Kaune – išskirtiniai dizaino renginiai: nuo parodų iki pasaulinės reikšmės susitikimų

Martyno Plepio nuotr.

Kaunas šiais metais gali pasigirti ne tik Europos kultūros sostinės titulu, bet ir tuo, kad pamažu tampa tikru dizaino traukos centru. Nuo parodų, festivalių iki pirmą kartą į miestą atvykstančių pasaulinės svarbos tarptautinių organizacijų – artėjančiam rudeniui „Kaunas 2022“ programa „Dizainas laimei“ paruošė ne vieną siurprizą. 

Kaunas yra pirmasis miestas regione, kuriam buvo suteiktas UNESCO Dizaino miesto statusas. Tai – ir svarbus įvertinimas, ir rimtas įsipareigojimas, kurį miestas vykdo itin atsakingai. „Siekiame, kad Kaunas šiais metais dizaino pasaulyje taptų miestu–atradimu,“ – pasakoja „Kaunas 2022“ programos „Dizainas laimei“ kuratorė Donata Jutkienė. „Kartu su partneriais rudenį pasitinkame ruošdami išties turiningą ir išaugusią programą, kurioje – ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir tarptautinei auditorijai aktualūs renginiai, susitikimai ir parodos. Tikimės, kad jie prisidės prie dizaino kultūros populiarinimo tiek mūsų šalyje, tiek ir už jos ribų.“ 

Martyno Plepio nuotr.

Kaune ir Kauno rajone – nauji objektai bei instaliacijos 

Kas pirmiau – gamta mieste ar miestas gamtoje? Apie tai susimąstyti jau rugsėjo 9-25 d. kvies landšafto dizaino festivalis „Magenta“. Kauno ir Kauno rajono gyventojų lauks beveik 20 naujų dizaino, taktinio urbanizmo ir landšafto objektų, kurtų Lietuvos ir užsienio menininkų, architektų ir fotografų. Festivalio programoje – net tik naujų objektų ir meno kūrinių pristatymas, bet technologinio meno instaliacijų paroda bei tarptautinė landšafto dizaino konferencija „Nature. Human. City“. 

Svarbi programos dalis skirta ir jaunajai kartai. 8-12 m. vaikų lauks kūrybiškumo dirbtuvės „Laimingas miestas“, kurias ves dizaineriai Neringa ir Denis Orlenok, o studentai galės sudalyvauti beveik savaitės trukmės užsiėmimuose „Atominė bazė“. 

Atidžiai dairytis verta ir miesto centre - Steigiamojo Seimo aikštėje įsikūrusi net 15-os įmonių, dizaino agentūrų ir mokslo institucijų kurta „K Totem“ skulptūra nuolat atsinaujina. Vizualinį erdvinės skulptūros apipavidalinimą kuria vietos ir užsienio menininkai, taip kūrėjams suteikiant galimybę visuomenei pristatyti savo darbus, o praeiviams – jais pasigrožėti. 

Martyno Plepio nuotr.

Išskirtinės dizaino parodos – kiekvieno skoniui 

Rugsėjo 29 – spalio 22 d. apsilankę Kauno centriniame pašte galės susipažinti su 7-9 deš. Lietuvos grafinio dizaino istorijomis. „Kauno ASORTI: 1964–1984 m. grafinio dizaino istorijos“ ekspozicijoje – lietuvių autorių sukurti plakatai, saldainių ir suvenyrų pakuotės, prekių ženklai, dizainerių vardiniai vokai ir artefaktai. Visi jie ne tik papasakos apie dizaino istorijos procesus, pačius kūrėjus ir jų darbus, bet ir savaip kalbės apie laiką, tapatumą ir tvarumą. 

Tomis pačiomis dienomis Kauno centriniame pašte malonus siurprizas lauks ir porceliano meno mėgėjų. XXI tarptautinė kaulinio porceliano simpoziumo paroda „Porceliano miestas“ dedikuota Kauno miesto porceliano istorijai, post-industrinio keramikos meno tendencijoms. Tarptautinė menininkų komanda pristatys meno kūrinius iš kaulinio porceliano, sukurtus simpoziumo metu naujose VDA Kauno fakulteto keramikos dirbtuvėse. Parodą papildys teminė ekspozicija, apžvelgianti Kauno porceliano istoriją, „Jiesioje“ kurtus porceliano indus ir mažo tiražo dizaino pavyzdžius, Kauno dailės instituto keramikos ir porceliano katedros sukurtus indų, servizų projektus. 

Spalio 1-14 d. bus galima aplankyti unikalią parodą „Austinis menas“ – Kauno menininkų namuose duris atvers kilimų ekspozicija, kurią pristatys menininkai iš Prancūzijos, Austrijos, JAV, Suomijos, Alžyro ir kitų šalių. Lankytojai galės išvysti Vienos secesijai, pirmiesiems art deco laikotarpio metams, modernistiniam laikotarpiui būdingus raštus ir puošybą. 

Martyno Plepio nuotr.

Kaune susitiks svarbiausios pasaulio dizaino organizacijos 

Augantys tarptautiniai ryšiai ir Europos kultūros sostinės titulas į miestą pritrauks ne tik parodas ar festivalius – Kaune pirmą kartą susitiks ir svarbiausios pasaulio dizaino organizacijos: UNESCO Dizaino miestų tinklas, ICoD, BEDA ir EIDD. Spalio 14 d. Kaune vyksiantis Tarptautinių dizaino tinklų forumas koncentruosis į laimingo miesto sąvoką ir kūrimą bei ieškos atsakymo į klausimą, ką galime padaryti, kad žmogus savo aplinkoje jaustųsi pilnavertiškai. Forumo metu vyksiančiose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvaus ir Lietuvos savivaldybių atstovai – kartu su kitais dalyviais jie ieškos originalių būdų spręsti miesto problemas pasitelkiant dizaino siūlomas galimybes. 

„Renginys dėl čia dalyvaujančių organizacijų svarbus ne tik ilgalaikei tinklaveikai – lietuvių dizainerių, urbanistikos, architektūros ir kitų sričių specialistų įsitraukimui, bet ir yra aktualus savo tematika. Manau, kad svarbu ir būtina kalbėti apie miestą ir žmogų, jų tarpusavio sąveiką,“ – pasakoja „Kaunas 2022“ programos  „Dizainas laimei“ kuratorė Donata Jutkienė. 

Visi šie renginiai – dar ne pabaiga. „Dizainas Laimei“ organizatoriai ateityje pažada ne vieną malonų netikėtumą. Sekti renginių programą galima čia. 

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje. 


Karl-Erik Norrman: šiemet labai svarbu ginti Europos vertybes

„Šiemet labai svarbu ginti Europos vertybes – laiku, kai vyksta karas ir priešinamasi demokratijai, žmogaus teisėms, laisvam judėjimui ir taip toliau. Tai bus viena svarbiausių priežasčių, kodėl surengsime šį susitikimą Kaune. Be to, manome, kad reikšminga, jog susitinkame būtent universitete – čia aptarsime, kaip skatinti universitetų vaidmenį Europos kultūriniame bendradarbiavime“, – teigia Europos kultūros parlamento (EKP) įkūrėjas ir generalinis sekretorius, ambasadorius Karl-Erik Norrman. Rugsėjo 8–11 dienomis jis dalyvaus EKP sesijoje Lietuvoje – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ patalpose.

