Kauno centrinio pašto rūmuose fiksuotas rekordas: sukurta didžiausia žaislų mozaika
Praėjusį mėnesį Kauno centrinio pašto rūmai vėl tapo atviri plačiajai visuomenei – čia įkurdinta Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“. Šiandien, vasario 10 dieną, istoriniuose rūmuose įvyko kitas unikalus reginys, susijęs su vienu iš eksponuojamų darbų – čia buvo fiksuojamas Lietuvos rekordas, pavadinimu „Didžiausia žaislų mozaika“.
Pretendentė į rekordą – LEGO modelių kūrėjo, architektūrinio ir kultūrinio paveldo puoselėtojo Roko Mikšiūno kurta mozaika, kuri sudaryta net iš 70000 LEGO kaladėlių. Unikalus kūrinys savo raštais atkartoja istorinių Kauno centrinio pašto rūmų operacijų salės grindis. Autorius pasakoja, jog nenorėjo, kad parodoje eksponuojama instaliacija būtų buvusi tiesiog baltos spalvos užuolaida, tad gimė sumanymas kurti tautinėmis juostomis puoštą LEGO sieną.
„Vizualizacija gimė Excel programos lentelėje, o vėliau jos fragmentai buvo sumodeliuoti su specialia programa, skirta LEGO kaladėlių modeliavimui. Detalūs skaičiavimai parodė, kad idėjai įgyvendinti reikalinga net 70000 detalių, sveriančių apie 130 kg”,- pasakojo R. Mikšiūnas.
Instaliacijos autoriaus teigimu, kuriant meno kūrinį pirminis siekis buvo paprastas – sukurti įdomų, modernizmo svarbą pabrėžiantį, meno kūrinį. Tik proceso metu, konstruojant sieną su didele Kaunas 2022 savanorių komanda, buvo pagalvota, jog su šiuo kūriniu būtų galima siekti Lietuvos rekordo. Atidumo ir kantrybės reikalaujantis projekto realizavimas, net gi su didele pagalbininkų komanda, užtruko beveik 3 savaites. Rokui tai nėra pirmas darbas, „pasipuošęs“ rekordo titulu – 2015 metais, pagal jo idėją, buvo sukurtas ilgiausias lankstinių junginys – 20,3 m ilgio – vaizduojantis DNR (deoksiribonukleorūgšteis) grandinę
Rokas tokio tipo kūrinių srityje nėra naujokas – konstruoja jis jau nuo 2018 metų, yra sukūręs nemažai modernistinių pastatų su 3D lego modelių programa. Jo darbai eksponuojami muziejuose, vienas jų – Venclovų namuose – muziejuje Vilniuje. Kūrėjo ateities planuose – tarptautiniai vandenys – gegužės mėnesį R. Mikšiūnas Tel Avive, Izraelyje, interpretuos bei iš LEGO kaladėlių kurs Max Liebling‘o namą. Tai – to paties projekto „MoFu 360/365“ dalis.
Lietuvos rekordas „Didžiausia žaislų mozaika“ bus patvirtintas per savaitę nuo fiksavimo datos ir paskelbtas Lietuvos rekordų agentūros „Factum“ oficialiame interneto puslapyje. Rekordu tapusį meno kūrinį bei kitus, parodos „Modernizmas ateičiai 360/365“ eksponatus, galite apžiūrėti Kauno centrinio pašto rūmuose. Paroda veikia iki balandžio mėnesio.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kuruojamas tarptautinis projektas „MoFu 360/365“ iš dalies finansuojamas „Kūrybiška Europa 2021-2027“ – Europos Sąjungos programos.
Parengė Vaida Morkūnaitė
Naują stiklinių fasadų erą kuria analogų Lietuvoje neturinčios technologijos
Pradėję nuo originalių stiklų saulės elektrinėms, dabar jūsų stiklinį namo fasadą gali išpuošti nors ir milžinišku „Mona Lizos“ paveikslu: įsigiję analogų Lietuvoje neturinčią įrangą, kauniečiai stiklo apdirbėjai „Gravera“ nusprendė sukurti unikalią paslaugą, tam pasitelkę dizainerius ir Design Thinking metodą.
Ši partnerystė – tai Flandrijos vyriausybės finansuojamos „Dizaino inovacijų programos 5X5® Kaunas“ dalis, kurios rezultatai bus pristatyti šiemet spalio mėnesį vyksiančioje parodoje, įtrauktoje į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dizaino programą.
Dar 1994 m. įkurta UAB „Gravera“ yra vieni seniausių stiklo apdirbėjų Lietuvoje. Nors daugelis Lietuvos vartotojų įmonę pažįsta iš mažmeninių tinklų – kaip veidrodžių ir kitų stiklo produktų gamintojus, bet tai buvo „Graveros“ pradžia, kuri šiandien tesudaro apie 2-3 proc. apyvartos. Pagrindiniu gamintojo produktu tapo architektūrinis stiklas: stikliniai fasadai, stiklo pertvaros biuruose, stiklo atitvarai balkonams, saugūs baldiniai stiklai. O pagrindiniai klientai – verslas (B2B). Šiuo metu kompanija yra išaugusi iki 90 darbuotojų gamyklos, dirbančios dviem pamainomis ir savo procesuose taikančios inovatyvias technologijas.
„Kaip ir dauguma Lietuvos įmonių, po 2008 metų krizės „išmokome“ eksportuoti: drastiškas ekonomikos kritimas šalyje privertė ieškoti kitų rinkų. Ir mums tai puikai sekėsi: dabar eksportas sudaro nemažą pardavimų dalį – užsienio rinkoms tenka apie 40 proc. mūsų pagaminamos produkcijos,“ – sako pardavimų vadovas Ramūnas Cipkus.
Konkurencijos, žinoma, netrūksta tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose, kur tenka konkuruoti su gamintojais iš Azijos, Turkijos, Lenkijos, tačiau įmonė sėkmingai savo gaminius eksportuoja į Skandinaviją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Baltijos šalis. Jos stiprybė ir pagrindinis konkurencinis pranašumas – nestandartiniai, mažesni užsakymai, lankstumas, greitis ir individualizuoti sprendimai, kuriuos atlikti padeda progresyvios technologijos bei moderni įranga.
Inovacijos – privaloma išlikimo sąlyga
„Robotizacija ir inovacijos yra neišvengiama mūsų pramonės šakos ateitis – jeigu to nepadarysime dabar, tai beviltiškai atsiliksime ir tiesiog neišliksime,“ – tvirtina „Graveros“ pardavimų vadovas.
Įmonė dar 2018 metais skelbė apie robotizuotų linijų įsigijimą ir išsikeltą tikslą – kurti pramonės kompetencijų centrą. Laikantis šios inovacijų diegimo strategijos, į „Graverą“ atkeliavo unikali, Lietuvoje analogų neturinti įranga, atliekanti keraminės spaudos ant stiklo darbus. Pirminė šio prietaiso paskirtis buvo padėti įmonei kurti sprendimus, skirtus saulės kolektorių gamintojams.
