Aktualijos

Kultūriniai įkvėpimai Kaune: renginių kalendorius kovo mėnesiui

Kovas – pirmasis pavasario mėnuo – drauge su atbundančios gyvosios gamtos ženklais, atnešantis ir įkvėpimą kurti bei stipresnį pasigėrėjimą kūrybos pasauliu. Tačiau šiandien gamtos ir šviesos įkvėptas menas turi priešintis tamsiausioms jėgoms, kurios temdo mėlyną dangaus žydrynę ir skaisčią geltoną saulę. Meno ir gamtos sinergija, virstanti į kūrinius, renginius ir parodas yra stipri, o drauge ir švelni, užuovėja sunkiu laikotarpiu, kurioje nors akimirką ramybės gali surasti žmogus.

Šviesos, atminties ir tikėjimo pripildyti kultūriniai įkvėpimai Kaune kovo mėnesį:

Marinos Abramović paskaita „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis.“

Vienas įspūdingiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių ištikimiems performanso meno gerbėjams – vieša Marinos Abramović paskaita „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis.“, kuri įvyks 2022 m. kovo 31 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje. Viešoje paskaitoje Marina Abramović apžvelgs performanso meno istoriją: apibrėš, kas yra performanso menas, apsvarstys jo kilmę ir raidą – kur jis yra šiandien ir kokia jo ateitis.

Kada: kovo 31 d., 18:00 val.

Kur: Žalgirio arenoje Kaune

Bilietai: ČIA

Organizatorius: Galerija „Meno parkas", „Kaunas 2022"

Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“

Vienas laukiamiausių, ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos, meno įvykių – šalyje pirmą kartą bus pristatyta performansų meistrės, vienos garsiausių pasaulyje menininkių Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“. Paroda įtrauks ne tik savo turiniu – ekspozicijoje bus išsamiai pristatoma Marinos Abramović kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pastarųjų metų, bet ir unikalia forma – pirmą kartą ji rengiama kaip įspūdinga videoinstaliacija iš rinktinių šios autorės performansų dokumentacijų ir filmų.

Kada: kovo 30 d. – liepos 31 d.

Kur: Kauno paveikslų galerijoje

Bilietai ČIA.

Organizatorius: Galerija „Meno parkas"

Tarptautinė paramos akcija, skirta Ukrainai

Iniciatyva, skirta paremti karą išgyvenančią Ukrainą ir jos žmones. Renginys organizuojamas daugybės partnerių iš visos šalies ir, planuojama, jog apims net tik Lietuvą, bet ir kitas Europos šalis.

Kada: kovo 17 d.

Kur: Kaunas, Visa Lietuva

Organizatorius: Įvairūs organizatoriai, Kaunas 2022 – vienas akcijos organizatorių Kaune

„Kino pavasario“ pop-up kino teatras: „Piligrimai“ grįžta namo

Artėjant tarptautiniam festivaliui „Kino pavasaris“ (jis – nuo kovo 24 d.), lietuviško kino gerbėjų laukia Venecijos kino festivalyje liūtu apdovanotos kriminalinės dramos „Piligrimai“ (rež. Laurynas Bareiša) išankstiniai seansai Karmėlavoje, Kauno rajone. Ši kinematografinė patirtis neatsitiktinai vadinama grįžimu namo, kadangi būtent šiame miestelyje ir buvo sukurtas filmas. Po seansų patirtį pratęsti kvies virtualus maršrutas po filmavimo lokacijas.

Kada: nuo kovo 18 d.

Kur: Karmėlava, Kauno rajonas

Bilietai: ČIA

Organizatorius: „Kino pavasaris“

Frankofonijos mėnuo 

Vytauto Didžiojo universitetas pristato keliones po prancūzakalbį pasaulį. Programoje įvairiais aspektais pristatoma šiuolaikinė Kanados, Šveicarijos ir Prancūzijos kultūra: literatūros naujovės, fotografijų ir meno parodos, naujų kino filmų peržiūros, tarptautinė konferencija politikos, diplomatijos ir kultūros sąsajoms aptarti.

Kada: visas kovo mėnuo

Kur: Kaunas, įvairios lokacijos

Renginių programa ČIA

Organizatorius: Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)

Kauno meno mokyklos šimtmetis. Parodų ciklas. Stasys Eidrigevičius „12 naujų atokvėpių“

Kauno meno mokyklos 100-mečiui skirtą, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos organizuojamą, meno mokyklos absolventų parodų ciklą tęsia daugybę tarptautinių apdovanojimų pelniusio, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato dailininko Stasio Eidrigevičiaus personalinė paroda „12 naujų atokvėpių“, kurioje eksponuojamos pastelės, mažosios grafikos darbai, atvirukai. Parodos kuratorė: Inga Valentinienė

Kada: iki kovo 8 d.

Kur: „Pelėdų kalno“ galerija (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas)

Parodos lankymas nemokamas.

Organizatorius: KK Menų akademijos Pelėdų kalno galerija

Anksčiau atvertos parodos laukia lankytojų

Organizatoriai primena, kad kūrybinių įkvėpimų galima ieškoti (ir juos rasti!) jau anksčiau atvertose, vis dar eksponuojamose parodose, kuriose – pažįstami veidai, dideli vardai ir dar didesnės idėjos. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyksta šiuolaikiniu meno genijumi vadinamo, litvakiškų šaknų turinčio kūrėjo iš Pietų Afrikos William Kentridge paroda „Tai, ko nepamename“, o Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namai-muziejuje įsikūrusi paroda „ARNO FUNKcionalizmas“, pakvies susipažinti su vienu įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų, inžinierių, interjerų meistrų – Arnu Funku. Lankytojai kviečiami aplankyti ir Lietuvos banko rūmuose eksponuojamą meno pasaulio nonkonformistės Yoko Ono instaliaciją „Ex It“.

Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“, įsikūrusi Kauno pašto centriniame pastate kviečia ne tik aplankyti daugiau nei dviejų dešimčių menininkų darbus iš visos Europos, tačiau kovo mėnesį apsilankyti kultūrinėse dirbtuvėse bei kitose įtraukiančiose meninėse iniciatyvose.

by Sandra

Pasaulinio garso menininkės Marina Abramović vizito Kaune metu – vienintelis susitikimas su gerbėjais

Tik vieną vakarą, tik su spėjusiais iš anksto įsigyti bilietus. Susitikimas su performanso sinonimu tapusia serbų menininke Marina Abramović Kaune – Europos kultūros sostinėje. Neformali paskaita „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis.“ įvyks š.m. kovo mėn.31 d. Žalgirio arenoje.

Marina Abramović nuosekliai griauna sienas tarp auditorijos ir menininko, savo kūryboje siekia sąmonės skaidrumo, ieško nušvitimo ir asmeninio pokyčio. Viešoje paskaitoje Marina Abramović apžvelgs performanso meno istoriją: apibrėš, kas yra performanso menas, apsvarstys jo kilmę ir raidą – kur jis yra šiandien ir kokia jo ateitis.

