausių „Kaunas 2022“ metinių renginių, skirtas kūrybinės, verslo, akademinės bendruomenei sutelkimui. Šiemet gegužės 20–23 dienomis į virtualią erdvę persikėlęs Forumas diskusijai apie pandemijos metu iššūkius išgyvenančią kultūrą sukvietė kultūros ekspertus bei lyderius iš viso pasaulio ir atskleidė, kad ir kultūra, ir bendrystė gali būti ir yra be sienų bei ribų: diskusijose dalyvavo OECD Venecijos skyriaus direktorius Pier Luigi Sacco, futurologė, tendencijų prognozuotoja Anne Boysen, „Bruegel“ plėtros ir valdymo vadovas Giuseppe Porcaro ir kiti žymūs Lietuvos ir užsienio kultūros tyrėjai ir veikėjai, forumo diskusijos peržiūrėtos daugiau nei 61 tūkst. kartų, jų pasiklausyti jungėsi žiūrovai iš Japonijos, Izraelio, Portugalijos, Gruzijos ir kitų šalių.

Jūsų dėmesiui – galutiniai Forumo akcentai: forumo dalyvių mintys apie iššūkius, kultūros persiorientavimą bei atsivėrusias galimybes pandemijos metu.

Visus žiūrėjusius ir dalyvavusius forume kviečiame užpildyti vertinimo anketą čia.

 


Kaimynų vasarą Kauno rajono gyventojai minės išradingai: laukia muzikinės staigmenos ir iškylos

Kaimynų diena Europoje kasmet yra švenčiama gegužės 29 d. Tačiau kodėl žmonės, pavargę nuo karantino ir išsiilgę nuoširdaus bendravimo, negalėtų šios dienos švęsti visą vasarą?

Read more


Ar COVID–19 meta iššūkį globalios kultūros idėjai?

Penktadienį Europos kultūros sostinės forumo „Kultūra koronos metu“ programoje vyko diskusija „Ar COVID-19 meta iššūkį globalios kultūros idėjai?“, kurios metu buvo klausiama, ar dėl koronaviruso pandemijos uždarius sienas ir suspendavus kūrėjų bei kultūros operatorių mobilumą vis dar galime kalbėti apie kultūros be sienų idėją.

Read more


Kauno gimtadienis 2020: įspūdinga šventė kiemuose įvairiose Kauno vietose

Kaunas šeštadienį šventė 612 metų gimtadienį. Ankstesniais metais buvusius masinius renginius šiemet pakeitė „karantininiai“. Per dieną iki pat vakaro įvairiose Kauno vietose – daugiausiai kiemuose – vyko apie keturias dešimtis įvairių renginių: koncertai, spektakliai, šokių pasirodymai, parodos, kinas. Šventės finalas – šventinė vakarienė miesto centre ir senamiestyje.

Kauno gimtadienį pradėjo Pažaislio muzikos festivalio miestui padovanotas Kauno fortepijoninio trio atlikėjų pasirodymas Vaidilutės gatvėje. Nuo 17 val. Laisvės alėjoje ir senamiestyje Kauno kavinės ir restoranai pakvietė miestiečius ir svečius prie baltomis staltiesėmis bei gėlėmis puoštų stalų. Jų virtinė tęsėsi apie keturis kilometrus: nuo Soboro per Laisvės alėją ir Vilniaus gatvę iki pat Rotušės aikštės. Stalai pagal galiojančius karantino reikalavimus sustatyti tinkamu atstumu vienas nuo kito, o tokios emocijos ir šurmulio Kauno miestas nematė nuo pat karantino pradžios. Prieš šventinę vakarienę kauniečiai stebėjo Lietuvos akrobatinio skraidymo grupės ANBO aukštojo pilotažo pasirodymą. Šventinė vakarienė prasidėjo su muzika – pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ atidarė didžiąją miesto vakarienę, Nacionalinio Kauno dramos teatro jaunieji aktoriai iš teatro balkono kvietė susipažinti su lietuviškų dainų aranžuotėmis bei šešių atlikėjų asmeninės kūrybos dainomis, o šokio teatras „Aura“ vakarienės metu šokio improvizacijomis pasveikino miestą su gimimo diena.