„Turėjome užduotį – paslėpti fasaduose saulės kolektorius taip, kad jie būtų praktiškai nematomi, bet maksimaliai efektyviai generuotų saulės energiją. Tokių projektų jau esame atlikę ir darome juos toliau – gaila, kol kas ne Lietuvoje. Pavyzdžiui, vienas jų – naujai statomame rajone saulės baterijas paslėpti akmens plokštes imituojančiuose fasado skyduose. Mūsų užduotis – padaryti taip, kad tas stiklas būtų kuo panašesnis į akmenį ir darniai integruotųsi aplinkoje tiek vizualiai, tiek neprarastų technologinių saulės elektrinei svarbių savybių“, – pasakoja R. Cipkus.
Būtent ši įranga ir tapo akstinu sudalyvauti atrankoje į „Dizaino inovacijų programą 5X5® Kaunas“.
„Mums reikia kurti produktus, kad šis įrengimas dirbtų pilnu pajėgumu, juolab, kad jo galimybės – fantastiškos: mes galime atspausdinti keraminiais dažais ant stiklo bet kokį atvaizdą – nuotrauką, grafiką ar kas tik klientui šaus į galvą. Kuo ši technologija unikali – kad tai stiklo keramika, kurios dažai, pagaminti su stiklo dulkėmis, užpurškiami ant stiklo, kuris kartu su piešiniu grūdinamas 700 laipsnių temperatūroje. Tokiu būdu piešinys „įkepamas“ į stiklą ir su juo susilieja, tampa neatskiriama stiklo dalimi, kuri nei trinasi, nei blunka, nei braižosi, nei gali būti sugadinta ar pašalinta, taip pat yra atspari ir ultravioletiniams spinduliams,“ – pasakoja R. Cipkus.
Dizaineriai – į pagalbą gamybininkams
Pasak „Graveros“ pardavimų vadovo, norint šias inovatyvias technologijas maksimaliai išnaudoti, reikia sukurti paslaugą verslo klientams – kuri parodytų galimybes, pateiktų vizualus, įkvepiančius pertvarų, stiklinių fasadų kūrėjus, architektus, interjero dizainerius juos panaudoti savo projektuose.
Į pagalbą šiame darbe atėjo dizainerė – „5X5® Kaunas“ programoje dalyvaujanti Sandra Kasperavičienė. Jos užduotis dvejopa: ne tik sukurti vizualinius sprendinius-pasiūlymus, bet ir pačią paslaugą.
„Reikia, kad tai būtų vizualiai apipavidalintas ir rinkai paruoštas produktas, kurį pamatęs žmogus pasakytų: štai, šito man reikia! Man pačiai šis projektas suteikė galimybę sujungti dvi savo aistras – grafinį ir erdvinį mąstymą dizaine,“ – sako dizainerė.
Pasak jos, tokiuose projektuose įmonės ir verslai būna priversti į savo veiklą pažvelgti kitu kampu, o tai nėra lengva: „Gamyba – tai gana rutininė veikla: tie patys kasdieniais reikalais užsivertę darbuotojai, kuriems kartais yra sudėtinga pradėti galvoti strategiškai, kaip pažvelgti į turimus resursus, gebėjimus ir technologijas, kad jas panaudotų dar plačiau, pasiūlytų daugiau vertės klientui, o gal net ir atvertų naujas rinkos nišas. Štai tuo ir puiki „5X5® Kaunas“ programa, tampanti jungtimi tarp išorinio žmogaus – dizainerio, kuris ateina į įmonę, išgvildena, ko jai reikėtų, ir tuomet, remdamasis savo patirtimi ir kitokiu požiūriu, pateikia sprendinius. Konkrečiai „Graveros“ atveju, prie stalo sėda dizaineris ir gamybininkai, tardamiesi, ką galima su jų turima technologija padaryti tokio, ko reikia šiuolaikinei rinkai ir šiuolaikiniam vartotojui. Juolab, kad aš pati dirbu su interjero dizainu, užsakovais ir matau, ko rinkai reikia“.
Pasak S. Kasperavičienės, „dip-tech“ spauda ant stiklo atveria unikalių galimybių pateikti šiuolaikiškus sprendinius interjero ir eksterjero dizainui, nes pats stiklas kaip medžiaga suteikia daug variacijų ir kintamųjų – skaidrumo, gradientų, stiklo laminavimo ir jo lenkimo, kelių sluoksnių dengimo.
Dizainerė pastebi, kad sėkmingam rezultatui gauti labai svarbus ir paties verslo indėlis į procesą – kurį kuruoti padeda dizaino inovacijų programos priskirti moderatoriai: nepakanka nusisamdyti dizainerį ir tikėtis, kad jis pats vienas išspręs įmonei aktualius klausimus. Siekiant rezultato, tenka skirti įmonės resursų – tiek techninių, tiek laiko ir energijos kūrybinių susitikimų metu.
„Man labai patiko nuo pat pirmo susitikimo Ramūno išsakytas „Graveros“ požiūris: suprantame, kad tai MUMS jūsų reikia. Kad įdarbintų technologijas ir išvystytų naują paslaugą, įmonė nori gauti tokius sprendinius, kurie nebūtų tik vienkartiniai produktai, o gerai apgalvota paslauga,“ – pasakoja dizainerė.
Būtent tokią – technologinėmis inovacijomis ir originaliu požiūriu paremtą paslaugą, ji kartu su stiklo meistrais ir kuria. O rezultatą – aktualius, universalius ir šiuolaikiškumo kriterijus atitinkančius produktus – pademonstruos šiemet vyksiančioje „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dizaino programos parodoje.
--
Flandrijos vyriausybės remiamoje „Dizaino inovacijų programoje 5X5® Kaunas“ dalyvauja 5 atrinktos vidutinio ir smulkaus verslo įmonės. Bendradarbiaudamos su dizaineriais ir integruodamos dizaino mąstymą bei strategiją, jos įgyvendina nestandartinius projektus.
Programos vykdytojai – Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius, „Designregio Kortrijk“ (Belgija, Flandrija) ir Kaunas 2022 kartu su partneriais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Lietuvos dizaino asociacija.
Antram gyvenimui prikeliamas laivas-žemkasė kviečia pirmai pažinčiai
Jau gegužės mėnesį Zapyškyje, kairiajame Nemuno krante bus prišvartuotas buvęs laivas-žemkasė, paverstas tarpdisciplinine kultūros ir meno erdve „Nemuno7“. Susipažinti su žemkasės praeitimi galima jau šiandien. Šalia Senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios iškilo fotografijų parodos stendai – žvilgsnis į Nemuno laivybos istoriją.
„Nemuno7“ – tuometinėje Čekoslovakijoje 1965 m. statyta žemkasė, naudota upės vagai Nemune gilinti. Dėl pasenusios ir upės ekosistemai žalingos technologijos ji nebegali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Užuot objektą sunaikinus, pasirinktas tvaresnis sprendimas – suteikti jam naują vaidmenį ir transformuoti į kultūrinę erdvę, kviečiančią apsilankyti meno parodose ir renginiuose vandens tema.
