Fluxus labas!

Kultūros sostinės sėkmė ir stiprybė – tvirtėjančios bendruomenės

Ne užsienio svečių liaupsės ir ne menininkų pagyros vienas kitam svarbiausia tokiame ambicingame projekte, kaip Europos kultūros sostinė. Kaune ir Kauno rajone, drąsiai žengiančiuose į Šiuolaikinės sostinės metus, vienas didžiausių sėkmės įrodymų – degančios vietos gyventojų akys, suartėjusios ir kūrybiškumu kasdienybę turtinančios bendruomenės. 
Penkeri metai kartu
„Visi kaip vienas“, dažniausiai vadinama tiesiog „Fluxus Labas!“ – viena plačiausių „Kaunas 2022“ programų, per penkerius intensyvios kasdienės veiklos metus pasiekusi daugelį Kauno miesto bendruomenių, pasėjusi idėją, jog spręsti iššūkius ir kurti pokyčius gali patys gyventojai. 
Nuostabu, kad net didžiausi skeptikai ar tie, kurie tiesiog neypatingai domisi kultūros ir meno įvykiais, tikrai yra pastebėję ar net patys sudalyvavę bent vienoje „Fluxus Labas!“ inicijuotų, paskatintų, įkvėptų veiklų. Juk neretai renginiai, meno akcijos, dirbtuvės vyksta tiesiog daugiabučių kiemuose, parkuose ir skveruose, paupiuose – toliau nuo tradicinių kultūros įstaigų, bet ne mažiau kūrybiškai. Gal net labiau? Dažnu atveju viską tenka sukurti, pastatyti ir suorganizuoti „nuo nulio“ – o įspūdžiai nė neketina blėsti. Ne tik įspūdžiai – tai visų pirma pasikeitęs požiūris, drąsa veikti ir tikėjimas vienas kitu. 
Programos kuratorė Greta Klimavičiūtė-Minkštimienė įsitikinusi, kad „Fluxus Labas!“ sėkmę lėmė bendražmogiškos ir europinės vertybės: žmonių ir bendruomenių atvirumas viena kitai, įvairovei, naujovėms, kūrybiškiems sprendimams, įvairių žmonių ir organizacijų įtraukimas, tarpusavio ryšių kūrimas ir palaikymas, dialogo skatinimas ir bendrakūryba. 
„Kitas Bendruomenių programos išskirtinumas – eksperimentinė dvasia, nuotykio pojūtis ir žaismingumas. Šiais principais simboliškai sekame „Fluxus“ judėjimo pradininko, Kaune gimusio Jurgio Mačiūno (1931–1978) pėdomis, jo gebėjimu į pasaulį ir jame egzistuojančius iššūkius pažvelgti žaismingai. Ir paprastai, žmogiškai“, – pasakoja kuratorė, sutapimas ar ne, pati atstovaujanti istorijomis turtingai Rokų bendruomenei. 

Dar daugiau laimingų kiemų
Projektas „Kultūra į kiemus“ – viena sėkmingiausių pandemijos paskatintų idėjų Europos Sąjungoje, daugelio kopijuota ir pristatyta tarptautiniams apdovanojimams. 
„Fluxus Labas! Kiemas“ jau nuo 2019 m. skatino kiemų gyventojus ir jų kaimynus keisti savo gyvenamąją aplinką. Jau įgyvendinta keliolika projektų įvairiose Kauno miesto ir Kauno rajono teritorijose: tai kiemo spektakliai, meniniai kiemų ženklai, unikalūs mažosios architektūros elementai, ir viskas sukurta pačių gyventojų rankomis ir gera valia. 
2020 m., paskelbus karantiną, „Fluxus Labas! Kiemas“ prisitaikė prie kintančios situacijos ir inicijavo projektą „Kultūra į kiemus“. Projekto metu įvairūs atlikėjai daugiabučių namų gyventojams dovanojo pasirodymus, o gyventojai pro savo langus ar iš balkonų galėjo saugiai stebėti kultūros vyksmą kieme. 
Nuo 2022 m. balandžio iki vasaros pabaigos „Fluxus Labas!“ pakvies visus į net 80 Kauno miesto kiemų 11-oje seniūnijų. Pasirodymus dovanos teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos ir kt. atlikėjai. 

