Aktualijos

Ukraine! Unmuted: šiuolaikinis Ukrainos menas Kaune – Europos kultūros sostinėje 2022

Rudenį Kaune vyks šiuolaikinio Ukrainos meno trienalė „Ukrainian Cross-Section 2022. Ukraine! Unmuted”. Šiuolaikinių menininkų darbus pristatantis projektas apims ir diskusijas, ir esė knygą. 

Šiuolaikinio Ukrainos meno trienalė „Ukrainian Cross-Section” prasidėjo kaip mėginimas atskleisti, koks Ukrainos menas buvo ir yra, leidžiant kalbėti pačiam menui. „Ukrainian Cross-Section” idėja – pristatyti šiuolaikinį Ukrainos meną auditorijai už Ukrainos ribų. 

Penktoji trienalė „Ukrainian Cross-Section 2022. Ukraine! Unmuted” vyks 2022 m. rudenį Kaune (Lietuvoje). Projekte pristatomi Ukrainos menininkų darbai. Trienalę kuruoja Vlodko Kaufman, Serhiy Petlyuk ir Oksana Forostyna, trienalės vadovė – Lida Savchenko-Duda. 

„Ukrainiečių balsai tapo geriau girdimi žmonėms atkreipus dėmesį į sprogimus ir įsijungus garsą. Karas yra kaina, kurią Ukraina sumokėjo, kad atsidurtų ne tik viso pasaulio žurnalistų, bet ir kultūros institucijų bei išsilavinusių sluoksnių dėmesio centre – žmonių, formuojančių meno kanoną, kuriančių ir griaunančių hierarchijas bei deklaruojančių vieną ar kitą kultūros reiškinį esant įdomų ir vertingą arba pasmerktą užmarščiai. Ukrainos menininkai turi savo skalę, pagal kurią skirsto laikus į gerus ir blogus: dažniausiai klestėjimo laikotarpiai – tai pauzės tarp karų ir represijų. Ir tą laiką jie deramai išnaudojo, ypač per pastaruosius 30 metų. Nors, nepaisant visų kliūčių, ukrainiečių menas organiškai įsipynė į bendrą Europos kultūros audinį, jis liko vadinamojoje aklojoje zonoje – visada esantis, bet nematomas. „Ukrainietiškas pjūvis“ – tai apžvalga to, kas negalėjo būti išgirsta tarp skaidrių sienų ar pamatyta anapus optinių iliuzijų. Tai apžvalga to, kas priartina supratimą,“ – rašoma parodai „Ukraine! Unmuted“ skirtame kuratorių tekste.  

„Ukrainian Cross-Section 2022“ susideda iš kelių dalių. Buvusiame Kauno centriniame pašte įsikūrusioje kūrybinėje kultūrinėje erdvėje „CulturEUkraine“ veiks paroda. Parodos „Ukraine! Unmuted“ tema bus nagrinėjama diskusijose su Ukrainos ir užsienio pranešėjais bei dvikalbiame ukrainiečių ir anglų kalbomis parengtame ukrainiečių meno kritikų, filosofų ir rašytojų tekstų rinkinyje. Ypatingas dėmesys skiriamas kolonializmo kontekstui ir kai kurių išskirtinių XX–XXI a. Ukrainos meno reiškinių reinterpretacijai ir aktualizavimui. Organizacija „Kaunas 2022“ inicijavo „Ukraine! Unmuted“ skirtas meno rezidencijas, kuriose Ukrainos menininkai 2022 m. galės praleisti dirbdami prie savo projektų Kaune.  

Trienalę remia „Kaunas 2022“ (Lietuva) ir ZMIN fondas (orig. Фундація ЗМІН) (Ukraina). 

Idėja kilo daugiau nei prieš dešimtmetį Lvive, vienos iš kultinių šio miesto ir Ukrainos kultūros institucijų, meno asociacijos „Dzyga“, aplinkoje ir buvo plėtojama bendradarbiaujant su partneriais iš Liublino – fondu „Trans Kultura“. Viskas prasidėjo nuo siekio suvokti ir apibrėžti ukrainietiškumą šiuolaikiniame mene ir suteikti susitikimo vietą kūrėjams, laikantiems Ukrainą ne tiesiog teritorija, bet „svarbia savo teritorija“ – teritorija, kurioje bendraujama, patiriama ir keičiamasi. 

