TOP „Smaragdo kelio“ objektai Kauno rajone, kuriuos būtina aplankyti

Kauno rajone veikia viešo meno objektų maršrutas „Smaragdo kelias“, kuriame – pastarųjų metų Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai. Lyg brangakmeniai netikėtose erdvėse sužibę objektai Kauno rajoną pavertė išskirtine galerija po atviru dangumi. 

 „Smaragdo kelyje“ – tiek pirmą kartą pristatomi, tiek jau ne vienerius metus džiuginantys Kauno rajono meniniai objektai – skulptūros, instaliacijos, šiuolaikinio meno kūriniai ir net senoji technika, paversta į meno galeriją ar gastronomijos centrą. Gamtoje, miestelių skveruose ir įvairiose netikėtose erdvėse pastaraisiais metais realizuotos Lietuvos ir užsienio menininkų idėjos nuo šiol lengvai randamos specialiai sudarytame „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ maršrute. 

Iš viso „Smaragdo kelyje“ galima rasti apie 50 po visą Kauno rajoną išsibarsčiusių objektų. Visi jie kurti netradicinėse erdvėse ir itin skirtingi: nuo skulptūrų iki gatvės meno kūrinių, stimpankinių suolelių, laisvalaikio erdvių ar net interaktyvaus žaidimo. Kai kurie objektai nustebins ir savo dydžiu, kai kurie – netikėtu požiūriu.  

Vasara – puikus metas aplankyti turiningą maršrutą. Objektai stebina savo vieta, turiniu ar technologija: nuo medinio etno instrumento, skirto pagerbti partizanus, iki dirbtinio intelekto valdomo ekrano. Be to, keliaudami šiuo maršrutu pakeliui rasite ir daugiau gatvės meno, mažosios architektūros ir kitų kūrinių.  

Kotryna Čalkaitė ir Vėjas Aliukas „Susibėgimas“ (Daugėliškių kaimas, Vilkijos seniūnija). Šviesos instaliacija sukurta iš daugybės švytinčių segmentų, kurie – tarsi rodyklės, tarsi daug kelio ženklų – kviečia vykti toliau. Žmonės atvažiuoja iš skirtingų krypčių, susitinka ir toliau juda skirtingais keliais. Visai kaip gyvenime.  

Daugėliškių vandens bokštas yra atviroje erdvėje, matomoje iš įvairių pusių, tad menininkai, kurdami instaliaciją, taip pat norėjo, kad ji būtų matoma iš įvairių pusių. Todėl buvo pasirinktas atsikartojantis motyvas – šviečiančios kūgių formos, apsupančios bokštą visu perimetru ( 8,50 m) bei tampančiomis vientisu kūnu su pačiu bokštu. Tai tarsi augalo spygliai, bokštui suteikiantys gyvumo, gamtiškumo, šiek tiek atšiaurumo ir išskirtinumo, jau iš tolo signalizuojantys apie save. 

Tadas Černiauskas-Tadao „Atpasakojimas“ (Neveronys). Pakabintame didžiuliame ekrane dirbtinio intelekto pagalba žiūrovai gali išvysti iš viso pasaulio publikuojamas žmonių nuotraukas, kuriose – saulėlydžių akimirkos. Dirbtinis intelektas jas „skolinasi“, modifikuoja ir pateikia taip, kaip, jo „supratimu“, yra gražiau. Tai tarsi drive-in kinas arba vakarojimas lietuviškame pajūryje.  

Donatas Jankauskas-Duonis „Veneros gimtadienis“ (Piliuona, Taurakiemio seniūnija). Idėja: Sandro Botičelio paveikslo replika. Kriauklė geldenė-bedantė, per parą išvalanti apie 40 litrų mūsų  platumų  vandenų. Bet Kauno marių dugne ji „išvalė“ beveik 40 kaimų pavadinimų...  Originaliame Sandro Botičelio paveiksle vaizduojama kriauklėje į krantą atplaukianti Venera ir tai primena iš Kauno marių dugno iškeltus kaimus.  

Vytautas Viržbickas „Prarastų namų raktai“ (Čekiškė). Aukščiausioje vietoje pakabinti pamestų namų raktai – priminimas apie praeityje Čekiškėse gyvenusius žmones. Dalis iš jų dėl okupacijos ir karo prarado savo namus.  

Donatas Bielkauskas-Donis „Tabalai“ (Pabartupio kaimas, Alšėnų seniūnija). Šis meno kūrinys – duoklė miško broliams, medžiu perduodant žinią, komunikuojant su jais per ritmą. Gamtoje esanti garso instaliacija „Tabalai“ – dedikacija partizanui Juozui Lukšai-Daumantui.  

Gediminas Banaitis-Skrandis, Sigita Kundrotaitė-Savickė, Ūla Marija „Nemuno7“ (Zapyškis). „Nemuno7“ yra originalus žemkasės, naudotos upės vagai Nemune gilinti, pavadinimas. Dėl pasenusios ir upės ekosistemai žalingos technologijos ji nebegali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Užuot objektą sunaikinus, pasirinktas tvaresnis sprendimas – suteikti jam naują vaidmenį ir transformuoti į kultūrinę erdvę, kviečiančią apmąstyti vandens temą iš meno, istorijos ar mokslo perspektyvos. 