Parodos autorius Lukas Mykolaitis – tyrėjas ir fotografas iš Kauno, dažniausiai dirbantis su asmeninių ir istorinių erdvių atvejais. Jiems fiksuoti kūrėjas naudoja įvairias dokumentacijos technikas, taip permąstydamas laiko, atminties, paveldo, informacijos rinkimo, saugojimo ir perdavimo temas.
Fotografijų parodos centre – prieš žemkasės transformaciją Luko Mykolaičio specialiai atlikta „Nemuno7“ erdvės dokumentacija, fiksuojanti laiko paveiktus, upės apnašų sluoksniais padengtus paviršius. Šie kadrai derinami su vintažinėmis, tarpukarį menančiomis Kauno upių laivybos fotografijomis, surinktomis Lietuvos jūrų muziejaus archyvuose. Pasak parodos autoriaus, tai – dar vienas laiko juostų sintezavimo pavyzdys ir vientisas, jutiminis naratyvas.
Projekto vadovės Astos Ivanauskienės teigimu, „Nemuno7“ – ne tik būsima unikali meno erdvė, bet ir savotiška priemonė diskusijoms: „Nemuno7“ veiklose akcentuojame 3 pagrindines temas: vanduo, tvarumas ir dialogas. Visos jos puikiai atsiskleidžia ir Luko Mykolaičio parodoje, kurioje vandens tema tęsiasi nuo Nemuno iki Baltijos jūros, o sena žemkasė tampa priežastimi dialogui tarp praeities, dabarties ir ateities bei kviečia pokalbiui apie tvarumą.
Nors žemkasė po transformacijos nepasikeis kardinaliai ir išliks atpažįstama, L. Mykolaičio įamžinti kadrai padės ne tik mums patiems, bet ir būsimiems „Nemuno7“ lankytojams įvertinti, nuo ko viskas prasidėjo. O gal net naujame kontekste atrasti kelias dešimtis metų skaičiuojančią istoriją?“ – tikisi A. Ivanauskienė.
Fotografijų paroda šalia Senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios veiks iki balandžio mėnesio vidurio.
„Nemuno7“ yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Objekto atidarymas – 2022 m. gegužės 22 d.
Kauną užklups Audra – miesto, meno ir techno provokacijos
Kaunas tapo Europos kultūros sostine, o šia proga naktinis klubas „Lizdas“ su Kauno jaunimu parengė didžiulį festivalį viso miesto teritorijoje pavadinimu „Audra“. Šiuolaikinio meno instaliacijos ir gyvi pasirodymai miesto erdvėse kaustys Europos centre atsidūrusios Kauno gatves net penkias dienas – birželio 29-liepos 3 dienomis. Jų metu – teatro performansai, parodos bei tokių atlikėjų kaip Tommy Cash ar Helena Hauff pasirodymai.
Skelbiama, jog per penkias festivalio dienas, bus galima pamatyti visą Kauno miesto ateitį. Šiuolaikinio miesto festivaliu besivadinanti „Audra“ garsiai ir aštriai kalbės apie jaunos kultūros ir jauno žmogaus patiriamas dramas mieste.
Festivalio ašimi taps koncertai bei vakarėliai Kauno erdvėse. Renginiai įvyks Ąžuolyno parke, Santakos parke, buvusioje „Pergalės“ gamykloje ir daugybėje kitų, dar renginių niekada nemačiusių, erdvių. Jų metu į Kauną atvyks pasauline žvaigžde tapęs estų reperis Tommy Cash, kuris savo komiška kūryba bei neįtikėtinais video klipais patraukė tokių įtakingų žmonių kaip dizainerio Rick Owens, menininkės Ellen Sheidlin ar didžėjaus bei prodiuserio Diplo dėmesį. Kartu su juo į Kauną atvyks ir visa gvardija šiuolaikinės techno muzikos didžėjų – jų tarpe elektro muzikos karaliene tituluojama Helena Hauff, britų eksperimentatorius Call Super, olandų šokių muzikos žvaigždė Job Jobse ir daugybė kitų vardų.
Veiksmas naktimi neapsiribos. Dienos metu dalyviai galės gaivintis naujoviška ir intriguojančia kultūra: sudalyvauti karščiausio meno rinkos raktažodžio NFT inspiruotame hakatone, tvarumo dirbtuvėse ar pamatyti bent keletą naujų parodų. Mieste veiks ne tik įvairios meninės instaliacijos, bet ir teatro performansai, kviečiantys tyrinėti tokias temas, kaip identitetas, psichologinė gerovė, tvarumas ir neverbalinė komunikacija. Įdomu tai, jog festivalio lankytojų lauks programa Kauno menininkų namuose, Tempo erdvėje, Rotušės vasaros scenoje, muziejuose ir kitose netikėtose miesto erdvėse. Daugiau apie veiklas, vykstančias festivalio metu, organizatoriai atskleis vasario 14 dieną.
Birželio 29-liepos 3 dienomis vyksiantį šiuolaikinio miesto festivalį „Audra“ kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendromis jėgomis organizuoja naktinio klubo „Lizdas“ komanda kartu su jaunimo organizacija VšĮ „Kylantis Kaunas“. Prie festivalio renginių prisideda Pažaislio muzikos festivalis, Kauno miesto kamerinis teatras, šokių studija „GAMERS“ bei įvairūs partneriai iš Graikijos, Serbijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Suomijos ir kitų Europos šalių.
Bilietai prekyboje pasirodys ketvirtadienį (vasario 3d. ) vietinėse ir tarptautinėse bilietų pardavimo platformose. Visa informacija apie festivalį: www.audrafestival.lt
Didžioji Europos kultūros scena atverta: kokių renginių Kaune nepraleisti vasarį
Nuaidėjęs didysis Europos kultūros sostinės atidarymo šou bei visame Kaune šventišką savaitgalį pasklidę renginiai buvo tik stipri įžanga į kultūrinių iniciatyvų kupinus 2022-uosius. Kaip programos „Kaunas 2022“ atstovai teigia, renginių šiais metais planuojama daugiau nei metuose dienų ir čia atvykus, kultūros išvengti tikrai nepavyks.
Pateikiame ryškiausių renginių, vyksiančių vasario mėnesį Kaune, sąrašą, tam, kad išsirinkti ir susiplanuoti kultūrinį maršrutą būtų paprasčiau. Programos organizatoriai primena, kad išsamią visų metų programą galite lengvai surasti interneto puslapyje www.kaunas2022.eu arba visada turėti po ranka mobiliojoje programėlėje KAUNAS 2022.
Ko nepraleisti vasario mėnesį:
William Kentridge paroda „Tai, ko nepamename“
Šiuolaikiniu meno genijumi vadinamo, litvakiškų šaknų turinčio kūrėjo iš Pietų Afrikos William Kentridge paroda „Tai, ko nepamename“ kviečia mus į dialogą su savimi. Paroda siekiama sujungti išbarstytus istorijos įvykių krislelius į prasmingas mozaikas, lyg veidrodis atspindinčias į jį žiūrinčius. Menininkas geba įtraukti lankytoją į praėjusius įvykius ir pasijusti lyg jis juose būtų čia ir dabar. Atskiri kūriniai ir įvairūs žanrai parodoje atskleidžia selektyviąją žmonijos atmintį bei skirtingas pasaulio matymo perspektyvas. Menininkas genialiai derina aštrų turinį ir paveikią estetiką, supurto išankstines žiūrovo nuostatas ar stereotipinį požiūrį.
