„Vasaros scenoje“ – drąsūs ukrainiečių grupės FO SHO pareiškimai
Birželio 11-ąją „Kaunas 2022“ organizuoja įgalinantį ir pakylėsiantį vakarėlį, skirtą Ukrainos dienai. Tą dieną „Vasaros scenoje“ svečiuosis Ukrainos muzikos grupės TONKA ir FO SHO. Grupės FO SHO narės – ryškios tiesos ieškotojos. Jų hip-hop ir R&B stilius susilieja su politinėmis ir socialinėmis temomis, kurios kviečia ne tik šokti, bet ir susimąstyti. Artėjant renginiui – pokalbis su spalvinga seserų grupe.
Kaip kilo mintis sukurti grupę?
Esame seserys ir visą gyvenimą dainavome kartu, tačiau dėl didelio amžiaus skirtumo maniau (Betty), kad mums niekada nepavyks susiburti kaip atlikėjoms. Kažkada kartu pasidarėme asmenukę ir pastebėjome, kad atrodome kaip tikra grupė. Tuo metu rašiau daug dainų ir vieną iš kūrinių – „Xtra“ – parodžiau sesei. Ji dainą tiesiog įsimylėjo. Sutarėme ją kurti kartu – taip ir pasirodė mūsų pirmasis kūrinys.
Jūsų dainos skamba labai stipriai ir energingai, įkvepia. Iš kur ta galia? Kokią pagrindinę žinutę siunčiate savo klausytojams?
Kiekvienas žmogus turi savo unikalią pusę, amatą. Tuo kiekvienas žmogus ir išsiskiria. Kai tik atrandi savo amatą, tampi „extra“ (aut. pastaba – ypatingas, aukščiausia rūšis). Kiekvieno žmogaus kilmė ir savybės mus daro išskirtiniais. Stengiamės žmones įgalinti, suteikti jiems energijos ir priminti, kad kiekvienas iš mūsų yra unikalus ir gražus.
Mes taip pat užaugome unikalioje aplinkoje – buvome juodaodės merginos slaviškajame pasaulyje, tad turėjome savų sunkumų. Kiekvienoje šalyje žmonės turi savo istorijas, iš kurių galima pasisemti įkvėpimo. Ne iš neigiamos, o iš teigiamos pusės.
Prieš kelias dienas koncertavote „Forbes Under 30 Summit“. Repavote ukrainiečių kalba. Ar yra manančių, jog repuoti ukrainietiškai – neįmanoma? Kaip sugalvojote repuoti savo kalba? Ukrainoje tai – nauja ar įprasta ?
Tai – visiškai nauja. Pradėkime nuo to, kad hiphopas mūsų šalyje apskritai nėra populiarus. Ukraina – slaviška šalis, tad čia, kaip ir Rusijoje ar Baltarusijoje, žmonės daugiau klausosi baladžių. Visgi reikia pripažinti, kad hiphopas sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Repuoti ukrainietiškai – vis dar neįprasta, netgi yra sakančių, jog tai neįmanoma. Vis dėlto, mes nusprendėme priimti šį iššūkį. Mėgstame savo kalbą, o kuriant muziką — ją tyrinėjame. Dabar kuriame daugiau dainų ukrainiečių kalba – labai svarbu palaikyti kultūrą, ypač tokiu sudėtingu metu.
Dainuojate tarptautiniuose koncertuose. Ar ukrainiečių kalba, kaip barjeras, netrukdo suprasti jūsų kūrybos?
Visų pirma, muzika yra universali kalba. Juk kartais mums patinka dainos, net jei kalbos ir nesuprantame. Vertiname muzikos grožį ir to užtenka. Kurti muziką ukrainiečių kalba nėra lengva. Nors ne visi ją supranta, tai yra puiki galimybė išgirsti šios kalbos grožį. Kalba yra tarsi naujas skonis, o ragauti – nuostabu. Kad žinutė būtų lengviau „virškinama“ ir pasaulis suprastų, ką svarbaus turime pasakyti, dainas rašėme ir anglų kalba. Taip pat esame parašiusios keletą dainų ukrainietiškai. Karo metu išleidome dainą pavadinimu U CRY NOW, kurioje susipina anglų ir ukrainiečių kalbos.
Kalbant apie situaciją Ukrainoje, ar, jūsų nuomone, kultūra, šiuo atveju – muzika, yra tinkama priemonė kovoti šiame kare?
Taip, žinoma. Kultūriškai muzika yra įrankis skleisti ir kalbėti tiesą. Skleidžiame informaciją ir savo socialiniuose tinkluose Instagram ir Facebook. Tikime, kad kiekvienas amatas ir verslas gali būti panaudojamas kurti taikai tarp tautų.
Kaip veikia jūsų grupė? Ar dainas ir muziką kuriate pačios?
Iš pradžių dainas rašydavau aš (Betty). Dabar Sonia taip pat prisideda prie kūrybos ir rašymo proceso. Mes pačios esame prodiuserės. Žinome, ko norime. Dirbame kartu su aranžuotojais, bet dažniausiai pačios vedame kūrybinį procesą. Siona yra profesionali pianistė, o Miriam – profesionali smuikininkė. Mes visos susitelkiame bendram tikslui.
Koks jūsų, kaip grupės, tikslas?
Mūsų žanras yra hiphopas ir R&B. O hiphopas visada buvo prasmingas, garsėjo drąsiais pareiškimais. Tad mes taip pat nuo to nenutolstame. Pavyzdžiui, dainoje BLCK SQR, atskleidžiame tiesą apie ukrainiečių menininką Kazimirą Malevičių (Kazimir Malevich), kuris, anot Rusijos propagandos, yra Rusijos menininkas. Iš tiesų, jis yra lenkų-ukrainiečių kilmės kūrėjas, gimęs Kijyve. Taip pat dainuojame apie tai, kad gyvename labai keistame pasaulyje. Turime daug pinigų koronavirusui, karui, branduolinei energijai, bomboms, tačiau ar užtektų pinigų tiems, kurie miršta iš bado? Kaip Afrikoje, Azijoje ir daugelyje kitų vietų. Yra daugybė temų, kuriomis norime kalbėti. Viena jų – politika. Esame optimistės, tačiau taip pat siekiame tiesos ir prasmės, kuri padėtų mūsų visuomenei ir žemei tapti geresnėms.
Yra sakančių, kad nereikėtų maišyti politikos ir kultūros ar politikos ir sporto. Jūs esate puikus pavyzdys, kad tai daryti būtina. Ar lengva/sunku pasiekti šį tikslą? Ar muzika šiame kontekste gali būti priimama rimtai?
Žinoma. Karo metu muzikantai kariams dainuoja, pakelia jų dvasią. Muzika daro didelę įtaką kiekvienam. Ji gali keisti mūsų nuotaiką: liūdinti arba džiuginti. Muzika yra svarbus įrankis, veikiantis emocijas. Tiesa, kartais žmonės nori tiesiog pasilinksminti: klausytis muzikos ir šokti negalvodami apie rimtus dalykus. Tai yra gerai, tačiau neturėtume pamiršti, kad muzika gali įkvėpti teigiamiems pokyčiams ir priversti susimąstyti apie išties svarbias temas. Atrodo, kad šiuo metu muzika vis rečiau kalba apie prasmingus dalykus. Norėtume, jog tai pasikeistų, todėl pradedame nuo savęs. Yra žmonių, kuriančių prasmingą muziką, pavyzdžiui, Kendrick Lamar ar Tyler The Creator, bet tokių atlikėjų – nedaug. Esame šio muzikos pasaulio mažumos dalis, kuri stengiasi dalintis tiesa ir paskatinti žmones susimąstyti. Be jokios abejonės, mes taip pat galime ir mokame linksmintis – ne visuomet esame rimtos. Kuriame balansą.
Į Kauno „Vasaros sceną“ koncertuoti atvykstate Ukrainos dieną. Kaip ją švenčiate savo šalyje? Gal galite pasidalinti kultūros įdomybėmis, tradicijomis?
Visų pirma, tai mūsų maistas, tokie patiekalai kaip barščiai, palianica (ukrainietiška duona). Pavyzdžiui, kai su kuo nors susitinkame pirmą kartą, vaišiname duona – palianica – ir druska. Taip priimame savo svečius. Dar yra lašiniai, kurių mes, žydės, nevalgome, nes tai kiaulienos patiekalas, bet ukrainiečiai juos tikrai mėgsta. Be abejo, dainuojame ukrainietiškas dainas. Išmokysime jas dainuoti ir jus. Dėvime tradicinius Ukrainos drabužius – Vyshyvanka. Dar rankomis piname vainikus – karūnas – iš įvairių laukinių gėlių kaip pienės ar rugiagėlės, kurių spalva vaizduoja Ukrainos vėliavą.
Kokius linkėjimus perduotumėte Kaunui?
