Liepa Kaune: kelionės laiku ir festivaliai kas savaitę

Kaunas šį mėnesį tapo audringiausių festivalių lokacija ir istorijos laiko kapsule. Bendruomenių, jaunimo, kultūros centrų ir meno profesionalų organizuotos iniciatyvos veikia ne tik miesto centre. Įvairūs pasirodymai mikrorajonuose ir šiuolaikinėse seniūnijose neleis pamiršti, jog Kaunas – Europos kultūros sostinė. Kaune maišysis šiuolaikiškumo ir atminties stichijos, kurias įvaldys kiekvienas išdrįsęs dalyvauti. 

 

Šiuolaikinės seniūnijos: Karmėlava, Vilkija, Babtai, Garliavos apylinkės 

Pirmąjį liepos savaitgalį Karmėlava pakvies kvėpuoti roko dvasia „Gatvės roko“ festivalyje su daug muzikos, gatvės meno, fotografijos ir cepelinų. Vilkijoje liepos 23 d. – „Kelkis ir judėk“ šventė, kurioje: skulptoriaus Marijaus Gvildžio kinetinė skulptūra, „Labaiteatro“ spektaklis „Kai užaugsiu, būsiu“ ir Jurgio Didžiulio koncertas. Babtuose 30 d. laukia „Vasaros naktipiečiai“ maisto laboratorijose-troleibusuose, o naktyje tarp šviesų šou koncertuos „Jauti“ ir „Baltos varnos“. Tą pačią dieną į Garliavos apylinkes kvies Stimpanko festivalis, kurio sumanytojai iš Ilgakiemio, Sąnašos ir Juragių vėl padės nusikelti į Stimpanko pasaulį. 

 Šiuolaikinių seniūnijų renginiai nemokami. Programa: čia 

 

Bardų festivalis „Akacijų alėja“ 

Bardų festivalis „Akacijų alėja“ yra vienas pirmųjų ir ilgiausiai gyvuojantis nemokamas dainuojamosios poezijos festivalis Lietuvoje, kuriam šiemet sukanka 22 metai. Remiantis ilgametėmis tradicijomis, šio festivalio programa susideda iš trijų elementų: jaunųjų bardų, profesionalių muzikantų ir „ateivių“ iš kitų muzikos pasaulio žanrų. Šiais metais kartu su kasmetiniais svečiais scena dalinsis Andrius Mamontovas ir grupė „Baltos varnos“. 

Kada: liepos 8–9 d. 

Kur: Kulautuva 

Marillios Destot paroda „Kelionė“ 

Prancūzų menininkės Marilia Destot paroda „The Journey“ (liet. kelionė) pasakoja apie atmintį ir poetišką jos prigimtį bei trapumą. Parodoje pristatomi įvairia technika atlikti meniniai pastarųjų metų projektai, kuriuose menininkė tyrinėja savo šeimos istorines šaknis Lietuvoje, žydišką paveldą ir atkuria vaizduotės aktyvuojamą atmintį. 

Kada: liepos 14 d. – rugpjūčio 28 d. 

Kur: LSMU Emanuelio Levino centras 

Eisena „Susitaikymo kelias“ ir Giuseppe‘s Verdi opera „Nabukas“ 

Visa, kas vyksta ar įvyko Kauno mieste – yra visų kauniečių atsakomybė. Todėl visi Kauno piliečiai yra kviečiami dalyvauti istorinėje eisenoje ir premjeroje, nepriklausomai nuo tautybės ir įsitikinimų. Gyva žmonių eisena kartos istorinį Kauno geto gyventojų Didžiosios akcijos metu nueitą kelią nuo Vilijampolės iki IX forto. „Susitaikymo kelią“ papildys meninės instaliacijos, išryškinančios istorinius ir emocinius įvykio aspektus. Simbolinio kelio pabaigoje vyks Giuseppe’s Verdi operos „Nabukas“ pristatymas (režisierius Kęstutis S. Jakštas).  

Kada: liepos 16 d. 

Kur: eisena nuo Kauno geto vartų Vilijampolėje (Linkuvos g. 2), opera prie Kauno IX forto 

Kultūra į kiemus: Panemunė, Centras ir Gričiupis 

Užimkite vietas VIP ložėse – savo balkonuose arba patogiai įsitaisykite savo kiemuose. Liepos mėnesį įvairių meno rūšių – teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos – profesionalai pasirodymus rengs Panemunės, Centro ir Gričiupio gyventojų kiemuose. Kultūra prisipildys aktyvių bendruomenių, kurios bendradarbiauja ir prisijungia prie „Fluxus Labas“ iniciatyvų, kiemai. „Kultūra į kiemus“ projektas apsilankys vienuolikoje Kauno miesto seniūnijų. 

„Kultūra į kiemus“ grafikas liepą: 

Liepos 5–7 d. – Panemunė. Liepos 13–14, 16 d. – Centras. Liepos 19–21 d. – Gričiupis. 

Organizatoriai: „Kaunas 2022“ 

Renginys nemokamas 

 

Istorijų festivalis. Instaliacija viešose erdvėse „Slenkstis“. Pristatymas 

Vykdant projektą, miesto centro gyventojai ir įmonės buvo kviečiami „priimti“ menininkės Jyll Bradley (GB) sukurtas mezuzas – žydiškojo paveldo elementą. Šis kūrinys – taip pat ir individualios asmeninės šviesos idėjos metafora, prie kurios galėjo prisidėti kiekvienas, sutikęs suteikti naujajai mezuzai vietą. Menininkės kūrinys – stilizuotas organinio stiklo ir medienos objektas, kuriame vietoje tradicinio ritinėlio saugoma vizualinė mezuzos „tapatybė“. Juo menininkė siekia sugrąžinti mezuzos simbolį į Kauno gatves, kuriose kadaise buvo daug žydų. 

Kada: liepos 17 d. 

Partneriai: Kauno žydų bendruomenė 

 

Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“ 

Paskutinis mėnuo aplankyti vienos garsiausių pasaulyje menininkių Marinos Abramović parodą „Būties atmintis“. Ekspozicijoje išsamiai pristatoma M. Abramović kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pastarųjų metų, o taip pat paroda dėmesį traukia unikalia forma – pirmą kartą ji rengiama kaip įspūdinga videoinstaliacija iš rinktinių šios menininkės performansų dokumentacijų ir filmų. 

Kada: iki liepos 31 d. 

Kur: Kauno paveikslų galerija 

Parodos lankymas mokamas. 

Organizatorius: galerija „Meno parkas“ ir „Kaunas 2022“ 

Didysis kultūros laivas „Nemuno7“ 

„Nemuno7“ – tai Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas, tarnausiantis kaip vieša kultūrinė erdvė. Objekte derinama technikos istorija, paveldas ir šiuolaikinė architektūra tapo nauju Kauno rajono traukos objektu vietiniams gyventojams, svečiams iš Lietuvos ir užsienio. Šiais metais laivas yra erdvė parodai apie vandens ir žmogaus ryšius „Takūs kūnai“, o lauko ekspozicija „Tarpti“ – neatsiejama dalis, pratęsianti šį dialogą. 

Kada: II - V 16:00 - 20:00 VI - VII 12:00 - 20:00 

Kur: Kairysis Nemuno krantas Zapyškyje, Kauno r. 