Kur: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55)
Iki kada: iki lapkričio 30 d.
Parodos lankymas mokamas.
Tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“ (MoFu 360/365)
Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“, kurioje daugiau nei dvi dešimtys menininkų ir architektų iš penkių šalių, kalbančių apie modernizmo paveldo likimą šiuolaikiniuose Europos miestuose, tarp jų ir Kaune. Parodos turinys žadina šių dienų miestiečio architektūrinę vaizduotę, smalsumą bei kuria emocinį ryšį su modernizmo architektūros palikimu. Paroda kupina prasmingo simbolizmo ne tik turiniu, bet ir savo forma: ekspozicija įrengta Kauno centriniuose pašto rūmuose, kurie laikomi ikoniniu modernizmo architektūros simboliu Kaune. Prieš kurį laiką uždarytas centrinis pašto pastatas vėl atveria duris visuomenei ir suteikia unikalią progą pajusti betarpišką ryšį su modernizmo paveldu.
Kur: Kauno centriniai pašto rūmai (Laisvės alėja 102)
Iki kada: balandžio 10 d.
Parodos lankymas mokymas.
Yoko Ono instaliacija „Ex It“
Meno pasaulio nonkonformistės Yoko Ono kūryba lanko Kauną: istoriniuose Lietuvos banko rūmuose atidarytoje menininkės instaliacijoje „Ex It“ eksponuojami šimtai skirtingų dydžių karstų su iš jais augančiais medžiais. Šokiruojantis ir įtaigus kūrinys vaizduoja didžiulę nelaimę, tačiau drauge čia egzistuoja ir viltis. Kūrėja nediktuoja kokią katastrofą žmogus turi pamatyti instaliacijoje – minties laisvė, kaip ir didelėje dalyje autorės kūrinių, paliekama žiūrovui.
Kur: Lietuvos banko rūmai Kaune (Maironio g. 25)
Iki kada: rugsėjo 11 d.
Parodos lankymas nemokamas.
Paroda „Lietuvos dizainas: from Temporary to Contemporary“ 01.22 - 10.20
Kai vaikščiosite Laisvės alėja ir kitomis centrinėmis miesto gatvėmis, nepamirškite, kad 2022-aisiais Kaune kultūros neišvengsite niekur, o parodos ir galerijos čia persikelia į netikėčiausias vietas! Dizaino artefaktų paroda-pasakojimas „Lietuvos dizainas: from Temporary to Contemporary” persikelia į Kauno centro vitrinas ir pristato Lietuviško dizaino raidą. Parodoje pristatomi skirtingi Lietuvos istoriniai laikmečiai – tarpukaris, sovietmetis, šiandiena, o šią istorinę raidą įprasmina vitrinose įsitaisę baldai, grafinis dizainas, šviestuvai, tekstilė, taip pat – svarbiausi dizaino kūrėjai.
Kur: Laisvės alėjos ir centrinių Kauno miesto gatvių pastatų vitrinos
Iki kada: spalio 20 d.
Parodos lankymas nemokamas.
13-oji Kauno bienalė „Once Upon Another Time... gyveno jie jau kitaip“
Praėjusiais metais atidaryta 13-oji Kauno Bienalė kviečia lankytojus iki vasario 20 dienos susipažinti su parodoje pristatomais 23 tarptautinių menininkų ar jų grupių kūriniais. Pristatomi kūriniai tyrinėja mitus ir pasakas bei realybėje patirtas asmenines ir bendruomenines išlikimo ir virsmo istorijas. Neįprastose vietose įkurdintų šiuolaikinio meno objektų lankymas – tai kelionė po Kauno miestą ir žmonijos išgyvenimo istoriją, pateiktą naujais būdais.
Kur:
- Krepšinio namai (Santakos g. 11)
- Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus (V. Putvinskio g. 64)
- Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus (Laisvės al. 106)
- VDU menų galerija „101“ (Muitinės g. 7)
Iki kada: vasario 20 d.
Parodos lankymas mokamas.
Martine Feipel ir Jean Bechameil paroda „Rytojaus pasaulio mechanika“
Kaunas – nėra vienintelis miestas, turintis Europos kultūros sostinės statusą šiais metais. Šiuo garbingu titulu 2022-aisiais dalijasi dar keletas Europos miestų, tarp kurių – Ešas prie Alzeto (Liuksemburgas). Būtent šio miesto kūrėjų duetas – Martine Feipel ir Jean Bechameil – Kaune pristato parodą „Rytojaus pasaulio mechanika”. Abu autoriai savo kūriniuose leidžia vešėti vaizduotei, nestabilumo ir alogiškumo jausmams, nors kūrinių realybė – kontroliuojamas ir apibrėžtas šiuolaikinis pasaulis. Parodoje menininkai tyrinėja utopijas, formavusias XX a. pasaulėjautą, įkrautą industriją šlovinančių simbolių, kartu kritiškai žvelgia į padėtį, kurioje atsidūrėme. Paroda – „Esch 2022“ programos dalis.
Kur: galerija „Meno parkas“ (Rotušės a. 27)
Iki kada: iki vasario 27 d.
Parodos lankymas nemokamas.
Novi Sado avangardo paroda
Novi Sadas (Serbija) – trečiasis „Europos – kultūros sostinės” vardą turintis miestas 2022-aisiais, pristatantis parodą Kaune, tad apsilankę čia, nors dalele, galėsite patirti ir kitų Europos kultūros sostinių atmosferą. Serbų avangardo parodoje pristatoma konceptualaus meno raida Novi Sade. Parodos lankytojai kviečiami susipažinti su XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose aktyvių Novi Sado menininkų ir jų grupių veikla bei jos tęstinumo atgarsiais šiandienoje.
Kur: Kauno fotografijos galerija (Vilniaus g. 2)
Iki kada: vasario 27 d.
Parodos lankymas mokamas.
Ekspozicija „Mirksnis“ (pirmoji iš keturių ekspozicijos ARTERIJA dalių)
Ekspozicijoje „Mirksnis“, įsikūrusioje po atviru dangum, galima išgirsti garsus, išvysti šviesos instaliacijas, kurios prieinamos visą parą, tačiau geriausiai atsiskleidžia sutemus. Ekspozicijos autorius Saulius Paliukas (VDA Kauno fakultetas), bendraautoriai – Romualdas Požerskis ir Rimantas Giedraitis (VDA Kauno fakultetas). 2022 metais Senamiestyje bus pristatytos iš viso keturios ARTERIJOS ekspozicijos – kiekvienam metų laikui. „Arterija“ – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto vieša meninė erdvė po atviru dangumi – „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalyvė.
Kur: ekspozicija įsikūrusi V. Kuzmos gatvėje (tarp Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto pastatų Muitinės g. 2 ir Muitinės g. 4
Parodos lankymas nemokamas.