Pokalbyje su rašytoju Adrian Heathfield, Marina Abramović apibrėžia paties kūrėjo, menininko funkciją:

„Kokia menininko funkcija? Kiekvienas menininkas paklaustas tikriausiai atsakys skirtingai. Bet mano atsakymas neabejotinai – kelti sąmoningumą. Pradėkite nuo savęs; pakeiskite save. Jei pasikeiti, gali pakeisti tūkstančius.“

Kaune M. Abramović viešės savo parodos „Būties atmintis“ atidarymo proga. Paroda Kauno paveikslų galerijoje visiems žiūrovams bus atverta nuo kovo 30 dienos. Galerijos „Meno parkas“ organizuojama paroda, išsamiai pristatysianti šiuolaikinio meno pasaulio ikonos kūrybą nuo 7-ojo dešimtmečio iki pastarųjų metų – vienas svarbiausių ir ambicingiausių renginių „Kaunas 2022“ programoje. Pasak parodos partnerio Marinos Abramović instituto direktoriaus Giuliano Argenziano, ši retrospektyva pasižymės unikalia forma: ji rengiama kaip įspūdinga videoinstaliacija iš rinktinių šios autorės performansų dokumentacijų ir filmų. Čia bus galima susipažinti su dokumentine medžiaga, menininkės kūrybine biografija, garsiuoju jos Manifestu bei unikaliu kūrybos Metodu, taip pat pamatyti jos interviu įrašus.

Vienas parodos kuratorių, galerijos „Meno parkas“ vadovas Arvydas Žalpys įsitikinęs, kad mūsų regiono gyventojų pasaulėvaizdis artimas šios menininkės kūrybai. „Nuo „geležinės uždangos“ laikų Lietuvos menininkai ir kultūros lauko atstovai įvairiausiais būdais ieškojo informacijos apie Marinos Abramović kūrybą – ji simbolizavo drąsų laisvės siekimą peržengiant baimę ir nusistovėjusias klišes, nevaržomą menininko asmenybės raišką veržiantis iš tokių pažįstamų sovietinės sistemos gniaužtų. Todėl šis publikos ir autorės susitikimas ypač svarbus“, – tiki A. Žalpys.

Galerijos iniciatyva specialiai parodai „Būties atmintis“, kuri veiks iki liepos 31 d., lietuvių kalba išleistas iki šiol išsamiausiai Marinos Abramović kūrybą pristatantis katalogas „Valytoja“ („The Cleaner“).

Atvira Marinos Abramović paskaita ir parama Ukrainai

Visgi labiausiai šia fenomenalia moterimi bei jos kūrybos, mąstymo būdais besidomintys šiuolaikinio meno gerbėjai iš Kauno, Lietuvos ir kitų šalių turėtų jau dabar pasirūpinti bilietais į susitikimą su menininke. Šis renginys vyks š. m. kovo mėn. 31 d. 18 val.   „Žalgirio“ arenoje. Bilietus galite įsigyti ČIA.

Organizatoriai, Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą ir jos žmones akivaizdoje, reaguoja ir informuoja, jog dalis lėšų, gautų už bilietus, bus skirti paremti Ukrainos kultūros programą Kaune. Ukrainos kultūros programa priims, parems ir suteiks kūrybines erdves menininkams bei kūrėjams, kurie karo metu savo laikinais namais pasirinks Kauną.

by Sandra

Kaune atšaukti „Laimės dienos” renginiai: visas dėmesys – Ukrainai ir jos žmonėms

Atsižvelgdama į pastarųjų dienų įvykius, Europos kultūros sostinė „Kaunas 2022“ skelbia, jog atšaukė kovo 20-ąją planuotus „Laimės dienos“ renginius ir sustabdė dalyvių registraciją.

„Sunku šnekėti apie laimę, kai mūsų artimi bičiuliai išgyvena tamsiausias šalies istorijos akimirkas. Visa širdimi esame su Ukraina ir norime ne tik mintimis, tačiau ir darbais prisidėti prie paramos jai. Atšaukdami Laimės dienos renginius, visas jėgas skiriame kitoms iniciatyvoms, kurios telkia pagalbą ir paramą, nukentėjusiesiems nuo karo. Šių metų planuotos „Laimės dienos” idėja – laimė būti kartu, tad tiesdami ranką mūsų broliams ir sesėms Ukrainoje, norime parodyti – esame kartu su jumis ”,- teigė iniciatyvos „Laimės diena“ organizatorė Irutė Tumaitė.

„Kaunas 2022” rinkodaros ir komunikacijos vadovas Mindaugas Reinikis teigė, kad kovo 17 dieną, „Kaunas 2022“ prisijungs prie tarptautinio masto paramos akcijos, skirtos Ukrainai.

„Šiuo metu dėliojami pagrindiniai organizaciniai aspektai, tad kol kas visiškai tikslios informacijos pateikti negalime, tačiau galiu atskleisti, kad ši paramos iniciatyva bus plataus masto ir sieks apjungti partnerius ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje”,- apie būsimo renginio idėją kalbėjo Mindaugas Reinikis.

Kaunas 2022 skiria dėmesį ir paramą Ukrainos kultūros ir meno atstovams

Kaip jau skelbta anksčiau, prieš kurį laiką visuomenei vėl buvo atvertos Kauno centrinio pašto patalpos, kuriose visus metus vyks meno renginiai, parodos. Būtent į šias erdves bus kviečiami kurti ir Ukrainos kultūros sektoriaus atstovai, menininkai ir tie piliečiai, kurie karo metu savo laikinais namais pasirinks Kauną.

„Kol kas nėra tiksliai žinoma, kiek menininkų ir kūrėjų galime tikėtis sulaukti Kaune, tačiau visiems jiems norime sukurti maksimaliai patogias sąlygas kūrybai, o jų darbams, veikloms ir išreikštoms mintimis – Europinį matomumą. Jau dabar rūpinamės patalpų pritaikymui kūrybinėms dirbtuvėms”,- apie kultūrinę paramą kalbėjo M. Reinikis.

Ukrainos kūrėjai į  kultūrinio matomumo platformą Kaune bus kviečiami per Kauno kultūros organizacijas, kurios palaiko ryšius ir turi partnerystes su Ukrainos menininkais. Žiniai paskleisti, „Kaunas 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės iniciatyva, bus organizuojama diskusija.