„Nemuno 7 – ne tik Lietuvoje, tačiau ir Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas. Nors laivas yra atnaujintas, tačiau jame justi ir 8-asis dešimtmetis – paliktos metalinės dalys, išlikusi medžiagiškoji dalis.  

Netikėtoje kultūrinėje erdvėje dera technikos istorija, paveldas ir šiuolaikinė architektūra. Laive pristatomos parodos, vyksta menininkų rezidencijos, edukaciniai ir kiti renginiai. Čia veikia nuolatinė ekspozicija bei keičiamos parodos, o kiekvieną, įžengusį į žemsiurbę, pasitinka augalai pionieriai.  

Nuolatinė laivo denio ekspozicija „Tarpti“ – tai denyje išdėstyti 9 meno objektai. Atspirties taškai, kviečiantys pažvelgti į laivo, Nemuno ir vandens mikro ir makro aplinkas. Nuolatinės ekspozicijos menininkai – Dovilė Gecaitė, Kipras Dubauskas, Tauras Kensminas, Ieva Kieliauskaitė Mališauskė, Žygimantas Kudirka ir Adas Gecevičius, Adomas Palekas, Sigita Simona Paplauskaitė, Irina Peleckienė, Julija Pociūtė. 

„Takūs kūnai“ – „Nemuno7“ parodų ciklas, o parodos keičiamos kartą per mėnesį. „Takūs kūnai“ paliečia ne tik vandens ir žmogaus santykį su juo, tačiau ir ekologijos temas. 

Džiugas Karalius „Uoste šuolis“ (Kulautuva). Skulptūra-kelrodis – ne tik plaukiantiems Nemunu. Mažųjų laivų uoste sukonstruotas objektas puikiai matomas ir ateinant iš miestelio. Šiaudinius sodus primenanti struktūra nėra tik dekoracija, bet ir poilsio vieta – čia galima prisėsti, užsilipti, iškylauti ar tiesiog atsipūsti. Tai – ir susitikimo vieta esantiems ant kranto ir plaukiantiems upe. 

Mantas Maziliauskas „Pasimatymas“ ir Linas Kutavičius „Kauno Žvėries tvirtovė“ (I fortas, Ringaudai, lankyti patariama tamsos paros metu). Manto instaliacija skirta susitikimui, pasimatymui ir MATYMUI. Forte „įtaisyta“ akis stebi gyvai kuriamą istoriją, šios dienos aplinką ir ateitį. Lino šviesos instaliacija – kvietimas prijaukinti fortą, jį pažinti ir atrasti. Mitinio Kauno Žvėries guolio instaliacija provokuoja kurti pasakas, ieškoti naujų simbolių, palikti naujas reikšmes ir nuorodas ateities kartoms. Žvėries apgyvendinimas – atminties ir vaizduotės kooperacija, skiriama kūrybiškai vietos interpretacijai. 

Serge Ecker ir Algimantas Šlapikas „Skraidantys cepelinai“ (Karmėlava). Meno objektas, sujungiantis vietos bendruomenei svarbius, kitiems Lietuvos gyventojams žinomiausius Karmėlavos seniūnijos elementus – beveik dešimt metų vykstantį Ramučių „Gatvės roko“ festivalį (jungtis – per legendinę roko grupę „Led Zeppelin“), Karmėlavos oro uostą (nuoroda į dirižablį) ir gausybę cepelinų restoranų. Tarp Karmėlavos I ir Karmėlavos II esantis meno kūrinys tampa ne riboženkliu, o šių dviejų vietovių jungtimi.  

Kotryna Čalkaitė ir Vėjas Aliukas „Sodas“ (Užliedžiai). Šviesos instaliacija, pražydusi jaukiame mažame, bet tamsiame vietos bendruomenės parkelyje.  

Parduotuvė „Lokali“ (Akademijos miestelis, Ringaudų seniūnija). Tai vieta, kurioje galima įsigyti Akademijos gyventojų kuriamų produktų. Akademijos bendruomenė pirmieji Lietuvoje sukūrė darnaus apsipirkinėjimo platforma, apjungianti vietos gamintojus, augintojus, kūrėjus ir bendruomenės narius. Pirkėjai čia ras su meile ir rūpesčiu pagamintas, kokybiškas vietos kūrėjų prekes, paslaugas visai šeimai, namams, dovanoms, laisvalaikiui.  

Unikalus „Smaragdo kelio“ maršrutas – ilgalaikis projektas, Kauno rajono gyventojus ir svečius džiuginsiantis ne vienerius metus. Prie jo įgyvendinimo prisidėjo Kauno rajono savivaldybė, vietos bendruomenės, kultūros centrai, bendrovė „Giraitės vandenys“. 

Maršruto žemėlapį galimarasti čia. 

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje. 

 

Nuotr. autoriai: M. Plepys ir G. Jovaiša


Prasideda „Šiuolaikinės seniūnijos“: Kulautuvoje atgims vietos legendos

Kauno rajoną viena didele scena paversiantis „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas prasideda. Netrukus veiksmas įsisuks Ežerėlyje, o jau birželio 11 d. turininga programa vilios į Kulautuvą. Čia, vienoje gražiausių Kauno rajonų vietų, bus pristatomi kelerių metų kūrybinio proceso darbo vaisiai – nuo skulptūrų ir įtraukiančio maršruto iki bendruomeninio muzikinio spektaklio.

