Apie Kauną - visame pasaulyje: Kultūros sostinės metai sudomino turistus ir užsienio žiniasklaidą
„ADVENTUR 2023“ „Turizmo sėkmingiausiųjų“ apdovanojimuose „Kaunas 2022“ pripažintas labiausiai Lietuvą užsienyje garsinusiu projektu. Trigubai išaugę muziejų ir galerijų apsilankymų skaičiai, priešpandeminius rodiklius pasiekęs turistų iš užsienio skaičius, bei padidėjęs kultūros srities matomumas kaip niekad išplėtė miesto žinomumą pasaulio žemėlapyje.
Sausio 27 d. turizmo parodos „ADVENTUR“ metu vykusioje ceremonijoje Kaunas buvo įvertintas du kartus. Simboliškas Vėtrungės apdovanojimas buvo skirtas ne tik Europos kultūros sostinės projektui, bet ir jo rėmuose vykusioms „Fluxiškoms ekskursijoms“, tapusiomis „2022 metų turizmo inovacija“. Tai – novatoriška ekskursijų vedimo metodika, kurią sukūrė idėjos autorė menininkė Dalia Kiaupaitė. Ekskursija apie fluxus objektus Kaune buvo pravesta užsienio menininkams, dalyvavusiems „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ organizuojamame Fluxus festivalyje, kitoms grupėms ir sulaukė didelio susidomėjimo.
„Labai svarbu, kas po kelionės lieka turistų širdyse“, – apdovanojimų metu teigė Europos gidų asociacijų federacijos prezidentė Efi Kalampoukidou. Tai, kad 2022-ais metais Kaune apsilankę svečiai ir renginius kūrę dalyviai širdyse dar ilgai nešiosis turtingas kultūrines patirtis, rodo pasiekti rekordiniai skaičiai.
Per 2017-2022-us metus iš viso daugiau nei 3000 scenos menų, kino renginių, parodų padovanoję Europos kultūros sostinės metai Kaune subūrė daugiau nei 2.5 milijono kultūros lankytojų ir daugiau nei 19000 profesionalių menininkų bei kūrėjų iš Lietuvos ir pasaulio. Plačioje kultūrinėje programoje 2022-ais metais buvo galima išvysti tokias pasaulyje žinomas pavardes kaip Yoko Ono, William Kentridge, Marina Abramovič. Didžiulio dėmesio sulaukė ir po kelias dienas trukę didieji Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos renginiai „Sukilimas“, „Santaka“ bei „Sutartis“.
Į Kauną – iš Lietuvos, Europos ir viso pasaulio
„Kaunas In“ duomenimis, 2022-ais metais sparčiai augo turistų skaičius, kuris pasiekė priešpandeminius rodiklius. Kauno miesto apgyvendinimo įstaigose praėjusių metų sausio-lapkričio mėnesiais apsistojo daugiau nei 280 tūkst. keliautojų iš kitų Lietuvos miestų, Vokietijos, Italijos bei kaimyninių šalių – Lenkijos, Latvijos, Estijos.
Viena suintensyvėjusio turizmo priežasčių – užsienio žiniasklaidoje figūravusi Europos kultūros sostinės tema. Vyriausybės kanceliarijos Strateginės komunikacijos skyriaus duomenimis, pranešimai apie „Kaunas 2022“ lėmė net 38,55 proc. reikšmingų pranešimų kultūros temomis.
Apie projektą kalbėta net 66 šalyse, tarp kurių ne tik Europos valstybės, bet ir JAV, Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kanada, PAR, Pietų Korėja ar Singapūras. Mieste viešėjo daugiau nei 170 užsienio žurnalistų, užsienio žiniasklaidoje pasirodė net 2800 publikacijų Kultūros sostinės, miesto architektūros, vykusių renginių temomis. Pagal publikacijų pasiekiamumą, skaičiuojama, kad informacija apie Kauną potencialiai galėjo pasiekti 3 milijardus žmonių iš viso pasaulio. Apie Kauną rašė tokie žiniasklaidos portalai kaip BBC, „The Guardian“, „The Telegraph“, „National Geographic“, CNN, „The Times“, „Rai“, „Deutsche Welle“, „Financial Times“, „Euronews“.
Ateityje – kultūrinių renginių ir pradėtų projektų tęstinumas
Dalis pamėgtų festivalių bei renginių tapo neatsiejama miesto bei rajono dalimi: toliau tęsis Tarptautinė laimės diena bei tradicija tapęs „Fluxus festivalis“, Literatūros savaitė, į Kauno mikrorajonus muziką ir pasirodymus neš „Kultūra į kiemus“, „Istorijų festivalis“ ir tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“, dizaino mėgėjai galės dalyvauti landšafto dizaino festivalyje „Magenta“; ir toliau vyks Europos kultūros sostinės forumas, japonijos dienos WA bei jaunimo pamėgtas šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“. Kauno rajone tęsis bendruomeninis projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“.
Kauno rajone ir toliau veiks viešo meno objektų maršrutas „Smaragdo kelias“, kuriame – net 50 Lietuvos ir užsienio menininkų kūrinių; bei Zapyškyje įsikūręs, meno ir kultūros erdve tapęs laivas-žemkasė „Nemuno 7“.
Europos kultūros sostinės metus pradeda Vesprėmas, Elefsina ir Timišoara
Lygiai prieš metus Kaunas žengė į svarbiausią istorijoje kultūrinį etapą – būtent sausio viduryje programa „Sukilimas“ buvo atidaryti Europos kultūros sostinės metai. Naujomis patirtimis šiandien jau gyvena kiti trys Europos miestai – kultūros sostinių žemėlapis šiais metais veda į Vesprėmą, Elefsiną ir Timišoarą.
Rumunijos, Graikijos ir Vengrijos miestai jau visai netrukus patirs tai, kuo Kaunas ir Lietuva gyveno 2022 m. – Kultūros sostinės titulas suteikia ne tik galimybę įgyvendinti turtingas kultūrines programas, skatinti turizmą, bet ir auginti kultūros poreikį, o į procesą įtraukti įvairių kultūros sektorių atstovus. Projektuose dalyvauja tūkstančiai menininkų, institucijų, savanorių ir piliečių.
Kultūros sostinės metus praėjusį savaitgalį jau pradėjo Vesprėmas, vasario 4 d. prasidės Elefsinos programa, o vasario 17 d. titulo pradžią švęs Timišoara.
