Didžiajam kultūros sostinės atidarymui – apie miesto kūrimą pasakojanti simfonija
Kaunas išaugo ir yra kelionės į Europos kultūros sostinės metus finišo atkarpoje – ilgai planuota ir iki šiol tik svajonėse ir aprašymuose egzistavusi programa, jau įgauna realų pavidalą. Nors dar tik gegužė, „Kaunas 2022” komanda dirba intensyviai ir didžiojo atidarymo renginiui „Sukilimas“ ruošia ypatingą muzikinį kūrinį: kompozitoriaus ir „Kaunas 2022” ambasadoriaus Antano Jasenkos specialiai atidarymui sukurtą unikalią simfoniją „Šaipėrantas“. „Šaipėrantas“ – tai pakilus kūrinys, skirtas orkestrui, chorui bei solistams, pasakojantis apie valstybingumo, miesto, bendruomenės, aplinkos kūrimą.
Read more
Dovana Kauno gimtadieniui – stalo žaidimas skirtas Mitiniam Žvėriui
Turtingas istorijų ir paslapčių Kaunas pagaliau turi savo stalo žaidimą, kurį miestui sukūrė stalo žaidimų Oskarą Berlyne laimėjęs Urtis Šulinskas. Visai šeimai skirtas stalo žaidimas „Kauno Žvėris“ kviečia keliauti Saulėtojo ir Požeminio Kauno labirintais bei sužinoti kuo daugiau paslapčių apie šį miestą.
Read more
Kaunas ir Kauno rajonas pradeda skaičiuoti laiką iki Europos kultūros sostinės atidarymo
Beveik penkerius metus užtrukusi kelionė Europos kultūros sostinės metų atidarymo link, šiandien išaugo surašytus planus ir pasiekė paskutinę finišo atkarpą. Nuo Kauno gimtadienio šventės, miestas ir rajonas pradėjo skaičiuoti dienas, likusias iki Didžiojo kultūros sostinės atidarymo renginio.
Read more
Gimtadienį pasitinkantis Kaunas ruošia šventinį rūbą: laukia ryški spalvų ir garsų fiesta
Gimtadienis – ypatinga proga ir ja pasidžiaugti tiesiog būtina. Tad Kaunas ruošia visą puokštę atrakcijų bei įdomybių ir kviečia gegužės 22-ąją visiems drauge švęsti 613-ąją miesto sukaktį. Nors šalyje vis dar tęsiasi karantinas, aišku viena – jis tikrai nesukliudys pasinerti į šventinį sūkurį mieste ar virtualioje erdvėje. Pamatyti ir išgirsti tikrai bus ką – Kaunas planuoja paskęsti spalvų ir garsų fiestoje, o ryškiausius akcentus transliuos tiesiogiai.
Žadins oro balionai
Gimtadienio šventė jau ryte prasidės ankstyvu pažadinimu. Jeigu oro sąlygos nesukliudys, dangus pasipuoš šventiniais atributais – spalvingais ir skambiais oro balionais. Juos bus galima stebėti su kavos puodeliu iš gatvių, aikščių, savo namų balkonų, terasų ar kiemų, fone skambant šventiškai muzikai.
„Kauniečiai, juk gimtadienis būna tik kartą metuose, tad nepraleiskime progos juo pasidžiaugti. Nors pastarieji keleri metai buvo kupini iššūkių ir galbūt švęsime ne taip audringai, kaip įprastai, tačiau tikrai ne ką prasčiau. Kviečiu sukurti šventę sau ir aplinkiniams, dalintis gera nuotaika ir mėgautis šia svarbia proga“, – kreipdamasis į kauniečius kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Oro balionai dangų nuspalvins ir vakare, jie taip pat kils iš skirtingų erdvių, tik tąkart bus lydimi ypatingos staigmenos. Kokia ji bus, paaiškės artėjant šventinei dienai. Kauniečiams ir miesto svečiams paruošta ir daugiau staigmenų, kurios kiekvienam suteiks progą paganyti akis.
Nuo muziejų iki modernaus šokio
Teatrai, muziejai, šokių ir muzikos kolektyvai, biblioteka bei kitos įstaigos gegužės 22 dieną kvies atrasti skirtingose erdvėse išsibarsčiusius pasirodymus ir pramogas. Jas kurs gausybė Kauno kultūros įstaigų, tarp jų – šokio teatras AURA, simfoninis orkestras, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kamerinis teatras, Kultūros centras ir daugybė kitų.
„Atrakcijų, kurios džiugins visą dieną, tikrai netrūks. Tikimės, kad laikydamiesi saugumo reikalavimų gimtadienį atšvęsime su pačia geriausia nuotaika. Norėdami išvengti vis dar ribojamo žmonių būriavimosi, kol kas nesiimame viešai skelbti tikslaus pasirodymų laiko ar vietos. Tačiau gal taip netgi smagiau? Gimtadienio staigmenos, tarsi vyšnia ant torto, papuoš miesto erdves, o visus norinčius šventines linksmybes patirti neišeinant iš namų, kviečiame jose dalyvauti virtualiai“, – atkreipė dėmesį vicemeras Andrius Palionis.
Šventinę dieną lauks ir virtualūs renginiai Kauno muziejuje, kurių metu bus pasakojama miesto vardo kilmės istorija ir papasakota daug įdomių faktų. Prie Kauno menininkų namų vyks jau tradicija tapusi V. Putvinskio gatvės diena, o norintieji pasukti galvas, galės dalyvauti orientacinėse žaidynėse aplankant svarbius ir išskirtinius objektus bei laimėti išskirtinius „Kaunastic“ prizus. Daugiau apie išskirtinę pramogą ir jos taisykles rasite renginio paskyroje feisbuke: bit.ly/gimtadienis2021.
Skambantis Kaunas
Per gimtadienį visas miestas paskęs muzikos garsuose. Dar viena ypatinga dovana Kaunui: koncertinė įstaiga „Kauno Santaka“ pristatys naują festivalį ,,BandFest“, kuris viešąsias miesto erdves pripildys pučiamųjų instrumentų muzika. Net aštuoni kolektyvai visame Kaune, nuo centrinės miesto dalies iki miegamųjų mikrorajonų, kauniečiams dovanos gražiausias melodijas.