Kultūros sostinės metams Kulautuvos bendruomenė ruošėsi nuo pat 2020-ųjų, kai prisijungė prie „Kaunas 2022“ projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“. Kartu su skirtingų sričių menininkais bendruomenė tyrinėjo savo miestelį, kūrė netikėtus maršrutus po mylimas vietas, jas puošė naujais meno kūriniais ir ieškojo savo Kulautuvos recepto. Kūrybinio proceso rezultatais pasimėgauti bus galima jau visai netrukus.

Nuo gatvės meno objektų iki kelionės unikaliu maršrutu

Birželio 11 d. kulautuviečius ir miesto svečius trumpam sustoti kvies įvairiose vietose išsibarstę meno kūriniai ir kultūrinė programa, pristatoma kartu su projekto partneriais. V. Augustausko gatvėje, netoli kūrinio „Namai“ (aut. Laura Slavinskaitė), bus galima išbandyti interaktyvų žaidimą „Koolautuva“ (aut. Gytis Dovydaitis). Dievų ir deivių slėnyje įsikurs Ingos Kaminskės fotografijų paroda „Neatrastai atrasta Kulautuva“. Staigmenos slėpsis ir kitose miestelio erdvėse – Mažųjų laivų prieplaukoje lauks menininko Džiugo Karaliaus skulptūra „Uoste šuolis“, o Akacijų alėjoje bus atidengta menininkų Žilvino Marcinkevičiaus ir Rolando Skaisgirio interaktyvi skulptūra „Žmonių likimai. Kauno 1936 m. telefonų knyga“ (VšĮ „Kultūrinės ir istorinės atminties fondas“). Pavargusius nuo įspūdžių, pailsėti kvies čia pat Akacijų parke laukianti „Bendruomenės erdvė“ – vietos menininkės Gailos Akelienės su bendruomene sukurti suoleliai iš Akacijų alėjoje augusių medžių.

Norintys geriau pažinti vietovę galės leistis pačių kulautuviečių sukurtu ir įtraukiančiu maršrutu, išbandyti gido vedamą ekskursiją ar pasiplaukioti laivu „Zapyškis“. Vakaro kulminacija vyks pušų paunksmėje – tai bendruomeninio muzikinio spektaklio premjera, subūrusi ne vieną mėnesį repetavusius gyventojus.

Tyrinės Kulautuvos legendas

Už Kulautuvoje vyksiančio spektaklio „Ar atgimsi tu nauja nata?“ vairo – aktorius ir režisierius Eimutis Kvoščiauskas, kuriam vietovė – itin artima. Visai netoli, Vilkijoje, prabėgo jo paties vaikystė bei paauglystė. „Kulautuva – nuostabus miestelis miškų apsuptyje, čia puikiai dera kerinti gamta ir aktyvi, iniciatyvi bendruomenė. Manau, kad kulautuviečiai išsiskiria savo kūrybiškumu, veiklumu, drąsa,“ – mintimis dalinasi režisierius.

Spektaklis taip pat remiasi į vaizdingą vietovę bei ją apipynusias legendas. Tiesa, čia neišvysime lietuviškam folklorui būdingų tragiškų pabaigų ar liūdnų siužeto vingių – kulautuviečiai nusprendė ieškoti savosios legendų versijos ir žiūrovams padovanoti linksmesnį bei pozityvesnį istorijos atspalvį.

 

Visas bendruomenės pasirodymas kuriamas pasitelkiant vietinių žmonių talentus ir sugebėjimus – nuo kostiumų kūrimo iki tekstų rašymo ir dainų atlikimo. Anot E. Kvoščiausko – nors reginį kuria aktyvūs bendruomenės nariai ir mėgėjai, ne vienas jų galėtų žengti ir į profesionalią sceną. „Mane nustebino, kokia veikli yra ši bendruomenė. Žmonės, grįžę po darbų, noriai repetuoja, kuria pasirodymus, dalyvauja kitose veiklose, buriasi menininkai ir aktyvistai. Darbas vyksta sklandžiai, esu nustebintas šios bendruomenės imlumu, tarp jų matau ne vieną aktoriniais gebėjimais apdovanotą žmogų. Nors scenoje išvysime apie 20 atlikėjų, prie renginio įgyvendinimo prisidėjo beveik pusšimtis žmonių“.

Spektaklio premjera ir pažintis su „Koolautuva“ – įspūdingame pušyne prie Nemuno – jau birželio 11 dieną.

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.


Kauno rajone – spektaklis „Vizijos“: žiūrovus aktoriai sutemus ves per mišką

Į Kauno rajoną sugrįžta šiuolaikinio cirko režisieriaus italo Roberto Margo spektaklis „Vizijos“. Režisierius ir aktoriai į atvirą susitikimą kviečia Batniavos seniūnijos gyventojus, kurie taps ne tik spektaklio žiūrovais, tačiau ir jo dalyviais. „Vizijos“ – R. Margo dedikacija Vytautui Mačerniui ir Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Spektaklis yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Pasirinktos netikėtos ir atviros vietovės

Naktis. Keistas miškas, kuriame kažkas nesuprantamai šnabžda, kvatojasi, groja. Truputį nuošaliau, atrodo, nusprendė apsigyventi jaunas ir neramus poetas. Jį žino visi kaimo gyventojai, tačiau dabar vyras kybo ties beprotybės riba. Jaunuolį kamuoja sunki liga, jis regi nepaaiškinamas vizijas. Tik mylinčios sesers rūpestis gali jį išgelbėti.

