Aktualijos

„CulturEUkraine“ centre atidaroma paroda „Menas tarp sienų“

„CulturEUkraine“ – buvusiame Kauno centriniame pašte įsikūrusi „Kaunas 2022“ erdvė, skirta Ukrainos kūrybininkams ir menininkams. Laikinu kūrybiniu prieglobsčiu tapusioje erdvėje vyksta vis daugiau renginių ir įvairių iniciatyvų. Jau birželio 15 d. „CulturEUkraine“ taps traukos centru ir dėl čia atidaromos parodos „Menas tarp sienų“. Unikalioje ekspozicijoje – Lietuvos sulaikymo stovyklose gyvenančių migrantų darbai.

Parodos tikslas – ne tik supažindinti lankytojus su skirtingų menininkų kūriniais, bet ir griauti stereotipus apie žmones, tapusius 2021 metų vasarą prasidėjusios migrantų krizės įkaitais. Paroda siūlo į juos pažvelgti per humanistinę prizmę, atkreipiant dėmesį į kuriančią, mąstančią bei jaučiančią asmenybę, dažnai nepastebimą dėl klijuojamos „migranto“ etiketės.

„Parodos idėja kilo žvelgiant į situaciją Lietuvoje. Savanoriaudami ir vykdydami įvairias veiklas centruose pamatėme, kad užsieniečių gyvenimo sąlygos išties sudėtingos – jie negali palikti savo gyvenamosios zonos, susiduria su neigiama viešąja nuomone. Talentingų užsieniečių meno darbų eksponavimas – būdas visuomenei pamatyti šiuos žmones per kitą prizmę. Pristatant vizualinį meną dingsta kalbos barjeras, tad manau, jog tai puikus būdas prakalbinti Lietuvos žmones, praplėsti santykį su stovyklose gyvenančiais migrantais“, – apie parodos idėją pasakoja organizacijos „MAGIS“ atstovas Lukas Ambraziejus.

Paroda „Menas tarp sienų“ – nuoširdus menininkų istorijų, jausmų bei jų dabartinių išgyvenimų pasakojimas. Viena iš darbus pristatysiančių menininkių – Juliet Hassan iš Irako. Moteris tapyti pradėjo dar būdama labai jauna ir nors niekada nesimokė dailės, dalyvavo ne vienoje parodoje gimtojoje šalyje ir Vokietijoje. „Dažniausiai tapau portretus – galbūt todėl, kad labai myliu žmones, man patinka įamžinti jų veidus. Tapymas man – tiek gyvenimo dalis, tiek hobis, tiek būdas nusiraminti. Kuriant susikoncentruoji ir pamiršti viską aplinkui“, – pasakoja menininkė. Parodoje ji pristatys du kūrinius – „Sumaištis“ ir „Viltis“.

„Dažniausiai tapau tai, kas man patinka, rečiau – tai, ką jaučiu. Šie kūriniai pirmą kartą kalba apie mano emocijas ir tai, ką kiti žmonės jaučia čia, migrantų sulaikymo stovyklose. Kūrinys „Sumaištis“ pasakoja apie mūsų emocijas – jaučiamės išblaškyti ir pasimetę. Piešinyje paliktos tuščios vietos parodo ir patiriamą tuštumą, nes negalime gyventi normalaus gyvenimo. Tapybos darbas „Viltis“ primena, kad mūsų situacija netrukus pagerės, o spalvingos gėlės – kad esame stiprūs nepaisant sunkių aplinkybių. Mano idėjos kilo matant, kaip jaučiasi stovyklose dienas leidžiantys žmonės, girdint, ką jie kalba. Manau, kad menas gali pasakoti apie viską – nuo jausmų iki noro ką nors pakeisti. Tai puikus būdas kalbėti – ypač tiems, kurie nenori garsiai reikšti savo emocijų.“

Parodos bendraorganizatoriai „Sienos grupė“ pastebėjo kelis tapančius bei piešiančius menininkus. Pastarieji su savanoriais vis dažniau dalinosi savo darbais, tad nuspręsta ne tik juos aprūpinti priemonėmis, bet ir darbus pristatyti plačiajai visuomenei. Parodoje bus eksponuojami 8 menininkų, kilusių iš Irako ir Kongo, kūriniai.

„Labai džiaugiuosi organizuojama paroda ir esu dėkinga visiems, kurie sutiko parodyti mūsų darbus. Taip pat norėčiau priminti – gyvenkite ir išnaudokite laiką, kurį turite, nes jis yra nepaprastai brangus. Ačiū, kad skiriate laiko ir skaitydami mano istoriją“, – dėkoja Juliet Hassan.

