Kaune prasideda „Audra“: jaunų žmonių idėja virto didžiausiu šalyje šiuolaikinio miesto festivaliu

M. Plepio nuotr.

Jau šiandien Kauną užlies „Audra“ – didžiausias šalyje šiuolaikinio miesto festivalis. Kaunui švenčiant Europos kultūros sostinės metus gimęs renginys jau tapo vienu laukiamiausių vasaros įvykių. Šįkart jis sugrįžta su 4 paras truksiančia muzikos ir kultūrinių patirčių programa. „Svarbūs dalykai gimsta ne štilyje ar vakuume. Jie atsiranda tik minčių ir jausmų audroje“, – įsitikinę festivalio organizatoriai.

Praėjusiais metais „Audra“ Kauną užliejo tikra berlynietiška dvasia – kiaurą parą trunkantys meniniai renginiai ir didžiausi elektroninės muzikos vakarėliai tąkart miestą pavertė šiuolaikinės kultūros centru, o netradicines ir gerai žinomas miesto vietas užplūdo kokybiško turinio ištroškę lankytojai.

Iniciatyva sukurti jauniems žmonės skirtą, europietiško didmiesčio festivalį, kilo prieš keletą metų. Tuomet, miestui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine, „Kaunas 2022“ Jaunimo programos koordinatoriai išsikėlė tikslą į titulo metų programą įtraukti kuo daugiau jaunų žmonių. Taip gimė organizacija „Kylantis Kaunas“, kuri kartu su „Kaunas 2022“ pasiryžo sukurti ir po titulo metų tęsti festivalį, kurio programą sugalvotų ir įgyvendintų pats jaunimas.

L. Žemgulio nuotr.

„Organizacija „Kylantis Kaunas“ yra vienintelė kultūrinė organizacija Kaune, skirta mokyti jaunimą organizuoti renginius, įgalinanti kurti, patiems prisidėti prie pokyčių. Mūsų vizija – skatinti jaunus žmones būti atsakingais už tai, ką jie nori matyti ir veikti mieste, būti matomiems ir gerai jaustis savo aplinkoje. Dar pandemijos metu vyko mokymai, išsikeltos debatinės linijos, apie ką turėtų būti festivalis – kalbėjome apie komunikaciją neverbaliniais būdais, identitetą, tvarumą, psichologinę gerovę. 2021-siais nusprendėme, kad padarysime festivalio pradinę versiją – taip atsirado festivalis „Perkūnija“. Tuomet jis dar neturėjo savo muzikinės dalies, bet supratome, kad jos tikrai reikia. Prie idėjos prisijungė naktinis klubas „Lizdas”, kuris įnešė ir naktinio šurmulio, ir muzikos. Tad nuvilnijus „Perkūnijai“, gimė „Audra“, – juokiasi VšĮ „Kylantis Kaunas“ programos vadovė Austėja Jociūtė.

„Kuriame, nes užaugome su „Kaunas 2022“, kurie nuo mokyklos mus skatino kurti sau, savo draugams ir miesto jaunimui. Tad ir mūsų lūkesčiai festivalyje – sukurti terpę kūrybai, skatinti nebūti pasyviam žiūrovui, bet įsilieti į programą. Turime daug renginių, kurie įtraukia jauną žmogų – tai ir madų šou „Komoda“, kuris pristato kylančius dizainerius, stengiasi surasti platformas ir erdves jiems pasirodyti, ir net du į muziką orientuoti projektai – „Nefonas“, siekiantis sukurti platformą naujoms grupėms tobulėti bei jau penkis metus gyvuojantis Pusės dainos festivalis, suteikiantis sceną pradedantiesiems internetinės muzikos atlikėjams. Labai gražu „Audroje“ matyti sintezę tarp naktinės kultūros, šokių, vakarėlių ir meno. Praėjusiais metais miestas išties paniro į festivalio ritmą – miegoti ėjo paryčiais, o popiet vėl dalyvavo veiklose“, – pasakoja A. Jociūtė.

