Vienintelė knyga apie Kauną iki pat 2022-ųjų: tilpo 700 metų ir 33 istorijos

Kauno miesto muziejus pristato paskutinį „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektą. Tai knyga „Kaunas: pasakojimai apie miestą ir jo žmones“ – aštuonių autorių kolektyvinis darbas, kuriame išlikę istoriniai faktai ir pavienės biografinės detalės panaudojami kuriant nedidelius apsakymus apie daugiau nei septynis amžius siekiančią miesto istoriją.

„Ši knyga yra pirmoji ir vienintelė istorijos populiarinimo knyga apie Kauną nuo seniausių laikų iki šių dienų. Kadangi parašyta lengvai skaitomu, įtraukiančiu stiliumi, ji bus patraukli tiek paaugliams, tiek suaugusiesiems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Labai džiaugiamės, kad Kaunas pagaliau turi savęs vertą knygą“, – sako Kauno miesto muziejaus vadovas Gabrielius Sužiedėlis.

Knyga susideda iš 33 skyrių, kiekviename iš jų siekiama atskleisti tam tikras temas: erdvė, teisė, religija, amatai, pramonė, prekyba, švietimas, valdžia, mityba, medicina, karas, nusikaltimai, kultūra, sportas, šventės – visa tai yra kasdienybė šiandien, lygiai su tomis pačiomis problemomis susidūrė ir mūsų protėviai. Knygos autoriai viliasi, kad kelionė knygos puslapiais suartins dabarties kaunietį bei miesto svečią su tais, kurie ne per vieną dieną, o per ilgus amžius pastatė šį miestą.

„Tikrieji kaunistikos profesionalai knygoje vargu ar ras dar negirdėtų istorijų, nepažįstamų asmenybių ir faktų. Kaipgi kitaip, juk visa šios knygos pasakojimo konstrukcija paremta jų atliktais moksliniais tyrimais, rastais šaltiniais, pateiktomis interpretacijomis. Tačiau mes ir neturėjome tikslo imtis naujų tyrinėjimų. Mūsų sumanymas – naujai papasakoti daugiau nei 700 metų miesto istoriją, leidžiant skaitytojui pajusti skirtingų epochų kauniečių kasdienybę“, – sako knygos projekto vadovė dr. Inga Puidokienė.

Knygos projekto vadovės teigimu, į savo pasakojimą autoriai sudėjo mokslinei knygai būdingas nuorodas, taip bet kuriam skaitytojui sudarydami galimybę patikrinti informaciją. Tokiu būdu jie kiekvieną tarsi skatina imtis gilesnių bet kurio įvykio studijų. Tačiau norėdami miesto istoriją pristatyti įtraukiau, autoriai pasirinko ir keletą visiškai moksliniam tekstui nebūdingų priemonių, kurių tikslas – ne akademiškai papasakoti istoriją, o leisti kartu su veikėjais pasivaikščioti miesto gatvėmis, patiems tapti kai kurių įvykių dalyviais.

Knygos autorė – dr. Giedrė Milerytė-Japertienė. Bendraautoriai: dr. Laima Bucevičiūtė, dr. Simonas Jazavita, dr. Gediminas Kasparavičius, Lina Mikalkėnaitė, dr. Inga Puidokienė, dr. Rokas Sinkevičius, Sigita Žemaitytė-Strazdė. Knygos dizainą kūrė Inga Navickaitė-Drąsutė kartu su iliustratore Gabriele Gudaityte. Knyga parengta lietuvių ir anglų kalbomis.

Knygos pristatymas vyks 2022 m. gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 18 val. istoriniuose „Pienocentro“ rūmuose (Laisvės al. 55, Kaunas), III aukšte.  Renginio svečiai galės pabendrauti su autoriais ir įsigyti pristatomą knygą. Renginį moderuos Dovilė Filmanavičiūtė. Renginio rėmėjas – AB „Kauno baldai“.

Knyga yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.


„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa baigėsi: organizatoriai atskleidžia svarbiausius skaičius ir ateities planus

Audra, V. Sidabro nuotr.

2,4 milijonus lankytojų per 5 metus pritraukęs „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektas gali būti vadinamas sėkmės istorija. Daugiau nei 3000 renginių svečiams iš viso pasaulio padovanojusi programa, išaugęs turizmas, tarptautinės žiniasklaidos dėmesys ir didžiulis dalyvių skaičius – svarbiausius pasiekimus bei Kultūros sostinės palikimą pirmadienį vykusioje paskutinėje „Kaunas 2022“ spaudos konferencijoje aptarė Kultūros ministras Simonas Kairys, „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė ir Komunikacijos bei rinkodaros vadovas Mindaugas Reinikis.

„Kaunas 2022“ kelionė iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę prasidėjo dar 2015 m. – būtent tuomet pradėta ruošti paraiška Europos kultūros sostinės konkursui laimėti. 2017 m. kovą paaiškėjo, kad Kaunas parengtais planais ir programa įtikino Tarptautinę Europos ekspertų komisiją – miestui buvo suteikta galimybė 2022-aisiais pasipuošti svarbiausio ES kultūrinio projekto titulu.

„Galvojau, kad tituliniams metams pasibaigus bus liūdna, tačiau šiandien jaučiu, kad daug dalykų tik prasideda, o kaip viskas judės toliau priklausys nuo mūsų“ – kalbą pradėjo LR Kultūros ministras Simonas Kairys. Anot Ministro, 2022-ieji –  neeiliniai ir žaidimo taisykles stipriai pakeitę metai – pandemija, karas Ukrainoje ir kiti iššūkiai organizatorius privertė į projektą pasižiūrėti kitaip, prisitaikyti prie esamos situacijos.

„Manau, kad didžiausias projekto keltas iššūkis buvo suprasti, kad esame Europos kultūros scenos dalimi: kaip svarbu sukurti galimybę dialogui, tarptautiniam bendradarbiavimui, būti atvirais. [...] Šis titulas visam likusiam pasauliui primena, kad šimtmečiais buvome Europos dalimi, kad net po 50 metų sudėtingame juodame tunelyje, šiandien esame grįžę į Europos šeimą“, – kalbėjo Kultūros ministras.

M. Plepio nuotr.

Renginiuose – rekordinis lankytojų ir įsitraukusių menininkų skaičius

Anot „Kaunas 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės, per penkerius projekto įgyvendinimo metus, įvairaus tipo renginiuose – festivaliuose, koncertuose, parodose, spektakliuose, šiuolaikinio šokio pasirodymuose ir kitose meninėse iniciatyvose lankėsi 2,4 milijonai kultūros mėgėjų. Daugiau nei pusė jų renginius aplankė 2022-aisiais.

Kultūros sostinę Kaune ir Kauno rajone kūrė 19 tūkst. menininkų ir kūrėjų iš viso pasaulio – Europos, Japonijos, JAV, Pietų Afrikos, Izraelio, ir kt. Visgi didžiąją dalį renginių – 70 % – Kaunui kūrė ir įgyvendino Lietuvos menininkai. Vien per 2022 m. Lietuvos ir užsienio kūrėjai Kaune ir Kauno rajone surengė daugiau nei 1600 visuomenei prieinamų kultūrinių iniciatyvų.

Europos kultūros sostinės projektams įgyvendinti iš viso skirta 26 milijonai Eur, kitaip tariant, 13 Eur žmogui per penkerius metus. Prie kultūrinių iniciatyvų prisidėjo daugiau nei 50 rėmėjų ir partnerių, kurių prisidėjimo vertė finansine parama bei paslaugomis siekė 2,8 milijonus Eur.

M. Plepio nuotr.

Nuo „BBC“ ir „The Guardian“ iki „National Geographic“

Projekto vadovė Virginija Vitkienė pabrėžė, kad „Kaunas 2022“ projektas buvo matomas ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje – 66 šalyse, tarp kurių ne tik Europos valstybės, bet ir JAV, Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kanada, PAR, Pietų Korėja ar Singapūras. Mieste viešėjo daugiau nei 170 užsienio žurnalistų.

6 milijonus skaitytojų turintis mokslo populiarinimo žurnalas „National Geographic“ pabrėžė, kad Kaunas „pagaliau susilaukia pelnyto pripažinimo“, „The Telegraph“ teigė, kad „miestas išgyveną tikrą meno renesansą“, o „The Guardian“ Kultūros sostinę įtraukė tarp 10 išskirtiniausių Europos miestų.

Apie Kauną taip pat kalbėjo tokie žiniasklaidos portalai kaip BBC, CNN, The Times, „Rai“, „Deutsche Welle“, „Financial Times“, „Euronews“. Skaičiuojama, kad naujienos apie „Kaunas 2022“ projektą pasiekė daugiau nei 3 milijardus žmonių visame pasaulyje. Užsienio žiniasklaidos atstovų dėmesį traukė ne tik vykstantys renginiai, bet ir gatvės menas, atminties temos, Kauno modernizmo architektūra, pasaulinio garso menininkų vizitai.

Anot komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovo Mindaugo Reinikio, „Kaunas atsirado žemėlapiuose, kuriuose anksčiau nėra buvęs, tačiau tai tikriausiai pilnai suprasime praėjus keliems dešimtmečiams, o gal ir šimtmečiams“.

Nemuno 7, M. Plepio nuotr.

Suaktyvėjęs turizmas

Tarptautinės spaudos dėmesys bei aukšto meninio lygio renginiai ir parodos lėmė ir išaugusį turistų skaičių. 2022 m. Kaune su nakvyne viešėjo daugiau nei 309 tūkst. turistų, kurių daugumą sudarė svečiai iš Vokietijos, Italijos bei kaimyninių šalių – Lenkijos, Latvijos, Estijos. Džiugino tai, kad vis daugiau žmonių Kauną rinkosi ne trumpalaikei išvykai – mieste svečiai praleisdavo visą savaitgalį ar kelias dienas.