Paroda atidaroma birželio 15 d. 18 val. „CulturEukraine“ centre Kaune, Laisvės al. 102, III aukšte. Paroda veiks iki liepos 13 d. Daugiau informacijos apie renginį galima rasti čia.

by Sandra

Kauno rajone atidarytas „Smaragdo kelias“: kviečia leistis neįprastu maršrutu

Birželio 10 d. Kauno rajone atidarytas viešo meno objektų maršrutas – „Smaragdo kelias“, kuriame – pastarųjų metų Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai. Lyg brangakmeniai netikėtose erdvėse sužibę objektai Kauno rajoną pavertė išskirtine galerija po atviru dangumi.

„Smaragdo kelyje“ – tiek pirmą kartą pristatomi, tiek jau ne vienerius metus džiuginantys Kauno rajono meniniai objektai – skulptūros, instaliacijos, šiuolaikinio meno kūriniai ir net senoji technika, paversta į meno galeriją ar gastronomijos centrą. Gamtoje, miestelių skveruose ir įvairiose netikėtose erdvėse pastaraisiais metais realizuotos Lietuvos ir užsienio menininkų idėjos nuo šiol lengvai randamos specialiai sudarytame „Kaunas 2022“ maršrute.

„Kauno rajone sukurta daug meninių objektų, tačiau ne visi žmonės žino, kur jų ieškoti. Norėjome sukurti žemėlapį, kuris leistų pažymėti visus menininkų kūrybos vaisius – tiek jau radusius savo vietą Kauno rajone, tiek vietoves praturtinsiančius šią vasarą“, – apie idėją pasakoja „Kaunas 2022“ kuratorė Milda Rutkauskaitė.

Savaitgalį nušvito vandens bokštai

Maršruto atidarymo dieną, birželio 10-ąją, Kauno rajono gyventojai ir svečiai galėjo išvysti ir išgirsti garso instaliaciją gamtoje „Tabalai“. Ji buvo pristatyta partizano Juozo Lukšos Daumanto žūties vietoje Pabartupyje. Kiek vėliau veiksmas persikėlė į Mastaičių parkelį, kur vyko dueto „Tykumos“ (Donato Bielkausko ir Kristijono Lučinsko) koncertas. Tądien pristatytos ir trys instaliacijos ant vandens bokštų. Savotiškais kultūros švyturiais juos pavertė kūrėjai Donatas Jankauskas-Duonis, Kotryna Čalkaitė ir Vėjas Aliukas, Tadas Černiauskas-Tadao. Vakarop, Neveronyse, buvo galima pasiklausyti šių menininkų diskusijos.

Menininkai vienbalsiai sutarė, kad kūrybines idėjas įgyvendinti ant didžiulių vandens objektų lengva nebuvo, o įtvirtinti instaliacijas kai kuriems pavyko ne iš pirmo karto. Visgi galutinis rezultatas – itin džiuginantis.

Neveronyse vandens bokštas pasipuošė Tado Černiausko-Tadao kūriniu „Atpasakojimas“. Pakabintame ekrane dirbtinio intelekto pagalba žiūrovai nuo šiol gali išvysti iš viso pasaulio publikuojamas žmonių nuotraukas, kuriose – saulėlydžių akimirkos. Anot menininko, idėja

kilo vasarą pajūryje, matant besileidžiančią saulę ir suvokiant, kad kažkam pasaulyje ji tik pateka. Šis nenutrūkstamas procesas įkvėpė sukurti instaliaciją, kurioje saulė matoma nuolatos.

Daugėliškių kaimo bokštą papuošusi Kotrynos Čalkaitės ir Vėjo Aliuko instaliacija – iš toli matomi „Spygliai“. Kiekvienas šviesos instaliacijos segmentas – tarsi daug kelio ženklų rodys kryptis judėjimui toliau. Anot menininkės, ypač įdomu kurti vietose, kuriose menas ne toks prieinamas. „Mieste kultūros koncentracija didelė ir lengvai pasiekiama, o miesteliuose – galimybė pamatyti kažką neįprasto. Džiugu, kad pro šalį važiuojantys ūkininkai ar gyventojai sustoja, nustemba, jiems tai įdomu“, – pasakojo K. Čalkaitė.

Piliuonoje nuo šiol bus galima pamatyti Donato Jankausko-Duonio skulptūrą „Veneros gimtadienis“, po kelių savaičių Čekiškės kaime – Vytauto Viržbicko instaliaciją „Prarastų namų raktai“. Aukščiausioje vandens bokšto vietoje pakabinti pamestų namų raktai primins praeityje Čekiškėse gyvenusius žmones, kurių dalis dėl okupacijos ir karo prarado namus.