Organizatorius: VšĮ „Ars Futuri 

Bilietai: čia 

Kaunas 2022 vasaros scena 

Visą šiltąjį sezoną Kauno senamiesčio širdis – Rotušės aikštė – plaks kultūros ritmu. Kauno gyventojus ir svečius įsimintiniausiais pasirodymais, koncertais, degustacijomis ir susitikimais džiugins čia įsikūrusi „Vasaros scena“. Iki rugsėjo jūsų lauks kruopščiai parengtos meninės programos savaitgaliai ir šimtai nemokamų renginių su geriausiais Lietuvos ir užsienio muzikos atlikėjais ir kitais pasirodymais. Liepos mėnesį „Vasaros scenos“ Monsieur Doumani (CY), Theodore (GR), THE ROOP (LT), Elektro Guzzi (AT), Jurga Šeduikytė (LT). 

Kada: gegužės 12 d. – rugsėjo 24 d.  

Kur: Kauno rotušės aikštė 

Organizatorius: „Kaunas 2022“ 

Renginiai nemokami 

Vasarai tik prasidėjus, kartu su savimi visuomet turėkite apsauginio kremo nuo saulės ir „Kaunas 2022“ programėlę savo telefone. Taip visuomet išliksite kultūros ir renginių sūkuryje. Mieste praūžusi 5 dienų stichija, festivalis  „Audra“, sugriovė nuobodaus Kauno stereotipus ir parodė, kuo gyvena šiuolaikinis miestas. Paroda „Kaunas – Vilnius: nuversti kalnus“ vis dar kviečia pažinti konkuruojančius, nesutariančius Vilnių ir Kauną, kurie yra būtini vienas kitam. Kaip ir kasmet, į Pažaislio muzikos festivalį sugužės įvairiausi atlikėjai: nuo džiazo iki operos, nuo kvarteto iki simfoninio orkestro. 


Kauno Žvėris – mitas, Šiuolaikinę sostinę lydėsiantis kiekvieną 2022-ųjų dieną ir ateityje 

Nuotr.autorius: M. Plepys

Kauno pilis, I fortas, Kauno geležinkelių stotis, Vilniaus knygų mugė, mažųjų kauniečių knygų lentynos – mitinė būtybė Kauno Žvėris jau spėjo pasirodyti – ar duoti apie save žinoti – pačiose netikėčiausiose vietose. 
Pagrindinis Šiuolaikinio Kauno mito herojus – tai „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ talismanas ir pagrindinių šio projekto idėjų bei vertybių reiškėjas. Tuo pačiu tai ir labai simpatiškas personažas, kuriam veidą ir kūną suteikė iliustratorius Darius Petreikis. Legendas, kuriose Žvėris keliauja Saulėtojo ir Požeminio Kauno labirintais, užrašė „Kaunas 2022“ programos „Mitinis Kauno Žvėris“ kuratorius Rytis Zemkauskas. Jam pasakojimą kurti padėjo visi kauniečiai, siųsdami kažkada girdėtas būtas ir nebūtas istorijas apie savo miestą, dalyvaudami kūrybinėse dirbtuvėse, ir tiesiog niekuomet nesustodami ieškoti ir nustebti. Visai kaip pats drauge sukurtas mitinis personažas.
Kauno Žvėries debiutas įvyko 2019 m. Vilniaus knygų mugėje – čia pristatyta lietuvių ir anglų kalbomis išleista pasakų knyga, R. Zemkausko ir D. Petreikio kūrybinio tandemo rezultatas. 

Nuotr.autorius: M. Plepys

Poilsis ir kelionės
Dar viena į miesto istoriją jau įsirėžusi akistata su Žvėrimi – jo miegamasis po Kauno pilimi. Su garso menininko Pauliaus Kilbausko pagalba mitinis herojus apsigyveno ir užknarkė po vienu seniausių Kauno bokštų. Melodingi garsai iki šiol domina ir stebina pilyje veikiančio Kauno miesto muziejaus skyriaus lankytojus ir Senamiesčio tyrinėtojus. Žvėries knarkimą galima išgirsti bet kuriuo paros metu, priglaudus ausį prie vienos iš pažymėtų šaudymo angų.
Kauno tvirtovės I forte galima pamatyti klaipėdiečio šviesos menininko Lino  Kutavičiaus  instaliaciją  „Žvėries  guolis“.  Iš  raudonų  naktį  šviečiančių  skydelių, primenančių žvynus, menininkas sudėliojo ženklus, vedančius į forto požemius. Draugiška čia gyvenantiems šikšnosparniams meninė instaliacija kviečia lankytojus iš naujo atrasti ir apžiūrėti šį tvirtovės statinį.
Žvėris labai mėgsta keliauti. Jis spėjo būti įamžintas gigantiškoje mobilios miesto galerijos parodoje – projekte „Atia, senienos!“, kurio metu gatvės menininkai išpaišė senuosius Kauno troleibusus. Pasivažinėjęs gatvėmis, „graffiti“ stiliaus Žvėris pasitiko ir išlydėjo keleivius Kauno geležinkelių stotyje. Prie išmarginto traukinio vagono priėję arčiau drąsuoliai galėjo išgirsti ir R. Zemkausko balsu sekamas Žvėries pasakas.

Nuotr.autorius: M. Plepys

Didžiųjų renginių herojus 
Joks miestas nėra bandęs keisti savo gyvenimo per naujo mito sau susikūrimą – ir būtent todėl Kauno Žvėris daugiausiai darbo turės per tris didžiuosius „Kaunas 2022“ renginius. Kauno mito trilogija – „Sukilimas“ (sausio 19–23 d.), „Santaka“ (gegužės 20–22 d.) ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.) – drauge kuriama daugybės Lietuvos ir užsienio menininkų. Jų idėjose atgimsta ir istorinės Kaune gimusios bei kūrusios asmenybės ir… fantastiškai kūrybiškais būdais apie save vis primena Žvėris. Ar jis galiausiai įgaus fizinį pavidalą, paaiškės jau 2022-aisiais.

Nuotr.autorius: M. Plepys

Kinas ir žaidimai
Be kitų pasiekimų, pats kaunietiškiausias herojus iš visų jau spėjo nusifilmuoti kine. „Kaunas 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“ kitais metais pasaulyje ir Lietuvoje pristatys video meno kūrinį „Klostės“, pasakojantį Kauno modernizmo istoriją ir kūrybiškai permąstantį jo vertę ateities kartoms. Projektą įgyvendinanti menininkė iš Airijos Aideen Barry, be profesionalių aktorių ir šokėjų, suvaidinti šiame stop kadro animacijos principu kuriamame filme pakvietė ir Kauno Žvėrį.
Kol „Klostės“ – dar tik pakeliui į ekranus, stalo žaidimą „Kauno Žvėris” apie Žvėries nuotykius jau gali turėti kiekvienas norintis. Kartu su Žvėries įvaizdžio autoriumi Dariumi Petreikiu visai šeimai skirtą žaidimą sukūrė ir Kauno miesto gimtadienio proga pristatė dar vienas kaunietis – stalo žaidimų „Oskarą“ Berlyne laimėjęs Urtis Šulinskas. Keliaudami Saulėtojo ir Požeminio Kauno labirintais žaidėjai sužinos, kodėl Žvėris dažniau pietauja Kauno mariose, o ne Nemune, kokių moliuskų galima rasti Santakoje, kokiuose namuose gyvena vaiduokliai ir kada gali pasitaikyti galimybė susitikti Kauno Žvėrį.