Vesprėmo programa savaitei nukels į Kauną
Europos kultūros sostinės atidarymas Vesprėme prasidėjo sausio 21 d. Jau šeštadienio rytą duris atvėrė miesto muziejai ir galerijos – visą savaitgalį čia buvo galima ne tik aplankyti parodas, bet ir sudalyvauti specialiuose turuose.
Laukiamiausias savaitgalio renginys – oficiali atidarymo ceremonija – vyko vakare, trijose miesto vietose, o valandą trukusį muzikos, šokio, šviesų ir milžiniškų projekcijų pasirodymą stebėjo tūkstančiai žiūrovų. Magišką, svajingą, o kartu šiek tiek groteskišką ir humoristinį reginį žadėję organizatoriai atidarymui subūrė profesionalių menininkų komandą – šventę kūrė tarptautinius ir nacionalinius apdovanojimus pelnę choreografai, režisieriai, šokėjai, filmų režisieriai. Renginiui pasibaigus, elektroninės muzikos mylėtojai rinkosi į kitas naktinę programą siūlančias miesto erdves.
2023 m. Vesprėmas mini ne tik Europos kultūros sostinės metus, bet ir 200 metų nacionalinio himno jubiliejų. Tad atidarymo savaitgalio metu vyko ne tik teatro pasirodymai, kultūriniai pasivaikščiojimai, bet ir bendras himno giedojimas. Šiais metais Vesprėmas taip pat pasiryžo apkeliauti 25 šalių miestus – kas dvi savaites Vengriją aplankys ir parodas, pasirodymus bei renginius pristatys vis nauji skirtingų miestų menininkai ir kūrėjai. Jau nuo sausio 16 d. Vesprėmo gyventojų ir svečių dėmesys krypo į Lietuvos menininkus – Kaunui buvo patikėta pirmiesiems pristatyti tarptautinę programą. Vesprėme jau vyko Daumanto Lukošiūno ir „CinaMono“ koncertai, šią savaitę bus galima sudalyvauti kūrybinėse rašymo dirbtuvėse su Sandra Bernotaite, vyks Remio Ščerbausko fotoparoda bei modernizmo architektūrą pristatančio menininkės Aideen Barry filmo „Klostės“ rodymas.
Elefsinoje – dėmesys žmogui ir aplinkai
Netoli Atėnų įsikūrusi Elefsina – pramoninis miestas, taip pat viena žymiausių antikinio pasaulio kulto vietų, iš kurios kilęs Aischilas. Anot „Elefsina 2023“ organizatorių, tai miestas, kuriame susipina senovės pėdsakai, šiuolaikinio pasaulio transformacijos, darbo jėgos judėjimas ir pramonės bei kultūros raida. Visus šiuos aspektus ir tikimasi atskleisti daugiau nei 400 suplanuotų kultūrinių renginių. Dėmesys 2023 m. bus sutelktas į tris pagrindines ašis – žmogų ir visuomenę, darbą bei aplinką. Programoje suplanuoti 192 Graikijos ir 137 tarptautinių menininkų pasirodymai bei parodos.
Didysis atidarymo renginys vyks jau vasario 4 d. miesto pajūryje, kur susitiks sausumos ir jūros procesijos – simboliškai bus judama iš keturių Europos, Atikos bei paties miesto krypčių, o procesijos dalimi taps ir atvykstantys žiūrovai bei būsimi renginių lankytojai. Iki pat vėlyvo vakaro, Elefsinos miestas kvies į daugybę parodų, koncertų, vakarėlių ir kitų renginių visame mieste.
Nušvisti žadanti Timišoara
„Uždek savo šviesą“ – tokiais žodžiais Europos kultūros sostinės metus pasitikti žada Timišoara. Organizatoriai dalyvius ir lankytojus kviečia į simbolinę „mobilizaciją“ – drąsiai išreikšti savo vertybes ir išsklaidyti tamsą bei pasyvumą per kultūros skatinamus procesus.
Daugybę metų Timišora buvo įvairių tautų, religijų ir kultūrų centras. „Miestui pradėjus gyventi pernelyg ramiai ir konformistiškai – užsistovėjome“ – teigia programos kūrėjai. „Ne tik Europos kultūros sostinės titulu, bet ir programos atidarymo renginiais norime Timišoarai sukurti galimybę švęsti ir iš naujo atrasti savo dvasią. Timišoara turi drąsos ir atvirumo – tai puiki vieta eksperimentams ir bendradarbiavimui, nesvarbu, ar kalbame apie meną, technologijas, architektūrą, švietimą ar kultūrą apskritai.“
Atidarymo metu Timišoaroje susitiks muzikos atlikėjai ir grupės, vizualiųjų menų kūrėjai, vyks konferencijos, veiks įvairios parodos.
Kaunas atsisveikino su Kultūros sostinės titulu – misiją tęs kiti trys Europos miestai
2022-aisiais Kaunas ir Kauno rajonas gyveno aukštesne pavara – beveik 3000 renginių padovanojęs Europos kultūros sostinės titulas metams Lietuvą pavertė tarptautiniu kultūrinių patirčių centru. Sausio 9 d. kartu su dviem buvusiomis Kultūros sostinėmis – Ešu ir Novi Sadu – Kaunas ypatingą misiją perleido kitiems trims Europos miestams. Metus didžiulę šventę kūrę Europos kultūros sostinių vadovai įsitikinę – teigiami pokyčiai visuomenėje išliks dar ilgai, o ypatingas titulas, 2023 m. keliaujantis į Timišoarą, Elefsiną ir Vesprėmą, Europai padovanos naujas transformuojančias patirtis.
Pirmą kartą Europos kultūros sostinės titulas buvo suteiktas 1985 m. Tuomet juo pasipuošė Graikijos sostinė Atėnai, o per beveik 40 projekto gyvavimo metų Kultūros sostinėmis tapo daugiau nei 60 miestų. Europos sąjungos skiriamas titulas suteikia ne tik galimybę įgyvendinti turtingas kultūrines programas, skatinti turizmą, bet ir auginti kultūros poreikį, o į procesą įtraukti įvairių kultūros sektorių atstovus. Projekte dalyvauja tūkstančiai menininkų, institucijų, savanorių ir piliečių.
2022 m. Europos kultūros sostinės titulas buvo patikėtas Novi Sadui, Ešui bei Kaunui, o 2023 m. juo pasipuoš Timišoara, Elefsina ir Vesprėmas. Sausio 9 d. simboliškai Atėnuose vykusioje ceremonijoje susitiko buvusieji ir nauji sostinių vadovai, ES bei nacionalinių kultūros institucijų atstovai.