Šiųmetinis gimtadienis neapsieis ir be „Kaunas 2022“ programos. Planuojama atidengti net tris gatvės meno kūrinius, dedikuotus kultūrai. Vienas iš jų bus skirtas šokio teatrui AURA, kitas – Kauno simfoniniam orkestrui, o trečiasis – nuo 1967 metų leidžiamam kultūros bei meno žurnalui „Nemunas“.
Be to, gimtadienio dieną Rotušės aikštėje lauks ir dar viena „Kaunas 2022“ komandos parengta staigmena.
Nušvis Aleksoto kalnas
Sutemus miestas nušvis ryškiomis spalvomis. Ant daugelio pamėgto Aleksoto kalno, apžvalgos aikštelės papėdėje ir Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje žiūrovų lauks dėmesį prikaustančios šviesos instaliacijos. O Laisvės alėja, kaip ir Kalėdiniu laikotarpiu, jaukiai sužibs šimtais šventinių lempučių.
Miesto bendruomenės, įstaigos ir patys kauniečiai taip pat kviečiami prisijungti prie šventinės nuotaikos kūrimo ne tik dalyvaujant renginiuose, bet ir savo namus ar įstaigas papuošiant Kauno miesto vėliavomis.
Išsami artėjančios šventės renginių programa – internete: Kaunas.lt.
Kauno miesto savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus informacija
„OSTRALE Bienalle 2021”: kvėpavimo posūkis ir naujos prasmės
Bienalė „OSTRALE Biennale 2O21“ – trečia pagal dydį šiuolaikinio meno paroda Vokietijoje, organizuojama šiuolaikinio meno centro OSTRALE. Bienalėje keliamos socialinės atsakomybės temos ir plėtojama kūrybinė laisvė. Ši paroda jau tryliktą kartą tradiciškai vyks kultūriškai ir fiziškai apleistose erdvėse – meno mėgėjai kviečiami į jau neveikiančias skerdyklas, arklides, gamyklas ir net anglies kasyklas.
Šių metų bienalėje kūrinius pristatys daugiau nei 140 menininkų iš 34 šalių. Kūrinių atrankos procesas mišrus: menininkus gali pakviesti kuratorių komandos nariai, taip pat patys menininkai gali kreiptis per atvirą kvietimą. Trijų etapų žiuri ir kuratorių procese nariai ir kuratoriai balsuoja dėl siūlomų kviečiamų bei pretenduojančių menininkų kūrinių.
Tarp bienalių vykstančio parodų ciklo „OUT of OSTRALE“ metu bendradarbiaujama su Europos kultūros sostinėmis pristatant pasirinktus darbus iš bienalės parodų. Tokios satelitinės parodos anksčiau vyko Pėče (Vengrija, 2010 m.), Vroclave (Lenkija, 2016 m.) ir Valetoje (Malta, 2018 m.). 2020 m. ši tradicija pratęsta bendradarbiaujant su Europos kultūros sostine Rijeka (Kroatija), o 2022 m. OSTRALE atkeliaus į Kauną ir Kauno rajoną, jau pasiruošusius tapti Europos kultūros sostine. Šios partnerystės dėka prie bendrakūrybos proceso prisijungė 11 lietuvių menininkų: Aleksas Andriuškevičius, Aurelija Maknytė, Mindaugas Gapševičius, Gabrielė Gervickaitė, Bronė Sofija Gideikaitė, Eugenijus Lukas Kolmogorcevas, Irma Leščinskaitė, Julija Pociūtė, Remis Ščerbauskas, Arturas Valiauga ir Daina Vanagaitė-Belžakienė pristatys savo darbus bienalėje „OSTRALE Biennale O21“.
„OSTRALE paroda – Dresdene jau įsitvirtinęs ir gerai žinomas, tačiau nemažai pakeliavęs įvykis ir Europoje. Šiemet parodą kolektyviai kuruoja 4 kuratoriai iš 3 skirtingų šalių, o menininkų ir kūrinių sąrašas tradiciškai sudarytas atvirojo kvietimo ir kruopščios atrankos būdu. Toks parodos kūrimo procesas pareikalauja iš kuratorių ženkliai daugiau darbo, tačiau manau, kad tai yra svarbiausia šios parodos vertė. Šis renginio iniciatorių pasirinktas kokūrybiškas, atviras kelias leidžia tikėtis iš šios parodos įvairiapusiškų teminių perspektyvų ir meninės įvairovės, pažinčių su menininkais, kurių kūryba nėra plačiai išpopuliarėjusi. Vertinu šią galimybę, nes keliaujant iš vienos tarptautinės parodos į kitą dažnai tenka pamatyti atsikartojančius autorius ar kūrinius. Drezdene paroda vyks šių metų vasarą. Joje – net 140 menininkų, iš kurių 11 lietuvių. Kaune planuojame parodą pristatyti 2022-ųjų rugsėjį. Dalis jos bus rodoma centrinio pašto pastate, o OSTRALE meninių rezidencijų rezultatai – jūriniuose transportavimo konteineriuose, kuriems vietos ieškome Kauno rajone“, teigia Kaunas 2022 programos vadovė Ana Kočegarova.