„Smaragdo kelyje“ – pusšimtis meno objektų

Iš viso „Smaragdo kelyje“ bus galima rasti apie 50 meninių objektų, kurie išsibarstė po visą Kauno rajoną. Visi jie kurti netradicinėse erdvėse ir itin skirtingi: nuo skulptūrų iki gatvės meno kūrinių, stimpankinių suolelių, laisvalaikio erdvių ar net interaktyvaus žaidimo. Kai kurie objektai nustebins ir savo dydžiu – Zapyškyje meno erdve tapo laivas-žemkasė „Nemuno7“. Naujam gyvenimui prikeltas apleistas laivas – originalus landšafto projektas, tapęs daugiafunkcine kultūros erdve. Keletas objektų dar ruošiami – vasaros viduryje Karmėlavoje bus galima pamatyti „Žvaigždžių sieną“ ir skulptūrą „Skrendantis cepelinas“, o įvairiose Vandžiogalos vietose – instaliaciją „Gyvenimai. Vandžiogala“.

Vasara – puikus metas aplankyti turiningą maršrutą, tad nepamirštamai kelionei verta ruoštis jau dabar. „Smaragdų kelias“ Kauno rajoną neabejotinai pavers viena įdomiausių vietų šiuolaikinės kultūros turistui. Unikalus maršrutas – ilgalaikis projektas, Kauno rajono gyventojus ir svečius džiuginsiantis ne vienerius metus. Maršruto žemėlapį galima rasti čia.

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.

by Sandra

„Nacionalinė ekspedicija“ prisišvartuos Kaune: kviečia į viešas diskusijas apie miestą

„Nacionalinė ekspedicija“, per septynerius metus upėmis apkeliavusi Lietuvą, Baltarusiją, Latviją, Lenkiją, išnaršiusi senąsias LDK valdas ir Vidurio Europą, prisišvartuos Kaune – Europos kultūros sostinėje. Žiūrovų pamiltas ir savotišku šalies istorijos populiarinimo ambasadoriumi tapęs projektas kartu su „Kaunas 2022“ visą savaitgalį (birželio 17–19 d.) kvies diskutuoti apie miestą, istoriją ir Europos kultūros sostinės titulą.

„Lietuva neįsivaizduojama be Kauno lygiai taip pat, kaip Senasis žemynas neįsivaizduojamas be savo kultūros. Tad labai džiugu, kad šiemet „Nacionalinė ekspedicija“ į Kauną atvyksta ne tik kaip į istoriškai svarbų miestą, bet ir į šių metų Europos kultūros centrą. Tikiu, kad diskusijose Kaunas dar sykį atsiskleis kaip atviras ir šiuolaikiškas miestas, kuriame yra vietos naujoms idėjoms,“ – į renginius kviečia „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Viešoms diskusijoms „Nacionalinė ekspedicija“ surinko didelį būrį Lietuvos istorikų, visuomenininkų, mokslininkų, kultūros ir meno ekspertų. Dauguma jų – kauniečiai, apie savo gimtąjį miestą galintys papasakoti iš skirtingų perspektyvų. Apie tai, ar Kaunas tikrai yra lietuviškiausias miestas, kokia miesto misija bei kokius pokyčius atnešė Kultūros sostinės metai, diskutuoti kvies režisierius Gytis Padegimas, krepšinio treneris Rimas Kurtinaitis, prof. Alfredas Bumblauskas, prof. Rasutė Žukienė, dr. Rytis Bulota, prof. Antanas Kulakauskas, žurnalistas, „Kaunas 2022“ kuratorius Rytis Zemkauskas, dr. Vilma Akmenytė – Ruzgienė ir kiti dalyviai.

Birželio 17 d. programoje – dvi diskusijos: „Kaunietis – kilmės vieta ar savimonė?“ bei „Kaunas – lietuviškiausias Lietuvos miestas. Ar tikrai?“. Birželio 18 d. dalyviai svarstys ar Kaunas buvo Lietuvos pasipriešinimo sovietmečiu sostinė bei ar Kauno misija – būti alternatyva Vilniui. Birželio 19 d. laukia įtraukiantis pokalbis apie Europos kultūros sostinę ir kelionę iš laikinumo į normalumą.

Pasidalinti idėjomis bei užduoti klausimus bus kviečiami ir gyventojai bei miesto svečiai. Jie galės ne tik klausyti, bet ir aktyviai įsitraukti į diskusijas ar pareikšti savo nuomonę.

