Aktualijos

„Kaunas 2022“ ir menininkas Algis Kriščiūnas siunčia jautrią žinutę Ukrainai

Kultūrinis palaikymas Ukrainai tęsiasi ir toliau – Kauno mieste, Steigiamojo Seimo aikštėje, įkurdinta erdvinė skulptūra „K-Totem“ pakeitė savo išvaizdą. Tuo pasirūpino „Kaunas 2022“ organizatoriai ir  menininkas Algis Kriščiūnas, specialiai šiam tikslui sukūręs iliustraciją „Cut“. Šia kultūrine žinute menininkas siekia atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamą visuomenės dalį – vaikus,  kurių gyvenimus bei pasaulio suvokimą negrįžtamai pakeitė karas.

„Kūrinyje pavaizduotas kruvinas kirtis atskyrė dangų, tarsi peiliu nurėžė svajones. Nerūpestingos dienos liko vakar, šiandien gyvenimas – lyg plūstanti žaizda. Rytoj ten liks tik kietas randas, priminsiantis nenugalimus žmones. Ir tai, kiek daug mes galime kartu“, – teigia menininkas A. Kriščiūnas.

Anot „Kaunas 2022“ programos „Dizainas laimei“ kuratorės Donatos Jutkienės, menininkas Algis Kriščiūnas aktyviai dalyvauja daugybėje veiklų, skirtų Ukrainos palaikymui. „Menininkas sutiko paskirti skulptūros iliustraciją šia tema. Išreikšdamas paramą Ukrainai, visą honorarą už kūrybą A. Kriščiūnas skyrė VšĮ „Stiprūs kartu“. Smagu matyti, kaip gerumas suvienija žmones, o „K-Totem“ skulptūra tampa savotiška skelbimų lenta transliuoti žinutes miestiečiams bei miesto svečiams.“

Svarbu priminti, jog daugiafunkcinę erdvinę skulptūrą „K-Totem“ Kauno miestui padovanojo UNESCO Dizaino miestų tinklo narys, Belgijos miestas Kortreikas, 2030 m. siekiantis tapti Europos kultūros sostine.

„K-Totem“ kartu sukūrė 15 įmonių, dizaino agentūrų ir mokslo institucijų, o „Designregio Kortrijk“ pagamino naują konstrukciją bei transportavo ją į Kauną. Skulptūra jau tapo vietos kūrėjų – grafikos dizainerių ir iliustratorių – saviraiškos erdve. Kartu su Kortreiko miestu organizuojami dizainerių mainai – Kortreiko kūrėjų sukurtos iliustracijos bus eksponuojamos Kaune, o Kauno kūrėjų – Kortreike. Tai –  simboliškas abiejų miestų identiteto ir bendradarbiavimo ženklas bei puiki galimybė vietos kūrėjams pristatyti savo darbus visuomenei.

Erdvinę skulptūrą galite įvertinti ir patys – ją rasite Steigiamojo Seimo aikštėje Kaune.

Šis A. Kriščiūno darbas – dalis „Kaunas Europos Kultūros Sostinė 2022“ projektų, skirtų kultūriškai palaikyti karo siaubiamos Ukrainos menininkus, kūrėjus bei gyventojus. Šiuo tikslu Kauno centriniame pašte įsikūrusi „Kaunas 2022” kūrybinė erdvė „CulturEUkraine“ buria Ukrainos kūrėjus ir menininkus, kurie turėtų sąlygas dirbti bendrose co-working erdvėse bei individualiose studijose ar dirbtuvėse. Čia bus galima naudotis nemokamu internetu, biblioteka, video konferencijų erdve, susitikimų kambariu, bus padedama rasti vietos partnerius, klientus. „CulturEUkraine“ centre taip pat vyksta įvairios nemokamos veiklos, skirtos tiek suaugusiems, tiek vaikams. „CulturEUkraine“ jau laukia pirmųjų savo rezidentų – kurti ir dirbti centre norinčių žmonių.