M. Plepio nuotr.

Nuo naujų kultūros erdvių iki tradicija tapusių festivalių

Dalis pamėgtų festivalių bei renginių tapo neatsiejama miesto bei rajono dalimi: toliau tęsis Tarptautinė laimės diena bei tradicija tapęs „Fluxus festivalis“, Literatūros savaitė, į Kauno mikrorajonus muziką ir pasirodymus neš „Kultūra į kiemus“, „Istorijų festivalis“ ir tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“, dizaino mėgėjai galės dalyvauti landšafto dizaino festivalyje „Magenta“; ir toliau vyks Europos kultūros sostinės forumas bei visų pamėgtas šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“. Kauno rajone tęsis bendruomeninis projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“.

Mieste veiklas tęs ir 2022 m. duris atvėrusi bendradarbystės erdvė „CulturEukraine“, parodų ir renginių erdve tapęs Kauno centrinis paštas. Istorinius metus primins „Fluxus“ vardą įgijęs Kauno oro uostas bei vaikų pamilta Kauno Mitinio Žvėries skulptūra. Įvairiose Kaune ir Kauno rajone veikiančiose meno įstaigose ateityje planuojama eksponuoti per 1000 pastaraisiais metais sukurtų kūrinių, skulptūrų bei leidinių.

Kauno rajone ir toliau veiks viešo meno objektų maršrutas „Smaragdo kelias“, kuriame – net 50 Lietuvos ir užsienio menininkų kūrinių; bei Zapyškyje įsikūręs, meno ir kultūros erdve tapęs laivas-žemkasė  „Nemuno 7“.

M. Plepio nuotr.

Kultūros sostinė atsisveikina siųsdama 2022 bučinius

Anot „Kaunas 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės, svarbiausias „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ dėmuo vis dėlto yra prie šio projekto prisidėję žmonės: menininkai, kultūros atstovai, bendruomenės, savanoriai ir partneriai, Kauną pavertę viena didele Europos scena.

Kultūros sostinės titulą kitiems trims Europos miestams perduodantis Kaunas atsisveikina simboliškai – Lietuvai, Europai ir visam pasauliui siųsdamas 2022 bučinius. Nuo pat 2017 m. fotografas Remis Ščerbauskas siekė įamžinti Kultūros sostinės renginių dalyvius, bendruomenės narius, menininkus, kauniečius ir miesto svečius, savanorius, prie projekto įgyvendinimo prisidėjusią komandą bei tuos, kurie dažnai likdavo už rampos šviesų. Visi šie žmonės besiruošiant titulo metams savo energija kėlė ir kelia miesto kultūrą į naują lygmenį.

„Kiekviena Europos kultūros sostinė yra unikali ir išskirtinė, tačiau smagu susilaukti teigiamų komentarų, pavyzdžiui apie tai, kad Kaunas Europos kultūros sostinių projektą ir vėl pavertė madingu. Apie mus dar išgirsite“, – pozityviai baigta spaudos konferencija.

 


Melagienos, fotografija ir pasaulio menininkų darbai: parodos, kurias gruodžio mėnesį verta aplankyti Kaune

"Instant Comedy", autr. Filip Markiewicz, Esch 2022

Nors Kultūros sostinės titulą Kaunas pamažu perleidžia kitiems trims Europos miestams, meno mylėtojams nusiminti neverta. „Kaunas 2022“ organizatoriai kviečia nepraleisti paskutinės galimybės apsilankyti ne tik lankomumo rekordus jau pagerinusiose pasaulio menininkų ekspozicijose, bet ir naujai atidarytose parodose. Žemiau – rekomendacijos, ką pamatyti ir kur apsilankyti prasidedant pirmajam žiemos mėnesiui.

Filip Markiewicz. „Ultrasocial Pop“

Liuksemburgo menininkas Filip Markiewicz atvyko į Kauną su tarpdisciplininiu projektu „Ultrasocial Pop“, 2019 m. įvertintu prestižiniu „Art Prize Bourse Bert-Theis“ prizu. „Ultrasocial Pop“ jungia tapybą, piešimą, kiną, performansą ir unikalų muzikinį projektą. Instaliacijos idėja – atskleisti tikrovės užkulisius ir sukurti naują savitą dada-siurealistinės popkalbos formą, bandant suprasti šiandieninės Europos visuomenės raidą.

Kada: iki gruodžio 31 d.
Kur: galerija „Meno parkas“
Daugiau informacijos galima rasti čia.

„The Family of Man“

„The Family of Man“ (liet. Žmonių šeima) – vienos žymiausių fotografijos parodų (1955, MoMA) meno istorijoje fragmentas atkeliavo į Kauną ir kviečia susipažinti su humanistinės fotografijos ištakomis. Kauno fotografijos galerijoje eksponuojama pagrindinės parodos „The Family of Man“  dalies reprodukcija, susideda iš šeimos fotografijų. Instaliaciją sudaro Roberto Carringtono, Nato Farbmano, Vito Fiorenzos, Nina Leen, Carlo Mydanso fotografijos.

Kada: iki gruodžio 31 d.
Kur: Kauno fotografijos galerija
Daugiau informacijos galima rasti čia.

„Fake News“

„Melagienos – žavus manipuliacinių technologijų ir žmogiško bukumo derinys, neabejotinai smerktina praneštos tikrovės vizija. Bet ar joje glūdintis poreikis perrengti tikrovę įtaigesniais pavidalais, nėra savaip giminingas meninei vaizduotei?“ – klausia projekto „Fake news“ kuratorė, tapytoja Rebeka Bruder. Tai  – socialiai angažuotas projektas, nukreiptas į grėsmes ir iššūkius, kylančius susiduriant su praneštos tikrovės iškraipymais, tačiau pasitelkiantis ne informacinio saugumo specialistus, bet menininkus, kurių santykis su objektyviu pranešimu taip pat gana komplikuotas. Esminis projekto keliamas klausimas: ar meninės vaizduotės ir melagienų mišinys yra sprogus?

Kada: iki gruodžio 19 d.
Kur: Lietuvos dailininkų sąjungos galerija „Drobė“
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Kaunas PHOTO Mitinio žvėries buveinės, L. Žemgulio nuotr.

„Mitinio Žvėries buveinės Kauno modernizmo pjūviuose“

Fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO 2021 m. surengė meninę rezidenciją, kurios metu menininkas iš Naujosios Zelandijos Chirag Jindal žvelgė giliau į Kauno modernizmo embleminius pastatus, į vieną atvaizdą sutalpindamas tiek jų matomąją dalį, tiek ir požemius.

Pasak idėjos autoriaus ir projekto meno vadovo Mindaugo Kavaliausko, paslaptimi išliks menininko kūrybinis metodas, tačiau kūriniai praskleis paslapties skraistę į tai, ko kauniečiai ir miesto svečiai, ko gero, niekada nepamatytų – požemius ir jų lokaliai globalias istorijas, kuriuose galimai nuo seno slėpėsi mitinis Kauno Žvėris. 

Parodą geriausia apžiūrėti tamsiu paros metu.

Kada: iki sausio 8 d.
Kur: Vienybės aikštė
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Luko Kolmogorcevo personalinė paroda „Trauma“

Luko Kolmogorcevo parodoje pristatomų meno kūrinių pagrindinė idėja siejama su asmeninio laiko tėkmės ir laikinumo pajautos patirtimis. Jausti laikinumą mūsų aplinkoje visada traumuojanti patirtis. Mes šią patirtį tramdome, suvaldome vien tam, kad galėtume gyventi didesnėse ar mažesnėse komforto zonose. Rinkdamas ir komponuodamas objektų formas, jų simbolinius turinius, Lukas Kolmogorcevas išskiria tris pagrindines temas – medicina, gamta, žmogus. Ši pagrindinių temų grandinė privertė menininką ieškoti formų, kurios vizualiai sukelia trauminių potyrių asociacijas. Menininko kūrinių kompozicijose aiškiai galima atpažinti gydančius ir žeidžiančius elementus. 

Kada: iki gruodžio 15 d.
Kur: Kauno menininkų namai
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Paroda Working Class Heroes, G. Jovaišos nuotr.

Paroda „Working Class Heroes“

Laisvė, galia, pinigai, žmogaus teisės – tai universalios temos, į kurias gilinasi pirmasis Liuksemburgo Darbo muziejus MUAR/ Musée vun der Aarbecht. Kauno Paveikslų galerijoje eksponuojama MUAR paroda „Working Class Heroes“ šiuolaikiškai pristato tris darbininkų klasės herojus: Jean-Pierre Bausch (1891–1935), Léon Weirich (1878–1942) ir Jean Schortgen (1880–1918). Interaktyvi ekspozicija atskleidžia industrinio Liuksemburgo pietų regiono kasdienybę – darbą, svajones ir viltis, įtemptą kovą dėl darbininkų teisių. Asmeninės istorijos žmonių, sukūrusių Liuksemburgą, iš naujo kelia klausimus – kas sukūrė jūsų šalį, kas šiandien atstovauja jūsų teises?

Kada: iki 2023 m. vasario 23 d.
Kur: Kauno paveikslų galerija

Daugiau informacijos galima rasti čia.

Williamo Kentridgo paroda, M. Plepio nuotr.

W. Kentridge'as. „Tai, ko nepamename“

William Kentridge (PAR) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs, vienas įtaigiausių šių laikų menininkų – pirmą kartą parodą pristatantis Lietuvoje ir Kaune – ten, iš kur kyla jo šeimos litvakiškos šaknys. Menininkas dažnai apibūdinamas kaip skaudžiai atviras humanistas. Parodoje „Tai, ko nepamename“ (kuratorė – Virginija Vitkienė)  susiliečia skirtingos technikos, skirtingi žanrai, bet labai panašios dominuojančios spalvos. Juoda ir balta. Menininkas geba įtraukti lankytoją į praėjusius įvykius ir padėti pasijusti lyg jis juose būtų čia ir dabar. Jis genialiai derina aštrų turinį ir paveikią estetiką, supurto išankstines žiūrovo nuostatas ar stereotipinį požiūrį.