Kauniečius pasveikino ir vilniečiai: 612-ojo gimtadienio proga padovanojo tokį pat skaičių baltų bijūnų žiedų, kurie papuoš vakarienės Laisvės alėjoje ir senamiestyje stalus.

Nauja patirtis kultūros organizacijoms, menininkams, atlikėjams

Kauno gimtadienio šventę šiemet organizavo Kauno miesto savivaldybė kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, o jį bendrai kuria miesto bendruomenės ir daugybė kultūros įstaigų, organizacijų, menininkų.

Tokia renginio forma tapo savotišku atradimu: pasirodė, jos miesto šventę surengti galima ir be didelio biudžeto. Dėl to, kad nebūtų pažeistos karantino sąlygos ir nesiburtų didelės grupės žmonių, tikslios pasirodymo vietos iš anksto nebuvo skelbiamos – renginiai tapo netikėta dovana skirtingų rajonų gyventojams. Karantino metu Kaune vykęs projektas „Kultūra į kiemus“ tapo ir savotiška miesto gimtadienio repeticija, kai miesto ir rajonų daugiabučių kiemuose koncertavo įvairūs atlikėjai, cirko artistai, šokėjai. Išeiti iš savo erdvių, pasirodymus surengti neįprastose vietose tapo nauja patirtimis ir pačioms kultūros organizacijoms, menininkams, atlikėjams. Žingsnis link gyvos, o ne virtualios kultūros

Žingsnis link gyvos, o ne virtualios kultūros

Kaip 15min sakė Kauno fortepijoninio trio viena iš atlikėjų Lina Krėpštaitė, koncertas Kaune, Vaidilutės gatvėje, nesibaigė jam pasibaigus – atlikėjos ir po pasirodymo dar bendravo su gyventojais. „Žinoma, saugiu atstumu. Žmonės priėmė šiltai, buvo sužavėti, laimingi. Kai kalbėjomės po koncerto, jie minėjo, kad švęsti norėtųsi kitaip ir to socialinio gyvenimo trūksta“, – sakė L. Krėpštaitė.

Pasak pašnekovės, jiems teko groti įvairiose erdvėse, taip pat ir netradicinėse, būti pakviestoms į įvairių formatų renginius. Kalbėdama apie koncerto Kauno kieme privalumus atlikėja įvardijo, jog tokiame koncerte muziką išgirsta ir tie žmonės, kurie galbūt įprastai į vieno ar kito pobūdžio renginius, koncertus nevaikšto: „Tai – nauja auditorija, naujas žiūrovas. Ir galimybė mums pačioms kitu kampu, su nauja kūrybine energija pažvelgti į patį procesą. Tai – ir žingsnis link gyvos, o ne virtualios kultūros.“
Patiko draugiška bendruomenė ir gražus kiemas Vienas iš vizualiai įspūdingiausių pasirodymų kiemuose – Kauno bigbendo, kai Lietuvių gatvės kieme grojo net 17 muzikantų. „Mums labai pasisekė. Ir oras buvo puikus, ir draugiška bendruomenė, ir labai gražus kiemas. Žmonės pasitiko džiaugsmingai“, – sakė Kauno bigbendo atstovas Gintautas Kubilius. Pasak pašnekovo, pasiklausyti maždaug pusvalandžio trukmės koncerto atėjo ir daugiau žmonių, matyt, išgirdę sklindančius garsus. Kalbėdamas apie patį koncerto formatą G.Kubilius teigė, jog tai ir patiems muzikantams yra galimybė išbandyti kažką naują: „Mums kažkiek netikėta, tačiau kartais taip visai smagu paįvairinti rutiną. Manau, kad tai – ir naujas įvykis patiems žmonės. Tikrai visiems išėjo į naudą, kada iš blogų dalykų (karantino) gali gautis gražūs.“

