„Kaunas 2022“ organizatoriai ypatingam pasirodymui kviečia savanorius: laukia nepamirštama patirtis

Gegužės 20-22 dienas būtina pasižymėti savo kalendoriuose: Kauną ir Kauno rajoną išjudins didysis „Santakos“ savaitgalis, šįkart kviesiantis sugrįžti prie miesto upių. Daugiau nei 40 renginių, instaliacijos, koncertai, teatro pasirodymai, pasiplaukiojimai ir netikėtumai – laukia patyrimų kupinos dienos. Vieną savaitgalio staigmeną „Kaunas 2022“ organizatoriai atskleidžia jau dabar: pasaulinio garso akrobatė, aukščio meistrė Cie Basinga dovanos kraują stingdantį pasirodymą, kuriam reikalingi savanoriai.

180 metrų lynas, ištiestas 10 metrų aukštyje ir akrobatė, balanso meistrystę įrodanti be jokių savisaugos priemonių. Skamba neįtikėtinai? Balansas ir disbalansas, drąsa ir baimė, jėga ir silpnumas – visa puokštė emocijų susilies pasaulinio garso profesionalų kuriamame reginyje „Open lines“.  Muzika, akrobatinių elementų kupinas pasivaikščiojimas lynu ir aukščio bei oro sinergija laukia dviejuose išskirtiniuose pasirodymuose Kaune, gegužės 21-22 d.

Tam, kad pasirodymai įvyktų sklandžiai, reikalinga 50 savanorių komanda, kurie savo kūno svoriu prilaikytų lyną nuo siūbavimo. Tai – jėgos nereikalaujanti, tačiau atsakinga užduotis, leisianti unikalų pasirodymą pajusti savo kūnu. Lyną prilaikantys savanoriai pasirodymą išgyvena kitaip nei likusi publika. Jie jaučia kiekvieną akrobatės krustelėjimą, todėl apie tykančius pavojus ar netikėtą pasirodymo eigą sužino pirmieji. Prisidėti prie pasirodymo nesudėtinga – tereikia įsisegti prilaikomąjį lyną ir reaguoti į akrobatės judesius. 

Savanoriai pasirodymą ne tik stebės iš labai arti, bet ir turės galimybę susipažinti su atvykusia trupe. Dvi repeticijų popietės – gegužės 19 ir 20 dienomis, skirtos ne tik įsisavinti užduotį, bet ir pabendrauti su pasirodymą kuriančia komanda bei akrobate.  Panašūs Cie Basinga pasirodymai jau rengti ir svetur – didžiuliame aukštyje lynai siūbavo Šveicarijoje, Čekijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse, o pasirodymui talkino vietiniai žmonės. Kas 8-10 metrų sustoję savanoriai simboliškai ir tiesiogine prasme tampa pasirodymo dalyviais, be kurių trupės kuriamas reginys taptų žymiai pavojingesnis.

Registruotis kviečiami 18 m. sulaukę asmenys, galintys dalyvauti gegužės 19-20 d. rengiamose repeticijose bei gegužės 21-22 d. vyksiančiuose pasirodymuose. Registruotis galima čia.

Repeticijos vyks gegužės 19 d. 18:00-21:00 val. bei 20 d. 14:30-18:00 val. Pasirodymas vyks gegužės 21 ir 22 d. 14:30-18:00 val.


Kompozitorius Paulius Kilbauskas: kiekvienas miestas gali turėti savo skambesį

Kaip galėtų skambėti miestas, kuriame gyvenate? Į šį nekasdienišką klausimą turbūt galėtų atsakyti tikras „garsų kolekcionierius“, vienas iš legendinės grupės „Empti“ įkūrėjų, filmų, teatro ir medijų kompozitorius Paulius Kilbauskas, į kurio kūrybinių darbų portfolio būtų galima įrašyti dar vieną – garsinio identiteto kūrimą šių metų Europos kultūros sostinei – Kaunui.

Kompozitoriaus kurtas muzikinis takelis skamba „Kaunas 2022“ įvaizdinėse reklamose, renginių anonsuose ir specialiai projektui dedikuotuose filmukuose, tačiau ryšys su Kaunu yra ne tik darbinis, o kaip pats kūrėjas sako – „draugiškas“: Paulius savo vaikystę leido Žaliakalnyje, Kaune sugrojo pirmąjį legendinės grupės „Empti“ koncertą, o dabar turi ir garbingą Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 ambasadoriaus titulą.

Apie tai, kaip skamba miestai, kas įkvepia kūrėją ir kodėl muzika teka kaip vanduo, pasakoja Paulius Kilbauskas.

Pauliau, kuriate muzikinius takelius filmams, žinoma, muziką atlikėjams, grupėms, o dabar įgyvendinote visiškai kitokį projektą sukūrėte ir Europos kultūros sostinės „Kaunas 2022“ muzikinį takelį. Kas jus įkvėpė? Ir ar šio kūrinio kūrybinis procesas skyrėsi nuo kitų?

Manau, kad kiekvienas projektas turi savo metodiką, tad ir čia ne išimtis, pavyzdžiui,  svarbus užsakovo komandos įsitraukimas. Kalbant apie įkvėpimą, man „raktas“ buvo „Kaunas 2022“ logotipas – raidė „K“. Stilizuota raidė sudaryta iš penkių linijų – būtent tai man davė mintį, kad gal vertėtų melodiją kurti iš penkių natų. Manau, kad tai gerai suveikė, paspartino kūrybinį procesą ir taip gimė muzikinis takelis.

https://www.youtube.com/watch?v=WfSDS43MrwM

Tad galima teigti, kad „Kaunas 2022“ vizualinis identitetas įkvėpė garsinį?

Tikrai taip.

Ar tai yra Kauno miesto ar „Kaunas 2022“ muzikinis takelis? O gal tokios distinkcijos brėžti negalime?

Geras klausimas. Kurdamas jį, labiau rėmiausi pačia Europos kultūros sostinės idėja, tačiau, žinoma, galvojau, apie tai kaip ši muzika miesto kontekste skambės ateityje, po projekto ir po šio tūkstančio renginių.

 

O jei kalbėtume apie miesto garsą: Kaunas tituluojamas upių miestu čia susibėga dvi didžiosios Lietuvos upės, jums pačiam labai artimas vandens motyvas. Kaip manote, ar vandens tėkmę būtų galima atrasti Kauno garsiniame identitete?

Nežinau. Kaunas – upių miestas... Tad galbūt.

Vandens motyvas stipriai juntamas ir jūsų kūryboje. Jūsų paskutinis albumas vadinasi „Vanduo“, o kažkuriame interviu minėjote, kad savo darbiniams failams duodate su vandeniu susijusius pavadinimus. Kodėl vanduo? Juk atrodo, kad iš gamtoje esančių garsų būtų galima pasirinkti daugybę kitų.

Tiesiog iš pasąmonės išplaukė. Vandens motyvas yra labai platus: jis tave ramina, duoda minčių, gali į tėkmę žiūrėt nesustodamas. Nesu filosofas, bet tas pasąmoninis vandens motyvas atėjo natūraliai.

Dabar populiaru, o gal net gi būtina, kad miestas turėtų savo vizualinį identitetą: tokį turi visi Lietuvos miestai ir net mažesni miesteliai. Kaip galvojate, ar garsinis identitetas miestui būtinas, kaip ir vizualinis?

Aš manau, kad būtinybės nėra, pats miestas geriausiai žino, ko jam reikia – vienam mažiau, kitam – turbūt labiau. Kalbant apie garsą, kaip marketingo elementą: su garsu, skirtingai nei su vaizdu, yra kiek sunkiau, kadangi jį sudėtingiau ištransliuoti miestui, dėl kanalų ribotumo. Čia jau reikėtų nemažai pagalvoti, kaip tai padaryti.

Pauliau, o jeigu kalbėtume apie bet kurį Lietuvos miestą, nebūtinai Kauną, ar jums iškart ateitų mintys, kaip tas miestas galėtų skambėti?

Galima kalbėti apie Vilnių, kadangi, įdomu, bet būtent ties tuo dabar ir dirbame – gal ne visai oficialiai, bet kuriame tarsi Vilniaus muzikinį takelį.

Papasakokite plačiau.

Prieš keletą metų su Vygintu Kisevičiumi pradėjome kurti garso takelį trumpametražiui Eitvydo Doškaus filmui „Čia buvo Vilnius“. Projektas gana ilgai buvo vystomas, jam sekėsi ir nesinorėjo tiesiog jo „paleisti“, bet dar kažkur su juo „nueiti“: galiausiai išvystėme idėją, kurią pristatysime liepos 15-ąją, Valdovų rūmuose. Tai bus gyvas filmo įgarsinimas – miesto garsinio identiteto atskleidimas. Tarsi simfonija, tarsi koncertas, tarsi kinas. Mes dar patys nežinome, į ką finale užaugsim (šypsosi). Bet jau dabar užaugome iki audiovizualinio miesto koliažo „Tarsi Vilnius“.

Miesto identiteto atskleidime bus daug miesto garsų, orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno bei choras „Bel Canto“ – nemaža žmonių ir garsų amplitudė.

Labai įdomu. Viskas jūsų gyvenime sukasi apie garsus. Kas tai – darbas, hobis, laisvalaikis?