Spektaklyje analizuojamas žmogaus troškimas kurti ir būti apsuptam meno, kuris labai išryškėjo, kai pasaulinė pandemija apribojo įprastą meno ir jo suvokėjo ryšį. Režisieriaus išskirtinis bruožas – vietos gyventojų įtraukimas į spektaklio kūrimą ir atlikimą.

Režisierius nusprendė nagrinėti Vytauto Mačernio „Vizijas“ ir, pasitelkus šiuolaikinio cirko, šokio, teatro, muzikos kalbas, atskleisti metaforas ir simbolius, slypinčius poeto kūryboje, jas papildant vietinėmis istorijomis.

„Vizijoms“ pasirinktos netikėtos ir atviros vietovės, o patys spektakliai vyksta vėlų vakarą, taip atspindint ir išreiškiant giliausius, žmogaus viduje vykstančius procesus.

Sukuriamas magiškas misterijos efektas

Ypatinga vieta yra pats miškas, kuriame vyksta veiksmas, o sutemus miške viskas atrodo dar kitaip – keisčiau, nei tai vyktų realybėje. Būtent miške apmąstomos Mačernio vizijose regimos mintys, nuotaikos ir tai sukuria magišką misterijos efektą – žiūrovas nežino, ko gali tikėtis kitoje stotelėje, kur sustos spektaklis.

„Žiūrovai spektaklio metu turi galimybę keliauti nuo vieno iki kito taško ir skirtingose miško vietose pamatyti Čiurlionio gyvenimo ir Mačernio poezijos įkvėptus šokio, cirko ir muzikos veiksmus“, – sako „Vizijose“ vadinanti šiuolaikinio šokio šokėja Agnietė Lisičkinaitė.

Lisičkinaitės nuomone, svarbus akcentas, kad režisierius kūrybai pasirinko Lietuvos menininkus ir lietuvišką kontekstą – V. Mačernį, M. K. Čiurlionį.

„Aš Čiurlionį labai myliu ir pagal jo muziką esu šokusi prieš tai, bet čia buvo pirmas toks stipresnis santykis. Kalbant apie visą kūrybinį procesą, jis buvo įdomus. Supranti, kad kultūrinės terpės, kontekstai kartojasi. Nors ką kūrė Čiurlionis, Mačernis, be abejo, šiandien yra pasikeitę, tačiau pamatinės vertybės išlieka“, – kalbėjo A. Lisičkinaitė.

Dalyvauja ir vietos bendruomenė

Spektaklio dalyviais tapę vietos bendruomenių žmonės žiūrovus pasitinka ateinančius į pasirodymą: su muzika, šokiu ir vėliau juos veda per mišką.

Kaip sakė A. Lisičkinaitė, režisierius R. Margo yra ypatingas žmogus, gebantis sujungti skirtingus menus: „Aš niekada anksčiau nesu dirbusi su cirku – jokiuose cirko projektuose. Buvo labai gera įsilieti, nes cirko bendruomenė yra šiek tiek kitokia, nei šiuolaikinio šokio. Pernai turėjome labai intensyvų trijų savaičių laikotarpį ir statant spektaklį, ir jį rodant.“

Svarbi detalė yra vietos bendruomenės įsijungimas. Jie tampa pasirodymo dalimi, yra greta kūrėjų, įsitraukia į kūrybą ir taip ne tik iš arčiau pažįsta kūrybinį procesą, tačiau ir stiprėja, kinta žmonių tarpusavio santykis.

Pasak A. Lisičkinaitės, vietos žmonių įsitraukimas suteikė džiaugsmo ir repeticijas nuspalvindavo kitomis spalvomis: „Mus, visus atlikėjus, žmonės vaišindavo savo vietiniais sūriais, lašiniais, palaikydavo, padėdavo – labai miela buvo. Ir gražu žiūrėti, nes buvo moterų, kurios jaudindavosi. Kadangi spektaklyje yra įjungiama vietos bendruomenė, choras – tai įtrauku ir misija pateisinta, dar kartą parodyta, kodėl taip svarbu kurti meno renginius.“

„Vizijos“ nėra pirmasis R. Margo kūrinys Kauno rajone. 2019 metais režisierius kartu su Linksmakalnio bendruomene sukūrė spektaklį „Radijo angelai“, kuris buvo „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto Linksmakalnyje dalis.

Spektaklis „Vizijos“ bus rodomas Batniavoje gegužės 31 – birželio 4 dienomis, pasirodymai vyks  22 val. ir 23 val. Bilietus įsigyti galima čia.

Režisierius: Roberto Magro, scenografas: Paolo Primon, scenografo asistentas: Davide Visintini. Vaidina: Džiugas Kunsmanas, Agnietė Lisičkinaitė, Eugenijus Slavinskas, Motiejus Bazaras, Liam Carmody, Pauline Camille Talon. Kostiumų dailininkė Aušrinė Jokubauskaitė.

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.