„Fluxus laboratorijose“ išgryninti bendruomeniniai džiaugsmai
„Fluxus laboratorijos“ – ypatinga „Fluxus Labas!“ projekto šaka. Jau nuo 2018 m. buvo buriami žmonės, tapę bendruomenių „fasilitatoriais“ ir pasklidę po miestą. Jų tikslas – burti Kauno miesto formalias ir neformalias bendruomenes, įvairias skirtingų sektorių organizacijas miestiečius, ir skatinti juos įsitraukti į bendruomenines kultūrines ir menines veiklas bei patiems jas skatinti konkrečiame mikrorajone. 
2022 m. „Fluxus laboratorijos“ „sprogs“ ir pristatys unikalius bendruomeninius kultūrinius ir meninius projektus visose vienuolikoje Kauno miesto seniūnijų. 
Balandžio 23 d. pakvies vienintelis toks Lietuvoje Šilainių urban eco festivalis, kuris stebins Šilainių gamtos ir landšafto dizaino instaliacijomis, paskaitomis ir edukacijomis. 
Birželio 10–12 dienomis pramoninėje Kauno dalyje, Draugystės g., vyks interaktyvus kultūros ir vietos kūrimo žaidimas „Draugystės menas“. Lankytojai galės užeiti į lig šiol uždaras vietas, susipažinti su svetingais vietos gyventojais ir darbuotojais ir jų bendrakūriniais, įsitraukti į žaismingas ir menines užduotis. Bus ir šventė su muzika, filmais, dovanomis (organizuoja partneris VšĮ „Saugi pradžia“).
Eiguliai tuo tarpu visų lauks birželio 11 d., kai pristatys savo idėją „Skamba sienos“. Mikrorajono gyventojai, bendradarbiaudami su gatvės meno kūrėjais, sukūrė bendruomenės identitetą atspindinčius piešinius ir kviečia keliauti juos pristatančiu spalvingu ir muzikaliu maršrutu.
Birželio 18 d. Dainavos bendruomenė kvies pasimatyti Draugystės parke, kur su gyventojais šurmuliuos kūrybinė trupė „The Open Programme“ (Italija). Visi drauge pakvies į dalyvaujamąjį renginį, kurio tema – tradicinės dainos, šokiai ir jų šiuolaikinės interpretacijos.
Per Jonines visas dėmesys kryps į Šančius… Performansas, opera, istorijos, ekskursijos – ketverius metus Šančiuose vystytos iniciatyvos susijungs bendram trijų dienų Šančių festivaliui. Visas dienas bus atviras Kauno tvirtovės sandėlis „Parakas“, menininkai kvies pažadinti apsnūdusias Šančių kareivines, taip pat įvairiose mikrorajono vietose lauks kūrybinės dirbtuvės, muzikiniai pasirodymai, ekskursijos.