Man studija, ir apskritai muzika, yra viskas viename: čia mano pasaulis. Tai ir sportas, ir menas, buvimas su savimi, atsipalaidavimas. Žodžiu, aš toks (juokiasi).

O būna, kad pavargstate nuo garsų? Kai norisi juos apleisti, uždarius studijos duris.

Tuomet renkuosi pasivaikščiojimą miške. Apskritai, įdomu tai, kad namuose aš beveik neklausau muzikos. Turbūt natūralu.  Daugiau renkuosi kiną. Tai – mano  mylima meno rūšis.

 

Tačiau ar išvykus į mišką, nebūna taip, kad vis tiek galvojate, kad galėtumėte įsirašyti vienus ar kitus gamtos garsus ir vėliau panaudoti savo kūryboje? Ilsitės, bet mintyse esate kūrybiniame procese?

O taip. Tikrai. Tas kūrybinis procesas yra nesustojantis, jis niekad neišsijungia. Jis galvoje visada skamba ir sukasi. Dar kol kas neišmokau „išsijungti“. Gal reikės pradėti medituoti (juokiasi).

O kaip pats jaučiatės, kai kažkur – kine, teatre ar kur kitur –  skamba šio kūrybinio proceso rezultatai? Ar kyla mintys „čia galėjau kitaip“ ar klausote ramiai, atsipalaidavęs?

Nežinau. Visada kyla mintys, kad „galėjau kažką pridėti“, „čia pakeisti“. Žinoma, tos mintys vidinės, jų niekas negirdi, bet taip jau kūrėjams yra. O išgirdus savo kūrybą kažkokiame renginyje… Mano vaikai ja labiau džiaugiasi, negu aš pats (juokiasi).

O kokios muzikinės vizualizacijos dabar skamba jūsų studijoje ir galvoje? Ar dar galime tikėtis jūsų kurtą skambesį išgirsti ateities „Kaunas 2022“ renginiuose su naujomis variacijomis?

Kaip tik šiuo metu dirbu prie ateinančio „Santakos“ renginio klipo muzikinio takelio. Kaip programos ambasadorius, visuomet prisidedu prie įvairių pranešimų, klipų, renginių skambesio – siekiu suteikti jiems personalizuotą skambesį, adaptuoti esantį muzikinį takelį.

Ačiū Jums už pokalbį. 

Interviu parengė Vaida Morkūnaitė

Nuotr. autorė Nendrė Žilinskaitė


Pirmą kartą Kaune – Europos Universiteto kultūros festivalis

Gegužės 4–8 d. Kauną užlies Europos universiteto aljanso „T4EU Europos kultūros festivalis“, kviesiantis į kultūrą pažvelgti jaunimo akimis ir Kauno miestą bei rajoną pamatyti kitaip. Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamas renginys suburs beveik du šimtus atstovų iš 6 partnerių šalių: Vokietijos, Bulgarijos, Estijos, Italijos, Ispanijos ir Lenkijos. Meno ir kultūros profesionalų organizuojamuose užsiėmimuose bus tyrinėjamas Kauno miestas ir rajonas bei įvairūs jame pasklidę Europos kultūros ženklai.

„Džiugu į Kauną – Europos kultūros sostinę 2022 – pirmą kartą sukviesti septynis Europos universitetus vienijančio aljanso „Transform4Europe“, kuriam priklauso ir Vytauto Didžiojo universitetas, atstovus. Tikimės, visi jie praturtins mūsų programą įdomiais ir netikėtais pasirodymais, atspindinčiais naujus atradimus ir nepatirtus įspūdžius. Studentams ir kitiems dalyviams bus skirti kūrybinio rašymo, fotografijos, filmų kūrimo, dailės, šokio ir kt. užsiėmimai bei paskaitos. Na, o plačiąją visuomenę kviesime pažinčiai su įvairių sričių menininkais ir jų kūryba. Be to, siūlysime netradicinę pramogą – vėlyvai papusryčiauti mokantis užsienio kalbų“, – apie turtingą festivalio programą pasakojo VDU „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė prof. Ineta Dabašinskienė

Į susitikimą kvies kultūros puoselėtojai ir menininkai

Pagrindinis festivalio vyksmas „Europa mieste: Kaunas“ lauks gegužės 6 d., penktadienį. Nuo 17 val. „avilio principu“ veiksiantis renginys į VDU daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą (Putvinskio g. 23) kvies visus miesto svečius stebėti studentų ir menininkų paruoštus trumpus pasirodymus, įvertinti per trumpą laiką sukurtus kūrinius. Iš kitų pasaulio šalių į Lietuvą atvyks ir su renginio lankytojais susitiks svarbūs kultūros puoselėtojai ir menininkai: Ispanijos poetė ir rašytoja Rosa Cuardo Salinas, Lenkijos tapytoja Hanna Grzonka-Karwacka, moderniosios kultūros istorikas iš Bulgarijos Alexander Kiossev, Estijos grafikos dizaineris Allan Kukk, tarptautinio pripažinimo sulaukęs lenkų režisierius kinematografas Andrzej Cichocki ir iš Meksikos kilęs šokio menų specialistas, šokėjas ir mokytojas Adrian Carlo Bibiano.

Studentams – tarptautinio lygio specialistų paskaitos

Festivalio programa taip pat siūlys Europos universitetų dėstytojų meistriškumo pamokas ir praktines dirbtuves studentams. Jie turės galimybę rinktis iš itin plataus spektro temų ir gilinti savo žinias ar tik pirmą kartą susipažinti su meno ir kultūros sritimis. Programoje numatyta lietuvių rašytojos Sandros Bernotaitės meistriškumo pamoka apie kūrybinį rašymą ir jo subtilybes. Taip pat studentai galės apie fotografijos meną išgirsti iš profesionalių fotografų lūpų: jų laukia pažintis su prof. Romualdu Požerskiu ir doc. dr. Tomu Pabedinsku.

Meistriškumo pamokų sąrašuose taip pat galima išvysti fotomenininko, medijų menininko, turinčio daugiametę dėstymo įvairiose Europos šalyse patirtį Rimanto Plungės pavardę. Jis kartu su garsiu Lietuvos kompozitoriumi, įvairių filmų garso takelių kūrėju Titu Petrikiu studentams papasakos apie istorijų pasakojimo (angl. storytelling) naudą ir veikimo principus šiuolaikinėse medijose.

Kvies vėlyvųjų pusryčių ir pažinti kalbas

Ne tik akademinės bendruomenės narius, bet visus norinčiuosius gegužės 6 d., penktadienį, 11–13 val. kvies „Vėlyvieji pusryčiai ir kalbos“. Renginio dalyviai mokysis bulgarų, estų, ispanų, italų, lenkų, lietuvių, vokiečių ir ukrainiečių kalbų, o už aktyvų dalyvavimą bus net ir apdovanoti. „Vėlyvieji pusryčiai ir kalbos“ vyks VDU Žemės ūkio akademijoje, parke prieš Centrinius rūmus arba, esant nepalankiam orui, – III VDU ŽŪA rūmuose (Universiteto g. 10, Akademija).

„Kalbos praturtina mūsų kasdienybę, nuspalvina ją įvairesnėmis spalvomis, atveria galimybes susipažinti su naujais žmonėmis, geriau pažinti jų kultūrą. Todėl kviesime dalyvius išmokti žodžių, frazių visomis aljanso kalbomis bei ukrainiečių kalba, taip išreiškiant palaikymą už demokratines vertybes ir laisvę kovojančiai Ukrainai. Galbūt viena ar kita kalba išmokti žodžiai paskatins daugiau jos pasimokyti? O galbūt žinias renginio dalyviai galės išbandyti jau čia pat, susipažindami, pabendraudami su studentais ar universitetų bendruomenių nariais, atvykusiais į kultūros festivalį? Kadangi bene labiausiai žmones sujungia patirtys ir maistas, dalyviai turės galimybę pasimėgauti tiek naujomis žiniomis, tiek vėlyvaisiais pusryčiais. Skanausime lietuviams jau gerai žinomus kibinus, ukrainietiškus barščius ir kitus patiekalus“, – apie būsimą renginį pasakojo VDU Užsienio kalbų instituto direktorė dr. Teresė
Ringailienė.

„Vėlyvieji pusryčiai ir kalbos“ organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas, Žemės ūkio akademija bei „Transform4Europe” Europos universitetas. Visi festivalio renginiai yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.


Šokio spektaklio „Esybė“ choreografas Ryu Suzuki: mūsų kūnai ir protai yra neatsiejami

Tekančios saulės šalies kultūrą kviečiantis švęsti festivalis, nuo balandžio 25-osios iki gegužės pirmosios, apims visą Kauną – čia vyks, jau tradicija tampančios, Japonijos dienos „WA“. Šiomis dienomis fiziškai tolimos valstybės atstumas sumažėja iki minimumo, kadangi miestas, per įvairias iniciatyvas, renginius ir meninius pasirodymus gyvena japonų kultūra ir siekia susipažinti su šios šalies žmonių gyvenimo būdu ir kasdienybės filosofija.