Nuotr.autorius: M. Plepys

Dar vienas fizinis Kauno Žvėries pavidalas – simpatiški įvairių spalvų įsegami ženkleliai, kuriuos naujajam bičiuliui pagamino Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės rinkodaros agentūra „Kaunas IN“. Na, o automobilistai savo transporto priemones gali pasipuošti žvėriškais magnetukais.
Žadama, kad tai – tikrai ne paskutiniai suvenyrai, kurie pradžiugins Žvėries gerbėjus. Kaip ir visi smagiausi dalykai, kitos žvėriškos naujienos ketina užklupti netikėtai. Pavyzdžiui, ar kada susimąstėte, kad Kaunas dar niekada neturėjo savo kvepalų? Juk miesto kvapas susideda iš pačių įvairių kvapų ir kiekvienam iš mūsų jis skirtingas: nuo bandelių kvapo sklindančio iš kepyklėlės iki daugiabučių virtuvės kvapo, nuo šlapio asfalto iki liepų alėjų, nuo kanalizacijos iki benzino… Ši Kauno miesto gama atsiskleis projekte „Kauno Žvėries kvapas“. Dar šiemet pačią stipriausią jo versiją bus galima pauostyti „Kaunas 2022“ biure, o šiek tiek lengvesnę – įsigyti kaip suvenyrą! 

Žvėries ateitis

Nuotr.autorius - A.Aleksandravičius

Šiuo metu kuriamas miesto žaidimas, papildytas virtualios tikrovės patirtimi – jį bus galima žaisti internetu arba parsisiųsti programėlę į savo telefoną. Tai gigantiškas projektas, kuris sujungs Kauno mito pasakojimus ir personažus, svarbius Kauno ir Kauno rajono kultūros taškus bei muziejų kolekcijas. Vedamas Žvėries, žaidėjas galės leistis į kelionę po istorines Kauno ir Kauno rajono lokacijas.
Fotomenininkas Chiraqas Jindalas (IN / NZ) 2022 m. rudenį kartu su viešąją įstaiga „Šviesos raštas“ Kauno viešosiose erdvėse pristatys įspūdingą fotoinstaliaciją „Požeminis Kaunas“. Pasitelkus unikalią ir itin sudėtingą negatyvo, skenavimo ir šviesdėžių technologiją, bus galima „pamatyti“ Požeminį Kauną. Kaip rašoma „Kauno Žvėries pasakų knygoje“, Požeminis Kaunas –  tai viskas, kas Kaune kada nors buvo, bet jau nėra, įskaitant ir gatves, ir namus, kurių nebeturime, ir pavadinimus. Taip pat žmones.
Taip pat Kauno valstybinis lėlių teatras ir Klaipėdos teatras „Apeironas“ pristatys net tris premjeras, skirtas Kauno Žvėriui. Patyriminiai, kolektyvinės režisūros principu sukurti ar psichoterapiniai teatriniai žaidimai – visos šios netradicinės teatro formos puikiai tinka analizuoti, pristatyti ir susipažinti su Kauno Žvėrimi. Režisierius ir spektaklio „Kauno Žvėris“  autorius Audrius Žiurauskas jau šiemet kviečia pačius mažiausius Žvėrį pamatyti, paliesti ar tiesiog pagauti už uodegos. Tuo tarpu Rokas Lažaunykas kitasi metais spektaklyje „ash-Žvėris“ leisis į vidinio žvėries paieškas, o „Apeirono teatras“ pristatys fantastinį teatralizuotą žaidimą „Sutikti Mitinį Žvėrį“.
„Šia programa, pirmiausia, norime parodyti milžinišką pasakojimo galią. Pasakojimas kaip bendruomenę, miestą, valstybę formuojanti galia, žinomas nuo pačių seniausių laikų. Mitai ir legendos visada padėjo skatinti susitelkimą, patriotizmą, pilietiškumą. Antikos mitai tapo vertybiniu Europos Sąjungos pagrindu. Mitinio Kauno Žvėries programos siūloma naujovė – mitus ir legendas galima kurti ir dabar, gamintis  juos  kaip  kultūrinius  įrankius.  Tai  vertybiniai  įrankiai,  skatinantys  empatiją, bendruomeniškumą,  pagarbą  vienų  kitiems,  toleranciją.  Mitų  ir  legendų  kūryboje  gali dalyvauti bet kuris neabejingas miestietis“, – teigė Rytis Zemkauskas.
Kauno Žvėris netikėčiausiais būdais lankysis, girdėsis ar kitaip prisilies prie daugelio 2022 m. suplanuotų Šiuolaikinės sostinės renginių. Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
Visa 2022 metų programa: https://kaunas2022.eu/programa/


„Modernizmas ateičiai“: architektūra kaip įkvėpimas kinui, šokiui, muzikai, gyvenimui


Ruošdamasis tapti 2022-ųjų Europos kultūros sostine, Kaunas laukia ir dar vieno svarbaus įvyko. UNESCO Pasaulio paveldo komisija turi nuspręsti, ar modernistinė tarpukario architektūra ir turtingas urbanistinis miesto bus įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą. Toks įvertinimas papildytų Europos paveldo ženklu jau papuoštą tarptautinių įvertinimų sąrašą. 
Šiuolaikinės sostinės žingsnis į UNESCO – iššūkis ne tik profesionalams, bet ir visiems Kauno ir Kauno gyventojams. Sužadinti atsakomybę už mūsų aplinką ir kurti emocinį ryšį su urbanistiniu peizažu bei kultūra – toks pagrindinis „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ tikslas
Kiek modernizmo turime?
Kaunas, tarpukariu okupavus Vilnių tapęs laikina Lietuvos sostine, tapo reikšmingų Lietuvos ir Europos istorijos įvykių epicentru. Šio laikotarpio palikimas – daugiau kaip 6000 modernizmo dvasia sukurtų privačių ir visuomeninių pastatų, išlikusių iki mūsų dienų – nuo stilingų vilų iki tautinį ir modernistinį požiūrius suderinančių reikšmingų objektų. 
Tačiau tai ne tik pastatai ir vietos, bet ir jų autoriai, statytojai, puoselėtojai. Kartu tai ir jų likimai. Turėti tokį koncentruotą palikimą, persunktą pačių įvairiausių individualių istorijų ir reikšmių, yra didžiulė vertybė – tiesa, ne vienas įdomus pastatas kol kas neatrado savo vietos šiuolaikiniame Kaune. Būtent tai  kartu su vietos kultūros organizacijomis, iniciatyvomis ir kitais partneriais siekia pakeisti ši „Kaunas 2022“ programa. 