Viena iš OSTRALE bienalės kuratorių – „Kaunas 2022“ įgaliota menininkė Patricija Gilytė, vizualiųjų menų atstovė, OSTRALE O11 ir O16 dalyvė; pakviestoji Kauno bienalės 2011 menininkė, REWIND - PLAY - FORWARD. 2017 m. Miuncheno „Haus der Kunst“ III menininkų bienalės „X faktorius. Meno chromosoma“ kuratorių komandos narė; Vokietijos dailininkų asociacijos ir Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė. Paprašėme Patricijos Gilytės papasakoti, kodėl pasirinkta šių metų bienalės tema – „Kvėpavimo posūkis“:
„Atviras kvietimas menininkams teikti paraiškas dalyvauti bienalėje OSTRALE pasirodė 2020 m. kovo mėn. – beveik tuo pat metu, kai pasaulyje prasidėjo pandemija. Dabar visi kartu galime atsigręžti ir įvertinti pandemijos proveržį. Jį norisi palyginti su Černobylio avarija, dar neišdilusia iš atminties: 1986 m. ore tvyrojo kažkas nematomo, tačiau galinčio pažeisti plaučius ir išlydyti fotoaparato juostelę, kas panašu į 2020-ųjų pradžioje susiklosčiusią padėtį – COVID-19 keliamo pavojaus plika akimi nematyti. Vėliau, metų eigoje, sužinojome, kad virusas tampa grėsmingu jį įkvepiant. Kadangi šiuos įvykius visi patyrėme bendrai, galime visi kartu atsigręžti. Tik pakartotinai atsisukdami į praeitį, galime įvardyti, perrašyti faktus ir galbūt užkirsti kelią pavojams ateityje. Kodėl O21 pavadinimu pasirinkta „Kvėpavimo posūkio“ tema? Todėl, kad būtent atstumo patirtis ir leido mums sužinoti apie pavojų, kurį gali lemti kontaktas ir kito žmogaus buvimas šalia. Tai suteikia naują prasmę įprastiems dalykams ir keičia žvilgsnio rutiną.“
Vykdydama „Kūrybiškos Europos“ finansuojamą projektą „Flowing Connections“, OSTRALE užmezga naujus ryšius. „Flowing Connections“ dalyviai meno priemonėmis tyrinės Drezdeno, Budapešto, Rijekos ir Kauno – miestų, įsikūrusių prie vandens telkinių, – meninius, ekologinius ir kultūrinius klausimus. „Drezdenas prie Elbės, Budapeštas prie Dunojaus, Rijeka prie Adrijos jūros ir Kaunas prie Nemuno ir Neries upių – visi keturi miestai turi panašių problemų: vanduo yra ir atsiskyrimas, ir jungimasis, gelbėjimosi ratas ir grėsmė, vanduo reikalauja rūpesčio, tačiau taip pat juo piktnaudžiaujama. Tai mes norime ištirti tarptautiniu mastu iš meninės perspektyvos,“ –sako OSTRALE direktorė Andrea Hilger.
Pandemijos pakoreguoti planai pakeitė ir 2021 metų OSTRALE benalės organizavimo procesus. Kuratorių ir organizacinei komandoms teko kartu užsidaryti socialiniame burbule ir išspręsti klausimus be išorės kontaktų – susitelkus į bienalės problemas, sprendimus ir darbus. Šiuos iššūkių kupinus veiksmus paaiškina Dresdeno „Kunsthaus“ meno vadovė Christiane Mennicke-Schwarz:
„Menas yra visuomenės dalis net pandemijos metu. Ypač dabar, atsižvelgiant į dabartines problemas, svarbu siųsti padrąsinančius signalus, kad mums ir toliau reikia plėtoti santykius ir mainus su kitais pasaulio žmonėmis.“ Lengvėjant karantino apribojimams, O21 visgi įvyks ir paroda lauks lankytojų nuo liepos 1 d. iki spalio 3 d. „Robotron“ komplekso valgyklos patalpose ir kituose objektuose.
OSTRALE bienalės tarptautinė kuratorių komanda, kurią sudaro Krisztián Kukla, Ivana Meštrov, Nataša Bodrožić, Andrea Hilger, Antka Hofmann ir Patricija Gilytė, publiką kviečia pažinti O21 ir kuratoriniame bienalės koncepte pabrėžia:
„ <...> Tarp dezorientacijos ir persiorientavimo, siekdami atrasti naujų krypčių ir išvengti akligatvių, turime kvėpuoti kitaip. Turime pakeisti savo požiūrį ir atkreipti dėmesį į esančius mūsų regėjimo lauko paribiuose: nepritampančiuosius, engiamuosius ir nežinomuosius, o taip pat biosferas, pastatus ir socialines erdves. Stovėdama prie naujos, popandeminės eros vartų, išsekusi, bet viltinga, smalsi ir pasirengusi pokyčiams, OSTRALE 2021 m. tiria, kaip mes sugyvename su artimais žmonėmis, gyvūnais ir sudėtinga aplinka.“
Teksto autorė – Indrė Aleksandravičiūtė
Nuotr. autorius – Franz Leyser
Unikali dovana Kauno miestui gimtadienio proga – ant pastatų sienų įamžinti kultūros simboliai
Pandemija užrakino, bet menas išlaisvina – atveria duris, atidengia užuolaidas ir leidžia grožėtis juo, net ir miesto gatvėse. Todėl, žengiant į 2022-uosius, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022”, kartu su ilgamečiu meno projektų mecenatu „Švyturys“, kviečia atrasti meną netradicinėse erdvėse ir patirti jį iš naujo. Šiandien pristatoma dovana miestui – įamžinti Kauno kultūros simboliai ant pastatų sienų. Piešinius sukūrė trys savo srities meistrai – žinomi Kauno gatvės menininkai.
„Pandemiją daugelis mūsų išgyvenome skaudžiai, bet ji ypatingai palietė vieną svarbiausių sričių mūsų gyvenime – kultūrą. Todėl, būdami neabejingi menininkų ir meno situacijai Lietuvoje, siekiame ne tik paremti, bet ir atkreipti dėmesį į jaunų menininkų kūrybą, nepaliekant jų darbų paraštėse. Taip gimė mintis perkelti talentingų meistrų piešinius į gatves, suteikiant galimybę juos pamatyti kiekvienam kauniečiui ar miesto svečiui. Tikimės, kad ši dovana Kaunui – tai tik pirmas žingsnis reikšmingo kultūrinio projekto link, kuris galiausiai taps tikra meno galerija po atviru dangumi“, – teigia dovaną Kaunui įsteigusios bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.
Pirmieji trys piešiniai – tai ant pastatų sienų nugulę trys Kauno kultūros simboliai, ilgus metus dovanojantys kultūrines patirtis kauniečiams ir miesto svečiams. Tai – Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno simfoninis orkestras bei kultūros ir meno žurnalas „Nemunas“.
„Kalbėdami apie kultūrą, dažnai ją susiejame su reginiu, estetika, simboliais ir patirtimi. Ant sienų gimstančiuose piešiniuose siekėme įamžinti tai, kas atspindi ir simbolizuoja kultūrą Kauno mieste, o taip pat yra lengvai atpažįstama: ilgai ir nuosekliai ją kūrusios organizacijos, kurių indėlis menui, gerų emocijų kūrimui miestiečiams ir svečiams, yra milžiniškas. Džiaugiamės, kad šie kultūros simboliai pasiliks Kaune amžinai, atsivers ne tik miestiečių, bet ir svečių akims, prisidės prie Kauno, kaip miesto, kurio kiekviena gatvė ir kiekvienas kiemas alsuoja kultūra, kūrimo“ – pasakojo viena iš šio projekto iniciatorių, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” atstovė Irutė Tumaitė.