„Tai, ko neatsimename, nes tai buvo nuslėpta, nes mūsų galvos buvo užimtos lengvesnių, labiau guodžiančių minčių, nes neradome jėgų ieškoti savo istorijų sąryšio“, – sako menininkas.

Kada: iki gruodžio 4 d.
Kur: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Yoko Ono paroda, L. Žemgulio nuotr.

Yoko Ono retrospektyvinė paroda „Laisvės pažinimo sodas“

Meno pasaulio nonkonformistę Yoko Ono atpažįsta visi: muzikos prodiuserė, ryški Niujorko meno scenos figūra ir legendinės roko grupės „The Beatles“ įkūrėjo Johno Lenono žmona, kadaise kartu su Jurgiu Mačiūnu buvusi prie Fluxus judėjimo ištakų.  Yoko Ono braižui būdingas politiškumas ir visuomeniškumas, tad jos darbai neprarandanti aktualumo, skatina kritiškai vertinti aplinkinį pasaulį. Šios menininkės kūrybą visą rudenį galima pamatyti Kauno paveikslų galerijoje.

„Laisvės pažinimo sodas“ (kuratorius – Jon Hendricks) – retrospektyvinė Yoko Ono kūrybos paroda, rengiama bendradarbiaujant su jos įkurta „Studio One“ Niujorke, Šiuolaikinio meno centru ir Kauno paveikslų galerija. Parodoje gausu menininkės kūrinių, apžvelgiančių įvairius kūrybos laikotarpius bei praktikas: nuo konceptualaus meno, eksperimentinio kino iki erdvinių instaliacijų, objektų ir performanso meno. Paroda kviečia žiūrovus ne tik stebėti meno kūrinius galerijos erdvėse, bet ir patiems įsitraukti į kūrybos procesus, sekant menininkės paliktomis instrukcijomis.

Kada: iki gruodžio 4 d.

Kur: Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16

Daugiau informacijos galima rasti čia.

Paroda „ANBO. Avangardo Naujokai Bet Oho“

Lietuvos aviacijos muziejus kartu su „Kaunas 2022“ šį rudenį pristato parodą „ANBO. Avangardo Naujokai Bet Oho“. Paroda vainikuoja visą pusmetį kurtą tinklalaidžių ciklą apie ANBO epochos Lietuvą nuo 1925 m. iki 1939 m. Parodos pagrindinė tema – pažintis su Antano Gustaičio gyvenimu ir jo indėliu Lietuvos aviacijai: pačio sukurtais moderniais ANBO lėktuvais.

Šalia šio svarbaus tarpukario Lietuvos dėmens vyko miestų ir žmonių modernizacija, todėl paroda taip pat pasakoja apie Antano Gustaičio Lietuvą – europietišką, stilingą, avangardišką ir ambicingą: iki šiol stovinčius Art Deco pastatus ir interjere naudojamus baldus, garsias asmenybes, pramonės augimą, sveikatos ir švietimo reformas, sukurtus meno šedevrus, susisiekimą pagerinusius sprendimus ir kitas avangardiškas gyvenimo dalis.

Kada: nuo lapkričio 24 d.
Kur: Lietuvos aviacijos muziejus.
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Iliustracijų paroda ir „Palangos Juzė“ iš 30 tūkst. lego detalių

Kauno ledo rūmuose menininkas Rokas Mikšiūnas pristato iš beveik 30 tūkst. lego kaladėlių sukurtą skulptūrą „Palangos Juzė“, o greta eksponuojama Tado Bujanausko iliustracijų paroda. Menininkų sukurtas projektas, skirtas priminti apie laiko paliestas Kauno ir Kauno rajono skulptūras, o į paminklų istoriją, jų svarbą formuojant miesto veidą pažiūrėti kitokiu žvilgsniu.

Rokas Mikšiūnas –  mokslininkas, architektūros ir kultūros paveldo puoselėtojas ir lego modelių kūrėjas. Tikromis ir virtualiomis lego kaladėlėmis jis atkuria Kauno ir Vilniaus architektūrą, ypač domisi tarpukario modernizmo pastatais.

Menininkas Tadas Bujanauskas siekia priminti apie laiko ir žmonių užmirštas skulptūras Kaune. Iliustracijų ciklą įkvėpė menininko asmeniniai atradimai, susidomėjimas skulptūrų autoriais ir jų sukūrimo istorijomis. Menininką keri skulptūros esančios ne centre, o tolimesniuose Kauno mikrorajonuose. 

Kada: iki gruodžio 31 d.
Kur: Kauno ledo rūmai, „Caffeine“

Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.

Palangos Juzė, Roko Mikšiūno iliustracija

„Kaunas 2022“ uždarymo savaitgalį sutarta: Kaunas yra amžinas

M. Plepio nuotr.

Tuzinais, šimtais ir tūkstančiais galima skaičiuoti paskutiniojo oficialaus Kauno – Europos kultūros sostinės savaitgalio rezultatus. Susikertantys ir prasilenkiantys renginių ir įvykių maršrutai, renkami Kauno Žvėries žaidimo antspaudai ir dalinami pažadai pasirūpinti savimi ir miestu, rankų paspaudimai ir apsikabinimai, žibančios akys ir telefonų lempelės, ekspromtu sutviskusios skambant finaliniams baletorijos „Sutartis“ akordams „Žalgirio“ arenoje – Kaunas ir Kauno rajonas užtvindytas viltimi, kad po įspūdingos metus trukusios programos pozityvus, motyvuojantis ir auginantis santykis su savimi ir aplinka, kuriame kultūra – bene svarbiausias dėmuo, niekur nedings.

G. Jovaišos nuotr.

Europos dėmesys Kaunui

„Dažnai manoma, kad kultūra – tik dėl smagumo. Visgi ji – mūsų visuomenės ir sielos pagrindas, neatsiejama gyvenimo dalis. Asmeniškai tikiu, kad Europos kultūros sostinių tradicija yra viena svarbiausių Europos programų, kurianti tvarų teigiamą efektą. Kultūra moko, transformuoja, suteikia vilties ir perspektyvos, įkvepia vienybę ir solidarumą“, – penktadienio rytą teigė Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis. Jis drauge su Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos lyderiais bei internetu prisijungusiu Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu atidarė tarptautinį simpoziumą „Europos idėja“. Intelektualų – akademikų ir praktikų – suvažiavimas Vytauto Didžiojo universitete buvo solidžiausias „Sutarties“ savaitgalio renginys. Savo svoriu ir diskusijų gelme jis įrodė, kokia svarbi yra viena mažiausių žemyno šalių ir šiemet svariausiu titulu savo gyvenime pasipuošęs bei jo pagalba globalius iššūkius atlaikęs miestas.

G. Jovaišos nuotr.

Burianti ir auginanti muzika

Nuo skambiai debiutavusio Lietuvos jaunimo džiazo orkestro koncerto ir jidiš dainų puokštės Kauno menininkų namuose bei chorinės ir eksperimentinės muzikos renginio „Tykumos paslaptingame „Kauno vandenų“ rezervuare iki Karo muziejaus sodelyje pasigirdusių „Tabalų“, avangardiškai elektroninių performansų kino teatre „Daina“ ir naktinio klubo „Lizdas“ užimtoje M. Žilinsko dailės galerijoje – melomanų ausys lepintos visą ilgąjį Europos kultūros sostinės savaitgalį. Vienas laukiamiausių koncertų vyko Kauno rajone – penktadienį Raudondvario dvaro teritoriją šokių aikštele po atviru dangumi pavertė atlikėjas „Ten Walls“. 

Žinoma, įspūdingiausias garsų audinys nuvilnijo šeštadienio vakarą „Žalgirio“ arenoje – kompozitorės Zitos Bružaitės specialiai šiai progai parašytą kūrinį „Sutartis“ atliko solistai Jeronimas Milius ir Monika Pleškytė, Kauno bigbendas, Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“, ansamblis „Giunter Percussion“ ir kiti, diriguojami talentingojo Ričardo Šumilos. Beveik 9 tūkstančiams susirinkusių žiūrovų magiją kūrė ir Petro Lisausko vedamos jungtinės šokėjų pajėgos, kurių gretose – ir „Nuepiko“, ULNA, „Šeiko šokio teatro“ trupės, ir augantys talentai.

„Sutartį“ žiūrovams padovanojo: meninės idėjos autorė ir kompozitorė Zita Bružaitė, režisierius Gediminas Šeduikis, libreto autorė Daiva Čepauskaitė, scenografijos autorė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, choro meno vadovė Danguolė Beinarytė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, choreografė Agnija Šeiko, dirigentas Ričardas Šumila.

S. Petkaus nuotr.

Parodos – pasitiktos ir išlydėtos

„Sutarties“ savaitgalį atidaryta šūsnis parodų, kurios lauks lankytojų ir vėliau šiemet. Iki pat Naujųjų atviros spalvingojo lenkų kilmės liuksemburgiečio Filipo Markiewicz „Ultrasocialinis popsas“ galerijoje „Meno parkas“ ir šios kaimynystėje, Kauno fotografijos galerijoje, eksponuojama pasaulį apkeliavusios humanistinės fotografijos ištakas pristatančios parodos „The Family of Man“ ištrauka. Į melagienas menininkų žvilgsniu kviečia pažvelgti Lietuvos dailininkų sąjungos galerija „Drobė“, buvusiame tekstilės fabrike Šančiuose atvėrusi parodą „Fake News“. Vienybės aikštėje ratu susispietė modernistinių pastatų požemius atvėrusi fotografijų paroda „Mitinio Žvėries buveinės“ – ji, efektingiausia sutemus, smalsuolių dėmesį žada traukti visą šventinį laikotarpį.