Pirmieji žingsniai
„Modernizmas ateičiai“ – tai atvira iniciatyvų ir susitikimų erdvė, kurioje bendroms diskusijoms, idėjų dirbtuvėms, meno ir kultūros veikloms susitinka įvairių sričių profesionalai, pastatų savininkai, paveldo bendruomenė ir kultūros iniciatyvų atstovai, drauge kuriantys modernistinio paveldo išsaugojimo, interpretacijos ir sklaidos scenarijus. 
Siekiama iki 2022 m. pabaigos įveiklinti – simboliškai – 365 modernistinius pastatus Kaune ir Kauno rajone. Tokiu būdu siekiama atkreipti dėmesį ne tik į reikšmingiausius tarpukario modernizmo pastatus, bet ir į kasdienybės paveldą.
Pirmasis žingsnis – interneto svetainė, kurioje modernistinį žemėlapį gali pildyti tokių namų gyventojai, istorikai ir entuziastai, žinantys pastatų istorijų, mėgstantys fotografuoti ir naršyti archyvuose. Skaitmeninė modernizmo domenų kaupykla veikia ir kaip bendruomenės telkimo platforma, padedanti susipažinti ir dalinis geromis patirtimis, o ten atsirandantys pasakojimai tampa inspiracija įvairiems kūrybiniams projektams.
2018 m. Kaune įvyko pirmoji tarptautinė „Modernizmas ateičiai“ konferencija. Taip pat programos rėmuose surengtos dvi tarptautinės architektūros ir paveldo mokyklos – vieną vasarą studentai ir entuziastai tyrinėjo Kauno centrą, kitą – Kačerginės kurortą. 2021 ir 2022 m. šio renginių ciklo  organizavimą tęsia Kauno technologijos universiteto komanda.
Unikalus filmas – į tarptautinius vandenis

Nuotr.autorius - M.Plepys

Bene netikėčiausias „Modernizmo ateičiai“ užmojis – filmas, kurio premjera jau 2022 m. pradžioje įvyks tarptautiniuose kino festivaliuose užsienyje. Stop kadro animacijos pagalba Europai ir pasauliui bus papasakota Kauno modernizmo istorija ir kūrybiškai permąstyta jo vertė ateities kartoms. Airių menininkė Aideen Barry į filmo „Klostės“ kūrybą įtraukė Kauno moksleivius, video ir garso meno studentus, savanorius, modernistinių pastatų gyventojus, kūrybinio rašymo entuziastus, šokėjus, Mitinį Kauno Žvėrį ir kt. 
„Dar rengiant konkursinę kultūros sostinės paraišką buvo mąstoma apie tarptautinei programos sklaidai skirto videomeno projekto sukūrimą. Pirminė jo idėja – kad pasakojimas apie unikalaus charakterio Kauno tarpukario modernizmo architektūrą neaplenktų ir čia gyvenusių ir gyvenančių žmonių ir jų kasdienybės. Projektas tapo labai ambicingas prieš du metus kūrybinį procesą patikėjus charizmatiškai menininkei Aideen Barry. Ji iki šiol savo įvairiuose kūriniuose daug dėmesio skiria socialiai jautrioms temoms ir vietos bendruomenės įtraukimui. Ne išimtis ir filmas „Klostės“, tapęs įvairaus amžiaus, gebėjimų ir interesų Kauno ir Kauno rajono gyventojų kūrybiškų susitikimų priežastimi“, – pasakoja programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė. 
Kuratorė atskleidžia, kad Aideen kvietė į meno kaip terapijos ir žaidybinio patyrimo bei mokymosi dirbtuves, kurių rezultatas – filmas – tapo tiek pat svarbus, kaip ir kelias jį kuriant. „Tai bus pati tikriausia bendruomeninė žinutė Europai ir pasauliui apie modernistinį ateities Kauną ir jo lobius - žmones ir miestą, kurį jie pažįsta ir myli“, –  įsitikinusi V. Migonytė-Petrulienė.

Nuotr.autorius - M.Plepys

Nuo elektroninės muzikos iki gėdos jausmo tyrimų
Dar viena programos „Modernizmas ateičiai“ stiprybė – kartu su partneriais įgyvendinamos kūrybinės idėjos, kurių dėka ne tik plečiamos paveldu ir jo integracija į Šiuolaikinę sostinę besidominti auditorijos, bet ir efektyviau skleidžiama žinia apie Kauną kaip išskirtinės architektūros miestą. 
„MoFu 360/365“ – tai Europos sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2014–2020“ iš dalies finansuojamas tarptautinis projektas, kurį įgyvendina partneriai iš Kauno, Lvovo (Ukraina), Brno (Čekija), Kortrijko (Belgija) ir Tel Avivo (Izraelis). Iš viso bus sukurta 17 meninių projektų modernistiniuose pastatuose, o pagrindinė paroda Kauno centrinio pašto rūmų duris keturiems mėnesiams atvers „Kaunas 2022“ atidarymo savaitgalį sausį. 
Drauge su „Kaunas 2022“ projektą „100 Kauno atvaizdų“ 2022 m.  pristatys viena seniausių kūrybinių organizacijų šalyje – Lietuvos dailininkų sąjunga. Ši idėja – tai įvietintų meno kūrinių ir kuruojamų parodų ciklas įvairiose tarpukarį menančiose erdvėse Kaune ir Kauno rajone.

Nuotr.autorius - M.Plepys

Savitą, įvairių šalių kūrėjų žvilgsnius į Kauną demonstruojančią koncepciją pasiūlė Kauno menininkų namai su partneriais iš užsienio. „DeMo“ (Dekoduojant modernybę) – tai meno rezidencijų mainų programa, kurios metu menininkai analizuoja modernybės vystymosi procesus bei eigą skirtinguose socialiniuose, kultūriniuose kontekstuose. Kauno fotografijos galerija taip pat rengia rezidencijų programą „Fotografija – dokumentas ateičiai“, kuri skirta tyrinėti ir reprezentuoti Kauno modernizmą tarptautiniame kontekste. 
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius 2022 m. pristatys tris projektus, skirtus tyrinėti ir kūrybiškai pasakoti apie Kauno dvidešimtojo amžiaus architektūrą: projektas „[Ne]matoma architektūra“ (aut. Rasa Chmieliauskaitė) skirtas regos sutrikimus turinčių gyventojų dalyvavimo įtraukimui į architektūrinės aplinkos pažinimą; projektas „Geismo [architektūra]“ (aut. Tautvydas Urbelis) vykdo gėdos jausmo architektūroje tyrimą ir pristatys interpretaciją, susijusią su įvietintomis geismo apraiškomis Kauno mieste. Taip pat architektas Gintaras Balčytis su komanda atskleis įtraukiančią Kauno architektūros festivalio programą, kurią lydės parodos, dirbtuvės ir forumas.