Pasak I. Tumaitės, šiai užduočiai – nutapyti dešimtmečius kultūrą kuriančias organizacijas po atviru dangumi – menininkai buvo renkami ilgai ir kruopščiai. Misija atiteko trims žinomiems Kauno gatvės meno atstovams – Tadui Vincaičiui-Plūgui, Karoliui Grubiui ir Linui Kaziulioniui. Skirtingose Kauno vietose ant pastatų sienų atsiveriančios erdvės tapo šių gatvės menininkų kūrybos drobe. Ant pastato Nemuno gatvėje šokio judesyje sustingo įamžinta „Auros“ šokėja Clara Gambino, nutapyta Lino Kaziulionio, Mickevičiaus gatvėje rusvomis spalvomis „suskambėjo“ Kauno simfoninio orkestro muzika (autorius T. Vincaitis-Plūgas), o žurnalo „Nemunas“ interpretacija ryškiais Karolio Grubio potėpiais užgimė Kauno Nacionalinio Dramos teatro kiemelyje.
Simbolinis šių piešinių „atidarymas“ ir pristatymas miestiečiams vyks Kauno miesto gimtadienio metu, gegužės 22 d. Juose įamžintus kultūros simbolius, ir ne tik juos, žiūrovai išvys pasirodančius gyvai.
Kaunas išaugo – ši dovana miestui, tikimasi, kad yra pradžia ilgalaikio kultūrinio projekto, padėsiančio menui po atviru dangumi įgauti vis didesnį pagreitį.
K. Lingienė gets to know Kaunas everyday: “Everyone knows that Ožeškienės Street exists. But who is Ožeškienė?"
It is not possible to get to know a city down to its core. It does not reveal itself whole. However, it is worth to search for its layers. That is exactly what Kaunasian Kotryna Lingienė does. She searches for Kaunas, its different hues, small-town and big-city feel, silence or bustle in-between existence and oblivion. She searches everywhere: in the City Centre, dormitory suburbs, architecture, street art, by looking at various signboards, reading street names. She not only searches but shares her discoveries: “It seems that the more you learn, the less you know,” observes Kotryna.
Kotryna is a journalist well-known to Kaunas’, and not only Kaunas’, members of the cultural field. Together with her husband and like-minded colleagues she publishes the magazine Kaunas Pilnas Kultūros (Kaunas Full of Culture), is LRT Radio co-host discussing Kaunas and its people. K. Lingienė is one of the city’s cultural trainers as well. Starting mid-February, the volunteer programme of Kaunas – Capital of Culture 2022 will resume, which will invite new volunteers to join. To get to know the city and tell its story is what Kaunas 2022 volunteers, called culturists, are taught.
Kaunas’ Culturist Programme started last year when volunteers were invited to join the Kaunas 2022 team. They attended trainings, which were called Kaunas’ Cultural Training. That is what Kotryna conducted.
As 2022, the year of the capital of culture, approaches, the ranks of volunteers will grow, and, if the pandemic is over by 2022, the city will be visited by many foreign guests – not only tourists, but cultural experts and artists as well.
Kotryna, how did you yourself become the city’s cultural trainer?
I have prepared one of the publications for volunteers – Kultūristo Atlasas (Culturist’s Atlas). It is about how the story of Kaunas can be told to current guests and the ones arriving in 2022. Based on this publication, I have prepared trainings for volunteers. The first trainings took place in July, others – in winter, this time already remotely.
So how does one tell the story of Kaunas?
I have chosen two starting points – the airport and the railway station because they are the gates to the city, where the guests arrive. Of course, they may arrive with an automobile, but these two areas were my creative decision. So, from the railway station I travel through Vytauto Avenue, Kaunas Centre, then – through the Old Town. The central part of the city refers to the Modernism for the Future Programme and modernist architecture, we also implement the discoveries of the Memory Office Programme, which reveals the layers of Kaunas’ history.
We visit microdistricts, where communities are already collaborating with artists and in this way searching for their identity, strengths, are deciding how to present themselves to the world. After touring all of Kaunas, next we travel to Kaunas District. There, we concentrate on the Contemporary Neighbourhoods Programme: what is already happening or will soon happen in the neighbourhoods, how do we remember the history of cities and towns. We are also concerned with what can be found of interest, historical, what can already be observed, what people did and what they are doing.
Where have you learned about Kaunas yourself?
One of the first things I tell participants during trainings and remind myself all the time: the more you learn – the less you know. The best tour guide is the one, who is not afraid to admit that they do not know something. But they do have an idea where to look for the answer. Sometimes, it is better to say that you are not sure than to come up with theories based on stories you might have heard somewhere, which are not necessarily true.
I myself have been living in Kaunas again for the past 6 years, since I came back from Vilnius, where I had been living for 14 years. Therefore, after coming back I started to learn about Kaunas from the beginning. With my husband and like-minded colleagues, we publish the magazine Kaunas Pilnas Kultūros (Kaunas Full of Culture), hence each month we learn something new about Kaunas. About sculptures or music, about literature, fitness, food culture, street art. I am also the co-host of Lithuanian Radio – each week I discuss something about Kaunas. The knowledge is accumulating, and the circle of people who can tell me something interesting is expanding.
In your opinion, how much does the guest’s first impression on the city depend on how they will be greeted?
I think that it greatly depends on it. If it is a person who arrives here not on business, but for leisure, it means that Kaunas is somehow already interesting to them. It is important to understand why. Perhaps it is an individual interested in architecture, or perhaps street art is important to them, or the person simply came here to have a good time? Maybe they are searching for their family roots? This way of travel – or reason – is becoming increasingly more popular. People come to explore, raise questions. Well, regarding nature, Kaunas can be a great stop as well.
What is important is the first contact, the first conversation. Therefore, until then one should not set any particular boundaries.
What was a new discovery for you in Kaunas?