„Pjūvis“ yra kuratorinis projektas. Šiandien „Ukrainian Cross-Section” idėją plėtoja Ukrainos nevyriausybinė organizacija Šiuolaikinio meno institutas (orig. Institute of Actual Art) ir savivaldybės įstaiga Kultūros strategijos institutas (Institute of Actual Art, CSI). 

Dar 2010 m. surengta pirmoji trienalė buvo bandymas suvokti Ukrainos šiuolaikinio meno tapatybę. Vėliau, 2013 m., savianalizė tapo centrine Liubline vykusio projekto „Lyman“ ašimi. Kaip Europos kultūros sostinės programos dalis, 2016 m. organizuota trienalė „reCREATION“ vyko Lvivui skirto mėnesio Vroclave metu – ją sudarė paroda, Ukrainos medijų meno retrospektyva bei performansai. Joje buvo apmąstoma meno būklė Ukrainoje karo ir pokyčių akivaizdoje. 2019 m. Kultūros kongreso Lvive metu surengtas „Ukrainian Cross-Section” buvo proga kritiškai pažvelgti, kuo Ukrainos menas galėtų būti įdomus pasaulinei auditorijai. 

Trienalėse dalyvauja menininkai iš įvairių Ukrainos miestų. Atskaitos taškas – Ukrainos mene vykstančių transformacijų procesai, pastebimi per medijas, nagrinėjamas temas, diskursus, interpretacijas, vardus, (ne)kintančias tradicijas ir eksperimentus. Nuo 2010 m. „Ukrainian Cross-Section” pristatė 172 meno projektus ir 123 autorių bei menininkų grupių darbus iš Lvivo, Kyjivo, Chersono, Užhorodo, Charkivo, Odesos, Ivano Frankivsko, Irpinės, Sudova Vyšnios, Drohobyčo, Dnipro, Černivcių, Lucko, Čerkasų, Zaporižios, Donecko, Vinycios, Sumų ir Poninkos. 

_______ 

Šiuolaikinio meno institutas Lvive yra ne pelno siekianti organizacija, skirta plėtoti, skatinti ir populiarinti šiuolaikinį meną. Institutas bendradarbiauja su tokiais projektais, kaip „Ukrainian Cross-Section”, Šiuolaikinio meno savaitė, Performanso dienos Lvive, Performanso mokykla, „Transgresijos“ ir kitais. 

Kultūros strategijos institutas Lvive yra savivaldybės įstaiga, įsteigta koordinuoti 2025 m. Lvivo kultūros plėtros strategijos įgyvendinimą ir stebėseną. Kultūros strategijos instituto misija – analitinė parama kultūros srityje veikiančioms institucijoms ir iniciatyvoms, stiprinant ir puoselėjant Lvivo kultūros centrų institucinius gebėjimus ir potencialą. https://isc.lviv.ua/en/ 

„Virmenska 35“ yra 1998 m. Lvive įkurta nepriklausoma ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas yra skatinti įvairių šiuolaikinio meno krypčių vystymąsi, įskaitant vizualiuosius menus, muziką, literatūrą, teatrą, kiną ir multimedijas. Organizacija siekia stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kultūros srityje ir įgyvendinti visuomenės socialinius bei kultūrinius interesus. 

ZMIN fondas yra privatus ukrainiečių fondas, įsteigtas siekiant sustiprinti veiksmingą pokytį visuomenėje ir tvarų vystymąsi. Fondo vizija – aktyvi, įtrauki pilietinė visuomenė, reaguojanti ir gebanti suvienyti jėgas vardan geresnio rytojaus. https://www.zmin.foundation/eng/home-eng 

Kaunas 2022 yra organizacija, atsakinga už programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ įgyvendinimą. Ji siekia suvienyti kultūros organizacijas ir kūrėjus Kauno regione, Lietuvoje ir Europoje bendram tikslui: įtraukiant vietos gyventojus ir įvairių sektorių partnerius atskleisti Europos kultūrų įvairovę ir vietos tapatybę joje. https://kaunas2022.eu/en/ 

by Sandra

Rugpjūtį „Kaunas 2022“ vasaros scenoje – orkestrai, elektronika ir lietuviškos „Vestuvės“ 

Su kiekviena diena vis artyn ruduo ir renginių po stogu sezonas, tad kiekviena diena – tai gera proga pasimėgauti muzikos garsais ir kultūra po atviru dangumi. Jau ketvirtą mėnesį Kauno Rotušės aikštėje veikianti „Kaunas 2022“ vasaros scena per rugpjūtį pasiūlys daugiau nei tuziną renginių. Programoje – ir premjeros, ir tarptautinės bičiulystės, ir ypatingas vakaras, dedikuotas karo krečiamai Ukrainai. 