Lankomkumo rekordus gerino ir jau paskutines dienas veikiančios Yoko Ono paroda „Laisvės pažinimo sodas“ Kauno paveikslų galerijoje, šiuolaikinio meno trienalė UKRAINE! UNMUTED Kauno centriniame pašte bei Williamo Kentridge’o „Tai, ko neatsimename“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Jas tyrinėjo ir pavieniai svečiai, ir į eskursijas būręsi meno mylėtojai. Išskirtinį maršrutą po mieste kūrusiems menininkams svarbias vietas pasiūlė ir Kauno modernaus meno fondas.

G. Jovaišos nuotr.

Tamsą sklaidančios instaliacijos

Socialinius tinklus marginusiuose „Sutarties“ savaitgalio įspūdžiuose itin dažnai fiksuotos žiemos laiku gyvenančius Kauną ir Kauno rajoną nuspalvinusios meninės instaliacijos. Nuo miesto centro, kuriame vienam efektingam šviesų spektakliui susivienijo daugybė kultūros įstaigų ir kitų pastatų, iki siaurutės gatvelės Senamiestyje, virtusios meno „Arterija“. Nuo stabtelėti privertusios instaliacijos „Procesas“ Nepriklausomybės aikštėje iki laiptų į Mitinio Žvėries guolį, tik šiam savaitgaliui atsiradusių Kauno tvirtovės I forte – visi šie meniniai akcentai pabrėžė, kad Kaunas – ne tik gražus, bet ir siekiantis būti laimingu miestas.

Sutarties pasirašymas, L. Žemgulio nuotr.

Sutartis su savimi

Svarbiausią „Kaunas 2022“ suvenyrą – sutartį, pasirašytą su savimi ir miestu, namo parsinešė beveik 4 tūkstančiai kultūros žaidimo taisyklių besilaikiusių „Sutarties“ savaitgalio dalyvių. Kaip ir pirmųjų dviejų Kauno trilogijos veiksmų „Sukilimas“ ir „Santaka“ proga, taip ir baigiantis lapkričiui miestiečiai šmirinėjo gatvėmis ieškodami specialių stotelių ir efektingai pasipuošusių personažų, kurie žaidimo knygeles žymėjo antspaudais.

Kiekvienas miestas yra gražus. Kiekvienas miestas yra meilės miestas. Visi miestai yra kaip Kaunas ir Kaunas yra kaip visi miestai. Kiekvienas miestas praeityje patyrė kančių. Kiekvienas miestas siekia būti laimingas ateityje. Žmonės, kuriuos pažįstame yra geri. Žmonės, kurių nepažįstame yra geri. Žmonės, kurių nesuprantame, yra geri. Mano laisvė priklauso nuo kitų laisvės. Kaunas yra amžinas. Šie „Sutartyje“ įrašyti punktai priminė rūpintis savimi, kitais ir savo miestu.

Ne tik vizualiai įspūdinga, bet ir asmeniškai kiekvienam dedikuota „Sutarties“ pasirašymo ceremonija šimtus kartų įvyko linkėjimais margintoje požeminėje perėjoje prie Nemuno. Žinoma, ir kiekvieno, išgyvenusio Kauno virsmą „iš laikinosios į šiuolaikinę“, širdyje bei galvoje. Juk, kaip skelbia paskutinis „Sutarties“ punktas, Kaunas yra amžinas.


„Kaunas 2022“ uždarymo programos maršrutas šeimoms: ko nepraleisti?

M. Plepio nuotr.

Didysis „Kauno – Europos kultūros sostinės“ uždarymo savaitgalis artėja. Jau lapkričio 24–27 d. Kaune ir Kauno rajone vyks speciali kultūrinė programa „Sutartis“, kurioje – parodos, koncertai, miestą puošiančios instaliacijos ir daugybė staigmenų. Ketinantiems renginiuose dalyvauti su visa šeima, „Kaunas 2022“ organizatoriai paruošė gidą, kuriame – rekomendacijos, patiksiančios tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Paslaptingos „Sutarties“ pasirašymas

Ne paslaptis, kad Kauno Mitinis Žvėris nepaprastai myli vaikus. „Sutarties“ metu mažuosius savo gerbėjus jis pakvies į paslaptingą žaidimą, kuriame – Žvėries draugijos narių paieška ir maršrutas, vedantis į svarbiausius programos renginius.

Lapkričio 26–27 d. informacijos centruose, atsiėmę „Sutarties“ programėlę, dalyviai bus kviečiami nurodytu laiku užsukti į visame mieste vyksiančius renginius ir rinkti ypatingus juose laukiančių Žvėries draugijos narių antspaudus, sukurtus specialiai „Sutarties“ programai. Surinkus 3 antspaudus, dalyvių lauks staigmena – speciali „Sutarties“ pasirašymo ceremonija, kuri vyks K. Mindaugo požeminėje perėjoje, po M.K. Čiurlionio tiltu. Vaikai galės ne tik išgirsti Žvėrį, bet ir susipažinti su Karalaite, o, galiausiai, bus apdovanoti ypatinga Sutartimi, kuri primins, kad Kaunas yra amžinas miestas.

Daugiau apie žaidimą skaitykite čia.

Skulptūra „Mitinis žvėris“, G. Jovaišos nuotr.

Kauno Mitinio Žvėries pėdsakai

Jei su Kauno Mitiniu Žvėrimi norėtųsi susipažinti dar artimiau, verta jo pėdsakų paieškoti ir miesto centre. „Sutarties“ savaitgalis – puikus laikas aplankyti Kauno Nemuno salą, tiksliau – šalia Žalgirio arenos, ant metalinio molo, įsikūrusią Kauno Žvėriui skirtą skulptūrą, sukurtą Dariaus Petreikio. Norintys įsitikinti, kad Žvėris tikrai lankosi Kaune, įrodymą išgirs vaikščiodami Kauno pilies prieigose. Čia, priglaudę ausį prie vienos iš angų pilies vakariniame bokšte ir atidžiai paklausę, maži ir dideli išgirs Žvėries knarkimą. Maršrutą galima pabaigti užsukus į Jonavos bei A. Jakšto gatvių sankryžos pėsčiųjų salelę, kur galima išvysti Kauno senamiestyje doc. Remigijaus Sederevičiaus rastą  milžinišką Žvėries dantį.

Nuo ekskursijos iki spektaklio

„Sutarties“ programoje – daugiau nei pusšimtis renginių, tarp kurių – ir užsiėmimai vaikams bei visai šeimai.

Kauno valstybinis lėlių teatras kviečia į spektaklį–žaidimą „Kauno Žvėris“. Patyriminiame, objektų teatro principu sukurtame pastatyme, vizualiai ir žaidybiškai, pasitelkus pagrindines jusles – regą, klausą, uoslę ir lytėjimą, keliaujama ieškoti Mitinio Kauno Žvėries.

Norintys susipažinti su animacijos istorija, laukiami edukacinėse–kūrybinėse dirbtuvėse „V. Starevičiaus animacijos laboratorija“, o norintiems pasinerti į kūrybą ir savo rankomis pasigaminti įvairius rankdarbius, verta užsukti į Kauno Vinco Kudirkos viešąją biblioteką, kur vyks grafikos bei piešimo šviesa edukacijos.

Kauno tvirtovės I-jame forte vyks paslaptingas susitikimas pačiame Žvėries guolyje – jo lizde, forto kaponieriuje. Specialiai šiam susitikimui ruošiama ekspozicija ir šviesos instaliacija – svečių lauks ekskursijos, kurių metu bus galima aplankyti kitas forto erdves bei išvysti ankstesniais metais sukurtas šviesos instaliacijas.

Dalis renginių – mokami arba jiems reikalinga registracija. Visą informaciją apie lapkričio 24–27 d. programą galima rasti čia.

„Mitinio žvėries dantis“, A. Aleksandravičiaus nuotr.

Didysis uždarymo renginys „Žalgirio“ arenoje

Ko gero, laukiamiausias programos įvykis – trečiasis „Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos“ renginys „Sutartis“ – muzikinis spektaklis ant vandens, kuriame – operos, elektronikos, džiazo motyvų aidas ir daugiau kaip 150 atlikėjų, aktorių ir šokėjų, kuriančių masišką muzikos ir teatrinių elementų kupiną pasirodymą. Unikalius scenografinius sprendimus įkvėpė M. K. Čiurlionio kūryba, o jų įgyvendinimui pasirinkti netikėti sprendimai – scenoje bus naudojami 2022 smėlio maišai. Virsmą į šiuolaikinę sostinę vainikuos sutarties pasirašymas renginio pabaigoje – Europos kultūros sostinės programos palikimo Kaunui, jo istorijai, dabarčiai ir ateičiai dalis.

Įsigyti bilietus į renginį galima čia.

„Sutartis“ fragmentas, organizatorių nuotr.

Instaliacijos visame mieste

„Sutarties“ metu visame mieste išsibarstys įvairios šviesos bei garso instaliacijos. Nepriklausomybės aikštėje įsikurs šviesos instaliacija „Procesas“, o Steigiamojo seimo aikštėje bus galima pamatyti daugiafunkcinę erdvinę skulptūrą „K-Totem“. Pajūrio duetas TYKUMOS (Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas) trečiąjį didįjį „Kaunas 2022“ veiksmą „Sutartis“ papuoš unikaliu ir išskirtiniu kūriniu – vizualiu akustiniu muzikiniu pasakojimu apie vandenį, tėkmę ir gelmes.