Vienas laukiamiausių festivalio pasirodymų – choreografo iš Japonijos Ryu Suzuki kartu su Kauno šokio teatru „Aura“ specialiai festivaliui kuriamas šokio spektaklis „Esybė“, kuriame pasakojama ir diskutuojama apie šių dienų žmonijos siekį realybę patraukti į užribį ir persikelti į alternatyvų, metapasaulį, kuriame nebelieka kūniškojo žmogaus pavidalo, tik visada gebantys transformuotis abstraktūs vizualiniai pavidalai – avatarai, kartais savo esybe primenantys anapus esančius vaiduoklius.

Apie žmogaus kūno reikšmę, jo (ne)pamatuojamas galimybes ir baimes bei kaip istorinės asmenybės, japonų diplomato Čijunės Sugiharos, idėjos atsispindi šių laikų kontekste, kalbame su šokio spektaklio „Esybė“  choreografu Ryu Suzuki.

Kokia istorija slypi už spektaklio „Esybė“ ir ką jis pasakoja žiūrovui?

Šokio spektaklis „Esybė“ neturi vienos siužeto linijos, tačiau yra padalintas į tris skirtingas dalis. Pirmojoje dalyje pasakojama apie kūnus, kurie slepiasi už avatarų (liet. vizualinė asmens reprezentacija internete (aut. past)) virtualiame pasaulyje. Kam juos naudojame? Pavyzdžiui, žmogus turi ką pasakyti, tačiau nedrįsta to sakyti savo lūpomis, savo vardu, bijote išreikšti tikrąjį aš, tuomet avataras veikia kaip apsauginis skydas prieš pasaulį.

Antroji dalis yra apie elgesį su fiziniu kūnu taip, lyg jis būtų virtualiame pasaulyje. Problema yra tame, kad tiek suaugę, tiek vaikai, kalbėdami anonimiškai, pamiršta, kad už avatarų slepiasi realūs žmonės, o išsakyti žodžiai virtualybėje, gali sužeisti kūną realybėje. Šioje dalyje, priešingai nei pirmoje, avataras yra ne kaip skydas, bet veikia kaip ginklas.

Trečioji dalis vis dar kūrybinėje būsenoje, tačiau norėčiau, kad ši dalis pristatytų kūno teikiamą džiaugsmą ir jo galimybes.

Pačioje pradžioje, tikiu, jog žiūrovai ateis su idėja, kad sąmonė ir protas juos apibrėžia kaip asmenybes, tačiau kūrinio pabaigoje, norėčiau, kad jie atsigręžtų į savo kūnus ir išeitų su mintimis: „O, Dieve, mes turime tokius nuostabius kūnus!”

Kodėl pasirinktas avatarų motyvas? Iš kur jis kilo?

Iš tiesų avatarai atsirado labai seniai. Japonijoje mes turime labai daug siaubo istorijų, kuriose veikia anapusiniai veikėjai – vaiduokliai, šmėklos. Šios istorijos atsirado dar senovėje, tuomet, kai nebuvo virtualaus pasaulio, tad žmonės save išreikšti tikrąsias savo mintis pasirinkdavo per trečiąjį asmenį – vaiduoklį. Taigi vaiduokliai tapo savotiškai avatarais. Tie herojai siaubo istorijose gali pasakyti daug dalykų, ko negalėtų realybėje, tačiau kartu sako, kad – „Ei, tai juk netikra, tai tik siaubo istorija“. Pradėjau galvoti, kad šiuolaikiniame pasaulyje galėtų būti vaiduoklio atitikmuo, suvokiau, jog tai – avatarai internete – be kūno, bet kalbantys ir pasakantys daug.

Gyvename pasaulyje, kuris „keliasi“ į metapasaulį – alternatyvią virtualybę, kuriame, atrodytų, jog fizinis kūnas nebėra reikalingas ar nėra toks svarbus. Kokius jausmus tai kelia Jums, kaip šokėjui, kurio pagrindinis darbo „įrankis“ yra kūnas – baimę, skausmą, suvokus, jog kūnas gali ir neegzistuoti, kad egzistuotų žmogus?

Nors iš dalies tai gali skambėti baisiai, tačiau suvokiu, kad persikėlimas į virtualų pasaulį iš dalies gali būti ir išgelbėjimas: tarkime, jeigu įvykus nelaimei, netekčiau galimybės vaikščioti, skirtingi avatarai virtualiame pasaulyje man suteiktų jausmą, jog galiu vėl šokti ir vaikščioti. Bet tuo pačiu metu, įsivaizduokite, jeigu taip lengvai galėtume tai padaryti realiame gyvenime – nustotume tinkamai rūpintis savo kūnu ir jo svarba kažkur dingtų, tai taptų kažkuo, ką galima lengvai pakeisti. Ir tai neramina.

Štai pavyzdžiui, Japonijos Vyriausybė pristatė mokslinių tyrimų programą, kuri siekia sukurti technologiją, kuri leistų valdyti kelis avatarus vienu metu. Šią idėją jie pateikia, kaip „proto išlaisvinimą nuo ribojimų“, turint omenyje, kad mūsų kūnai ir yra apribojimas mums patiems. Tai šiek tiek liūdina.

Ar manote, kad mes tarytum apleidžiame savo materialiuosius kūnus, kurdami save virtualybėje?

Iš esmės, ir taip – ir ne. Kol kas dar negalime egzistuoti be kūno, kadangi turime valgyti, daugintis, tačiau judame link to. Apleidžiame savo kūnus, nors to ir labai nenoriu.

Mes kalbame apie kūną ir sąmonę, protą kaip du atskirus vienetus. Ar galime kelti klausimą, kuris iš jų yra stipresnis – kūnas ar protas? Ypatingai dabar, išgyvenant labai sunkius laikus. Ar toks sulyginimas apskritai yra įmanomas?  

Manau, kad tai vienis – kūnas ir protas yra sujungti. Jų atskirti negalime. Pamenu, buvau Tokijuje, kuomet buvo paskelbtas griežtas karantinas – negalėjau treniruotis, nes buvau „įkalintas“ vieno kambario bute, kūnui trūko erdvės judėjimui, tačiau išgyveno ir vidinis pasaulis, kadangi nuolatinis buvimas viename kambaryje slėgė. Taigi, buvo sunku dvejopai. Kūnas ir protas – neatskiriami.

Ryu, galbūt tokį stiprų dėmesį telkiate į virtualų pasaulį ir šiuolaikines technologijas, nes esate iš šalies, kuri būtent ir garsėja savo technologine pažanga?

Sakyčiau, turbūt garsėjo (juokiasi). Daugybė šalių, pavyzdžiui, Kinija ir Pietų Korėja ar kai kurios Europos šalys lenkia Japoniją savo technologine pažanga. Galų gale – Lietuva! Kol viešiu čia, Kaune, dar nei karto neatsiskaičiau grynais pinigais, visada – bankine kortele, o, štai, Japonijoje tenka, ir dažnai.

Ar pirmą kartą viešite Lietuvoje?

Ne, tai antrasis kartas. Prieš šešerius metus šokau tarptautiniame šokio festivalyje  AURA,  kuriame atlikau solo partiją, tačiau šis kartas yra pirmasis, kuomet pasirodysiu kaip choreografas. Tai – pirmasis mano spektaklis Europos šalyje! Taigi – tai mano Europinis debiutas.

Kaunas švenčia Europos kultūros sostinės titulą, o vienas programos renginių – Japonijos kultūros dienos. Kaip jaučiatės, kad Kaunas tiek dėmesio skiria jūsų gimtosios šalies kultūrai?

Jausmas išskirtinis ir puikus, pasirodyti Kaune, kuris turi istorinį ryšį su Japonija. Manyčiau, kad už tai turėtume dėkoti japonų diplomatui Čijunei Sugiharai, kurio nuveikti darbai buvo pagerbti ir įamžinti Kaune. Man Čijunės Sugiharos idėjos itin artimos – jis suprato, kad žmonės – tai ne tik skaičiai, tačiau tai – tikri gyvenimai ir kūnai, kurie yra svarbesni už bet kokią sistemą pasaulyje, net jei ji būtų didžiausia pasaulyje. Net ir repeticijų metų šokėjams niekuomet neduodu numerių, o visuomet kreipiuosi į juos vardais – tokiu būdu noriu juos kur kas geriau pažinti kaip žmones.

Dėkoju už pokalbį.

Šokio spektaklio „Esybė“ premjera įvyks balandžio 29 d., Verslo lyderių centre (BLC), Kaune. Šis renginys yra Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 programos dalis.

Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.

Interviu parengė Vaida Morkūnaitė


„Grande Saison SanuaK“: pamatykite Kauną kitų akimis

Kaunas ir Berlynas jungia savo jėgas, kad kauniečiams ir miesto svečiams padovanotų ypatingas patirtis. Bendradarbiaujant „Ekskursui“ ir nomadinei kuratorių platformai „B_Tour“ iš Berlyno, Kaune rengiama trijų dalių meninių ekskursijų programa „Grande Saison SanuaK“. Tris gegužės mėnesio sekmadienius (1, 8 ir 15 d.) kūrybingi pasivaikščiojimai kvies su humoru kvestionuoti lankytojų požiūrį į juos supančią aplinką. Nuo balų ar asfalto plyšių tyrinėjimo iki pažinties su vietinėmis senjorėmis programos organizatoriai žada nustebinti, prajuokinti ir padėti į miestą pažvelgti naujai.

