Prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorių komandos prisijungęs Gediminas Almantas yra naujai iškeptas kaunietis. Kūrybišką ir kultūrinę „Kaunas 2022“ ambasadorių komandą papildęs Gediminas yra ne kultūros, o aviacijos lauko žmogus. Tačiau, pasak jo paties, kūrybiškai galima žvelgti į daugybę dalykų, kurie nebūtinai tiesiogiai susiję su kultūra.

„Esu grįžęs iš emigracijos. Turiu dvi kepures: vieną valstybinių įmonių valdymo, kitą nevyriausybinių organizacijų valdymo sektoriuje. Esu šviežias Kauno pilietis, gyvenu Kaune nuo 2019-ųjų vasaros. Naujos patirtys, stiprėjantis santykis ir ryšys, naujos meilės. Mano Kauno ateities vizija yra aktyviai žalia pulsuojanti spalva – aktyvūs, ambicingi piliečiai su savo charakteriu, suformuotu istorinių patirčių ir naujų lūkesčių, žaliame mieste“, – taip apie save sako G. Almantas.

Apie aviaciją: „Aš ją įsimylėjau“

Didžiausią žymę G. Almanto gyvenime yra palikusi aviacija. Jis – buvęs „Lietuvos oro uostų“ vadovas, G. Almantas vadovavo ir Vilniaus oro uostui. „Pirmasis darbas mano gyvenime buvo aviacijos sektoriuje. Tai buvo labai seniai, pirmais metais baigus mokyklą. Nuo to laiko aš ją labai įsimylėjau. Gavau darbą, kuris buvo pats žemiausias darbas aviacijos sektoriuje – krauti bagažą Vilniaus oro uoste. Nuo ten ir pradėjau. Tai buvo labai stipri gyvenimo mokykla ir aviacijos pradžiamokslis“, – sakė G. Almantas.

Po metų G. Almantas pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Kaip sako pats, nusivylė studijomis. Netrukus gavo Vyriausybės stipendiją ir išvažiavo mokytis į Šveicariją. Jo studijų kryptis – aviacijos teisė. „Labai nišinis dalykas. Bet nuo to sustiprėjo mano prisirišimas prie aviacijos. Manyčiau, kad Šveicarijos studijų metas buvo esminis, kalbant apie asmenybės brandą, vertybes, tai buvo supratimo metas, kada labai daug pasikeitė“, – kalbėjo G. Almantas.

Baigęs studijas Šveicarijoje G. Almantas liko dirbti Ciuriche, advokatų kontoroje. Tačiau netruko pajausti, kad gyvenime trūksta Lietuvos. „Grįžau į Lietuvą, metęs ramų, struktūrizuotą gyvenimo būdą. Čia taip pat pradėjau dirbti advokatu, dirbau aviacijos teisės srityje. Po tam tikro laiko apėmė nusivylimas. Nežinau, ar buvo toks laikas, ar dėl to, kad geriau pažinau Lietuvos teisės sistemą. Išvažiavau į Daniją, ten kūriau doktorantūros projektą. Jo esmė – derybų etika; kodėl žmonės derybose turėtų elgtis etiškai ir nemeluoti, nebandyti apgauti, negrasinti, kitaip tariant – nemanipuliuoti. Į tokius klausimus ir bandžiau atsakyti.

Apskritai, teko ir po pasaulį pasiblaškyti, metus gyvenau JAV, kur dirbau universitete. Tada grįžau į Daniją, teko darbuotis Kopenhagos oro uoste, o paskui – vėl į Lietuvą“, – pasakojo G. Almantas.

Įsitraukė į nevyriausybinį sektorių

Lietuvoje pradėjęs dirbti valstybės įmonėse, G.Almantas sako pajutęs prasmę, stiprią misiją: „Man atrodė, kad susisiekimo sektorius buvo neskaidrus, tarsi tamsioj zonoj, pelkėj – kaip bepavadinsi. Norėjosi keisti patį sektorių, įnešti kitokio požiūrio, kitaip vadovauti.“

Taip pat G. Almantas įsitraukė į Lietuvos nevyriausybinį sektorių – šiuo metu jis yra Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkas.

„Ši veikla – savanoriškais pagrindais. Kaip ir priklauso valdybai, dirbame su strateginiais klausimais, apie organizacijų vystymą, misiją Lietuvos kontekste ar plačiau“, – kalbėjo pašnekovas.

Ne tik jį matyti, bet ir patirti

Maždaug prieš metus, lėmus asmeninio gyvenimo ir kitoms aplinkybėms, G. Almantas apsigyveno Kaune. „Mane nustebino jausmas iš Vilniaus atvažiavus į Kauną. Tai buvo persikraustymo į kitą vietą jausmas. Ir tas jausmas man labai patinka. Jis susijęs su netikėtumais, atradimais, su nauju požiūriu į miestą, į žmones. Nesvarbu, kad tai ta pati šalis, viskas kultūriškai ir kalbiškai artima, bet jausmas – naujas“, – sakė G. Almantas.

Netrukus G. Almantas susipažino ir su „Kaunas 2022“ komanda ir, sutapus chemijai, buvo pakviestas prisijungti prie ambasadorių. „Visų pirma, man yra įdomu, ką jie daro, antra – iš kūrybinės pusės Europos kultūros sostinės projektas mane labai traukė. Ne tik jį matyti, bet ir patirti, prisidėti prie bendros kūrybos.

Trečia – yra viena iš idėjų Karmėlavoje esančiam Kauno oro uostui suteikti Jurgio Mačiūno vardą. Kalbu ne tik apie patį vardo suteikimą, bet ir kaip jis bus įprasmintas, kokie sprendimai priimami“, – sakė G. Almantas.

Pats būdamas teisės ir aviacijos lauko žmogumi G.Almantas sako, jog save vadina kūrėju, tik dirbančiu ne tiesiogiai kultūros srityje. „Kūrybiniai projektai yra nevyriausybiniame sektoriuje, kur kūrybos išties reikia labai daug. Tik ji kitokia. Pagal dvasią, idėją aš jaučiuosi arti kultūros žmonių, man kūryba patinka plačiąja prasme“, – kalbėjo G. Almantas.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.