PARODĄ LYDINČIŲ RENGINIŲ KALENDORIUS:

Lapkričio 10 d., 16 val.
BLC verslo centras, Donelaičio g. 60, korpusas A, fojė  

Pažintis su Ukraina (iš išorės ir iš vidaus)

Ukraina daugeliui vis dar yra kažkas, ką reikia paaiškinti, ir nors kaip nepriklausoma šalis ji atsirado žemėlapiuose daugiau nei prieš trisdešimt metų, daugumai prireikė šiek tiek laiko, kad susivoktų, kas yra Ukraina, kai kurie tai suprato anksčiau, kai kurie pažvelgė į ją atidžiau visai neseniai. Dinamiškumas įdomus dalykas, tačiau ne tik užsienyje: daugeliui ukrainiečių taip pat prireikė tam laiko. Ir ukrainiečiams, ir užsieniečiams Ukraina yra idėja, o kartu ir intelektualinis nuotykis. Šios diskusijos pranešėjai atvyko iš labai skirtingų vietų ir jų patirtys, susijusios su Ukraina, labai skirtingos, tačiau kartu turi daug bendra, kad būtų galima ją konceptualizuoti.

Carlas Henrikas Fredrikssonas – švedų rašytojas, redaktorius ir vertėjas, gyvenantis Vienoje, Austrijoje. Vienas iš žurnalo „Eurozine“ įkūrėjų, 2001–2015 m. buvo jo vyriausias redaktorius. Buvęs seniausio Švedijos kultūros žurnalo „Ord&Bild“ vyriausias redaktorius. Daugybės publikacijų apie literatūrą, meną, filosofiją, žiniasklaidą ir politiką autorius. Nuolatinis Žiniasklaidos ir komunikacijos politikos instituto (Institut für Medien- und Kommunikationspolitik) Berlyne mokslinis bendradarbis ir S. Fischerio fondo bei Vokietijos kalbos ir literatūros akademijos bendradarbiavimo programos „Debatai apie Europą“ direktorius.

Vakhtangas Kebuladze – ukrainiečių filosofas, rašytojas ir filosofinių tekstų vertimo ekspertas. Tarp jo į ukrainiečių kalbą išverstų vokiečių filosofų darbų – Husserlio ir Nietzsche‘s knygos. Vakhtangas yra vienas iš Ukrainos fenomenologų draugijos pirmininkų ir Kijevo Ševčenkos universiteto profesorius, Ukrainos ir kitų Europos šalių akademinių žurnalų redkolegijų narys, jo esė tekstai išpopuliarėjo toli už akademinės bendruomenės ribų, o knyga susilaukė PEN-Ukraine apdovanojimo.

Visos diskusijos vyks anglų kalba. Tiesiogiai transliuojamos „Kaunas 2022“ Facebook puslapyje. Dalyvavimas diskusijose yra nemokamas, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus reikalinga registracija užpildant šią formą.

Lapkričio 11 d., 16 val.
Kauno autobusų stotis, Vytauto pr. 24

Šokti su imperija, imperijos žavesys

Daug kalbėta apie tai, kiek laiko užtrunka ir kaip sunku kolonizuotiesiems susigrąžinti savo veiksnumą ir pakeisti savo požiūrio perspektyvą, ir apie ilgą imperijos metamą šešėlį. Imperijos lieka su mumis net mums išgyvenus ir įveikus jas – ne tik kaip košmarai, bet ir kaip dalis to, kas esame, kaip poskonis – nuodingas ir saldus. Pranešėjai Jacekas Dehnelis ir Iaroslava Strikha tyrinėja šiuo klausimus savo literatūriniuose ir akademiniuose darbuose. Kartu jie pamėgins konceptualizuoti imperijų žavesį ir kaip jis veikia meną mūsų krašte.