Kauno rajone – „Šiuolaikinės seniūnijos“: nuo roko muzikos iki gurmaniškų potyrių

Artėjanti vasara į Kauno rajoną atneša kaip niekada daug kultūros – jau birželį prasidės projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ veiklos, žadančios Kauno rajono aplinką paversti unikalia renginių ir festivalių scena. Projekto organizatoriai tikri, kad bendruomeninės kūrybos rezultatas šiais metais tikrai nustebins, o Kauno rajonas taps traukos centru. „Aplinka, kurioje gyvename ir jos mikroklimatas priklauso nuo mūsų pačių“, – įsitikinusi „Kaunas 2022“ projekto regioninių partnerysčių kuratorė Milda Rutkauskaitė.

„Unikalios po vieną, stiprios kartu“ – tokiu šūkiu pasitinka „Šiuolaikinių seniūnijų“ organizatoriai ir dalyviai. Tai – Kauno rajone vystomas tęstinis kūrybinis projektas, kurio metu yra siekiama telkti bei stiprinti vietos bendruomenes bei puoselėti Kauno rajono kultūros sektorių. Iki pat spalio mėnesio Kauno rajone vyks daug veiksmo – šurmuliuos renginiai, muzika vilios koncertai, įtrauks edukacinės veiklos. Net 15 seniūnijų žada pakviesti į svečius ir atskleisti, kokią autentišką kultūrą kuria čia gyvuojančios bendruomenės.

Jau nuo kovo mėnesio seniūnijos rengiasi vasarą bei rudenį suplanuotoms veikloms – vyksta kūrybinės dirbtuvės, organizaciniai darbai. Šiais metais seniūnijos parodys tai, ką kūrė dvejus metus – išpildys pernai įsivažiavusią finalinę renginių versiją. Renginiai žada įtraukti kaip niekada didelį skaičių lankytojų, o dalyvių sąraše – kelios dešimtys Kauno rajono kultūros operatorių: bibliotekų, mokyklų, kultūros centrų bei beveik pusšimtis atlikėjų ir menininkų.

Kiekviena seniūnija, kurdama savąjį projektą, atsižvelgia į vietos tradicijas, istoriją, nagrinėja aktualias temas ir visa tai daro kartu, tad čia gimę meno kūriniai bei renginiai – unikalūs ir atskleidžiantys bendruomenės identitetą.

Seniūnijose – veiklos įvairių pomėgių ieškotojams

Nuo fotografijos parodos Ežerėlyje iki unikalių maisto edukacijų Babtuose. Nuo tradicinio bėgimo ir pažinties su Stimpanko judėjimu Garliavos apylinkėse iki Karmėlavą sudrebinsiančio roko. Nuo ekskursijos-kelionės laiku Raudondvaryje iki įtraukiančių žaidimų ir orientacinių užsiėmimų Domeikavoje. Kauno rajone vyksiančiuose renginiuose vietą neabejotinai atras visi – nuo kulinarijos mėgėjų, iki melomanų ar aktyvistų.

„Visi 15 renginių – labai skirtingi. Galime sakyti, kad nebus pasikartojančių patirčių, o ką nors unikalaus atras skirtingos auditorijos. Jaučiame ir sustiprėjusį bendruomenės narių įsitraukimą – per praėjusius metus bendruomenės susibičiuliavo, jaučiasi drąsiau, dalinasi idėjomis, siekia vis aukštesnių tikslų“, – džiaugiasi programos kuratorė Milda. „Smagu, kad vis daugiau žmonių supranta, kad užmiestyje taip pat galima atrasti daugybę prasmingų veiklų. Džiaugiamės, kad ,,Šiuolaikinių seniūnijų” projektu tiki ir Kauno rajono savivaldybė, o bendruomenės nori tęsti pradėtus projektus“.

Kauno rajonas – tradicijų ir šiuolaikinio meno sintezė

„Kauno rajono kultūrinį gyvenimą apibūdinčiau kaip tradicijų ir šiuolaikinio meno sintezę. Kauno rajone puikiai dera etnografijos, folkloro, senųjų tradicijų veiklos ir naują gūsį į vietoves atnešantys šiuolaikiniai renginiai“, – teigia Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Lukas Alsys. Anot jo, Kauno rajono gyventojai išsiskiria ir tuo, kad per kultūrą nuolat analizuoja vietas, kuriose gyvena, kokias istorijas pastarosios kuria.

„Manau, kad šiandien Kauno rajoną galima vadinti drąsiu – savo kultūrinėmis iniciatyvomis, unikaliais pasiūlymais ir sprendimais stipriai žengiame į priekį, tiesiame šiuolaikinius kelius“.

Lukas Alsys pastebi, kad auga ir žmonių susidomėjimas, noras siūlyti iniciatyvas ir jas įgyvendinti: „Pastaraisiais metais kultūrinis gyvenimas pasidarė be proto aktyvus – daugėja naujakurių, siūlančių dar negirdėtas idėjas, toliau veikia seniau susikūrusios bendruomenės, kultūros įstaigose taip pat vyksta įvairūs procesai ir darbai. Užtenka pažiūrėti į Kauno rajono renginių kalendorių – jame sunkiai rasite tuščią vietą“, – šypsosi L. Alsys.