Europos kultūros parlamento sesijos metu Kaune apsilankys EKP nariai, nepriklausomi menininkai, rašytojai, muzikantai, istorikai, filosofai, dizaineriai ir kitų kultūros sričių atstovai iš D. Britanijos, Švedijos, Graikijos, Airijos, Nyderlandų ir kitų Europos šalių. Sesijos metu vyks diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, parodų pristatymai. Visuomenei atviruose renginiuose bus aptariamos temos, susijusios su Europa ir jos kultūra – universitetų vaidmuo Europos kultūros sostinėse, kultūros diplomatija, kultūros vaidmuo karo kontekste ir kiti klausimai. Savaime suprantama, bus prisiminta ir Ukraina – ne tik diskusijose, bet ir parodose. VDU Didžiojoje salėje bus eksponuojama ukrainiečių fotografo Oleksandro Zakleckio paroda.

„Galima sakyti, kad Ukraina šiemet tapo kultūros diplomatijos simboliu. Šiuo sunkiu metu jie atlieka puikų darbą: girdime ir matome, kaip ukrainiečių menininkai pasakoja apie save kaip apie europiečius, demokratus ir t. t. Pats prezidentas V. Zelenskis yra puikus kultūros diplomatas, jis visam pasauliui kalba apie europietiškas vertybes“, – paaiškina vienas iš EKP įkūrėjų K. E. Norrman, taip pat dirbantis dėstytoju Kultūros diplomatijos institute Berlyne. Anot jo, kultūros diplomatija kasmet darosi vis svarbesnė.

EKP generalinis sekretorius negaili gražių žodžių Lietuvai ir Kaunui, kuris šiemet yra Europos kultūros sostinė ir visus metus kviečia į įvairius kultūrai skirtus renginius. „Tai labai gera programa, kurią jūs vykdote labai sunkiu metu, esant daugybei grėsmių ir spaudimui iš jūsų didžiojo kaimyno. Manau, kad lietuvių pasirinkti metodai verti pagyrų. Mūsų šūkis – „Kultūra pirmoje vietoje“, tad tikimės, kad Lietuva ir toliau skirs kultūrai pirmenybę“, – „Kauno Europos kultūros sostinės“ programai komplimentus žeria K. E. Norrman.

Pašnekovas taip pat džiaugiasi, kad Lietuvoje, VDU Žemės ūkio akademijoje spalį vyks tarptautinė konferencija, kurią suorganizuos Europos kultūros sostinių universitetų tinklas. Šis tinklas siekia stiprinti universitetų vaidmenį Europos kultūros sostinių renginiuose.

„Toks bendradarbiavimas yra labai svarbus – jis tikrai įkvėps ir kitus universitetus aktyviau dalyvauti kultūros sostinėse. Šiuo atžvilgiu VDU pranoksta Europos vidurkį. Apskritai, manau, labai svarbu, kad universitetai palaikytų humanitarinius mokslus ir menus savo programose, kad jų vietos neatimtų „tikslesni“ mokslai. Tad skatinčiau VDU imtis stipraus vaidmens skatinant kultūrą ir kultūrinį bendradarbiavimą“, – sako EKP generalinis sekretorius.

Europos kultūros parlamentas buvo įkurtas 2001 m. Strasbūre, Europos Taryboje, siekiant užtikrinti, kad nepriklausomi menininkai būtų išgirsti ir būtų atsvara augančiai technokratijos įtakai. „Etinės ir estetinės vertybės turi būti Europos visuomenės pagrindu. Taip pat teigiame, kad kultūra yra visuomenės šerdis, o kūrybiškumas – žmogiškosios egzistencijos šaltinis. EKP siekia, kad nepriklausomų menininkų balsas būtų pagarsintas, o dialogas tarp menininkų ir kitų kūrybingų žmonių būtų aktyvesnis. Tad sukūrėme EKP kaip forumą, kuris skirtas tęsti šį dialogą jau 28 metus. Galima sakyti, kad šiuo forumu suteikėme globalizacijai žmogiškąją dimensiją“, – teigia K. E. Norrman.

Iš viso EKP turi 160 narių iš 43 Europos valstybių. Parlamentas organizuoja įvairius tarpkultūrinius projektus, pavyzdžiui, tarp muzikantų, filosofų ir vaizduojamojo meno atstovų iš Italijos, Austrijos, Danijos ir kitų šalių. EKP taip pat prisidėjo ir prie politinių pokyčių Europos mastu.

„EKP tyrėjų grupė ištyrė kultūros vaidmenį Europos ekonomikoje. Padarėme išvadą, kad iki tol kūrybinio sektoriaus ekonominė reikšmė buvo nuvertinta. Pristatėme šio tyrimo rezultatus Europos Komisijos pirmininkei. To dėka jau kitais metais ES statistikoje pamatėme, kad kultūrinis ir kūrybinis sektorius sudaro apie 3 proc. viso Europos BVP ir beveik 4 proc. visos darbo jėgos. Kultūros sektoriuje žmonės gauna vidutiniškai mažesnį atlyginimą, nei bendras vidurkis, bet jie yra labai svarbūs“, – pabrėžia Europos kultūros parlamento generalinis sekretorius, pažymėjęs, jog EKP pavyko prisidėti prie pokyčių Europos institucijų darbotvarkėje, skatinti Europos menininkų bendrystę.

Rugsėjo 8–11 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ patalpose, vyks Europos Kultūros parlamento sesija. Sesijos metu, į kurią kviečiami visi kultūros atstovai bei miesto ir šalies bendruomenės nariai, bus svarstomos įvairios aktualios su Europa ir jos kultūra susijusios temos, įskaitant, bet neapsiribojant, universitetų vaidmeniu Europos kultūros sostinėse ir Europos kultūrai apskritai, bei šiuo metu itin aktualūs kultūros diplomatijos ir kultūros vaidmens karo kontekste klausimai.

Tarp EKP įkūrėjų yra buvęs Suomijos užsienio reikalų ministras Pär Stenbäckas, buvęs Švedijos diplomatas, operos dainininkas, tarptautinių santykių profesorius Karl-Erik Norrman, knygos „Europos istorija“ autorius Frederique Delouche ir kiti. Parlamento senatoriai:  Benjaminas Bradshaw – buvęs Britanijos kultūros ministras, Erna Hennicot-Schoepges, buvusi Luxemburgo kultūros ministrė, Memli Krasniqi – buvęs Kosovo kultūros ministras, Ivaylo Znepolski – buvęs Bulgarijos kultūros ministras ir kiti. Tarp buvusių EKP narių – ir anapilin iškeliavę žurnalistė Anna Politkovskaja bei filosofas ir kultūros politikas Leonidas Donskis. Šįmet prie EKP prisijungia VDU Menų fakulteto dekanė profesorė Jurgita Staniškytė, VDU Muzikos akademijos dėstytojas pianistas Rimantas Vingras bei „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Būtina registracija internetu (ČIA). Registracija vyksta iki rugsėjo 6 d.

Renginys vyks anglų kalba.

Išsami renginio programa

Europos kultūros parlamento tinklalapis

Renginys yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Apie Karl-Erik Norrman

Karl-Erik Norrman yra Europos kultūros parlamento (EKP) įkūrėjas ir generalinis sekretorius. EKP yra vienintelis visos Europos lygmeniu inicijuotas tarpdisciplininis forumas, skirtas visų menų sektorių kultūros atstovams. EKP turi apie 160 narių iš 43 Europos valstybių.