Kauno rajono projektui „Smaragdo kelias“ sukurtas Donato Bielkausko-Donio garso objektas „Tabalai“ – dedikacija partizanui Juozui Lukšai-Daumantui ir kitiems miško broliams, medžiu perduodant žinią, komunikuojant su jais per ritmą. Vasarą gamtoje pristatyta garso instaliacija „Tabalai“ kviečia visus pajusti ryšį su gamta ir per ritmą išsiųsti padėkos žinią visiems kovojusiems už mūsų laisvę.

Visą lapkričio 24–27 d. programą galima rasti čia.


Debiutiniame dueto „Tykumos“ albume „Nemuno septyni“ skamba upių žemkasės, tarpukario vandens rezervuarų bei dekonstruotų liaudies dainų garsiniai motyvai

„Tykumos“, G. Skrandžio Banaičio nuotr.

Duetas „Tykumos“ melomanams dovanoja debiutinę plokštelę „Nemuno septyni“. Šį pavasarį autorine muzikine kompozicija ir gyvu koncertu užgimęs projektas viniliniame (12“ / 180 gr) formate pasirodė spalį. Muzikos kūrėjai Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas (padedant perkusininkui Viktorui Rubežui) plėtoja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto „Nemuno7“ vertybes, skelbiančias vandens, tvarumo ir dialogo būtinybę. Šiuokart dialogo, kuris įvyksta tarp industrinio paveldo istorijos ir šiuolaikinio klausytojo, tarp tradicinės lietuvių liaudies dainos ir garsinių naujadarų, tarp vietos bendruomenės ir profesionalių meno kūrėjų.

„Nemuno7“ atidarymas, M. Plepio nuotr.

Albumą siejanti gija – vanduo, kaip visos gyvybės šaltinis, esminis žemės elementas, nuolatinės kaitos simbolis. Požeminės, geologinės, žmogaus(-nių) vidinės, matomos - nematomos, tikros ar tik nujaučiamos... Emocijų, santykių, laiko, vandens, smėlio, žvyro... upės bei tėkmės... Visos jos teka atskirai, susikerta vienos su kitomis, teka kartu, vėl atskirai ir taip be atvangos. Upės formuoja ir įtakoja vienos kitą. Visų jų sąveika sudaro prielaidas ir mūsų esačiai.

„Nemuno7“ atidarymas, G. Giedraitytės nuotr.

Muzikinės kompozicijos pagrindą sudaro aplinkos ir objektų garsų įrašai, kuriuos duetas „Tykumos“ įrašė Žaliakalnio tarpukario vandens rezervuaruose Kaune. Šiuos įrašus kūrėjai sujungė su autorine atmosferine muzika bei Kęstučio Jakeliūno vadovaujamo Kauno kultūros centro mišraus choro „Kamertonas“ (solo partiją atlieka Ilona Zajančkauskienė) atliekamomis repertuaro dainomis („Anoj pusėj Dunojėlio“, kompoz. Vaclovas Augustinas, ir „Už Raseinių ant Dubysos“, kompoz. Juozas Naujalis). Pastarosios K. Lučinsko ir D. Bielkausko buvo dekonstruotos, Ieškant įdomių skambesių ir šiuolaikiškos interpretacijos.

Galutinis albumo skambesys gimė projekto „Nemuno7“ atidarymo koncerto metu 2022 m. gegužės 22 d. Zapyškyje ant upių žemkasės „Nemuno 7“ denio. Unikalus 1965 m. Čekoslovakijoje statytas technikos paveldas, šiemet perkurtas į kultūros ir renginių erdvę bei landšafto dizaino objektą, koncerto metu tapo ir gyvu muzikos instrumentu kūrėjams.

„Nemuno7“ atidarymas, M. Plepio nuotr.

Albumas bus pristatytas koncertuose: lapkričio 24 d. UAB „Kauno vandenys“ Žaliakalnio rezervuaruose („Kaunas 2022“ Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos III-iojo veiksmo „Sutartis“ programoje) bei lapkričio 17 d. Tarptautiniame menų festivalyje „Plartforma“ Klaipėdoje.

„Tykumos plokštelė“, D. Bielkausko nuotr.

Pastarieji metai duetui „Tykumos“ ir jo nariams buvo itin sėkmingi. Su koncertine programa „Grynas takas“ duetas prisistatė Kaune, Klaipėdoje, Nidoje, Švėkšnoje, Kartenoje, Salantuose, ktr. 2021 m. Donatas Bielkauskas išleido autorinį albumą „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“, kuris per dvejus metus viešai pristatytas per 10 kartų (šiuolaikinės muzikos festivalyje „Permainų muzika“, Landšafto dizaino festivalyje „MAGENTA“, Vilniaus Energetikos ir technikos muziejuje, festivalyje „Mėnuo Juodaragis“, NOASS meno centre Rygoje, ktr.). Pernai pasirodė ir Donato Bielkausko autorinė vinilinė plokštelė „Švilpiai“, kurios muzika skamba dokumentiniame rež. Lino Mikutos filme apie skulptorių Antaną Mončį. 2021 m. D. Bielkauskui suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Kristijonas Lučinskas 2021 m. kaip muzikos bendraautorius, atlikėjas, garso režisierius dalyvavo „Neringa - Lietuvos kultūros sostinė 2021“ atidarymo renginyje, sukūrė ir atliko muziką spektakliui „Tarp žemės ir dangaus“ (rež. K. Jurkštaitė) bei garso takelį Klaipėdos Universiteto projektui apie senąsias kareivines „Migrantas“.
https://www.facebook.com/tykumos

Albumo prodiuseriai: Goda Giedraitytė, Gediminas „Skrandis“ Banaitis
Albumo partneriai: VšĮ „Kaunas 2022”, Kauno rajono savivaldybė, UAB „Kauno vandenys“, „Nemuno7“, „Disco4U“ Albumo leidybos Rėmėjai: AGATA ir LATGA
Nuoširdi padėka Klaudijai Aleksandravičiūtei ir Tadui Ivanauskui

Kontaktai: Goda Giedraitytė, tel. 8 615 31052, [email protected]


„Kaunas 2022“ organizatoriai atskleidžia „Sutarties“ programą: paskutinė galimybė sudalyvauti Europos kultūros sostinės renginiuose

„Kaunas 2022“ užkulisiai, M. Plepio nuotr.

Pusšimtis renginių, pasaulinio garso parodos, nemokamas elektroninės muzikos žvaigždės „Ten Walls“ koncertas ir įspūdingas renginys „Žalgirio“ arenoje – taip užbaigti Europos kultūros sostinės metus žada trečioji Šiuolaikinės Kauno Mito trilogijos dalis „Sutartis“. Anot programos organizatorių, net keturias dienas – lapkričio 24-27 d. – truksianti programa kvies leistis į nepamirštamas „Kaunas 2022“ kultūrines patirtis bei pažadėti nuo šiol gyventi ilgai ir laimingai.

„Šiuolaikinio Kauno mito trilogija – kelionė per tris didžiuosius Europos kultūros sostinės renginius tarsi per tris žmogaus gyvenimo etapus: supratimą, kas esu, savęs priėmimą ir susitarimą būti geresniu sau ir savo bendrapiliečiams, savo miestui“, – unikalų trilogijos konceptą pristato idėjos autorius Rytis Zemkauskas.

Sausį visos Europos akivaizdoje Kaune ir Kauno rajone įvyko kultūrinis „Sukilimas“ – taip pažymėta ambicingiausio miesto istorijoje projekto pradžia. Gegužę miestą užliejusi „Santaka“ nuteikė menu įkrautos vasaros tempui, o „Sutartis“ lapkričio 24-27 dienomis iš tiesų pakvies sudaryti sutartį su savimi ir savo miestu.

„Ten Walls“, asmeninio archyvo nuotr.

Uždarymas Kauno rajone – su nemokamu „Ten Walls“ koncertu

Kauno rajone trečioji Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis „Sutartis“ prasidės lapkričio 25 d. 19 val., Raudondvario dvare, kur vyks nemokamas pasaulinės žvaigždės „Ten Walls“ audiovizualinis koncertas po atviru dangumi. Raudondvario dvaro teritoriją viena didele šokių aikštele tą vakarą pavers ir elektroninės muzikos atlikėjai „Merimell“ (Estija, „Tartu – Europos kultūros sostinė 2024“) bei „Bulp“ (Slovakija, „Trenčín – Europos kultūros sostinė 2026“), o parką puoš šviesų šou ir „Kaunas 2022“ programos rezultatus Kauno rajone apžvelgianti fotoinstaliacinė paroda. Vakaro metu bus galima dalyvauti įvairiose veiklose – orientaciniame žaidime, asmenukių konkurse ir kitose veiklose.

„Žalgirio“ arenoje – Čiurlioniškų motyvų aidas ir daugiau kaip 150 atlikėjų

Ko gero, laukiamiausias programos įvykis – trečiasis „Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos“ renginys „Sutartis“, kuriame – operos, elektronikos, džiazo, čiurlioniškų motyvų aidas ir daugiau kaip 150 atlikėjų, aktorių ir šokėjų, kuriančių masišką muzikos ir teatrinių elementų kupiną pasirodymą.

Didžiojo „Sutarties“ renginio, vyksiančio „Žalgirio“ arenoje, autoriai – Nacionalinės premijos laureatė Zita Bružaitė, režisierius Gediminas Šeduikis, „Auksinių scenos kryžių“ laureatės dramaturgė Daiva Čepauskaitė bei choreografė Agnija Šeiko. Scenoje pasirodys Kauno bigbendas, Šeiko šokio teatro šokėjai, šokio trupė „Nuepiko“, „Giunter Percussion“, Kauno styginių kvartetas ir kiti. Kartu jie kurs poetišką miesto viziją, pinamą iš faktų, legendų, mitų ir vaizduotės.