Liepos 9 d. Panemunės šile vyks festivalis „Pojūčių Šilas“, pakviesiantis susitikti su įvairių sričių profesionalais (menininkais, gamtininkais, žolininkais) ir kartu kurti žemės meno, vaizdo, garso instaliacijas. O jau po savaitės, liepos 16 d., užsukti kvies naujoji senojo Kauno legenda – Kiemo galerija miesto centre. Bendradarbiaujant su galerijos menininkais, jos idėja pasklis ir po daugiau Kauno centro ir senamiesčio kiemų. Netikėtose vietose gyventojų istorijos ir prisiminimai pavirs meniniais akcentais.
Įsibėgėjus vasarai, liepos 23 d., Kovo 11-osios parke vyks poezijos festivalis „Tu ateik“, kuriame netruks ir keramikos bei muzikos. Išvysite didžiulę keramikos instaliaciją, sudarytą iš daugiau nei 700 keramikinių detalių, kurias nulipdė gričiupiečiai, klausydamiesi poezijos! O gal nulipdysite ką nors ir patys.
Rugpjūčio 6 d. Žaliakalnio bendruomenė ragins pasimatyti prie Kauko laiptų ir leistis į šokio spektaklį-ekskursiją „Pakopa po pakopos“. Tai performatyvus įvykis, tiesiogiai įtraukiantis profesionalius menininkus, vietos gyventojus bei Kauno svečius ir kviečiantis naujai susipažinti su gyvąja Žaliakalnio gyventojų atmintimi, istorija bei vietos mitine būtybe Kauku.
Petrašiūnuose rugpjūčio 14 d. nuvilnys Marių šventė, kurios tikslas – aktualizuoti Kauno marių svarbą miesto veide, parodyti, koks įvairus gyvenimas verda aplink šį vandens telkinį.
Vilijampolės bendruomenė su austrų menininkais tuo tarpu rugpjūčio 20 d. atidarys instaliaciją „Under the Carpet“ (liet. Po kilimu). Renginio metu bus audžiamas kilimas, o menininkams talkins patys kauniečiai. Tą pačią dieną Vilijampolėje vyks sporto ir meno šventė „Kultūrtonas“, nusidrieksianti nuo Lampėdžio ežero iki Neries krantinės.
Rugsėjo 10 d. Šilainiuose veikianti muzikos mokykla „Jazz academy“, bendradarbiaudama su kompozitore Hara Alonso (SE), Kauno tvirtovės IX forte pristatys eksperimentinį muzikos komponavimo projekto „The City Composing in Kaunas“ rezultatą – muzikinį kūrinį, kurio kūrėjais taps Kauno miesto gyventojai.
Tuo pat metu italų menininkai, remdamiesi Aleksoto gyventojų prisiminimais ir patirtimi apie konkrečias mikrorajono vietas, čia pristatys emocinį vietos žemėlapį. Galutinis rezultatas – instaliacija, sumodeliuota kaip emocinė interaktyvi kelionė per šį mikrorajoną. Rugsėjo 18 d. Aleksote vyks ir tarpdisciplininis festivalis „Skrydis laiko erdve“ – įvairias Aleksoto erdves nuspalvins teatriniai, muzikiniai ir kitų žanrų pasirodymai.
Dar kartą sugrįžti į Šančius rugsėjo 14–15 d. pakvies festivalis „Šančių kultūros kiemas“. Penktus metus gyva tradicija  sujungs dvi iniciatyvas: „Senolių istorijas“ (dokumentinio, meninio filmo premjera) ir muzikos festivalį Šančių medinuko kieme (organizatorius VšĮ “Scenos ir estetikos mokykla”). 
Švenčių ir festivalių metas
Jei „Kaunas 2022“ programa „Dizainas laimei“ Lietuvai dovanojo Tarptautinės laimės dienos tradiciją, tai „Fluxus Labas!” atsakingi už meniškiausios pasaulyje sporto šakos užgimimą. Kopimas į Parodos kalną visaip, tik ne įprastai – tai bendruomenių fiestos „Fluxus festivalio“, 2022 m. vyksiančio rugsėjo 10 d., kulminacija. Kasmet Parodos kalnas specialiai uždaromas lygiai 22 minutėms! Kopimas į kalną prasidės „Fluxus“ pradininko Jurgio Mačiūno skvere, o užkopę dalyviai įsitrauks į specialiai paruoštą karnavalo programą.
Prieš „Fluxus festivalį“ Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyks dviejų dienų bendruomenių forumas, kurio metu bus kalbama apie per penkerius metus pasiektus rezultatus Kaune ir Kauno rajone, apie naujai sukurtus ir išbandytus darbo su bendruomene modelius ir metodus, apie besikeičiantį požiūrį į bendruomeninius menus, jo teikiamas naudas, finansavimą, upių ir bendruomenių įtraukimo į vandenų gaivinimo procesus temą.
Žinoma, norint švęsti laimę būti bendruomenėse laukti rugsėjo tikrai nereikės. Gegužės 20-ąją centrinėje Kauno ašyje, nuo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios (Soboro) iki pat rotušės išsirikiuos „Kiemų šventės“ stalai. Šventė, skirta paminėti Tarptautinę kaimynų dieną, simbolizuoja kaimynų draugystę bei vienybę. Renginio metu netikėtose vietose skambės muzika, dalyvius stebins įvairios kūrybinės instaliacijos ir pasirodymai.