Dėmesys Ukrainai, augančios bendruomenės ir ilgalaikiai pokyčiai
„Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė teigė, kad praėjusieji metai parodė, jog turint svajonę galima pasiekti labai daug – didinti kultūros poreikį, įgalinti ir suvienyti bendruomenes, atgaivinti pamirštas erdves, o savo miestą pamatyti naujai. „Kultūros sostinės titulas – didžiulė atsakomybė ir dar didesnis džiaugsmas tapti didele Europos scena. Tikiu, kad menas įdomus ir vertingas tada, kai kelia klausimų. Elefsinai, Vesprėmui ir Timišoarai linkiu ne tik klausti, bet ir rasti atsakymus per transformuojančias kultūrines patirtis.“
„Ešas 2022“ vadovė Nancy Braun pabrėžė, kad projektas akcentavo ne tik regiono tradicijas, bet ir inovatyvius bei kūrybiškus sprendimus, o didžioji dalis projektų mieste tęsis ir Europos kultūros sostinės metams pasibaigus. Anot „Novi Sadas 2022“ vadovo Nemanja Milenkovic, tai, kad projektą įgyvendinti pavyko Covid 19 pandemijos metu, galima prilyginti stebuklui.
Sudėtingą socialinį ir politinį laikotarpį akcentavo ir renginyje dalyvavęs LR Kultūros ministras Simonas Kairys. 2022 m. Kaune vykdyta programa tapo platforma komunikuoti apie situaciją Ukrainoje, palaikyti karo siaubiamos šalies menininkus. „Vos Kaunui laimėjus Europos kultūros sostinės titulą tvyrojo nuojauta, kad puiki jo programa bus geras pavyzdys ir kitoms šalims. Ir išties šie išskirtiniai metai ne tik tapo impulsu aktyvesniam kultūriniam gyvenimui, bet ir leido iš naujo atrasti ir įvertinti patį Europos kultūros sostinių projektą. Net ir karo įvykių kontekste kultūra tapo reikšminga platforma tiek Ukrainą palaikančioms iniciatyvoms, tiek patiems ukrainiečių kūrėjams. Įpinti Ukrainą ir jos kūrėjus į savo programą siekia ir būsimosios Europos kultūros sostinės, o tai tik dar labiau pabrėžia šio projekto misiją: išryškinti kultūrinę Europos įvairovę ir stiprinti bendrąsias europietiškas vertybes“, – teigė Kultūros ministras.
„Kaunas 2022“ kelionė iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę
„Kaunas 2022“ kelionė iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę prasidėjo dar 2015 m. – būtent tuomet pradėta ruošti paraiška Europos kultūros sostinės konkursui laimėti. 2017 m. kovą paaiškėjo, kad Kaunas parengtais planais ir programa įtikino ES institucijų deleguotų 10-ies nepriklausomų ekspertų grupę – miestui buvo suteikta galimybė 2022-aisiais pasipuošti svarbiausio ES kultūrinio projekto titulu.
Per penkerius projekto įgyvendinimo metus, įvairaus tipo renginiuose – festivaliuose, koncertuose, parodose, spektakliuose, šiuolaikinio šokio pasirodymuose ir kitose meninėse iniciatyvose lankėsi beveik 2 milijonai kultūros mėgėjų. Daugiau nei pusė jų renginius aplankė 2022-aisiais. Kultūros sostinę Kaune ir Kauno rajone kūrė 18 tūkst. menininkų ir kūrėjų iš viso pasaulio – Europos, Japonijos, JAV, Pietų Afrikos, Izraelio, ir kt. Didžiąją dalį renginių – 70 % – Kaunui kūrė ir įgyvendino Lietuvos menininkai. Vien per 2022 m. Lietuvos ir užsienio kūrėjai Kaune ir Kauno rajone surengė 1370 visuomenei prieinamų kultūrinių iniciatyvų.
Įteikti LRT Metų apdovanojimai: pagerbti 2022-uosius praturtinę žmonės ir darbai, daug dėmesio skirta padedantiems Ukrainai
LRT jau penktą kartą pakvietė prisiminti iškiliausius 2022-ųjų metų įvykius, asmenybes, iniciatyvas, pasiekimus, įkvėpusius mus visus ir padėjusius Lietuvai susitelkti, augti bei tobulėti. Nugalėtojai pagerbti LRT Metų apdovanojimų ceremonijoje, kurioje netrūko ir padėkos žodžių palaikantiems Ukrainą.
Iškilmingo vakaro nepraleido būrys iškilių visuomenės veikėjų, sporto, meno ir kultūros atstovų, į LRT didžiąją studiją žengusių mėlynuoju ceremonijos kilimu.
Su renginio svečiais ir televizijos žiūrovais šiemet sveikinosi apdovanojimų vedėjai, LRT žurnalistai Audra Avižiūtė ir Ignas Krupavičius, o ceremonijai melodingumo suteikė visiems gerai pažįstami atlikėjai – Rūta Ščiogolevaitė, Dainotas Varnas, Oneida Kunsunga, Vaidas Baumila, Justė Starinskaitė, Kayra ir kt.
Žinoma, svarbiausia šio vakaro nata – ryškiausių asmenybių bei iniciatyvų 2022-aisiais pagerbimas. „Šių metų nominantų sąrašas atspindi visų metų pulsą. Ryškios buvo pilietinės iniciatyvos, kurios padarė ir toliau daro didžius dalykus, siekdamos padėti nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms, atvykusiems gyventi į Lietuvą, bei padėti tiems, kurie liko ir toliau kovoja už šalies laisvę. Tarp nominantų – pavardės, iniciatyvos, organizacijos, kurios siekdamos padėti Ukrainos tautai, kartu padėdamos mums visiems, kaip tautai, augti.
Turėjome įtraukiančių kultūros projektų, mūsų sportininkai vėl sėkmingai pasiekė, kad Lietuvos himnas skambėtų didžiausiuose sporto čempionatuose. Bei džiaugiuosi, kad šiuose apdovanojimuose yra nepamirštami mūsų šalies mokslininkų pasiekimai, kurie – vertinami visame pasaulyje“, – prieš šventinę apdovanojimų ceremoniją sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT Metų apdovanojimų ceremonijoje pagerbti šių nominacijų laimėtojai:
Metų asmenybė – Jonas Ohmanas, apdovanotas už įkvėpimą veikti drąsiai, ryžtingai, nuosekliai.