„Sutartyje“ įpinsime jau atrastų elementų, tai – Kauno Žvėris, stichijos, įvairios geografinės nuorodos, užuominos į praėjusį laiką ir dabartį, miesto kūrimą ir gyvenimą jame – ši gija vienija visus tris spektaklius“, – akies krašteliu į visu pajėgumu vykstantį kūrybinį procesą leidžia dirstelėti Z. Bružaitė.

Skulptūra „Mitinis žvėris“, G. Jovaišos nuotr.

Kauno Mitinio Žvėries žaidimas

Didžioji uždarymo programa „Sutartis“ neįsivaizduojama be Europos kultūros sostinės talismano – Kauno Mitinio Žvėries. „Sutarties“ metu mažuosius savo gerbėjus jis pakvies į paslaptingą žaidimą, kuriame – Žvėries draugijos narių paieška ir maršrutas, vedantis į svarbiausius programos renginius.

Lapkričio 26-27 d. informacijos centruose, atsiėmę „Sutarties“ programėlę, dalyviai bus kviečiami nurodytu laiku užsukti į visame mieste vyksiančius renginius ir rinkti juose laukiančių Žvėries draugijos narių antspaudus. Organizatorių sudarytas maršrutas kvies aplankyti muziejus, galerijas, vaizdo ir garso instaliacijas bei įvairius mieste išsibarsčiusius objektus. Lapkričio 26- 27 d. Žvėries draugijos nariai slėpsis 10-yje renginių.

Surinkus 3 antspaudus, dalyvių lauks staigmena – speciali „Sutarties“ pasirašymo ceremonija, kuri vyks K. Mindaugo požeminėje perėjoje, po M.K. Čiurlionio tiltu. Vaikai galės ne tik išgirsti Žvėrį, bet ir susipažinti su Karalaite, o galiausiai, bus apdovanoti ypatinga Sutartimi, kuri primins, kad Kaunas yra amžinas miestas.

Keturių dienų programoje – nuo koncertų iki instaliacijų

Meno ir kultūros mėgėjų maršrutai lapkričio 24–27 dienomis vingiuos per visą miestą ir Kauno rajoną. Beveik pusšimtį renginių siūlanti programa pakvies į koncertus, spektaklius, parodų atidarymus, teatro ir fotomeno patirtis, o mieste išsibarstys įvairios instaliacijos ir objektai. Programa skirta ne tik suaugusiems, bet ir mažiesiems kultūros gerbėjams – jų lauks kūrybinės dirbtuvės, spektaklis, ekskursijos ir kt.

„Kaunas 2022“, M. Plepio nuotr.

Turai su vietiniais ir nakvynė autentiškuose apartamentuose

Į Kauną atvykstančius iš kitų miestų, „Kaunas 2022“ kviečia išbandyti svetingumo programą „Patirk Kauną“. Unikali programa siūlo miestą pažinti per autentiškas patirtis: apsistoti tarpukario apartamentuose, dalyvauti vietinio vedamoje netradicinėje ekskursijoje ar keliauti vietovę pažįstančių, Kauno paslaptis atskleisiančių šoferių automobiliais.

Patyriminė viešnagė stipriai išsiskirs iš įprastos nakvynės šiuolaikiniuose viešbučiuose. Paliesti, pamatyti, užuosti ir net išgirsti laikotarpio atmosferą padės kruopščiai apgalvotos kambarių detalės: nuo autentiškų baldų iki laidinių telefonų ar laikmetį atspindinčių knygų.

Kultūros konsjeržai pasiruošę papasakoti apie Putvinskio gatvę, atskleisti Vilijampolės paslaptis ar net supažindinti su miesto tuneliais ir požemiais… Kauniečių lūpomis prabyla istorijos apie mylimiausius restoranus, vaikystės nuotykius ir rajonų legendomis tapusius akcentus.

„Patirk Kauną“ pagalvojo ir apie svečius, turinčius mažiau laiko, bet ne mažiau noro pažinti Kauną. „Kaunas 2022“ organizatoriai visiems skubantiems bei tiems, kurie nori pamatyti pėsčiomis sunkiau pasiekiamas vietas, siūlo išbandyti privatų turą automobiliu kartu su Kauno kultūros gurmanu. Šios iniciatyvos centre – už vairo besišypsantys kultūros renginių entuziastai, menininkai ir fotografai – vietiniai miesto žinovai, galintys pasidalinti ne vienu svarbiu patarimu.

Visą uždarymo renginių programą „Sutartis“ rasite ČIA. Įsigyti bilietus į „Žalgirio“ arenoje vyksiantį pasirodymą galite ČIA.


Garso ir judesio spektaklis „Nemiga“ sukurtas tarp raketų apšaudomo Lvovo, nuo karo pavojų pasitraukus į Paryžių ir būdraujančios bei pagalbą teikiančios Lietuvos

„Nemiga“, organizatorių nuotr.

Lapkričio 9 d. 19 val. Klaipėdos kultūros fabrike Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ pristato premjerą – garso ir judesio spektaklį „Nemiga“. Tai – keturių Lietuvos ir Ukrainos kūrėjų bendras darbas, sukurtas per nuotolį ir analizuojantis nemigos temą.

Keli mėnesiai kūrybinio proceso būnant atskirai ir matantis tik zoom platformos pagalba, net nežinant ar pavyks galiausiai spektaklį parodyti gyvai. Toks kūrybinis procesas lydėjo keturis kūrėjus Yana Shliabanska ir Mariya Salo iš Ukrainos bei Donatą Bielkauską ir Petrą Lisauską iš Lietuvos. Ir štai jau kelios dienos kaip jie dirba kartu Lietuvoje, o lapkričio 9 d. savo jungtinį kūrybinį rezultatą pristatys Klaipėdos žiūrovams.

Šio spektaklio kūrybine ašimi tapo nemigos idėja. Mintis sujungti skirtingas patirtis turinčius menininkus ir reflektuoti jų išgyvenamą nemigą ir nerimą karo akivaizdoje kilo prodiuserei Godai Giedraitytei ir garso menininkui Donatui Bielkauskui. Bendradarbiaujant su Viktoru Rubanu, šokio kūrėju ir prodiuseriu iš Ukrainos, prie projekto prisijungti buvo pakviestos dvi Ukrainos kūrėjos.

Garso ir judesio spektaklis „Nemiga“, D. Bielkausko nuotr.

Nemiga – tai priešprieša miegui. Tai – būsena, kurioje nuolat esame budrūs... nes virš galvų krinta raketos ir bombos, ir tu negali sudėti bluosto... bet, iš kitos pusės – turi būti visada pasiruošęs. Tai – pasipriešinimo ženklas, neleidžiantis užmigti karo akivaizdoje ilgainiui atsirandančio abejingumo, nuobodulio, rutinos jausme. Negalima ištrinti atminties... Nemiga, tai ir bėgančių nuo karo žmonių palydovas... tai ir priimančių pabėgelius žmonių bendražygė. Karo akivaizdoje mes nebemiegame... mes nuolatinėje būdravimo būsenoje... nerimas, pyktis ir viltis užgniaužia miegą...

Garso ir judesio spektaklis „Nemiga“, D. Bielkausko nuotr.

Garsines interpretacijas šia tema ir vedami asmeninių patirčių Yana Shliabanska kūrė Paryžiuje, kur pasitraukė prasidėjus karui Ukrainoje, o Donatas Bielkauskas Klaipėdoje. Šiandien jų itin stipri muzika tampa pagrindu choreografiniams dviejų šokėjų –– sprendimams. Dar vos prieš keletą dienų Mariya repetavo raketų apšaudomame Lvove, o Petras Lisauskas Molėtuose. Dabar kartu plėtoja savo solo partijas Klaipėdoje, kurios apsijungs į vientisą 45 minučių trukmės spektaklį.

Spektaklio scenografija minimali. P. Lisausko rankose retkarčiais įsišviečiantis telefono ekranas – nuoroda į informacijos iš Ukrainos šaltinį ir „gelbėtoją“ nuo nemigos. Tamsią salę retkarčiais perskrodžia prožektorių šviesos, primenančios šiandien tamsoje skendinčią Ukrainą, o pabaigoje įsišviečiantis šviesos šaltinis virš galvos – bent nedidelis vilties ženklas žmonijai. Šviesas spektakliui kuria šviesų dizaineris Stasys Jamantas ir D. Bielkauskas.

Garso ir judesio spektaklis „Nemiga“, D. Bielkausko nuotr.

Po premjeros Klaipėdoje spektaklis bus rodomas ir kituose Lietuvos miestuose. Spektaklio pristatymai vyks:
• lapkričio 9 d. 19 val. Klaipėdos kultūros fabrike Tarptautinio menu festivalio Plartforma programoje;
• lapkričio 11 d. 19 val. Kauno Centriniame pašte, kur šiuo metu vyksta Šiuolaikinio Ukrainos meno trienalė
“UKRAINE! UNMUTED” (Kaunas 2022 projektas);
• lapkričio 12 d. 22:30 val. Naktinėje teatrinių įvykių sesijoje COM•MOON•A Alytaus miesto teatre
• lapkričio 15 d. 19 val. Šiuolaikinio meno festivalyje VIRUS Šiauliuose.

Spektaklio pastatymą parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Idėja: Goda Giedraitytė ir Donatas Bielkaukas
Choreografija ir atlikimas: Mariya Salo (UA) ir Petras Lisauskas
Garsas: Yana Shliabanska (UA) ir Donatas Bielkauskas
Šviesos: Stasys Jamantas ir Donatas Bielkauskas
Produkcija: asociacija “Žuvies akis” ir Tarptautinis menų festivalis Plartforma
Prodiuserė: Goda Giedraitytė
Partneriai: Viktor Ruban / Ruban Production ITP (UA)

Kontaktinis asmuo:
Goda Giedraitytė, tel. 8 61531052, [email protected]


„Kaunas 2022“ uždarymo programoje – Kauno Mitinio Žvėries pėdsakai: kviečia į paslaptingą žaidimą

Skulptūra „Mitinis žvėris“, G. Jovaišos nuotr.