Esame be galo dėkingos už paramą. Tai daug reiškia. Žinote, tai tarsi brolystė ar seserystė. Visų pirma, mes visi esame žmonės. Visi esame šio pasaulio vaikai. Ačiū, kad kovojate už tiesą ir meilę. Tai yra labai svarbu, džiugina. Nekantraujame susitikti su jumis!
Slava Ukraini!
Gerojam Slava!
„Vasaros scena“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Pagrindinis projekto partneris – „Švyturys nealkoholinis“. Projekto draugai – Ukrainos institutas.
Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.
Festivalio „Audra“ kūrybinių teatro dirbtuvių „We stand for...“ režisieriai: absoliučiai visas menas yra politiškas
Dar visai neseniai protestas Lietuvoje nebuvo įprasta reakcijos forma. Tačiau paskutiniaisiais metais šis socialinis reiškinys mūsų visuomenėje sutinkamas vis dažniau – mitingais, piketais, susibūrimais visuomenės grupės ar pavieniai asmenys stengiasi būti išgirsti, perduoti vienokias ar kitokias idėjas bei daryti įtaką sprendimams.„Kad ir kaip stipriai nepritariu kai kurių protestų ir mitingų idėjoms, džiaugiuosi jų gausa“, – prisipažįsta festivalio „Audra“ metu vyksiančių kūrybinių teatro dirbtuvių „We stand for...“ viena iš kūrėjų, režisierė Uršulė Bartoševičiūtė, kuri kartu su kolega aktoriumi Gediminu Rimeika ir kitais scenos menininkais bei tyrinėtojais birželio 27 – liepos 2 dienomis gilinsis į protestą, jaunų žmonių problemas kasdienybėje bei taps tarpininkais tarp idėjos, miesto ir jauno žmogaus.
Į festivalį „Audra“ ateinate su projektu – kūrybinėmis dirbtuvėmis „We stand for...“, kurių metu paliesite labai įdomų ir paskutiniais metais itin aktualų socialinį reiškinį – protestą. Kodėl tyrinėjimui buvo pasirinkta tokia reakcijos forma ir ką jums, kaip kūrėjams, svarbu ja perduoti?
Uršulė Bartoševičiūtė: Susirinkimų laisvė, kaip pamatinė demokratinė laisvė, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, ir kituose dokumentuose. Ji privalo būti nuolat permąstoma, kontekstualizuojama ir apie tai ypač svarbu kalbėtis su jaunais žmonėmis. Visi anksčiau minėti dokumentai šią teisę įvardija kaip vieną centrinių įrankių demokratijos užtikrinime. Tai yra pilietinius, socialinius procesus ypač stipriai ir staigiai akseleruojantis veiksmas. Aš į šį procesą su jaunais žmonėmis įeinu „lygiomis“ – man tai taip pat tyrinėjimų objektas, nemanau, kad dirbtuvėse egzistuos mokytojo – mokinio dinamika. Yra jaunosios kartos problemų ir procesų, kurių aš nebesuprantu, neužčiuopiu ir noriu išgirsti šias problemas iš pirmų lūpų – suprasti už ką ir prieš ką pasiruošę pasisakyti paaugliai ir jauni suaugę. Kaip savo idėjas reprezentuoti pasitelkiant menines formas, kaip pasinaudoti miestu kaip scena, kaip išsigryninti, už ką ir prieš ką yra stovima, kaip žinoti savo teises, laisves ir pareigas, išlieka svarbiausiais projekto klausimais.
Dar visai neseniai protestas Lietuvoje buvo labiau išimtis nei taisyklė. Turbūt sudėtinga kalbėti ir apie mūsų mitingo kultūrą. Kaip manote, kodėl šis pareiškimų įrankis mūsų šalyje atsirado tik dabar? Kaip įsivaizduojate jo tolimesnę raidą?
U.B.: Esame įpratę taip save pozicionuoti – esą esame labai rami, tyli, viešų pareiškimų vengianti visuomenė. Tačiau istoriškai turime ne vieną precedentą, kai susibūrimai, tam tikras visuomeninis spaudimas, keitė politinį tvarkaraštį. Ir Romo Kalantos aktas, ir dainuojanti revoliucija, ir Sausio 13-osios įvykiai – visa tai aktyvios pilietinės visuomenės aktai. Nepailstantys aktyvistai užtikrino susibūrimo laisves ir pirmosiose „Vilniaus Pride“, o praeitąmet – ir „Kaunas Pride“.
Išties, paskutiniu metu visuomenė dažniau susirenka kalbėti apie socialinius probleminius taškus, tokius kaip partnerystės įstatymas, pandemijos valdymo politika, Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimai ir panašiai.
Šių procesų suaktyvėjimą, visų pirma, siečiau su pandemija ir abejonėmis dėl jos valdymo politikos. Žmonės pavargo, buvo izoliuoti, ilgėjosi bendruomenės jausmo, per dvejus metus pasijuto nutolę nuo įtakos sprendimams, jautėsi negirdimi, neišklausyti, nutildyti, pažeminti. Tai – sudėtingi, pavojingi jausmai. Tačiau pirmieji protestai pasirodė sėkmingi, susilaukė didžiulio susidomėjimo, taigi šie procesai įgavo pagreitį. Ir visgi – kad ir kaip stipriai nepritariu kai kurių protestų ir mitingų idėjoms, džiaugiuosi jų gausa.
Gediminas Rimeika: Man atrodo, tai yra būtinas įvykis, kurio metu turime galimybę taikiai išgirsti bendruomenių balsą.
Kaip ir kiek menas, kultūra gali veikti mitingų bei protestų kultūrą?
G.R.: Neturiu kito apibrėžimo kaip tik „daug“.
U.B.: Manau, kad tai susisiekiantys indai. Bendruomenės pasitelkia meninius, performatyvius veiksmus norėdamos būti išgirstos. Jie piešia transparantus, dainuoja, šoka, atlieka tam tikrus veiksmus apibrėžtoje erdvėje ir laike, veda tam tikrus performatyvius socialinius ritualus. Mano nuomone, tai bene gryniausia meno rūšis. Ji turi ir spektakliui / performansui būdingus komponentus – atliekantįjį, žiūrintįjį, apibrėžtą laiką ir erdvę, idėją, ideologiją. Labai įdomu dekonstruoti mitingo, protesto veikimo principus. Galime kvestionuoti tokius populiarus menininkus ar menininkų grupes kaip Christoph Schlingensief, „Center for Political Beauty“, Vienos Akcionistus, Ai Weiwei, „Guerilla Girls“ – būtent šie kūrėjai yra menininkai: aktyvizmas, politinis angažuotumas yra arba neatsiejama jų kūrybos dalis, arba centrinė kūrybos tema.
Menas keičia perspektyvas ir žiūros taškus į pasaulį. Taigi menas irgi yra tam tikras aktyvizmas. Man atrodo, kad viską geriausiai apibendrina mintis, kad absoliučiai visas menas yra politiškas.
Būsimų kūrybinių dirbtuvių dalyviai – 10-12 klasių moksleiviai. Regis, jau nebe tie labiausiai maištaujantys paaugliai, tačiau vis labiau į suaugusiųjų gyvenimą žengiantys, aktyvūs, smalsūs žmonės. Kuo dar išsiskiria ši amžiaus grupė?
G.R.: Manau, kad tai svarbi amžiaus grupė, kurią visuomenė dažniau verčia klausyti negu išsakyti, kalbėti, formuoti savo nuomonę.
U.B.: Smagiai sutapo, kad Seime priimtas įstatymas, pajauninantis minimalų Seimo narių amžių. Taigi šie žmonės – jau be penkių minučių potencialūs Seimo nariai. Man atrodo, kad mes dažnai nuvertiname gimnazijos amžiaus žmonių sąmoningumą dalyvaujant politiniuose ir bendruomeniniuose procesuose, mokyklose skatindami juos mąstyti ir veikti konservatyviai, tradicionalistiškai, kanoniškai. Mąstymo procesai kinta iš esmės – išjudame iš binarinių suvokimo ribų, tačiau mokinius vis dar verčiame rašyti keisčiausius rašinėlius, neįtraukiant jiems svarbių temų, tokių kaip tapatybė, identitetas, politiškumas ir panašiai. Kalbame apie abstrakčias, dažnai krikščioniškas vertybes. Taip, jos svarbios, tačiau progresas slypi iš esmės permąstytuose galios santykiuose ir mechanizmuose.
Šiandien protestai vyksta ne tik gatvėse – socialinėje erdvėje labai lengva ne tik išreikšti vienokią ar kitokią nuomonę, dalintis įvairaus pobūdžio naujienomis, skleisti norimą informaciją, rasti bendraminčių, bet ir būti pelnytai ar visiškai nekaltai nucancelintam. Kaip manote, ar gyvi protestai vis dar išlieka paveikesne, daugiau dėmesio iš reikiamų žmonių ar institucijų sulaukiančia forma?
G.R.: Taip, išlieka.