Daugiau informacijos apie erdvę - www.kaunas2022.eu

Nuotr. autorius Martynas Plepys

by Sandra

Europos kultūros sostinės forume – aktualūs „Kaunas 2022“ palikimo ir Europos laisvės išsaugojimo klausimai

Įsibėgėjant pavasariui prieš akis – dinamiškiausias „Kaunas 2022“ programos sezonas. Visgi Europos kultūros sostinės (EKS) metai su kiekviena diena artėja link finišo. Kas laukia miesto ir rajono, programai pasibaigus? Ką šiandien galime daryti, kad užtikrintume bendruomenėse ir kultūros lauke gimusių iniciatyvų tęstinumą? Šiuos ir kitus klausimus kels ir atsakymų į juos diskusijose bei neformaliuose pokalbiuose ieškos jau penktasis Europos kultūros sostinės forumas, šiemet suplanuotas gegužės 19 dieną. Jo tema šiemet būtent tokia – „Palikimas“.

Šiemet Europos kultūros sostinės forumas vyks itin intensyvios kultūrinės programos įkarštyje ir paženklins antrojo didžiojo Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos renginio – „Santakos“ – savaitgalį. Kaip ir kasmet, pagrindinis šio renginio tikslas yra kelti kultūros sektoriaus profesionalumą ir ūpą, vieni kitiems primenant, kaip kultūra prisideda prie miestų ir regionų vystymo.

Kaip vienas įžanginių „Kaunas 2022“ įvykių prasidėjęs tarptautinis renginys bėgant metams tapo svarbia platforma ir galimybe susitikti buvusių, esamų, būsimų EKS komandoms, Europos lygmeniu veikiančių kultūros institucijų atstovams. Žinoma, ir kultūros operatoriams, menininkams, tyrėjams, renginių dalyviams – tiems, be kurių nebūtų prasmės rengti nei forumo, nei visos EKS programos.

„Europos kultūros sostinės projektas buvo planuojamas penkeriems metams į priekį – kaip tęstinis mokymosi ir kūrybinis procesas. Forumas maitino projektą ir kultūrinę bendruomenę vizijomis, idėjomis, kurių sėmėmės iš kitų kultūros sostinių, ir su laiku vis daugiau iš vietos kultūros lauko. Galima sakyti, kad šiandien esame jau kultūros sostinės metų pusiaukelėje ir projektui artėjant link finišo kyla klausimas – kas po to? Kokios vizijos laikysimės šiems metams pasibaigus? Kas išliks projektui pasibaigus? Šiuo tikslu Forume bus apžvelgtos kitų Europos kultūros sostinių patirtys, diskutuojama apie Kauno – Europos kultūros sostinės projekto poveikį ir tvarumą, o taip pat apie tai, kaip išsaugoti stipriausią projekto vertybę – aktyvų bendruomenių ir kultūros tinklo bendradarbystę“, – teigia „Kaunas 2022“ programos vadovė ir Europos kultūros sostinės forumo kuratorė Ana Kočegarova-Maj.

1. Kočegarova-Maj tikisi, kad, kaip ir kasmet, Forumas suteiks dalyviams bendrystės patirtį, galimybę pabūti plačiame kultūros srities veikliųjų rate: „Be pagalbos ir kovos, geriausia ką galime daryti karo akivaizdoje yra išlaikyti ramybę ir dirbti savo darbą, kuriant atsparią visuomenę, stiprius jos ryšius. Todėl itin džiaugiuosi, kad prie gyvai susirinkusio dalyvių rato neakivaizdžiai prisijungs ir artimi kolegos – Lvivo kultūros strategijos instituto atstovai, kurie yra gryniausias kultūrinio aktyvizmo ir bendruomenės susitelkimo pavyzdys.“

Jau patvirtinta, kad Europos kultūros sostinės forume dalyvaus „Leuvardenas 2018“ atstovė Immie Jonkmann (Nyderlandai), Liverpulio universiteto vyresnioji mokslo darbuotoja, Kultūros vertybių centro asocijuotoji direktorė Beatriz Gracia (JK) ir kiti.