„Kaunas 2022” kviečia jungtis ir į kitas, partnerių organizuojamas, iniciatyvas, kurios prisideda prie paramos Ukrainai: viena tokių – Kaunas Pilnas Kultūros ir Hands on press kultūrinė iniciatyva, kuri suvienijo kūrėjus vienam tikslui – plakatų bei kitų piešinių, kuriais menininkai išreiškia savo poziciją prieš karą Ukrainoje, kūrybą. Menininkai prie šios iniciatyvos gali prisidėti kuriant, o visuomenė – įsigyjant. Kūrėjai gautus pinigus perves savo pasirinktai labdaros organizacijai, padedančiai Ukrainai ir jos gyventojams. Daugiau apie iniciatyvą ČIA.

by Sandra

Palaikymo akcija Ukrainai „Laisvė šviečia” Kaune: tik šviesa išblaško tamsą

Ukrainos piliečiai gyvenantys, studijuojantys ir dirbantys Lietuvoje, Kauno aukštųjų mokyklų atstovai ir studentija, verslo bendruomenės atstovai, Kauno savivaldybė bei „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė” vakar kvietė visus į vienybės ir solidarumo akciją „Laisvė šviečia“, kurios tikslas buvo išreikšti paramą nuo karo kenčiančiai Ukrainos šaliai ir tautai.

Vakar, vasario 24-ąją dieną, vakarop prasidėjęs renginys į Vienybės aikštę sutraukė minias kauniečių – erdvė netruko užsipildyti. Aikštės prieigose buvo matyti ne tik Lietuvos ir Ukrainos tautine simbolika pasipuošusių žmonių būriai, tačiau čia plevėsavo ir istorinės Baltarusijos vėliavos, buvo matyti Sakartvelo tautinių simbolių.

Kaip teigė renginio vedėjas bei vienas akcijos organizatorių, „Kaunas 2022“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Mindaugas Reinikis, renginyje nebuvo planuotas griežtas formatas, svarbiausia čia buvo parodyti nuoširdų rūpestį, įvairiapusį palaikymą ir tai, jog „mes esame kartu”. Į sceną kilo ir palaikymą reiškė plačias visuomenės grupes atstovaujantys asmenys: Ukrainos piliečiai, gyvenantys, studijuojantys ir dirbantys Lietuvoje, Kauno savivaldos atstovai – Kauno vicemeras, verslo bendruomenės atstovai, Kauno studentija ir kiti.

Būtent pastaroji, Kauno studentų bendruomenė, ir buvo viena pagrindinių šio renginio iniciatorių ir organizatorių.

„Mes, studentija, Lietuvos jaunimas, gimėme ir augome nepriklausomoje Lietuvoje, tad tai, kas vyksta Ukrainoje, mums yra protu nesuvokiama. Aš tikiu, kad būtent jaunimas, ta stipri galia, kovos už laisvę, kurios niekas neturi teisės atimti“,- drąsiai kalbėjo VDU Studentų atstovybės prezidentė Ieva Vengrovskaja.

Prie studentus ir jaunimą atstovaujančio balso prisijungė ir ukrainiečių bendruomenės atstovai, studijuojantys Kaune. Scenoje emocingai kalbėjęs jaunimas ragino „veiksmų imtis jau dabar, nes laukti nebėra ko”. Jautrūs žodžiai buvo užbaigti, kaip jau dažna, šūkiu „Šlovė Ukrainai!“, į kurią susirinkusi minia atitarė – „Herojams šlovė!”

Ukrainos bendruomenės atstovai Kaune: šiandien turime parodyti priešui, kad dėl jo veiksmų tampame tik stipresni ir vieningesni

Kauno ukrainiečių bendruomenės atstovas Volodimir Vasilenko, kalbėjęs scenoje, atkreipė dėmesį, jog „pataikavimo politika nedavė rezultatų, tad turime parodyti priešui, kad kiekvienas jo veiksmas mus padarys tik dar stipresniais ir vieningesniais”. V. Vasilenko kalbėjo apie  istorinę atmintį, Kremliaus siekį sugriauti ne tik Ukrainos, be ir kitų respublikų kultūras, istoriją.

„Mes, ukrainiečiai, esame labai dėkingi Lietuvai ir lietuviams už paramą ir palaikymą. Padarysime viską, kad ši parama nenueitų veltui”,- ukrainiečių vardu, dėkojo V. Vasilenko.

Žymūs kauniečiai: Ukraina gina vertybes ir savo bei mūsų visų ateitį

Kaunas, šiais metais turintis garbingą Europos kultūros sostinės titulą, jau anksčiau išreiškė solidarumą su Ukrainos tauta, minėdama ją kaip integralią, turinčią didelę svarbą Europos kultūros formavimuisi šalį bei partnerę, kuriai draugo ranka tamsiausią valandą yra svarbi. Palaikymo akcijoje žodį tarusi „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė teigė, jog besiruošdama renginiui, pirmiausiai norėjo kalbėti apie kultūrą, kaip priemonę išbristi iš visų sunkumų, tačiau tragiški įvykiai, prasidėję Ukrainos rytuose, davė supratimą, kad palaikymo tyla ir susitelkimas gali pasakyti daugiau nei išarti žodžiai.

Akcijoje netrūko ir stipresnių, didesnį emocinį svorį turinčių žodžių, kurie tik dar kartą patvirtino, kad Ukrainos tema lietuviams yra itin skaudi.

„Barbarai užpuolė taikią tautą, bet ne tik. Užsimota prieš Europą, jos vertybes. Ukraina gina ne tik savo vertybes, bet ir mūsų visų ateitį”,- scenoje kalbėjo Europos parlamento narys, profesorius Liudas Mažylis.

Akcijoje palaikymą Ukrainai išreiškė ir grupės bei atlikėjai: Flash Voyage, Gebrasi, mr. Jumbo, Thundertale ir Huge Soul. Himnus atliko Kauno chorai Perkūnas, Cantate Domino ir Gintaras.

Sutviskusi šviesų jūra: viltį suteikė laisvė jį sakyti

„Viltį suteikia geras žodis, viltį suteikė laisvė jį sakyti, tad sakykime jį drąsiai vieni kitiems, nes to dabar labiausiai reikia”,- nors ir skausmingą dieną visam pasauliui, tačiau viltingais žodžiais neprarasti tikėjimo ragino Mindaugas Reinikis.  Pabaigoje renginio idėją „Laisvė šviečia“ įprasmino minioje sužibusi švieselių jūra.

Palaikymo ir solidumo akcija „Laisvė šviečia“ vyko visoje Lietuvoje.

by Sandra

„Piligrimai“ grįžta namo: Karmėlavoje kyla pasaulyje apdovanotam filmui skirtas kino teatras

Kaunui ir Kauno rajonui tapus Europos kultūros sostine atsivėrė naujos galimybės kultūrą priartinti prie kiekvieno žmogaus. Būtent todėl festivalis „Kino pavasaris“ kartu su lietuvišką kiną palaikančiu pagrindiniu projekto partneriu „Telia“ pristato unikalią idėją – kovo 17 d. vos kelioms dienoms atveriamą kino teatrą Karmėlavoje, skirtą tik vienam filmui – „Piligrimai“.