I am one of those people who find everything interesting. And I like to get surprised. I like to constantly learn something new. Not long ago, with one colleague who works in the heritage sphere, we were discussing the current J. Jablonskis Gymnasium. We both studied there (I, for a shorter period), at that time we paid no attention to the school’s building, and now it is a recognised modernist masterpiece. There are many sites, places in Kaunas that you discover only after some time. Maybe even from a distance. I simply enjoy walking through the streets, not necessarily in the City Centre, but in residential neighbourhoods too. I am a person of words; therefore, I am always very interested in signboards – how people express their imagination in this sphere. The names of services – such a variety. In other words, I really enjoy the art of signboards.
Lately, I have been interested in street names – now it is my passion. I have talked with specialists, I am surrounded by books, articles, I am also trying to dig up reasons why street names are named in one way or another. For example, everyone knows E. Ožeškienės Street in Kaunas. But who is she, Ožeškienė? So, that is why last week I purchased an old book by Elzė Ožeškienė.
As far back as before the First World War, E. Ožeškienė had her own bookshop in Vilnius, was a writer herself. She did not have an especially close relationship with Kaunas, even though she greatly enjoyed Nemunas river, spent her time in Druskininkai city. Thus, she wrote a novel titled Prie Nemuno (On the Niemen). The book appeared in Lithuanian in 1958. That is what I purchased. One could think that due to Nemunas, her street name remained in Kaunas throughout all the occupations. No one renamed it. Afterall, Nemunas is very important to us too. However, it is not a conclusion, just a thought.
There are two types of travellers. One type visits the so-called tourist spots, others – those which are non-tourist. You also suggest getting to know Kaunas’ microdistricts. Why are they interesting?
The City Centre is always nice, tidy, it is what the city wants you to see. You can spend your time nicely and comfortably just in the Old Town alone, in the Town Hall Square. But the residential neighbourhoods are the authentic ones, buzzing with life. They are also full of cultural – not necessarily high culture – sites. Wall paintings, sculptures, new churches, parks. Finally, marketplaces.
Concerning volunteers, in your opinion, what encourages to join cultural volunteering?
A volunteer seeks to spend their time in interesting ways, and in a manner that is helpful not only to themselves. Cultural volunteers improve themselves, and at the same time others. Even though it is common to believe that volunteers are the young, who are studying in schools or the first courses of universities because it has influence on their entry scores and etc, it was fun and interesting to see that among Kaunas’ cultural volunteers are people of various ages. And their eyes sparkle all the same.
They are interested in Kaunas, seek to discover it anew. Among volunteers there are people who have arrived to Kaunas recently, but there are also those who have lived here for many years, are old-timers. And they still find it interesting. That is the most important thing, it seems, it is what unites them. They are interested in their city, are not afraid to learn, they also wish to tell others about Kaunas.
Original text by Jurgita Lieponė, journalist of 15min. You can find the original text in 15min.lt website here.
Photographs by Martynas Plepys.
Vytauto Mačernio „Vizijų“ interpretacijos – scena pavirsiančiuose Kauno rajono miškuose
Naktis. Keistas miškas, kuriame kažkas nesuprantamai šnabžda, kvatojasi, groja… Truputį nuošaliau, atrodo, kažkas nusprendė apsigyventi miške. Tai jaunasis, visad susirūpinęs ir neramus poetas, kurį žino visi kaimo gyventojai. Tačiau dabar jaunas vyras, kybo ties beprotybės riba. Jaunuolį kamuoja sunki liga, kurios metu jis regi nepaaiškinamas vizijas. Tik mylinčios sesers rūpestis gali jį išgelbėti...
Tai ištrauka iš naujausio šiuolaikinio cirko režisieriaus Roberto Magro (Italija) spektaklio „Vizijos“. Pasirodymą režisierius kūrė kartu su profesionaliais aktoriais bei Alšėnų, Batniavos ir Neveronių seniūnijų gyventojais. Jau šios savaitės pabaigoje įvyks šio pasirodymo premjera, o poeto Vytauto Mačernio kūryba, įgavusi šiuolaikines išraiškos formas, atgims dar kartą ir atsiskleis paslaptingose Kauno rajono vietose. Spektaklis yra dedikuotas būtent šioms seniūnijoms ir jų gyventojams, įkvėpė jį pasaulinė pandemija, drastiškai apribojusi įprastinį kūrėjo ir žiūrovo ryšį.
Režisierius R. Magro pasižymi netradiciniais kūrybos būdais – vietos gyventojų įtraukimu į spektaklio kūrimą ir atlikimą. Kurdamas „Vizijas“ režisierius domėjosi trijų skirtingų Kauno rajono seniūnijų istorijomis, žymiomis vietomis, svarbiais įvykiais, kurie metaforų būdu atsiskleis spektaklyje. Režisierius nusprendė nagrinėti šį žinomo poeto kūrinį, ir, pasitelkus šiuolaikinio cirko, šokio, teatro, muzikos kalbas, atskleisti metaforas ir simbolius slypinčius poeto kūryboje, jas papildant vietinėmis istorijomis.
Mačernio „Vizijų“ pristatymui pasirinktos netikėtos ir atviros vietovės, o patys spektakliai vyks vėlų vakarą, taip atspindint ir išreiškiant giliausius, žmogaus viduje vykstančius procesus.
Magro spektaklis Lietuvoje – nebe pirmas jo darbas. Prieš pusantrų metų šis kūrėjas dirbo su Kauno rajono Linksmakalnio bendruomenės gyventojais: vaikais, jaunimu, senjorais ir sukūrė daug gerų emocijų sukėlusį spektaklį „Radijo angelai“.
Spektaklis „Vizijos“ bus rodomoas gegužės 15d. Alšėnų seniūnijoje, 22d. Neveronių seniūnijoje, 29d.
Batniavos seniūnijoje, kiekvienoje senūnijoje po tris kartus vėlų vakarą : 21, 22 ir 23h.
Dėl galiojančių karantino taisyklių į spektaklius būtina registruotis.