Aktualiausia šiuo metu tema visų sričių profesionalų galvose yra viena ir ta pati – tai tebesitęsiantis karas Ukrainoje. Tai tema, kelianti sudėtingą klausimą – kaip išsaugosime laisvą Europą? Todėl speciali forumo sesija bus dedikuota būtent karo temai. Pokalbio su Lvivo miesto tarybos nare, „Šiuolaikinio meno instituto“ direktore, Lvivo kultūros strategijos instituto vadove Julija Chomčyn metu bus aptariami naujausi įvykiai ir priemonės, kuriomis galima talkinti Ukrainai.

Daugeliui kultūros lauko žmonių Kaune jau pažįstama Agata Etmanowicz (organizacijos „Impact Foundation“ prezidentė, Lenkija) moderuos sesiją apie ilgalaikį gebėjimų stiprinimo programos poveikį ir santykį su auditoriją. Profesionalė tiki, kad „Kaunas 2022“ yra stotelė, o ne galutinis tikslas: „Iš įvairių požiūrio taškų apibendrinsime „Kaunas 2022“ auditorijos vystymo programą su visais labiau ir mažiau pavykusiais sprendimais. Pabaigoje apžvelgsime ir ateities scenarijus.“

Tarp forumo dalyvių iš Lietuvos – sociologas Tadas Šarūnas, šiuo metu atliekantis išorinį „Kaunas 2022“ įvertinimą. „Siekdami socialiai ir ekonomiškai stiprios kultūros politikos, mes, regis, nustojome matyti pačius pagrindus, ant kurių laikosi jos galia. Kviesiu grįžti prie kasdienio gyvenimo stebėjimų. Juk tai scena, kurioje gyjama sąveikaujant su kultūra“, – kviečia jis.

Stebuklingas patirtis Kauno rajone pristatys Roberto Magro (Italija/Ispanija) ir Džiugas Kunsmanas (Lietuva). Jie kalbės apie numanomą ir kartu nenuspėjamą jų meninės veiklos poveikį Linksmakalnio, Mastaičių, Neveronių ir Bubių bendruomenėms. Apie darbą, kurį menininkai apibūdina kaip „gyvos ir įsivaizduojamos poezijos teritorijų kūrimą“.

Forumas kvies ir pažvelgti į EKS poveikį – ne tik skaičius ataskaitose, bet ir giluminius pokyčius, bei pagvildenti ateities po „Kaunas 2022“ temą. Klausimai, kuriuos prasminga kelti jau dabar –  kokius rezultatus socialiniu ir kultūriniu lygmenimis pavyko pasiekti Kaunui ir kitoms EKS ir kokiomis priemonėmis galima išsaugoti tvarų tokio poveikio tęstinumą.

Žinoma, kalbant apie palikimą svarbu apsibrėžti šią savoką – tam forumo metu irgi numatyta laiko. Bus proga aptarti kultūros sostinės pėdsakus kultūriniame gyvenime – tai jo suintensyvėjimas, nauji festivaliai ir iniciatyvos, novatoriškos praktikos, išaugęs bendradarbiavimas tarp įstaigų. Taip pat tai – kultūriškai aktyvesni mikrorajonai ir rajono gyvenvietės, aktyvesni bendruomeniniai kontaktai, besikeičiantis ir grynėjantis miesto ir rajono identitetas, istorinių įvykių ir paveldo pasikeitęs suvokimas. Forume bus žvelgiama ir į kitų sostinių pavyzdžius – kokių rezultatų pavyko pasiekti kituose miestuose, kokios priemonės padėjo palikimo neprarasti.

Forumas vyks gegužės 19 d. „Žalgirio“ arenos amfiteatre. 

Registracija: https://forms.gle/TnssBVgio1AeVLf29

Programa: https://forumas.kaunas2022.eu

Nuotr. autorius Martynas Plepys

by Sandra

Festivalis OPTIMISMO Kaune kvies stiprinti urbanistinės praeities ir ateities muzikos ryšį

OPTIMISMO – taip pavadintas 2022 m. birželio 3–5 dienomis Kaune, Karmelitų kvartale, Kaunakiemio g. 5 ir kitose miesto vietose ištiksiantis įvykis. Jį pristato „Kaunas 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“, kurios tikslas – aktyvinti  emocinį ryšį su praeitimi ir iki mūsų dienų išlikusiais jos paminklais.