Būdamas švedų diplomatu, K. E. Normanas daugiau nei 30 metų dirbo Maskvoje, Pekine, Ženevoje ir Romoje, daugiausia užsienio politikos, prekybos derybų, vystomojo bendradarbiavimo, humanitarinių reikalų ir Jungtinių Tautų klausimais. Dirbdamas ambasadoriumi nuo 1989 m. jis buvo paskirtas dirbti švedų  generaliniu komisaru Ispanijoje, Sevilijoje, „Expo 92“ renginyje 1992 metais. 1994 m. K. E. Norrman tapo Švedijos Užsienio reikalų ministerijos Kultūros departamento vadovu, 1995 m. – naujos tarybos, skirtos Švedijos populiarinimui užsienyje, vykdomuoju nariu. K. Norrman taip pat yra operos solistas (tenoras) ir daugiau nei 30 knygų apie demokratiją, pasaulio demografiją, Vokietiją, Kiniją, Indiją, JT, teatrą, operą, dizainą, maistą ir kitas temas autorius. Jis dalyvauja viešose diskusijose Švedijos, Vokietijos, D. Britanijos, Skandinavijos ir kitų šalių žiniasklaidoje bei tarptautinėse konferencijose. Nuo 2010 m. jis yra kviestinis kultūros diplomatijos dėstytojas Kultūros diplomatijos institute (KDI) Berlyne. Jis taip pat yra tarptautinių tarybų narys, tarp jų – „Place Branding and Public Diplomacy“ (Londonas), KDI (Berlynas), „Vizar architektūros konkursas“ (Sofija), „Music Mind Trust“ (Saseksas), Haraldo Edelstamo žmogaus teisių fondas (Stokholmas), fondas „Love Difference“ (Bjela) ir „Population Matters“ (Londonas).


Kaunas ruošiasi didžiausiam rudens renginiui: Kultūros sostinės programą uždarys „Sutartis“

A. Aleksandravičiaus nuotr.

Operos, elektronikos, džiazo, čiurlioniškų motyvų aidas ir daugiau kaip 150 atlikėjų, aktorių ir šokėjų, kuriančių masišką muzikos ir teatrinių elementų kupiną pasirodymą – taip užbaigti Europos kultūros sostinės metus žada paskutinysis Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos veiksmas „Sutartis“. „Susitarti gyventi ilgai ir laimingai – to linkėsime kauniečiams, visų Europos miestų gyventojams, ir visiems, buvusiems šios nepamirštamos kelionės dalimi“, – sako „Kaunas 2022“ organizatoriai, lapkričio 26-27 d. paruošę ne vieną staigmeną. 

„Šiuolaikinio Kauno mito trilogija – kelionė per tris didžiuosius Europos kultūros sostinės renginius tarsi per tris žmogaus gyvenimo etapus: supratimą, kas esu, savęs priėmimą ir susitarimą būti geresniu sau ir savo bendrapiliečiams, savo miestui“, – unikalų trilogijos konceptą pristato idėjos autorius Rytis Zemkauskas.  

Sausį visos Europos akivaizdoje Kaune įvyko kultūrinis „Sukilimas“ – taip pažymėta ambicingiausio miesto istorijoje projekto pradžia. Gegužę miestą užliejusi „Santaka“ nuteikė menu įkrautos vasaros tempui, o „Sutartis“ lapkričio 26-27 dienomis iš tiesų pakvies sudaryti sutartį su savimi ir savo miestu. 

M. Plepio nuotr.

Žinomi vardai ir daugiau nei 150 atlikėjų 

Didžiojo „Sutarties“ renginio, vyksiančio „Žalgirio“ arenoje, autoriai – Nacionalinės premijos laureatė Zita Bružaitė, režisierius Gediminas Šeduikis, „Auksinių scenos kryžių“ laureatės dramaturgė Daiva Čepauskaitė bei choreografė Agnija Šeiko. Scenoje pasirodys Kauno bigbendas, Šeiko šokio teatro šokėjai,  „Giunter Percussion“, Kauno styginių kvartetas ir kiti. Kartu jie kurs poetišką miesto viziją, pinamą iš faktų, legendų, mitų ir vaizduotės. 

Paklausta, kokiam žanrui būtų galima priskirti šį daugiasluoksnį kūrinį, meninės idėjos autorė ir kompozitorė Z. Bružaitė nustebina. „Tai… baletorija. Pati sugalvojau šį terminą, kuris daugeliui kelia šypseną. „Sutartyje“ įpinsime jau atrastų elementų – tai Kauno Žvėris, stichijos, įvairios geografinės nuorodos, užuominos į praėjusį laiką ir dabartį, miesto kūrimą ir gyvenimą jame – ši gija vienija visus tris spektaklius“, – akies krašteliu į visu pajėgumu vykstantį kūrybinį procesą leidžia dirstelėti Z. Bružaitė. Ji prideda, kad „Žalgirio“ arenoje bus galima išgirsti ir pamatyti čiurlioniškų motyvų, – jie bus jungtis tarp šešių atskirų „Sutarties“, kurioje bus ir operos arijų, ir elektronikos, ir džiazo, ir tautinių motyvų bei viso to darnos, dalių. 

Kitaip nei du pirmieji Kauno mito trilogijos veiksmai, „Sutartis“ vyks uždaroje erdvėje – anot kompozitorės, arenos tūris suteikia laisvės naujiems drąsiems sprendimams. Z. Bružaitė įsitikinusi, kad kiekvienas bilietą į „Sutartį“ spėjęs įsigyti žiūrovas pamatys ir išgirs itin daug, o jo patirčiai neturės įtakos vėjas, lietus ar kitos stichijos. 

Europos kultūros sostinės uždarymo savaitgalį lapkričio 26–27 dienomis Kauną puoš ir įvairiose viešosiose erdvėse įkurdintos šiuolaikinės šviesos instaliacijos, kurios atkeliaus iš kitų Europos miestų ir kultūros sostinių. Sekmadienio vakarą Kauno rajone esančiame Raudondvario dvare įvyks paskutinis „Sutarties“ akcentas, kuris kol kas laikomas paslaptyje. 

Bilietai prekyboje pasirodys jau šią savaitę. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje. 


Baigėsi pirmasis Europos kultūros sostinės pusmetis: rekordiškas lankytojų skaičius ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesys

Santakos šou, Gražvydo Jovaišos nuotr.

Kaunas įpusėja Europos kultūros sostinės metus – virš tūkstančio suplanuotų renginių keičia ne tik miesto, bet ir visos šalies kultūrinį veidą. Nuo rekordiškai didelio lankytojų skaičiaus iki išaugusio žiniasklaidos dėmesio – „Kaunas 2022“ komanda atskleidžia pirmojo pusmečio rezultatus.

„Iki rugpjūčio mėnesio Kaune ir Kauno rajone jau surengta daugiau nei 600 renginių – parodų, spektaklių, festivalių ir koncertų. Skaičiuojame, kad per pirmąjį pusmetį juose apsilankė per 800 000 žmonių, o prie programos įgyvendinimo prisidėjo daugiau nei 6000 profesionalų. Tiesa, džiugina ne tik skaičiai, bet ir kasdien jaučiamas didelis žmonių įsitraukimas. Nuo pat pirmos dienos siekėme, kad tai būtų bendruomenės projektas, kuris į kultūrą įtrauktų kuo daugiau miestiečių, šios srities profesionalų, jaunosios kartos atstovų“, – pasakoja „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Williamo Kentridge‘o paroda. Martyno Plepio nuotr.