21:00 val
22:00 val
23:00 val
Nuotr. autorius A. Aleksandravičius
Bienalėje Drezdene jūriniame konteineryje kursianti G.Gervickaitė: pagrindinė mano instaliacijos idėja – žmogus, jo vidus, jausmai
Šiemet liepą startuosiančioje ir iki spalio veiksiančioje „OSTRALE Biennale O21“ Drezdene (Vokietija) dalyvaus 11 menininkų iš Lietuvos. Apie tai panešta penktadienį spaudos konferencijos metu. Ši bienalė – viena didžiausių Vokietijoje rengiamų šiuolaikinio meno parodų. Drezdeno šiuolaikinio meno centro organizuojamos bienalės pagrindinė tema prasidėjo klausimu apie kvotą, augimo ribas ir pandemijos kontekste bienalė apsistojo ties pavadinimu „Breathturn“ (kvėpavimo posūkis). Ji apima tokias sąvokas kaip kvota, tikslas, BVP, (nebe)augimas, upės, srautai, srovės. Planuojamos trys pagrindinės tarptautinės bienalės parodos: 2021 metais Drezdene ir 2022 metais – Kaune ir Budapešte. Lietuvai Drezdene atstovaus Aleksas Andriuškevičius, Aurelija Maknytė, Mindaugas Gapševičius, Gabrielė Gervickaitė, Bronė Sofija Gideikaitė, Lukas Eugenijus Kolmogorcevas, Irma Leščinskaitė, Julija Pociūtė, Remis Ščerbauskas, Arturas Valiauga ir Daina Vanagaitė-Belžaikienė.
Kartais mes elgiamės kaip robotai, bet norime pasijusti gyvūnais. Kaip mes galime kvėpuoti ir permąstyti darbą ir malonumą, meną ir pramonę, politiką ir poeziją, kai viskas teka vienas į kitą, tarsi upeliai į upę? Ar visa planeta yra mūsų namai, ar tik mūsų užimti kvadratiniai metrai? Norėdami rasti naujų krypčių ir išvengti aklaviečių, turime kvėpuoti kitaip. Turime pakeisti savo požiūrį ir atkreipti dėmesį į tuos, kurie yra mūsų regėjimo lauko ribose: netinkamus, engiamus ir nežinomus, taip pat biosferas, pastatus ir socialines erdves. Kaip mes sugyvename su žmonėmis, gyvūnais ir sudėtingoje aplinkoje? Kartais atrodo, kad esame pakliuvę į srovę, prieš kurią beprasmiška kovoti, tačiau plaukimas prieš srovę atrodo kaip niekada svarbus, nes neturime tiek laiko, kiek paprastai reikėtų tokiems esminiams kultūros pokyčiams. Meno vaidmuo šiame kontekste yra probleminis: ar jis turėtų būti priemonė ugdyti jautrumą ir empatiją gilesniam šių klausimų supratimui? O gal tai būtų jau meno laisvės apribojimas? Ar menas yra išsivysčiusio pasaulio prabanga, kurią pirmiausia reikėtų panaikinti, kai sumažiname vartojimą ir apribojame materialinius poreikius? O gal priešingai, tai yra svarbiausia priemonė norint išgyventi ir išlaikyti viltį bauginančiame pasaulyje? Į šiuos klausimus menininkai iš viso pasaulio ieškos atsakymų šių metų „OSTRALE Biennale O21“. Viena iš lietuvių menininkų – tarpdisciplininio meno atstovė Gabrielė Gervickaitė – dalyvaus atskirame bienalės projekte, kur iš keturių šalių atrinkti menininkai kurs jūriniuose konteineriuose. G.Gevickaitė atsiliepė į Drezdeno šiuolaikinio meno centro „Ostrale“ ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ paskelbtą atvirą kvietimą.
– Gabriele, esate viena iš menininkų, kurie kurs jūriniuose konteineriuose. Koks tai bus projektas? Kodėl nutarėte sudalyvauti atvirame kvietime?
– Menininkai kartas nuo karto „žvejoja“ pakvietimus. Tai galimybė susitikti naujų žmonių, užmegzti meninius ryšius bei išbandyti save naujoje vietoje. Dalyvausiu bienalės rėmuose rengiamoje menininkų rezidencijoje rugsėjo mėnesį. Ten turėsiu galimybę sukurti meninę instaliaciją jūriniame konteineryje, kuris kartu su kitais (viso bus sukurti keturi skirtingų menininkų iš skirtingų šalių) atkeliaus ir į Kauną 2022 metais (kaip vienas iš Europos kultūros sostinės renginių – aut. past.). Darbai bus sukurti specialiai instaliacijai. Pagrindinė mano instaliacijos idėja – žmogus, jo vidus, jausmai, patirta tam tikra situacija, o konteineris kaip atminties archyvas.
– Esate ir Niujorke inicijuotos tarptautinės virtualios menininkų rezidencijos „UN/MUTE-10002“ dalyvė. Kokia ši patirtis jums pačiai? Ir ar žodžių junginiai „virtuali paroda“, „virtualus renginys“ dar nepradėjo varginti? „OSTRALE Biennale O21“ bus išskirtinė ir tuo, kad bus vienas pirmųjų realių įvykių po ilgo karantino?
– Pirmą kartą dalyvavau virtualioje rezidencijoje. Ir taip, labai įmanoma pavargti nuo virtualios aplinkos. Kita vertus, labiau galime pavargti nuo nežinomybės, kas bus toliau, kaip gyvensime, kokie laukia apribojimai, kada viskas pasidarys laisviau, kada galėsime nevaržomai keliauti ir pan. Manau, kad internetas pasitarnavo sukuriant galimybes pamatyti, pabūti ar apsilankyti ten, kur gal paprastai negalėtum atsirasti dėl tam tikrų priežasčių. Šiuo atveju dėl pandemijos. Ir tai turėtų būti kaip galimybė, o ateityje dar labiau išvystyta sistema, ypač žmonėms, turintiems mažiau galimybių pasiekti nepasiekiamus dalykus. Ši rezidencija buvo inicijuota dėl pandemijos suvaržymų. Buvo pakviesta net dvidešimt menininkų, gyvenančių Niujorko mieste ir Europoje. Mes nepažinojome vieni kitų. Per tris mėnesius dešimt porų sukūrė koloboracinius meno kūrinius. Mano porininkė buvo menininkė Yi Hsuan Lai ir mes iš tikrųjų labai gerai sutarėme. Netikėjau, kad nepažįstant ir niekada nesutikus žmogaus, galima taip „susilipdyti“. Tikrai įspūdinga ir turtinga patirtis. Labai laukiu šios bienalės, labai laukiu susitikimų ir kelionių.