Jacekas Dehnelis – lenkų poetas, rašytojas, vertėjas ir dailininkas. Pirmasis jo eilėraščių rinkinys buvo lenkų Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo paskutinė rekomenduota knyga. Itin produktyvus devynių eilėraščių knygų, penkių romanų, kelių trumposios prozos rinkinių, publicistinių rubrikų ir esė autorius, Dehnelis taip pat šalia kitų darbų yra išvertęs Philipo Larkino, Henry Jameso, Edmundo White'o, Franciso Scotto Fitzgeraldo, J. M. Coetzee kūrinius. Jo paties kūryba išversta į keliolika kalbų, anglų kalba išleisti du romanai „Saturnas“ (Saturn) ir „Lialė“ (Lala), du detektyvinės serijos, kurią jis rašo kartu su savo vyru Piotru Tarczynskiu prisidengę Marylos Szymiczkowos slapyvardžiu, tomai – „Ponios Mohr dingimas“ (Mrs Mohr Goes Missing) ir „Karolina arba įplyšusi uždanga“ (Karolina, or the Torn Curtain), ir eilėraščių rinktinė „Apertūra“ (Aperture). „Lialė“ išleista lietuvių kalba, o kartu su knygomis „Saturn“, „Matka Makryna“ ir „Krivoklat“ – ir ukrainietiškai. Dehnelis buvo apdovanotas įvairiais literatūriniais apdovanojimais, tarp kurių Kościelskio premija ir Paszport „Polityki“, taip pat nominuotas daugeliui kitų. Nuo 2020 m. jiedu su vyru gyvena Berlyne.

Iaroslava Strikha – grožinės literatūros vertėja ir literatūrologė. Ji baigė doktorantūrą Harvardo universitete (2017 m.), ten pat 2022 m. parengė ir dėstė kursus apie šiuolaikinę ukrainiečių kultūrą ir Rytų Europos literatūrinį modernizmą. Jos versta Kate Atkinson knyga „Muziejaus užkulisiai“ (Behind the Scenes at the Museum) pelnė Lvovo knygų forumo apdovanojimą, kaip geriausia 2018 m. versta knyga. Jos, kaip literatūrologės, interesai apima XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ukrainiečių literatūrą, traumos studijas, modernizmą jidiš literatūroje, grafinius romanus ir intersemiotinius vertimus.

Visos diskusijos vyks anglų kalba. Tiesiogiai transliuojamos „Kaunas 2022“ Facebook puslapyje. Dalyvavimas diskusijose yra nemokamas, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus reikalinga registracija užpildant šią formą.

Lapkričio 24 d., 15:30 val.
VDU Leonido Donskio biblioteka, V. Putvinskio g. 23, Kaunas

Balsai iš pogrindžio: menininkai kitapus geležinės uždangos

Atrodė, kad terminas „pogrindis“ jau pakeliui į meno istoriją, tačiau 2022 m. jis įgauna naują prasmę. Koncertai ir festivaliai Kijevo, Charkivo ir net Lvivo rūsiuose ir požeminėse metro stotyse taip pat paskatino atsigręžti kelis dešimtmečius atgal: ar pasibaigus Šaltajam karui praeities menininkai sulaukė deramo įvertinimo? Ką jų palikimas šiandien reiškia mūsų kraštui? Diskusijos pranešėjai galbūt padės mums apsibrėžti daugelio būsimų diskusijų lauką – apie laisvę, pasipriešinimą ir ateities geležines uždangas. 

Dr. Katherine Younger – Humanitarinių mokslų instituto (IWM, Viena) nuolatinė mokslinė bendradarbė, projektų „Ukraina Europos dialoge“ (Ukraine in European Dialogue) ir „Ukrainos dokumentavimas“ (Documenting Ukraine) vadovė. 2018 m. Jeilio universitete įgijo istorijos mokslų daktaro laipsnį. Mokslinių tyrimų objektas – tarptautinės politikos praktika, imperinio valdymo formos, religijos ir galios sąveika. Neseniai redagavo Myroslavo Marynovychiaus knygą The Universe behind Barbed Wire: Memoirs of a Ukrainian Soviet Dissident (University of Rochester Press, 2021).

Prof. Habil. Dr. Gintautas Mažeikis – VDU Socialinės ir politinės kritikos centro vadovas, filosofas. Mokslinių interesų sritys – kritinė simbolinio mąstymo teorija, apimanti propagandos, okultizmo, kultūros industrijų ir socialinės politikos kritiką.

Diskusiją moderuoja Oksana Forostyna

Visos diskusijos vyks anglų kalba. Tiesiogiai transliuojamos „Kaunas 2022“ Facebook puslapyje. Dalyvavimas diskusijose yra nemokamas, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus reikalinga registracija užpildant šią formą.