Renginiuose – rekordinis skaičius žmonių

Kone labiausiai lauktas ir daugiausiai dėmesio sulaukęs „Kaunas 2022“ programos įvykis – Serbijos menininkės, performanso meistrės Marinos Abramovič vizitas ir retrospektyvinės parodos „Būties atmintis“ atidarymas. M. Abramovič vedamos viešos paskaitos pasiklausyti susirinko 6000 menininkės gerbėjų, o parodą apžiūrėjo virš 25 000 lankytojų. Nemažiau lankomos buvo ir kitos ekspozicijos – pavyzdžiui, iki metų galo veiksiančioje menininko W. Kentridge parodoje „Tai, ko nepamename“ jau apsilankė daugiau nei 27 000 žmonių.

Didžiulio dėmesio sulaukė ir Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos renginiai. Sausį visos Europos akivaizdoje Kaune įvykusį kultūrinį „Sukilimą“ stebėjo virš 150 000 žmonių, o gegužę miestą užliejęs „Santakos“ savaitgalis pritraukė virš 300 000 kultūros entuziastų.

„Džiugina ne tik kauniečių įsitraukimas, bet ir tai, kad miestas vis įdomesnis tarptautinei auditorijai. Iki liepos Kaune jau apsilankė apie 20 000 turistų. Manau, kad žinomi vardai, Kultūros sostinės įvykiai padėjo pasiekti Europos šalių gyventojus. Svečiai iš užsienio domisi Kauno modernizmu, parodomis, duris atvėrusiu ukrainiečių kūrybininkams skirtu „CulturEUkraine“ centru. Sulaukiame daug vokiečių, italų bei kaimyninių šalių – Lenkijos, Latvijos, Estijos gyventojų. Smagu, kad į Kauną vis dažniau atvykstama ne pusdieniui, o visam savaitgaliui ar kelioms dienoms – čia galima rasti vis daugiau veiklų“, – pasakoja Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis.

Festivalio „Audra“ uždarymas, Martyno Plepio nuotr.

Išaugęs žiniasklaidos dėmesys

M. Reinikio teigimu, būtent Europos kultūros sostinės tema labiausiai figūravo ir užsienio žiniasklaidoje. „Per šį pusmetį Kauną aplankė 144 žurnalistai iš 19 šalių. Buvo rengiami straipsniai, interviu, reportažai, kurie pasiekė dideles užsienio auditorijas.“

Apie „Kaunas 2022“ rašyta net 62 šalyse, tarp kurių ne tik Europos valstybės, bet ir JAV, Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kanada, PAR ar Singapūras. Apie Kauną sužinojo tokių žiniasklaidos portalų kaip BBC, CNN, TIME, „The Guardian“, „The Telegraph“, „Deutsche Welle“, „Financial Times“ skaitytojai.

Marinos Abramovič paskaita, Martyno Plepio nuotr.

Artėjant rudeniui – dar daugiau kultūros

Anot „Kaunas 2022“ vadovės V. Vitkienės, įspūdingi pirmojo pusmečiui rezultatai – dar ne pabaiga. „Šie skaičiai atspindi tik sausio – birželio mėnesių statistiką. Vasarą kvietėme į daugybę renginių – elektroninės muzikos festivalį „Audra“, scenos menų festivalį „ConTempo“, „Istorijų festivalį“. Galiausiai, prieš akis – renginių kupinas ruduo. Tad tikimės, kad dar pozityvesniais rezultatais galėsime pasidalinti jau 2023 m. pradžioje.“

Sparčiai artėjantis ruduo į Kauną išties atneš dar daugiau kultūrinių patyrimų. Iki pat lapkričio galo tęsis vasarą prasidėjęs daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį gaivinantis „Istorijų festivalis“, Kauno geto istoriją pristatanti Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“, bus atidaroma Yoko Ono kūrybai skirta ekspozicija „Laisvės pažinimo sodas“, įvyks pasaulį apkeliavusios juostos „Klostės“, skirtos Kauno modernizmui, premjera, miestiečių pamiltas „Fluxus festivalis“.

Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.


Ilgai lauktas įvykis Lietuvoje – rudenį atidaroma pasaulinio garso menininkės Yoko Ono paroda „Laisvės pažinimo sodas“

Yoko Ono

Rugsėjo 10 d. Kauno paveikslų galerijoje atidaroma pasaulinio garso menininkės Yoko Ono paroda „Laisvės pažinimo sodas“, kurioje bus pristatomi konceptualaus meno kūriniai, instaliacijos, objektai, eksperimentiniai filmai, performansai, garso ir tekstiniai kūriniai. Belaukdami parodos Kauno gyventojai ir jo svečiai dar turi galimybę aplankyti ir šiuo metu Lietuvos banko Kauno skyriuje veikiančią Yoko Ono instaliaciją „Ex It“, kuri yra retrospektyvinės parodos įvadinė dalis ir veiks iki rugsėjo 11 d.

Yoko Ono (g. 1933 m. Tokijuje) karjerą pradėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje Niujorko avangardinio meno scenoje. Ji artimai bendradarbiavo su Fluxus judėjimo pradininku Jurgiu Mačiūnu, o jos pirmoji personalinė paroda (kurioje rodyti darbai iš serijos „Paveikslų instrukcijos“ (angl. „Instruction Paintings“)) vyko 1961 m. J.Mačiūno ir A. Šalčio įsteigtoje „AG“ galerijoje Niujorke. Greta novatoriškos tapybos ir performansų, vėliau ji pradėjo kurti objektus, filmus, erdvės instaliacijas, burti kitus kūrėjus bendriems veiksmams, kviesti publiką aktyviai įsitraukti į meno procesus. Performansuose ir kituose kūriniuose Yoko Ono kelia feminizmo judėjimui svarbius moters kūno, jos įgalinimo visuomenėje klausimus. Menininkės vardas taip pat neretai siejamas su pacifizmo judėjimu, neprarandančiu aktualumo ir šiandien.

Viena pagrindinių Yoko Ono kūrybos medžiagų – idėjos. Jos gali būti rimtos ar žaismingos, utopinės ir poetiškos, išreiškiamos žodžiais ar veiksmais, realizuojamos objektų, instaliacijų pavidalais ar tiesiog žiūrovų vaizduotėje. Yoko Ono kūryba politiška ir visuomeniška, neprarandanti aktualumo, nes skatina kritiškai vertinti aplinkinį pasaulį, pasitelkiant meno kalbą ir priemones aktyviai reikšti savo poziciją svarbiais sociopolitiniais klausimais. „Laisvės pažinimo sodas“ kviečia susipažinti su įvairialype Yoko Ono kūryba ir kartu mąstyti apie gyvenimo rimtį, žaismingumą ir vaizduotės galias.

Parodą organizuoja Šiuolaikinio meno centras kartu su šiuolaikinio meno muziejumi „Serralves“ (Portas, Portugalija) ir menininkės studija „Studio One“ (Niujorkas, JAV), o kuruoja ilgametis Yoko Ono bičiulis, Jurgio Mačiūno ir Fluxus judėjimo parodų kuratorius Jon Hendricks. Tai – 2020 m. „Serralves“ muziejuje eksponuotos parodos tąsa, specialiai adaptuota Kaunui, gimtajam Jurgio Mačiūno miestui. Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Paroda veiks iki šių metų gruodžio 4 dienos.


Renginio „Pėdos marių dugne“ režisierė: be praeities esame niekas

Lipantys iš vandens, Gražvydo Jovaišos nuotr.

„Pėdos marių dugne“ – jau tradicija tapęs renginys, skirtas atminti prieš kiek daugiau nei 60 metų užlietų pakaunės kaimų ir čia gyvenusių žmonių istorijas. Kiekvienais metais „Pėdos marių dugne“ vienai dienai kviečia tapti nuskendusių kaimų gyventojais, įsiklausyti į gyvavusias legendas ir tradicijas.