Šaltiems vakarams – šiltos Kauno Žvėries audio pasakos
„Šaltiems vakarams – šiltos Kauno Žvėries audio pasakos”,- tokiu šūkiu, nuaidėjus didžiajam „Europos kultūros sostinės atidarymui”, „Kaunas 2022“ programos organizatoriai kviečia tamsius ir niūrius žiemos vakarus spalvinti drauge su miestą globojančio Mitinio Žvėries pasakomis, kurios audio formatu nugulė į „Youtube“ ir „SoundCloud“ platformas.
Jau anksčiau pristatytoje „Kauno Žvėries pasakų knygoje“, skirtoje vaikams ir jų tėveliams, buvo galima susipažinti su Mitiniu Kauno Žvėrimi ir jo nuotykiais mieste. Be to, knygoje, pasitelkiant pasakas, vaizdžiai ir įtaigiai yra pasakojama „Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022” programa, jos vertybės bei idėjos. Paslaptingas istorijas apie Kauną ir Kauno rajone į knygą suguldė jų autorius Rytis Zemkauskas, iliustravo Darius Petreikis.
Praėjusių metų rugsėjį, LRT radijas „Vakaro pasakos“ programos metu, transliavo dešimtį istorijų, o jas įgarsino pats knygos autorius. Palankūs tokio formato pasakų vertinimai ir susidomėjimas lėmė, jog visą knygą, tai yra 30 pasakų, buvo nuspręsta įgarsinti ir išleisti audio formatu.
„Kuomet gimė mintis įgarsinti pasakas, nekilo abejonės, kas tai turi padaryti – Ryčio Zemkausko balsas šiam žanrui labai tinkamas. Labai džiaugiamės, kad pasakos dabar bus prieinamos ne tik fiziniu knygos pavidalu – jos galės būti visur ir visada su klausytojais audio įrašo formate“,- apie audio knygą kalbėjo „Mitinio Kauno Žvėries“ programos koordinatorė Renata Bartusevičiūtė.
Garsinės knygos „Kauno Žvėries pasakų knyga“ pasakos pasiekiamos „Kaunas 2022“ grojaraščiuose „Youtube“ ir „SoundCloud“ platformose, paieškoje naudojant grotažymes #kaunozveris. Turinys yra atviras ir prieinamas visiems nemokamai.
Programos „Kaunas 2022“ organizatoriai primena, jog šiemet Kaunas ir Kauno rajonas tapo visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje kultūros šiemet išvengti tikrai nepavyks: 2022-ųjų tėkmėje čia bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių – per 50 premjerų, o melomanų lauks virši 250 koncertų.
Spalvingos Kaunas 2022 programos pristatymas – tarptautinėje turizmo parodoje Adventur
ADVENTUR – tarptautinė turizmo paroda, sausio 28-30 dienomis, parodų ir kongresų centre LITEXPO kviečia susitikti kelionių verslo atstovus bei keliavimo entuziastus ir kartu ieškoti naujų perspektyvų į vietos turizmo rinką ir tolimas, nepažintas tarptautines kryptis. Parodoje bus galima aplankyti ir Kauną reprezentuojantį stendą, kuriame įsikurs „Kaunas 2022” komanda, pristatanti „Europos kultūros sostinės” veiklas bei viešoji įstaiga „Kaunas IN“.
„Parodoje įsikūrusiame „Kaunas 2022” ir „Kaunas IN” stende lankytojai turės galimybę pažinti Kauną kaip šiuolaikinę sostinę, kuri kultūra alsuoja 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę”,– pozityviai kalbėjo viena „Kaunas 2022” atstovių, rinkodarės vadovė Gerda Titovė.
Parodos stendas bus ne tik informatyvi vieta, kurioje galėsite sužinoti apie plačią ir spalvingą „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022” programą – organizatoriai primena, kad 2022-aisiais miestas pakvies į daugiau nei 40 festivalių, per 60 parodų, beveik 250 scenos renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų) ir kvies klausytis virš 250 koncertų, tačiau čia galėsite interaktyviai, ir iš visiškai netikėtos perspektyvos, susipažinti su ikoniškąją modernizmo architektūra. Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai bus pristatyti per specialiai teatro dailininkių Aleksandros Jacovskytės ir Julijos Skuratovos kurtus kostiumus, kurie pirmą sykį buvo pristatyti didžiojo „Kauno – Europos kultūros sostinės” atidarymo šou metu.
Parodoje ADVENTUR įsikūręs stendas taps nevienintele vieta, kurioje galėsite išsamiau išgirsti apie Kauną kaip atraktyvią turizmo kryptį 2022-asiais – sausio 28 d., penktadienį, 13:00–14:30 val. parodos rėmuose vyks konferencija „Kaunas 2022 programos pristatymas turizmo sektoriui”. Jos metu, bus pristatyta Europos kultūros sostinės programa ir pagrindiniai akcentai, aktualūs turizmo sektoriui, planuojami turizmo srautai bei tendencijos. Renginyje „Kaunas 2022” atstovai pasidalins gerąja patirtimi bei pristatys galimybes, kurios, pasitelkus Kaunas 2022 programą, padės paskatinti turizmą ir įgyvendinti turizmo verslo poreikius.
Detali renginio programa žemiau:
Sausio 28 d., penktadienį, 13:00–14:30 val. tarptautinės turizmo parodos „Adventur“ metu, LITEXPO 5.3 salė, Laisvės pr. 5, Vilnius
Programa:
13.00-13.20 – Turizmo srautų prognozės | Tadas Stankevičius, „Kaunas IN“ direktorius.
13.20-14.00 – programos pristatymas. Kaip nepasiklysti 1 000 renginių programoje, kas svarbiausia, kur planuojami didžiausi srautai, kaip jiems ruoštis? | Dovilė Butnoriūtė, „Kaunas 2022“ tarptautinių ryšių vadovė.
14.00-14.30 – Nauja patirtis ir pridėtinė vertė turistams – speciali programa „Patirk Kauną“ ir turizmo sektoriaus įsijungimo galimybės | Gerda Titovė, „Kaunas 2022“ rinkodaros vadovė
Bilietai ir kita informaciją apie tarptautinę turizmo parodą ADVENTUR ČIA
Kitoks žvilgsnis į dizaino sprendimus versle: ne tik atveria galimybes, bet ir sprendžia problemas
Lietuvos maisto produktams Kinijos vartotojus pasiekti padedanti kompanija LITAO yra viena iš penkių, atrinktų dalyvauti unikalioje Flandrijos vyriausybės finansuojamoje „Dizaino inovacijų programoje 5X5® Kaunas“. Programos metu įvairių industrijų atstovai bendradarbiauja kartu su dizaineriais, integruodami dizaino mąstymą bei strategiją įmonėje ir įgyvendindami nestandartinius projektus. Arba – kaip nutiko pasaulio prekės ženklams Kinijoje padedančiai įsitvirtinti „LITAO“ – dizaineriai padeda ieškoti nestandartinių išeičių iš sudėtingų situacijų. Būtent tokioje situacijoje atsidūrė ir lietuvės Linos Bartusevičiūtės agentūra dėl pastaraisiais mėnesiais įsisiūbavusios Lietuvos ir Kinijos santykių krizės, kai darbas su šia rinka lietuviams atnešė daug nenumatytų išbandymų.