Jau lapkričio 24-27 d. „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ pakvies į žaismingą kultūrinį nuotykį – uždarymo programą „Sutartis“. Didieji programos renginiai neįsivaizduojami be Europos kultūros sostinės talismano – Kauno Mitinio Žvėries. „Sutarties“ metu, mažuosius savo gerbėjus jis pakvies į paslaptingą žaidimą, kuriame – Žvėries draugijos narių paieška ir maršrutas, vedantis į svarbiausius programos renginius.

Kauno Mitinio Žvėries metafora kilo jungiant miesto pasakojimus. „Žvėris – šiek tiek tauras, šiek tiek Požeminio Kauno gyventojas, šiek tiek vaikas ar net mašina. Jis, kaip ir miestas, juda, keičiasi, kvėpuoja ir niekada nesiliauja veikęs, nes yra amžinas“, – teigia Kauno Mitinio Žvėries sumanytojai.

„Žvėries traukinys“, M. Plepio nuotr.

Žvėries draugijos narių paieška ir paslaptingas Sutarties pasirašymas

Net keturias dienas vyksianti „Kaunas 2022“ uždarymo programa „Sutartis“ pakvies į daugiau nei pusšimtį renginių, tarp kurių – parodos, koncertai, spektakliai ir ekskursijos. Lapkričio 26-27 d. visi norintys galės dalyvauti ir specialiai uždarymui kurtame Žvėries žaidime. Informacijos centruose atsiėmę „Sutarties“ programėlę, dalyviai bus kviečiami nurodytu laiku užsukti į visame mieste vyksiančius renginius ir rinkti juose laukiančių Žvėries draugijos narių antspaudus. Organizatorių sudarytas maršrutas kvies aplankyti muziejus, galerijas, vaizdo ir garso instaliacijas bei įvairius mieste išsibarsčiusius objektus. Lapkričio 26-27 d. Žvėries draugijos nariai slėpsis 10-yje renginių.

Surinkus 3 antspaudus, dalyvių lauks staigmena – speciali „Sutarties“ pasirašymo ceremonija, kuri vyks K. Mindaugo požeminėje perėjoje, po M.K. Čiurlionio tiltu. Vaikai galės ne tik išgirsti Žvėrį, bet ir susipažinti su Karalaite, o galiausiai, bus apdovanoti ypatinga Sutartimi, kuri primins, kad Kaunas yra amžinas miestas.

„Žvėriukas yra miesto, kaip gyvo organizmo, metafora, jis gali būti pagalbininkas, gali būti gynėjas, gali būti žaidimų partneris, ant jo gali ir kaltę suversti, jei kas nepasiseka... Kauno Žvėris myli miestiečius ir jis visada gėrio pusėje. Nors pačio Žvėries „Sutarties“ programoje neišvysime (jis turi daug darbo, nes turi prižiūrėti, kad Kaune viskas būtų gerai), tačiau vaikai galės susitikti su Kauno Mito pasakojimų personažais bei bus apdovanoti Sutartimi. Tai – suvenyras, priminsiantis apie mylimą miestą bei miestiečių rūpestį vieni kitais,“ – apie sumanymą pasakoja žaidimo organizatoriai.

„Mitinio žvėries dantis“, A. Aleksandravičiaus nuotr.

Žvėries pėdsakai – visame mieste

Apie Mitinio Kauno Žvėries paliktus pėdsakus mieste jau sklando legendos. Netikėčiausiose vietose pasirodantis mitinis miesto gyventojas nuolat įsitraukia į kauniečių ir miesto svečių gyvenimus.

Norintys įsitikinti, kad Žvėris tikrai lankosi Kaune, įrodymą išgirs vaikščiodami Kauno pilies prieigose. Čia, priglaudę ausį prie vienos iš angų pilies vakariniame bokšte ir atidžiai paklausę, maži ir dideli išgirs Žvėries knarkimą.

Jeigu vis dar kyla abejonių dėl Žvėries egzistavimo, užsukti verta ir į Jonavos bei A. Jakšto gatvių sankryžos pėsč

iųjų salelę. Čia galima išvysti Milžinišką Žvėries dantį, kurį Kauno senamiestyje surado ir visiems smalsuoliams pristatė keramikas doc. Remigijus Sederevičius. Užbaigti Žvėries paieškų maršrutą geriausia užklydus į Kauno Nemuno salą, šalia Žalgirio arenos, kur ant metalinio molo, visu gražumu, galima pamatyti Kauno Žvėriui sukurtą skulptūrą, kurios dizainą sukūrė Darius Petreikis. Apie Kauno MItą ir jo personažų nuotykius galima sužinoti ir pasinėrus į knygų pasaulį, bei atsivertus iliustratoriaus Dariaus Petreikio papuoštus leidinius vaikams.

Skulptūra „Mitinis žvėris“, G. Jovaišos nuotr.

Daugiau informacijos apie Kaune ir Kauno rajone vyksiančią uždarymo programą „Sutartis“, galite rasti čia. Žvėries žaidimą organizuoja „Kultūros dokas“.


Nuo Ukrainos iki Liuksemburgo: 12 parodų, kurias lapkričio mėnesį verta aplankyti Kaune

Paroda „SROVĖS NEPASROVIUI“, G. Jovaišos nuotr.

Parodų entuziastų maršrutai lapkritį vingiuos visame Kaune. Nuo pasaulinio garso menininkų, tarpdisciplininių projektų iki pažinties su Ukrainos kultūra – „Kaunas 2022“ organizatoriai rekomenduoja, ką pamatyti ir kur apsilankyti besibaigiant rudeniui.

Ukrainos šiuolaikinio meno trienalė „Ukraine! Unmuted“

Lapkričio 4 d. prasidėjo Ukrainos šiuolaikinio meno trienalė „Ukrainian Cross-Section 2022. UKRAINE! UNMUTED“. Svarbiausias trienalės programos akcentas – 17 meno projektų pristatanti paroda, kurioje – Ukrainos menininkų iš Dnipro, Chersono, Kijevo, Charkivo, Lvivo, Odesos bei Donecko darbai. Kauno centriniame pašte pristatomoje ekspozicijoje galima išvysti vaizdo kūrinius, instaliacijas bei kitus objektus, tapybos, grafikos, fotografijos darbus.

Anot parodos kuratorių Volodymyr Kaufman bei Sergiy Petlyuk, parodoje dalyvausiantys menininkai pasirinkti neatsitiktinai. „Atrenkant trienalėje dalyvausiančius menininkus, domėjomės tais projektais, kurių žvilgsnis yra gilesnis – ypač kalbant apie esamą situaciją Ukrainoje. Nors šie kūriniai galėjo būti sukurti ir prieš Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, jie vis tiek gilinasi į tai, ant ko mes, ukrainiečiai, stovime, kokio masto yra mūsų patirtos traumos. Svarbu perteikti, kad ukrainiečių kultūra yra savarankiška, verta dėmesio ir gilesnio tyrinėjimo, o ne priedas prie „rusų kultūros“, kaip kadaise į ją žiūrėjo pasaulis“, – teigia Volodymyr Kaufman.

Kada: iki gruodžio 4 d.
Kur: Kauno centrinis paštas
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Paroda „Ukraine! Unmuted“, G. Jovaišos nuotr.

Paroda „Working Class Heroes“

Laisvė, galia, pinigai, žmogaus teisės – tai universalios temos, į kurias gilinasi pirmasis Liuksemburgo Darbo muziejus MUAR/ Musée vun der Aarbecht. Kauno Paveikslų galerijoje eksponuojama MUAR paroda „Working Class Heroes“ šiuolaikiškai pristato tris darbininkų klasės herojus: Jean-Pierre Bausch (1891–1935), Léon Weirich (1878–1942) ir Jean Schortgen (1880–1918). Interaktyvi ekspozicija atskleidžia industrinio Liuksemburgo pietų regiono kasdienybę – darbą, svajones ir viltis, įtemptą kovą dėl darbininkų teisių. Asmeninės istorijos žmonių, sukūrusių Liuksemburgą, iš naujo kelia klausimus – kas sukūrė jūsų šalį, kas šiandien atstovauja jūsų teises?

Kada: iki 2023 m. vasario 23 d.
Kur: Kauno paveikslų galerija
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Paroda „Working Class Heroes“, G. Jovaišos nuotr.

Filip Markiewicz „Ultrasocial Pop“

Liuksemburgo menininkas Filip Markiewicz atvyksta į Kauną su tarpdisciplininiu projektu „Ultrasocial Pop“, 2019 m. įvertintu prestižiniu „Art Prize Bourse Bert-Theis“ prizu. „Ultrasocial Pop“ jungia tapybą, piešimą, kiną, performansą ir unikalų muzikinį projektą. Autorius siekia meno sąvokas permąstyti laikais, kai meno istorija yra perrašoma socialiniuose tinkluose. „Ultrasocial Pop“ instaliacijos idėja – atskleisti tikrovės užkulisius ir sukurti naują savitą dada-siurealistinės popkalbos formą, bandant suprasti šiandieninės Europos visuomenės raidą.

Kada: lapkričio 25 – gruodžio 31 d.
Kur: Galerija „Meno parkas“.
Daugiau informacijos galima rasti čia.