Šiuolaikinės seniūnijos prasideda: artimiausi renginiai

Nuo vasaros pradžios iki pat spalio seniūnijose bus įgyvendinama turininga programa, o pirmieji renginiai gyventojus ir svečius pasitiks jau birželį. Ežerėlyje bus pristatoma žymaus čia gyvenusio fotografo Antano Sutkaus darbų paroda, atidaroma naujoje Ežerėlio bendruomenės galerijoje. Tuo tarpu Kulautuvoje lauks specialus bendruomenės parengtas maršrutas ir unikalūs gatvės meno kūriniai. Raudondvaris pasitiks pristatydamas vietovės bendruomenės atspindžius per meną, o daugiau nei 100 raudondvariečių pakvies į nepamirštamą kelionę laiku.

Šiais renginiais „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas nesibaigs ir savo veiklas pratęs kitais vasaros ir rudens mėnesiais. Programoje – rokas, gatvės menas, žinomų Lietuvos atlikėjų pasirodymai, mitų paieškos, įvairios dirbtuvės ir kartu kuriami meno kūriniai.

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.


Zapyškyje į dangų kilo aitvarai, duris atvėrė laivas-žemkasė „Nemuno7“

Kauno rajone Zapyškyje – didžiojo kultūros savaitgalio finalas. Sekmadienį visą dieną nedidelis pakaunės miestelis tapo dėmesio centru – čia į dangų kilo aitvarai, o vakarą nuspalvino šviesos ir garsai, sklindantys iš Nemune prišvartuoto laivo-žemkasės. Jis tapo nauja kultūros erdve. Kartu su Kauno miestu Europos kultūros sostinės metus švenčiantis Kauno rajonas per vasarą pakvies ir į daugiau kultūrinių veiklų.

Per pusdienį – 13 tūkst. dviratininkų

Tradicinis aitvarų festivalis Zapyškyje vyko jau 17-ąjį kartą. Tačiau, kaip sako Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas, šiemet jis buvo rekordinis – tiek svečių vienu metu Zapyškis dar nebuvo.

„Gal tai lėmė ir pasibaigęs karantinas, geras oras, saulėtas dangus“, – sakė S. Imbrasas, patvirtindamas, kad kasmetinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ yra tarsi vizitinė Zapyškio kortelė ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Sekmadienį įvykęs tarptautinis aitvarų festivalis į Zapyškį subūrė dešimtis tūkstančių dalyvių, kurie atmynė dviračiais, važiavo paspirtukais, motociklais, automobiliais, plaukė laivais ar atėjo pėsčiomis.

Kaip sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, per pusdienį dviračių take įrengtas elektroninis skaitiklis užfiksavo 13 tūkstančių dviratininkų.

Zapyškyje ne tik kilo aitvarai – viską dieną šventės svečiai buvo kviečiami dalyvauti įvairiose pramoginėse ir edukacinėse veiklose.

 

Šiuolaikinio meno pliūpsnis Zapyškyje

Pasak Zapyškio seniūno S. Imbraso, pasiruošimas didžiajam renginiui užtruko – reikėjo atlikti ne tik įvairius organizacinius, tačiau ir aplinkos tvarkymo darbus. Miestelyje ir jo prieigose sutvarkytos gatvės, pėsčiųjų ir dviračių takai, apželdinta krantinė, įrengtas amfiteatras.

Temstant buvo galima stebėti meninę instaliaciją „Luminéoles“, kurią pristatė svečiai iš Prancūzijos „Porté par le Vent“. Heliu pripildyti šviečiantys objektai pajudėjo Kačerginės link, kviesdami į naujo kultūros objekto – amfiteatro ir laivo-žemkasės „Nemuno7“ atidarymą.

„Tai – šiuolaikinio meno pliūpsnis Zapyškyje. Tikimės, kad čia atsiras naujų idėjų, jas įgyvendinti galės ir mūsų kultūros darbuotojai, gims naujos tradicijos, o ši kultūros erdvė į Zapyškį pritrauks daugiau svečių“, – sakė seniūnas.

Ant denio – ir augalai pionieriai

Pasak „Kaunas 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės, „Nemuno7“ yra Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas, tarnausiantis kūrybai, parodoms, vizualiesiems menams, medijoms, tarpdisciplininiam bendradarbiavimui.

Laivas-žemkasė „Nemuno7“ statytas 1965 m. tuometinėje Čekoslovakijoje, jis naudotas upės vagai Nemune gilinti. Šiuo metu laivas nebegali atlikti savo funkcijos dėl upės ekosistemai kenksmingos pasenusios technologijos.

Vieni iš pagrindinių žemkasės gaivintojų – „Kaunas 2022“ atstovas Gediminas Banaitis Skrandis ir projekto „Nemuno7“ prodiuserė ir vadovė Asta Ivanauskienė kartu su kuratorių komanda bei menininkais.

„Nemuno7“ denyje iš karto į akis krenta 46 augalų-pionierių rūšys. Tai tokios augalų rūšys, kurios pirmosios pradeda augti naujai susidariusiuose žemės plotuose, tarpsta kraštutinėmis augimo sąlygomis, dažnai apleistose miesto, industrinėse erdvėse, stichijų nuniokotose teritorijose. Būtent tokiais augalais yra apželdintas laivo denis, primenantis nedidelį parką.

„Nemuno7“ veiks nuolatinė ekspozicija „Tarpti“ bei parodų ciklas „Takūs kūnai“, taip pat čia įrengtos menininkų rezidencijos, denyje galės vykti koncertai bei kiti meniniai pasirodymai.