Kaip kalbėti apie pozityvius dalykus, kai aplink pasaulis verčiasi aukštyn kojomis, griūna idealai ir keičiasi prasmės, kai tiesiog nebesusikalbame? XIX a. Bialystoke, tikrame tautų katile, Lenkijoje gimęs litvakas Liudvikas Lazaris Zamenhofas ieškojo labai panašių atsakymų. Jo aplinkoje kone kasdien kildavo konfliktai tarp čia gyvenusių tautinių grupių – berniukas anksti suprato, kas nutinka, kai žmonės tarpusavyje negali sutarti dėl nesisusikalbėjimo.

Būtent esperanto kalbos, sukurtos žmogaus, gyvenusio ir Kaune, idėja tapo atspirtimi kuriant naują miesto festivalį OPTIMISMO, kuriame istorinė praeitis ir industrinis paveldas darniai sąveikauja su šiuolaikine, ateitimi alsuojančia eksperimentine ir elektronine muzika. Esperanto ir tarpukariu septyniskart išaugusio Kauno kūrėjų optimizmas, tikėjimas turtingesne, draugiškesne ateitimi.

Optimizmas kaip varomoji jėga

Spartų Kauno tempą prieš šimtmetį skatino siekis kurti geresnę, gyvybingesnę ir įdomesnę ateitį. Kurti laikantis gaivaus ir funkcionalaus modernistinio požiūrio. Laikai pasikeitė, pasikeitė dabarties ir ateities sampratos, tačiau optimizmas vis dar yra bene vienintelis dalykas, išlaikantis kolektyvinę mūsų sąmonę. Įkvėpus kultūrinio fenomeno, plačiai aprašyto istorikės Marijos Drėmaitės ir kolegų parodoje ir ją lydėjusioje knygoje, ir rengiamas naujasis festivalis.

OPTIMISMO yra dviejų lietuviškų elektroninės muzikos organizacijų – tarptautinius renginius ir to paties pavadinimo leidybinę kompaniją kuruojančių „Digital Tsunami“ (liet. Skaitmeninis cunamis) ir industriniame Kauno kūne įkvėpimą randančios „Ghia“  bendras kūrinys.

„Rašyti apie muziką taip pat sudėtinga kaip šokti apie architektūrą“ – ši daugeliui kūrėjų priskiriama frazė taip pat atrado vietą mąstant apie OPTIMISMO programą, jos veiksmo vietą ir atlikėjus, į Europos kultūros sostinę atvyksiančius iš daugybės Europos ir pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvos. Muzikinė renginio programa sujungs skirtingas patirtis ir kvies dalyvauti, klausytis bei auginti savo supratimą apie garsą, erdvę ir technologines galimybes.

OPTIMISMO svečiai ir jų urbanistinės istorijos

Festivalio organizatoriai įsitikinę, kad kiekvieną meno kūrinį ir kūrėją lydi kontekstas. Tad OPTIMISMO svečiai pristatomi ne tik sausomis muzikinėmis biografijomis, bet per santykį su gimtais ar prisijaukintais urbanistiniais kontekstais.

Pavyzdžiui, apie kolonijinės architektūros paveldo – ypač senujų kino teatrų – Angoloje svarbą bus įdomu padiskutuoti su į Kauną atvyksiančiu Nazar Jis į gimtąją šalį iš Belgijos grįžo pasibaigus 27 metus trukusiam Angolos pilietiniam karui. Menininko kūrybos pasaulis susitelkia ties kraštutiniu smurtu, neteisybe ir represinės valstybės visagalybe, vilties tyrinėjimu, kai pasididžiavimas ir socialinis atsparumas lieka sudraskyti konflikto.

Kaip po Pirmojo pasaulinio karo modernizmo architektūra tapo optimistiniu gyvenimo ir augimo būdu Kaunui, naujai, bet laikinai atgimstančios Lietuvos sostinei, taip po kelių dešimtmečių, po Antrojo pasaulinio karo, panašus procesas įvyko Filipinuose. Pokolonijiniu laikotarpiu filipiniečių architektai ne tik perėmė grynus moderniosios architektūros paviršius ir tikslias formas, bet ir į struktūrinius sprendimus įpynė nacionalinių elementų. Taigi, pasaulyje pripažinta architektūra, kurioje vis dar jaučiama nacionalinė dvasia, iš tiesų yra bendras Filipinų ir Lietuvos bruožas.