Pirmąkart viešai – Monikaze su orkestru  

„Tai yra koncertas, kurio laukiu nuo gruodžio, kuomet pirmą kartą pamačiau „Laws of Distraction“ ištrauką. To užteko, kad suprasčiau, jog tai bus išskirtinis projektas. Įrašas atėmė žadą, o Kaune „Laws of Distraction“ pirmą kartą bus sugrotas gyvai prieš auditoriją. Šio renginio nevalia praleisti – čia didžiausia vyšnia ant Vasaros scenos torto“, – intriguoja „Kaunas 2022“ Vasaros scenos renginių prodiuserė Eglė Aleksandravičiūtė, kalbėdama apie rugpjūčio 5-ąją Kauną ištiksiančią muzikinę dovaną. Po Monikaze slapyvardžiu besislepianti Monika Zenkevičiūtė – šiemet Metų elektroninės muzikos atlikėjos apdovanojimą MAMA pelniusi kūrėja, dominanti vis platesnį melomanų ratą. „Laws of Distraction“ – tai solinė jos programa, atliekama su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru.  

„Kaunas 2022“ Vasaros scena tradiciškai atidaroma dar iki savaitgalio – ne išimtis ir rugpjūčio pradžia. Jau ketvirtadienį, rugpjūčio 4 d., Rotušės aikštėje laukia įstabus vakaras su mūsų šalyje gyvenančia latve Dana Indāne-Surkiene. Ji – vokalistė, laisvo improvizacinio dainavimo atlikėja, kurios kūrybinis muzikinis gyvenimas prasidėjo ankstyvoje vaikystėje ir per dešimtmečius pasireiškė įvairiuose tarpdisciplininiuose muzikos ir teatro meno projektuose. Išskirtiniame koncerte kauniečiai ir miesto svečiai išgirs subtilią, užburiančią ir vidinės ramybės teikiančią muziką bei poeziją iš atlikėjos albumo „Gaidību dziesmas / Songs of Mother and Field“. 

Rugpjūčio 6-ąją Vasaros scenoje – jaunoji lietuviška alternatyva. Vakaro garso takelį kurs artistiškumu ir vokalo diapazonu išsiskirianti viena įdomiausių atlikėjų šiandieninėje lietuviškosios muzikos scenoje Godo Yorke (Goda Sasnauskaitė), indie ir post punk žanrus pinantis iš solinio projekto grupe tapęs „Gruodis“ bei greitą gitarinį šokį propaguojantys „Orai“.   

Artėjant Žolinei – portugališkas ir tautiškas vakarai 

Greičiausiai nedaugelis žino, kad tarpukariu ambasadomis knibždėjusiame Kaune šiandien veikia Portugalijos konsulatas. Šios šalies garbės konsulo Daliaus Raškinio ir Lisabonoje veikiančio Camões instituto kvietimu Rotušės aikštėje rugpjūčio 11 d. koncertuos projektas „Lavoisier“. Duetas save pristato prancūzų mokslininko Antoine Laurent de Lavoisier citata: „Gamtoje nėra praradimų, nėra kūrybos – tik transformacija“.  Portugalai taip pat remiasi tropikalizmo idėjomis ir kviečia muziką suvokti ne tik kaip individualumo išraišką, bet ir kaip bendrą susivokimą ir buvimą pasaulyje, kuriame gyvename čia ir dabar.  

Pasitinkant ilgąjį Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 12 d., Kauno širdyje netrūks įvairių epochų ir požiūrių. Rotušės aikštėje koncertą surengs Klaipėdos jaunimo teatre susibūrusi grupė „Graži ir ta galinga“. Merginos klausia – kas bendra tarp renesansinės gražuolės, rašytojos su skarele ir sovietinės herojės? Jos trys, pasikvietusios dar būrį draugių, veržiasi ant scenos, kad papasakotų visiems, ką reiškia būti moterimi Lietuvoje, ir nukeltų ne tik į skirtingus istorinius laikotarpius, bet ir į skirtingus moters gyvenimo tarpsnius, suskambančius vis kitu muzikos stiliumi.  