Aukščiausiu apdovanojimu Lietuvos kino istorijoje – Venecijos kino festivalio programos „Orizzonti“ liūtu – įvertintas režisieriaus Lauryno Bareišos filmas sukurtas būtent šiame Kauno rajono miestelyje. Už scenarijų, kurio autorius – pats L. Bareiša, filmas apdovanotas Salonikų festivalyje. Kūrinys palankiai sutiktas Kairo, Talino, Belgrado festivaliuose.

„Festivalis kasmet ieško naujų būdų sukurti išskirtinę patirtį kino žiūrovams – žinoma, visuomet pirmoje vietoje yra pačių filmų kokybė ir originalumas. O turinys gali įkvėpti formą, kurią galima pateikti itin kūrybiškai“, – sako „Kino pavasario“ direktorius Algirdas Ramaška. Anot jo, sėkmingai pavykus tokiems projektams, kaip „Aerokinas“ karantino metu neveikusiame Vilniaus oro uoste, taip pat – kvietimas žiūrėti filmus viešbučiuose, kai to nebuvo galima daryti kino teatruose, įkvepia ir naujus netikėtus sprendimus. Šiemet tai – pasaulyje puikiai sutikto filmo grįžimas namo, pastatant jam kino teatrą.

Psichologinės dramos „Piligrimai“ veiksmo vieta pasirinktina neatsitiktinai. Pirmąjį savo ilgametražį L. Bareiša pasirinko filmuoti miestelyje, kuriame pats gimė. Filmas tęsia trumpametražiais pradėtą meninį procesą. Pavyzdžiui, trumpametražis „Atkūrimas“ – savotiška „Piligrimų“ preliudija. Pagrindinė premjeros Lietuvoje laukiančio filmo tema – žmogaus tvarkymasis su patirtomis traumomis. Istorija – apie du žmones, atvažiuojančius į miestelį, kuriame buvo nužudytas jiems artimas asmuo. Filme persipina atminties, netekties ir keršto temos.

„Man, filmo prodiuserei Klementinai Remeikaitei bei visai kūrybinei komandai atrodė svarbu „Piligrimus“ parodyti čia – Karmėlavos bendruomenė mus priėmė itin šiltai, daug kuo pagelbėjo ir prisidėjo prie darbo“, – pasakoja režisierius L. Bareiša.

Vienoje filmo lokacijų iškilsiančiame pop-up kino teatre „Piligrimus“ pamatę žiūrovai patirtį pratęsti bus kviečiami su mobiliąja programėle „Kosmos App“. Joje lauks virtualus maršrutas po kitas lokacijas, leisiantis giliau pažinti ne tik filmą, bet ir Karmėlavos miestelį. Taip pat prieš seansus bus galima apžiūrėti iš Venecijos parsivežtą liūto statulėlę ir filmavimo užkulisius atskleisiančią parodą. Tikslus kino teatro adresas bus praneštas įsigijusiems bilietus, kurių, kaip ir seansų, kiekis – itin ribotas.

Filmų gamybos kompanijos „Afterschool“ sukurti „Piligrimai“ dalyvauja kovo 24 d. prasidėsiančio „Kino pavasario“ programoje „Europos debiutų konkursas“, premjera kino teatruose visoje Lietuvoje – balandžio 8 d. Filmo sukūrimą parėmė Lietuvos kino centras.

„Piligrimų“ kino teatras Karmėlavoje – „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

by Sandra

Į Kauną atidunda Audra: NFT kūriniai, šokių turnyras, menas ir techno muzika visame mieste

2022 metais Kaunas tapo Europos kultūros sostine, o šio miesto kultūra pasidžiaugti nekantrauja ir visos Lietuvos jaunimas. Ta proga Kauno miesto bei rajono jaunimas kartu „Kaunas 2022“ komanda ir naktiniu klubu „Lizdas“ kuria didžiulį festivalį viso miesto teritorijoje pavadinimu „Audra“. Penkių dienų kultūros stichija mieste – taip savo festivalį pristatanti „Audros“ komanda teigia, jog visas miestas taps griausminga šiuolaikinio meno, kultūros ir muzikos scena.

Festivalio organizatoriai skelbia, jog per penkias festivalio dienas (birželio 29 - liepos 3) bus galima pamatyti visą Kauno miesto ateitį. „Kaunas 2022“ proga susibūręs jaunųjų miesto kultūros aktyvistų kolektyvas „Kylantis Kaunas“ jau dabar džiaugiasi programos pločiu bei teigia, jog festivalis burs jaunąją miesto bendruomenę bei jaunuolius iš visos Lietuvos į patirtis ir drąsias diskusijas, o visa tai vyks tiek dieną, tiek naktį.

Birželio 30-tą prie Kauno geležinkelio stoties nuaidės „poezijos reivu“ pramintas renginys „Puota“ – jame vyks jaunųjų poetų dvikovos, naujo žurnalo pristatymas bei techno ir poezijos vakarėlis.
Nuo birželio 30 d. iki liepos 1 d. miesto praeiviai fotografijos dirbtuvių „Kauno dialogai“ metu galės fiksuoti savo aplinką bei žmones analoginiais fotoaparatais taikant dvigubos ekspozicijos metodą.
Liepos 1-ąją antrus metus iš eilės įvyks „Komoda“ – mados renginys, kuriame 14 kylančių dizainerių iš Lietuvos ir užsienio pristatys savo kolekcijas.
Tą pačią dieną bus galima apsilankyti Kauno menininkų namuose, kuriuose įvyks atvira psichodinaminės terapijos simuliacija pavadinimu „Gilyn“.

Liepos 2-ąją Vienybės aikštėje išvysime „Gamers City Battle“ – didžiausią gatvės šokių kovų turnyrą Lietuvos istorijoje. Jame teisėjaus bei pasirodys didžiausios gatvės šokio žvaigždės Europoje:
Salah (Prancūzija), Kleju (Lenkija), Mechanikool (Jungtinė Karalystė), Frankie J (Jungtinė Karalystė) ir
Bagsy (Jungtinė Karalystė).
Vienas įdomiausių projektų tęsis nuo birželio 30 d. iki pat liepos 3 d. – NFT hakatonas „NFThon Kaunas“. Tai bus pirmasis fizinis NFT hakatonas Lietuvoje, kuriame 30 atrinktų dalyvių iš Lietuvos ir visos Europos sukurs 10 NFT kūrinių.