U.B.: Gyvas protestas, kaip minėjau anksčiau, ypač svarbus dėl savo galimybių performatyvumui. Čia galėtume palyginti meno stebėjimą online ir gyvai: abu variantai yra įmanomi, tačiau fizinis dalyvavimas vienoje vietoje vienu metu kartu su savo bendruomene turi visai kitokią įtaką ir paveikumą.
Nuomonės raiškos internete nelaikyčiau tapačia protestui. Tai daugiau aktyvizmas, nuomonių pliuralizmas, diskusija. Tačiau su nekantrumu laukčiau įdomių skaitmeninių protesto akcijų, kai perbraižomos skaitmenos – analogo ribos.
Svarbu ir ką laikysime protestu – juk egzistuoja ir hakeriai, pavyzdžiui, „Anonymous“ grupė. Ar tai aktyvizmas, mitingas, protestas? Nežinau – reikės išsiaiškinti su jaunais žmonėmis.
Kaip manote, kiek menininkas, kūrėjas arba tiesiog jaunas žmogus turi laisvės išsakyti savo nuomonę? Ar normalu, kad atšaukimo kultūra gali būti protesto pasekme?
U.B.: Verčių (ang. value) ir nuomonių pliuralizmas yra sudėtingas, permąstymo reikalaujantis procesas, o ne demokratijos status quo. Pliuralizmo kaip tokio įvertinimas ir persvarstymas ir vyksta pilietiškai angažuotoje visuomenėje. Aš, kaip jauna menininkė, jaučiu laisvę išsakyti savo nuomonę, tiesa pasakius, nesu iš kolegų girdėjusi apie bet kokį susidorojimą ar cenzūrą kultūrinėse įstaigose dėl jų politinių pasisakymų. Šiose įstaigose egzistuoja kitos problemos. O dėl atšaukimo kultūros – į galvą neateina pavyzdys, kad protestuojantis žmogus būtų cancelintas. Jie gali būti atšaukiami dėl veiksmų ar pasisakymų, bet ne dėl pačio protesto akto: čia svarbus turinys, o ne forma.
G.R.: Menininkas ir jaunas žmogus yra skirtingi dalykai. Mes visi turime laisvę išsakyti savo nuomonę, nes gyvename demokratinėje valstybėje. Reikia džiaugtis tokia privilegija.
O koks vaidmuo protestų kultūroje tenka miestui?
G.R.: Miestas yra erdvė, aplinka, namai.
U.B.: Vienas iš dviejų centrinių – mūsų projekto rėmuose – asmuo, kuris yra bendruomenės narys, susiduria būtent su miestu. Kiekvienas miestas turi savo ritmą, kultūrą, greitį, problemas. Tai jau susiję ir su platesniais diskursais, tokiais kaip erdvės / miesto architektūros filosofija ir politika, viešųjų erdvių naudojimo kultūra, kuri gali daug pasakyti apie politinę miesto kryptį, klasinį miesto iš(si)skirstymą ir t.t.
Nors dirbtuvėse aprėpsime ir globalesnes problemas, manau, kad gyvenamoji erdvė yra labai svarbi.
„Meno ir mokslo laboratorijos“ – MMLAB – veiklose nuolat skatinami eksperimentai: naujų temų, formų paieškos, labai svarbi jaunų kūrėjų paieška ir įtraukimas, kurio metu, turbūt galima sakyti, įvyksta tam tikri mainai tarp profesionalo ir savo kelią pradedančio arba dar tik jo ieškančio žmogaus. Kas svarbiausia tokioje bendrystėje ir bendradarbystėje? Kokias patirtis išsineš „We stand for...“ dalyviai?
U.B.: Man šiame projekte svarbus kolektyvinis tyrimas kaip kūrybos strategija. Įdomu, kad ateiname su labai konkrečia forma – protestu – tačiau neprimetame jokio turinio. Tiek tarp mentorių, tiek su dalyviais nesame iš anksto nusprendę, už ką ar prieš ką stovime, težinome formą. Neabejoju, kad netgi mudu su Gediminu, nors sutardami dėl kai kurių problemų, dėl kitų turbūt diskutuosime. Man įdomu, kaip susidurs skirtingi politiniai žiūros taškai ir kokią sinergiją jie sukurs.
Su visais projekto mentoriais užsiimame labai skirtinga kūrybine praktika temine prasme – mūsų nejungia, pavyzdžiui, tai, kad esame visi vienodai socialiai ar politiškai angažuoti, nesame iš vieno miesto ar vieno teatro. Tokiame bendradarbiavime esminis dėmuo yra nuolatinis jėgos pa(si)skirstymo tam tikroje grupėje kvestionavimas.
G.R.: Šį klausimą sunku atsakyti, nes tai bus aišku kūrybinio proceso metu, kuris yra be galo svarbi šio projekto dalis.
Festivalyje „Audra“ vyksiančių kūrybinių dirbtuvių galutinis rezultatas – teatrinės ekskursijos po Kauno miesto centrą. Kaip protestą jose pamatys atėjęs žiūrovas?
U.B.: Į šį klausimą atsakymą turėsime tik paskutinę dirbtuvių dieną. Protesto, mitingo ar kitokio performatyvaus veiksmo režisūra ir turinys bus mūsų – dirbtuvių mentorių, vadovų – ir dalyvių bendras produktas: neprimetame jokios politinės ar socialinės agendos, tvarkaraščio. Kartu sukursime tam tikrą akciją. Visgi šio projekto esmė slypi procese – kelionėje iki mitingo: kaip formuosime grupes, kaip dalysimės užduotimis, kaip rasime mus jungiančius taškus, kuriuos norime palaikyti ar kuriems priešinamės.
G.R.: Pranešime laiką ir vietą, kur protestas-spektaklis prasidės ir pasibaigs. Lengviausiai tokia informacija sklinda socialinių medijų pagalba.
Registruotis į nemokamas kūrybines teatro dirbtuves galima čia. Vietų skaičius – ribotas.
Šiuolaikinio miesto festivalį „Audra“ kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendromis jėgomis kuria jaunimo organizacija VšĮ „Kylantis Kaunas“, VšĮ „Freimas“ bei naktinio klubo „Lizdas“ komanda. Prie festivalio renginių prisideda ne tik tokios ilgametės institucijos kaip Pažaislio muzikos festivalis ar Kauno miesto kamerinis teatras, bet ir įvairūs partneriai iš Graikijos, Serbijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Suomijos ir kitų Europos šalių.
Interviu paruošė Daiva Juonytė
Neeilinis įvykis Kaune: susitiks svarbiausios pasaulio dizaino organizacijos
Kaunas – miestas, galintis pasigirti turtingu kultūriniu gyvenimu bei unikalia urbanistikos ir dizaino sinergija. Augantys tarptautiniai ryšiai ir Europos kultūros sostinės titulas į miestą atvilios ir svarbiausias pasaulio dizaino organizacijas – spalio mėnesį Kaune vyks Tarptautinių dizaino tinklų forumas. Čia bus analizuojamos laimingo, kūrybiško miesto idėjos ir dizaino galimybės.
Kaunas yra pirmasis miestas regione, kuriam buvo suteiktas UNESCO Dizaino miesto statusas. Tai – ir svarbus įvertinimas, ir rimtas įsipareigojimas, kurį miestas vykdo itin atsakingai. Jau spalio mėnesį į Kauną atvyks keturios pagrindinės dizaino organizacijos – UNESCO Dizaino miestų tinklas, ICoD, BEDA ir EIDD, kurios ne tik vykdys uždaras sesijas, bet ir dalyvaus Tarptautinių dizaino tinklų forume ir dalinsis patirtimi bei plėtos bendradarbiavimo galimybes. Prie forumo prisijungs ir svečiai – „Valensija – pasaulio dizaino sostinė 2022“.
Anot Tarptautinio dizaino tinklų forumo organizatorių, tai puiki galimybė stiprinti Kauno įvaizdį nacionaliniame ir tarptautiniame kontekstuose, didinti autentiško dizaino tankį, spręsti miesto patogumo ir prieinamumo klausimus, o, galiausiai, padėti žmonėms į dizainą pažvelgti iš įvairių kontekstų – landšafto, urbanistikos ar verslo.
Dizaino programos bei partnerių renginiai Kaune vyks visus metus. Zapyškyje jau prisišvartavo laivas-žemkasė „Nemuno 7“, pristatoma vis daugiau dizaino ir meno objektų viešosiose miesto erdvėse. Dar rugsėjo mėnesį startuos landšafto dizaino festivalis MAGENTA, kiek vėliau bus pristatomos avangardo, dizaino inovacijų ir kitos parodos.
Spalio 14 d. vyksiantis Tarptautinių dizaino tinklų forumas – neeilinis įvykis tiek Lietuvoje, tiek visame regione – pirmą kartą viename mieste susitiks didžiausios pasaulio dizaino organizacijos. Forumo tema koncentruosis į laimingo miesto sąvoką ir kūrimą bei kels klausimą, ką galime padaryti, kad žmogus savo aplinkoje jaustųsi pilnavertiškai. Forumas organizuojamas su Lietuvos dizaino asociacija ir Lietuvos dizaino forumu.