„Gera Muzika Gyvai“, savo šiltais koncertais Lietuvos gyventojus pažindinanti su pasaulio muzika (world music) organizacija, kitąmet pakvies į koncertų ciklą „Pasaulio muzika Kaunui“. Koncertai tarpukariniuose butuose, visuomeninės paskirties objektuose ir viešose miesto ir rajono erdvėse vyks ištisus metus.
Nauju žvilgsniu į juos supančią aplinką bus pakviesti pažvelgti ir elektroninės bei eksperimentinės muzikos gerbėjai – festivalis „Optimismo“ industrinio paveldo objektus išskirtinės muzikinės programos, avangardinių scenografijos ir šviesų sprendimų pagalba pavers platformomis ateities skambesiui.
Kauno šokio teatras „Aura“ 2022-iesiems pasiūlė idėją „Pulsuojantis Kauno modernizmas“ – tai interaktyvių ekskursijų ciklas, kuriame gido pasakojimas bus papildytas gyvu pasirodymu. Ekskursijų, žinoma, kitąmet bus ir daugiau – neformalus įvairių sričių jaunų profesionalų ir savanorių sambūris „Ekskursas“ jau kviečia į pasivaikščiojimus metu tyrinėjami Kauno tarpukario modernizmo architektūros tipai, pristatomos ryškiausios architektų asmenybes, jų kūryba ir, žinoma, platesni tarpukario visuomeniniai reiškiniai.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus – ne tik modernistine „karūna“ padabintas pagrindis jo pastatas, bet net 8 padaliniai, įsikūrę reikšminguose Kauno pastatuose. Dalis jų – tai žymių tarpukario asmenybių memorialiniai butai. Viename jų, A. ir P. Galaunių namuose, jau veikia paroda „Arno Funk[cionalizmas]“.  Arnas Funkas – vienas darbščiausių modernizmo architektų, suprojektavęs ir Galaunių namus. 
Prie „modernistų“ judėjimo jungiasi ir tarptautinis dokumentinių filmų festivalis, siekiantis per kino meną užduoti nepatogius klausimus, tikromis istorijomis įkvėpti atvirus pasauliui žiūrovus ir paskatinti teigiamą pokytį visuomenėje. Nuo 2007 metų kasmet vykstantis renginys 2022 m. pakvies į filmų peržiūras Kauno tarpukario modernizmo erdvėse.
„Modernizmas ateičiai“ – tik viena iš „Kaunas 2022“ programų, kurios padeda Kaunui ir Kauno rajonui tapti Šiuolaikine sostine. Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų. 

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kuruojamas tarptautinis projektas „MoFu 360/365“ iš dalies finansuojamas „Kūrybiška Europa 2021-2027“ – Europos Sąjungos programos.

Visa 2022-ų metų programa: https://kaunas2022.eu/programa/


Penkeri metai kūrybiškų patirčių, atradimų ir pasiekimų Kaune ir Kauno rajone pristatyti Europos kultūros sostinės forume


Rugsėjo 22–24 dienomis ne tik visos Lietuvos, bet ir visos Europos dėmesys krypo į Kauną ir Kauno rajoną. Atskleidus didžiuosius kitų metų renginius ir kūrybiškai pristačius „Kaunas 2022“ idėjas bei vertybes tapo aišku, kad tai bus vieni geriausių metų miesto istorijoje – tuo pačiu ir įžanga į naują veiksmo ir idėjų kupiną etapą.
Šimtai skvarbių žvilgsnių, stebėjusių „Kaunas 2022“ programos pristatymo renginius gyvai, ir tūkstančiai reakcijų į tiesiogines Europos kultūros sostinės forumo transliacijas, tapo įkvėpimu didiesiems 2022-iesiems metams besiruošiančiai komandai. 
„Jaučiuosi kaip tada, prieš beveik penkerius metus, kai stovėjome prieš dešimt Europos Komisijos ekspertų Vilniuje, Kultūros ministerijoje“, – prieš imdamasi didžiosios programos, prie kurios kūrimo prisidėjo 80 organizacijų, 500 prodiuserių, 4000 atlikėjų ir menininkų, atskleidimo prisiminė V. Vitkienė. Ji prisiminė, kad tuomet pažadėjo žiuri, jog kultūra gali padaryti pokytį žmonių sąmonėse, savitarpio supratime, taip pat – pagydyti miestą nuo amnezijos. 

 
Atminties temos aktualios nepaisant valstybių ribų 
Būtent nuo programos „Atminties biuras“ pristatymo prasidėjo Europos kultūros sostinės forumas. Į dvi ekskursijas po miesto centrą ir Ramybės parką pakvietusios programos kuratorė Daiva Citvarienė ir Justina Petrulionytė-Sabonienė įsitikinusios, kad į meno kalbą išversti žmonių liudijimai gali pasiekti daug daugiau, nei sausai beriami faktai. 
Tokiu būdu ir konstruota „Atminties biuro“ programa – 1972 m. Kauno pavasario įvykiai kitąmet bus pristatyti net dviejuose spektakliuose, tikrais prisiminimais paremtas „Istorijų festivalis“ truks visą mėnesį, šimtus įvairių tautų ir konfesijų atstovų suvienys įspūdingos apimties kūrinys „Kauno kantata“, o į protėvių žemę sugrįšiančių pasaulio litvakų kongresas taps akstinu kalbėti ne tik apie skaudžią praeitį, bet ir apie visų mūsų bendrą ateitį. Itin daug susidomėjimo iš tarptautinės žiniasklaidos sulaukusį programos pristatymo renginį praturtino ir žinia apie ką tik pasirodžiusią iliustruotą knygą „Kauno žydai“ – tai pirmasis toks bandymas papasakoti daugiasluoksnę miesto istoriją. 

Partneriai, kuriantys vertę sau ir miestui
„Šis forumas pradėtas kaip proga ir vieta mokytis ir pasisemti įkvėpimo iš miestų ir organizacijų sėkmės istorijų“, – pristatydama „Kaunas 2022“ partnerysčių programos diskusiją kalbėjo Šiuolaiakinės sostinės programos vadovė Ana Kočegarova. Anot jos, šiemet, patvirtinus drąsią ir ambicingą kitų metų programą, paremtą bendrakūrybos principu, pasirodė natūralu savo patirtimi dalintis su kitais – miestais, kurie planuoja Europos kultūros sostinėmis tapti ateityje, bei šio kultūrinio fenomeno dalimi norinčiais būti kūrėjais. 
Be kitų prelegentų, diskutuoti apie partnerystės ir bendradarbiavimo prasmę A. Kočegarova pakvietė Kaune ir Kauno rajone sėkmingai augančio festivalio „ConTempo“ vadovę Gintarę Masteikaitę. Ji pabrėžė, kad 2022-ieji – unikali galimybė į Kauną atvežti visą pasaulį, o pasauliui – atrasti Kauną. Kultūros profesionalė taip pat džiaugėsi scenos menais kaip vienu efektingiausių būdų veikti kartu, o į „ConTempo“ sėkmės formulę įtraukė į Lietuvą dėl šio festivalio grįžtančius užsienyje kuriančius mūsų šalies atstovus. 
Architektūra kaip katalizatorius
„Modernizmas ateičiai“ – viena ambicingiausių „Kaunas 2022“ programų, siekianti kitąmet žmonėms, idėjoms, renginiams atverti 360 tarpukariu Kaune ir Kauno rajone iškilusių pastatų. Šis siekis sutampa su sparčiu Kauno modernizmo, vadinamo „optimizmo architektūra“, žingsniu UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo link. Neatsitiktinai programos pristatyme modernistinėje Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus auditorijoje dalyvavo ir UNESCO atstovai.
„Modernizmas ateičiai“ – tai architektūros kaip jausmo suvokimas, asmeninio santykio su paveldu mezgimas, istorijos dekonstravimas ir tarptautiniame kontekste aktualių idėjų mezgimas pasitelkiant vietos ir užsienio patirtis bei požiūrius. Visa tai per dirbtuvių, parodų, šiuolaikinio šokio pastatymų, kitų kultūros renginių, ekskursijų ir kelionių prizmę atsivers 2022-aisiais.