„Esu sujaudintas. Mes visi gyvename tuo, kas vyksta aplink mus, aš su savo komanda tuo gyvenu jau beveik 10 metų. Bijau, kad dar tiek laukia – viskas vyks ilgai ir skaudžiai, o mus paveiks labiau, nei įsivaizduojame. Kažkada lietuviai buvo mano herojai, o šiandien dėl kovos už laisvę ir aš esu čia.
Mes, lietuviai (turiu lietuvišką pasą), esame kovotojai, mes atliekame savo vaidmenį, savo funkciją – žinome, kad reikia ir žinome, kodėl reikia. Apdovanojimą priimu kaip ženklą, kad einame teisingu keliu. Ir eisime kartu iki pergalės“, – atsiimdamas apdovanojimą kalbėjo J. Ohmanas, visuomenininkas, publicistas, kino dokumentininkas, socialinių iniciatyvų puoselėtojas, dažnai pristatomas kaip „žinomiausias švedas Lietuvoje ir populiariausias lietuvis Ukrainoje“. Lietuvos pilietybė J. Ohmanui suteikta 2018-ųjų pabaigoje.
Dar 2014 metais jis įkūrė organizaciją „Blue / Yellow“, šešerius metus rinko ir vežė paramą Ukrainos kariams. 2022-aisiais, kilus karui, J. Ohmanas veiklą išplėtė. Siekdamas sutelkti daugiau tarptautinės pagalbos, jis vyksta ir į kitas šalis, šių metų vasarą jo pastangomis JAV buvo surinktas milijonas dolerių Ukrainai.
Metų ambasadorius – lengvaatletis, disko metikas Mykolas Alekna, apdovanojimą pelnęs už Lietuvos vardo garsinimą sporte, už puikius pasiekimus šiandien ir rekordus ateityje.
„Man tai yra labai svarbus apdovanojimas. Mūsų, sportininkų, darbas ir yra atstovauti savo šaliai“, – pabrėžė jis, dėkodamas už įvertinimą. Mykolas į LRT didžiąją studiją atvykti negalėjo, tačiau su žiūrovais sveikinosi iš Palangos, kur vyko Lietuvos lengvosios atletikos federacijos šventinis renginys. Taigi statulėlė Mykolui buvo nugabenta į pajūrį.
Jaunasis disko metikas – pirmasis lietuvis, laimėjęs kylančios Europos lengvosios atletikos žvaigždės apdovanojimą.
„Golden Tracks“ apdovanojimuose geriausiuoju pripažintas Mykolas Alekna negali nesutikti, kad 2022-ieji buvo įspūdingi – iškovotas pasaulio sidabras ir Europos auksas.
Metų valstybės kūrėjas (speciali TSPMI nominacija) – Olegas Šurajevas ir jo karo Ukrainoje pradžioje įkurtas paramos fondas „Vienas K“. Už tai, kad vos per pusę metų pritraukė daugiau nei 2 mln. eurų paramos, skiriamos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir humanitariniams tikslams, bei aktyvią veiklą Lietuvos viešojoje erdvėje, skatindamas Lietuvos verslo ir valdžios institucijų socialinį atsakingumą ir visuomenės pilietinį aktyvizmą.
Atsiimdamas statulėlę O. Šurajevas sakė, kad yra dėkingas už įvertinimą, tačiau tikino, kad kartu su juo dirba labai didelė komanda, o taip pat džiaugėsi visų lietuvių iniciatyvumu.
„Lietuva atrado savo vietą. Pagaliau galime sakyti, kad esame iš Lietuvos ir niekas neminės Rygos – mus visi gerai žino kaip Ukrainos gynėjus ir džiaugiuosi, kad Ukrainai ir toliau skiriame dėmesio“, – kalbėjo jis.
Metų atradimas – prof. habil. dr. Saulius Klimašauskas, dr. Laura Manelytė, dr. Miglė Tomkuvienė už naujo genų reguliacijos metodo atradimą.
„Moksliniai atradimai paprastai aptariami nedidelėje mokslininkų bendruomenėje, tad visų mokslininkų vardu norisi padėkoti LRT už mokslo populiarinimą. Mokslininko darbas – labai neinstagramiškas, veikiau tai yra nuolatinis klausimų ir atsakymų ieškojimas, begalės nesėkmių, ir tik jei kartais aplanko Fortūna, mes galime atrasti mažą milijoninės dėlionės detalytę.
Labai džiaugiuosi, kad mus aplankė sėkmė ir mums pavyko kažką atrasti. Tiesa, mokslininkų atradimas niekada nebūna vieno žmogaus darbas, tad norisi padėkoti ne tik komandai, esančiai šalia ant scenos, bet visiems, kurie prisidėjo“, – ceremonijoje kalbėjo L. Manelytė.
Jai antrino ir M. Tomkuvienė, prisiminusi ir karą Ukrainoje. „ Prasidėjus karui, pasijutau sustingusi, atrodė, kad mokslo tokiu metu nebereikia. Tačiau išgirdau Lietuvos kariuomenės paraginimą nenustoti dirbti, kad nesustotų mūsų valstybė. Atėjo suvokimas, kad mokslas, pasitikėjimas mokslu ir civilizacijos pažanga yra viena iš Vakarų civilizacijos vertybių, todėl tęsėme savo darbus ir kažką nuveikėme“, – pridūrė ji.
Komanda apdovanota už naujo genų reguliacijos metodo atradimą. Prof. Sauliaus Klimašausko ir dr. Lauros Manelytės laboratorijų mokslininkų tyrimas atveria galimybę epigenetiškai koreguoti žmogaus DNR. „Dizainerio nukleosoma“ pavadintas metodas gali būti taikomas sunkių ligų gydymui, kai norima pristabdyti ar net sustabdyti vykstančius nepageidaujamus procesus.
Tyrėjų komanda išsiaiškino, kad nukleosomas galima kryptingai patalpinti įvairiose DNR grandinės vietose, nekeičiant ten esančios genetinės informacijos turinio, o tai leidžia pakeisti ląstelėje vykstančią genų transkripciją. Metodą, leidžiantį dirbtinai koreguoti DNR, mokslininkai publikavo ypatingai aukštą reitingą turinčiame mokslo žurnale „Nucleic Acid Research“. Kartu su VU mokslininkais dirbo tyrėjai iš Regensburgo universiteto (Vokietija).