„Šis forumas – išskirtinė galimybė tarptautinei dizaino bendruomenei pristatyti Kauną kaip UNESCO dizaino miestą. Renginys dėl čia dalyvaujančių organizacijų svarbus ne tik ilgalaikei tinklaveikai – lietuvių dizainerių, urbanistikos specialistų, dizaino formuotojų įsitraukimui, bet ir yra aktualus savo tematika. Manau, kad svarbu ir būtina kalbėti apie miestą ir žmogų, jų tarpusavio sąveiką. Tikimės, kad Kaunas šiais metais dizaino pasaulyje taps miestu-atradimu,“ – pasakoja „Kaunas 2022“ programos Dizainas laimei kuratorė Donata Jutkienė.
Pasaulinio garso dalyviai ir turininga programa
Forumo programą sudarys trys dalys – pagrindinė ir paralelinė sesijos bei dirbtuvės. Pirmojoje bus pristatomi drąsiausi žymiausių dizaino lauko atstovų pranešimai, o likusios dalys orientuosis į praktišką patirtį ir potyrius.
Pagrindinėje sesijoje dalyvaus pranešėjai iš visos Europos, o tarp jų – ir tokie žymūs vardai kaip Johnathon Strebly (organizacijos ICoD prezidentas) ar Daan Roosergaarde. Pastarasis – olandų menininkas ir inovatorius, pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą ir pasauliui pristatęs daugybę pripažinimo sulaukusių instaliacijų. Savo projektuose menininkas analizuoja švarios energijos, erdvės ir vandens galimybes, rūšiavimo, tvarumo, ekologijos ir urbanistikos temas. Tarp žymiausių darbų – projektai WATERLICHT, SMOG FREE PROJECT ir SPACE WASTE LAB. Kaune Daan Roosergaarde kvies diskutuoti apie dizaino vaidmenį mūsų visuomenėje ir kūrybiškumo svarbą.
Dizaino organizacijų ir kūrėjų susitikimas bei renginiai vyks spalio 14 d. Kaune, Žalgirio arenos amfiteatre.
Vasaros festivalių kalendorių atidaro „Optimismo“: per savaitę industrinė Kauno erdvė pakeista neatpažįstamai
Dabartiniai kauniečiai šią vietą žino kaip kartodromą „Vilkas“, vyresnieji galbūt mena čia veikusį „Pergalės“ metalo fabriką. XIX a. užgimęs pramoninis Kauno centro kvartalas pirmąjį birželio savaitgalį išgyvens dar vieną virsmą. Čia vos dviems paroms įsikurs šiuolaikinės elektroninės muzikos festivalis „Optimismo“.
Per savaitę keliasdešimties žmonių jėgomis industrinės lauko ir vidaus erdvės transformuotos į avangardinį tūrį, peržengiantį įprastos klubinės patirties rėmus. Festivalyje birželio 3-5 dienomis pasirodys 17 atlikėjų, iš kurių net tuzinas – iš užsienio šalių nuo Australijos ir Kinijos iki Nyderlandų ir Vokietijos. Vizualinius „Optimismo“ sprendimus kūrė tokie profesionalai, kaip Eugenijus Sabaliauskas ir Andrius Pukis, techninius – Tomas „Teex“ Sinonis.
Grįžimas į klubinės kultūros pradžią
Elektroninės šokių muzikos vakarėliai pramonei nebereikalingose industrinėse erdvėse – tokia buvo klubinės kultūros pradžia JAV ir Anglijoje. Keturios garso kolonėlės, užtemdyti langai, tvankiose studijose ar net namuose gimę kūriniai – tokie paprasti savaitgalių receptai ilgainiui transformavosi į pasaulinį judėjimą, tapusį svarbia popkultūros dalimi. Tokie festivaliai, kaip „Optimismo“ – kelionė į tradicijos pradžią, pagilinama moderniausiais audiovizualiniais sprendimais, kuriuose kokybė visuomet svarbesnė už gausą.
„Kai pirmąkart įžengiau į šį fabriką, pasakiau – laikykitės“, – diriguodamas savo komandai komentuoja Tomas „Teex“ Sinonis, renginių techninis prodiuseris. Jau 30 metų šioje srityje dirbantis Tomas teigia, kad „Optimismo“ atveju senokai neremontuotame pastate, kurio plotas – tūkstančiai kvadratinių metrų, siekta sukurti pirmapradės klubinės vietos efektą, paliekant atvirą perspektyvą į efektingai sušviestas pastato lubų konstrukcijas. Pradedant darbus teko išmontuoti čia įprastai veikiančio kartodromo trasą, tuomet atsivėrusį tūrį sudalinti minimaliai jį varžančiomis detalėmis.
Optimizmo paieškos muzikoje – iš viso pasaulio
„Optimismo“ festivalio autorių idėja – atsigręžti į „optimistiniu“ vadinamą Kauno modernizmą, į XX a. pradžią, kuomet dabartinė Europos kultūros sostinė tik žmonių užsidegimo dėka išaugo septynis kartus, ir istorijoje paieškoti įkvėpimo naujai kasdienybei, sužavėjo ne vieną muzikos kūrėją. Į Kauną birželio 3-5 dienomis atvyks prodiuseriai ir didžėjai iš Kinijos, JAV, Anglijos, Australijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos, kurių kilmės šaknys siekia Kongą, Filipinus, Vietnamą, Keniją. Ne vienas nustebo, kiek netikėtų paralelių galima išvesti tarp šimtmečio senumo įvykių ir to, kaip jie gyvena, mato pasaulį ir kuria šiandien.
Prie tokių šiuolaikinės elektronikos avangarde esančių vardų, kaip Corin, „Animistic Beliefs“, Nick Klein, Krikor, Slikback, eea, Nkisi, „Tapan“, Osheyack, Pandora’s Jukebox, Bambounou ir Black Zone Myth Chant, prisijungs ir festivalį organizuojančių komandų atstovai. Tai „Digital Tsunami“ trio Ernestas Sadau, Eivydas K ir Times New Roman bei kauniečiai „Ghia“ nariai Shapoka ir Weevil.
„Tapan“: https://www.youtube.com/watch?v=f6kDPDUbV3A&ab_channel=ElephantStudio
„Animistic Beliefs“: https://www.youtube.com/watch?v=EXpXHOJMpT4&ab_channel=AnimisticBeliefs
Slikback: https://www.youtube.com/watch?v=d7j1-rD9tYI&ab_channel=BoilerRoom
Programa lauke ir viduje
Birželio 3 d., penktadienį „Optimismo“ fabriku virtusio industrinio parko vartai atsivers 20 valandą. Skambant pirmiesiems muzikos garsams viduje, dar bus laiko apžiūrėti tvariai, iš čia pat liejamų betono elementų, sukurtų skulptūrinių ansamblių parką bei keletą istorijos epochų menančio Karmelitų kvartalo erdves. Šeštadienio dieną muzikinis veiksmas persikels į lauką, o sutemus lankytojai grįš į spinduliais ir garso bangomis virpinamą buvusio metalo fabriko erdvę.
Išankstiniais pigesniais bilietais į „Optimismo“ prekiauja „Paysera“, ribotas jų kiekis bus parduodamas ir prie įėjimo. Festivalis yra „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ dalis.
Atverti duris ir langus kauniečius ir vėl kviečia „Kultūra į kiemus“
Šiais metais kultūros Kaune išvengti nepavyks – koncertai, renginiai, parodos laukia pačiose netikėčiausiose erdvėse. Vasarą pastarieji atkeliaus net ir į daugiabučių kiemus. Skambančia muzika ir kultūriniais pasirodymais į lauką (ar bent pro langą) išlįsti pakvies bene daugiausiai šypsenų kauniečiams padovanojusi iniciatyva „Kultūra į kiemus“. Išaugęs renginys tęsia pasirodymų maratoną ir šiltąjį sezoną žada padovanoti daugiau nei pusšimtį renginių.
„Kultūra į kiemus“ – „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ idėja, sulaukusi tarptautinio pripažinimo ir siekianti kultūriniais pasirodymais nuskaidrinti kauniečių kasdienybę. Profesionalūs menininkai ir atlikėjai jau antrus metus susiburs tam, kad kiemų bendruomenės mėgautųsi įvairiais muzikiniais, teatro, šiuolaikinio cirko pasirodymais ir bent trumpam atsidurtų renginių sūkuryje. Žiūrovams tereiks užsiimti vietas balkonuose ar savo kiemuose ir pasimėgauti unikaliais renginiais. Pasirodymai džiugins net 11 savaičių ir aplankys tiek pat skirtingų Kauno miesto seniūnijų.
Kauniečių pamiltas projektas pastebėtas ir už Lietuvos ribų. 2020-ais metais jis buvo išrinktas tarp dešimties geriausių projektų su pandemija kovojančioje Europoje Politikos inovacijų instituto apdovanojimuose, o 2021 m. iniciatyva įvertinta kaip unikaliausias muzikos projektas pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose.