Pavadinimas „Grande Saison SanuaK“ nukelia lankytojus į 1921 metų pavasarį, Dada ekskursijų seriją „Grande Saison Dada“ Paryžiuje. Šių įvykių įkvėptas ekskursijų ciklas žaismingai mes iššūkį nusistovėjusioms turizmo praktikoms: apjungs kalbos, vaizdo, atlikimo, pasakojimo elementų ir somatines menines strategijas.

Pasak Yael Sherill, „B_Tour“ meno vadovės, įprastos turizmo praktikos yra labiau susijusios su lankytinomis vietomis, žinomais architektūriniais paminklais ir miesto įžymybėmis. Tuo tarpu kūrybinių išvykų metu dėmesys skiriamas menininkų kuriamai unikaliai patirčiai: „Šių ekskursijų metu „lankytinu objektu“ gali tapti kiemas, nukreiptas į „paprastą“ gyvenamąjį namą, asfalto plyšys ar net studentų butas“.

Jos kolegė Lianne Mol pritaria, kad tokie „lankytini objektai“ yra platesnio pasakojimo – menininkų perteikiamų istorijų apie kartų išgyvenimus, pokario architektūrą ar utopinę filosofiją – dalis.

„Išvykose bus taikomos įvairios strategijos; kalbos galia, pasakojimas vaizdais, intymūs pokalbiai, nejauki tyla, skambučiai... Ateikite ir pamatysite patys!“ – kviečia „B_Tour“ meno vadovė Y. Sherill.

Ekskursijos vyks miesto centre ir Šančių rajone. Slaptoje vietoje lankytojai bus kviečiami akis į akį pasikalbėti su Kaune gyvenančiomis senjorėmis „Mamos mama mena“, kurios pasidalins prisiminimais apie laikotarpį, kai miestas buvo okupuotas rusų. Išvykoje „Balų stebėjimas“ Šančių rajone, dalyviai susipažins su vietinių balų norais ir poreikiais, drovumu bei nerimu, o „Die Wohnung“ („Būstas“) turo metu, gidai bei nepriklausomi menininkai supažindins su pirmąja pasaulyje „Bauhaus“ gyvenviete Štutgarte, Vokietijoje. Išradingai kelionei neprireiks net skrydžio bilieto – užteks tik šiek tiek drąsos išbandyti naujas patirtis.

Kaunas – puiki vieta eksperimentuoti

Ekskursijos mena vieną iš garsiausių Dada manifestų, kuris įvyko 1921 m. – tai buvo išvyka į Šv. Julien-le-Pauvre bažnyčią. Ši ekskursija skrajutėse ir laikraščiuose buvo pateikiama kaip alternatyvi išvyka, pamokysianti nekompetentingus gidus ir paskatinsianti aplankyti vietas, kurios „neturėtų egzistuoti“. Ekskursijas sudarė įvairūs renginiai, pavyzdžiui, gidas Georges Ribemont-Dessaignes skirtingose vietose iš žodyno skaitė atsitiktinių žodžių apibrėžimus, o André Breton išraiškingai pristatė patį manifestą.

Kaip rašė dadaistas A. Breton, šios ekskursijos tikslas – atskleisti ir sugriauti socialinę ekskursijų ir turizmo struktūrą. Panašiai teigė ir rašytojas siurrealistas Georges Hungnet, kuris tuometines išvykas apibūdino kaip „absurdiškas Rendez-Vous, imituojančias instruktyvius pasivaikščiojimus“.

„Po 101 metų abi mūsų organizacijos mano, kad Dada judėjimu paremtos ekskursijos yra šiuolaikiškos, kūrybiškos ir juokingos. Dėl to nusprendėme paeksperimentuoti“, – sako Y. Sherill.

„Ekskurso“ koordinatorius Algimantas Grigas primena, kad Kaunas yra Jurgio (George) Mačiūno, vieno iš Fluxus meno pradininkų ir aktyvistų, gimtinė. Pirmojo bei Antrojo pasaulinio karo pasekmės tiesiogiai paveikė tiek Fluxus, tiek Dada judėjimus. Dadaizmas neigė, jog menas turi būti gražus, o Fluxus idėjos buvo paremtos tuo, jog kiekvienas gali būti menininku.  Pasak A. Grigo, Kaunas yra puiki vieta pritaikyti menines žinias naujuose produktuose. „Tokios išvykos peržengia dabartinių ekskursijų Lietuvoje ribas,“ – tikina koordinatorius.

Svarbu atrasti senas vietas iš naujo

Pasak kuratorių iš Berlyno, šios ekskursijos ne tik tyrinėja neatrastas miesto vietas, bet ir atspindi kūrimo bei dalijimosi žiniomis procesus.

„Ekskursijos perrašo hegemoniškas istorijas, dekolonizuodamos modernistines dogmas. Siekiant subtiliai, kūrybiškai bei apmąstant mesti iššūkį dominuojantiems nusistatymams, pasitelkiama žinios, skirtingos perspektyvos bei humoras“, – sako L. Mol.

Ji pastebi, kad šiais laikais turizmas yra privilegija, kurios dėka atrandami skirtingi gyvenimo ir mąstymo būdai, tačiau globalizacija pakeitė šią sąvoką – žmonės nebeieško skirtumų, verčiau atkuria tai, kas yra lengvai prieinama bei įprasta.

„Grande Saison SanuaK“ ekskursijų siekis – visiškai kitoks. Ne kiekvienam patiks šios išvykos, bet tikimės, kad rasite bent vieną, kuri atvers akis ir bus įdomi!“ – šypsosi menininkė.

Sherill teigia, kad dar viena tokių ekskursijų priežastis – klimato kaita. Pasaulio šiaurė turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, pavyzdžiui, dažnas keliones lėktuvu: „Dėl skrydžių į atmosferą patenka didžiulė dalis anglies dvideginio emisijų, todėl svarbu iš naujo atrasti savo miestą ir pasitelkti neįprastus metodus“.

Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.

Nuotr. autorius Martynas Plepys


Kultūros upės teka į… Kauną

Ar esate girdėję legendą, bylojančią, jog Kaunas gimė iš Nemuno ir Neries santakos? Būtent joje ir šiandien rusena aukuras, primenantis apie kiekvieno mūsų pradžių pradžią, apie tai, kas bendra, kas jungia ir stiprina. O šiemet, kai Kaunas puošiasi Europos kultūros sostinės titulu, dviejų upių santakos vieta įgauna dar daugiau galių. Šiuolaikinės vertybės nebūtų tokios tvirtos be istorinio pamato, o mieste kunkuliuojantys įvykiai pavertė Kauną ne dviejų, o šimtų kultūros upių santaka.

Upės, jų pakrantės, vanduo ir visos įmanomos jo savybės bei erdvė interpretacijoms – visa tai neatsiejama nuo Europos kultūros sostinės programos. Gaivinti lyg kraujagysles miestu tekančias Nerį, Nemuną, Nevėžį ir daugybę į šias upes sutekančių upeliukų, artinti miesto kultūrą prie vandens ir pakrančių – šios idėjos buvo užrašytos dar gerokai iki 2022-ųjų, dar tik ruošiantis Kauną ir Kauno rajoną paversti viena didele Europos scena. O šiandien idėjos jau virto renginių kalendoriumi. Renginių kalendoriumi, kuriame įvykių daugiau nei metuose dienų. Kuriuo tekėdami iš laikinosios sostinės keliaujame į šiuolaikinę. Pasidairykime, ką vandeningo jame galima atrasti.

Gegužę į miestą suplauks visi

„Kaunas 2022“ programa įrėminta trimis didžiaisiais metų savaitgaliais. Sausį visa Europa užgniaužusi kvapą stebėjo „Sukilimą“, lapkritį laukia „Sutartis“, o gegužės 20–22 dienomis Kauną ir Kauno rajoną užlies antroji trilogijos dalis – „Santaka“. Vienoje įspūdingiausių Lietuvos vietų – Nemuno ir Neries meilės guolyje – kiekvienas bus kviečiamas išspręsti vidines prieštaras ir džiaugtis vienybe. Gegužės 21 d. kauniečiams ir miesto svečiams ruošiamas pagrindinis savaitgalio šou – niekada iki šiol Lietuvoje nematyta misterija ant vandens, kurios scenografijoje banguos laivai, unikalų reginį užtikrins upes animuojančios projekcijos, o į sapną nugrimzti padės gyvai orkestro atliekama muzika.

„Santakos“ data neatsitiktinė: gegužės pabaigoje minimas Kauno miesto gimtadienis, o Kauno rajone,  Zapyškyje, prie Nemuno – viena įsimintiniausių Kauno rajono švenčių – tarptautinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“. Todėl antrosios trilogijos dalies renginiams skirtas visas savaitgalis. Pavadinimas „Santaka“ simbolizuoja ne tik Nemuno ir Neries susitikimą, bet ir Kauno ir Kauno rajonų gyventojų bendruomeniškumą, ryšius su kitais Europos miestais. Visą savaitgalį žiūrovus, miesto svečius stebins akrobatų, šiuolaikinio cirko pasirodymai, vyks veiksmas upėse, muzikinės iškylos jų krantuose.