„Atmintis turi gyvuoti, be praeities esame niekas, esame tušti. Turime bent jau apgraibomis žinoti, kokioje vietoje gyvename, kokios ten buvo dainuojamos dainos“, – įsitikinusi renginio režisierė Eglė Kuzmickienė. Su ja kalbamės apie ypatingą Samylų vietovę, kasmet nustebinantį renginį ir tai, kodėl prisiminti istoriją – būtina.

Lipantys iš vandens, Gražvydo Jovaišos nuotr.

Užlieti kaimai ir lig šiol gyva atmintis

Samylų įlanka mena šiandien jau sunkiai suvokiamus įvykius. Prieš 63 metus, statant Kauno hidroelektrinę, buvo užtvenktas Nemunas, o marių dugne atsidūrė daugiau nei 700 sodybų. Savo vaikystę, puoselėtas tradicijas iki šiol mena nemaža dalis Samylų ir kaimyninių vietovių gyventojų.

Nors „Pėdos marių dugne“ skirtos prisiminti jautrų įvykį, dažno sulyginamą tremčiai, programos organizatoriai nelinkę akcentuoti tik skaudžios istorijos vingio pusės. „Nesame linkę gedėti, liūdnų įvykių mūsų gyvenimuose ir taip daug,“ – pasakoja E. Kuzmickienė.

„Iš kitos pusės, visada jautru prisiliesti prie to, kas buvo, prie istorijos, ypač, kai ji susijusi su konkrečiais žmonėmis, kuriuos pažįsti. Kartais žmonės po renginio prieina ir dėkoja, prisimena, kad čia gyveno jų tėvai. Turime dar gyvą tradiciją, tad mums, organizatoriams, belieka ją skleisti. Stengiamės prisiminti įvairius vietovės aspektus – tai vestuves, tai sielininkus, kareivius. Visgi šiais metais, bendradarbiaudami su „Kaunas 2022“, grįžtame prie pradžios – papasakosime, ką reiškia „Pėdos marių dugne“, kokia šio įvykio istorija“, – pasakoja renginio režisierė E. Kuzmickienė. „Mūsų misija ne tik puoselėti tradicijas, bet ir skleisti žinią, priminti. Juk daug kas net nežino, kaip atsirado Kauno marios, kiek žmonių, kiek likimų tai palietė. Tokia jau ta žmonija – keliaujame, žavimės piramidėmis ar faraonų gyvenimais, tačiau kartais pamirštame, kas vyksta mūsų namuose“.

Į klausimą, kodėl svarbu prisiminti šį istorinį įvykį, E. Kuzmickienė atsako klausimu: „O kodėl svarbu minėti Sausio 13-ają, Birželio 14-ąją? Retas lietuvis yra pasaulio pilietis, tai labiau būdinga jaunajai kartai.  O vyresnioji karta įsikibusi į savo namus, savo kraštą. Galbūt tai senoviškas požiūris, bet taip jau yra. Negalime nuo to pabėgti, todėl svarbu, kad vaikai atėję į renginius, vykstančias etno mokyklėles dainuoja, kažkas lieka ir jų viduje. Šiandien šią vietovę supa marios ir nuostabios apylinkės: regioninis parkas su savo augalija, gyvūnija, Dubravos miškas, pažintiniai takai, gamtos paveldo objektai. Jei Kauno rajonas laikomas smaragdiniu, tai Samylai yra smaragdų centras. Tai – jau visai kitas gyvenimas, bet prisiminti praeitį, man atrodo svarbu ir reikalinga,“ – svarsto E. Kuzmickienė.

Lipantys iš vandens, Gražvydo Jovaišos nuotr.

Programoje – dirbtuvės, koncertai ir istorijos aidas

„Pėdos marių dugne“ programoje – nuo jungtinio bendruomenės ir profesionalų pasirodymo iki dirbtuvių ir koncerto. Visgi didžiausias dėmesys bus skiriamas priminti čia gyvenusiųjų istorijas bei tradicijas.

„Šiemet renginys nustebins unikalia programa – pirmoji jos dalis „Kelias namo“ kuriama kartu su „DixXband“ bei Leonardu Pilkausku, puikiai žinomu muzikos pasaulyje. Projektas sudėtingas, nes bendruomenės atlikėjai dainuos pagal gyvą muziką. Mėgėjų kuriamas pasirodymas susijungs su profesionalia patirtimi, laukia ypatingas reginys su muzikos, teatriniais elementais. Pasirodyme muzikinius kūrinius atliks „Lietuvos balso“ laimėtoja Milėja Stankevičiūtė, aktorė Edita Niciūtė, folkloro ansamblis „Samylų senoliai ir vaikaičiai“, moterų choras „Žaisa“. Vėliau laukia  grupių Tautumeitais (Latvija), Biplan pasirodymai, A. Gotesmano ir grupės kuriamas lazerių ir būgnų šou. Renginių metų vyks edukacijos įvairaus amžiaus lankytojams“.

Anot E. Kuzmickienės, bendruomenė aktyviai prisideda prie renginio organizavimo, ruošiasi pasirodyti ir šių metų programoje. „Bendruomenė veikia noriai, su dideliu džiaugsmu. Žinoma, dirbti su mėgėjais kiek sunkiau nei su profesionalais. Pastariesiems pasakai sumanymą ir jis išpildomas, o su bendruomene daugiau repetuojame, kalbamės. Kartu kurti pasirodymus be galo įdomu. Džiugu, kad renginį aktyviai palaiko ir Kauno rajono savivaldybė, atvyksta ne tik kauniečiai, bet ir svečiai iš užsienio.“

Anot režisierės, kasmet vykstantis renginys – siurprizas ne tik atvykstantiesiems, bet ir patiems organizatoriams bei dalyviams: „Kiekvienas renginys yra kaip nutikimas. Pavyzdžiui, atsimenu pasiruošimą renginiui „Legendos iš marių dugno“. Pasiuvome 25 didžiules lėles, kurios siekė 3 m aukštį. To surepetuoti beveik neįmanoma, nes renginį kuria apie 60-70 žmonių – tinkamos vietos ar laiko repeticijoms, bendram susibūrimui dažnai, paprasčiausiai, nėra. Viskas vyksta organiškai. Taip bus ir šiemet. Atrodo, kad viską jau padarėme, bet nerimas lieka iki paskutinės minutės“, – jausena likus mažiau nei savaitei iki renginio dalinasi E. Kuzmickienė.

Renginys „Pėdos marių dugne“ vyks rugpjūčio 27 d., 17 val. Samylų poilsiavietėje. Daugiau informacijos apie renginį galima rasti čia arba facebook puslapyje.

Lipantys iš vandens, Gražvydo Jovaišos nuotr.

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.


Kaune išskirtinį koncertą surengs visame pasaulyje pripažintas Didžiosios Britanijos Karališkasis filharmonijos orkestras

Royal Philharmonic Orchestra, B. Wright nuotr.

Ateinantis ruduo kauniečiams ir miesto svečiams žada pažerti gausybę kultūros renginių bei koncertų, o kai kurie iš jų bus išties nepakartojami bei unikalūs, suteikiantys šansą iš arti pamatyti ir išgirsti pasaulinio lygmens muzikinius kolektyvus. Vienas tokių – išskirtinis tarptautinis projektas-koncertas, kurį kartu su garsiuoju „Royal Philharmonic Orchestra“ rengia Kauno valstybinė filharmonija ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“.