M. Plepio nuotr.

Pasakojimai po žvaigždėtu dangumi, kylantys dizaineriai ir naktinių klubų istorijos

Organizacija „Kylantis Kaunas“ festivalio metu kuruoja kultūrinių veiklų dalį. Šiemet norinčiųjų pažinti šiuolaikinę miesto kultūrą laukia net 9 nemokamos veiklos.

Viena jų – madų šou „Komoda“ kiekvienais metais pristatantis naujus jaunuosius dizainerius. Šįkart susirinkusieji Muzikinio teatro kiemelyje išvys 7 kolekcijas. Į naujų talentų paieškas orientuotas ir jau 5 metus gyvuojančio projekto Pusės Dainos Festivalis (PDF) kasmetinis koncertas – konkursas. Renginys kviečia ant scenos pasirodyti internetinės muzikos atlikėjus, kuriems dar nėra tekę išbandyti tikros scenos. Įdomu tai, kad būtent čia pirmą kartą pasirodė šiandien jau puikiai žinoma atlikėjai Dj nevykele.

M. Plepio nuotr.

Birželio 30 d. numatoma ir daugiau renginių. Kylančių menininkų performansų ir instaliacijų erdve taps Kauno menininkų namai, o Kauno paveikslų galerijos paviljone vyks hipnotizuojančios naktinės tapybos sesija. M. Žilinsko dailės galerijos fasadas nušvis spalvingomis audio festivalio „Banguoja“ vizualizacijomis, čia pat per bevieles ausines bus galima klausytis ir tarptautinių bei vietos audio menininkų kūrinių. Į vasaros metu neveikiantį „Lizdas Club“ bus galima ne tik užsukti, bet ir išbandyti vieną iš festivalio VR, kviečiantį kvestionuoti pasirinkimus, iškylančius nakties metu klube. Pasivaikščioti senamiesčio gatvėmis kvies ekskursija „Kauno klubų istorija“, kurią ves netikėtas duetas – Kauno miesto gidas, buvęs žurnalo „Ore“ redaktorius Jonas Oškinis ir didžėjus, radijo laidų vedėjas, pirmųjų 90–taisiais „Pakalnėje“ vykusių reivų organizatorius Povilas Pauplys.

„Audros“ festivalio metu vyks ir audringi muzikos vakarėliai. Nuo „Pergalės“ plieno perdirbimo gamyklos iki Ąžuolyno ar M. Žilinsko dailės galerijos – house, ambient, trance, techno ir disco ritmai įvairias miesto erdves pavers šokių aikštelėmis.


„Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ palikimas – 108 kultūrinės stotelės

M. Plepio nuotr.

Mitinio Kauno Žvėries skulptūra, „Fluxus festivalis“, bendruomenės erdvė „Parakas“, gatvės meno kūrinys „Lėja Golberg“ ar garso instaliacija „Tabalai“ – tai tik maža dalis visame mieste ir Kauno rajone išsibarsčiusių objektų ir renginių, kuriuos, švenčiant Europos kultūros sostinės metus, sukūrė bendruomenės ir profesionalūs menininkai iš viso pasaulio.  Projekto palikimą mieste ir rajone nuo šiol sistemiškai gali atrasti ir tyrinėti kiekvienas. Laisvės alėjoje esančiame Turizmo informacijos centre įsikūrė „Kaunas 2022“ ekspozicija, kurioje – visus projekto objektus talpinantis žemėlapis ir svarbiausio kultūrinio reiškinio šalyje prisiminimai.

108 kultūrinės stotelės – 14 festivalių, 17 skulptūrų, 36 gatvės meno kūriniai, 24 instaliacijos, daugybė tęstinių parodų ir bendruomenės erdvių – tokiais skaičiais galima pristatyti dalį „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ rezultatų.