„Santakos“ metu galėsite sudalyvauti ir bendruomeninėje iniciatyvoje „Švęskime upę“. Ji pasiūlys net du kultūrinius maršrutus Nemunu ir Nerimi – bus plaukiama baidarėmis, kanojomis ar net savadarbiais plaustais. Renginio organizatoriai kultūrą kvies patirti ne tik ant vandens (viso plaukimo metu laukia muzikiniai koncertai, orientaciniai žaidimai ir kitos pramogos), bet ir pakrantėse jaukiai įsikūrusiose  Kultūros salose. Nenorintys sušlapti kojų ir lipti į vandenį, gegužės 21 d. galės prisijungti prie dviračių žygio ir atrasti unikalias Nemuno pakrantes bei kūrybines saleles lydimi gido. Šios veiklos yra Interreg Europe projekto „STAR Cities“ dalis.

Žadama, kad „Santakoje“ pasirodys ir „Sukilimo“ miesto žaidimo metu daugelio ieškotas Kauno Žvėris – jau įdomu, kokį iššūkį miestiečiams ir jų svečiams mistinė būtybė iškels šįkart.

„Nemuno7“ meta inkarą 

Baigiantis „Santakos“ savaitgaliui Zapyškyje, kairiajame Nemuno krante bus prišvartuotas laivas, naujai gimęs kaip tarpdisciplininė kultūros ir meno erdvė „Nemuno7“. Šis laivas – tai „Nemuno7“ – tuometinėje Čekoslovakijoje 1965 m. statyta žemkasė, naudota upės vagai Nemune gilinti. Dėl pasenusios ir upės ekosistemai žalingos technologijos ji nebegali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Užuot objektą sunaikinus, pasirinktas tvaresnis sprendimas – suteikti jam naują vaidmenį ir transformuoti į kultūrinę erdvę, kviečiančią apsilankyti meno parodose ir renginiuose vandens tema. Čia planuojamos ir menininkų rezidencijos.

„Nemuno7“ – ne tik savo architektūra bei šios santykiu su gamta unikali meno erdvė, bet ir denis karštoms diskusijoms. Juk kultūros laivo idėja grindžiama trimis temomis – vanduo, tvarumas ir dialogas. Tikimasi, kad šis išskirtinis projektas taps dialogui tarp praeities, dabarties ir ateities.

Vietoj galerijos – į jūrinį konteinerį

Vidurvasarį „Kaunas 2022“ pristatys dar vieną priežastį apsilankyti Zapyškyje. Liepos 1-ąją čia atidaroma iki pat spalio truksianti tarptautinė paroda „Srovės ne pasroviui / Vandens galia“. Šis įvykis – artimos kauniečių draugystės su Vokietijos OSTRALE bienale rezultatas, Europos lygiu įgyvendinto projekto „Flowing Connections“ dalis.

Šiuolaikinis menas šios parodos metu bus įkurdintas ne tradicinėse galerinėse erdvėse, o jūriniuose konteineriuose. Šie nuo žemyno iki žemyno vandenynais keliaujantys objektai Drezdene, Vokietijoje tapo menininkų namais. Konteineriuose kūrybinę energiją išlaisvino ne vienos šalies menininkai, Lietuvai šiame projekte atstovauja kūrėja Gabrielė Gervickaitė.

Daugiau vandeningų stotelių žemėlapyje

„Kaunas 2022“ – ne tik didieji kultūros operatoriai ir atlikėjai, bet ir kiekvienas Kauno ir Kauno rajono kiemas, namas, butas, jo gyventojai. Prie kultūros sostinės programos turtingumo daug prisideda kiekvienas. Štai Petrašiūnų bendruomenė įsitikinusi, kad rugpjūtis – tinkamiausias mėnuo pakviesti visus prie Kauno marių. Petrašiūnuose rugpjūčio 14 d. rengiamos Marių šventės tikslas – aktualizuoti didžiausio Lietuvoje dirbtinio vandens telkinio svarbą miesto veide, parodyti, koks įvairus gyvenimas verda aplink šį vandens telkinį.

Dar vienas ypatingas renginys prie marių – jau tradicinis įvykis „Pėdos marių dugne“ Kauno rajone. Kasmet vasaros pabaigoje Samylų ir aplinkinių gyvenviečių žmonių rankomis ir širdimis kuriamas renginys 2022 m. suplanuotas rugpjūčio 27-ąją, kai ir vėl prisikels statant Kauno hidroelektrinę užlietų kaimų dvasia.

Šios iniciatyvos tikslas – saugoti, priminti ir minėti Kauno marių užlietų gyvenviečių tradicijas. Renginys aktualizuoja lietuviškosios Atlantidos kaimų dainas, pasakojimus, tautosaką, juos jungia su šiuolaikine muzika bei inovatyviais techniniais sprendimais. Teatralizuotame pasirodyme visuomet dalyvauja užlietų kaimų bendruomenė, Samylų kultūros centro kolektyvai, profesionalaus meno atstovai bei muzikinės grupės.

Na, ir paskutinė įkvepiančiai vėsinanti rekomendacija – visą vasarą truksiantis socialinis žaidimas „Upynės“. Jis kviečia visus judėti prie vandens ir užmegzti dialogą su upe bei kito kranto gyventojais. Žaidimo organizatoriai – kultūrinė upių tyrimų platforma „TẽKa“, siekianti atkurti diplomatinius miestiečių ryšius su kitu upės krantu ir sugrąžinti Kaunui priderantį upių miesto titulą.

Plati ir išsami visų metų „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa – www.kaunas2022.eu ir mobiliojoje programėlėje „Kaunas 2022“.

Nuotr. autorius Martynas Plepys


Atidaroma bendra MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“

Šį šeštadienį, balandžio 23 d., MO muziejus ir Kauno miesto muziejus atidaro unikalią parodą apie du miestus. Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ analizuojamas užkoduotas, neišvengiamas Kauno ir Vilniaus konfliktas. Tačiau į šį įtemptą santykį žiūrima iš pozityvios pusės – varžymasis ne ką nors iš abiejų miestų atima ar juos stabdo, bet nepaliaujamai skatina žengti į priekį. Paroda yra vienas pagrindinių programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ akcentų.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kviesdami į meno ir kultūros istorijos parodą, MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus atstovai visus parodos lankytojus kviečia apmąstyti kintantį dinamišką Kauno ir Vilniaus santykį. Taip pat atsakyti į klausimą, kaip šie miestai, nors ir nevengiantys pasivaržyti, yra susiję ir reikalingi vienas kitam? Visą parodą pamatyti galima aplankius ją abiejuose miestuose – MO muziejuje Vilniuje ir laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune. Paroda veiks nuo balandžio 23 d. iki rugpjūčio 28 d.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Daugiau nei išorinis varžymasis

Abu miestai apipinti daugybe stereotipų, greitai nepaaiškinamų, bet visiems žinomų klišių. Vis dėlto parodos kuratoriai pasigedo naujų tyrimų, todėl parodą kurti pradėta nuo konsultacijų su skirtingų sričių ekspertais.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kaip teigia parodos koncepcijos autorius kultūros istorikas Tomas Vaiseta, iš pradžių buvo manyta, kad paroda bus apie Kauno ir Vilniaus konkuravimą, žodžiavimąsi, stereotipus, kuriuos bus galima analizuoti antropologiškai. Bet neriant giliau į parodos medžiagą, vis labiau pradėjo ryškėti kitas parodos paveikslas – tai pasakojimas apie miestų santykį, kuris yra daug įvairesnis nei tik išorinis varžymasis.

„Parodoje kalbame apie Vilniaus ir Kauno meninę, kultūrinę bei politinę sąveiką. Įvairios siužetinės linijos padeda pristatyti daugiasluoksnius Kauno ir Vilniaus buvimo šalia ir jų santykių aspektus. Tai – meno ir kultūros istorijos paroda, kuria norime užčiuopti nuolat kuriamus ir kintančius abiejų miestų vaizdinius, miestiečių santykius su šiais miestais, jų savivoką ir netgi alternatyvias tapatybes“, – pasakoja T. Vaiseta.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kokius kalnus verčia?

Parodos kuratoriai pavadinime paliko ir intrigą, ir užuominą į parodos ketinimus – Kauno ir Vilniaus santykiui įvardyti jie pasirinko kalno metaforą. Kalnas yra kliūtis, iššūkis, jis jungia ir skiria vienu metu. Per parodos pasakojime nuolat iškylančius keturis kalnus – Gedimino, Žaliakalnį, Tauro ir Pelėdų – atskleidžiamos skirtingos Kauno ir Vilniaus sąveikos formos.

„Nors parodoje kalbama apie kalnus, tikrų kalnų nei Vilniuje, nei Kaune nėra, tik – kalvos. Todėl „kalnas“ parodoje įgyja keletą prasmių. Jis tampa komplekso ar nuoskaudos metafora, kai trokštame to, ko neturime. Parodos pavadinime atsiradęs siekis „nuversti kalnus“ apeliuoja į pastangas atsikratyti kompleksų, nuoskaudų ir kliūčių, kurios trukdo pamatyti tikrąjį Kauno ir Vilniaus santykį“, – teigia T. Vaiseta.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kalno motyvas svarbus ir fiziškai – jis atsikartoja parodos architektūroje, kuri vizualiai parodą atskleidžia kaip ekspediciją. Laisvai po parodos erdves vaikštantys lankytojai atras kalnus, pamatus ar griuvėsius. Architektūrą parodai kūrė Julijonas Urbonas ir Vladas Suncovas, parodos dizainerė – Inga Navickaitė-Drąsutė.