Karališkasis filharmonijos orkestras (Royal Philharmonic Orchestra) yra tituluojamas nacionaliniu Didžiosios Britanijos simfoniniu orkestru, kuriam nuo pernai vadovauja charizmatiškas, tarptautinį pripažinimą pelnęs dirigentas Vasilij Petrenko. Pirmą kartą Kaune viešėsiantis orkestras „Europos kultūros sostinės“ publikai dovanos specialią programą, kurią atliks kartu su Kauno valstybiniu choru ir fortepijono virtuozu iš Makedonijos Simonu Trpčeskiu.

76-ąjį gimtadienį pasitinkantis „Royal Philharmonic Orchestra“ yra Jungtinės Karalystės muzikinio gyvenimo lyderis, kurio misija – praturtinti klausytojų gyvenimus tobula ir patrauklia orkestrinės muzikos patirtimi. Kiekvieną sezoną orkestras surengia apie 200 koncertų ir turi daugiau nei pusę milijono gerbėjų visame pasaulyje. Platus kolektyvo repertuaras pasiekia pačią įvairiausią auditoriją: orkestras žengia koja kojon su šiuolaikinio gyvenimo tendencijomis, bendradarbiauja su populiariosios muzikos atlikėjais, yra įrašęs vaizdo žaidimų, kino filmų ir televizijos laidų garso takelių. Kolektyvas yra gerbiamas kultūros ambasadorius, aktyviai koncertuoja užsienyje, pasirodo didžiausiose pasaulio koncertų salėse ir prestižiniuose tarptautiniuose festivaliuose. Viso pasaulio scenose itin laukiamas kolektyvas siekia, kad orkestrinė muzika taptų šiuolaikinės visuomenės pagrindu ir būtų prieinama kuo platesnei, o tuo pačiu – įvairesnei auditorijai. Siekdamas šio tikslo, 1993 m. orkestras pradėjo „RPO Resound“ – novatorišką ir apdovanojimus pelniusią bendruomenės švietimo programą. Tai buvo pirmasis Jungtinės Karalystės orkestras, įkūręs savo įrašų kompaniją, kuri šiandien naudoja pažangiausias skaitmenines technologijas, o kiekvienais metais jų įrašytos muzikos atsisiuntimų skaičius pasiekia apie 30 milijonų. Orkestras vis aktyviau veikia internete ir socialiniuose tinkluose, suteikdamas auditorijai galimybę bendrauti su kolektyvu ir mėgautis ne tik jų pasirodymais, bet ir užkulisių gyvenimu.

S. Trpčeskis

Solo fortepijono partiją atliksiantis pianistas S. Trpčeskis yra liaupsinamas ne tik dėl savo įsimintino virtuoziškumo ar ypatingos išraiškos, bet ir dėl charizmatiškų pasirodymų scenoje. Prieš dvidešimt metų pasirodęs tarptautinėje scenoje kaip BBC naujosios kartos atlikėjas, jis neįtikėtinai sparčiai kilo karjeros laiptais. Itin pageidaujamas pianistas bendradarbiauja su daugiau nei šimtu orkestrų keturiuose žemynuose bei dirba su pasaulinio garso dirigentais. S. Trpčeskis solinius rečitalius grojo didžiosiose salėse Niujorke, San Franciske, Vašingtone, Londone, Paryžiuje, Amsterdame, Milane, Miunchene, Prahoje, Hamburge, Bilbao, Stambule, Dubline ir Tokijuje. Nuo pat debiuto garsiojoje „Wigmore Hall“ 2001 m., jis išliko nuolatinis šios prestižinės vietos svečias. Kaip kamerinės muzikos atlikėjas kartu su violončelininku Danieliu Mülleriu-Schottu nuolat koncertuoja Aspeno, Verbjė, Risioro, Bergeno, Baltijos jūros ir kituose festivaliuose. S. Trpčeskis bendradarbiavo su tokiomis įrašų kompanijomis, kaip „EMI Classics“, „Avie Records“, „Wigmore Hall Live“, „Onyx Classics“, o šiuo metu jis dirba kartu su „Linn Records“. Jo įrašytos kompaktinės plokštelės 2002, 2010 ir 2011 m. pelnė „Gramophone“ apdovanojimus.

Bene žinomiausiam senojo žemyno orkestrui talkininkausiantis Kauno valstybinis choras profesionalią meninę veiklą pradėjo 1969 m. Nuo pirmųjų dienų jam vadovavo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, profesorius Petras Bingelis. Prieš metus choro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu tapo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, profesorius Robertas Šervenikas. Choras yra atlikęs kone tris šimtus pasaulinės klasikos lobynui priklausančių didelės apimties vokalinių instrumentinių kūrinių nuo viduramžių iki moderniosios muzikos. Kolektyvas yra surengęs daugiau kaip 3000 pasirodymų Lietuvoje ir svetur. Berlyno stadione jo atliekamos Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“ klausėsi virš 75 tūkstančių žmonių, o Georgo Friedricho Händelio oratoriją „Mesijas“ choras yra atlikęs daugiau nei 80 kartų. Lietuvos koncertų salėse kolektyvas žinomas kaip užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų atlikėjas. Su žymiausiais Lietuvos dirigentais – Jonu Aleksa, Sauliumi Sondeckiu, Juozu Domarku, Gintaru Rinkevičiumi, R. Šerveniku ir jų vadovaujamais Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Lietuvos operos ir baleto teatro simfoniniais bei Lietuvos kameriniu orkestrais choras parengė daugiau kaip 250 premjerų.

V. Petrenko, B. Wright nuotr.

Išskirtiniam „Royal Philharmonic Orchestra“ ir jo scenos partnerių koncertui Kaune diriguos kolektyvo muzikos vadovas V. Petrenko. Greta vadovavimo prestižiniam kolektyvui jis taip pat yra Europos Sąjungos jaunimo orkestro vyriausiasis dirigentas, dirbo vyriausiuoju dirigentu Karališkajame Liverpulio filharmonijos orkestre, Oslo filharmonijos orkestre, Didžiosios Britanijos nacionaliniame jaunimo orkestre, yra daugelio žinomų pasaulio orkestrų kviestinis dirigentas. V. Petrenko dirigavo Berlyno filharmonijos, Bavarijos radijo simfoniniam, Leipcigo koncertų salės, Romos Šventosios Cecilijos nacionalinės akademijos, Prancūzijos nacionaliniam, Čekijos filharmonijos, NHK Japonijos simfoniniam ir Sidnėjaus simfoniniam orkestrams, o Šiaurės Amerikoje vadovavo Filadelfijos, Los Andželo filharmonijos, Klivlendo orkestrams, San Francisko, Bostono, Čikagos bei Monrealio simfoniniams orkestrams, dalyvavo Edinburgo ir „Grafenegg“ festivaliuose, dažnai pasirodydavo „BBC Proms“ renginiuose. Jis taip pat dirigavo Glaindborno operos festivalio, Paryžiaus nacionalinės operos, Ciuricho operos, Bavarijos valstybinės operos ir Niujorko „Metropolitan Opera“ scenose. Dirigento biografiją puošia su Karališkuoju Liverpulio filharmonijos orkestru įgyvendinti Dmitrijaus Šostakovičiaus, Sergejaus Rachmaninovo ir Edwardo Elgaro simfoninių ciklų įrašai, kurie sulaukė pasaulinio pripažinimo, taip pat – įrašai su Oslo filharmonijos orkestru.