„Kaunas 2022“ siekė burti bendruomenes, į miestą ir rajoną nešti kultūrinius pokyčius, o svarbiausia – kurti pasididžiavimo ir džiaugsmo savo miestu jausmą. Žmonės lankė renginius, kūrė festivalius, meno objektus, organizavo įvairiausias iniciatyvas. Į projektą įsitraukė ir bent kartą renginiuose sudalyvavo net 2.4 milijonai žmonių. Visgi esame linkę greitai užsimiršti, todėl norisi užfiksuoti, rodyti ir priminti, ką visi kartu sukūrėme Europos kultūros sostinės metais, – pasakoja „Kaunas 2022“ rinkodaros vadovė Gerda Titovė.  „2021–iais kilo idėja apjungti „Kaunas 2022“ biurą su Turizmo informacijos centru. Nuo 2022–ųjų kartu dalinomės namais, kuriuose miesto svečiai galėjo gauti ne tik  su turizmu susijusios informacijos, bet ir visą puokštę kultūrinės programos rekomendacijų. Būtent šioje vietoje net kelerius metus kūrė ir dirbo visa „Kaunas 2022“ komanda. Tad klausimų, kur įkurti projekto palikimo ekspoziciją – nekilo“. 

M. Plepio nuotr.

Anot G. Titovės, nors idėjų kaip įamžinti projekto palikimą buvo įvairių, pasirinktas funkcionalus, patogus ir turistams aktualus būdas, kurio svarbiausias akcentas – unikalus žemėlapis su svarbiausiais projekto metu sukurtais objektais ir tebegyvuojančiais renginiais. Kiekvienas užsukęs į TIC juos gali tyrinėti pasinaudojęs išmaniuoju telefonu – nuskaičius QR kodą galima rasti naudingos informacijos, aprašymų ir tikslias objekto koordinates. Aplankyti projekto metu sukurtus kūrinius ir renginius galima pagal 6 kategorijas, o žemėlapis aprėpia įvairias Kauno ir Kauno rajono vietas – keliauti kviečiama nuo Šančių iki Karmėlavos, nuo Žaliakalnio iki Samylų. Ekspozicijoje taip pat įkūrė skaitykla su visomis „Kaunas 2022“ iniciatyva išleistomis knygomis, galima pamatyti vykusių renginių video medžiagą. 

„Norėjome, kad žmonės supažindintų, pamatytų ar prisimintų tai, kas buvo įgyvendinta, o svarbiausia, jiems aktualiausius objektus aplankytų gyvai. Žemėlapio gamybos procesas truko maždaug 6 mėnesius. Dirbome kartu su architektais, kurie suprojektavo ir ofiso interjerą. Žemėlapis skaidrus, atspaustas ant į organinį stiklą panašios medžiagos, kad erdvė vizualiai nesumažėtų. Žemėlapio siena išlenkta bangomis, tad nemažai nerimo kėlė klausimas, ar stiklas nelūš. Visgi idėją įgyvendinti pavyko. Sunkiausia dalis buvo sukaupti medžiagą – reikėjo labai kruopščiai atrinkti mūsų komandos sukurtus objektus, bendrauti su kuratoriais, tikslinti koordinates. Visko per tuos metus buvo tiek padaryta, kad ir patys nespėjome daug ko pamatyti – kuriant žemėlapį atėjo noras su visais objektais susipažinti iš naujo. Labai geras jausmas žinoti, kad „Kaunas 2022“ ne tik ėjo ir praėjo, bet ir miestui tiek daug paliko“, – džiaugiasi G. Titovė. 

Kaunas 2022“ ekspoziciją ir žemėlapį galima pamatyti užsukus į Laisvės al. 36 įsikūrusį TIC, pirmadieniais-penktadieniais nuo 9 iki 18, šeštadieniais nuo 10 iki 16 ir sekmadieniais nuo 10 iki 15 val.

M. Plepio nuotr.