– Apskritai, kuo kitokios yra tokios tarptautinės patirtys, kito pasaulio erdvės?
– Man asmeniškai tai yra galimybė keliauti ir pamatyti naujų dalykų, sutikti įvairius ir įdomius žmones. Tai ir tam tikros nuomonės formavimas, išlaisvėjimas, kai pasidarai tolerantiškesnis kitiems, atlaidesnis sau. Galima gauti daug kūrybinių impulsų. Ir, žinoma, tai galimybė parodyti save, užmegzti kultūrinius ryšius.
– Esate sakiusi: kosminė operacija. Man dirbtuvė yra operacinė, kur pjaustau torsais tampančias lipnias juostas, perdėlioju organus ir kaulus. Nagrinėdama santykį tarp kūno kaip medijos ir chirurgijos proceso kaip performanso, konstruoju kiborgišką organizmą. „Visi žinome Fridos Kahlo istoriją – ji pradėjo kurti po jaunystėje patirtos traumos, kai per autobuso avariją ją pervėrė metalinis strypas ir teko ilgai gulėti lovoje. Negalėdama vaikščioti ji pradėjo tapyti autoportretus žiūrėdama į veidrodį. Visko mokėsi pati. Gabrielę patirtos ortopedinės operacijos, kojos tempimas su specialiais fiksatoriais lydi nuo vaikystės“, – tai citata iš teksto apie jus portale 7md.lt. Kada nutarėte būti menininke ir rinktis šias studijas?
– Nuosekliai kurti kūno tematika pradėjau būdama Vilniaus dailės akademijoje magistrantūros studijose. Kūno atminties archyvas priminė apie turėtas medicinines patirtis. Tai buvo kaip impulsas, paskata pasinaudoti savo asmeniniu išgyvenimu ir jį transformuoti į meno kūrinį. Kurti visada traukė, todėl ir pabandžiau įstoti į Dailės akademiją.
– Vienų ar kitų patirčių savo gyvenime turi kiekvienas, tačiau ne kiekvienas jas „integruoja“ į savo darbą ar kūrybą. Jūs pasirinkote žmogaus ir medicinos santykį. Kodėl?
– Medicininės patirtys man yra labai artimos. Man, kaip kūrėjai, įvairūs kūniški transformaciniai procesai, instrumentai, detalės, formos, spalvos yra labai įdomūs. Pabandžiau su tuo kažką padaryti. Darau lyg šiolei. Šiuo metu mane apskritai domina įvairių kūnų santykiai, situacijos, kaip jie vieni su kitais bendrauja, kas yra stipresnis, kas mažiau galingesnis, o kas daro įtaką. 2021 m. „OSTRALE Biennale O21“ bus pristatoma daugiau nei 140 menininkų iš 34 šalių – Vokietijos, Lietuvos, Kroatijos, Vengrijos, Švedijos, Serbijos, Turkijos, Indijos, Šiaurės Makedonijos, Singapūro, Italijos, Prancūzijos, Togo, Nyderlandų, Rusijos, JAV, Lenkijos, Austrijos, Kinijos, Ukrainos, Slovėnijos, Moldovos, Čekijos, Bulgarijos, Suomijos, Bangladešo, Liuksemburgo, Azerbaidžano, Peru, Kosovo, Airijos, Norvegijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės.
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. T
Nuotr. Gabrielės Gervickaitės asmeninio archyvo
„Kaunas 2022“ ambasadorė Vlada Musvydaitė: visos idėjos gimė iš pajutimo, arba Kaip apeiti Žemės rutulį?
Naudingų žingsnių programėlės, sėkmingo lietuviško startuolio #walk15 kūrėja arba moteris, kuri eidama skrenda. Taip sakoma apie lektorę, žurnalistę, Lietuvos lengvosios atletikos čempionę Vladą Musvydaitę. Prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorių prisijungusi V.Musvydaitė sako, kad ėjimas nėra tik kojų dėliojimas, tačiau ir pažinimas aplink tave esančios aplinkos, kultūros, istorijos. O gal ir savęs paties.
„Mes kiekvienas savyje turime savo kultūrą“
V.Musvydaitės nuomone, tarp kultūros ir ėjimo yra ne viena stipri jungtis. Jų daug. „Kai man gimė idėja kurti šią mobilią aplikaciją, svarbiausia mintis ir buvo: kaip padaryti, kad ėjimas vestų žinių link? Artimiausia tema buvo kultūra. Mes sukūrėme ne vieną kultūrinį maršrutą Lietuvoje ir net užsienyje, kai eidamas gali pamatyti tam tikrą objektą, susipažinti su kultūros istorija. O norėdamas pamatyti, tu iki jo turi ateiti. Kai vaikštai ir tau yra sudaromas tam tikras kultūrinis maršrutas, tarsi patenki į kitą pasaulį, eini ir girdi audiogidą, kuris tau pasakoja istoriją pirmuoju asmeniu. Dar svarbu, kad taip tu neniokoji pačios gamtos, tau nereikia jokių stendų, rodyklių – viską turi virtualioje platformoje ir eidamas susipažįsti, pavyzdžiui, ir su gatvės menu. Aš tikiu tuo, kad į mūsų gyvenimus, į mūsų vaikų gyvenimus, ypač mokantis istorijos, ateis patirtis mokytis einant, o mokytojai duos užduotis kurti savo kultūrinius maršrutus. Nes mes kiekvienas savyje turime savo kultūrą. Vienoks būtų mano maršrutas, kitoks – kito maršrutas Kaune“, – sakė V.Musvydaitė.