Dviejų miestų ir dviejų muziejų bendradarbiavimas

Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ yra dviejų muziejų – MO ir Kauno miesto – bendradarbiavimo rezultatas.

„Vilniaus ir Kauno santykių tema lyg tvyro ore. Mitų ir stereotipų aptinkame begalę, tačiau tyrimų apie tai nėra. Vis dėlto parodos tikslas – ne gilinti stereotipus, bet su šypsena juos įvardyti, per kultūros prizmę pažvelgti į miestų ir miestiečių santykį. Viso to rezultatas – unikali paroda dviejuose muziejuose. O lankytojai, aplankę parodą Vilniuje ir Kaune, patirs nuoseklų kuratorių komandos pasakojimą apie abiejų miestų ryšį“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus vadovė.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kauno miesto muziejaus vadovas Gabrielius Sužiedėlis priduria: „Parodą įgyvendino dvi panašios, bet skirtingos institucijos – naujo formato MO muziejus ir daugiau nei šimtmetį skaičiuojantis, kardinalų atsinaujinimą išgyvenęs Kauno miesto muziejus. Skirtingos patirtys ir požiūriai suteikė dar daugiau vertės, tad parodos kūrimo procese ir rezultate atsiveria tai, apie ką ir kalbame – esame reikalingi vienas kitam.“

Paroda – svarbi šių metų renginių Kaune dalis

2022-ieji – išskirtiniai metai, kupini įvairių kultūros renginių Kaune. Kaip Europos kultūros sostinė Kaunas savo tapatybę kuria ir autentišku santykiu su sostine. Ši paroda Vilniuje ir Kaune – integrali visos programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. Abu išskirtinius įvykius palaikantys partneriai akcentuoja miestų draugystės svarbą.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

„Prisidėti prie du ryškiausius šalies miestus jungiančio projekto mums paskatino ne tik tai, kad į meno ir kultūros palaikymą visad žvelgiame kaip į natūralią praktiką. Vilnius ir Kaunas konkuruoja daugybėje sričių, todėl mus lydėjo noras kitu kampu pažvelgti į šią priešpriešą ir vadovautis mintimi, kad menui bei kultūrai ribų ar konkurencijos nėra. Tai – visuomenės pasaulėžiūrą plečiantis ir lavinantis reiškinys. Ilgametė draugystė su MO bei partnerystė su Kaunas 2022 tik dar labiau sustiprina mūsų siekį skatinti sąjungą tarp miestų, įmonių ir žmonių“, –  pasakoja Rolandas Viršilas, „Švyturio-Utenos alaus“, šios parodos ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ didžiojo partnerio vadovas.

Specialiai parodai kurti meno kūriniai

Parodoje eksponuojami įvairūs meno kūriniai: tapyba, fotografija, videomenas, instaliacijos. Iš viso parodoje yra 202 meno kūriniai (151 – Vilniuje ir 51 – Kaune), iš kurių net septyni sukurti specialiai šiai parodai. Kuratoriams buvo labai svarbu matyti Vilnių ir Kauną kaip čia ir dabar sąveikaujančius, vienas kitą veikiančius ir menininkų kritiškai apmąstomus miestus. Todėl sąmoningai įtraukta nemažai jaunesnės kartos menininkų.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Parodoje taip pat galima susipažinti net su 123 skirtingais istorinės medžiagos kadrais ar ištraukomis: eskizais, plakatais, karikatūromis, internetiniais memais, vaikų piešiniais, socialinių platformų vaizdo įrašais ar dainomis.

Parodą papildančios patirtys

Gilindamiesi į Kauno ir Vilniaus santykius, parodos kuratoriai išplėtė temą įvairiais formatais. Todėl parodą lydi įvairiais pjūviais – iš meninės, geografinės, sociologinės ir netgi lingvistinės perspektyvų – Kauno ir Vilniaus temą analizuojanti knyga. Parodą patirti ir Kaune, ir Vilniuje padės paruoštas parodos e. gidas lietuvių ir anglų kalbomis.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

MO muziejus ir Kauno miesto muziejus į parodos temą įtraukti nori ir vaikus. Todėl tradicinė kiekvienai parodai kuriama MO muziejaus kūrybinių užduočių knygelė vaikams išplečiama – su jos užduotimis susipažinti ir ją spręsti galės vaikai tiek Vilniuje, tiek Kaune. Ir tai dar ne viskas – parodos lankytojų laukia specialiai sukurta viktorina, leisianti sužinoti, kaip gerai jie pažįsta Vilnių ar Kauną, o galbūt puikiai išmano apie abu miestus ir yra Kaunavilnio vizionieriai. Viktorinoje bus galima dalyvauti tiesiogiai MO muziejuje arba internetu.

Parodos komanda

Tarp parodos bendraautorių – net šeši meno, kultūros, istorijos ir kitų humanitarinių sričių atstovai. Parodos koncepcijos autorius – Tomas Vaiseta, kuratoriai ir ko-kuratoriai: Justina Juodišiūtė, Kotryna Lingienė, Ernestas Parulskis, Miglė Survilaitė, Rasa Žukienė. Parodos kuratorius konsultavo: Julijana Andriejauskienė, Marija Drėmaitė, Linara Dovydaitytė, Giedrė Godienė, Lara Lempertienė, Jurgita Verbickienė, Sigita Žemaitytė-Strazdė. Parodos architektai: Vladas Suncovas, Julijonas Urbonas, dizainerė – Inga Navickaitė-Drąsutė.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Paroda yra „Kaunas  Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Parodos institucinis partneris – Lietuvos kultūros taryba. Didieji partneriai: „Švyturys-Utenos alus“ ir Erudito licėjus.

 

Daugiau apie parodą Vilniuje – https://mo.lt/ivykiai/kaunavilnis/

 

Apie parodos dalį Kaune – https://kaunomuziejus.lt/parodos/paroda-kaunas-vilnius-nuversti-kalnus/.


Gimtadienis, kokio nebuvo – visos Kauno kultūros upės gegužės 20–22 d. sutekės į „Santaką“

Nemuno ir Neries glėbyje užgimęs Kaunas šiemet savo gimtadienį minės ypatingai – Europos kultūros sostinės gegužės 20-22 dienomis laukia didysis „Santakos“ savaitgalis, antroji Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis.

Miestas į savo gyventojus šįkart kreipsis vandens kalba – kvies ieškoti sankirtų, susiliejimo, jungties, o svarbiausia – ryšio su savimi ir kitais. „Santaka“ kvies pasinerti į tris dienas pilnas netikėtų patirčių, vaizdo ir garso kelionių, susitikimų su kultūra ir menu.

„Jei tik leistų klimato sąlygos, visus Kauno mito trilogijos renginius rengtume prie upės – juk tiek metų Kaunas ignoravo faktą, kad yra miestas prie vandens. „Santakos“ savaitgalis – tai šimtai progų pasidžiaugti santykiu su upe ir bekraštėmis jo galimybėmis tiek kalbant apie kultūrą ir meną, tiek apie prasmingą laisvalaikį ir gyvenimo būdą apskritai“, – įsitikinusi „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Savaitgalio kulminacija, žinoma, įvyks pačioje Nemuno ir Neries santakoje. Antroji Kauno mito trilogijos dalis – tai gegužės 21 d. vakarą įvyksianti misterija ant vandens, kurią kurs roko ir pop muzikos žvaigždės bei simfoninis orkestras. Daugiau apie didžiojo „Kaunas 2022“ savaitgalio akcentą žadama papasakoti netrukus. Kol kas aišku tiek, kad po didžiojo šou planuojamas  pasimatymas su Kauno Žvėrimi – šįkart jis įvyks prie „Žalgirio“ arenos.

Nuo Laisvės alėjos iki Zapyškio

Simboliškai – prie vakarienės stalo – „Santakos“ savaitgalį švęsti gegužės 20 d. pradėti kvies Kiemų šventė. Neatsiejama pavasario tradicija, į Kauną atkeliavusi Tarptautinės kaimynų dienos proga, staltieses kloti ir vaišės krauti ragins Laisvės alėjoje. Kiemų šventėje šiemet – ne tik vienas ilgas Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojų, bendruomenių, organizacijų stalas, nusidrieksiantis per visą Laisvės alėją, bet ir naujieji kauniečių bičiuliai ukrainiečiai. Žinoma, laukia ir daug kultūrinių akcentų, kurių kulminacija – Kauno miesto simfoninio orkestro pasirodymas prie Kauno Soboro.

Dar penktadienį tarpukariniame „Kauno vandenų“ rezervuare vyks įžanginis „Nemuno7“ renginys – audiovizualinis projekto „Tykumos“ pasirodymas, kuriame skambės garsai iš netikėčiausių vietų. Na, o šlapiausia sezono naujiena, kultūros laivas–žemkasė „Nemuno7“ Zapyškyje, prie Nemuno, prisišvartuos gegužės 22 d. Tądien čia vyks ir tradicinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“.

