Sveikas, Moderniste!

Apie 6000 tūkstančiai pastatų – tiek išlikusių modernizmo objektų suskaičiuojama mieste ir Kauno rajone. Nuo prabangių mūrinių vilų, šventovių, visuomeninių pastatų, mokyklų ir kultūros įstaigų, iki nedidelių medinių namelių. Šie pastatai – tai ne tik vietos oficialiam lankymui, juose mes šiandien gyvename, dirbame, pietaujame, siunčiame ir atsiimame siuntas, studijuojame, mokomės, gydomės ir kuriame savo kasdienybę. Kiekvienas jų savaip įdomus, turtingas istorijomis, atradimais, galintis tapti atviru kūrybinėms ir bendruomeninėms iniciatyvoms. Kiekvienas jų – tai galimybė. Daugeliu atveju, vis dar neišnaudota.

Ką kartu galime padaryti, kad tai pakeistume? Kaip Kaunui sukurti modernistinio paveldo išsaugojimo sėkmės istoriją?

Ką ir kaip mes veikiame?

Projektu siekiame, kad ne tik tarpukario laikotarpis, bet ir fizinis jo palikimas – modernioji architektūra – taptų atminties, tapatybės, dialogo ir kūrybiškumo šaltiniu. Nes kiekvienas iš mūsų gali kurti paveldo vertę!

  • Nuo 2018-ųjų atvėrėme modernizmo paveldo socialinį tinklą – www.modernizmasateiciai.lt. Šioje žinių ir emocinių patirčių kaupykloje siekiame suvienyti aktyvią ir pilietišką modernizmo gerbėjų ir puoselėtojų bendruomenę.
  • Kūrybinių dirbtuvių, ekskursijų, susitikimų ir kitų praktinių veiklų metu klausomės ir dalinamės žiniomis bei gerosiomis patirtimis, kartu siekiame tapti socialiai atsakingais ir mokomės pasakoti apie paveldą.
  • Modernizmo palikimas – tai inspiracija šiuolaikiniam menui. Kviečiame įvairių sričių menininkus tapti modernizmo interpretatoriais, kūrybiškai ir šiuolaikiškai pažvelgti į modernizmo paveldą ir jo istoriją.

Projektu siekiame sužadinti atsakomybę mus supančiai aplinkai, inicijuoti tarptautinius tyrimus bei sugrąžinti Kauno modernizmą į europinį bei pasaulinį kontekstą.

  • 2018-uosius, Europos kultūros paveldo metus pasitikome su tarptautine moksline konferencija „Modernizmas ateičiai”, skirta pažinti XX a. 3-4 deš. Europos modernizmo architektūrinio palikimo įvairovę, sąveikas, panašumus bei individualiuosius bruožus. Kitose konferencijose dėmesį skirsime bendruomenių ryšiui su paveldu, tarptautinėje auditorijoje permąstysime jo ateities scenarijus.
  • 2019 metais organizuojama antroji kasmetinė tarptautinė modernizmo vasaros mokykla. Tai eksperimentinė paveldo laboratorija, siekianti atsakyti į klausimą, kaip kurti šiuolaikiškas erdves, užtikrinant naują gyvenimo kokybę ir išsaugant istorinį modernizmo paveldą Kauno ir Kauno rajono atvejais.
  • Nuo 2019 metų organizuojami tarptautiniai forumai, skirti modernistinių miestų tinklo kūrimui. Kartu su ekspertais iš Asmaros, Berlyno, Braziljos, Gdynios, Le Havro, Rabato, Čandigaro, Tel Avivivo ir kitų modernizmui svarbių pasaulio miestų, forumuose bus sprendžiama, kaip istorinį modernizmo palikimą pasitelkti kuriant tvarų ir gyvybingą šiuolaikinį miestą.
  • 2018 m. bendras Lietuvos kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato projektas – paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas”, 1918-1940 apkeliavusi 5 Europos miestus, „Kaunas 2022” iniciatyva tęs kelionę ir bus pristatoma kitų užsienio šalių meno ir mokslo centrų erdvėse. Parodą lydės paskaitos, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės ir katalogo (anglų kalba) pristatymai.
  • Sudaromi ir leidžiami konferencijų, vasaros mokyklų ir kt. renginių leidiniai.

Vienas iš „Kaunas 2022” projektų – dokumentinio/meninio filmo kūrimas, kuriuo siekiama atskleisti skirtingas modernizmo variacijas pasauliniu mastu. Pasaulyje yra šimtai mažai lankomų vietų, tokių kaip Lvovas, Charbinas, Asmara, kuriose modernizmas suvaidino svarbų vaidmenį formuojant vietos tapatybę. Nepaisant politinių ar kultūrinių skirtumų, visus juos siejo ta pati globali idėja, o šiandien – tas pats palikimas.

Tai didysis programos atidarymo renginys 2022 metais. Jame bus apjungtas modernizmo paveldas, jo idėjos ir urbanistinė miesto aplinka. Modernaus Kauno simbolis – Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, yra vienas iš labiausiai įkvepiančių europietiškų vokiečių ekspresionisto Bruno Taut „miesto karūnos“ idėjos pavyzdžių. Statant bažnyčią, buvo planuojama ją apšviesti galingomis elektros šviesomis. Ši idėja niekuomet nebuvo įgyvendinta. Tarpukariu bažnyčia buvo tik pradėta statyti, o sovietmečiu – paversta radijo gamykla. Šviesų festivalio metu įvairiais konceptualiais sprendimais šis ir kiti miesto pastatai nušvis naujomis spalvomis.

Programos kuratorė:

Viltė Migonytė-Petrulienė

vilte@kaunas2022.eu

Programos koordinatorius

Žilvinas Rinkšelis

zilvinas@kaunas2022.eu