Įdomu tai, kad Corin, filipinietė-australė elektroninės muzikos prodiuserė, kompozitorė ir atlikėja, dirbanti performanso meno, garso dizaino, teatro ir klubinių erdvių srityse, susidomėjo kultūriniais ryšiais su Filipinais, savo motinos gimtine ir su ja susijusiu kraštovaizdžiu. „Aš girdžiu kaip tai daro įtaką mano kūrybai. Per ateinančius metus tikiuosi sukurti visą albumą, kuriame bus nagrinėjamas šis ryšys“, – sakė Corin neseniai duotame interviu portalui „15questions“.

Dar vienas OPTIMISMO programos svečias Šanchajuje gyvenantis Osheyack yra neatsiejamas miesto elektroninės muzikos scenos, besiburiančios aplink klubą „All“, narys. Šis įsikūręs netoli Changle Lu – istorinio kelio, kuris 1849-1943 m. buvo Prancūzijos nuosavybėje koncesijos sutartimi. Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje ši teritorija buvo laikoma svarbiausiu Šanchajaus gyvenamuoju rajonu. Tarp naujų gyvenamųjų pastatų kilo ir šikumenai, vietinis fenomenas – vakarietiškos ir tradicinės Žemutinės Jangdzės architektūros elementų bei kultūrinės, socialinės elgsenos mišinys.

Pusiau lenkas, pusiau malietis, paryžietis, kartais mėgstantis vengriškas dainas – šie ir kiti elementai sudaro unikalų talentą, kuris save vadina Bambounou. Be viso to, jis ką tik paskelbė apie naują albumą, kuris bus jo kūno vaškinės žvakės skulptūra. „La Sagrada“, kaip sako menininkas, įkvėptas nebaigtos statyti Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčios Ispanijoje grožio.

Tarp kitų jau patvirtintų OPTIMISMO metu pasirodysiančių atlikėjų – Krikor (Prancūzija), Nick Klein (JAV/Nyderlandai), Black Zone Myth Chant (Prancūzija), Animistic Beliefs (Nyderlandai), Pandora’s Jukebox (JK) ir kiti. Programa bus pildoma, taip pat rengiamas dar vienos festivalio lokacijos planas.

Daugiau nuolat atnaujinamamos informacijos apie festivalį, jo programą ir svečius rasite www.optimismo.eu. Tiklapio dizainą įkvėpė modernistinės Kauno formos, vizualinės renginio estetikos autoriai – dizaineris Tadas Bujanauskas ir architektė Aistė Ambrazevičiūtė.

by Sandra

Japonijos dienos Kaune WA

2022 m. balandžio 25 - gegužės 1 d. Kaunas Europos Kultūros sostinė kartu su partneriais
pakvies į festivalį „Japonijos dienos Kaune WA“.

Japonijos ambasadoriusLietuvoje Tetsu Ozaki teigė: „Labai džiaugiuosi ilgus metus
besitęsiančiomis kauniečių iniciatyvomis skatinti kultūrinius mainus su Japonija. O šis festivalis
yra juo svarbesnis, kad vyksta jubiliejiniais metais, kuomet minime abiejų šalių draugiškų
santykių šimtmetį“.