Europos kultūros sostinės svečius neabejotinai sužavės ne tik puikūs išskirtinio „Royal Philharmonic Orchestra“ koncerto atlikėjai, bet ir išradingai parinkta vakaro programa. Pirmasis koncerto kūrinys – Sergejaus Prokofjevo „Klasikinė simfonija“, sukurta tarsi muzikinis pokštas. Kai amžininkai buvo jau įpratę prie „chuliganiško“ kūrėjo stiliaus, jis sukūrė simfoniją, grįstą Josepho Haydno ir Wolfgango Amadeuso Mozarto stilistika. Tai – pirmasis S. Prokofjevo kūrinys, sukurtas nenaudojant fortepijono. Kalbėdamas apie kūrinio pavadinimą kompozitorius sakė: „Visų pirma – taip paprasčiau. Antra – kaltas mano išdykėliškas būdas, norėjau paerzinti žąsis. Ir dar – slapta viltis, kad galų gale aš būsiu teisus – simfonija iš tiesų taps klasikine.“

Genialus improvizatorius, klausytojų akyse kuriantis tobulas muzikines pilis ir sau pačiam reiklus menininkas – visi šie Ludwigui van Beethovenui taikomi epitetai puikiai sutelpa į vieną kūrinį – Fantaziją fortepijonui, chorui ir orkestrui, kurią svečiai iš Londono atliks su Kauno valstybiniu choru ir pianistu Simonu Trpčeskiu. Šis pakilus himnas kūrybos dvasioms tapo tikru legendinės IX L. van Beethoveno simfonijos šaukliu, ką klausytojai supras iš karto, tik suskambus sparnuotai solo fortepijono melodijai.

Koncertą vainikuos suomių kompozitoriaus Jeano Sibeliuso antroji simfonija, kūrinys, apie kurio gimimą autorius kalbėjo taip: „Regis, pats Aukščiausiasis mėto iš dangaus skliauto mozaikos akmenėlius ir leidžia man juos sujungti į vieną visumą.“ Greitai klausytojų širdis užkariavusi simfonija – didinga ir svari garsų mozaika, užsibaigianti kūrybą šlovinančia apoteoze.

Royal Philharmonic Orchestra, B. Wright nuotr.

Kiekvienas, mėgstantis kokybišką simfoninę muziką ar norintis iš arčiau susipažinti su šio žanro didybe ir užburiančiu instrumentų skambesiu turės puikią progą tai padaryti, nes bilietai į vieną ryškiausių šių metų Lietuvos muzikinių įvykių jau parduodami. Kad ir kokia maloni būtų vasara, ji netruks prabėgti, o malonius jos šilumos atgarsius klausytojai tikrai pajus spalio 12 d. apsilankę išskirtiniame „Royal Philharmonic Orchestra“ koncerte Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Kas: Išskirtinis „Royal Philharmonic Orchestra“ koncertas Kaune

Kur: Kauno „Žalgirio“ arenoje

Kada: Spalio 12 d., trečiadienį, 19 val.


Apkeliavęs pasaulį, į Kauną sugrįžta filmas „Klostės“ – odė miesto modernizmo architektūrai

M. Plepio nuotr.

Virš 60 aktorių, dar tiek pat filmavimo padėjėjų ir rekvizito gamintojų, 16 lokacijų, 70 žmonių komanda, kūrusi stop kadro animaciją, keli šimtai kituose filmo procesuose dalyvavusių kauniečių ir 67 minutės magiškos kelionės po miesto istorijas. Tokiais skaičiais galima pristatyti menininkės Aideen Barry režisuotą filmą „Klostės“. Apkeliavusi pasaulį, Kauno modernizmo įkvėpta juosta, grįžta namo – jau rugsėjį ją bus galima pamatyti kino teatre „Romuva“.

M. Plepio nuotr.

Odė Kauno modernizmo architektūrai

„Klosčių“ idėja kilo dar 2017 m., kuomet „Kaunas 2022“ komanda modernistinę architektūrą nutarė įprasminti specialiame filme. Šis kūrybinis procesas buvo patikėtas pripažintai Airijos menininkei Aideen Barry, prestižinio „Golden Fleece“ apdovanojimo laureatei, kurios darbai eksponuojami muziejuose, šiuolaikinio meno centruose ir privačiose galerijose visame pasaulyje.

A. Barry pasiūlė įveiksminti Kauno pastatus per judančius paveikslėlius – vaizdas sukonstruotas įvairiomis animacijos ir videomontažo technikomis, sudėtas iš tūkstančių nuotraukų. Keletą metų didžiulė miesto komanda rinko idėjas, kūrė vizualinius elementus: vaizdą, garsą, judesį. Menininkė rėmėsi miestiečių papasakotomis istorijomis, kauniečiai tapo ir filmo veikėjais.

M. Plepio nuotr.

Rezultatas – unikalus 67 minučių trukmės juodai baltas nebylus filmas – odė Kauno modernizmo architektūrai, matomiems ir nematomiems miesto sluoksniams, tikroms, pamirštoms ir įsivaizduojamoms istorijoms. Žiūrovą A. Barry kviečia klaidžioti po Kauno pastatus, žvalgytis po interjero detales, pastebėti miesto laiptines, langus, duris, kurie, nors matomi kasdien, filme atsiveria naujomis spalvomis.

Anot filmo komunikacijos specialistės Ritos Stanelytės, filme žiūrovas pamatys Kauno pastatus visiškai kitokius, kitais pavidalais ir masteliais. „Žiūrovas, eidamas žiūrėti filmo, turėtų nesitikėti nieko, o kartu ir tikėtis labai daug. Filmas pasižymi detaliu atidumu architektūriniams akcentams, yra kupinas humoro, tai odė Kauno tarpukario modernizmui. Juostos išskirtinumas yra ir tai, kad ji buvo sukurta ne vienos režisierės – menininkė Aideen Barry tik vadovavo visam paradui, o filmo scenarijų, medžiagą, rekvizitą, specialiuosius efektus, personažus kūrė bendruomenė – kauniečiai. Tai yra svarbiausia ir nuostabiausia šio filmo dalis“.

M. Plepio nuotr.

Po filmo pristatymo užsienio auditorijai – skrydžių į Kauną paieškos

„Su niekuo nesulyginimas filmas. Kiekvienas filmo kadras talpina tiek daug, kartu nė vienas kadras nėra bergždžias. Įspūdį daro ir Kauno miesto bendruomenės įtrauktis“ – tokiais žodžiais apie juostą atsiliepia tarptautinio Galway filmų festivalio programos vadovas William Fitzgerald. Filmas jau apkeliavo Airijos, Kanados architektūros ir dizaino filmų festivalius, prestižinį Londono architektūros festivalį.

„Premjera pažadino ne tik netradicinio kino mėgėjų susidomėjimą, bet ir atkreipė dėmesį į Kauno architektūrą, unikalų jo sluoksnį. Po filmo peržiūros žmonės pradėjo žvalgytis skrydžių į Lietuvą, domėjosi miesto istorija, kultūriniais renginiais. Labai džiaugiuosi, kad filmas pagaliau grįžta į Kauną ir bus pristatytas vieninteliame kino teatre mieste – duris po rekonstrukcijos atvėrusioje „Romuvoje“, – džiaugiasi „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.

M. Plepio nuotr.

Filmo premjera su išankstine registracija vyks rugsėjo 21 d. Nespėję užsiregistruoti, filmą išvysti galės ir rugsėjo 22-24 d. Šiomis dienomos „Romuvos“ foje žiūrovus taip pat pasitiks specialiai šiam filmui pristatyti Aideen Barry, Povilo Vincento Jankūno ir Mindaugo Barnatavičiaus kurta patyriminė instaliacija. Įsigyti bilietus bus galima nuo rugsėjo pradžios, „Romuvos“ kino teatro internetinėje svetainėje.