Viso festivalio metu veiks net keletas skirtingų renginių.
Paveikslų ir istorijų parodoje „Apmąstymai“ bus galima pažvelgti į laisvės atėmimo bausmę atlikusių žmonių išgyvenimus, kuriuos dailės mokyklos mokiniai interpretuos piešdami ant drobės.
„Parko“ galerijoje veiks gyvoji „Homo kaunensis“ (lt. Kauno žmogus) paroda. Čia tiek profesionalai, tiek mėgėjai galės pasidalinti savo sukurtais portretais ar autoportretais.

Šiuolaikinio miesto festivalio „Audra“ programa nuolat pildysis ir plėsis. Ją kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendromis jėgomis kuria jaunimo organizacija VšĮ „Kylantis Kaunas“, VšĮ „Freimas“ bei naktinio klubo „Lizdas“ komanda. Prie festivalio renginių prisideda ne tik tokios ilgametės institucijos kaip Pažaislio muzikos festivalis ar Kauno miesto kamerinis teatras, bet ir įvairūs partneriai iš Graikijos, Serbijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Suomijos ir kitų Europos šalių.

by Sandra

Spektaklio „Kauno asamblėja“ aktoriai: „Labai lengvai nuteisiame žmogų, kai nematome jo priešais save“

Ką daryti su į Lietuvą patekusiais migrantais? Ar moteris gali apsispręsti dėl aborto? Ar reikia eitynių Laisvės alėjoje? Nuomonę apie karštus įvykius turi kiekvienas. Tik ar kiekvienas drįstų ją išreikšti neslėpdamas veido, vardo? Keletas kauniečių nepabūgo teatrinio eksperimento, kurį Nacionaliniame Kauno dramos teatre surengė kanadiečiai dokumentinio teatro kūrėjai „Porte Parole“. Vasario 18–20 dienomis žmogiškos nuomonės virs meno kūriniu – įvyks dokumentinio spektaklio „Kauno asamblėja“ premjera. Šis spektaklis ir kūrybinė partnerystė su „Porte Parole“, asamblėjas Kanadoje pradėjusiais nuo Donaldo Trumpo klausimo – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Apie savo patirtis ir pamokas šiame procese – ne tik dialogų mokymąsi mintinai, bet ir nuomonių, virtusių pjese, paieškas, pačios pjesės rašymą, sutiko papasakoti du NKDT aktoriai – Henrikas Savickis ir Aistė Zabotkaitė.

Kaip judu, būdami aktoriai, tapote ir spektaklio koprodiuseriais, jei galima taip pavadinti?

Henrikas: Teatras tiesiog paskyrė mums šią užduotį, lygiai kaip skirsto vaidmenis. Bet, žinoma, buvo atsižvelgta ne tik į aktorines mūsų savybes, bet ir į tai, kad ir aš, ir Aistė laisvai kalbame angliškai.

Ar dokumentinio spektaklio kūrimas jums buvo nauja patirtis – patiems ieškoti herojų, atlikti tyrimą?

Henrikas: Sakyčiau, tai nauja patirtis Lietuvos teatre apskritai. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, kaip teatro partneris, suteikė galimybę ieškoti naujų sferų, mums neįprastų ar nebūdingų veiklų ir meno formų. Tai, ką „Porte Parole“ atvežė, yra dokumentinis teatras, kurio pas mus negaliu sakyti, kad visai neturėjome, nes panašus bandymas prieš porą metų buvo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, bet buvo tikrai labai nedaug. Taigi nauja ne tik mums, bet ir Lietuvai.

Minėjote, kad diskusijos dalyvių, kurių išsakytos mintys virto pjese, ieškojote net Laisvės alėjoje. Ar žmonės lengvai pasiduoda tokioms avantiūroms? Visgi turi sutikti, kad tai, ką pasakei, ką manai, kuo tiki, bus, na, ne panaudota prieš tave, bet išstatyta viešai, scenoje. Ir ją interpretuoti žmonės bus laisvi kaip tik nori.

Henrikas: Laisvės alėjoje pavaikščiojome gal valandą. Jums, kaip žurnalistei, turbūt yra tekę tai daryti – ne visi nori bendrauti, leistis į diskusijas. Beje, kas labai įdomu – tuo metu kaip tik artėjo „Kaunas Pride“ eitynės. Tad vienas mūsų užduodamų klausimų buvo: kaip į šį įvykį žiūrite? Ir mes neradome itin priešiškai nusiteikusių žmonių. Net tie, kurie sakė nepalaikantys, pridurdavo: „Ai, tegul eina“. Tai man pasirodė keista – to, ką matai socialinėje medijoje ar spaudoje, gatvėje nerandi.

Turbūt tai daugiau pasako apie socialinę mediją, nei apie žmones?

Henrikas: Mes labai lengvai nuteisiame žmogų, kai nematome jo priešais save. Kai matome tik jo nuomonę vienu klausimu, net jo nepažįstame, nesame sutikę. Vien dėl tos nuomonės jis tampa mūsų priešu. Manau, kanadiečių kuriama asamblėja apie tai ir yra – mums reikia išmokti kalbėtis. Nereikia pulti neigti neišklausius visų kitos pusės argumentų. Galime likti prie savo nuomonių, bet galime kalbėtis.

Vakarienėje, virsiančioje spektakliu, aptartos temos – Stambulo konvencija, migrantų krizė, LGBTQ+ teisės, kartų konfliktas. Ar jums, kaip kauniečiams, būtent šios temos ir atrodo aktualiausios? Gal sąrašą papildytumėte, o gal patrumpintumėte?

Aistė: Visas temas palikčiau – Kauno visuomenę poliarizuoja lygiai tos pačios temos, kurios poliarizuoja visą Lietuvą. Vos žmonės pradeda kalbėtis, jos išlenda, tai labai aišku. Nereikėjo ilgai jų ieškoti. Temas siūlėme mes patys, tad tai yra tai, su kuo susiduriame gyvendami Kaune, Lietuvoje, siūlė jas ir žmonės, kurių klausinėjome. Pačioje vakarienėje dalyvavo gal tik 15 proc. iš tų, su kuriais bendravome.

Henrikas: Žinoma, būtų ką pridėti, tik ne visos temos tiek erzina. Tai priklauso nuo situacijos šalyje konkrečiu metu. Neseniai vyko Sausio 13-osios minėjimas prie Seimo – kažkas švilpė, kažkas negirdėjo teksto, tad Vasario 16-ajai žmonės jau ruošiasi kitaip. Mes visą laiką turime kokią nors poliarizuojančią situaciją. Tai medžius kerta, tai žemę užsieniečiams parduos – net jei nieko nevyksta, ką nors susigalvojame. Taigi tuo metu, kai kartu su Aiste temas ruošėme, būtent šios temos buvo aktualiausios visuomenėje, socialinėje žiniasklaidoje, tokius klausimus ir uždavinėjome.

Aistė: Beje, abortų temos mes net nebuvome aptarę ruošdamiesi vakarienei. Ji iškilo vakarienės metu.