Japonų kalboje skiemuo WA yra daugiaprasmis. Pirmiausia, jis simbolizuoja japonų
kultūrą ir gyvenimo būdą, bet taip pat jis reiškia darną ir sugyvenimą tarpusavyje.
„Žodis WA gali reikšti ir ratu sustojusius draugus. O tokie ir yra šio festivalio organizatoriai ir
partneriai, kartu susibursiantys iš Lietuvos ir Japonijos tam, kad dovanotų Kaunui mažą
stebuklą. Nekantriai laukiu šių renginių.“ – sakė „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė.
Tarp laukiamiausių festivalio pasirodymų, - garsaus choreografo iš Japonijos Ryū Suzuki
kartu su Kauno šokio teatru „Aura“ specialiai festivaliui kuriamas spektaklis, įspūdingas
pasaulyje žinomos kaligrafės Aoi Yamaguchi kaligrafijos meno performansas, So Kanno ir
Takahiro Yamaguchi pasaulinio garso instaliacija „Bejausmis piešiantis robotas”, kviesianti
pamatyti roboto gyvai kuriamus piešinius, žymios jiutamai šokio atlikėjos Tokijyo Hanasaki
pasirodymai, sakurų stebėjimo šventė hanami, tradicinio instrumento liutnios atlikėjos Tanaka
Kyokusen koncertas, parodos, paskaitos, koncertai ir kiti nemokami renginiai. Ypatingas
dėmesys festivalyje bus skiriamas ir vienos seniausių Japonijoje ainų etninės mažumos
kultūrai.

„Šis festivalis, kuriam ruošiamės jau antrus metus, vyksta išskirtiniame kontekste, - sakė
Japonijos dienų vadovė Emilija Šakalienė, - dar nesibaigus pandemijai Europoje išgyvename
karą. Todėl mums tai tampa ne tik proga pristatyti japonišką kultūrą Lietuvoje, bet kartu ir
kalbėti apie taiką, prisidėti prie paramos Ukrainai“.
Vasario mėnesį prasidėjus Rusijos invazijai, Japonija išreiškė palaikymą Ukrainai ir pasirašė
susitarimą pažadėdama tiekti šiai šaliai gynybinę įrangą, kuri padės priešintis Rusijos agresijai.
Visoje šalyje vyksta demonstracijos smerkiančios šį karą, o Jaocu miestelyje (kuris yra Kauno
miesto partneris)  esantis Č. Sugiharos muziejus yra apšviečiamas geltona ir mėlyna šviesomis.
Festivalio Japonijos dienos Kaune WA renginiai vyks BLC (K. Donelaičio g. 62), Kauno
menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) ir kitose miesto erdvėse. Festivalio naujienas sekite:
https://www.facebook.com/JapanDaysWA ir www.kaunas2022.eu/wa . Renginiai nemokami.

Organizatoriai: MB „Azija LT“, Kauno šokio teatras „Aura“, VšĮ „Kultūrinės ir organizacinės
idėjos“, VšĮ Kyumeikan mokykla. Festivalį pristato: Kaunas Europos kultūros sostinė 2022, EU-
Japan Fest. Informacinis partneris: LRT. Tarp renginio partnerių: Japonijos ambasada Lietuvoje,
Gifu Prefektūra, Jaocu miestelis (Japonija), Kauno miesto savivaldybė, VDU Azijos studijų
centras, „Toyota“ ir kiti.

by Sandra

Marinos Abramović paskaita Kaune – masinis energijos siuntinys Ukrainai ir šiuolaikinio meno dešifravimas

Šeši tūkstančiai žmonių, sujungusių delnus ir petis, siunčiančių meilės energiją už savo laisvę kariaujančiai Ukrainai. Ne, tai ne protesto akcija ar mitingas kur nors centrinėje miesto aikštėje. Tai šeši tūkstančiai žmonių, kovo 31 d. vakarą Kaune susirinkusių pasiklausyti, ką ir kaip apie performanso meną ir gyvenimą mene kalbėjo Marina Abramović. „Paskaitą pratęsiu dėl to, kad šiuo metu vyksta karas“, – pradėdama vakarą tarė bene atpažįstamiausia meno pasaulio atstovė, aplankiusi Kauną.

Į savo bičiulio Jono Meko tėvynę menininkė atvyko atverti retrospektyvinės parodos „Būties atmintis“. Atidarymo renginį palydėjo ir atvira paskaita „Žalgirio“ arenoje „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“. Ją vainikavo meninė Ukrainos palaikymo akcija bei trumpa, bet efektinga klausimų ir atsakymų sesija. Tai – vieni gausiausio tarptautinio susidomėjimo sulaukusių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos renginių.