OSTRALE šiuolaikinio meno paroda „Srovės nepasroviui“

Dresdene vykstanti OSTRALE bienalė – viena didžiausių Vokietijoje rengiamų šiuolaikinio meno parodų, organizuojama netradicinėse, kitai funkcijai projektuotose, ne menui skirtose erdvėse. „Srovės nepasroviui“ – paskutinė keliaujančios OSTRALE bienalės renginių dalis, pasakojanti apie globalumą su visomis šio daugiasluoksnio reiškinio srovėmis. Žiūrovas ieškos ne tik jam skirtos kitakalbės, svetimšalio slapta perduotos žinios, bet ir pajaus, kaip laiko tėkme alsuoja Kauno centrinio pašto sienos.

Kada: iki lapkričio 13 d.
Kur: Kauno centrinis paštas
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Paroda „SROVĖS NEPASROVIUI“, G. Jovaišos nuotr.

W. Kentridge'as. „Tai, ko nepamename“

William Kentridge (PAR) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs, vienas įtaigiausių šių laikų menininkų – pirmą kartą parodą pristatantis Lietuvoje ir Kaune – ten, iš kur kyla jo šeimos litvakiškos šaknys. Menininkas dažnai apibūdinamas kaip skaudžiai atviras humanistas. Parodoje „Tai,  ko nepamename“ (kuratorė – Virginija Vitkienė)  susiliečia skirtingos technikos, skirtingi žanrai, bet labai panašios dominuojančios spalvos. Juoda ir balta. Menininkas geba įtraukti lankytoją į praėjusius įvykius ir padėti pasijusti lyg jis juose būtų čia ir dabar. Jis genialiai derina aštrų turinį ir paveikią estetiką, supurto išankstines žiūrovo nuostatas ar stereotipinį požiūrį.

„Tai, ko neatsimename, nes tai buvo nuslėpta, nes mūsų galvos buvo užimtos lengvesnių, labiau guodžiančių minčių, nes neradome jėgų ieškoti savo istorijų sąryšio“, – sako menininkas.

Kada: iki lapkričio 30 d.
Kur: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Williamo Kentridgo paroda „Tai, ko nepamename“, M. Plepio nuotr.

Yoko Ono retrospektyvinė paroda „Laisvės pažinimo sodas“

Meno pasaulio nonkonformistę Yoko Ono atpažįsta visi: muzikos prodiuserė, ryški Niujorko meno scenos figūra ir legendinės roko grupės „The Beatles“ įkūrėjo Johno Lenono žmona, kadaise kartu su Jurgiu Mačiūnu buvusi prie Fluxus judėjimo ištakų.  Yoko Ono braižui būdingas politiškumas ir visuomeniškumas, tad jos darbai neprarandanti aktualumo, skatina kritiškai vertinti aplinkinį pasaulį. Šios menininkės kūrybą visą rudenį galima pamatyti Kauno paveikslų galerijoje.

„Laisvės pažinimo sodas“ (kuratorius – Jon Hendricks) – retrospektyvinė Yoko Ono kūrybos paroda, rengiama bendradarbiaujant su jos įkurta „Studio One“ Niujorke, Šiuolaikinio meno centru ir Kauno paveikslų galerija. Parodoje gausu menininkės kūrinių, apžvelgiančių įvairius kūrybos laikotarpius bei praktikas: nuo konceptualaus meno, eksperimentinio kino iki erdvinių instaliacijų, objektų ir performanso meno. Paroda kviečia žiūrovus ne tik stebėti meno kūrinius galerijos erdvėse, bet ir patiems įsitraukti į kūrybos procesus, sekant menininkės paliktomis instrukcijomis.

Kada: iki gruodžio 4 d.
Kur: Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Yoko Ono paroda „Laisvės pažinimo sodas“, L. Žemgulio nuotr.

Paroda „ANBO. Avangardo Naujokai Bet Oho“

Lietuvos aviacijos muziejus kartu su „Kaunas 2022“ šį rudenį pristato parodą „ANBO. Avangardo Naujokai Bet Oho“. Paroda vainikuoja visą pusmetį kurtą tinklalaidžių ciklą apie ANBO epochos Lietuvą nuo 1925 m. iki 1939 m. Parodos pagrindinė tema – pažintis su Antano Gustaičio gyvenimu ir jo indėliu Lietuvos aviacijai: pačio sukurtais moderniais ANBO lėktuvais.

Šalia šio svarbaus tarpukario Lietuvos dėmens vyko miestų ir žmonių modernizacija, todėl paroda taip pat pasakoja apie Antano Gustaičio Lietuvą – europietišką, stilingą, avangardišką ir ambicingą: iki šiol stovinčius Art Deco pastatus ir interjere naudojamus baldus, garsias asmenybes, pramonės augimą, sveikatos ir švietimo reformas, sukurtus meno šedevrus, susisiekimą pagerinusius sprendimus ir kitas avangardiškas gyvenimo dalis.

Kada: nuo lapkričio 24 d.
Kur: Lietuvos aviacijos muziejus.
Daugiau informacijos galima rasti čia.

VIDEOFORMES | Regina Hübner. „Brangioji ląstele“

Galerija „Meno parkas“ kviečia į žinomos menininkės kilusios iš Austrijos – Reginos Hübner – parodą „Brangioji ląstele“ . Paroda atvers galimybę užmegzti dialogą su optiškai, chemiškai ir matematiškai identifikuojamu objektu, kurio neįmanoma suvokti vien žmogaus pojūčiais. „Brangioji ląstele“ yra tarpdisciplininis projektas pradėtas IMéRA institute pažangiosioms studijoms Aix- Marseille universitete ir realizuotas bendradarbiaujant su CIML Centre d`Immunologie de Marseille- Luminy ir Inmed Mediterranean Institute of Neurobiology, Marseille-Luminy, Prancūzijoje.

Kada: iki lapkričio 20 d.
Kur: galerija „Meno parkas“
Daugiau informacijos galima rasti čia.

VIDEOFORMES | „Atskleistas neregėtas laikas“

Anne-Sophie Emard drauge su Golnaz Behrouznia atidaro bendrą parodą „Atskleistas neregėtas laikas“ (kuratorius –Gabriel Soucheyre). Menininkai yra tarsi vizionieriai, o jų meno kūriniai atskleidžia nematomus dalykus tai, kas yra už realybės ribų. Pastarajame skaitmeniniame amžiuje šiuolaikiniai menininkai turi beveik begalybę įvairiausių reikšmių išreikšti save, savo idėjas, savo jautrumą, savo estetiką. Jie su jauduliu ir įdomumu žvelgia į tai, kas mums tapo įprasta, į mūsų kasdienybės rutiną, kurioje tapome vis mažiau pastabūs ar supratingi. Parodoje pristatomos multimedijos instaliacija „Šaknys“ bei audiovizualinė instaliacija „Geomorfinės akimirkos“.

Kada: iki lapkričio 20 d.
Kur: galerija „Meno parkas“
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Bruce Clarke paroda „Tiems, kurie liko“

Litvakų kilmės menininkas Bruce’as Clarke’as (FR) Kauno IX forto muziejuje sukūrė dviejų dalių parodą, sudarytą iš sienų tapybos kūrinio „Kai buvome medžiai“, sukurto specialiai muziejaus vidiniam kiemeliui, ir skulptūrinių objektų instaliacijos „Suvaržyti išgyvenusieji“, eksponuojamos muziejaus viduje.

Iškėlęs klausimą, kaip menas gali traktuoti Holokausto temą ir pagerbti IX forte nužudytas aukas, kūrinyje „Kai buvome medžiai“ B. Clarke’as renkasi metaforos kelią. Pasitelkdamas medžių ir ugnies simboliką, nuotrupas iš archyvų, menininkas perteikia skaudžius istorinius įvykius, kartu atskleisdamas beviltiškoje situacijoje atsidūrusio žmogaus nepaprastą atsparumą.

Kada: iki 2023 m. rugsėjo 23 d.
Kur: Kauno IX forto muziejus
Daugiau informacijos galima rasti čia.

ARTERIJA: trečioji ekspozicija „Jei Tu gyvas atplauk...“

VDA Kauno fakulteto Tekstilės katedros dėstytojų Linos Jonikės ir Monikos Žaltės paroda skirta akcentuoti tvarumo koncepciją, kuri skleidžiasi per menines idėjas apie vandenį. Upės tėkmė parodoje plėtojama kaip tvaraus gyvenimo, vartojimo įpročių, ekologinės etikos refleksija. Linos Jonikės perkonstruotos ir prikeltos naujam gyvenimui baidarės, sukurtos iš džinsinio audinio, byloja apie tvarios gyvensenos ir vartojimo įpročius. Monikos Žaltės video instaliacija „Jei Tu gyvas atplauk balta pieno puta“ byloja apie upės būseną. Balta tekanti upės tėkmė simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybės formą, vilties, prašymo ir laukimo būsenas.

Kada: iki lapkričio 23 d.
Kur: Tarp Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto pastatų
Daugiau informacijos galima rasti čia.

„Dulkės ir vanduo“: Romualdo Požerskio ir Ritos Stankevičiūtės fotografijų paroda

Tai – ambivalentiškų paradoksų žavesiu patraukianti paroda, kurioje susitinka Nacionalinės premijos laureatas, viena svarbiausių Lietuvos fotografijos figūrų Romualdas Požerskis ir Rita Stankevičiūtė, jaunosios kartos kūrėja, atstovaujanti meninės ir spaudos fotografijos laukui. Dviejų stiprių autorių pokalbis, kurio centre – vandens ir žemės substancijas tyrinėjantis žmogus: drąsiai peržengiantis ribas, kuriantis ir laisvas. R. Požerskio inicijuotas meninis duetas pirmą kartą savo vizualiąsias istorijas eksponuoja Kaune, dialoginėms struktūroms itin palankiose galerijos „Aukso pjūvis“ erdvėse ir kviečia pasinerti į dvi skirtingas realybes.

Kada: iki lapkričio 15 d.
Kur: galerija „Aukso pjūvis“
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.