Iš laikinosios – į šiuolaikinę. Kas yra Europos kultūros sostinė ir ką ji žada kultūros dalyviams?

Pastaruosius kelis mėnesius Kauną lydėjo keli ryškūs sėkmės ženklai. Gruodžio mėnesį Kaunas buvo įtrauktas į Unesco dizaino miestų tinklą, o prasidėjus metams laimėjo Nacionalinio mokslo centro konkursą. Tačiau prieš akis – dar didesni iššūkiai. Rengiama paraiška įtraukimui į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, siekiama Europos kultūros sostinės titulo 2022 metams. Kokios naudos miestui duotų pastarasis titulas, ir ko galima tikėtis Kauną paskelbus Europos kultūros sostine?Read more


Interviu radijo laidoje „Kaunas šiandien“

Žurnalisto Tomo Jaruševičiaus interviu su paraiškos rengimo vadove Virginija Vitkiene.


Monsas, Esenas, Amsterdamas – naujos Kauno partnerystės

2015-ųjų spalio mėnesio kelionė į tris buvusias Europos kultūros sostines buvo dedikuota Kauno partnerystėms ir programos formavimui.Read more


Europos kultūros sostinė 2022: nuo tarpukario atsispyrusio Kauno virsmas šiuolaikine sostine

Kauno kultūros bendruomenė apsisprendė dėl „Europos kultūros sostinės 2022” pavadinimo ir šaukinio. Atsispiriant nuo istoriškai nulemto ir Kauno miesto sinonimu tapusio „laikinosios sostinės“ pavadinimo, nuspręsta žengti toliau. Naujasis pavadinimas ir šaukinys „Contemporary Capital“ / „Šiuolaikinė sostinė“ atspindi tai, jog pozityvioji miesto tapatybė neužstrigo praėjusiame šimtmetyje – ją visi kauniečiai kuria dabar.Read more


Idėjų bankas

2015 m. spalio 6 d. viešame, Kauno miesto savivaldybės inicijuotame susitikime, Kauno kultūros bendruomenė pritarė programos pavadinimui, šaukiniui ir krypčiai "Contemporary Capital" / "Šiuolaikinė sostinė". Pavadinimu atsispiriama nuo istoriškai nulemto ir Kauno miesto sinonimu tapusio „laikinosios sostinės“ pavadinimo, bet žengiama toliau, teigiant, jog pozityvioji miesto tapatybė neužstrigo praėjusiajame šimtmetyje – ją kuriame dabar (plačiau).Read more

Vroclavo „Pabudimas“. Europos kultūros sostinės programos atidarymas

Vroclavas - tikra XX a. istorinių įvykių scena. Ilgus amžius buvęs vokiečių miestu, po Antrojo pasaulinio karo jis vėl atiteko Lenkijai. Matant šių dienų išpuoselėtą, išraizgytą senamiesčio gatvių miestą, sunku įsivaizduoti ano meto karo padarinius - 90%gyventojų buvo priversti apleisti Vroclavą, o didžioji pastatų dalis buvo susprogdinti iki pamatų. Miestas dar kartą buvo įrašytas į XX a. istoriją po to, kai 1965 m. Vroclavo arkivyskupas Bolesław Kominek parašė Lenkijos vyskupų pasirašytą susitaikymo laišką adresuotą „broliams Vokietijoje“, kuriame - istorinė žinutė, įprasminanti susitaikymą ir europietiško sambūvio idėją: „Mes atleidžiame ir prašome jūsų atleidimo“. Prisimindami ir dalindamiesi įkvepiančiomis miesto istorijomis, vroclaviečiai šiemet kviečia stebėti kultūrinę miesto metamorfozę - šiemet šiam miestui buvo perleistas Europos kultūros sostinės titulas. Europos kultūros sostinės metų pradžią žymėjo per miesto galerijas, muziejus, koncertų sales ir viešąsias erdves nuvilniję kultūriniai renginiai, mieste pagal moderniausius kriterijus pastatyta nacionalinė koncertų salė, kino centras, įkurtos šiuolaikiniam menui dedikuotos erdvės, aktyvaus laisvalaikio zonos. Kauno Europos kultūros sostinės komanda svečiavosi programos atidarymo renginiuose.Read more


European capital of culture for 2022: transformation of Kaunas as a contemporary capital based on the inter-war period as a take-off point of reference

The cultural community of Kaunas has already made its decision regarding the title and slogan of the “European Capital of Culture 2022”. By using the title “temporary capital”, which it historically was, and has become a synonym of Kaunas city as the first step, it has been decided to proceed further in this direction. The new name and slogan “Contemporary Capital” reflects the meaning that the positive identity of the city has not remained stuck back in the past century, i.e., it is being created by the residents of Kaunas now.Read more