„Tai didžiausia auditorija, prieš kokią man yra tekę kalbėti“, – galbūt juokais, o gal ir visiškai rimtai pasisveikino su į Kauną iš visos Lietuvos, taip pat užsienio, suvažiavusia publika pasisveikino iš Serbijos kilusi menininkė. Tuometinę Jugoslaviją į liberalius Vakarus, kur sužydėjo kaip menininkė, prieš beveik penketą dešimtmečių iškeitusi M. Abramović per geras dvi valandas išdėstė išsamų įvadą į performanso meną ir šio įtaką kitoms, dažnai labiau tradicinėmis laikomomis, meno sritims.

Nuorodas į būtinus žinoti menininkus bei jų darbus – performansų vaizdo įrašus, muzikos kūrinius, filmų ištraukas – viena populiariausių šiuolaikinio meno atstovių pasaulyje papildė įžvalgomis apie menininko vietą žmonijoje, geriausio rezultato padedantį siekti pačios išgrynintą metodą, santykius su kitu ir buvimo menininku kainą, kuri susideda ir iš aukojimosi, kančios bei vienatvės.

Fragmentiška, tačiau plati jos pačios kūrybos perspektyva vieniems tapo savalaikiu pasikartojimu to, kas skaityta, girdėta, matyta, bei sąsajų suvedimu prieš aplankant parodą Kauno paveikslų galerijoje, kitiems – raktu į tolimesnę pažintį su šiuolaikiniu menu ir, rodosi, neribotomis jo formomis bei žmogaus proto ir kūno galimybėmis.

„Buvusi Jugoslavija buvo tiltas tarp Rytų ir Vakarų – o ant tilto dažniausiai pučia vėjas, sąlygos čia atšiaurios“, – taip menininkė pradėjo aiškinti skirtumą tarp rytietiškos ir vakarietiškos kūno sampratos. Ji teigė, kad vakariečiai prisirišę prie technologijų, o Rytuose remiamasi intuicija ir kūno galia. „Esu daugybę kartų buvusi Rytuose, dalyvavusi galybėje ritualų – ne kaip stebėtoja, o iš tiesų dalyvavusi tam, kad suprasčiau, kaip geriausiai galiu išnaudoti savo kūną, kad atitolinčiau savo protines ir fizines ribas – to išmokusi, galiu rytietiškas praktikas vežti į Vakarus ir kurti meną.“

Įdomu, kad religija ir netikėjimas niekuo, išskyrus savimi, menininkės gyvenime persipynę – vaikystėje prižiūrėta itin tikinčios močiutės vėliau serbė augo liberalesnėje aplinkoje, ir tiki, kad toks kontrastas jau padėjo išmokti ir laikytis disciplinos, kuri menininko praktikoje būtina. „Nemanau, kad kiekvienas gali būti menininku, ir nemanau, kad menininkai gali pakeisti pasaulį – bet jie gali besti į svarbius klausimus. Jie visuomenės tarnai, ir turi būti atsakingi“, – pabrėžė „Kaunas 2022“ ir galerijos „Meno parkas“ kvietimu Kauną aplankiusi viešnia.

Keletą kartų M. Abramović paminėjo Ulay – neseniai mirusį vokiečių performanso menininką Uwe Laysiepen, su kuriuo serbė gyveno ir kūrė – kūrė tyrinėdami poros ir judviejų kūnų santykius, bandydami du ego sulieti į vienį – dvylika metų. Didžiuliame „Žalgirio“ arenoje pakabintame ekrane rodyti ir kelių jų performansų įrašai. „Išsiskyrėme ant Didžiosios kinų sienos – kiekvienas atėjome po 2500 km, kad tai padarytume. Kodėl negalėjome tiesiog susiskambinti? Na, norėjome dramatiškos pabaigos“, – subtiliai juokavo M. Abramović. Ir ji, ir Ulay gimę po Šaulio ženklu, susipažino per abiejų gimtadienį – šį sutapimą įprasmino 1980 m. Amsterdame rodytas performansas „Rest Energy“. „Jis truko vos keturias minutes, buvo pats trumpiausias o man atrodė, kad ilgiausias“, – prisiminė serbė. „Rest Energy“ – kūrinys apie absoliutų pasitikėjimą, kai tavo gyvybė priklauso nuo kito. Įspūdį sustiprino prie menininkų krūtinių pritaisyti mikrofonai, kad patys geriau girdėtų vis stiprėjantį savo širdžių plakimą.