Lietuviškos „Vestuvės“ ir viešnios iš Vokietijos  

„Teatras be „Vestuvių“ – ne teatras. Vokiečiai turi Bertolto Brechto „Vestuves“, lenkai – Witoldo Gombrowicziaus ir  Stanislawo Vyspianskio. Na, o mes irgi turime – OKT „Vestuves“, – po spektaklio yra sakęs režisierius Oskaras Koršunovas. Nors paremtas B. Brechto pjese, lietuviškasis pastatymas yra unikalus, esminė medžiaga statant spektaklį – jį kūrusių menininkų asmeninė patirtis bei juos supanti tikrovė. Aktoriai žaibiškai reaguoja į nuolatos visuomenėje kintančius įvykius, todėl kaskart žiūrovų laukia vis kitoks vakaras – aktualus, kupinas atpažįstamų situacijų ir įtraukiantis. Kaunietiškoji „Vestuvių“ versija – rugpjūčio 18 d. Rotušės aikštėje. 

Rugpjūčio 19 d. Kaune pirmąkart pasirodys Miuncheno merginų duetas „Umme Block“. Jų viešnagė – „Kaunas 2022“ draugystės su svarbiu pietų Vokietijos festivaliu „Nürnberg Pop Festival“ rezultatas. Unikalus dueto skambesys – tai vokalas, analoginiai sintezatoriai, elektrinė gitara ir ritmo mašinos. Visa tai kuria dramatišką, melancholišką, svajingą garso takelį, kurio pulsuojantis ritmas nepalieka abejingų ir kviečia alsuoti pilnais plaučiais.  

Kaune mylimos matematinio roko grupės „jautì“, Vasaros scenoje koncertavusios birželį, vokalistas Džiugas Širvys rugpjūčio 20-ąją pristatys solinę savo kūrybą. Atlikėjas nevengia 8-ojo dešimtmečio įtakos, populiarioji muzika jo kūriniuose subtiliai derinama su country ir alternatyva. 

Ukrainos nepriklausomybės dienai – jautrus koncertas 

Trečiadienį, rugpjūčio 24 d. Kauno Rotušės aikštė nusidažys mėlyna ir geltona spalvomis. Čia įvyks Ukrainos Nepriklausomybės dienai skirtas koncertas. Vasaros scenoje gros smuiko ir bajano duetas iš Ukrainos „YeS Duet” ir VDU Kamerinis orkestras (Vyr. dirigentas Vytautas Lukočius).  

Koncerto programoje skambės ukrainiečių kompozitorių kūriniai, žymių klasikų A. Vivaldžio, J. S. Bacho kūryba bei specialiai „YeS Duet“ koncertiniam turui per Lietuvą kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurtos kompozicijos smuikui, bajanui ir kameriniam orkestrui. Šis renginys yra „Kaunas 2022“ solidarumo išraiška karą išgyvenančiai Ukrainai. Projekto iniciatyva Kauno centriniame pašte nuo kovo veikia centras „CulturEUkraine“, skirtas karo pabėgėliams, siekiantiems tęsti pamėgtas kūrybines veiklas ar pradėti naujas.  

Kaune – bičiuliai iš Estijos 

Po mažiau nei dvejų metų Europos kultūros sostinės titulu pasipuoš senas Kauno bičiulis, Estijos miestas Tartu. Ar esate girdėję, kad kadaise Kaune veikė restoranas „Tartu“, o Kauno vardu pavadinta vieta – Estijoje? Ilgus metus vyksta ir meniniai bei kultūriniai miestų mainai. Šias tradicijas pratęs net du vasaros pabaigos koncertai.  

Rugpjūčio 25 d. Rotušės aikštėje viešės jaunosios kartos estų atlikėja Anna Kaneelina su grupe. Jos prieš trejus metus išleistas debiutinis albumas sužavėjo publiką, kaip ir nežemiškas Annos sceninis įvaizdis bei originalūs saviraiškos būdai. Drąsiai dalindamasi savo vidiniu pasauliu atlikėja į muziką išlieja tiek gyvenimo skausmą, tiek grožį. 

Rugpjūčio 26 d. „Kaunas 2022“ vasaros scenoje – Estijos scena besidomintiems gerai pažįstamo Jonas Kaarnamets laikas. Jis žinomas kaip alternatyvaus pop grupės „Frankie Animal“ vienas įkūrėjų, o solinę kūrybą, kurioje tamsioji elektroninės muzikos kūryba dera su šiuolaikiniu pop skambesiu, pristato jonas.f.k slapyvardžiu.  