 
Suprasti save ir pasaulį per mitą
Nemuno ir Neries santakoje temstant susirinkusius žmones pasveikino vienas „Kaunas 2022“ programos autorių, „Kauno žvėries“ mito kuratorius ir istorijų pasakotojas Rytis Zemkauskas. Jis pakvietė panirti į metaforą ir pabrėžė, kad viskas, ką žinome apie šį pasaulį ir dar sužinosime, yra čia ir dabar, o pasakotojas yra kiekvienas mūsų. 
„Esame tai, ką pasakojame“, – dėstė R. Zemkauskas, pakvietęs suvaldyti aplink tvyrantį chaosą neriant vieną bendrą istoriją, o Europos kultūros sostinės programą atrasti per šiuolaikinį Kauno mitą. Būtent drauge kuriamo mito koncepcija paremta didžioji 2022-ųjų trilogija „Sukilimas“ (sausio 22 d.), „Santaka“ (gegužės 20 d.) ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.). Šie renginiai drauge kuriami daugybės Lietuvos ir užsienio menininkų, jų idėjose atgimsta ir istorinės Kaune gimusios bei kūrusios asmenybės bei šių idėjos.

 
Visi kaip vienas istorijoje ir ateityje
Nuo pristatymo metu Kauno kultūros centro terasą užtvindžiusių tradicinės muzikos garsų ir papročių iki drąsių šiuolaikinio meno pareiškimų – Kauną ir Kauno rajoną vienijanti bendruomenių programa siekia atskleisti visapusišką šio regiono veidą, sudarytą iš daugybės vienodai svarbių bruožų, legendų, įsitikinimų bei troškimų. 
Švęsti bendruomeniškumą – vienas didžiųjų „Kaunas 2022“ tikslų. Bendruomenių laboratorijos mikrorajonuose „Fluxus Labas!“ ir „Šiuolaikinių seniūnijų“ programa Kauno rajone – tai jau įvykę renginių, daugiau nei 18000 dalyvių ir per 55000 žiūrovų. Prie ketverius metus trunkančios kelionės jau prisidėjo daugiau nei 350 užsienio ir Lietuvos menininkų, sukurta daugiau nei 70 įvietinto meno kūrinių. Apie savo asmenines keliones ir bendrus žingsnius tikslo link susirinkę Kaune pasakojo bei savo identitetą atskleidžiančius pasirodymus pristatė tradicines ir šiuolaikines vertybes suvieniję bendruomenių atstovai, o Kauno rajoną „apkeliauti“ susirinkusieji buvo pakviesti vaizdo klipo pagalba. Be abejo, tai buvo tik kvietimas 2022-aisiais šią kelionę įgyvendinti ir gyvai.

 
Laimingo miesto formulė – neatsiejama nuo dizaino
Nuo auditorijų plėtros iki žalesnio miesto – dizainas kaip įrankis svarbus iš esmės visuose Europos kultūros sostinės veiklos sferose. Programa „Dizainas laimei“, kaip platforma kurti laimingesnį, tvaresnį, žalesnį miestą, gimė kartu su idėja Kaunui tapti Europos kultūros epicentru. „Jau ruošiant programos paraišką mums buvo aišku, kad norime Kauną matyti ir pristatyti ne tik kaip modernistinės architektūros, bet ir kaip šiuolaikinio dizaino miestą“, – atidarydama penktadienio ryto sesiją verslo centre „Magnum“ kalbėjo „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
V. Vitkienė ir partneriai susirinkusiems bei sesiją stebėjusiems internetu pristatė lyg vešlus medis išsišakojusį „Dizaino laimei“ veiklų žemėlapį, kuriame – ir naujas prieinamumo gidas bei ženklinimo sistema plačiau auditorijoms atsiverti siekiančioms kultūros įstaigoms, ir kūrybiškam meniniam gyvenimui prikeliama žemsiurbė Nemune prie Zapyškio, ir itin skalsus bendradarbiavimas su Kauno bičiuliu UNESCO dizaino miestų tinkle – Kortreiku Belgijoje, ir tvari mada, ir landšafto dizaino atgimimas, ir, be abejo, Tarptautinė laimės diena, ryškiai įrašyta į svarbiausių tradicinių miesto renginių kalendorių.

 
Kauno ateitis pristatė ugningą užtaisą ne tik 2022-iesiems
Ne tik  platus vietos ir užsienio profesionalų tinklas, bet ir jaunojo Kauno atstovai aktyviai dalyvauja formuojant Europos kultūros sostinės programą. Urbanistiniais ritmais pradėta paskutinioji šių metų forumo sesija pristatė būtent šiuos – „Kylančio Kauno“ – programos akcentus. Apie pokyčius, kuriamus savo galvose ir savo rankomis, kalbėjo nuo pat titulo gavimo metų augantys su Kauno Europos kultūros sostine, jaunuoliai. Dalis jų, pradėję savo kelią kaip mokymų dalyviai, jau dirba „Kaunas 2022“ organizacijoje, kiti aktyviai vysto šio projekto dėka startavusias menines idėjas, kurios taip pat buvo pristatytos Kauno kultūros centro terasoje. Užsiminta ir apie kitąmet vyksiantį jaunimo festivalį „Audra“, jo erdves, nuotaikas ir mastelius, prisimintas šiemet įvykęs „Audros“ pirmtakas – „Per_kūnija“, renginys, kurio programa patikėta išskirtinai jauniesiems. Kuriantys tokį miestą, kuriame patogu ir įdomu gyventi patiems, „Kylančio Kauno“ dalyviai – didžiausias įrodymas to, kad 2022-aisiais Kaunas įžengs į naują kultūrinį ir vertybinį etapą.

Visos Europos kultūros sostinės forumo sesijos buvo transliuojamos tiesiogiai, jų įrašus galima peržiūrėti „Kaunas 2022“ feisbuko ir „YouTube“ paskyrose.
Kaunas ir Kauno rajonas 2022 m. taps viena didele Europos scena. 2022 m. sausio 22 d. įvyks didysis programos „Kaunas 2022“ atidarymas, o per ateinančius metus Kaune ir Kauno rajone įvyks apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, per 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų) ir per 250 koncertų. 
 