Anot „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ koordinatorės Godos Pomerancevos, renginio idėja kilo dar pandeminiu laikotarpiu, kuomet galimybės lankytis koncertų salėse ar renginiuose paprasčiausiai nebuvo. Tuomet iniciatyva atrodė lyg gurkšnis šviežio oro tiek menininkams ir atlikėjams, tiek ir žiūrovams. Kadangi renginiai sulaukė daugybės teigiamų atsiliepimų, nuspręsta iniciatyvą pratęsti. Šiandien projektas vyksta karo akivaizdoje – tad ir vėl norisi nešti šviesą bei viltį.
„Šiais metais projektas aplankys net 88 kiemus ir palies tiek pat skirtingų bendruomenių. Mūsų tikslas – kultūrą atnešti į erdves, kuriose, galbūt, niekuomet nevyko joks veiksmas ir dovanoti ją žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali dalyvauti renginiuose. Tikiu, kad daugiabučių kiemuose galima rasti daug atvirų, smalsių gyventojų, norinčių sužinoti ką nors naujo. Pastebėjome, kad mūsų auditorija auga – vis daugiau žmonių sužino apie renginius ir į juos atvyksta, laukia pasirodymų. Nuo veiksmu besidžiaugiančių vaikų iki senjorų – „Kultūra į kiemus“ pritraukia skirtingus žmones ir pamažu netgi augina savo gerbėjų ratą,“ – šypsosi koordinatorė.
Pasirodymuose – nuo kūrybinį kelią pradedančių iki puikiai žinomų atlikėjų
Unikalioje projekto programoje – renginiai kiekvieno žiūrovo skoniui. Nuo spektaklių, šiuolaikinio šokio ir cirko pasirodymų, dirbtuvių, fotografijos parodų iki koncertų. Įvairios meninės iniciatyvos ir pasirodymai vyks Šilainiuose, Eiguliuose, Dainavoje, Šančiuose, Panemunėje, Gričiupyje, Žaliakalnyje, Petrašiūnuose, Vilijampolėje, Aleksote ir miesto cente. Pastaruosius dovanos tiek pradedantieji, tiek ir puikiai žinomi atlikėjai – Dominykas Vaitiekūnas, grupė „Kūjeliai“, Vytautas V. Landsbergis, Jurga Šeduikytė, grupės „Gamka“, „Flash Voyage“ ir kiti.
Nors surengti pasirodymą daugiabučių kieme atlikėjams sukelia nemažai iššūkių, į iniciatyvą jie žiūri itin pozityviai. „Daug kas tokiuose koncertuose vyksta ekspromtu – dažniausiai negali tinkamai pasiruošti, nežinai ko tikėtis. Visgi tai būna nuotaikingas, tikras ir nuoširdus susitikimas su klausytojais. Juk kūryba pasidalini praktiškai žmonių namuose, o tai suteikia savotiško intymumo – kai kurie mojuoja ir džiaugiasi, kiti – net susigraudina. Manau, kad tokios iniciatyvos parodo, jog kiekvienas žmogus, kiekviena šeima, gyventojas ir svečias yra svarbūs. Tai gražus gestas parodyti vienas kitam rūpestį, meilę, tiesiog ateiti pas žmogų ir nieko už tai neprašyti“, – teigia Julius Vaicenavičius, grupės „Kūjeliai“ narys, kuris Kauno kiemuose žada surengti ir savo solinį pasirodymą.
Birželio programoje – pasirodymai Eiguliuose, Dainavoje iš Šančiuose. Daugiau informacijos ir pasirodymų programą galite rasti čia.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Mitinis Kauno Žvėris prabyla vaikams – išleista pasaka apie laimę
Kauno – Europos Kultūros sostinės talismanas, paslaptingasis Mitinis Žvėris – labai myli vaikus. Todėl birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, mažiausiems savo gerbėjams jis paruošė dovaną – knygą „Kaip šiltą vasaros naktį Žvėris kalbasi su virėju Vasiliausku apie laimę“. Knygos kūrėjai tiki, kad vaikams (ir ne tik!) skirta, spalvingai iliustruota knyga, kiekvienam skaitytojui padės tapti truputį laimingesniu.
Apie Mitinio Kauno Žvėries paliktus pėdsakus mieste jau sklando legendos – nuo įtraukiančių miesto žaidimų iki unikalios skulptūros Nemune prie „Žalgirio“ arenos ar paslaptingo pamesto danties – netikėčiausiose vietose pasirodantis mitinis miesto gyventojas nuolat įsitraukia į kauniečių ir miesto svečių gyvenimus.
Apie Kauno Žvėries nuotykius galima sužinoti ir pasinėrus į knygų pasaulį. 2020 m. buvo išleista „Kauno Žvėries pasakų knyga“. Tarp 30 istorijų, tąkart pasirodė ir pasaka „Kaip šiltą vasaros naktį Žvėris kalbasi su virėju Vasiliausku apie laimę“. Šįkart kūrinys atgimsta atskirame, daug platesniame leidinyje, kuriame – vaizdingos iliustracijos, įtraukiantis tekstas ir svarbi pamoka apie tai, kad laimė yra sukuriama.
„Žvėris labai myli Kauną, o ypač vaikus. Kodėl? Nes vaikai moka būti laimingi. Ir svarbiausia, kad jie moka būti laimingi greitai! Radai sraigę – laimė. Supiesi sūpynėse - laimė. Susidraugavai su kažkuo – laimė. Parėjo mama - laimė. Parėjo tėtis – laimė. Suaugę taip nemoka. Jiems iki pilnos laimės visada kažko trūksta, mąsto sau Žvėris... Reikia iš vaikų imti pavyzdį. Tad Žvėris tokį pavyzdį paėmė ir nutarė kitiems perduoti. Taip atsirado Žvėries laimės knyga,“ – apie kūrinio idėją pasakoja vienas iš „Kaunas 2022“ kuratorių Rytis Zemkauskas.
Knyga skirta mažiausiems skaitytojams – daug dėmesio skiriama iliustracijoms, vizualumui, parinktas ir didesnis tekstas, kuris padės istoriją suprasti dar tik pradedančiajam skaitytojui. Tiesa, nuotaikingas leidinys subalansuotas visai šeimai ir šiaip – visiems, ieškantiems laimės ir nuotykių.
„Džiaugiuosi turėjęs galimybę iliustruoti Žvėries pasaką apie laimę. Jei „Kauno Žvėries pasakų knygoje“ šiai istorijai tebuvo skirti 4 puslapiai, dabar galėjau išsiskleisti plačiai – 32 puslapiuose skirti daug dėmesio įdomioms detalėms, niuansams, ne vien pažodžiui iliustruoti tekstą, bet jį savaip interpretuoti, papildyti neaprašytais vaizdiniais. Taip knygelėje atsirado antraplanis personažas – „Krevetė“, kuri gyvena pagal savo scenarijų: kaip mes visi, ieško laimės, o vos ją suradus ir vėl nutinka netikėtas siužeto vingis…
Piešdamas iliustracijas galvojau ne tik apie vaikus, bet ir apie tėvelius ar senelius, kartu skaitysiančius šią pasaką. Norėjau ir jiems „pribarstyti“ saldainiukų – vieną kitą kultūrinę užuominą. Tikiuosi, atidesni jas visas nesunkiai suras“, – pasakoja knygų iliustracijų autorius Darius Petreikis.
„Kurdamas šią knygą tikrai jaučiausi laimingas, tikiuosi, kad ir skaitytojai jausis taip pat. Ir jei vaikai, perskaitę pasaką, nevalgys krevečių, tėveliai, kaltinkite mane“.
Knygą „Kaip šiltą vasaros naktį Žvėris kalbasi su virėju Vasiliausku apie laimę“ galima įsigyti „Kaunas 2022“ biure (Laisvės al. 36, Kaunas) „Kaunas IN“, „Kaunas 2022“ suvenyrų parduotuvėje „Akropolyje“ Kaune bei „Pegaso“ knygynuose. Malonaus skaitymo!
Taksi vairuotojai tapo aktoriais: įvyko išankstinė spektaklio-eksperimento „Taksai. Bandymai įveikti atstumus“ peržiūra Kaune
Gegužės 27–29 d. įvyko išankstinė spektaklio-eksperimento „Taksai“ peržiūra – taksi automobiliai iš „centriuko“ su žiūrovais išriedėjo į Kauno gatves. Unikalus „centriukas“, laikinai įsikūręs apleistose Šančių kareivinėse, taip pat žymi išnykstančią taksi kultūros ypatybę – gyvą skambutį.
„Šiandienos taksų vairuotojai – vis labiau nematomi, tačiau puikiai matantys: galiniuose veidrodėliuose jie stebi už nugarų vykstančias dramas ir komedijas, jaučia miesto pulsą, žino jo paslaptis, veža keleivius į keisčiausias vietas, kuriose patys niekada nesilankė“, – sako spektaklio idėjos autorė ir režisierė Kristina Werner.