Septyneri metai atveriant Kinijos rinką Europos ir pasaulio ženklams
Tai, kas prasidėjo kaip pagalba suteikiant vertimo į kinų kalbą paslaugas susitikimų metu verslui, ieškančiam galimybių kiniškoje rinkoje, pamažu išaugo į gerokai sudėtingesnę ir daugiau resursų reikalaujančią veiklą, kurią 2015 metais Lina pavertė nuosavu verslu – LITAO konsultacijų įmone.
„Šiuo metu į Lietuvą grįžtu svečiuotis, o mano namai yra Šanchajuje – čia gyvenu jau tryliktus metus,“ – pasakoja L. Bartusevičiūtė.
Dar būdama paauglė Lina pradėjo savanoriškai dirbti įvairiose Europos jaunimo organizacijose, kur skirtingų mokymų metu labai aiškiai pajuto, kad Europa iš tiesų turi unikalų kultūrinį paveldą – apie kurį ir pasirinko kalbėti Kinijoje, padėdama pristatyti aukštos kokybės, europietišką gyvenimo būdą atspindinčius maisto ir gėrimų prekinius ženklus.
„Kinijoje nuo 2009-ųjų esu klientams organizavusi daugiau nei 1 000 verslo susitikimų, kuriuose dirbu ir kaip derybininkė, ir kaip tarpininkė, ir kaip vertėja. Sakyčiau, kad kiekvienas jų buvo labai sėkmingas. Gan greitai pamačiau, kas iš tiesų svarbu, kad įvyktų sėkmingas verslo ryšys tarp dviejų žmonių. Juk net derybinis susitikimas tarp dviejų CEO lietuvių nėra toks paprastas, o susidūrus skirtingoms kultūroms, situacijos paaštrėja, atsiranda daugiau nerimo. Supratau, kad sėkmingam susitikimui labai svarbu būti gerai pasiruošus: jeigu žinai, kaip save tinkamai pristatyti ir elgiesi pagarbiai, turi kantrybės bei rodai reikiamą dėmesį savo partneriui, tai dažnai jau yra 90 % sėkmės,“ – pasakoja verslininkė, kurios kompanija jau daugiau nei septynerius metus padeda Kinijos rinkoje įsitvirtinti ne tik Lietuvos, Europos, bet ir kitų pasaulio šalių verslams.
Kaip pastebi Lina, patirtis, kurią klientai parsiveža iš Kinijos, pasitarnauja ir vystant verslą savo namų rinkoje.
„Pavyzdžiui, jei Europoje taupome laiką ir stengiamės viską iškloti čia ir dabar, tai Kinijoje, atvirkščiai, turime investuoti savo laiką, kad derybų partneris su mumis jaustųsi patogiai. O jau tuomet, užsimezgus ryšiams ir išauginus pasitikėjimą, galime teikti pasiūlymus. Tad kai Europos verslininkai pamato, kaip sėkmingai toks darbo principas veikia Kinijoje, pradeda galvoti – o kodėl to neišbandžius ir savo namų rinkoje?“ – pasakoja Šanchajuje veikiančios lietuviško kapitalo įmonės savininkė ir vadovė.
Paslaugų dizainas – galimybė išsaugoti klientą
Nusprendusi dalyvauti dizaino inovacijų programos „5X5® Kaunas“ įmonių atrankoje, Lina gan aiškiai žinojo, kokios dizainerio pagalbos jos įmonei reikėtų: „Mūsų teikiama paslauga gali atrodyti miglota. Žmonės paprastai įsivaizduoja, kad eksportuoti – tai tas pats, kas perkelti, tarkime, puodelį iš vienos vietos į kitą. Ir viskas, eksportas įvyko. Bet iš tiesų toje puodelio kelionėje iki kitos šalies vartotojo yra tiek daug žingsnių, kad jų nepadarius, kyla galybė problemų. Mano patirtis rodo, kad nedaug įmonių supranta, kaip tą reikia daryti tinkamai. Todėl teikdami paraišką dalyvauti projekte, nusprendėme, kad mums būtų įdomiausia dirbti ties paslaugos dizainu – juolab kad „5X5® Kaunas“ esmė ir yra parodyti verslui, kad dizainas aprėpia gerokai daugiau nei vien produkto ar logotipo dizainą, bet gali būti taikomas ir kaip paslaugų bei verslo procesų dizainas“.
Į pagalbą prie šios užduoties stojo vienas iš nedaugelio paslaugų dizaino praktikų Lietuvoje – prekės ženklų ir paslaugų dizaino agentūros „Critical“ partneris, dizaino strategas Jonas Liugaila.
„Tokio tipo projektų kaip „5X5® Kaunas“ Lietuvos padangėje apskritai maža, o šis yra gan unikalus savo išgrynintais ir sustyguotais procesais. Man pasirodė įdomus tiek projekto formatas, tiek aktualus jo tikslas – kad verslai palengvintomis aplinkybėmis atrastų dizaino kuriamą pridėtinę vertę,“ – sako J. Liugaila, kuris yra ne tik dizaino praktikas agentūroje, bet ir Lietuvos dizaino asociacijos valdybos narys bei Tarptautinės dizaino tarybos viceprezidentas.
Pasak jo, paslaugų dizaino tema – viena tų, kurias jo agentūra atnešė į Lietuvos rinką, ir apie kurią verslas dar menkai žino.
„Paslaugų dizainas – tai verslo problemų sprendimo įrankis, kuriame didelis dėmesys tenka vartotojo patirčiai ir jos organizavimui. Žmogus santykyje su prekės ženklu visuomet kažką patiria. Vadinasi, tą patirtį galima suvaldyti, ją projektuoti. Kaip rodo JAV atlikti tyrimai, per 68 proc. vartotojų palieka prekės ženklus – t. y. atsisako paslaugų arba produktų – galvodami, kad tiems prekių ženklams jie nerūpi. Kad taip pasijustum, pakanka prekės ženklui neatsakyti į skambučius esant problemoms, uždelsti likviduoti gedimą ar pan. Vartotojo patirtis lems jo pasitraukimą. Todėl paslaugų dizainas, kaip bet koks kitas dizainas, problemų sprendimo ašimi laiko patį vartotoją ir „skausmo taškus“ identifikuoja ne per verslo, o per vartotojo prizmę – kur jis nusivilia ir kodėl. Būtent šiuo aspektu nusprendėme dirbti ir prie LITAO verslo – su jų paslaugos patirtimi, atpažįstamumu, sklandumu, nuoseklumu,“ – aiškina paslaugos dizainu užsiimančios agentūros bendrasavininkas.
Įtampa tarp Kinijos ir Lietuvos pakoregavo įmonės veiklos kryptį
Vis dėlto planus ir pirminius darbo eskizus pakoregavo įsižiebęs Lietuvos-Kinijos konfliktas, nemažai darbinių situacijų apvertęs aukštyn kojomis ir paskatinęs ieškoti kitų krypčių.