„Nacionalinės ekspedicijos“ diskusijos bus puiki galimybė viešai padiskutuoti ne tik apie Kauno vietą ir vaidmenį Lietuvos istorijoje, bet ir geriau pažinti pačius kauniečius – galbūt paneigti kai kuriuos mitus, pamatyti dabarties Kauno – visiškai europietiško didmiesčio veidą. Tikiu, kad ši mūsų kūrybinės grupės ir „Kauno – Europos kultūros sostinės“ iniciatyva sudomins daugelį mano mylimo gimtojo miesto žmonių“, – į renginį kviečia „Kaunas 2022“ ambasadorius Edmundas Jakilaitis.

Profesorius A. Bumblauskas nedaugžodžiauja. „Už ką mylim Kauną Lietuvos istorijoje? Už sviestą, ANBO ir krepšinį“, – teigia jis.

Viešų diskusijų partneris – „Kaunas 2022“. Diskusijas moderuos „Kaunas 2022“ ambasadorius Edmundas Jakilaitis bei Robertas Petrauskas. Renginiai vyks Kauno Rotušės aikštėje įsikūrusioje „Kaunas 2022 vasaros scenoje“. Daugiau informacijos apie diskusijų temas ir dalyvius rasite čia.

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.

by Sandra

Žemės ūkio rūmuose atsidaro šiuolaikinio meno paroda „Melioracija“

Birželio 22 d. 18 val. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmuose atsidarys šiuolaikinio meno paroda „Melioracija“. Paroda yra trečius metus vykstančios tarptautinės mainų rezidencijų programos „DeMo“ (Dekoduojant modernybę sutr.) Kauno menininkų namuose rezultatas. Programa menininkus/es kvietė kiek įmanoma subjektyviau tyrinėti galimas sąsajas, sutapimus ir skirtumus tarp įvairių modernybių ir modernizacijos procesų, jų formų ir išraiškų. Paroda „Melioracija“ atskleis pastarojo tyrimo perspektyvas tuo pačiu atverdama labai platų klausimą apie šiandieninį mūsų ryšį su pažanga arba progresu ir neišvengiamą jo dialektiką bei materialumą.

Melioracija – tai žmogaus sukurtos priemonės, kurios ilgainiui pagerina dirvožemio vandens, oro, šilumos, maisto medžiagų režimą ir sudaro sąlygas gausiam ir stabiliam žemės ūkio derliui. Paklaustas apie melioracijos istoriją Lietuvoje, profesorius, Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotojas, dr. Edis Kriaučiūnas, teigia: „Melioracija buvo prievartinis procesas, todėl jis tikrai nėra geras pavyzdys. Kita vertus, Lietuva yra kritulių pertekliaus zonoje, drėgmės yra per daug ir jei norima daugiau įdirbti žemės, ją reikia melioruoti. Žinoma, tai daryti reikia savanoriškai, o ne per prievartą. Ūkinės naudos nusausinus užmirkusią žemę, be abejo, yra. Bet jei su mano kolegomis geografais pakalbėtumėte, tai išgirstumėt, kad ta priverstinė melioracija vienareikšmiškai buvo blogas dalykas, ypatingai tai, kad tuo pačiu metu buvo naikinami kaimai ir tradicinė gyvensena.“

Anot parodos kuratorės Agnės Bagdžiūnaitės, melioracija parodoje naudojoma kaip atspirties taškas, skirtas pažymėti žmogaus pastoviai daromą poveikį jo aplinkai dideliais ir mažesniais maštabais. „Noriu iš karto žiūrovą informuoti, kad nieko apie žemdirbystę, žemės ūkį čia parodoje nesurasime. Viskas bus daug labiau sukoncentruota į progreso reikšmę, jos atsiskleidimą per meno kūrinio gamybos procesus. Klausimas ar meno kūrinys yra gaminamas, ar kuriamas, šioje parodoje yra labai svarus.“

Parodoje „Melioracija“ savo darbus eksponuos 11 menininkų ir menininkių iš Ukrainos, Lietuvos, Šiaurės Airijos ir Prancūzijos. Paroda veiks iki rugpjūčio 21 d. Žemės ūkio rūmuose, Donelaičio g. 2.