Iškart po „Kiemų šventės“, gegužės 21 d., vyks taip pat jau tradicine tapusi, nors vos prieš keletą metų Kauno menininkų namuose sugalvota Putvinskio gatvės diena. Šventė skirta Vlado Putvinskio gatvei, tačiau ši kupina tokios turtingos istorijos, kad tikrai verta ateiti visiems.
Įsimintino gegužės savaitgalio finišui – iniciatyva „Švęskime upę“ gegužės 21 d. Pakvies plaukti dviem kulturiniais maršrutai Nemuno ir Neries upėmis, o vėliau įsilieti į bendrą šventę Kauno santakoje.
Vasarą bus pristatytas ir socialinis žaidimas UPYNĖS: kitam krante“, kurį organizuoja iniciatyva „TẽKA“. Visi, visi kviečiami judėti prie vandens ir užmegzti dialogą su upe bei kito kranto gyventojais. Juk vienas svarbiausių „Kaunas 2022“ tikslų – atgręžti miestą į upes. Sugrąžinti Kaunui svarbiausio Lietuvoje upių uosto titulą.
Kauno rajone – šiuolaikiškumo gūsiai
„Visoje Europoje miestų ir rajonų santykiai įdomūs ir sudėtingi. Ir visur jie yra kultūriškai sąlygoti. Tad įsiklausyti į rajono poreikius buvo pirmasis Kaunas 2022 uždavinys. Bet kaip pritaikyti tiems poreikiams kultūros sostinės programos įrankius?“, – pristatydamas „Kaunas 2022“ programą Kauno rajone klausia kuratorius Lukas Alsys. Užliedžių gyventojas tiki, kad būtent Kauno rajono gyvenvietėse svarbus žmogiškasis santykis, buvimas arti ir kartu. Todėl kaip tik rajono projektai sukūrė ypatingų, net aistringų partnerysčių.
Pavyzdžiui, šiuolaikinio cirko režisieriaus Roberto Magro kūryba jau spėjo tapti neatsiejama Kauno rajone įgyvendinamų „Kaunas 2022“ veiklų dalimi. Švenčiant Europos kultūros sostinės titulo metus, Roberto Magro su trupe grįš į Kauno rajoną ir vasaros pradžioje burs gyventojus bendruomeniniam spektakliui Batniavos seniūnijoje. Rudeniop R. Magro vėl keliaus į Linksmakalnio seniūniją, kurioje laukia ,,angeliški“ pasirodymai.