Veiksmas – ir vandenyje, ir ore, ir labirintuose

Visą savaitgalį žiūrovus, miesto svečius stebins akrobatų, šiuolaikinio cirko pasirodymai, veiksmas upėse, muzikinės iškylos jų krantuose. „Santakos“ metu visi kviečiami sudalyvauti ir bendruomeninėje iniciatyvoje „Švęskime upę“. Ji pasiūlys net du kultūrinius maršrutus Nemunu ir Nerimi – abu jie sutekės į bendrą renginį santakoje. Plaukiantys baidarėmis ar plaustais (juos norintys galės pasigaminti specialiose dirbtuvėse dar iki renginio) užsukti į kultūros salas – tapybos plenerą, sporto ir žaidimų stotelę, išgirsti gyvos muzikos ir kt.

„Pasiklysti bus smagu“ – žada kataloniečiai „Espectacle Spectacular“. Šis menininkų kolektyvas prie Kauno pilies įrengs net 700 kv.m. instaliaciją – net tris skirtingus labirintus. Mažieji kauniečiai jau dabar gali žymėti savo tėvelių kalendorius raudonai – lauks įvairios edukacijos, dirbtuvės, kitos pramogos. Žinoma, ir spektakliai – Kauno valstybinis lėlių teatras ir jo festivalis „Kaunas Puppet 2022“  prie pilies parodys net du kosmiškai įdomius spektaklius.

Tarp akcentų – ir miesto gimtadienis 

Nors Kaunas istoriniuose šaltiniuose paminėtas dar 1361 m., miesto gimtadienis tradiciškai švenčiamas gegužės 20 d. ar artimiausią tai dienai savaitgalį, nes būtent šią dieną 1463 m. Kazimieras Jogailaitis gerokai praplėtė miesto teises. Taigi 2022-aisiais, Europos kultūros sostinės metais, Kaunui sukanka 614-a.

„Santakos“ savaitgalio programoje bus gausu šiai progai minėti skirtų akcentų. Vienas jų – Europos kultūros mugė, kurioje vietos ras ir tradiciniai amatai, ir vaišės, ir šiuolaikiniai akcentai. Lietuvos ir Europos tautodailininkai, menininkai ir kulinarai savaitgalį lauks prie Kauno pilies.

Būtinas gimtadienio akcentas – muzika. Baigiantis gegužei bus oficialiai atidaryta „Kaunas 2022“ scena rotušės aikštėje. Geriausi ir originaliausi mūsų ir Europos (net pasaulio!) atlikėjai, spektakliai, literatūra, kiti scenos veiksmai ir pareiškimai – viskas tilps čia iki pat rugsėjo. Atidarymo savaitgalį – šventiniai pop, elektronikos, roko, pasaulio muzikos ritmai. Dar didesnė, specialiai Kauno gimtadieniui skirta scena, iškils ir Santakos parke.

O kur dar ūžiantis menininkų skveras M. Valančiaus gatvėje, unikali pirtininkų salelė, lyno akrobatų pasirodymai – iš viso „Santakos“ savaitgalio programoje „Kaunas 2022“ ir partneriai pristatys apie 60 įvairių veiklų, iš jų – apie 20 koncertų.

Žinoma, gegužės 20-22 d. – puiki proga aplankyti ir jau veikiančias Europos kultūros sostinės parodas. Šiuolaikinio meno ir kultūros mėgėjų maršrutai drieksis per Lietuvos banką ir Yoko Ono instaliaciją „Ex It“, naująją parodą „1972: Pramušti sieną“ Kauno centriniame pašte, parodą „Kaunas-Vilnius: nuversti kalnus“ ant Pelėdų kalno bei Williamo Kentridge’o ir Marinos Abramović retrospektyvas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje bei Kauno paveikslų galerijoje.

Kad didžiulio masto renginys įvyktų sklandžiai, „Kaunas 2022“ organizatoriai žada surinkti net 400 savanorių komandą. Visi, norintys prisijungti prie renginių išsipildymo, kviečiami registruotis užpildant savanorio anketą.

Visa aktuali „Kaunas 2022“ mito trilogijos savaitgalio „Santaka“ programa artėjant gegužės 20-22 d. bus skelbiama kaunas2022.eu ir „Kaunas 2022“ mobiliojoje programėlėje.

Nuotr. autorius Martynas Plepys

 


Kitoks žvilgsnis į Europos kultūros sostinę – „Kaunas 2022“ kviečia autentiškų patirčių ieškotojus

Laisvės alėja, Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus ir iš toli besistiebianti Prisikėlimo bažnyčia – laužote galvą, ką dar pamatyti Kaune? Tuos, kurie jau aplankė svarbiausius objektus, parodas ir renginius, „Kaunas 2022“ organizatoriai kviečia pažvelgti pro rakto skylutę ir miestą pamatyti naujai: sužinoti, kur skaniausia Kauno kava, kokios legendos apipynė miesto mikrorajonus ir kaip atrodė Kauno butai tarpukariu. Patyriminė nakvynė, susitikimai su kultūra besidominčiais vietiniais ir dar negirdėtos miesto istorijos – visa tai ir dar daugiau – „Kauno 2022“ svetingumo programoje „Patirk Kauną“.

Unikali programa siūlo miestą pažinti per autentiškas patirtis: jūsų laukia rytas tarpukario apartamentuose, vietinio vedama netradicinė ekskursija ir kelionė vietovę pažįstančių, Kauno paslaptis atskleisiančių šoferių automobiliais. „Norime, kad miesto svečiai pajaustų dar neatrastą Kauno grožį, o miesto perliukų paieškotų mažiau žinomose gatvelėse ar rajonuose – pamatytų miestą tokį, kokį jį kasdien mato patys kauniečiai. Tai – puiki galimybė į miestą pažvelgti pro padidinamąjį stiklą“, – šypsosi programos sumanytojai.

Laidinis telefonas, vintažiniai indai ir Kauno panorama – rytas senoviniuose apartamentuose

Patefone besisukanti sovietmečiu paslapčia klausytos muzikos plokštelė, Art Deco kvepalų šleife skęstantys kambariai, senoviniai stalo žaidimai ir vintažinis puodelis kavos, geriamas žvelgiant į Kauno panoramą... „Tikėjausi, kad bus gerai, bet kad taip – tikrai ne“, – pasakoja išbandžiusieji nakvynę specialiuose teminiuose „Patirk Kauną“ apartamentuose.

Ši patyriminė viešnagė stipriai išsiskirs iš įprastos nakvynės šiuolaikiniuose viešbučiuose. Paliesti, pamatyti, užuosti ir net išgirsti laikotarpio atmosferą padės kruopščiai apgalvotos kambarių detalės: nuo autentiškų baldų iki laidinių telefonų ar laikmetį atspindinčių knygų.

Kauno svečiai gali pasirinkti iš kelių nakvynės vietų – pailsėti kviečia tarpukario architekto projektuota modernistinė vila bei 70-ųjų stiliaus butas Žaliakalnyje ir tarpukario stiliaus vila Panemunės šile. Belieka išsirinkti norimą kambarį ir pradėti kelionę laiku – autentiški apartamentai nejučiomis įsuks į skirtingus Kauno laikmečius.

Eiti ten, kur eina vietiniai

„Patirk Kauną“ siūlo pasinaudoti ir Kultūros konsjeržų paslaugomis. Šie žmonės – kauniečiai, nemokamai ir savo noru pasiryžę aprodyti gimtąjį miestą. Visi jie praėjo specialius mokymus ir pasirinko artimiausią temą, kuria norėtų pasidalinti ir su atvykusiais į Kauną. Konsjeržų vedamomis ekskursijomis jau pasinaudojo virš 200 smalsuolių iš Lietuvos ir užsienio. Jei jau pamatėte Laisvės alėją, užsukote į Kauno galerijas ir pasimėgavote siauromis senamiesčio gatvelėmis, metas leistis į mažiau žinomas miesto erdvės. Kultūros konsjeržai pasiruošę papasakoti apie Putvinskio gatvę, atskleisti Vilijampolės paslaptis ar net supažindinti su miesto tuneliais ir požemiais… Kauniečių lūpomis prabyla istorijos apie mylimiausius restoranus, vaikystės nuotykius ir rajonų legendomis tapusius akcentus.

„Ko gero, smagiausia matyti, kaip žmonės nustemba sužinoję dar negirdėtus faktus. Man gera pabendrauti, pasidalinti žiniomis ir tuo, ką myliu. Kaunas – mano gimtasis miestas, tad apie jį galiu papasakoti iš vietinio žmogaus perspektyvos“, – pasakoja Povilas, visus susidomėjusius kviečiantis paklaidžioti Kauno pilies prieigose ir iš arčiau pamatyti miesto bažnyčias.