Ją lankyti bus galima nuo antradienio iki ketvirtadienio 13–17 val. su išsankstine registracija el. paštu: [email protected]

Mainų rezidencijos „DeMo“ ir paroda „Melioracija“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ dalis.

by Sandra

Kaunas 2022 traukiniu siunčia Europai gyvos muzikos „siuntą“

Jau šį sekmadienį iš Kauno geležinkelio stoties išriedės neįprastas traukinys. Juo nuo vienos Europos kultūros sostinės – Kauno iki kitos Europos kultūros sostinės - Ešo prie Alzeto kelionę pradės Railways brass kvintetas. Muzikos atlikėjai iš Lietuvos, keliaudami traukiniais, atsitiktinei publikai skleis žinią apie Kauną, koncertuos traukinių vagonuose, traukinių stotyse, miestų parkuose ir aikštėse, pristatys Kauną ir jame vykstančius Europos kultūros sostinės renginius.

„Kultūrą galime gabenti ir vagonais“- šmaikštauja šio muzikinio traukinio idėjos įgyvendintojas Eugenijus Butvydas. O tais vagonais dešimt dienų keliaus išskirtinai lietuviška muzika – nuo mūsų klasikų iki šuolaikinių kompozitorių. Railways brass kvintetas į savo repertuarą įtraukė ir S.Šimkaus „Bakūžę samanotą“, J.Naujalio „Svajonę“ ir A.Remesos „Jomarką“. Tad Europos publika turės puikią galimybę susipažinti su Lietuvos autorių kūriniais.

Pirmasis muzikinis Railways brass kvinteto pasirodymas skambės Kauno geležinkelio stoties keleiviams. Po pasirodymo muzikantai iškart keliaus į Lenkiją – Balstogę ir Varšuvą. Vėliau gyva muzika užlies Berlyną ir Kelną. Ypatingas sutikimas kvinteto laukia Eše prie Alzeto – juk šis miestas kaip ir Kaunas šiemet yra paskelbtas Europos kultūros sostine. Ir simboliška kelionės pabaiga- Europos sostinėje-  Briuselyje.

Organizatorių info.:

Pasiteiravimui 8 612 68419

Papildoma informacija:

Kelionės maršrutas: Kaunas - Balstogė - Varšuva - Berlynas - Kelnas - Ešas prie Alzeto – Briuselis

Išvykimas: birželio 12 d. 15 val. Kauno geležinkelio stotyje.

Railways brass kvintetas (Lietuva)

Vilius Laureckis (trimitas)

Gvidas Aleksandravičius (trimitas)

Danielius Štrapenskas (valtorna)

Jovaras Šiekštelė (trombonas)

Laimonas Masevičius (tūba) (projekto meno vadovas)

Programa 

1. Giedraitis „Papliauškutis“
2. McCartney „Ticket to the Ride“
3. Adomavičius „Vilniaus Belzebubo bliuzas“
4. Adomavičius „Brass Polka“
5. Naujalis „Svajonė“
6. Adomavičiaus „Fantazija“
7. Remesa „Jomarkas“
8. Šimkus „Kur bakūžė samanota“

Susipažinkime su kompozitoriais!

Rimantas Giedraitis – fleitistas, kompozitorius ir aranžuotojas, be kurio neapsieina nė viena Lietuvos dainų šventė ar pučiamųjų orkestrų fiestos. Nors kompozicijų R. Giedraičio repertuare nėra daug, tačiau visos jos yra labai originalios, mėgstamos, bei grojamos pučiamųjų ansamblių.

Tauras Adomavičius (1945) – iš Kauno kilęs kompozitorius ir dirigentas. Jo kūrybos interesų laukas – pučiamųjų muzika, kadangi pats groja trombonu. Jo kūriniai pasižymi įdomiomis džiazinėmis harmonijomis, bei intriguojančiomis melodijomis.

Juozas Naujalis (1869-1934) – vienas žymiausias Lietuvos ir Kauno kompozitorių, pedagogas, vargonininkas, choro dirigentas, muzikinio švietimo Lietuvoje pradininkas. Nors kompozitoriaus muzika pagrįsta paprastomis raiškos priemonėmis, tačiau yra labai daininga ir romantiška. „Svajonė“  tai viena ryškiausių J. Naujalio kompozicijų skirta styginių kvartetui, labai mėgstama atlikėjų ir klausytojų.

Stasys Šimkus (1887-1943) – kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas, muzikinius pradmenis gavęs iš J. Naujalio Kaune. Jo harmonizuotos ir originalios dainos skirtos chorui padarė didelę įtaką Lietuvos tautinei kultūrai.