Metų verslo lyderystės apdovanojimas atiteko „Nord Security“ už užaugintą vienaragį.
„Turėtume susitelkti ne į tai, kaip užauginti vienaragius, bet į tai, kaip sukurti vertę visuomenei ir aplinkai. Esu dėkingas žiniasklaidai, šalies valdžiai, visuomenės atstovams, startuolių komandoms, kurios kuria lyderiaujančius verslus ir traukia investuotojų dėmesį ir kt. Per ateinančius metus, tikiu, sujungsime jėgas ir Lietuvoje gyventi bus daug geriau“, – neabejojo įmonės bendraįsteigėjas Tomas Okmanas, dėkojęs už palaikymą ir įvertinimą.
Prieš dešimtmetį įkurta kibernetinio saugumo bendrovė „Nord Security“ šiais metais oficialiai tapo antruoju Lietuvos vienaragiu. Taip vadinamos įmonės, kurių vertė perkopė 1 mlrd. JAV dolerių ribą. „Nord Security“ geriausiai žinoma dėl savo produkto „NordVPN“.
Startuolio vadovai Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas tikina, kad vienaragis nebuvo jų tikslas. Tikrasis tikslas – suburti Lietuvos protus, kurie būtų reikalingi pasauliui ir kuriais didžiuotųsi Lietuva.
Metų kultūros reiškinys – „Kaunas 2022“ tapęs Europos kultūros sostine, kurioje buvo daug kokybiškų renginių, parodų, koncertų, susitikimų.
„Galbūt nebuvo taip sunku sulaukti tiek daug LRT.lt skaitytojų balsų, nes balsavusieji ir patys buvo kultūros sostinės dalis, dalyviai ir kūrėjai. Šis apdovanojimas yra visų kūrusių ir dalyvavusių laimėjimas. Jautėmės išskirtiniai, kad sulaukėme tiek daug Lietuvos žmonių, Europos dėmesio“, – džiaugėsi direktorė Virginija Vitkienė priminusi, kad su šiuo projektu dirbo didžiulė komanda.
Ji prisipažino, kad praėjusių metų vasarį prasidėjęs karas supurtė, tačiau didžiulė komanda sugebėjo nenuleisti rankų ir į savo programą įtraukė ir paramos Ukrainai iniciatyvų – Kauno centriniame pašte įkūrė Ukrainos kultūros centrą, kuris visus metus leido Kaune gyvenančių ukrainiečių iniciatyvoms skleistis.
Po dvylikos metų pertraukos Europos kultūros sostinės titului grįžus į Lietuvą, Kaunas jam ruošėsi penkerius metus, daugiausia pajėgų, laiko ir finansų skirdamas kuo gausiau įtraukti miestiečius. KEKS komanda tikina, kad ir projektui pasibaigus kokybiškas, turiningas Kauno gyvenimas nesustos.
Per metus Kaune ir Kauno rajone įvyko apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, per 250 scenos meno renginių ir per 250 koncertų. Renginiai pritraukė per pusantro milijono lankytojų. Daug dėmesio skirta žmogaus teisių, žodžio laisvės, pagarbos kiekvienam ir kultūros kiekvienam temoms.
Metų ateitis – Meda Surdokaitė už pasiekimus Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse.
„Šis apdovanojimas man yra didelė motyvacija sunkiame mokslininko kelyje. Turbūt jaunuolius dažnai skatina rinktis informatiką ar mediciną, galbūt teisę, bet atsiimdama šį apdovanojimą tikiu, kad jauni žmonės bus skatinami rinktis ir mokslą, o šis įvertinimas suteiks tam motyvacijos“, – viltingai kalbėjo M. Surdokaitė.
Nyderlanduose vykusiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Lietuvai atstovavusi KTU studentė M. Surdokaitė laimėjo pirmąją vietą. Tai vienas geriausių rezultatų Lietuvos istorijoje. Prestižiniame 14–20 metų jaunimui skirtame konkurse Meda rungėsi su jaunaisiais mokslininkais iš 33 šalių – ne tik Europos, bet ir JAV, Kanados, Izraelio ir kitų šalių mokslo konkursų prizininkais. M. Surdokaitė konkurse pristatė chemijos srities tyrimą „Fluorescencinio dažiklio „Nile Red“ sintezės optimizavimas“.
Jaunosios mokslininkės pristatyti metodai leidžia atsisakyti nuodingų medžiagų, naudotų iki šiol, taip užtikrinant prieinamumą, pritaikomumą ir saugesnį darbą. Bendradarbiavimo su kitais mokslininkais dėka optimizavimo metodas jau sėkmingai naudojamas atliekant įvairius tyrimus.
Nominacijoje Metų pilietinė iniciatyva pirmą kartą apdovanoti visi nominantai.Apdovanojimai įteikti „Laisvės TV“ akcijai „Bayraktaras Ukrainai“ už inciatyvą surinkti lėšas koviniam dronui, už visuomenės suvienijimą, už kitų Europos šalių pilietinių visuomenių įkvėpimą. „Blue/Yellow“ – už nuoseklią paramą Ukrainai. „Stiprūs kartu“ – už ukrainiečių pabėgėlių apgyvendinimo organizavimą. Olegas Šurajevas ir paramos fondas „Vienas K“ – už aktyvią veiklą ir nepakantumą abejingumui. Laurynas Šeškus ir Ukrainiankids.lt – už veiklą, skirtą ukrainiečių vaikams.
„Manau, kad beveik visi 2022-ieji buvo pilietinės iniciatyvos metai, kuriuos kūrė ne tik nominuotieji šiai nominacijai, bet ir daugybė kitų mažesnių iniciatorių, o visas iniciatyvas įgyvendino susitelkę Lietuvos piliečiai“, – kalbėjo „Laisvės TV“ atstovė, pridūrusi, kad šis apdovanojimas iš tiesų yra apie tai, kokie yra Lietuvos žmonės, – pilietiški, įkvepiantys ir galintys padaryti Lietuvą pavyzdžiu kitoms šalims.
Organizacijos „Stiprūs kartu“ vardu kalbėjęs Tomas Balžekas svarstė, kad stipriausia jėga pasaulyje yra ne ginklai, o žmonės ir bendruomenės, kurios buriasi tam, kad pagelbėtų kitiems. „Stiprūs kartu“ bendruomenė yra milžiniška ir ji turėjo tikslą, kad ukrainiečiai gyventų ne viešose patalpose, bet pas mus namuose. Per mūsų organizaciją buvo surasta 35 tūkst. būstų. Ačiū visiems už tai“, – sakė jis.