Spektaklyje judu vaidinsite save, tiesa?

Henrikas: Save... „Porte Parole“ yra sakę, kad tai gali būti problema – kai aktorius, kaip asmenybė, per daug asmeniškai įsitraukia į veiksmą. Ir tikrai, su Aiste tampame lyg ir asmeniškai suinteresuoti išspręsti visas tas problemas, sutaikyti ar supykdyti kitus pašnekovus. Neturi už ko pasislėpti.

Aistė: Vakarienės metu ir aš, ir Henrikas buvome savimi. Visiškai. Bet pjesėje mes išrašyti kitokie. Ne visai kitokie, bet... Pjesė parašyta taip, kad spektaklis būtų geras, įdomus, įtraukiantis. Keistas procesas – sėdi su komanda ir analizuoji, kodėl pasakei tą ar aną. Jie visi sako, kad aš taip pasakiau todėl, kad pykau ant Henriko, o aš sakau – ne, taip nebuvo! Kadangi spektaklis neišvengiamai yra hiperbolė, tai ir mes su Henriku tapome ryškesni, ne visai tokie, kokie esame kasdienybėje.

Turbūt visi aktoriai turi svajonių vaidmenų, bet ar iš tiesų galima norėti vaidinti save? Skamba kaip pats sudėtingiausias vaidmuo!

Aistė: Ne, man jis neatrodo sudėtingas. Juk tekstas yra mano sakytas, tad jis įsimena greičiau. Kalbu savo žodžiais, taip, kaip tai daryčiau natūraliai. Sunku tas analizavimas. Pradžioje nenorėjau priimti to, maniau, kad esu išrašyta tokia, kokia nesu. Tai gana intymu. Henrikas sakė per vieną repeticiją: „Aš jau užtektinai atsivėriau ir užtektinai nuo savęs pasakiau, viskas, nieko nebesakysiu.“ Nes mes tikrai labai atvirai žiūrėjome į šį reikalą nuo pat pradžių, bet spektaklis reikalauja dar daugiau atsivėrimo, ir norisi kai ką pasilikti sau. Tokiais momentais atrodo, kad geriau būtų vaidinti ką nors kitą.

Henrikas: Taip, yra ta privatumo stokos bėda. Turi aiškintis, kodėl pasakei viena ar kita, koks tavo paties asmeninis požiūris. Be to, dėliojant dramaturgiją, dar vienoje pirmųjų repeticijų skaitėme ir mąsčiau, kodėl Aistė mane nuolat nutraukinėja. Kitą dieną supratau, kad ji ne nutraukinėjo, o taip sudėliojo pjesę. Mes kalbėjome vienas kitam padėdami sukurti konfliktą. Taigi čia dalis realaus gyvenimo, dalis teatro.

Spektaklis vyks ne kur nors aikštėje, turguje, bet tradicinėje teatro salėje su savo aura ir auditorija. Ar jis, jo žinutė pasieks visų nuomonių turėtojus?

Aistė: Kalbant apie žinutę ir žiūrovo pasiekimą nėra didelio skirtumo, ar spektaklis dokumentinis, ar ne. Manau, „Kauno asamblėjos“ buvimas dokumentiniu spektakliu turi daug pliusų. Nereikia analizuoti Antikos autorių užrašytų reikšmių, klausytis senovinės kalbos. Žmonės tiesiog ateis pasižiūrėti, kaip keturi kauniečiai prie vakarienės stalo kalbėjosi. Kalbėjosi apie paprastus ir visiems suprantamus dalykus. Personažai realūs, aktualijos šiandieninės. Spektaklis ryškus, jis koncentruotas – juk iš penkių valandų vakarienės liko tik valanda su trupučiu. Vargu ar kas stebėtų veiksmą visas penkias valandas. Sutrumpinome, pabrėžėme konfliktus, paryškinome personažus, kad išlaikytume žiūrovo dėmesį. Ar žmonės spektaklį priims vienodai? Žiūrint, kas ateis. Galbūt po premjeros nuskambės gandas ir į teatrą prikvies dar jame nebuvusius? Tuos, kurie nemėgsta teatro, bet mėgsta dokumentiką? Galbūt tradicinio teatro žiūrovai neateis, nes jiems dokumentika neįdomi?

Henrikas: Tarp vakarienės dalyvių nevaikščiotojų į teatrą nebuvo, jei kalbame apie publiką. Jie visi šviesūs, kultūringi, įdomūs žmonės, tik su skirtingais įsitikinimais. Vieni liberalesni, kiti konservatyvesni.

Ar ši jau pusmetį trunkanti „Kauno asamblėjos“ patirtis pakeitė kurį nors jūsų įsitikinimą? Gal ėmėte žiūrėti plačiau?

Henrikas: Aš – ne. Dalykus, apie kuriuos diskutavome, kiekviena asmenybė savo laiku susidėlioja. Vargu ar juos įmanoma perdėlioti brandžiame amžiuje. Nors Aistė už mane jaunesnė, bet aš manau, kad ji tokia pat brandi asmenybė.

Aistė: Gal tik pagalvojau, kad nesu tokia radikali liberalė, kaip mane išrašė pjesėje. Nusprendžiau šiame savo gyvenimo etape likti kiek įmanoma labiau apolitiška. Supratau, kad norint diskutuoti daugiau, nei išdiskutuota prie vakarienės stalo, kai, manau, niekas nepakeitė savo nuomonės, reikia žinių. Reikia domėtis tuo ir suvokti, kokioms idėjoms ir vertybėms iš tiesų tu pritari. Dažnai žiūrime į dalykus paviršutiniškai. Todėl net bijau itin greito Europos liberalėjimo. Apie tai galvoju jau kuris laikas. Ir kituose spektakliuose kalbame apie šias temas, ir būtent dėl to noriu likti apolitiška, nes atsakymo nėra. Nenorėčiau gyventi nei kaip radikali kairioji, nei kaip radikali dešinioji. Visos šios kryptys turi to, kam nepritariu, ir nežinau, kame yra raktas į teisybę. Galbūt dėl to ir nesu politikė ir nepriimu sprendimų.

O ką valgėte vakarienės metu? Sutarėte dėl to?

Henrikas: Turėjome vieną vegetarą, jis valgė daržovių užkepėlę.

Aistė: O mes visi valgėme vištieną. Labai skanūs kepsniai buvo, su daržovėmis ir ryžiais.

Henrikas: Spektaklio metu valgysime tą patį, užuosite.