Tai – projektas apie tvarumą

„Nemuno7“ projekto vadovė A. Ivanauskienė sako iki šiol prisimenanti dieną, kai prieš savo akis pirmą kartą išvydo laivą-žemkasę.

„Labai puikiai atsimenu emociją. Yra tokių žmonių, kurie negali arba nemoka paprastai. Jiems reikia, kad būtų komplikuota ir tada atsiveria visos energijos, jos pradeda plaukti. Net suprasdama, kaip tai bus sunku, labai šio projekto norėjau. Bet, aišku, jis suteikia tam tikro jaudulio.

Mes su komanda iki paskutinės minutės nežinojome, ar toks rezultatas, kokio tikėjomės, bus“, – sakė kuratorių komandą subūrusi A. Ivanauskienė.

Pasak projekto vadovės, „Nemuno7“ yra apie tvarumą, apie vandenį ir dialogą. Tačiau, kalbėdami apie tvarumą, dažnai jį suprantam per ekologijos prizmę: „Bet mes norime tai matyti įvairiais spektrais. Kas yra ta tvari visuomenė, kas ekonomikos tvarumas ir kiti dalykai. Taip, žinoma, ekologija irgi labai svarbu.“

Ivanauskienės nuomone, kūryboje svarbu derinti tarpdisciplinines sritis ir būtent todėl „Nemuno7“ savo darbus pristato skirtingų sričių menininkai. Pats projektas įdomus ne tik iš meninės pusės, tačiau ir kaip inžinerinis upių technikos paveldas.

„Pagarbiai žiūrėjome į pačią žemkasę ir į visus procesus – kad kuo labiau išsaugotume, atskleistume, parodytume, kokia visapusiška ji gali būti. Ten, kur dabar yra uždara parodų erdvė, seniau gyveno upeiviai – šeši žmonės. Norėjome šią vietą išsaugoti. Tuo pačiu ji tapo erdve parodoms“, – pasakojo projekto vadovė.

Laivo atnaujinimas buvo iššūkis

Prieš imantis darbų žemkasę teko atnaujinti. Laive nebuvo langų, reikėjo sutvarkyti praėjimus, kitus įrengimus.

„Pritaikyti erdvę, kad lankytojas galėtų čia judėti, būti. Tai, kas buvo padaryta, prilyginčiau restauravimui. Langai pakeisti, bet išsaugota jų nepakeista forma.

Laivo atnaujinimas buvo iššūkis tiems, kurie šiuos darbus atliko. Susidūrėme ir netikėtomis situacijomis. Pavyzdžiui, laivo elektros sistema yra sena, o elektros įvadai Zapyškyje yra jau naujos technologijos. Niekaip to negalėjome sujungti, tad teko nemažai padirbėti, kad tos dvi sistemos galėtų draugauti ir laive būtų elektra.

Kaip žinia, naują pasatyti yra lengviau, nei remontuoti seną. Bet tai taip pat tvarumas – norėjome panaudoti daiktą, kuris negali būti naudojamas pagal savo paskirtį. Rasti tokiam daiktui paskirtį gali padėti kultūra.

Tai, kad industrinės erdvės panaudojamos menui, nėra naujiena, bet laivai Lietuvoje dažniausiai tampa kavinėmis, o ne vieta meno parodoms“, – sakė projekto vadovė A.Ivanauskienė.

Laive-žemkasėje galima lankytis nuo gegužės 24 dienos. Vienu metu čia gali būti ribotas skaičius žmonių. Norintieji gali užsisakyti ekskursiją su gidu arba ekspozicijas bei patį laivą aplankyti savarankiškai. Laivas-žemkasė „Nemuno7“, priklausomai nuo oro, veiks iki spalio arba lapkričio mėnesio.  Daugiau informacijos apie „Nemuno7“ – https://www.nemuno7.lt/

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.


Aitvarų sostinė šiemet stebins įspūdinga vakaro programa

Nemuno slėnyje, greta Senosios Zapyškio bažnyčios, jau 17-tą kartą vykstantis festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ iš respublikinio tampa tarptautiniu. Šiemet viename didžiausių Kauno rajono renginių bus pristatyta Lietuvoje dar nematyta meninė instaliacija, kurios kūrėjai atvyksta iš  Lyono (Prancūzija).

Veiklos visai šeimai

Gegužės 22 d. vienos dienos festivalis kvies ir vėl pakelti akis į dangų bei jaukiai įsitaisyti Nemuno pakrantėje. Kaip ir kasmet ištikimi šio festivalio gerbėjai galės dalyvauti įvairiose edukacijose, kūrybinėse, bendruomeninėse dirbtuvėse. Norintys galės prisijungti prie bendruomeninio 65 kv. m. dydžio aitvaro piešimo. Festivalio draugai – Kauno rajono Zapyškio pagrindinės mokyklos bendruomenė mokys pasigaminti žaismingas vėjo gaudykles, Lietuvos aviacijos muziejaus edukatoriai pakvies išbandyti skrydžio pilotavimą, taip pat veiks didieji lauko žaidimai, galvosūkių dėžės, piešimo šviesa, odos gaminių dirbtuvės, kils didieji muilo burbulai, vyks kitų veiklų tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Aitvarų varžybos – nelaužoma tradicija

Fetsivalio tradicija - aitvarų ir lėktuvėlių varžybos. Varžybų vyriausiojo teisėjo Jono Kriščiūno teigimu, aitvarai skirtingose kultūrose turi vis kitą reikšmę: vieniems tai sportas ar pramoga, kitiems meditacija, o dar kitiems – menas.  „Zapyškio Aitvarų festivalyje „Tarp žemės ir dangaus“ susipina visi šie dalykai, bet smagiausia, kad renginyje savo reginį susikuria patys jo dalyviai“, - pasakoja J. Krikščiūnas.