Ukrainiankids.lt atstovas Laurynas Šeškus dėkojo visiems savanoriams ir visiems prisidėjusiems: „Nesijaučiu jaukiai šalia tų, kurie viską paaukojo vardan pagalbos Ukrainai. Jie yra didžiulis įkvėpimas. Mes daugiau dirbame su ukrainiečiais esančiais Lietuvoje, o ne su likusiais tėvynėje. Tačiau nepamirškime, kad esantiems čia yra sunku, jų artimieji dar yra fronte, dar niekas nesibaigia. Kviečiu nesustoti ir toliau remti, toliau rodyti, kad esame broliai ir sesės.“
Labai teisingas sprendimas, J. Ohmano nuomone, apdovanoti visus. „Visi bendraujame, kartais dirbame bendrai. Tik primenu, karas dar nesibaigė, dar matysite mus visus. Slava Ukraini!“ – kalbėjo organizacijos „Blue/Yellow“ siela J. Ohmanas, prieš tai atsiėmęs Metų asmenybės statulėlę.
Metų valstybės kūrėju pripažintas Ukrainoje gimęs Olegas Šurajevas atsiimdamas antrąją statulėlę prisiminė, kad prasidėjus karui, su komikų bendruomene rinko lėšas, kurias aukojo per organizaciją „Blue/Yellow“, jam artimi žmonės iš Ukrainos apsistojo „Stiprūs kartu“ surastame būste, jis pats buvo sužavėtas Ukrainiankids.lt iniciatyvos padovanoti ukrainiečių vaikams dviračius ir žinoma, neliko abejingas „Laisvės TV“ akcijai „Bayraktaras Ukrainai“.
„Kiekvienas Lietuvos paaukotas euras yra labai svarbus. Kiekvieno savanorio darbas yra labai svarbus“, – priminė O. Šurajevas, nuolat raginantis nesustoti, nes karas dar nesibaigia.
LRT.lt primena, kad nominantus siūlė ir atrinko jau trečius metus aktyviai dirbanti LRT Metų apdovanojimų darbo grupė, sudaryta iš skirtingų sričių žurnalistų, kurie visus metus atidžiai sekė Lietuvos įvykius. Šiais metais laureatus išrinko tik portalo LRT.lt lankytojai.
Krikštas kanojoje, 14 valandų pamaina, šokanti kamera ir kiti „Kaunas 2022“ vaizdų komandos įspūdžiai
Kilometrai, žingsniai, terabaitai, kadrai, sutikti žmonės ar tiesiog varnelės kalendoriuje – visi šie būdai tinka apskaičiuoti darbus, nuveiktus per projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metus ir iki jų. Apie tai, kiek ir ko nuveikta vizualiųjų projekto kronikų srityje, pasikalbėjome su po „Kaunas 2022“ uždarymo atsipūsti jau spėjusiais fotografais Martynu Plepiu, Teodoru Biliūnu, Gražvydu Jovaiša ir Andriumi Aleksandravičiumi bei vaizdo menininku Mariumi Paplausku. Įdomu – nors visi jie iš esmės veikė tą patį, penkių kauniečių patirtys ir palikimas, kurį jiems suteikė kultūros sostinės titulas, labai įvairios.
Šešeri metai Kaune ir Kauno rajone
Bene anksčiausiai į „Kaunas 2022“ procesą įsiliejo Andrius Aleksandravičius – jo užfiksuoti Kauno kadrai puošė projekto paraišką, pateiktą dar 2016 m. pavasarį. Išraiškingos kauniečio fotografijos papildė kertinių miesto kaip būsimos Europos kultūros sostinės (EKS) idėjų, kurios įgyvendintos 2022 m., sąvadą.
„Mano kadrai panaudoti ir pirmiesiems „Kaunas 2022“ instagramo paskyros įrašams“, – prisimena fotografas, gerai žinomas dėl iš paukščio skrydžio įamžintų Kauno miesto ir rajono vaizdų. Andrius skaičiuoja, kad per beveik šešerius metus jam „darbo reikalais“ pavyko sudalyvauti per 200 programos renginių, kuriuos tiek fotografavo, tiek filmavo drono pagalba. Intensyviausi jam buvo 2021-ieji – net 76 renginiai.
„Pamenu, kaip 2016-ais metais „Kaunas 2022“ komunikacijos vadovė Agnė Pinigienė mane pakvietė į Kauno kultūros centrą, kur susipažinau su projekto vadove Virginija Vitkiene ir programos vadove Ana Kočegarova-Maj. Tuomet buvau dar tik pradėjęs filmuoti ir labai naivus, kartu ir drąsus“, — juokiasi vaizdo menininkas Marius Paplauskas, taip pat filmavęs projekto ištakas. Iš viso jam pavyko sukaupti apie 10 TB medžiagos, tiesa, nemažai jos liko sename, jau „mirusiame“ kompiuteryje.
Teodoras Biliūnas savo „Kaunas 2022“ atskaitos tašku laiko EKS titulo laimėjimo dieną – 2017 m. kovo 29 d., kai fotografavo sprendimo laukimą ir džiugesio akimirkas Rotušės aikštėje. Fotografas bendradarbiauja su naujienų tarnyba BNS, portalais, tad jo darbo grafike EKS renginiai mirgėjo ir likusius beveik šešerius metus. Būtent jo nuotraukas iš tokių įvykių, kaip „Fluxus“ vardo suteikimas Kauno oro uostui, naujienų portalų vartytojai išvysdavo pirmiausiai, neretai tiems įvykiams dar net nesibaigus. „Kaip visa tai apskaičiuoti – renginiais, kadrais ar kilometrais, aš neįsivaizduoju, tiesiog ta buvo nuolatinė mano kasdienio darbo dalis“, – juokiasi fotografas.
„500 fotografuotų renginių ir įvykių, 200 tūkst. kadrų, 16 tūkst. paruoštų publikuoti nuotraukų“, – įspūdingą asmeninę statistiką beria Martynas Plepys, su fotoaparatu „Kaunas 2022“ kvietimu darbavęsis nuo 2018 metų. Beje, viena pirmųjų jo užduočių buvo sukurti tuometinio „Žalgirio“ trenerio Šarūno Jasikevičiaus portretą. Legendinis kaunietis reagavo taip: „Mano nuotraukos reikia? Juk pilnas internetas mano nuotraukų“, visgi galiausiai neatsisakė papozuoti ir Martynui.