Visi „Kaunas 2022“ vasaros scenos renginiai – nemokami. Koncertai ir kiti įvykiai Kauno rotušės aikštėje suplanuoti iki rudens.  

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.

by Sandra

Savaitgalį Vilkiją žadins būgnų garsai, J. Didžiulis, teatras ir lazerių šou

„Kelkis ir judėk“. Taip pavadinta šventė šeštadienį vyks Kauno rajone, Vilkijoje – vienoje iš šiuolaikinių Kauno rajono seniūnijų. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Šiuolaikinės seniūnijos“ finaliniai renginiai šiemet vyksta visame Kauno rajone, o į Vilkiją organizatoriai kviečia tuos, kurie mėgsta energingos muzikos rimtus, žavisi perkusija ir nori pažadinti savyje miegantį vaiką. 

Liepos 23 dieną Vilkijos šventėje ,,Kelkis ir judėk“, kuri vyks nuo ryto iki vakaro, bus pristatyta antroji skulptoriaus Marijaus Gvildžio kinetinė skulptūra, šeimas džiugins „Labaiteatro“ spektaklis „Kai užaugsiu, būsiu“, tarp žiūrovų vaikštinėjantys mimai, vyks paplūdimio tinklinio varžybos, interaktyvus būgnų šou. Vakarą užbaigs Jurgio Didžiulio koncertas. Renginį remia Kauno rajono savivaldybė bei Vilkijos seniūnija.  

Būgnai, lazeriai, skulptūra, J. Didžiulis ir V. Diawara  

Šventės režisierius Donatas Medzevičius prie bendruomenės veiklų „Šiuolaikinių seniūnijų“ programoje prisijungė pernai. Tuomet Vilkijoje buvo surengtas pirmasis bendruomenės renginys, o šiemet – finalas. 

„Pernai sugalvojome, kad šventės vedėjas – iš Vilkijos herbo nužengęs Juozapas. Identiškai jį atkartojome. Tad Juozapas grįžta šiemet, lydimas būgnų ritmais ir jis į šventę atplauks keltu „Vilkynė“. Šventėje bus nemažai perkusijos – ji skambės ir Vilkijos kelte, kelios valandos bus skirtos būgnų ratui. Žmonės, besikeldami keltu, galės prisijungti prie grojančių būgnininkų, pabūgninti  ir gal likti tame rate. 

Interaktyvus būgnų šou vyks scenoje, kur įsijungti žiūrovus kvies perkusistas iš Klaipėdos Jotvilas Švirinas. Būgnas yra pradžios garsas. Šiemet mes tai akcentuojame – skambesys, būgnas, jo vibracija kviečia liestis, paliesti, keltis ir judėti. Visa šventės programa yra interaktyvi, kad žmonės galėtų ne tik stebėti, bet taptų renginio dalimi. 

Po būgnų šou – interaktyvus žaidimas-spektalis „Kai užaugsiu – būsiu, kurį pristato „Labaiteatras“, – kalbėjo D. Medzevičius. 

Spektaklio metu žiūrovai kviečiami įsikūnyti į pasirinktą specialybę: aktoriaus, mokslininko ar gaisrininko ir patirti ją per muziką ir žaidimą: „Žinoma, tai galbūt labiau tinka šeimoms. Tačiau ne tik. Juk kiekvienas turime savo vidinį vaiką, kurį ir kviesime išlaisvinti“. 

Renginio metu pasirodys Viktoras Diawara su savo įkurtu muzikos projektu „Afrodelic“, apjungiančiu skirtingus pasaulius, kultūras ir laikmečius. 

„Prieš reginio finalą koncertuos Jurgis Didžiulis. Tai muzikantas, kuris eina į žmones ir jo pasirodymas neapsiriboja scena. Jurgis kvies žmones – tiesiogine prasme – keltis, pajudėti, padainuoti kartu. Jo performansai yra įkvepiantys, motyvuojantys ir tai, ką jis daro, yra unikalu, lankstu“, – sakė D. Medzevičius. 

Šventės finalas – Vilkiją nuspalvinsiantys lazeriai. Jų „šokis“ derės ir su Vilkijai sukurta daina „Kelkis ir judėk“, kuri taip pat skambės renginio pabaigoje. Joje, pasak režisieriaus, atsispindi esminiai Vilkijos ženklai ir dabartis. Po visko šventės dalyviai dar bus kviečiami pasilikti vakarinėje diskotekoje. 