Alvidas Remesa (1951) – Kauno kompozitorius, pedagogas, muzikos terapeutas sukūręs per šimtą įvairaus žanro kūrinių pradedant dainomis ir baigiant simfonijomis bei scenine muzika, o reikšmingiausią ir didžiausią kūrybos dalį sudaro religiniai opusai.

by Sandra

Kauno valstybinis muzikinis teatras ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Pristato įspūdingą sceninį reginį Giuseppe Verdi operą NABUKAS

Premjera 2022 m. liepos 16 d. 20 val. Kauno IX forto muziejuje

19 val. – eisena „Susitaikymo kelias“ Kauno IX forto memorialiniame komplekse

Kauno valstybinis muzikinis teatras, atsižvelgdamas į ypatingos reikšmės įvykį – 2022 m. Kauno miesto tapimą Europos kultūros sostine, sava kūrybine veikla prisideda prie šio projekto plėtojimo ir kviečia į netradicinį renginį miestui ir jo svečiams – G. Verdi operos „Nabukas“ spektaklį atviroje Kauno IX forto muziejaus erdvėje. Pasitelkęs geriausias Kauno ir Lietuvos muzikinės scenos pajėgas bei talentus, pakvietęs dalyvauti ir įvairių Kauno chorų dainininkus teatras pristato puikiai žinomą, tačiau aktualiai ir moderniai interpretuojamą, nūdienai aktualizuotą G. Verdi operą „Nabukas“.

Šiuo spektakliu statytojai ir atlikėjai viliasi perteikti atminties žadinimo, pagarbos daugiakultūriškumui ir kitoniškumui mintį, užmegzti artimą, bendryste grindžiamą dialogą su žiūrovais.

Spektakliui pasirinkta Kauno IX forto muziejaus erdvė dėkinga atskleisti vertybių konfliktus kuriant aliuziją į bendrą tautinę priespaudą, beprasmę kančią ir išsilaisvinimo viltį.

Muzikos vadovas ir dirigentas  JONAS JANULEVIČIUS

Režisierius KĘSTUTIS S. JAKŠTAS

Kostiumų ir grimo dailininkas DAINIUS BENDIKAS

Scenografas ARTŪRAS ŠIMONIS

Šviesos dailininkas AUDRIUS JANKAUSKAS

Choreografas DAINIUS BERVINGIS

Chormeisterė RASA VAITKEVIČIŪTĖ

Kauno miesto ir rajono chorų koordinatorė DANGUOLĖ BEINARYTĖ

Dainininkai

NABUKAS, Babilono karalius – Eugenijus Chrebtovas, Laimonas Pautienius,

IZMAELIS, Izraelio karaliau sūnėnas – Egidijus Bavikinas, Kristian Benedikt,

ZACHARIJA, Izraelio šventikas – Žygimantas Galinis, Liudas Mikalauskas,

ABIGAILĖ, nesantuokinė Nabuko duktė – Gitana Pečkytė, Sandra Janušaitė,

FENENA, Nabuko duktė – Justina Gringytė, Gabrielė Kuzmickaitė,

BAALO ŽYNYS – Tomas Ladiga, Joris Rubinovas,

ABDALAS, sargybos viršininkas – Mindaugas Zimkus, Povilas Padleckis

ANNA, Zacharijos sesuo – Ieva Goleckytė, Gabrielė Bukinė.

Pasmerktieji, kariai, palyda – teatro ir kviečiami choro artistai.

Prieš spektaklį kviečiame dalyvauti „Susitaikymo kelio“ eisenoje – tai tarsi savotiškas operos epilogas. Ji vyks Kauno IX forto memorialiniame komplekse, fiksuos čia vykusios tragedijos istorinius ir emocinius lūžius, bus papildyta meniniais akcentais. Tai – susitelkimo, bendruomeniškumo, bendratautiškumo, atminties žadinimo ir įprasminimo, istorijos gyvasties, empatijos ir atjautos kelias, kurį galės nueiti visi norintieji. Sutelkties emociją eisenos dalyviams palaikyti padės aktorius Ramūnas Šimukauskas.

Operos siužetas pasakoja kaip Nabukas (sutrumpintas Babilonijos karaliaus Nabuchodonosaro II vardas, valdė 605–562 m. pr. Kr. ) 587 m. pr. Kr. ir vėl 579 m. pr. Kr. užpuolė Jeruzalę, sugriovė Šventyklą, daugelį žydų išvarė į nelaisvę (Šv. Rašte aprašyta Babilonijos tremtis). 539 m. pr. Kr. Persijos valdovas Kyras II Didysis nukariavo Babiloniją ir leido žydams grįžti į tėvynę. Operoje skambantis vergų (t. y. tremtinių žydų) choras „Skrisk, svajone“ Italijoje tapo viena populiariausių melodijų, o ilgainiui pasmerktųjų, priespaudą kenčiančiųjų himnu. Jo žodžiai yra laisvai perkurta 137 psalmės teksto dalis. Operos premjera įvyko 1842 m. kovo 9 d. Milane.