Kaip sako pati Lina, natūralu, kad esant krizei, pirmiausia atsisakoma rizikingų projektų: „Dirbant su Kinija, lietuviški produktai konkuruoja su globaliais prekiniais ženklais ir retai turi kainos pranašumą, todėl įmonėms tenka daug mokytis, kaip pristatyti savo produkto kilmės šalį, kaip sukurti unikalią produkto vertę ir t. t. Tad dabartinėje situacijoje verslas pasirenka daryti tai, kas jam paprasčiau – plėstis namų rinkoje arba saugiose Vakarų rinkose, gaminti privačios etiketės produktus pagal aiškiai suformuluotus užsakovo nurodymus. O gaila, nes parduodant savo prekinį ženklą, maržos daug didesnės, be to, ateinantys pinigų srautai gali sukurti daug sveikesnę verslo aplinką, nes už prekes mokama avansu, dažnai dar iki gamybos“.
Lina sako, kad analizuojant esamą situaciją, buvo apsvarstyti įvairūs variantai – nuo ėjimo į kitas rinkas iki visiškai naujo prekės ženklo kūrimo.
„Mano sukurtas modelis – kokie žingsniai turi būti praeinami, kaip dirbti su distributoriais ir lokalizuoti produktus – veikia bet kurioje rinkoje. Įvertinę įvairius scenarijus, vis dėlto apsistojome ties sprendimu išsaugoti LITAO pavadinimą. Lietuvos įmonėms pasiūlysime dirbti su Honkongo ir Pietų Korėjos rinkomis, o užsienio kompanijoms kursime supaprastintą paslaugų paketą,“ – sako verslininkė, prisipažindama, kad naujus iššūkius visada linkusi vertinti kaip naujas galimybes, o patyrusių „5X5® Kaunas“ projekto dizainerių pagalba leis verslo adaptacijos procesus praeiti sklandžiau ir sparčiau.
--
Flandrijos vyriausybės remiamą dizaino inovacijų programą „5X5® Kaunas“ įgyvendina Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius, „Designregio Kortrijk“ (Belgija, Flandrija) ir Kaunas 2022 kartu su partneriais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Lietuvos dizaino asociacija.
Visų penkių projekte dalyvaujančių įmonių ir dizainerių bendradarbiavimo rezultatai bus pristatyti šiemet spalio mėnesį vyksiančioje parodoje, kuri taps „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dizaino programos dalimi.
Kultūros Dokas – daugiau kultūrinių įspūdžių
Dar 2021 metų pabaigoje smalsiausieji kultūros mylėtojai susipažino su inovatyviu projektu, modernizuojančiu dalyvavimą kultūros renginiuose. Tai Kultūros Dokas – analogų neturinti lojalumo programa veikianti internetinės aplikacijos pagalba, kuria meno entuziastai vis dažniau pasinaudoja asmeniniame meno kelyje. Kultūros Dokas lieka ištikimas savo idėjai ir siekia apdovanoti kultūros puoselėtojus bei skatinti jų lojalumą sudarant galimybę sužaidybinti kultūros patirtį. Projektas veikia kaip virtualus kultūros dokumentas, leidžiantis fiksuoti savo kelionę kultūros renginiuose, rinkti bei kolekcionuoti kišeninę meno kūrinių galeriją, kaupti taškus ir juos keisti į vertingas dovanas.
Kaunui pasitinkant ilgai lauktą Europos kultūros sostinės titulą, Kultūros Dokas koja kojon eina išvien su šiais pokyčiais. Jei Beta versija kultūros mylėtojus pasitiko Kauno Bienalės bei parodos Magic Carpets Landed kontekste, tai sausio 22 dieną pilna Kultūros Doko versija prisijungs prie visos Kaunas 2022 programos. Kultūros Doko programoje dalyvaujančių kultūrinių renginių gausa pradžiugins ne tik esamus, bet ir naujus aplikacijos naudotojus, kurių lauks ir mūsų partnerių – Kauno bienalės dovanos. Vien atidarymo savaitgalį bus per 50 renginių!
Kultūros Doko dėmesio centre – ilgai po renginių išliekančių prisiminimų kūrimas. Tęsdami savo idėją, plečiant Kultūros Doko veikimo ribas, siūlome jums naujas kišeninės meno galerijos korteles. Šis žaidybiškas kortelių rinkimas ne tik padės tapti tikru meno kolekcionieriumi bei „įsivertinti“ ir palyginti su draugais savo „kultūriškumo“ lygį. Kuo dažniau lankysite meninius įvykius, tuo platesne meno kūrinių kolekciją galėsite džiuginti save bei artimuosius. Norėdami praplėsti kišeninį meno rinkinį, tą galite padaryti bekontakčiais kortelių mainais. Kviečiame surinkti netikėtus sakinius, pasirenkant jums patogų sudėtingumo lygį.
Kultūros Dokas yra pagalbininkas jūsų individualių meninių potyrių kelyje. Lankantis meno renginyje, nepamirškite atsiimti savo kišeninės galerijos eksponato, kuris leis iš kultūros renginių išsinešti vertingus suvenyrus, primenančius apie patikusius meno kūrinius bei jų autorius.
Kultūros Dokas yra Kaunas šiuolaikinė Europos sostinė 2022 dalis, šiuo metu glaudžiai bendradarbiaujantis su 13-tąja Kauno bienale bei MagiC Carpets Landed paroda. Jei dar neteko susipažinti su Kultūros Doko aplikacija, susipažinkite su aplikacija adresu https://www.kulturosdokas.lt/. Raginame jus pasinerti į fizinį-virtualų Kauno Europos kultūros sostinės meno pasaulį. Naudodamiesi šia programėle, kartu tobulinkite ir prisidėkite prie projekto sėkmės. Tą padaryti galite rašydami Kultūros Doko komandai, adresu [email protected]. Kiekvienas komentaras, kritika bei pasiūlymas nulems Kultūros Doko ateitį.
Pranešimą spaudai rengė Kultūros Doko komanda
Kontaktai pasiteiravimui:
Gytis Dovydaitis, Kultūros Doko koordinatorius, el. paštas [email protected], tel. nr. +37063086842
Aura Baltrušaitytė, Kultūros Doko komunikacijos tekstų autorė, el. paštas [email protected], tel. nr. +37065452891
Ugnė Stankevičiūtė, Kultūros Doko komunikacijos procesų vadovė, el. paštas [email protected] tel. nr. +37064674244
„Sukilimas“ išlaisvino Kauno Žvėrį: čia suplakė Europos kultūros širdis
„Gal ne tik įspūdingi skaičiai ir kiti faktai, bet visų drauge degančios akys yra įrodymas to, kad penkerius metus ruošta vizija įgavo kūną, o Kaunas – įkvėpimo judėti tolyn“, – nuaidėjus paskutiniams pirmosios Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalies „Sukilimas“ taktams bei ovacijoms sakė projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, pakvietusi visus tęsti šventę ne tik sausio 22-osios vakarą, bet ir visus metus bei visą ateinantį gyvenimą.