Nuo džinsų ir cepelinų iki alternatyvios realybės ir „steampunk“
Europos kultūros sostinės programa Kauno rajone prasidėjo projektu „Šiuolaikinės seniūnijos“, kuris yra vystomas penkiolikoje Kauno rajono seniūnijų. Projektas padeda stiprinti bendruomenes ir sprendžia kylančius iššūkius per kultūrą, bendrakūrybą su vietos ir užsienio menininkais, edukatoriais ir kt. 
„Šiuolaikinių seniūnijų“ kulminacija – 2022 m. birželio–rugsėjo mėnesiais, tad keliones po Kauno rajoną rekomenduojama planuoti jau dabar. Ir pradėti jas nuo Ežerėlio, kur birželį bendruomenės, naujai susikūrusio fotoklubo ir fotomenininkų Vaidos Virbickaitės bei Igno Venslavičiaus iniciatyva bus atidaryta naujai įkurta bendruomenės galerija. Joje vyks fotografijos parodų ciklas, o su apylinkėmis pažindins menininko Žygimanto Kudirkos sukurtas alternatyvios realybės audiogidas.
Taip pat vasarai prasidedant, birželio 11 d. Kulautuvos bendruomenė kartu su režisieriumi Eimučiu Kvoščiausku kviečia į teatralizuotą muzikinį pasirodymą. Viešnagės metu bus puiki proga atrasti „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto metu sukurtus Džiugo Karaliaus, Gailos Akelienės ir Lauros Slavinskaitės meno kūrinius, puošiančius viešas miestelio vietas.
Birželio 17 d. Raudondvario bendruomenė su choreografu Mariumi Pinigiu ir renginio režisiere Egle Valadkevičiūte kviečia pasinerti į įspūdingą naktinę ekskursiją – kelionę laiku. O birželio 30 d. – liepos 3 d. Karmėlavos bendruomenė ūš išaugusiame ir sustiprėjusiame festivalyje „Gatvės rokas“. Jo metu bus oficialiai pristatytas bendras Lietuvos bei Liuksemburgo menininkų – Algimanto Šlapiko ir Serge Ecker aplinkos meno objektas „Skraidantys cepelinai_ / Flying Cepelinai_“.
Kitoje Kauno rajono pusėje esantys Babtai liepą kvies atrasti netikėtą ir labai menišką transporto priemonę – troleibusą, virsiantį keliaujančia kūrybine laboratorija. Troleibuso lankymą galima suderinti su vizitu Vilkijoje – liepos 23 d. miestas skambiai švęs „Vidurvasario šventę“, kurios pagrindinis akcentas – abu Nemuno krantus jungiantis keltas. 
Rugpjūtį Garliavos apylinkių bendruomenės pakvies į fantastišką „Steampunk“ festivalį, o  Ringaudų seniūnija kvies susipažinti per bendruomenės ir menininkės Paulinos Ružauskaitės sukurtą „Ringaudų almanachą“ bei interaktyvią, bendruomenei skirtą skulptūrą.
Rudenėjant Lapių bendruomenė rengs jau kasmetiniu tapusį „Lapių tvarumo festivalį“, raginantį kalbėti apie gamtos ir jos išteklių tausojimą, populiarinti tvarumą ir atliekų kultūrą. Būtent Lapėse bendruomenė sukūrė laisvalaikio erdvę iš nenaudojamų... džinsų!
Rugsėjo 3 d. Rokuose, molio keramikos tradicija garsėjančioje seniūnijoje, bus atidengta mitinė skulptūra, visuomenė išvys Eglės Valadkevičiūtės režisuojamą šviesos, lazerių ir muzikos šventę. O jau kitą dieną, rugsėjo 4 d., visi laukiami Kačerginėje, kur poetė Enrika Striogaitė ir fotomenininkas Remis Ščerbauskas kuria gyventojų istorijų įkvėptą pasakojimų rinkinį. Kūrybinio proceso rezultatų pristatymą vainikuos klasikinės muzikos koncertas su Barbora Valiukevičiūte.
Akademija ypatingą meninį veiksmą kuria Kauno tvirtovės XI (Marvos) forte. Čia rugsėjo 10 d. įvyks muzikinio spektaklio, kurio scenarijų drauge su režisieriumi ir poetu Vytautu V. Landsbergiu kūrė ir atliks miestelio bendruomenė, premjera. Įdomu tai, kad vietos vaikai su menininku sukūrė trumpametražį filmą, kuris taps spektaklio dalimi. Beje, vykstant į šventę užsukite į bendruomenės pastangomis įkurtą darnaus apsipirkimo parduotuvę „Lokali: Made in Akademija“ lauktuvių.