Verdi operos „Nabukas“ aktualiai ir šiuolaikiškai interpretuojamas spektaklis atskleidžia tautos (ji gali būti bet kuri) kovos su bet kokia priespauda ir išsivadavimo troškulio idėją, itin reikšmingai skambančią nūdienos niūrių įvykių pasaulyje kontekste, paveikią įvairioms tautoms ir kultūroms.

by Sandra

mažoji SANTAKA

Su trenksmu ir purslais praūžė didžioji „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ SANTAKA. Tačiau Kaune gegužės 21-22 d. vyko ir mažoji santaka – prie Kauno pilies, „Kario“ skulptūros pašonėje šurmuliavo Kūrybinio patirčių miestelio „Santaka“ gyvenimas. Jau nuo Kauno pilies prieigų miestiečius į svečius kvietė Kūrybinių patirčių miestelio vėliavos, o informaciniai stendai prie trijų paviljonų skelbė kūrybinių edukacijų programą.

Šis renginys – tarsi patirčių kaleidoskopas. Pirmiausia didžiulės, kupinos atradimų patirties pasisėmėme mes, organizatoriai (VšĮ „Kultūros kiemas“). Atradimas – Kūrybinės edukacijos tai tarsi terapija visai šeimai, o bendrai kuriamas darbas konsoliduoja šeimos narius, netgi tėčius įtraukdamas į kūrybinį procesą! Atradimas – Kūrybinės patirtys neturi amžiaus cenzo! Net tokį „kietą“ meną kaip mozaika mažieji, padedami tėvelių „krimto“ su didžiuliu malonumu. Bet apie viską nuo pradžių.

Kaip skelbė informaciniai stendai gegužės 21 d. rytinėje sesijoje kauniečių ir miesto svečių laukė „santaka“ su lino raižiniu, mozaika ir aitvarais.

Mozaikos kūrimo paslaptis atskleidė ir su mozaikos  trencadis technika dalyvius supažindino dirbtuvių vadovas Konstantinas Klimavičius, jam talkino nepamainomas padėjėjas Stepas Galkinas. Mozaikos paviljone smagu buvo stebėti, kaip tėvelis rėžtuku pjausto keramikines plyteles, mama replėmis – karpo, o mažasis klijuoja mozaiką! Vaikams smagiausia buvo plyteles skaldyti plaktuku, gal todėl šis paviljonas tapo berniukų traukos centru. Dirbtuvių metu dalyviai gamino mozaikos padėkliukus. Šie darbeliai, parkeliavę namo dar ilgai primins apie pirmąją santaką su mozaika.

Didelio dėmesio sulaukė ir lino raižinio kūrybinės dirbtuvės. Su profesionalia grafikos technika kauniečius ir svečius supažindino ir dar nepramintu lino raižinio keliu vedė kūrybinių dirbtuvių vadovė Loreta Valantietienė ir jos pagalbininkės Rūta bei Eglė Valantiejūtės. Lino raižinys pakankamai „aštrus“ menas – čia būriavosi vyresni vaikai, tačiau grafikės Loretos vedami sėkmingai įveikė šią santaką – išraižė ir atsispausdino daug mielų kūrinėlių.

Klubo „Lietuvos aitvarų judėjimas“ meistrės Giedrės Aleksandravičiūtės dėka Kūrybinių patirčių miestelis turėjo aitvarus! Dirbtuvių vadovei Giedrei jos pagalbininkams Jurgai-Jomantei Varškevičiūtei, Saulei Varškevičiūtei, Minijai Žebrauskaitei sumaniai vadovaujant,  Aitvarų kūrimo dirbtuvėse vėl darbavosi šeimos – tėveliai padėjo sutverti aitvarus, vaikai juos išradingai spalvino ir bendro kūrybinio darbo pasekoje aitvarai pakilo!

Gegužės 21 d. popietinėje sesijoje Kūrybinių patirčių miestelį užklupo lietus ir audra, tačiau edukatoriai laikėsi stoiškai ir miestelis toliau sėkmingai gyveno savo gyvenimą.

Viename  paviljone įsikūrė „Pelkių žolė“ Indraja Raudonikytė ir smilkalų kvapų šleifas pasklido po visą miestelį. Natūralių smilkalų rišimo iš Lietuvoje augančių aromatinių žolynų dirbtuvėse dalyviai išgirdo smilkalų istoriją, aromatinių augalų panaudojimo galimybes ir savybes, susirišo bei susikūrė unikalius smilkalus...