Lapkričio 26 d., 12 val.
Kauno centrinis paštas, Laisvės al. 102, Kaunas

Kaip parodyti nematoma

Galima sakyti, kad visos kultūros yra lygiavertės, bet ar kas galėtų pasakyti, kad visos kultūros lygiaverčiai priimamos, vertinamos ir žinomos? Kaip būti įdomiems, jei jūsų kultūra praleido (iš dalies ar visiškai) XIX a. lenktynes dėl teisės būti kultūros kanono dalimi? Du pranešėjai atvyksta su misija parodyti savo kultūrą pasauliui, kuriame kultūrinės hierarchijos atkuriamos greičiau nei yra griaunamos, o dėmesys tapęs naujuoju ribotu ištekliumi.

Pawelas Potoroczynas – švietimo ir kultūros sektoriaus vadovas, sukaupęs išsamių žinių apie tarptautinius švietimo ir kultūros išteklius ir tendencijas bei užmezgęs plačius kultūrinius ir verslo ryšius. Patyręs muzikos, teatro ir kino prodiuseris, pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą. 15 metų praleido dirbdamas aukščiausiuose diplomatiniuose postuose, atstovaudamas Lenkijai JAV (Los Andžele ir Niujorke) bei Jungtinėje Karalystėje (Londone), sukaupė didelę patirtį kultūrinės diplomatijos srityje, išvystė platų ir tvirtą geriausių pasaulio kultūros ir švietimo institucijų tinklą ir savo veikla parodė, kad visuomeninės ir švietimo vertybės gali būti veiksminga tarpkultūrinio dialogo priemonė. Diplomatas, autorius, viešasis intelektualas, pranešėjas, prodiuseris ir vadovas.

Volodymyras Sheiko – Ukrainos instituto, Ukrainos kultūrinės diplomatijos organizacijos, plėtojančios Ukrainos ir kitų šalių kultūrinius ryšius ir skatinančios geresnį supratimą apie Ukrainą tarptautiniu mastu, direktorius. 2007–2018 m. Volodymyras dirbo Britų taryboje kaip meno direktorius Ukrainai, rinkodaros ir komunikacijos vadovas; taip pat buvo meno vadovas 15 Pietryčių Europos ir Centrinės Azijos šalių. Prodiusavo, suplanavo ir organizavo ar kitaip prisidėjo prie daugiau kaip 200 meno, kultūros ir komunikacijos projektų ir renginių 15 Europos šalių: meno parodų, menininkų rezidencijų, kino festivalių ir filmų peržiūrų, ekspertų diskusijų, muzikos koncertų, literatūros projektų, mokomųjų seminarų, konferencijų, teatro spektaklių, komunikacijos kampanijų ir kt.

Gintarė Masteikaitė –  kultūros srities lyderė, scenos menų prodiuserė. Nuo 2017 m.,  vadovauja Lietuvos šokio informacijos centrui, didžiausiam Baltijos regione tarptautiniam šokio festivaliui  „Naujasis Baltijos šokis“ direktorė. 2019 m., įsteigė ir pradėjo organizuoti tarptautinį scenos menų festivalį „ConTempo“ Kaune ir Kauno rajone (Kaunas 2022 programos dalis). Jau 17 metų aktyviai dirba kultūros vadybos, kultūros atstovavimo, tarptautiškumo srityje. Pagrindinės veiklos kryptys: šiuolaikinio šokio ir cirko sričių vystymas, projektų inicijavimas ir vadyba, aktyvi tarptautinė veikla susijusi su LT produkcijos pristatymu užsienyje ir užsienio produkcijos pristatymu Lietuvoje, tarptautinių projektų iniciavimas ir įgyvendinimas, šiuolaikinio šokio prodiusavimas, jaunųjų scenos meno atstovų profesinis tobulinimas. Aktyviai dalyvauja kultūros politikos formavimo procesuose, šiuolaikinio šokio srities stiprinime viešąjame diskurse, prisideda prie auditorijos auginimo ir vystymo.

Diskusiją moderuoja Oksana Forostyna

Visos diskusijos vyks anglų kalba. Tiesiogiai transliuojamos „Kaunas 2022“ Facebook puslapyje. Dalyvavimas diskusijose yra nemokamas, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus reikalinga registracija užpildant šią formą.