Aitvarų varžybose kasmet dalyvauja daugiau nei 100 dalyvių, kurie varžosi dėl trijų prizinių vietų bei tuo pačiu dalyvauja laimingiausio aitvaro loterijoje. Nugalėtojams atitenka rankų darbo prizai, kuriuos pastaraisiais metais kuria stiklo menininkė Valda Verikaitė ir aitvarų meistras Tadas Surkys. Pirmų vietų nugalėtojai šiemet bus apdovanoti festivalio rėmėjų „Laisvalaikio dovanos“ skrydžiu oro balionu dviems. Laimingiausio aitvaro loterijos nugalėtojas, išrinktas burtų keliu, laimi prekinio ženklo „Vėjo broliai“ aitvarą. Aitvaro neturintys renginio dalyviai galės jį pasigaminti viso festivalio metu veikiančiose dirbtuvėse.

Europos kultūros sostinės programos dalis

Šiemet festivalio laikas vėlesnis dėl keletos priežasčių. „Įprastai dieną vykdavęs festivalis šiemet truputį keičia formatą. Esame Europos kultūros sostinė, todėl kviesime ne tik mėgautis muzikine programa, aivarų pasirodymais, bet ir stebėti meninę  šviesos ir oro instaliaciją „Luminéoles“, kurią pristatys svečiai „Porté par le Vent“ iš Prancūzijos. Todėl prireiks šiek tiek vakaro magijos, kad pasirodymai būtų dar įspūdingesni“, - pasakoja Ežerėlio kultūros centro Zapyškio laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Eglė Goštautienė. Instaliacijai sukurtas specialus garso takelis, skambėsiantis žiūrovams palydint heliu pripildytus ir šviečiančius objektus, kurių kelionės tikslas - Kaunas 2022 projekto „Nemuno 7“ kultūrinės ir meninės erdvės pristatymas.

Festivalio metu ant didžiosios senos pasirodys žinomi atlikėjai ir grupės: Viktoras Diawara su projektu „Afrodelic“, lotyniškus ritmus užsuks „Planeta Polar“, renginį užbaigs grupė „Kamanių šilelis“.

Organizatoriai kviečia tausoti gamtą ir į festivalį atvykti ekologiškesnėmis priemonėmis – plaukti laivu, keliauti dviračiu, rinktis viešąjį transportą. Renginio pradžia 14 val.

Aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ yra „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“

programos dalis.


Kaune ir Kauno rajone pastebėti paslaptingi pėdsakai

Pastarąsias savaites Kaune ir Kauno rajono Samylų seniūnijoje palijus lietui skirtingose vietose, ant grindinio, išryškėjo keletas pėdų. Vietos gyventojai netruko pastebėti sąsają tarp piešinio kontūro ir kasmetinio seniūnijos renginio „Pėdos marių dugne“, kuris palei Kauno marių krantą nuvilnys jau rugpjūčio 31 d.  Read more


Šiuolaikinėje seniūnijoje Linksmakalnyje įvyko menininko Roberto Magro ir vietos bendruomenės pasirodymo premjera

Tarptautinę kaimynų dieną šiuolaikinės seniūnijos Linksmakalnio gyventojai sukūrė tikrą šventę savo bendruomenei. Gegužės 23 d., ketvirtadienį, Linksmakalnio gyventojai susėdo prie bendro stalo pabūti kartu su savo kaimynais.Read more


Šiuolaikinės Kauno rajono seniūnijos įtvirtino bendradarbiavimą su „Kaunas 2022“

Šią savaitę pirmųjų septynių šiuolaikinių seniūnijų – Vilkijos, Karmėlavos, Garliavos apylinkių, Ringaudų, Rokų, Linksmakalnio ir Akademijos – atstovai rinkosi į „Kaunas 2022“ biurą pasirašyti bendradarbiavimo sutarčių, skatinančių abipusį bendradarbiavimą kultūros srityje ir projekto „Šiuolaikinės“ seniūnijos įgyvendinimą.
Kūrybinis tęstinis projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ – skirtas sustiprinti Kauno rajono kultūros sektorių, jo partnerius, vietos bendruomenes ir padėti pasirengti 2022-iems, Europos kultūros sostinės metams. Kūrybiniame procese minėtose 7-iose Kauno rajono seniūnijose dalyvauja „Kaunas 2022“ kuratoriai, vietos bendruomenės atstovai, kviestiniai menininkai iš Lietuvos ir užsienio.


Iš Čilės dykumos, plieno gamyklos Čekijoje bei pasaulio miesto aikščių – į Zapyškį Kauno rajone

„Labai džiugu, kad tokio lygio išskirtiniai projektai gali pasiekti ir tokius nedidelius miestelius, kaip Zapyškis“, – sako Lietuvos šokio informacijos centro direktorė ir tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis” vadovė, „Kaunas 2022“ scenos menų kuratorė Gintarė Masteikaitė.Read more