Teksto autorė: Kotryna Lingienė
Nuotr. autorius: Martynas Plepys


Atskleidė ilgai lauktą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą


Po dvylikos metų pertraukos Europos kultūros sostinės titulas grįžta į Lietuvą – Kaunas ir Kauno rajonas 2022 m. taps viena didele Europos scena. 2022 m. sausio 22 d. įvyks didysis programos „Kaunas 2022“ atidarymas, o per ateinančius metus Kaune ir Kauno rajone įvyks apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, per 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų) ir per 250 koncertų. Šiuos skaičius ir daugybę iki šiol neatskleistų detalių visai Europai spaudos konferencijoje vardijo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rengėjai. Renginyje dalyvavo bei savo naujienomis dalijosi ir kitos dvi 2022 m. Europos kultūros sostinės – Esch (Liuksemburgas) bei Novi Sad (Serbija).  
„Nuo pat „Kaunas 2022“ užuomazgos man teko dalyvauti pačiame šios programos įvykių sūkuryje ir matyti, kaip idėja tampa realybe, o realybė pildosi vis naujomis spalvomis. Esu įsitikinęs – programos stiprybė glūdi pačiose jos gimimo ištakose. Kauno, kaip būsimosios Europos kultūros sostinės, vizija kilo iš bendruomenės, iš menininkų, iš miesto gyventojų ir jo istorijos puoselėtojų. Bendrystė, energijos mainai, dalijimasis idėjomis ir sutelktumas pakylėjo šią viziją iki lemtingo sprendimo, įrašysiančio 2022-uosius į Kauno istoriją kaip išties išskirtinį laikotarpį“, – teigė LR kultūros ministras Simonas Kairys. Ministras sakė neabejojantis, jog ambicinga „Kaunas 2022“ programa sulauks didelio tarptautinio dėmesio ir atgarsio: „Ji tikrai turi visas galimybes tapti viena Europos kultūros sostinių programų, kurios vėliau yra analizuojamos ir pristatomos kaip itin sėkmingi pavyzdžiai“.
Apie savo programas kalbėjo net trys kultūros sostinės
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ žengė dar vieną be galo svarbų žingsnį – atskleidė iki šiol niekur neskelbtą kitų metų kultūrinę programą. „Šiandien, kai rankose laikome spausdintą Kaunas 2022 programos knygą, visai Lietuvai, Europai ir pasauliui pristatomi šimtai meno ir kultūros projektų bei išskirtinių dalyvių – atskleidžiame tai, ką kartu su daugybe partnerių ilgai brandinome!“– spaudos konferencijoje sakė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė. Anot jos, šį susitikimą neeiliniu daro tai, kad Kaune susirinko daugybė Europos kultūros sostinių tinklo atstovų iš visos Europos, o programas pristato net trys kultūros sostinės – „Esch 2022“, „Novi Sad 2022“ ir „Kaunas 2022“. 
Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio teigimu, Kaunas savo istorijoje išgyvena ypatingą momentą. „Mes išaugome ir tampame pagrindine Senojo Žemyno scena – Europos kultūros sostine. Šiandieną galime pagrįstai didžiuotis, kad 613 metų skaičiuojantis Kaunas sulaukė dar vieno solidaus pripažinimo ir pelnytai atsiduria pačiame dėmesio centre.  Esu tikras, kad po 2022-ųjų išlaikysime tokį ritmą ir, nemažindami tempo, toliau nuosekliai bei drąsiai kursime ambicingą, tvarią savo miesto ateitį, pilną pozityvių pokyčių ir iškilių pasiekimų. Tegul dar po šimto metų būsimos kartos žvelgs į šį laikotarpį kaip vieną rezultatyviausių Kauno etapų“, – teigė V. Matijošaitis. 
Pažinti kultūrą kvies į Kauno ir Kauno rajono erdves
Kaunas ir Kauno rajonas svarbiausiam kultūriniam žemyno titului ruošiasi jau penkerius metus ir, drąsiai galima teigti, kad tarptautinis projektas jau pavyko. Pokytis įvyko, miestas ir jį supančios gyvenvietės, Kauno kūną sudarančios bendruomenės aktyvavosi – būtent šį pabudimą švęsti bei naują „Šiuolaikinės sostinės“ istoriją kurti kviečiama visus 2022-uosius. 
Pabudimu, bendryste ir partneryste džiaugtis ragino ir Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas: „Kauno rajono tikslas partnerystėje su Kauno miestu – atskleisti tai, kas miesto industriniams bruožams suteikia jaukumo, kas užgrūdinta istorijos kalvėje ir pritaikyta šiandienai, kas daro mus išskirtiniais. Todėl siūlome tai, ką laikome savo aukso fondu: gražią gamtą, unikalius miestelius ir šimtametes tradicijas. „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas padėjo pritraukti į Pakaunės miestelius žinomų Europos menininkų ir sutelkti bendruomenes“. 

Visų pirma tai – bendruomenės projektas
„Kaunas 2022“ programa formuojama kaip vientisas didžiulis draminis veikalas, įprasminantis miesto ir miestiečių tobulėjimo kelią – nuo 1985 m. vykdomoje Europos kultūros sostinių programoje iki šiol tokios vizijos nebuvo. Nuo pat pirmos dienos tai bendruomenės projektas – daugiausia pajėgų, laiko ir finansų skiriama įtraukti į kultūrą kuo daugiau miestiečių. Tuo pačiu tai ir edukacinis projektas – naujų kultūros veikimo būdų išmoko šimtai šios srities profesionalų ir entuziastų, taip pat – gausybė čia augančių jaunosios kartos atstovų, taigi būsimasis „Kaunas 2022“ palikimas – tai kokybiška ir turininga miesto ir rajono ateitis. 
„Kaunas 2022“ idėja unikali ir tuo, kad kol kas joks miestas nėra bandęs keisti savo gyvenimo per naujo mito sau susikūrimą. Kauno žvėries, tapusio programos talismanu, istorija – būtent toks bandymas. Didieji 2022 m. renginiai, arba šiuolaikinio Kauno mito trilogija – „Sukilimas“ (sausio 22 d.), „Santaka“ (gegužės 20 d.) ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.) – drauge kuriami daugybės Lietuvos ir užsienio menininkų. Jų idėjose atgimsta ir istorinės Kaune gimusios bei kūrusios asmenybės – tokios, kaip Jurgis Mačiūnas ar Emmanuel Levinas. Tarp „Kaunas 2022“ programoje žibančių vardų – William Kentridge, Marina Abramović, Yoko Ono, Robert Wilson, Mirga Gražinytė-Tyla, Modestas Pitrėnas, Edgaras Montvidas,  Jenny Kagan, Philip Miller, Antony Polonsky ir daugelis kitų. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad kiekviena programos šakų turi savo superherojus – dalis jų dar tik blykstelės ateityje, o viena didele Europos scena tapsiantys Kaunas ir Kauno rajonas jiems taps kūrybiniu tramplinu.
Pristatė programos švyturius
Kaune ir Kauno rajone „Šiuolaikinės sostinės“ iniciatyva užgimusios šventės – Fluxus, Istorijų, „ConTempo“ festivaliai, Dizaino įvykis, programa „Šiuolaikinės seniūnijos“ – tapo mėgstamomis kauniečių bei rajono gyventojų ir neabejotinai gyvuos po titulinių metų. Kai kurios naujų progų, pavyzdžiui, Laimės diena, jau išaugo Kauno ribas ir išplito po visą Lietuvą. Tokios „Kaunas 2022“ programos, kaip „Modernizmas ateičiai“, daug prisideda prie miestiečius supančios išskirtinės architektūrinės aplinkos įvertinimo ir įveiklinimo bei spartaus kaunietiškojo modernizmo kelio į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašus.
Pristatant pagrindinius 2022-ųjų metų programos švyturius, spaudos konferencijoje buvo minima tarptautinė jaunųjų menininkų, kuriančių su bendruomenėmis paroda „Magic Carpets Landed“, 13-oji Kauno bienalė „Once Upon Another Time... gyveno jie jau kitaip“, vienas įtakingiausių šiuolaikinių pasaulio menininkų, dėl kurio parodų varžosi geriausios pasaulio galerijos, – William Kentridge paroda „Tai, ko nepamename“, meno pasaulio nonkonformistės, ryškios Niujorko meno scenos figūros Yoko Ono retrospektyvinė paroda „Laisvės pažinimo sodas“, vienos žinomiausių pasaulio menininkių Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“, viena didžiųjų „Kaunas 2022“ sėkmės istorijų – didžiulis partnerystės projektas – tarptautinė Laimės diena, MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, Japonijos dienos Kaune „WA!“, be galo atviras miesto pokalbis su žmogumi – paroda „1972: pramušti sieną“, unikali platforma lyderiams, akademikams, kultūros lauko profesionalams ir plačiajai visuomenei – Europos kultūros sostinės forumas, draugystę stiprinanti Kiemų šventė, šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“, Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“, pasaulinis litvakų forumas, specialiai Kaunui parašytos kompozitoriaus Philipo Millerio (PAR) kantatos pasaulinė premjera su koncepcijos bendraautore Jenny Kagan (JK), landšafto dizaino festivalis „Magenta“ ir kiti renginiai.