Domeikava rugsėjo 17 d. pakvies išbandyti gyvo pažinimo ir patyrimo platformą. Šiame unikaliame žaidime bus įveiklinti seniūnijoje išlikę įvairių laikotarpių paveldo objektai, kurie glaudžiai siejasi su viso Kauno ir Lietuvos istorija. 
Nuo 2022 m. rudens Vandžiogaloje bus eksponuojamas neįprastas piešinių dienoraštis. Menininkas Mindaugas Lukošaitis, remdamasis miestelio apylinkėse surinkta medžiaga, jau kuris laikas pildo autentišką kraštovaizdį savo pieštais pasakojimais. Šis projektas – „Kaunas 2022“ programos programos „Atminties biuras“ organizuojamo „Istorijų festivalio“ dalis.
Kultūros laivas ir meno smaragdai
Viena didžiausių 2022 m. intrigų – kūrybiškam meniniam gyvenimui prikeliama žemkasė Nemune prie Zapyškio. „Nemuno7“ – tai Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas Kauno rajone, tarnausiantis kaip vieša kultūrinė erdvė, vizualaus meno, medijų ir technologijų, tarpdisciplininio bendradarbiavimo, mokslo, kūrybos, gamtos ir kultūros centras.
2022 m. gegužės 22 d. oficialiai „prisistatysiantis“ objektas gimsta dar 1965 m. tuometinėje Čekoslovakijoje pastatytoje žemkasėje, kuri dėl pasenusios, upės ekosistemai žalingos technologijos nebegali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Be įvairių atvirų kultūros vyksmų, čia bus įrengta erdvė ir menininkų rezidencijoms. Žinoma, su jų kūrybiniais rezultatais galės susipažinti visi laivo lankytojai. 
Taip pat Kauno rajone kitąmet sužėrės… smaragdai. Tai netikėtose vietose atsiradę nauji ar transformuoti meniniai objektai. Meninėms idėjoms įgyvendinti Vilkijos apylinkėse, Čekiškėje, Neveronyse ir Piliuonoje pasitelkiami vandens bokštai. Drauge su „Stebėtoju“ Batniavos seniūnija kvies smalsiu žvilgsniu pažvelgti į miestelį ir jo istoriją, o Užliedžių seniūnija ketina švytėti ir aplinką atskleisti spalvingu šviesos žaismu. Tuo tarpu Alšėnuose žvilgsnis kryps į miško brolius ir istorinę atmintį – visa tai suskambės mušamojo lietuvių liaudies instrumento – tabalų – garsais.
Dar vienas siurprizas tiek vietos bendruomenėms, tiek vasarotojams – jungtinio klezmerių orkestro turas po Kauno rajoną (jį organizuoja „Atminties biuras“). Juk čia esančiuose miesteliuose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gausios žydų bendruomenės. Autobusu keliaujantis orkestras rugpjūtį aplankys Čekiškę, Vandžiogalą, Vilkiją, Babtus, Kačerginę, Kulautuvą ir Zapyškį. Muzikantų pasirodymus papildys ekskursijos.

Aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ Zapyškyje 2022 m. vyks jau 17-tą kartą. Tūkstantinio renginio dalyvių laukia aitvarų kūrybinės dirbtuvės, aitvarų ir lėktuvėlių varžybos, atvirlaiškių paštas, muilo burbulai. 
Kita tradicija – dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“, įprastai vykstantis vieną liepos šeštadienį – 2022 m. truks daugiau nei mėnesį. Legendinė Kulautuvos bendruomenės iniciatyva pristatys muzikinę programą net keturiuose Nemuno pakrantės miesteliuose.
Jau tradiciniu tapęs festivalis „Pėdos marių dugne“ – vienas populiariausių Kauno rajono renginių. 2022 m. jis Samylų įlankoje vyks rugpjūčio 27 d. Šio renginio tikslas – saugoti, priminti ir minėti Kauno marių užlietų kaimų tradicijas, gyvenimo papročius. Tuo pat metu netoli esančiuose Girionyse visų, neabejingų gamtos grožiui, lauks Girionių žemės meno festivalis. Bendrakūrybos proceso, kuriame dalyvaus floristas Marijus Gvildys ir užsienio kūrėjai, metu bus panaudoti gamtoje randami objektai, gyventojų idėjos.
Į Akademiją bus verta užsukti visą vasarą. Liepą ir rugpjūtį legendinio Tado Ivanausko sodyboje vyks jo žmonai dedikuotas ciklas „Honoratos vakarai Obelynėje“, kuriuo siekiama atskleisti Obelynės sodybos kultūrinį paveldą, pristatyti neseniai visuomenei atvertą muziejų, parką, sodą. Rugsėjo 17 d. čia suplanuotas edukacinis renginys. 
Garliava rugsėjo 7–11 dienomis kvies… skanauti. Muzikos ir kultūros festivalyje „Skanaus: Europos virtuvė 2022“ – užsienio šalių kultūrų ir naujausių gastronomijos tendencijų pristatymai, restoranų šefų meistriškumo pamokos, koncertai, pokalbių laidos, paskaitos.  
Dar viena proga planuoti kelionę – „Mikado“. Tai Kauno rajono gyventojams bei svečiams skiriamas šokio spektaklis, filosofiškai nagrinėjantis žmogaus kūno ir virtualumo ryšį. Šeiko šokio teatro inicijuoto pasirodymo, įvyksiančio rugpjūtį, choreografijos autoriai – Vittoria de Ferrari Sapetto (BR / IT / BE), Andrea Valfre (IT), atlikėjai – tarptautinė trupė. 

Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
Visa 2022 metų programa: https://kaunas2022.eu/programa/ 

by Sandra