Stebint tūkstančiams Kauno centre susirinkusių žiūrovų – miestiečių, Kauno rajono bendruomenių, svečių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio, didžiausia Baltijos šalyse „Žalgirio“ arena virto iki šiol neregėto dydžio ekranu. Prieš didįjį startą sveikinimo žodžius Kaunui ir Kauno rajonui tarė svarbiausi mūsų šalies ir žemyno asmenys.
Vaizdo sveikinimą kauniečiams perdavusi Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen savo kalboje atsigręžė į tarpukario modernizmą, buvusį ne tiesiog architektūros stiliumi, o nauja Lietuvos ir jos žmonių ateities vizija, pagrįstą aiškiais siekiais, pažanga ir nepriklausomybe. EK Pirmininkė pabrėžė, kad po šimto metų vėl esame kryžkelėje ir mums pasiseks tik tuomet, jei pasinaudosime visais savo talentais – meno, kultūros, technologijų, inovacijų. „Europos kultūros sostinės gali prisidėti prie šių pokyčių, ypač pasitelkusios jaunimą. Todėl nusprendžiau 2022 m. paskelbti Europos jaunimo metais – noriu paskatinti jaunimą įsitraukti į veiklą įvairiais būdais, kaip, pavyzdžiui, „Kylantis Kaunas“ – jūsų miesto programa jaunimui“, – kalbėjo U. von der Leyen, išreiškusi norą netrukus pati apsilankyti Kaune.
Jautrų sveikinimą vaizdo pranešimu perdavė ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis. „Kadangi nė vienas vyras ar moteris nėra sala, vienas pats ar viena pati sau, vakuume, mes visi esame daug didesni už pačius save. Todėl, kad esame savo bendruomenės dalis. Esame savo šalies, savo žemyno dalis. Žmonijos dalis“, – sakė politikas. Jis teigė, kad Europos Sąjungoje nėra centro ir periferijos, tad šiandien Kaunas labiau nei bet kada yra plakanti Europos širdis.
„Bendruomenės klesti, buriasi ir dalijasi patirtimi drauge kurdamos meną. Jas sudarantys žmonės dalijasi pasakojimais, istorija, bendra gyva atmintimi, kurie juos pergyvens ir bus perduoti ateities kartoms. Būtent taip formuojamos ir skleidžiamos tradicijos. Būtent taip kuriama kultūra. Kiekvienas iš šių kultūrinių mainų – nesvarbu, didelis ar mažas – padeda mums geriau suprasti vieniems kitus ir suartina mus kaip lietuvius, kaip europiečius“, – Kaunui ir Lietuvai už entuziazmą dėkojo EVT pirmininkas.
Dėkodamas kauniečiais ir komandai, su kuria penkerius metus eita tikslo link, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis užtikrino, kad augantis Kaunas labai laimingas, perimdamas šį garbingą titulą.
„Trilogija ir bet kokia kita -logija duoda tik tuomet, kai nori paimti – kitaip tariant, Europos kultūros sostinės projektas yra paremtas tuo, kad kiekvienas nueina savo kelio dalį, ir mes susitinkame centre. Mes, tūkstančiai mūsų, kviečiami pamąstyti, ką mums reiškia mitas, Europa, vertybės, ir paklausti savęs, kokią žinutę mums nori perduoti ši begalinė kūrėjų komanda“, – kalbėjo vienas „Kaunas 2022“ branduolio narių Rytis Zemkauskas.
Muziką, vaizdą, animaciją, judesį ir kitus meninės išraiškos būdus supynęs „Sukilimo“ veiksmas, pasakojantis apie virsmą mumyse, migravo erdvėje, supančioje areną. Čia, interpretuodami modernizmo architektūrą, judėjo šokėjai ir, Modesto Pitrėno diriguojamam Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui bei chorui „Vilnius“ atliekant specialiai šiai progai Antano Jasenkos parašytai simfonijai „Šaipėrantas“, solines partijas atliko Merūnas Vitulskis ir Joana Gedmintaitė.
Unikalaus režisūrinio sprendimo autorius Chrisas Baldwinas išsitarė, kad jam kuriant „Sukilimą“ buvo įpač svarbu scena paversti patį miestą – nedangstyti to, kas išties yra Kaunas, ir panaudoti kiekvieną jo dalelę kūrybiniams sprendimams. Tad ypač svarbia „Sukilimo“ dalimi tapo simbolinis griūties aktas – dvi dienas šimtų savanorių rankomis statyta 22 m aukščio prancūzo menininko Olivier Grossetête sukurta viešbučio-vaiduoklio kartoninė versija buvo sunaikinta tam, kad pažymėtų naujo Kauno etapo pradžią.
20:22 val., suskambus visų Kauno bažnyčių varpams, „Sukilimo“ dalyviai tęsė Kauno mito tyrinėjimus ir kultūrines bei menines patirtis. Tūkstančiai su žemėlapiais rankose ieškojo paslaptingų rombų ir šifravo Kauno Žvėries paslapčių žaidimą, kiti spietėsi ledo skulptūromis nusagstytoje Nepriklausomybės aikštėje, kur skambėjo ritminga elektroninė muzika.
Tik rugsėjį įvyksiančios „Kauno kantatos“ ištraukas laimingieji galėjo išgirsti Laisvės alėjos kavinių, esančių prie miesto sodo, vitrinose. Kitose, išsidėsčiusiose per visą Laisvės alėją, sužibo Lietuvos dizaino istorijos artefaktai, privertę stabtelėti ne vieną smalsuolį.
Dar saujelė atkakliausiųjų su Kauno taksistais repetavo būsimą spektaklį „Pirma stotelė. Mažasis Paryžius“. Ypač daug lankytojų sulaukė pagaliau atverta Williamo Kentridge’o paroda Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje bei modernizmo architektūros meka virtęs Kauno centrinis paštas, o užsukusius į Lietuvos banko rūmus intrigavo 1997 m. sukurta Yoko Ono instaliacija „Ex It“.
Garsų Kaune atidarymo vakarą tikrai netrūko: Vienybės aikštėje skambant būgnų ritmams, Kauno Žvėris savo balsu visus kvietė kopti „Šilelio“ laiptais, vedančiais link Žaliakalnio — tam, kad minia susitiktų viršuje, kur Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika virto įspūdinga šviesos ir garso instaliacija „Šauklys“, o garso instaliacija ir audiovizualinis performansas „Tabalai” priminė, jog nepamirštume kūrybinio žvėries pažadinti ir savyje.
Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymo renginiai Kaune ir Kauno rajone suplanuoti sausio 19–23 dienoms. Daugelis šį savaitgalį pristatytų parodų ir kitų iniciatyvų veiks ir toliau, tad aplankyti viena didele Europos scena virtusį Kauną ir Kauno rajoną – visuomet geras metas.
Antroji Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis „Santaka“ vyks gegužės 20–22 d. ir sutaps su Kauno miesto gimtadieniu bei 50-osiomis kalantinių metinėmis, o lapkričio 25–27 d. renginiu „Sutartis“ bus užtvirtintas virsmas „Iš laikinosios į šiuolaikinę“.