Miesto gimtadienį surengti galima ir be didelio biudžeto

Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio patarėjas Simonas Kairys sako, kad idėja tokiu formatu organizuoti miesto gimtadienį atsirado diskutuojant su miesto kultūros įstaigomis. „Situaciją sunkino tai, kad kone kasdien keitėsi karantino sąlygos, o mes nežinojome, kokios tos sąlygos bus renginio dieną. Buvo sunku planuoti, todėl ir priimtas toks universalus sprendimas: nedidelius renginius, pasirodymus perkelti į skirtingas miesto vietas, daugiausiai – ne centre esančius mikrorajonus. Tik vakare miestiečiai kviečiami ir į Laisvės alėją ir senamiestį, kur, laikantis saugumo reikalavimų, vyks šventinė vakarienė“, – sakė S.Kairys.
Pasak pašnekovo, toks renginio organizavimas tapo atradimu ir patiems organizatoriams: pasirodė, kad miesto gimtadienį surengti galima ir be didelio biudžeto. „Smagu tai, kad į šią iniciatyvą įsijungė bemaž visos kultūros įstaigos, kurios į tai nepažiūrėjo kaip į papildomą darbą, tačiau kaip į bendrą miesto reikalą. Tokiu būdu visi dovanojo miestui šventę, nenorėdami jo palikti be gimtadienio.
Dar viena teigiama pusė: iki šiol nebuvo taip, kad tiek įvairių pasirodymų, daug skirtingų iniciatyvų per dieną vyktų mikrorajonuose, netradicinėse erdvėse, kur paprastai kultūros iniciatyvų nėra daug. Galvoju, ar nenutiks taip, kad prie tokio formato – bent iš dalies – teks grįžti ir kitais metais?“ – kalbėjo S.Kairys

Renginiai – muzika, kinas, parodos

Šeštadienį Kauno miesto muziejus pakvietė apsilankyti savo skyriuose, šeimas dalyvauti „Šeimadienio muziejuje“ užsiėmimuose, o žinių apie miestą ekspertus – „Kauniečio viktorinoje“. Kauno fotografijos galerija taip pat siūlė nemokamai aplankyti Rob Hornstra ir Arnold van Bruggen parodą apie Kauną ir jo apylinkes „Buvusioji sostinė“. Kauniečiams gimtadienio dovaną iš Sakartvelo atsiuntė Tbilisio fotografijos ir multimedijos muziejus bei Tbilisio fotofestivalis. Bendradarbiaujant su Kauno fotografijos galerija Eigulių rajone šeštadienio vakarą bus surengtas Sakartvelo fotografiją pristatantis projekcijų vakaras. Piratų kapitonas Flintas Petrašiūnų rajono gyventojams dovanoja edukacinę muzikinę programą, į vieną iš kiemų spektaklį vaikams atveža Kauno lėlių teatras, Žaliakalnyje koncertuoja Kauno Bigbendas, Kauno menininkų namai siūlo atrasti V.Putvinskio gatvę, o su Istorinės prezidentūros sodelyje veikiančia paroda kviečia susipažinti ekskursijų vadovas Gediminas Kasparavičius.

Kauno miesto kamerinis teatras viename iš Kauno skverų, dovanoja unikalų dviejų muzikantų Tado Dešuko ir Lauritos Peleniūtės koncertą, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Šilainių gyventojus vakare kviečia pasiklausyti grupės „Baltic Balkan“, Eigulių mikrorajono gyventojai prie savo namų kviečiami klausytis Kauno valstybinio muzikinio teatro atlikėjų koncerto, o Kauno miesto simfoninio orkestro styginių kvartetas vieną iš Kauno modernistinių namų kiemų pavertė kamerine sale.
Straipsnio autorė: portalo 15min.lt žurnalistė Jurgita Lieponė


G. Nausėda – apie Europos kultūros sostine tapsiantį Kauną: tai svarbi misija, kuri pritrauks ir Europos bendruomenių dėmesį

Penktadienį Kaune viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda.
Kalbėdamas apie savo vizitą Kaune, G. Nausėda akcentavo norintis susipažinti su Europos kultūros sostinės programa: „Tai tikrai labai svarbi misija, kuri pritrauks ir Europos bendruomenių dėmesį. Stengsimės, kad atvažiuotų ir aplankytų Europos Sąjungos, kitų šalių vadovai. Manau, kad Kaunas nusipelno šito statuso, kad Kaunas turi ką pademonstruoti tiek architektūros, tiek plačiąja kultūros prasme.“ Šalies vadovas su programos vykdytojais aptarė projekto finansavimo ir jam reikiamos infrastruktūros klausimus bei indėlį Lietuvos bei Europos kultūrai.