Tarp tokių vardų, kaip Bruce Nauman, Laurie Anderson, Pina Bausch, Alejandro Jodorowsky M. Abramović paminėjo ir taivaniečių kilmės JAV menininką Tehching Hsieh. „Manęs kiti menininkai neįkvepia. Kodėl turėčiau įsikvėpti „iš antrų rankų? Einu į šaltinį – mane įkvepia gamta. Bet yra vienas žmogus, kurį vadinu meistru. Tai Tehching Hsieh. Jis sukūrė penkis kūrinius, kurių kiekvienas truko metus. Tuomet aš paklausiau jo – o ką darai dabar? Jis atsakė – darau gyvenimą, gyvenu savo gyvenimą. Supratau, kad jis patyrė transformaciją – pasiekė aukščiausią žmogui įmanomą stadiją“, – susirinkusiems Kaune pasakojo menininkė. Anot jos, tikrąjį zen pasieki tik darydamas sunkius dalykus, nes daryti tai, kas patinka, labai paprasta. Nebijoti tyrinėti, nebijoti klysti – tokie, rodosi, paprasti patarimai neturėtų būti praleisti pro ausis, jei nori daugiau nei šimto procentų. O stengtis, anot M. Abramović, reikia 150-čiai.

Nors savo kūriniuose tyrinėja svarbias, sudėtingas, neretai sunkias temas, šaltas protas ir sveikas humoro jausmas šiai kūrėjai itin svarbūs. „Man septyniasdešimt šešeri, gal prisėsiu“, – paskaitą pradėjusi stovėdama po kurio laiko nusprendė menininkė, gebėjusi lengvai pasišaipyti ir iš „neklausančių“ skaidrių. Meistrystę juokauti ji paminėjo ir kalbėdama apie Joną Meką, kurį pavadino tiesiog  nuostabiu žmogumi. „Pasaulį dalinu į dvi dalis – originalieji ir tie, kurie šiuos seka. Jonas Mekas buvo tikrai originalus“, – šią M. Abramović mintį publika palydėjo ovacijomis.

Matyt, norinčių ir svajojusių buvo dešimtys, jei ne šimtai, tačiau garsenybės autografus gauti ar su ja nusifotografuoti pavyko tik tiems, kurie lankėsi parodos „Būties atmintis“ atidaryme antradienį. Tiesa, po ketvirtadienio vakarą vykusios paskaitos keli atkakliausieji galėjo užduoti rūpimus klausimus. Kaune šiuo metu viešinti menininkė iš Ukrainos teiravosi, kaip pradėti kurti patyrus didelį skausmą. M. Abramović išsitarė po Balkanų karo jautusi didelę gėdą ir buvusi itin sukrėsta – tuomet negalėjusi kurti dvejus metus, tiesiog buvo per daug sunku: „Norint netapti laikraščiu, kuris rytoj bus pasenęs, reikia laiko suvirškinti informaciją, kad galėtum sukurti paveikų meno kūrinį, kuris kalbėtų ne tik apie konkretų karą, karą Ukrainoje, bet karą apskritai“. Čia menininkė paminėjo savo kruviną performansą „Balkan Baroque“, 1997 m. Venecijos bienalėje apdovanotą auksiniu liūtu.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ proga galerija „Meno parkas“ pristato meno pasaulio ikonos, performanso menininkės Marinos Abramović parodą „Būties atmintis“, kuri Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) veikia nuo kovo 30 iki liepos 31 d. Ekspozicijoje, kurią sudaro vaizdo ir garso instaliacijos, galima susipažinti su menininkės kūrybine biografija, jos garsiuoju Manifestu bei unikaliu kūrybos Metodu, taip pat pamatyti interviu su autore ir kitą dokumentinę medžiagą, įsigyti specialiai šiai progai lietuvių kalba išleistą iki šiol išsamiausiai Abramović kūrybą pristatantį katalogą „Valytoja“ („The Cleaner“).

Nuotr. autorius Martynas Plepys

by Sandra