Istoriją studijuojantis konsjeržas pasakoja, kad svetingumo programa naudojasi tiek patys kauniečiai, tiek žmonės iš kitų Lietuvos miestų ar užsienio. Pavyzdžiui, jau visai netrukus su Povilu patyrinėti miesto atvyks ir grupė iš Estijos mokyklos. Povilas pasakoja, kad užsimezgusios draugystės nenutrūksta iškart po ekskursijos: „Su viešnia iš Ispanijos pakalbėjome apie Žalgirio komandą, o apie gimtąjį miestą daugiau sužinoti norėjusi kauniečių pora, prie kavos puodelio papasakojo apie savo keliones ir aplankytus miestus. Šios ekskursijos – savotiškas apsikeitimas, iš kurio išeiname paaugę ir sužinoję kažką naujo.“

Kultūros šoferiai: pasivažinėjimas su Kauno kultūros gurmanu

„Patirk Kauną“ pagalvojo ir apie svečius, turinčius mažiau laiko, bet ne mažiau noro pažinti Kauną. „Kaunas 2022“ organizatoriai visiems skubantiems bei tiems, kurie nori pamatyti pėsčiomis sunkiau pasiekiamas vietas, siūlo išbandyti privatų turą automobiliu kartu su Kauno kultūros gurmanu. Šios iniciatyvos centre – už vairo besišypsantys kultūros renginių entuziastai, menininkai ir fotografai – vietiniai miesto žinovai, galintys pasidalinti ne vienu svarbiu patarimu. Šių įdomių asmenybių pasakojimai lydės visą kelionę ir užtikrins praturtinančią pažintį su miestu.

„Kaunas 2022“ renginių maratonas tęsiasi, o artėjanti vasara atneš kaip niekada daug koncertų, parodų ir spektaklių, tad svetingumo programa tampa vis aktualesnė. Netrukus įvyks ir antrasis „Šiuolaikinio mito trilogijos“ renginys „Santaka“, žadantis įspūdingą šou ant vandens bei visą savaitgalį truksiančius renginius.

„Kauno grožis slepiasi ne tik žymiausiuose pastatuose – dažnai kultūros perliukų reikia paieškoti mažiau žinomose detalėse. Pagalvojome, kad geriausia miestą pažinti per vietinių žmonių patirtį. Jie gali papasakoti ne tik apie Kauno architektūrą, bet ir kauniečių gyvenimą. Šių žmonių dėka, svečiams atsivers tikra, nesuvaidinta ir autentiška miesto dvasia“, – žada svetingumo programos kuratorė Marija Pulokaitė.

Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.


„Kauno literatūros savaitė“: turtingoje festivalio programoje – svečias iš tolimosios Indonezijos

Gegužės 4–8 d. į Kauną literatūros mylėtojus sukvies antrasis tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Festivalio organizatoriai atskleidžia ilgai lauktą turtingą festivalio programą, kuri žada unikalius susitikimus su žymiais Lietuvos ir užsienio kūrėjais – jų geografija yra itin plati.

„Praėjusiais metais, nepabūgę pandemijos, pristatėme pirmąjį festivalį „Kauno literatūros savaitė“, kurį kartu su partneriais organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas. Šiemet sulaukėme naujų iššūkių, tačiau stiprybės teikė tai, jog jutome, kaip buriasi festivalio bendruomenė, su kokiu nekantrumu kauniečiai literatūros mylėtojai laukia skaitymų ir diskusijų. Prie festivalio iniciatyvų įgyvendinimo prisijungė dar daugiau bičiulių – bibliotekų, muziejų, kultūrinių institucijų, tad džiaugiamės galėdami pasiūlyti turtingą festivalio programą. Tiesa, lieka keletas intrigų, kurias atskleisime artimiausiu metu“, – teigė viena iš festivalio iniciatorių ir organizatorių, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė Rūta Eidukevičienė.

Programa perteikia praeities ir dabarties dramatizmą

Festivalio programoje – pasimatymai su žymiais Lietuvos ir užsienio rašytojais, Kauno kūrėjais, jaunaisiais literatais. „Dramatišku Europai laiku kurta programa ne vienu požiūriu perteikia praeities ir dabarties dramatizmą. Viena iš temų, siejančių festivalio dalyvių kūrybą – istorinės permainos ir jų poveikis dabarčiai, sudėtingi kūrėjų apsisprendimai ir visuomenės būsena politinių kataklizmų laikotarpiu”, – apie būsimo festivalio programą pasakojo festivalio meno vadovas Laurynas Katkus.

Šių metų festivalio geografija yra labai plati, bet akcentas dedamas mūsų regiono autoriams iš Latvijos, Estijos, Ukrainos. Serbų rašytojo Dragano Velikičiaus, besižavinčio Czeslawu Miloszu, tekstai liudija, kad Vidurio Europos idėja gali jungti geografiškai nutolusias kultūras. Iš toliausiai šį kartą atkeliauja indonezietis Eka Kurniawanas. Tai – pirmasis didžiulės Pietų Azijos šalies autorius, dalyvaujantis lietuviškame literatūros festivalyje. Vienas žinomiausių šiuolaikinės Indonezijos autorių pristatys į lietuvių kalbą išverstą romaną „Grožis kaip žaizda“, kurio magiškas realizmas lyginamas su Gabrieliu Garcia Marquezu ir Haruki Murakamiu.

Netikėti lietuvių autorių apmąstymai

Lietuvių rašytojų gerbėjams taip pat yra, iš ko rinktis. Nacionalinės premijos laureatė, rašytoja ir dramaturgė Vaiva Grainytė grįžta į gimtąjį miestą pristatyti naująją knygą „Rožės ir bulvės“, kuri iš pačių netikėčiausių perspektyvų apmąsto daugiasluoksnę laimės sąvoką. Po ilgo laiko Kaune lankysis ir kitas Nacionalinės premijos laureatas, visų žinomas ir mylimas rašytojas Saulius Šaltenis. Prozininkės Jurga Tumasonytė ir Sandra Bernotaitė skaitys iš savo Kauno romanų ir diskutuos apie miestą knygose, vaizduotėje ir tikrovėje.

Suburs Europos kultūros sostinių kūrėjus

Festivalio rubrika „Atradimai“ – skirta žadinti skaitytojų smalsumui. Jau minėto Balkanų rašytojo Velikičiaus knygos išleistos aštuoniolika Europos kalbų, tačiau lietuviškai jis prabils pirmą kartą. Poetas, Jotvingių premijos laureatas Dainius Gintalas šioje rubrikoje pristatys savo šiuolaikinės prancūzų poezijos favoritus – Samanthą Barendson ir Gregoire‘ą Damoną.
Anot Rūtos Eidukevičienės, viena iš festivalio misijų – skatinti jaunuosius rašytojus. „Kasmet juos kviečiame į kūrybinio rašymo dirbtuves, rengiame konkursus – pavyzdžiui, „Prix Laurence“ konkursą, kurio laureatai balandžio pabaigoje dalyvaus rezidencijoje Liuksemburge. Jaunuosius autorius išvysime ir šių metų „Kauno literatūros savaitės“ scenose. „Nauji vėjai“ šiais metais virs tarptautiniais. Kartu su kauniečiais juose dalyvaus autoriai iš esamų ir būsimų Europos kultūros sostinių – Ešo, Novi Sado ir Tartu, o po skaitymų visų norinčių lauks atviras mikrofonas.

Nuo dėmesio vaikų literatūrai iki literatūrinių instaliacijų

Daugiau negu pernai bus ir bendruomeninių renginių. Literatūrinis judesys Kaune prasidės jau paskutinėmis balandžio dienomis – pirmą kartą Kaune vyks vaikų literatūros festivalis „Gyvos raidės“, organizuojamas Maironio lietuvių literatūros muziejaus; miestiečių lauks ir literatūrinė ekskursija po Kauno senamiestį (Kaunas In). Šeštadienį į „Knygų laisvę“ kvies antikvariniai knygynai, nepriklausomos leidyklos ir žurnalai – šia akcija siekiama atgaivinti knygių susibūrimo ir gatvės prekybos knygomis tradiciją mieste.
Vienybės aikštėje veiks literatūrinių instaliacijų ir skaitymų erdvė. Viena iš instaliacijų, kurią Kaunui dovanoja Goethe‘s institutas Lietuvoje, – „Išnykstanti siena“. Joje – daugiau nei šimtas citatų lietuvių, vokiečių, ukrainiečių bei kitomis Europos kalbomis, išgraviruotų ant 6 000 medinių kaladėlių. Kitos dovanos apsilankiusiųjų lauks greta įsikūrusioje festivalio bičiulio, Kauno apskrities viešosios bibliotekos (iš)instaliacijoje „Aklas pasimatymas su knyga“.

Tos pačios dienos vakare startuos menų sintezei skirta „Naktinė kavinė“, kurioje KNDT aktorius Motiejus Ivanauskas skaitys Kęstučio Navako kupletus, avangardinės poetų grupės „Orbita“ iš Latvijos lyderis Semionas Chaninas duos muzikalių „garsių žodžių“, o DJs Smetonos rausis lietuviško roko fonduose.

„Pandemijos ir karo laiku pajutome, kaip svarbu turėti bendraminčių ir jaustis bendruomenės dalimi“, – sakė rašytojas ir vertėjas, festivalio programos kuratorius Laurynas Katkus. Kauno literatūros savaitę užbaigs solidarumo su Ukraina ir jos rašytojais vakaras, kuriame tikimasi išvysti keletą žinomų šios šalies autorių.

Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Daugiau informacijos apie festivalį, jo programą ir dalyvius: www.literaturossavaite.lt bei https://www.facebook.com/literaturossavaite/.