Interviu parengė Kotryna Lingienė

by Sandra

Kitoks požiūris: suvenyrus iš Lietuvos kuria su belgų dizaineriais

Pirmieji Lietuvoje pristatę unifikuotas didmenines kokybiškų lietuviškų suvenyrų serijas, prekės ženklas „From.lt“ nusprendė žengti dar toliau ir, dirbdami pagal dizaino mąstysenos metodą, kartu su dizaineriais paklausti užsienio svečių – o ką jie norėtų parsivežti iš Lietuvos? Prisijungę prie Flandrijos vyriausybės finansuojamos dizaino inovacijų programos „5X5® Kaunas“, lietuviai bendradarbiauja su Belgijos dizaino agentūra „Heren Loebas“ ir ieško unikalaus, iš kitos požiūrio perspektyvos gimusio Lietuvą reprezentuojančio simbolio.

Prieš 11 metų įkurta UAB „Tiekimo projektai“ 2017 metais nuo prekių importo paslaugos tiekimo pasuko visai kita kryptimi – pradėjo kurti ir prekiauti suvenyrais. Kaip sako įmonės vadovas Simas Kargaudas, kažkokių specialių paieškų nebuvo, tiesiog taip susiklostė situacija, kai versle kilę iššūkiai privertė atrasti naują veiklos kryptį.

„Kai ėmęsis įgyvendinti šią idėją pradėjau analizuoti lietuviškų suvenyrų rinką, mane pribloškė visiškai su Lietuva nesusijusių dalykų gausa – kad ir toje pačioje Vilniaus Pilies gatvėje parduodamos matrioškos ar kailinės kepurės su sovietinėmis žvaigždėmis. Akimirksniu supratau, kad idėja sukurti kokybiškų lietuviškų suvenyrų seriją yra tarsi specialiai skirta mums. Iki tol specializavomės įvairių produktų pagal klientų poreikius užsakymuose – surasdavome gamintoją ir pasirūpindavome reikiamos prekės su užsakovo ženklu pagaminimu. Dabar produktą ir jo dizainą diktuojame mes,“ – pasakoja S. Kargaudas.

Turėdami turtingą know how, verslininkai gan nesunkiai sudėliojo procesus, kaip turėtų gimti naujoji Lietuvą reprezentuojančių suvenyrų serija. Pasitelkę vietos dailininkus, dizainerius, menininkus ir agentūras, kūrė produktus, kuriuos vėliau gamino įvairių Europos ir Azijos šalių gamintojai.

Tam, kad atskirtų naująją veiklą nuo iki tol buvusios, sukūrė ir savarankišką prekės ženklą – „From.lt“.  Šiuo metu įmonė siūlo apie 500 įvairių suvenyrų. Konkurentų lietuviškų suvenyrų versle nėra daug, o pirkėjai – ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų – ambasados, įvairios organizacijos.

Tiesa, pandeminiai metai smogė ne tik turizmui, bet ir į užsienio svečius nukreiptam verslui, tad kompanijai vėl teko sparčiai persiorientuoti.

„2019 metai mums dar buvo puikūs, o štai 2020-ieji ir praėjusieji tapo tikru išbandymu – apie pelną negalėjome net galvoti, stengėmės tiesiog išgyventi. Atsigręžėme į vietinį turizmą ir pastaruosius metus daug dirbome su Lietuvos dvarais, muziejais, turizmo informacijos centrais iš miestų ir miestelių. Gavome daug užsakymų – nuo Biržų iki Plungės, didžiųjų muziejų ir miestų turizmo objektų. Pasistengėme ne tik pasinaudoti atsivėrusia niša, bet ir pasiūlyti klientams pridėtinės vertės – kūrybingų sprendimų ir kokybiškų suvenyrų jų lankytojams, kurie būtų adaptuoti kiekvienai konkrečiai vietai, objektui ar organizacijai,“ – sako. S. Kargaudas.

Kokį prisiminimą apie Lietuvą norėtumėte išsivežti?

Pasak suvenyrų rinką puikiai pažįstančių verslininkų, populiariausi suvenyrai tarp užsieniečių yra ne tik papuošalai iš gintaro ar lietuviška konditerija, bet ir įvairiu formatu apipavidalinta valstybės simbolika – vėliava, herbas, įžymūs miestų objektai.

Įdomu tai, kad pačią suvenyro formą labai lemia bendros tendencijos, kuriomis galima pasikliauti: dalis suvenyrų yra kolekcionierių geidžiamas objektas – kažkas renka antpirščius, kažkas stikliukus, varpelius ar šaukštelius. Kiti gaminiai tiesiog naudojami buityje, tarnauja kaip funkcionalūs daiktai: kanceliarija, maišeliai, marškinėliai ir pan. Tad, paradoksalu, bet ieškodami originalumo, suvenyrų kūrėjai kartu turi paisyti ir tam tikrų nusistovėjusių kanonų, jei nori, kad produktas būtų paklausus.

„Susidūrėme ir su dar vienu paradoksu: visos suvenyrų idėjos gimsta čia, Lietuvoje – jas kuriu aš ir mano kolegos, pasiūlo mūsų klientai-pardavėjai, bendradarbiaujantys menininkai. Bet juk mūsų pirkėjai – atvykėliai iš kitų šalių. Tad nesame tikri, ar mūsų siūlomi produktai atitinka tų pirkėjų lūkesčius. Juk mes matome Lietuvą kaip lietuviai, iš vidaus, o galbūt lankytojams iš užsienio mūsų šalis atrodo visai kitaip? Juk suvenyras – tai tas dalykas, kurį tu nori pasiimti atminimui iš aplankytos valstybės. Galbūt mūsų svečiai nori visai kitokio atsiminimo?“ – dėsto suvenyrus kuriančios įmonės vadovas.

Todėl, perfrazuojant „From.lt“ šūkį „pasiimk dalelę Lietuvos su savimi“, kilo mintis imti ir paklausti kliento: o ką jis norėtų pasiimti iš Lietuvos?

Idėjas kuria kartu su belgų dizaineriais

Įgyvendinti šią mintį lietuviai verslininkai nusprendė dalyvaudami dizaino inovacijų programoje „5X5® Kaunas“. Čia jiems į pagalbą atėjo Belgijos dizaino agentūros „Heren Loebas“ duetas – kūrybos vadovas Stijn D’Hondt ir meno vadovas bei grafinio dizaino specialistas Peter Van de Sijpe.

Kaip sako belgai dizaineriai, projektas juos patraukė tiek savo tarptautiškumu, tiek suteiktu šansu prisiliesti ir dirbti su visai kitokiomis kompanijomis, žmonėmis, nepažįstamoje aplinkoje ir su visiškai kitokia rinka, nei iki šiol.

„Mums, kaip kūrybinei studijai, tai pirmas tokio tipo projektas, todėl patiems be galo įdomu pamatyti, koks bus galutinis rezultatas. Agentūroje daugiausiai dirbame su grafiniu dizainu, reklama ir kampanijų organizavimu. Visų šių procesų metu stengiamės taikyti Design Thinking – dizaino mąstysenos – metodą. Daugumos mūsų projektų centras yra žmogus, didelį dėmesį teikiame socialinėms žinutėms, tad naudotis dizaino mąstysena yra vienas efektyviausių metodų kokybiškai atlikti tokius darbus.