G. Nausėda: kultūra pasižymi neįtikėtinu atsparumu ir stiprybe išlikti

Kaip teigiama prezidentūros pranešime, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektas nėra vienerių metų įvykis, tai – jau nuo 2017-ųjų vykstantys pasiruošimo etapai ir renginiai, netikėtas miesto erdves pripildantys kultūros. „Prezidentas gyrė komandos atsidavimą kuriant ilgalaikį poveikį kultūros lauke, stiprinant bendruomeniškumą ir skleidžiant europinės įvairovės idėjas. Vizito metu akcentuotas ir tolesnis finansinis projekto užtikrinimas ir infrastruktūros trūkumo klausimas. Prezidentas palinkėjo „Kaunas 2022“ komandai didelių ambicijų paversti savo projektą matomiausiu Europoje ir pažadėjęs prisidėti prie tarptautinės jo sklaidos“, – rašoma prezidentūros pranešime.

Šalies vadovas taip pat domėjosi Kauno miesto kultūrinėmis aktualijomis, pasidžiaugė, kad Kaunas rodo gerą pavyzdį, savo paveldotvarkos programoje kasmet skirdamas beveik milijoną eurų. Kita vertus, stebėjosi, kaip mieste, kuris pretenduoja tapti UNESCO pasaulio paveldo vertybe, toliau griūva Kauno centrinis paštas, o šiemet lietus užliejo jau seniai remonto laukiančią M. Žilinsko galeriją.

G. Nausėda taip pat viešėjo Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Vytauto Didžiojo muziejaus kiemelyje, Laisvės alėjoje. Kalbėdamas apie kultūrą G. Nausėda teigė, jog kultūra pasižymi neįtikėtinu atsparumu ir stiprybe išlikti net ir per didžiausias negandas. „Karantino metu kultūra tęsė savo darbą internete ir daugiabučių kiemuose, toliau skaidrindama mūsų kartais bauginančią tikrovę. Muziejai, bibliotekos, teatrai buvo pirmieji, kurie buvo priversti užsidaryti, bet, vos atsiradus galimybei, ir vėl laukia žmonių.

Išgirskime šį kvietimą, įpūskime gyvybės savo kultūrai ir palaikykime ją dėmesiu. Paramos reikia ne tik biudžetinėms kultūros įstaigoms, bet ir ypač nevyriausybiniam kultūros sektoriui, kuris dėl negalėjimo vykdyti savo veiklos visu tempu patiria didžiulių nuostolių“, – sakė šalies vadovas.

V. Vitkienė: Prezidentas supranta projekto naudą ne tik Kaunui, tačiau ir visai Lietuvai

„Kaunas 2022“ programos vadovė Virginija Vitkienė sako, kad susitikimas su G.Nausėda buvo naudingas – šalies vadovui ne tik pristatyta „Kaunas 2022“ programa, bet ir sutarta dėl bendradarbiavimo.
Prezidento vizito į Kauną pagrindinis tikslas ir buvo susipažinimas su Kauno – būsimos Europos kultūros sostinės – komanda. G.Nausėda domėjosi visomis programos dalimis. Prezidentas sutiko būti mūsų globėjas kalbant apie kultūros diplomatijos klausimus, pažadėjo padėti į didžiuosius 2022 metų renginius kviečiant aukšto rango kitų šalių politikus, Europos parlamento atstovus ir kitus. Kvietėme prezidentą globoti vieną iš programos dalių – Atminties. Ji tampriai susijusi su mūsų tarptautine programa.
G. Nausėdai ir D. Nausėdienei įdomi pasirodė bendruomenių įsitraukimo programa. Susitikime dalyvavo ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kuris išreiškė pasitikėjimą „Kaunas 2022“. Meras mūsų žmones įvardijo kaip kompetentingus ir strategiškai dirbančius“, – sakė V.Vitkienė. Pasak V.Vitkienės, G.Nausėda teigė, jog nuo kitų metų tarptautiniuose susitikimuose minės ir Kauną, kuris taps Europos kultūros sostine, taip pat kvies į mieste ir rajone vyksiančius didžiuosius 2022 metų renginius. „Prezidentas supranta šio projekto naudą ne tik Kaunui, tačiau ir visai Lietuvai“, – sakė V.Vitkienė. Įgyvendinant projektą, Kaune 2022-aisiais planuojama organizuoti apie pusšimtį masinių tarptautinių renginių, iš viso per penkerius metus programoje numatyta apie 400 renginių.