Tiesė tiltus iki pat Afrikos
Programą atskleidžiančią spaudos konferenciją papildė meniniai  pasirodymai, tarp kurių – ir dvi premjeros. Renginyje buvo pristatoma šokio teatro „Aura“ ištrauka iš būsimos premjeros „Pluto“ (choreografija Matthew Dane Livingston). Pagrindinė spektaklio idėja – kelionė per savąjį identitetą: kas mes manome esantys, ar kuo mes tikime, kad esame? Taip pat vyko jungtinio, išskirtinai šiam renginiui suburto kolektyvo – KTU žygeivių klubo „Ąžuolas“ ir „Slackline Lietuva“ komandos – pasirodymai. 
Itin daug dėmesio sulaukė „Kaunas 2022“ ambasadorės Jurgos Šeduikytės ir dainų kūrėjos iš Pietų Afrikos Respublikos Kgomotso Le Roux dainos „City Sisters“ premjera. Ši daina jautriai pasakoja skirtingas, bet kartu ir labai artimas dviejų moterų patirtis Lietuvoje ir PAR. Dainai ypatingą akcentą suteikia faktas, jog Kgomotso dainuoja savo gimtąja zulu kalba. Šią išskirtinę dainą, kuriai atsirasti padėjo „Kaunas 2022“ tiesiami kultūros tiltai, renginyje gyvai atliko dainininkė Jurga Šeduikytė kartu su žinomi prodiuseriu Leon Somov.
Menininkes bendram projektui suvedė Afrikos ir Europos kultūros sostinių bendras klubas ACOC–ECOC. „City Sisters“ buvo įrašinėjama Johanesburge ir Vilniuje, galutinę dainos versiją prodiusavo Leon Somov. Ši Lietuvos ir PAR jungtis nėra vienintelė „Kaunas 2022“ projekte. Graži ir itin svari sąsaja – pasaulinio garso PAR menininko William Kentridge paroda Kaune. Lietuviškų šaknų turintis Pietų Afrikos kūrėjas nagrinėja smurto, empatijos, rasinės nelygybės temas. Panašiomis temomis dalijasi ir Jurga su Kgomotso. Jų daina tampa savotišku papildomu garso takeliu parodai populiarinti. Artimiausiu metu bus filmuojamas „City Sisters“ muzikinis klipas, o pasaulinė premjera įvyks Johanesburge ir Kaune.
Dar išsamiau programa bus aptariama specialiame Forume
Rugsėjo 23–24 d. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pakvies į jau ketvirtą kartą rengiamą Europos kultūros sostinės forumą, kuris šiemet bus dedikuotas išsamiai „Kaunas 2022“ programos apžvalgai ir įvertinimui. Čia šešių „Kaunas 2022“ programų kuratoriai ir programų partneriai kalbės apie kultūros sostinės viziją, penkerius metus vystytų veiklų rezultatus, didžiausius pasiekimus, išmoktas kultūros sostinės pamokas, formavusias programą ir, svarbiausia, – apie tai, kokie ryškiausi projektai, įvykiai laukia 2022-aisiais. Forumo programa: https://forumas.kaunas2022.eu/, forumo transliacijos vyks rugsėjo 23–24 d. https://www.youtube.com/c/Kaunas2022,  https://forumas.kaunas2022.eu/ ir https://www.facebook.com/kaunas2022.
Plačiau apie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ – https://kaunas2022.eu/


Plovdivo vicemeras: „Nebūtų protinga didžiąją dalį Europos kultūros sostinės biudžeto išleisti vienadieniam renginiui“

Su antrojo pagal dydį Bulgarijos miesto Plovdivo vicemeru Stefanu Stojanovu galima kalbėtis valandų valandas. Ne tik dėl to, kad kitąmet jo miestas bus Europos kultūros sostine. Tiesą sakant, politikas nemėgsta kalbėti apie tai, prie ko pats nėra prisilietęs. Vos paklaustas apie subtilesnes programos detales jis kreipia į už tai atsakingus asmenis. Bet, vaikštant po tūkstantmetį Plovdivo centrą, kalba vis nukrypsta į vieną ar kitą istorijos epochą. Štai čia – stadionas, kuriame kadaise tilpdavo šimtas tūkstančių sporto gerbėjų, o čia – būsimas archeologijos muziejus. Įspūdingas šimtus paukščių rūšių vaizduojančias mozaikas atkasinėjančius archeologus S. Stojanovas pažįsta asmeniškai, ir, klausantis jo pasakojimų, akivaizdu, kad savo krašto istorija domisi daugiau nei vidutinis pilietis.Read more


Kauno rajono kultūros centruose – kūrybingumo pamokos, iššūkiai ir naujų projektų užuomazgos

Spalio 23 d. Ramučių kultūros centre baigėsi pusmetį trukę, beveik visą Kauno rajoną apkeliavę kūrybingumo mokymai. Asociacija „Kūrybinės jungtys“ mokymus rengė organizacijos „Kaunas 2022“ kvietimu – tikimasi, kad Kauno rajone vykstantys ir aktyvėjantys kultūriniai procesai harmoningai įsilies į 2022-ųjų Europos kultūros sostinės programą.Read more


Plovdivas. Sujungti, atgaivinti, transformuoti ir atsikvėpti

„Kartu!“  – tokiu lakonišku šūkiu 2019-uosius švęsti ragina Plovdivas, antrasis pagal dydį ir svarbą Bulgarijos miestas, kitų metų sausio 12 d. tapsiantis jau 60-aja Europos kultūros sostine (EKS). Šiuo titulu plovdiviečiai dalinsis su Materos miesto Italijoje gyventojais.Read more


100 Pirmų kartų

Viskam yra pirmas kartas, taip pat ir mums. Ir dar 99-iems pirmiems kartams vasaros viduryje, kurie laukia tavęs. Šimtas progų iškrauti telefoną, lupti idėjų stogo čerpes, įvaldyti šeštąjį pojūtį, sulankstyti galimybių ribas ir į kitą pusę išversti stereotipus.Read more


Europos kultūros sostinės Leuvardeno meras: „Siekėme, kad švente džiaugtis galėtų visi“

Prie anksčiau šį mėnesį apie save visai Europai pranešusios Maltos sostinės Valetos sausio 26-28 dienomis su tokiomis pat geromis žiniomis prisijungė ir Leuvardenas, esantis Nyderlandų karalystės šiaurėje. Abu šie miestai 2018-aisiais yra Europos kultūros sostinės.
Read more