Kitame  paviljone keramikė Ramunė Savickytė pakvietė į susitikimą su keramika, jai talkino menininkas Jokūbas Bateika. Čia edukacijos dalyviai pasinėrė į molio magiją, kuomet molio gabalėlis sušildytas žmogaus rankų šilumos tampa mažu stebuklu...

Trečiasis paviljonas pasipuošė iš vytelių pintomis gėlėmis.  Vytelių pynimo dirbtuvių metu Agnė Vodčicienė  ir jos pagalbininkas Tomas Mačiulskas supažindino su senovės lietuvių amatu – vytelių pynimu. Tai itin kruopšti, bet kartu ir labai kūrybiška veikla, kurios metu dalyviai nusipynė mielą namų puošmeną – gėlės žiedą...

Gegužės 22 dieną, nušvitus saulei, Kūrybinių patirčių miestelį tiesiog užplūdo lankytojai!

Menininkė Loreta Valantiejienė pakvietė dalyvius pažaboti sapnus – susikurti unikalią sapnų gaudyklę. Tai labai kruopštus ir didelės kantrybės reikalaujantis darbas, todėl šis paviljonas labiau traukė suaugusiųjų dėmesį. Siūlai, karoliukai, plunksnos, susikaupimas, kantrybė ir... unikali sapnų gaudyklė keliauja namo, laukti gražių, spalvotų sapnų...

Mozaikos kūrybinėse dirbtuvėse, šį kartą laukė sunkesnė užduotis – mitinės Kauno žuvies kūrimas! Edukacijos dalyviai, menininko Konstantino Klimavičiaus padedami, vėl skaldė, pjaustė, karpė keramines plyteles ir... spalvingos mozaikos žuvelės pasklido po santaką!

Į Ebru meno pasaulį pakvietė edukatorė Meda Navakauskaitė (VšĮ „Meda Project”). Čia skambant ramiai muzikai, ant vandens neskubėdamos liejosi spalvos... Dalyvius pakerėjo galimybė susikurti unikalų paveikslėlį – savo sielos atspindį. Prie Ebru paviljono nusidriekė norinčiųjų eilė, tačiau Meda su asistentų Kristupo Nikoforo, Rytės Liutkauskaitės, Jogailės Gražulytės pagalba sėkmingai suvaldė srautus ir vandens bei spalvų magiją pajuto visi norintys.

Ačiū kauniečių ir miesto svečių šeimoms, mamoms, tėveliams, seneliams ir svarbiausia vaikams, kad buvote ir kūrėte! Mūsų misija įvykdyta – žmogaus ir kūrybos santakoje gimė nauja patirtis!

Dėkojame visiems edukatoriams lydėjusiems į kūrybinių patirčių SANTAKĄ!

Dabar apie tuos kurie lieka „už kadro”. Iš pat ankstyvo šeštadienio ryto mus pasitiko, mums talkino bei dvi dienas „ir skausme ir džiaugsme” su mumis buvo bei tvarką Kūrybinių patirčių miestelyje prižiūrėjo nuostabūs žmonės  – savanoriai! Nuoširdžiausias ačiū Kauno Rokų gimnazijos savanoriams Ugniui Stulgai, Justui Sabastijanskui, Ugnei Jucytei, Emilijai Savickaitei ir kitiems gimnazistams bei jų vadovėms Ingai Dubovijienei ir Daiva Lydekienei. Geležine ranka reikalus tvarkė ir žaibiškai problemas sprendė Tomas Sinonis. Be jūsų pagalbos gyvenimas miestelyje nebūtų buvęs toks darnus!

Neįkainojama patirtis – 9 kūrybinės dirbtuvės, 12 val. edukacinio-kūrybinio veiksmo, 27 edukatoriai, virš 1200 dalyvių!

Kūrybinių patirčių miestelio šurmulys nurimo, tačiau sukirbo mintis – o gal vis tik didžioji SANTAKA įvyko čia – mažam žmogučiui susitikus su didele kūrybine patirtimi...

VšĮ „Kultūros kiemas“ pirmą kartą organizavo tokį atsakingą renginį. Ačiū, Kaunas 2022 SANTAKOS renginio organizatoriams, kad patikėjote mumis ir leidote lydėti mažuosius kauniečius ir ne tik, kūrybinių patirčių upe.

Čia susiliejo žmogus ir kūryba, o ši santaka davė pradžią naujai patirčiai...

Tekstas: VšĮ "Kultūros kiemas"

Daiva Klimavičienė, projektų vadovė, VšĮ „Kultūros kiemas“

by Sandra