Kaunas asocijuojasi su laime
Kai sulaukė pasiūlymo prisijungti prie „Kaunas 2022“ ambasadorių komandos, ilgų svarstymų nebuvo. V.Musvydaitė su būsimos Europos kultūros sostinės komanda jau yra kūrusi bendrus projektus, o kaip tik šiuo metu kauniečiai bei rajono gyventojai kviečiami dalyvauti žingsnių iššūkyje „Nė žingsnio be kultūros“. „Kaunas 2022“ komanda su savo kreizi idėjomis papildė mus, o mes – kaip techniniai partneriai – galėjome jas išpildyti. Man imponuoja vienas pirmųjų mūsų bendrų projektų, kai kartu kūrėme „Laimės maršrutą“. Kaunas man asocijuojasi su laime – su laime vaikščioti, laime pažinti, laime sutikti savo gerus draugus“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak V.Musvydaitės, sulaukusi pasiūlymo tapti ambasadore ji visų pirma pagalvojo, kad norėtų skleisti žinią, jog apie ėjimą nebūtų galvojama tik kaip apie paprastą vaikščiojimą: „Man pačiai ėjimas visų pirma ėjimas per kultūrą, per susipažinimą, per žinių įgijimą. Sutapo mūsų požiūris, ir nusprendžiau tapti ambasadore.“ Kaunas Vladai – taip pat sporto ir draugystės miestas: „Būdama Kaune visą laiką aplankau savo geriausius draugus – olimpiečių porą Saulių ir Rugilę Binevičius. Šis miestas man taip pat idealus važiuoti dviračiu. Ir dar asmeniniai prisiminimai, žinoma. Stadionas. Kai buvau profesionali sportininkė, Dariaus ir Girėno stadione yra nukritęs ne vienas prakaito lašas.“
Jau nuėjo 710 milijonų žingsnių
Kaip pasakojo V.Musvydaitė, Kaunas laimi visus žingsnių iššūkius ir rekordai priklauso kauniečiams. Itin aktyviai miestas bei rajonas įsijungė į iššūkį „Nė žingsnio be kultūros“. Paskutinius paruošiamuosius žingsnius titulo metams dėliojanti „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda pakvietė Kauno miesto ir rajono gyventojus titulo metų link žengti kartu ir dalyvauti žingsnių iššūkyje. Kartu su naudingų žingsnių programėle „#walk15“ organizuojamo žingsnių iššūkio „Nė žingsnio be kultūros“ tikslas – 20 220 121 žingsnis. Iššūkį, kuris truks visus 2021-uosius metus, įveikti kviečiama bendruomeniškai – buriantis į virtualias ar, jei leidžia karantino ribojimai, realias komandas ir eiti už savo mikrorajoną, miestelį ar seniūniją. „Tačiau jūs įsivaizduokite! Jei tikslas buvo virš 20 milijonų žingsnių, jau dabar kauniečiai yra nuėję 710 milijonų žingsnių. Tai neįtikėtinas populiarumas“, – kalbėjo V.Musvydaitė.
Į bendruomenes ir komandas susibūrę miesto bei rajono gyventojai taip pat varžosi tarpusavyje, o šiuo metu pirmauja Raudondvaris (Kauno r.). Yra bendruomenių, kurios išsikelia sau tam tikrą ėjimo tikslą: „Tarkime, daugelis įmonių išsikelia tikslą – apeiti visiems kartu aplink Žemės rutulį. Tai yra tik 50 milijonų žingsnių. Ir tai labai veža.“ V.Musvydaitė sako, kad kūrybiškai į ėjimą pažvelgė įvairios įmonės bei organizacijos, kuriančios savo žingsnių iššūkius. Tarp jų – ir kultūros lauko žmonės. „Nacionalinis Kauno dramos teatras sukūrė savo maršrutą, kai tu gali pajusti kultūros dvasią, o jį įgarsino patys aktoriai. Kai tik turėsiu laiko, pati labai noriu jį išbandyti“, – sakė V.Musvydaitė.
Išaugo per dieną nueinamų žingsnių skaičius
Beje, ėjimą dar labiau išpopuliarino ir karantinas, kai eiti pradėjo ir iki šiol to nedarę žmonės. Kai užsivėrė renginių erdvės, miestų savivaldybės, sporto klubai – pasirodė, jog būtent ėjimas, važiavimas dviračiu arba bėgiojimas ir yra tos aktyvaus gyvenimo veiklos, kurioms negalioja griežti suvaržymai
„O ką daugiau veikti? Žmonės rūpinasi savo emocine sveikata, o daugelis psichologų, trenerių, gydytojų rekomendavo būtent ėjimą. Kiek galima būti namie? Manau, kad kiekvienas lietuvis jau aplankė aplink save esančius visus parkus. Beje, net pagal statistiką galima pasakyti, kad jei prieš karantiną vidutiniškai vienas žmogus per dieną nueidavo po 4000 žingsnių, tai šiuo metu eina po 4500 žingsnių“, – sakė V.Musvydaitė.
Idėja gimė iš pajautimo
Kodėl Lietuvoje taip išpopuliarėjo ne tik ėjimas, tačiau ir žingsnių iššūkiai, o V.Musvydaitės sukurta programėlė yra dažno, mėgstančio aktyvų gyvenimo būdą, mobiliajame telefone?
„Aš nieko nesitikėjau, mano noras buvo sukurti patogų įrankį, kad visos mamos ir tėveliai vaikams galėtų papasakoti kažką daugiau, nei kad čia yra medis ar varlė. Pamenu, kai vieną dieną vaikščiodama su savo vaikais miške, pagalvoju: kodėl nėra tokio „įrankio“, kad galėtum žinoti, kas tavęs laukia einant toliau?“ – kalbėjo V.Musvydaitė. Pavyzdžiui, jei eidamas tam tikru maršrutu galėtum išklausyti informacijos, pasinaudodamas programėle? Taip vaikams ne tik suteiktum aktyvų laisvalaikį, bet ir žinių, supažindintum su aplinka. „Taip man kilo idėja sukurti pirmąjį maršrutą Vilniuje. Vėliau gimė pirmųjų ėjimo varžybų idėja. Buvo nerealu, nes atėjo apie 3 tūkstančiai žmonių. Tai ir buvo #walk15 užuomazga. Tačiau apie pačią programėlę, jos funkcijas aš galvojau ilgai – tai truko apie ketverius metus. Prieš pusantrų metų gimė visiškai atsinaujinusi aplikacija, su naujausiomis funkcijomis. Ir tik prieš pusantrų metų mes pradėjome skaičiuoti vartotojus. Neįtikėtina, tačiau šiandien jų yra 188 tūkstančiai ne tik iš Lietuvos, tačiau ir iš kitų šalių. Visos mano idėjos gimė iš pajautimo, išieškojimo. Matyt, kad tai buvo geras sprendimas“, – kalbėjo V.Musvydaitė.
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. T