Gražvydas Jovaiša prie vaizdo burtininkų komandos prisijungė vėliausiai – 2022 m. gegužę, vykstant antrajam šiuolaikinio Kauno trilogijos veiksmui „Santaka“. Krikštas buvo rimtas: „Vos tik grįžęs po atostogų iš Graikijos, papuoliau į lietuviškąjį gegužės dušą. Lijo be jokios prošvaistės visą dieną, o reikėjo fotografuoti apie 14 valandų.“ Per pusmetį Gražvydas aplankė apie 100 skirtingų renginių ir įvykių, užfiksavo per 140 tūkst. kadrų: „Šimtai kilometrų, tūkstančiai žingsniukų. Įsiminė viena diena fotografuojant „Smaragdo kelio“ objektus, teko apkeliauti praktiškai visą Kauno rajoną, pažinti niekad nelankytus miestelius ir apylinkes.“
Chemija tarp kūrėjų ir stebėtojų
„Įprastai renginiuose svarbiausi yra atlikėjai, pranešėjai ir pan., bet dirbant su „Kaunas 2022“ bendruomenių programa „Fluxus Labas!“, ypač prasidėjus pandemijai ir fotografuojant projektą „Kultūra į kiemus“, supratau, kad man smagiausia pagauti laimingus, besimėgaujančius dalyvius, ir tai tapo labai svarbiu akcentu mano darbuose“, – teigia Martynas.
„Reportažą iš esmės gali sukurti trimis kadrais – stambiu planu, bendru vaizdu ir kokia nors detale“, – paklaustas, ką įdomiau fotografuoti, atlikėjus ar žiūrovus, neslepia Teodoras. Jam muzikos grupių koncertuose, kurių EKS programoje teko aplankyti itin daug, aktualu fiksuoti bendrą renginio nuotaiką, įsijautusią publiką, kuri ir sukuria reportažo atmosferą. „Net ir vienas puikiai nusiteikęs žiūrovas, užfiksuotas stambiu planu, gali atstoti visą minią.“
„Man taip pat svarbesnis žiūrovas. Aišku, atlikėjų darbas – milžiniškas, bet jie suteikia publikai tą „kažką“, kas virsta labai įdomia emocija“, – svarsto Andrius.
„Ypač įdomu fotografuoti tuos žmones, kurie nepratę pozuoti. Tai ir pajaučiau bendruomenių renginiuose – dažnai tekdavo pakalbinti žiūrovą, prisijaukinti jį, kad atsipalaiduotų prieš objektyvą. Na, o bėgant mėnesiams, pastebėjau, jog žmonėms, kuriuos fotografavau nebe pirmą kartą, ypač senjorams pavykdavo vis greičiau atsipalaiduoti, patys paprašydavo juos įamžinti, būdavo labai miela“, – prisimena Gražvydas. Jam ne mažiau įdomu buvo ir fotografuoti svarbesnių „Kaunas 2022“ svečių portretus, su šiomis asmenybėmis susipažinti.
„O man prasmingiausia, kai galiu užfiksuoti atlikėjo ir žiūrovo sąveiką čia ir dabar, kai įvyksta vadinamoji chemija. Kažko tokių momentų ieškodamas galbūt netenku, bet verta“, – atskleidžia vaizdo klipus kuriantis Marius. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad per šiuos keletą metų žmonės, dalyvaujantys kultūros renginiuose, pasikeitė, tapo laisvesni, labiau įsitraukiantys. „Tiesa, nesu tikras, ar šis pokytis įvyko juose, ar manyje. Pats kamerų nemėgstu, tad suprantu, kad ir kiti gali nebūti patenkinti, kai prieinu arti, bet tai juk kenkia kadrų kokybei. Visgi pats išmokau žmones prisijaukinti, o jie, atrodo, priprato.“
Iššūkiai, likę už kadro
Visi kalbinti pašnekovai kaip didžiausius, sudėtingiausius darbus įvardino pagrindinius „Kaunas 2022“ renginius – „Sukilimą“, „Santaką“, „Sutartį“, taip pat – jau tradicinį „Fluxus festivalį“. „Kai tiek veiksmo, sunku apsispręsti, į kurią pusę bėgti ir ką svarbiau įamžinti“, – svarsto Martynas, o kolegos prideda, kad daug įtakos tokiuose renginiuose turi ir oras. „Nors tada nedirbau, turiu pasakyti, kad buvo labai smagu „Kaunas 2022“ uždarymą šiltai ir komfortiškai stebėti arenos viduje“, – kvatoja Teodoras.
„Labiausiai kūrybiškumą ir improvizaciją ugdė „ConTempo“ festivalis“, – teigia Martynas. Jis prisimena, kad vienas režisierius prašė spausti mygtuką, tik tuo metu, kai atlikėjas kala vinį, jog fotografavimo garsas netrikdytų žiūrovų: „Tokie ir panašūs prašymai versdavo gerai pagalvoti, kaip sukurti įdomią istoriją esamoje situacijoje, ir tai buvo smagūs iššūkiai.“
Nors geriausiai kaip „dronistas“ iš pašnekovų kompanijos žinomas Andrius, kadrų iš paukščio skrydžio teko „pagaudyti“ ir Martynui. „Prisimenu pavojingesnį nutikimą, kai filmuojant vieną iš scenų filmui „Kaunas – viena didelė Europos scena“ prie Mykolo Žilinsko galerijos netikėtai pasirodė trys pareigūnai ir pradėjo aiškintis, kas su dronu įskrido į karinę teritoriją ir ką fiksavo, mano laimei, tai buvo kolegų dronas, bet viskas aiškinimas ir įspėjimai, kas gresia truko virš 30 minučių“, – juokiasi jis.
Marius, kartu su kolega Martynu apkeliavęs galybę kiemų karantino metu, prisimena, kad tuomet nepavykdavo išvengti ir gana kurioziškų situacijų – kai jiedu prieidavo pasitarti, renginį stebintys pareigūnai bemat liepdavo atsitraukti per saugų atstumą.