Kitokie teatro aktoriai – taksi vairuotojai – pakvietė žiūrovus ne tik pasiklausyti ištraukų iš savo gyvenimų, bet ir įsitraukti į netikėtą pokalbį taksi automobilyje. Žiūrovai leidosi į iki 20 minučių trunkančias tris keliones automobiliais Kauno gatvėmis, kurių metu galėjo patirti skirtingų aktorių-vairuotojų pasakojimus apie jų patirtis, taksi gyvenimą, o vėliau į pokalbį buvo įtraukiami ir pašnekovai.
Oficiali spektaklio „Taksai“ premjera įvyks birželio 12 d., kiekvieną dieną iki birželio 19 d. žiūrovams bus pasiūlyti du spektakliai per dieną. Spektaklio metu Kauno gatvėse pasirodys 9 taksi automobiliai su savo istorijas pasakojančiais vairuotojais.
Tikros istorijos
„Kūrybinis procesas vyko dvejus metus. Meninio tyrimo metu lankėme taksi bendroves, važinėjome su pavėžėjais, ieškodami įdomiausių istorijų, taip pat ieškojome vietų Kaune. Galiausiai, subūrus aktorių-vairuotojų grupę, vyko darbas su jais – vairuotojams procese buvo daug naujų kartų, nuo darbo garso įrašų studijoje, teatro kūrybinėse dirbtuvėse iki repeticijų“, – apie pasiruošimą spektakliui pasakoja menų agentūros „Artscape“ vadovė ir spektaklio prodiuserė Aistė Ulubey.
Neįprastose vietose – taksi automobiliuose – vyksiantys spektakliai keleivį ir vienintelį spektaklio aktorių-taksi vairuotoją apgaubs netikėta ir intymia atmosfera, kurioje atsiskleis ne tik taksi gyvenimo, kultūros, taksistų realybė, bet ir su ja glaudžiai susijusio Kauno miesto vaizdas.
Spektaklio „Taksai“ kūrėjai bendram kūrybiniam darbui sukvietė grupę taksi vairuotojų ir pavėžėjų. Kai kurie dar mena legendinio Kauno taksi parko laikus, kiti, darbą pradėję palyginti neseniai, visada naudojosi elektroninėmis platformomis.
Spektaklio prodiuserė taip pat pabrėžia, kad vykdant tokio žanro performansui itin svarbu etiškumas. „Būtent dokumentinio teatro režisierė K. Werner yra žinoma Baltijos šalyse dėl taikomojo teatro principų – etiško darbo su bendruomenėmis, teatro, suteikiančio balsą žmonėms, kurių paprastai negirdime. Atsakingo, etiško darbo principai čia yra svarbi kūrybinio proceso dalis“, – sako A. Ulubey.
„Taksai“ – tai nedideliam žiūrovų skaičiui skirtas spektaklis-eksperimentas, vykstantis judančiuose automobiliuose.
Spektaklis „Taksai“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Daugiau informacijos galima rasti www.artscape.lt, o bilietus įsigyti www.bilietai.lt.
Birželio renginių prognozė: šiuolaikiniai festivaliai ir unikalios patirtys
Judriausiu Europos kultūros sostinės mėnesiu pretenduoja tapti birželis. Šis mėnuo prasidės ir baigsis festivaliais, kurie atneš optimizmo, šiuolaikiškumo ir aktyvumo į miestiečių ir svečių širdis. Veiksmas upėse nesibaigs ir po „Santakos“ savaitgalio: parodomis džiugins kultūros laivas „Nemuno 7“, netoli upės vyks „Nacionalinės ekspedicijos“ diskusijos. O gal upės taps vienu iš maršrutų lankant meno objektų kelią Kauno rajone? Kultūra žadins kiemus mieste ir šiuolaikines seniūnijas rajone. Muzika nenurims „Vasaros Scenoje“, o aplink skambės chorai ir džiazo garsai. Kultūrai nebus prasto oro – prasideda kultūros vasara!
Muzikos programa „Optimismo“
OPTIMISMO – į industrinę praeitį atsigręžiantis, šiuolaikine eksperimentine ir elektronine muzika alsuojantis festivalis. Visai kaip modernizmo architektūros kūrėjai, pasižymėję politiniu, socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu optimizmu, taip ir šiuolaikinės muzikos kūrėjai, kuriuos pristato OPTIMISMO, drįsta eksperimentuoti su technologijomis ir išsiskiria virtuoziškumu, netradicine kūrinių struktūra bei naujais kūrybiniais metodais.
Kada: Birželio 3–5 d.
Kur: Industriniai ir kultūriniai modernistiniai pastatai Kaune
Organizatoriai: „Digital Tsunami“ ir „Ghia“ kūrybinės komandos.
R. Magro „Vizijos“
Spektaklis „Vizijos“ – italų šiuolaikinio cirko režisieriaus Roberto Magro dedikacija Vytautui Mačerniui ir M. K. Čiurlioniui. Spektaklyje analizuojamas žmogaus troškimas kurti ir būti apsuptam meno. Režisierius nusprendė nagrinėti Vytauto Mačernio „Vizijas“ ir, pasitelkus šiuolaikinio cirko, šokio, teatro, muzikos kalbas, atskleisti metaforas ir simbolius slypinčius poeto kūryboje, juos papildant vietinėmis istorijomis.
Kada: Gegužės 31 d. – birželio 4 d.
Kur: Paštuvos miškas
Režisierius: Roberto Magro. Scenografija: Paolo Primon, Davide Visintini. Kūrybinė komanda: Džiugas Kunsmanas, Agnietė Lisičkinaitė, Eugenijus Slavinskas, Motiejus Bazaras, Liam Carmody, Pauline Camille Talon.
Bilietai: čia
Kultūra į kiemus: Eiguliai, Dainava, Šančiai
„Kultūra į kiemus“ grįžta! Užimkite vietas VIP ložėse – savo balkonuose arba patogiai įsitaisykite savo kiemuose. Birželio mėnesį Eigulių, Dainavos ir Šančių daugiabučių kiemuose pasirodymus rengs įvairių meno rūšių – teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos – profesionalai. Kultūros pilni kiemai džiugins aktyvių kiemų bendruomenes, kurios bendradarbiauja ir prisijungia prie „Fluxus Labas“ iniciatyvų. „Kultūra į kiemus“ projektas apsilankys vienuolikoje Kauno miesto seniūnijų.
„Kultūra į kiemus“ grafikas birželį:
Birželio 9–11 d. – Eiguliai. Birželio 14–16 d. – Dainava. Birželio 20-22 d. – Šančiai.
Organizatoriai: „Kaunas 2022“
Renginys nemokamas
Festivaliai mikrorajonuose
Kauno mikrorajonų gyventojai, bendradarbiaudami su meno kūrėjais ir vietos istorijomis, 2022-iesiems sukūrė po festivalį. Eiguliuose birželio 11 d. vyks muzikinis maršrutas „Skamba sienos“, kuriame dalyvius pasitiks bendruomenės identitetą atspindintys sienų piešiniai ir muzika. Birželio 18 d. veiksmas tęsis Dainavoje: artėjant vidurvasariui, Draugystės parke Dainavos mikrorajono bendruomenė kvies į reginį „Vasarvidžio burtai“, nukeliantį iš kasdienybės į laikus, kai žmogus semdavosi stiprybės iš harmoningo santykio su gamta ir senaisiais papročiais. Joninėms programą perims Šančių festivalis „Ateik savas“. Ketverius metus Šančiuose vystytos iniciatyvos: performansas, opera, istorijos, ekskursijos, susijungs bendram, dvi dienas truksiančiam, Šančių festivaliui. Programoje – ir vaišės autentiškame restorane „Kastytis“.
Festivalių mikrorajonuose grafikas:
Birželio 11 d. – Eiguliai. Birželio 18 d. – Dainava. Birželio 23-24 d. – Šančiai. Datos ir laikai gali kisti.
Organizatoriai: „Kaunas 2022“ ir mikrorajonų bendruomenės
Renginiai nemokami
Tarptautinis chorų muzikos festivalis „Kaunas Cantat – Kaunas Sings“
Kauną užlies chorinės muzikos garsai – mieste bus rengiamas dešimtasis tarptautinis chorų festivalis „Kaunas Cantat“. Jubiliejiniame renginyje pasirodys visiems gerai žinomi kolektyvai iš Lietuvos ir užsienio. Tarp festivalio svečių bus galima išgirsti Vokietijos sekstetą „Singer Pur“, o chorų gretas papildys du vaikų chorai iš Ukrainos. Tarp įsimintinų koncertų bažnyčiose ir prie Kauno miesto fontanų, žiūrovai bus kviečiami dainuoti kartu – viso festivalio metu vyks atviri pasidainavimai.
Kada: Birželio 09–12 d.