Japoniškos muzikos koncertas. Tsugaru shamisen & taiko

Šiais metais Lietuva ir Japonija mini draugiškų ryšių 100 metų jubiliejų, tad kviečiame kartu atšvęsti šią sukaktį ir sudalyvauti išskirtiniame japoniškos muzikos koncerte, kuris vyks Kaune rugsėjo 2 d. 18:00 val. Verslo lyderių centre BLC , D korpuso pirmo aukšto fojė (K.Donelaičio g. 62).

Koncerte pasirodys tradicinio japoniško tristygio instrumento Tsugaru shamisen atlikėjas Hibiki Ichikawa (Japonija) kartu su savo mokiniu Luke Burns (Didžioji Britanija).

Koncertas nemokamas, vietų skaičius ribotas. Išankstinės registracijos nėra.

Hibiki Ichikawa yra Tsugaru shamisen atlikėjas, jau virš 15 metų grojantis šiuo unikaliu ir savo skambesiu užburiančiu tradiciniu japonišku muzikos instrumentu. Nuo 2011-ųjų Hibiki gyvena Londone, kur užsiima kūrybine veikla ir rengia pasirodymus tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek visoje Europoje. Hibiki Ichikawa yra oficialiai pripažįstamas vienas didžiausių Tsugaru shamisen talentų, o šio grojimo meno jis moko ir savo mokinius, kartu su įvairiais kitų sričių atlikėjais kuria bendrus projektus. 2016-aisiais Hibiki dalyvavo BAFTA apdovanojimą pelniusio animacinio nuotykių filmo “Kubo ir stebuklingas kardas” muzikinio takelio kūrime.
Tai bus pirmasis Hibiki Ichikawa apsilankymas Lietuvoje.

Luke Burns – tradicinio japoniško instrumento Tsugaru shamisen bei japoniškų būgnų taiko atlikėjas. Luke jau ketverius metus mokosi pas Hibiki Ichikawa, vienintelį profesionalaus Tsugaru Shamisen instrumento atlikėją Europoje, o taiko būgnų meno jis mokosi pas Liz Walters “Tamashii” būgnų mokykloje Londone. Kartu su dar vienu Hibiki Ichikawa mokiniu, Joshua Green, Luke yra dueto “Denshonen” narys.
Tiek Hibiki Ichikawa, tiek Luke Burns yra oficialūs “NIKE” sportinių batelių “DUNK” serijos ambasadoriai.

Kviečiame pasimėgauti tradicinių japoniškų intrumentų skambesiu!

Renginio organizatorius: Japonijos ambasada Lietuvoje


„Nemuno7“ atidaroma ketvirtoji „Takių kūnų“ parodų ciklo dalis

Buvusiame laive-žemkasėje „Nemuno7“ atidaroma ketvirtoji parodų ciklo „Takūs kūnai“ dalis „Agentai“. Joje pristatomas menininkės Anastasios Sosunovos kūrinys. Parodos atidarymas – rugpjūčio 26 d. 17 val.

„Nemuno7“ yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Jau priešpaskutinė šį sezoną paroda žemkasėje kviečia šiek tiek ironiškam žvilgsniui į kartais galbūt aklą tradicijų laikymąsi, Lietuvos liaudies meno istoriją ir karantino priemonių poveikį kūrybiškumui.

Anastasios Sosunovos video kūrinys „Agentai“ buvo kuriamas 2020 m. pavasarį, kurį, kaip ir visas pasaulis, Lietuvoje pasitikome griežtame karantine. Vis iš naujo lankydama ir filmuodama viešosiose erdvėse esančias tradicines iš medžio drožtas skulptūras su tam regionui būdingais motyvais, menininkė stebi, kaip miškuose ir parkuose spontaniškai atsiranda lankytojų sukurtas liaudies menas ir laikinos struktūros.

Tyrinėdama liaudies meno atgimimo ir vietinio kūrybiškumo apraiškas, kūrinio protagonistė užmezga dialogą su medžio drožėju, su kuriuo dalinasi savo įtarimais dėl skulptūrų autorystės bei bando sužinoti, kas slypi už visų šių etninės vaizdinijos ir mitų atkūrimo iniciatyvų. Besikalbėdami apie tai, ar autorystę įmanoma paskleisti po ištisą virtinę artefaktų, naudojamų mūsų sumanymams realizuoti, automobilyje sėdintys pašnekovai tyko veiksmo vietoje pasirodant „agento“.

Savo tarpdisciplininėje meno praktikoje Anastasia Sosunova (g. 1993 m. Visagine) pasitelkia videomeną, instaliaciją, skulptūrą, grafiką ir tekstus. Naudodama asmenines istorijas, vietas įrėminančius vaizdus bei subtilius materialius gestus, kuriuos žmonės palieka savo gyvenamoje aplinkoje, autorė kuria platesnes istorijas apie ateities bendruomenes ir tapatybes. Jos darbai neseniai buvo pristatyti SixtyEight Art Institute Kopenhagoje (2022); Brittos Rettberg galerijoje Miunchene; Screens Series programoje New Museum, Niujorke; Prospectif Cinéma programoje Centre Pompidou, Paryžiuje; 14-oje Baltijos Trienalėje Vilniuje (2021); 2-oje Rygos tarptautinėje šiuolaikinio meno bienalėje (2020), bienalės „Manifesta 13“ parodoje „Double Exposure / Roots to Routes“ Marselyje (2020), meno bienalės „Wrong“ parodoje „The Vampire Squad from Hell“ (2019) ir kitur.

Parodų ciklo „Takūs kūnai“ kuratorius – Valentinas Klimašauskas.

 

Parodos lankymas atidarymo dieną (rugpjūčio 26 d. 17–20 val.) – nemokamas.

Paroda veiks iki 2022 rugsėjo 21 d. žemkasėje „Nemuno7“, Zapyškyje.

Išsamiau apie parodų ciklą „Takūs kūnai“ skaitykite: https://www.nemuno7.lt/takus-kunai-parodu-erdve-2022-aisiais/ .

 

Paroda „Takūs kūnai. Agentai“ veikia „Nemuno7“ darbo valandomis:

Antradieniais – penktadieniais 16:00-20:00

Šeštadieniais – sekmadieniais 12:00-20:00

Bilietai: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/kita/kulturos-ir-meno-laivas-nemuno-7-78621/

 

„Nemuno7“, nuotr. Luko Mykolaičio.

Apie „Nemuno7“

Nemuno7 – originalus žemkasės, naudotos upės vagai Nemune gilinti, pavadinimas. Statyta tuometinėje Čekoslovakijoje 1965 m., dėl pasenusios ir upės ekosistemai žalingos technologijos ji nebegalėjo būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį.

Užuot objektą sunaikinus, pasirinktas tvaresnis sprendimas – suteikti jam naują vaidmenį ir transformuoti į kultūrinę erdvę, kurioje pagrindinės temos – vanduo, tvarumas ir dialogas.

Nemuno7 denyje lankytojų laukia specialiai šiai erdvei sukurti 10-ies Lietuvos menininkų kūriniai vandens tema (kuratorė Emilija Šneiderytė), augalai pionieriai, su kiekvienu kurių galima susipažinti išsamiau ir parodų erdvė, su kas mėnesį besikeičiančiomis šiuolaikinio meno parodomis (kuratorius Valentinas Klimašauskas).

www.nemuno7.lt