Straipsnio autorė: 15min.lt žurnalistė Jurgita Lieponė

Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotrauka


„Kauno iššūkio“ nugalėtojai Kaunui kurs stalo žaidimą

Penkiolika šeštadienių „Tempo“ erdvėje, 170 valandų atskirų komandinių susitikimų. Tiek dialogų ir komandinio darbo reikėjo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Kauno iššūkis“ dalyviams tam, kad pažintų Kauno miestą ir rajoną, jų bendruomenes, tam, kad sukurtų pridėtinės vertės projektą Kaunui. Kaip ir kasmet, patobulinę savo laiko planavimo, efektyvumo, kūrybingumo, kritinio mąstymo, komandinius ir savęs pažinimo įgūdžius, „iššūkiečiai” kviečia susipažinti su jų kurtais projektais.

Read more


Ana Čižauskienė: krizės akivaizdoje įsitikiname kultūros būtinybe psichologinei, socialinei, ekonominei gerovei

„Šiandieninė situacija parodo, kad mūsų laukia ilgas kelias, kol kultūros reikšme patikės sprendimų priėmėjai ir visuomenė“, – sako „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos vadovė Ana Čižauskienė.
Read more


Kauno gimtadienis 2020: kiemai atsidaro, miestas švenčia!

Nors planuota tradicinė trijų dienų fiesta dėl šalyje susidariusios padėties neįvyks, aišku viena – karantinas nesukliudys kauniečiams deramai atšvęsti 612-ąjį miesto gimtadienį. Šia proga gegužės 23-iajai jau ruošiama jungtinė kultūrinė dovana. Šiemet šventinės iniciatyvos keliasi į daugiabučių kiemus, gyvenamųjų namų gatveles bei virtualią erdvę. Saugios bendruomeniškos vakarienės kvies ir Laisvės alėjoje veikiančios kavinės bei restoranai.

Read more


„Kaunas 2022“ iniciatyva „Karantino langai“ sudomino Europą: projektas pasiekė 14 valstybių

Gyvenimus sukaustęs karantinas tapo kiekvieno kasdienybe. Vieni į pasaulį žvelgė pro namų langus, kiti – per kompiuterių ekranus, o įprastą gyvenimą sustabdžiusi pandemija tapo ne tik naujienų portalų ir televizijos žinių, tačiau ir kasdienio gyvenimo pokalbių tema. Sulig karantino pradžia baigėsi ir visi planuoti renginiai. Niekas neabejoja, kad po kelių metų ar net dešimtmečių šis laikas bus minimas kaip istorinis, o fiksuotos karantino akimirkos galbūt atrodys kaip sapnas.Read more


Judančių vaizdų stebuklą Kaune kurianti menininkė A. Barry: „Aš negaliu pasakoti šios istorijos, nes tai yra jūsų istorija“

Kauno miestas ir rajonas intensyviai ruošiasi Europos kultūros sostinės metams. Vienas iš 2022 metų akcentų – didysis Europos kultūros sostinės atidarymo renginys, kuriame miestas ir rajonas parodys savo daugiasluoksniškumą. Kartu su „Kaunas 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“ atidarymo metams padeda ruoštis ir tarpdisciplininio meno kūrėja iš Airijos Aideen Barry.

Read more