Kur: Kaunas
Organizatoriai: VšĮ „Lituania Cantat“
Renginiai nemokami, išskyrus atidarymo koncertą birželio 9 d. 20:00 val., VDU didžiojoje salėje
Bilietai į atidarymo koncertą čia.
Šiuolaikinės seniūnijos: Ežerėlis, Kulautuva, Raudondvaris
Ežerėlio alternatyvios realybės audiogidas supažindins su įsivaizduojama vietos realybe, o birželio 9 d. atvers fotografijos parodą (kuratorė Vaida Virbickaitė) naujai įkurtoje bendruomenės galerijoje. Kulautuvos bendruomenė rengia teatralizuotą muzikinį pasirodymą, kuriame birželio 11 d. bus papasakota miestelio istorija. Raudondvario bendruomenė birželio 17 d. kviečia pasinerti į įspūdingą kelionę laiku – teatralizuotą naktinį žygį.
Šiuolaikinių seniūnijų renginiai nemokami. Programa: čia
Smaragdo kelio atidarymas
Kauno rajone ieškokite smaragdų. Smaragdai – netikėtose vietose atsiradę nauji meniniai objektai, pritaikyti konkrečiai vietai ar erdvei. 8 objektus, iš kurių – 4 vandens bokštus, meninių instaliacijų smaragdais pavertė menininkai: Tadas Černiauskas Tadao (Neveronys), Vytautas Viržbickas (Čekiškė), Donatas Jankauskas Duonis (Piliuona), Kotryna Čalkaitė (Daugėliškiai), Tadas Vosylius (Bubiai), Mindaugas Lukošaitis (Vandžiogala), Kotryna Čalkaitė (Užliedžiai), Donatas Bielkauskas-Donis (Mastaičiai). Smaragdo kelio atidarymas – birželio 10 d. Alšėnuose ir Neveronyse.
Kada: Nuo birželio 10 d.
Kur: Kauno rajonas
Lankymas nemokamas
Dokumentinis spektaklis „TAKSAI. Bandymai įveikti atstumus“
Spektaklis-eksperimentas judančiuose automobiliuose pasakoja apie besikeičiančią, tačiau senus laikus menančią taksi vairuotojų kasdienybę. Spektaklio metu Kauno gatvėse pasirodys 9 taksi automobiliai su savo istorijas pasakojančiais taksi automobilių vairuotojais. Žiūrovai-keleiviai turės galimybę susipažinti su skirtinga taksistų kasdienybe, naktiniu miesto gyvenimu, jame sutinkamais pakeleiviais bei istorijomis, nutikusiomis pačiuose taksuose ir už jų ribų.
Kada: Birželio 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19 d. 19 val.
Kur: A. Juozapavičiaus pr. 31 G
Organizatoriai: VšĮ Menų agentūra „Artscape“
Bilietai: čia
„Kaunas 2022 Jazz Stops“
Legendinis „Kaunas Jazz“ pristato: „Kaunas 2022 Jazz Stops“ – keturias Lietuvos ir Europos miestų džiazo stoteles Kauno centre ir Vilkijoje. Čia pasirodys talentingiausi džiazo kūrėjai iš Lietuvos, Norvegijos, Vengrijos, Estijos, Liuksemburgo, Ukrainos. Kartu su Dudelange‘o (LU) ir Novi Sado (XS) džiazo operatoriais vienoje iš džiazo stotelių scenų renginio organizatoriai kviečia į unikalų projektą „jazzXchange“. Tai specialiai sukurtas bendras kūrinys, kurio premjera galės gėrėtis ir 2022 m. Dudelange’o bei Novi Sado miestų klausytojai.
Kada: Birželio 18–19 d.
Kur: Kaunas (Laisvės al. ir Nepriklausomybės a.) ir Kauno rajonas (Vilkijos prieplaukos amfiteatras)
Renginys nemokamas
„Nacionalinė ekspedicija“ su E. Jakilaičiu
Per septynerius metus projektas „Nacionalinė ekspedicija“ upėmis apkeliavo Lietuvą, Baltarusiją, Latviją, Lenkiją, senąsias LDK valdas ir Vidurio Europą. Birželio viduryje ekspedicija 5-ioms diskusijoms prisišvartuos Kaune ir smalsiausiais klausimais leisis į diskusijas apie miestą. Diskusijose kartu su žymiausiais Lietuvos istorikais, mokslininkais, kultūros ir meno ekspertais bus kviečiami dalyvauti miestiečiai ir miesto svečiai. Diskusijas moderuoja Edmundas Jakilaitis / Robertas Petrauskas.
Kada: Birželio 17, 18, 19 d.
Kur: Kauno pilies amfiteatras
Šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“
Artėja „Audra“. Per keletą dienų pamatysite visą Kauno ateitį! Šiuolaikinio meno instaliacijos ir elektroninė, eksperimentinė bei akustinė muzika persikels į industrines miesto erdves. Šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“ – jaunimo gyvenimo būdą, kultūrą ir vertybes atspindintis renginys, kuriantis smalsią bendruomenę per patirtis ir drąsias diskusijas. Festivalyje „Audra“ pasyviu stebėtoju būti nepavyks!
Kada: Birželio 26 d. – liepos 3 d.
Kur: Kaunas
Organizatoriai: Tarptautinė meno kūrėjų asociacija „Freimas“, „Kaunas 2022“, jaunimo organizacija VšĮ „Kylantis Kaunas“.
Menininkų grupės „Konsortium“ paroda „Atmintis / ateitis“ (Vokietija)
Kaune įspūdinga gausybė modernistinių pastatų. Unikali miesto istorija ir kažkada čia vykęs tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas įkvepia ir šiandien. Grupė menininkų-kuratorių „Konsortium“ (DE) pakvietė daugiau nei pusšimtį menininkų iš įvairių pasaulio šalių kurti bendradarbiavimu pagrįstą kolektyvinę skulptūrą, dedikuotą šiam istoriniam Kauno tarpsniui.
Kada: Gegužės 27d. – liepos 1 d.
Kur: Gimnazijos g. 4, Kaunas
Renginys nemokamas
„Kaunas 2022 vasaros scena“
Visą šiltąjį sezoną Kauno senamiesčio širdis – Rotušės aikštė – plaks kultūros ritmu. Įsimintiniausiais pasirodymais, koncertais, degustacijomis ir susitikimais žiūrovus ir klausytojus džiugins čia įsikūrusi „Kaunas 2022 vasaros scena“. Nuo gegužės iki rugsėjo – kruopščiai parengtos meninės programos savaitgaliai ir šimtai nemokamų renginių su geriausiais Lietuvos ir užsienio muzikos atlikėjais. Birželio repertuare: Fo Sho (UA), Girių Dvasios (LT), Akli (LT) ir dar bent dešimt įvairių pasirodymų.
Kada: nuo gegužės 9 d.
Kur: Kauno rotušės aikštė
Organizatoriai: „Kaunas 2022“ ir partneriai
Renginiai nemokami
Vasaros scenos programa: čia
Vasaros pilna kultūra
Vasarą leidžiant prie upės bus galima lankyti kultūros laivą „Nemuno7“ arba dalyvauti „Upynės“ organizatorių iniciatyvose. Varinių pučiamųjų kvintetas kurs (con)Temporary muzikos traukinį, muzika skleisdamas žinią apie Kauną traukinių maršrute Kaunas – Baltstogė – Varšuva – Berlynas – Ešas – Šengenas – Briuselis. „Kaunas Gospel & Worship Festival“ įkurs palapinių miestelį, kuriame lauks Lietuvos ir užsienio Gospel chorų ir šlovinimo grupių koncertai, kino filmų peržiūros, seminarai, kūrybinės dirbtuvės bei programa vaikams. O ketvirtus metus organizuojama Tarptautinė modernizmo vasaros mokykla „Modernizmas ateičiai“ pažindins su Kauno architektūros lobiais ir leis įgyti unikalios miesto, kaip studijos, patirties.
Anksčiau pramušus sieną, Kauno centriniame pašte vyksta maišto pripildyta paroda „1972. pramušti sieną“. Užkilus ant Pelėdų kalno aplankykite parodą „Kaunas – Vilnius: nuversti kalnus“, o po to, per valandos kelionę, užpildykite patirtį parodos ekspozicija MO muziejuje (ar atvirkščiai). Kolektyvinę atmintį gaivinkite Yoko Ono instaliacijoje „Ex It“, Williamo Kentridge‘o parodoje „Tai, ko nepamename“ bei Marinos Abramović parodoje „Būties atmintis“.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
„Transform4Europe“ Europos kultūros festivalis: nuo meninių projektų iki šimtmečio maratono
Meno ir kultūros profesionalų vedamos kūrybinio rašymo, fotografijos, filmų kūrimo, dailės, šokio dirbtuvės, kitų kultūrų pažintis per kalbą – tai tik dalis pirmojo „Transform4Europe“ Europos kultūros festivalio veiklų. Šiemet jos į Kauną, Europos kultūros sostinę 2022, sukvietė net kelis šimtus svečių iš septynis universitetus vienijančio aljanso „Transform4Europe“ partnerių universitetų.