Įsiminusiu „krikštu“ dalinasi ir Gražvydas. „Pirmosios darbo su „Kaunas 2022“ dienos metu fotografavau renginį „Švęskime upę“, kurio metu kauniečiai plaukė Nemunu ir Nerimi įvairiomis, net savadarbėmis vandens transporto priemonėmis. Nuo Panemunės paplūdimio iki Žemųjų Šančių paplūdimio plaukėme didelėje rankų darbo kanojoje, talpinančioje apie 20 žmonių, kanoja plaukė ir muzikantai. Gyva muzika, gera nuotaika, irkluotojai irkluoja, aš fotografuoju, viskas atrodo tiesiog nuostabu, tačiau už kelių šimtų metrų mūsų laukia Panemunės tiltas ir jo kolonos! Staiga pasigirdo riksmai, atsisukęs pamačiau, kad mūsų medinis laivas tuoj trenksis į koloną. Maniau, apvirsime, mintyse jau dėliojosi gelbėjimo planas… pasigirdo „bum“, buvo daug streso, nes atrodė, jog valtis lūžo pusiau, bet užteko laiko pasiekti krantą ir netgi visiems išlikti sausiems!“
Asmeniniai atradimai
„Labai įsiminė darbas su „Atminties biuru“ – filmuodavome litvakus, klausydavomės jų gyvenimo istorijų. Jos neretai buvo sukrečiančios, pokalbiai – ilgi, pašnekovai – vyresnio amžiaus. Jau vėliau supratau, kad galimybė tapti šių pasakojimų liudininku, prisiliesti prie tų žmonių buvo prasminga“, – pasakoja Marius, kaip operatorius per kelerius metus užfiksavęs ne tik dešimtis renginių, bet ir daug pokalbių su įvairiausiais žmonėmis.
Marius mini ir „ConTempo“, festivalį, kurį filmavo nuo pirmos dienos, ir kuris jam suteikė visišką kūrybinę laisvę. Juk kaunietis pirmiau gyvenime tapo šokėju, ir tik po to – vaizdo menininku, tad toks festivalio išskyrimas iš visos „Kaunas 2022“ programos skamba visiškai natūraliai. Pašnekovas svarsto, kad su kamera juk taip pat šokama – be to, viskas, ką filmuoji, yra judesys: „Taip, filmuodamas šokį gerai žinau, ką pabrėžti, ką geriau išimti, bet visų pirma šis menas man suteikė galimybę filmuoti ir visus kitus judančius vaizdus.“
„Man mieliausi buvo jaukumu spinduliuojantys renginiai, įvairios bendruomenių šventės. Labai įstrigo Jurgos Šeduikytės koncertas Aleksoto mikrorajone — nepaisant lietaus, susirinko gausybė gyventojų, kas balkonuose, kas ant pievutės, atrodo, net gyvūnai stebėdavo koncertus. Būtų galima padaryti atskirą augintinių albumą“, – šypsosi Gražvydas. Jis tarp asmeniškai įsiminusių renginių mini „Kūjelių“ koncertą Panemunėje, Vytauto V. Landsbergio dainuojamosios poezijos vakarą fotografo gimtuosiuose Šančiuose ir daug šiuolaikinio šokio pasirodymų.
„Man labai patiko Kauno rajono įtraukimas į programą. Manau, mieste sėkmingą renginį suorganizuoti gana paprasta, bet rajone, kur bendruomenės uždaresnės, gali kilti iššūkių. Nemažai fotografavau „Šiuolaikinių seniūnijų“ programai, pavyzdžiui, didelį įspūdį paliko Lapės, kur dirbtuvėse žmonės gamino krėslus. Atrodė, kad visi įsitraukė – tai net stebino“, – prisimena Andrius.
Teodoras tuo tarpu teigia, kad jam didžiausią įspūdį paliko visus metus vykusi litvako iš PAR Williamo Kentridge’o paroda. „Sakyčiau, ji buvo stipresnė už visas kitas kartu sudėjus“, – meno poveikį bando nupasakoti senas renginių vilkas. Dar Teodoras išskiria ypatingai paveikią Jenny Kagan parodą „Iš tamsos“ – ji, kauniečio teigimu, tikrai galėjo trukti ilgiau, kad pasiektų kuo daugiau žmonių. O koks įspūdingiausias žmogus, kurio portretą teko sukurti? „Mane sunku nustebinti, bet turiu pasakyti, kad įdomu buvo dirbti su Yoko Ono kuratoriumi Jonu Hendricksu, rengusiu parodą Kauno paveikslų galerijoje – teko ilgai viską derinti, mums buvo skirtos tik 7 minutės, bet jis buvo paklusnus pozuotojas“, – juokiasi vyras.
„Visos programos buvo labai įdomios, dalyvavimas jų veiklose praplėtė mano asmeninį akiratį, tačiau daugiausiai sentimentų pasiliko po „Fluxus Labas!“ bendruomenių renginių. Juose netgi užsibūdavau ilgiau nei planuota ir visada išvykdavau su plačia šypsena. Taip pat negaliu nepaminėti jaunimo renginių. Vienas iš jų – „Audros“ festivalis, kurio pasirinkau nefotografuoti, jog galėčiau sudalyvauti, kaip paprastas dalyvis“, – receptu, kaip suderinti darbą ir pomėgius, dalinasi Gražvydas.
„Kaunas 2022“ komandai daugiau buvau žinomas kaip architektūros fotografas, nes tuo metu intensyviai fotografavau Kauno modernizmą, ši sritis buvo mano arkliukas, kaip ir parodos, instaliacijos, tad užsakymų iš programų „Modernizmas ateičiai“ ir „Dizainas laimei“ programų labai laukdavau“, – jau būtuoju laiku apie „Kaunas 2022“ patirtį kalba Martynas.
„Jei reikėtų išskirtį renginį, kuris darbo prasme buvo vienas sunkiausių, bet kartu ir magiškiausias, tai – Kauno rajone vykęs Roberto Magro spektaklis „Vizijos“, – prisimena fotografas, – „Miškas, naktis, stiprus lietus, dėl kurio akrobatai svarstė net atšaukti pasirodymą, rūkas, garas, kylantis nuo atlikėjų kostiumų... ir aš, su botais ir lietpalčiu. Vienoje rankoje skėtis, kitoje fotoaparatas. Buvo nuostabus pasirodymas, o ir aš pats džiaugiausi įamžintais kadrais“, – šį pasakojimą, papildantį per šešerius metus tūkstančius savo ir kolegų užfiksuotų akimirkų, baigia Martynas.