Vienas ryškesnių pavyzdžių – mūsų organizuotas Belgijos Kortrijko miesto ženklo projektas. Prieš pradėdami darbą su šiuo prekės ženklu, pirmiausia pasistengėme išsiaiškinti, kas yra svarbu skirtingoms miesto bendruomenėms. Žmonės labai noriai įsitraukė į apklausas, stengdamiesi, kad rezultatai atitiktų jų poreikius,“ – pasakoja Stijn D’Hondt.

Tuo tarpu dirbdami su „From.Lt“ komanda, belgai dizaineriai sieks pasiūlyti kitokius požiūrio kampus ir suvenyrinius simbolius.

„Paprastai mes dirbame su spausdintais ar skaitmeniniais produktais, o šįkart tai bus kažkoks fizinis daiktas – ir tai kelia intrigą. Labai svarbu tai, kad dirbame kaip komanda – atvirai ir nuosekliai dalydamiesi savo žiniomis bei patirtimis: kartu su įmone siekiame apsibrėžti produkto pobūdį, o tuomet atrasti, koks vaizdas ir pojūtis jam geriausiai tinka. Finaliniame „5X5® Kaunas“ renginyje spalio mėnesį pristatysime konkretų masinei gamybai parengtą daiktą, kurį turistai norėtų įsigyti ir parsivežti namo kaip mielą prisiminimą iš Lietuvos,“ – sako Peter Van de Sijpe.

--

Flandrijos vyriausybės remiamą dizaino inovacijų programą „5X5® Kaunas“ įgyvendina Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius, „Designregio Kortrijk“ (Belgija, Flandrija) ir Kaunas 2022 kartu su partneriais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Lietuvos dizaino asociacija.

Projekte dalyvauja 5 įmonės ir 5 dizainerių komandos: jų bendradarbiavimo rezultatai bus pristatyti šiemet vyksiančioje parodoje, kuri taps „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dizaino programos dalimi.

by Sandra

Tarptautinė Laimės diena skelbia: didžiausia laimė yra švęsti kartu

„Laimė švęsti kartu”,- tokiu šūkiu penktąją tarptautinę Laimės dieną pasitinka jos organizatoriai Kaune, drauge pabrėždami buvimo bendruomenėje svarbą ir simboliškai atsigręždami į pastarąjį sudėtingą laikmetį, kuomet buvimas tarp žmonių buvo tapęs retu ir iššūkių kupinu dalyku.

Tarptautinė Laimės diena tradiciškai švenčiama kovo 20-ąją dieną, tačiau šiais metais organizatoriai laimingomis akimirkomis kviečia džiaugtis bei dalintis ilgiau, neapsiribojant tik viena diena. Miestiečiai bus pakviesti ir į pirmąjį sykį organizuojamą tarptautinį Laimės kongresą.

„Šie metai Kaunui ypatingi. Tapome Europos kultūros sostine, tad norime pakviesti švęsti, o vienas akcentinių metų renginių – Laimės diena – tam yra puiki proga. Į šventės šurmulį kviečiame miestiečius įsitraukti anksčiau – laimingomis akimirkomis pradėti dalintis savaitgalio, esančio, prieš pagrindinę Laimės dieną, metu. Norime, kad šiais, titulo metais, Laimės diena išaugtų į visą miestą apimantį festivalį",– pozityviai apie planus kalbėjo projekto kuratorė Irutė Tumaitė.

Tai – penktieji metai, kai Laimės diena švenčiama Kaune. Kiekvienais metais šiai dienai yra pasirenkama akcentinė tema, kuri ir diktuoja renginių, veiklų ir iniciatyvų, vykstančių mieste, motyvus. Per praėjusius metus buvo paliestos šių laikų visuomenei itin aktualios temos ir klausimai. Buvo akcentuojama visiems ir visur prieinamą laimė – šios dienos metu buvo siekiama didinti negalią turinčių žmonių įtraukumą į įvairias veiklas, vėlesniais metais buvo kalbama apie tvarumo svarbą nūdienoje bei kokią prasmę jį kuria žmogui. Praėjusiais metais, išgyvenant griežtą karantiną, organizatoriai atsigręžė į emocinę sveikatą ir jos sinergiją su laime.

Šių metu tema – buvimas kartu – arba – laimė švęsti tarp žmonių.

„Praėjusiais metais Laimės dienos metu kvietėme pakilti – nuo kompiuterio kėdžių, sofų. Kvietimas buvo pakankamai individualizuotas, labiau nukreiptas į asmenį, ne į bendruomenę, ir jo emocinę sveikatą.  Tuomet išgyvenome pakankamai sudėtingą laikotarpį. Šiais metais Laimės dieną pasitinkame išsiilgę žmogiško ryšio, buvimo su žmonėmis ir tarp žmonių. Laisvesnės sąlygos leidžia vis drąsiau pagalvoti apie buvimą bendruomenėje gyvai, vieni su kitais, o tai teikia didelį džiaugsmą. Neatsitiktinai, pasirinkome temą, kurios akcentas – šventė su žmonėmis ir buvimas drauge”. Galų gale, bendruomenių stiprybė buvo viena pamatinių idėjų, ant kurios buvo pastatyta Laimės diena“, – apie šiųmetinį konceptą kalbėjo I. Tumaitė.

Kiekvienas metais į Laimės dienos šventimą įsitraukia šimtai miesto ir rajono gyventojų – pradedant nuo ugdymo įstaigų, verslo organizacijų iki prekybos centrų ar kavinių. Miestiečiai džiugina išradingumu ir Laimės dieną žymi kūrybiškai: savo klientams pasiūlydami ypatingai šiai dienai sukurtą „laimingą” patiekalą, pavaišindami kavos puodeliu, pakviesdami į atvirą šokių pamoką ar netradicinėje vietoje surengdami koncertą.

Organizatoriai teigia, kad dalyvių idėjoms paliekama kūrybinė laisvė, tačiau primena nepamiršti ir dienos temos.

„Kadangi šių metų tema „Laimė švęsti kartu”, raginame nepamiršti šalia esančių kaimynų, draugų ar partnerių ir juos pakviesti į savo sukurtos laimingos dienos šventę“,- teigė organizatoriai.

Organizatoriai kviečia prisijungti prie Laimės dienos iniciatyvos visas organizacijas, įmones, bendruomenes, kolektyvus ir pavienius asmenis ir laimę kurti visose miesto kertėse. Apie Laimės dieną daugiau sužinokite interneto svetainėje www.laimesdiena.lt, ten rasite ir dalyvio anketą.

Parengė Vaida Morkūnaitė

by Sandra