„Džiugu, kad pirmasis aljanso susitikimas po ilgalaikio pandemijos apriboto bendravimo sutelkė į studentų renginį. Mus, renginio organizatorius, maloniai nustebino jų itin didelis susidomėjimas ir įsitraukimas į kūrybines veiklas. Įvairių programų studentai – nuo informatikos, genetikos, inžinerijos ar teisės ir filologijos – pirmą kartą susitiko sukurti bendrą meninį projektą. Mes džiaugėmės jų atradimais ir pasirodymais, o jie – netikėtomis savo galimybėmis“, – teigė VDU „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė prof. Ineta Dabašinskienė. Tikimasi, ši iniciatyva bus gera pradžia aljanso universitetams tęsti kūrybinius projektus.
„Transform4Europe“ Europos kultūros festivalis subūrė ne tik akademinę bendruomenę, bet ir kauniečius bei miesto svečius. Daug lankytojų šokiais ir dainomis pritraukė renginys VDU Žemės ūkio akademijos miestelyje – jis kvietė mokytis kalbų bei pažinti kultūras pusryčiaujant.
Festivalio metu VDU daugiafunkcinis mokslo ir studijų centras vienam vakarui virto tikru modernios kultūros aviliu. Lydint gyvai muzikai, įvairiose pastato erdvėse buvo galima stebėti studentų sukurtus vaizdo įrašus, portretų fotografijas, perskaityti savo kūrybą, grožėtis jautriais poetiniais koliažais, piešiniais ir tapyba ant sienų ar stebėti modernaus šokio pasirodymą.
Europos studentai kartu minėjo ir VDU šimtmetį, dalyvaudami universiteto šimtmečiui skirtame maratono renginyje. Dalyvių pažintį su Kaunu paįvairino galimybė įsilieti į Europos kultūros sostinės organizuojamus renginius. Kitas T4EU Europos kultūros festivalio renginys vyks Lenkijoje.
Kviečiame žiūrėti festivalio vaizdo įrašą: https://youtu.be/uCrCi1Ajt28
Kauno rajone sužibės smaragdai – kviečia unikalus kultūrinis maršrutas
Kauno rajone galima patirti vis daugiau stebuklų – nuo netrukus prasidėsiančių „Šiuolaikinių seniūnijų“ iki neseniai duris atvėrusio laivo-žemkasės „Nemuno 7“. Prasidedant vasarai čia sužibės dar viena iniciatyva – unikalusis Smaragdų kelias, kuriame – pastarųjų metų Lietuvos menininkų kūrybos vaisiai. Objektų kelias atidaromas birželio 10 d., tačiau kelionei kultūros prisotintu maršrutu galima ruoštis jau dabar.
Smaragdai – Kauno rajone išsibarstę meniniai objektai, pritaikyti konkrečiai vietai bei kuriami netradicinėse erdvėse: gamtoje, parkuose, skveruose ar net viešojo transporto stotelės paviljone. Vieni jų pirmą kartą pristatomi vasaros pradžioje, kiti – vietinius džiugina jau keletą metų.
„Kauno rajone sukurta daug meninių objektų, tačiau ne visi žmonės žino, kur jų ieškoti. Norėjome sukurti žemėlapį, kuris leistų pažymėti visus menininkų kūrybos vaisius – tiek jau radusius savo vietą Kauno rajone, tiek vietoves praturtinsiančius šią vasarą,“ – apie idėją pasakoja „Kaunas 2022“ kuratorė Milda Rutkauskaitė.
„Kaunas 2022“ komanda į rajoną įžengė su aiškia vizija – prisidėti stiprinant Kauno rajono tapatybę ir vietos gyventojų pasididžiavimo artima aplinka pojūtį. „Matome, kad Kauno rajono žmonės yra pasiilgę kultūros, kontakto, laukia tiek čia atvykstančių svečių, tiek veiklų ir erdvių, kuriose galima turiningai praleisti laiką. Mano nuomone, Kauno rajonas – itin dėkinga vieta, kuri gali daug ką pasiūlyti, kurioje lengva organizuoti įvairias iniciatyvas. Labai geranoriškai, žemiškai ir atvirai reaguoja bei padeda ir vietos seniūnai bei kultūros centrų darbuotojai. Manau, kad profesionalių Lietuvos menininkų sukurtų objektų maršrutas praplės Kauno rajono kultūrinį gyvenimą – žmonės pažins rajoną, rajono gamtą, važinės po vietoves ir patirs tai, kas buvo sukurta per pastaruosius metus.“
Meno kūriniais taps vandens bokštai
Smaragdų kelio pavadinimą įkvėpė smaragdinės Kauno rajono upės ir vandens telkiniai. Vandens tema subtiliai atsikartos ir maršrute – Vilkijos apylinkėse, Čekiškėje, Neveronyse ir Piliuonoje, kaip meniniai objektai, sužibės vandens infrastruktūros įrenginiai – vandens bokštai. Šie išraiškingi inžineriniai objektai taps simboliškais kultūros švyturiais, skleidžiančiais šviesą ir garsą. Įvairius objektus smaragdais pavers Tadas Černiauskas-Tadao, Vytautas Viržbickas, Donatas Jankauskas-Duonis, Kotryna Čalkaitė ir Vėjas Aliukas, Donatas Bielkauskas-Donis ir kiti profesionalūs menininkai.
Birželio 10 d. bus atidaromas ypatingasis Smaragdo kelio maršrutas, o pristatymo šventės metu bei visais ateinančiais mėnesiais, žiūrovai galės aplankyti menines instaliacijas, kurtas ant Kauno rajone esančių vandens bokštų (Vilkijos apylinkės, Piliuona, Neveronys, Čekiškė) bei skulptūrinius objektus (Batniava, Užliedžiai, Juragiai). Organizatoriai pakvies į šventę Neveronyse – čia vyks pokalbių šou, kuriame dalyvaus objektus sukūrę menininkai, o scenoje pasirodys atlikėjai Irena Upė ir Driezhas. Šventės dizaino ir dekoracijų elementais rūpinsis Ukrainoje veikianti dizaino kompanija. Šiuo sprendimu siekiama prisidėti prie Ukrainos kūrėjų palaikymo ir profesinio kelio tęstinumo.
Profesionalūs menininkai ir netikėti sprendimai
Iš viso Smaragdų kelyje bus galima rasti virš pusšimčio meninių objektų, kurie išsibarstys po visą Kauno rajoną: lankytojai galės išvysti gausybę gatvės meno kūrinių, šiuolaikinio meno, skulptūrų, mažosios architektūros objektų ir senosios technikos, paverstos į meno galeriją ar gastronomijos centrą. Batniavos seniūnija kvies smalsiu žvilgsniu pažvelgti į miestelį ir jo istoriją. Užliedžių seniūnija ketina švytėti ir aplinką atskleisti spalvingu šviesos žaismu. Alšėnuose žvilgsnis krypsta į miško brolius ir istorinę atmintį – visa tai suskambės mušamojo lietuvių liaudies instrumento – tabalų – garsais. Skirtingi bei unikalūs objektai sieks skatinti kultūrinį turizmą Kauno rajone.
Smaragdų kūrėjai – profesionalūs Lietuvos menininkai, tarp kurių ir šviesų projektais stebinanti Kotryna Čalkaitė. Kaune užaugusi menininkė Smaragdų keliui padovanos net dvi instaliacijas. Viena jų papuoš Daugėliškių vandens bokštą, kita – Užliedžių skverą. Pirmoji instaliacija – bendras projektas su Vėju Aliuku. „Kiekvienas šviesos instaliacijos segmentas, tarsi daug kelio ženklų, rodys kryptis judėjimui toliau. Žmonės atvažiuos iš skirtingų krypčių, susitiks, ir toliau judės skirtingais keliais. Visai kaip gyvenime. Užliedžių skvere esanti instaliacija taip pat neatsiejama nuo vietos ir buvo kuriama atsižvelgiant į paties skvero išdėstymą ir funkciją. Kadangi tai tamsesnioji parkelio dalis, norėjosi ją nušviesti ryškiomis spalvomis, sukurti pozityvo ne tik vasarą, bet ir tamsiuoju metų laiku ar įvesti spalvų žiemos metu,“ – apie kūrinius pasakoja autorė.
„Man labai įdomu ir smagu kurti netradicinėse vietose. Nemažai instaliacijų esu sukūrusi miškų apsuptyje, vandens paviršiuje, tiek urbanistinėse aplinkose Lietuvoje ir užsienyje. Labai nudžiugino pasiūlymas kurti Kauno rajone ir tai, kad instaliacijos nebus trumpalaikės – jas žmonės galės pamatyti ilgiau, kai jiems bus patogu.“
Unikalus maršrutas į Kauno rajoną žada pritraukti ne vieną kultūros turistą. Netikėtose vietose atrasti meno kūrinius bus galima jau nuo birželio 10 d.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.