Įtrauks vietos žmones 

Kaip sakė D. Medzevičius, šiuolaikinė seniūnija yra ta, kuri nebijo priimti kitokį, nei mažuose miestuose bei miesteliuose įprastą švenčių ir renginių turinį: „Ne tokį, kokį jie miestelių šventėse įpratę matyti, o platesnio požiūrio.  

Man šiuolaikiškumas asocijuojasi su savo ribų plėtimu. Kai man sako, kad pas mus tokie žmonės, aš sakau, kad ne. Nes žmonės yra visokie. Ir jei mes pateiksime kitokį –įdomesnį – turinį, žmonės su juo susipažins, o kitą kartą bus dar įdomiau ateiti.“ 

Lygindamas pernai ir šių metų šventes režisierius akcentavo, jog pernai tiesiogiai veiklose scenoje dalyvavo ir patys Vilijos žmonės, vietos meno kolektyvai. Tuo tarpu finaliniam renginiui scena atiduota profesionalams, tačiau tokiems, kurie į interaktyvias veiklas įtrauks ir vietos žmones. 

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas kultūrai ir „Kaunas 2022“  regioninių partnerysčių koordinatorius Lukas Alsys sako, kad, kalbant apie Vilkiją, čia įdomiausia yra Nemunas, keltas „Vilkynė“ ir L. Amstrongo amfiteatras. 

„Ten ir bus visa renginio širdis. Žodžiais to nenupasakosi, tą reikia pamatyti, pajusti – Nemuną ir visą idilę. O kartu su Jurgiu Didžiuliu, manau, judės visa Vilkija“, – kalbėjo L. Alsys. 

„Šiuolaikinės seniūnijos“ tapo gyvenimo būdu 

„Šiuolaikinės seniūnijos“ Kauno rajone vyksta jau ketvirtus metus.   

„Pernai ir šiemet projektas jau įgauna tokį veidą, kokį mes tikimės matyti toliau. Kai mes kalbame apie bendruomenių menus, pradžioje skeptikų būna daugiau, nei entuziastų. Nežinau, nuo ko tai priklauso – ar nuo mūsų būdo, nuo tradicijų ar nuo kažko kito.  

Bet bendruomenių menas žmones sujungia, jie laukia ir jiems patinka. Patinka naujas Vilkijos šūkis, daina, naujos erdvės, kurias formuoja rajono savivaldybė. Manyčiau, kad tikslą pasiekėme“, – kalbėjo L. Alsys.  

„Šiuolaikinės seniūnijos“, sakė L. Alsys, tapo kultūros filosofija, žmonių gyvenimo būdu: „Šiuolaikinė seniūnija suponuoja, kad čia vyksta kažkas daugiau, nei įprastas gyvenimas ir man atrodo, kad šitas projektas įrodė: kartu su vietos žmonėmis, su rajono savivaldybės atstovais, su „Kaunas 2022“ galime tai sukurti. Sukurti daugiau, nei kasdienis gyvenimas, o meninės ir kultūrinės intervencijos kasdieninį gyvenimą labai pakeitė. 

Žmonės reaguoja, reiškia savo nuomonę, ko tikisi iš to kultūrinio gyvenimo. Pats svarbiausias dalykas – jie patys aktyviai inicijuoja kultūrinius projektus, susitikimus, bendruomenių susibūrimus.“ 

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje. 

Teksto autorė Jurgita Lieponė
Nuotraukų autorius Andrius Aleksandravičius

by Sandra

„Kaunas 2022“ komanda nustebino europarlamentarus: to dar nesame matę

Kaunas – Europos kultūros sostinė pritraukia vis daugiau dėmesio ir vizitų iš užsienio. Liepos 18–20 d. miestas sulaukė garbingų svečių – Kaune lankėsi Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto narių delegacija, kurie susitiko su Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybės atstovais ir „Kaunas 2022“ programos rengėjais.

Šešių europarlamentarų delegacija Kaune svečiavosi tris dienas – mieste jie ne tik dalyvavo vizituose, bet ir savo akimis pamatė nemažą dalį vykstančių renginių bei parodų. Anot EP Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkės S. Verheyen, svarbiausias buvo palikimo klausimas – kas laukia miesto Kultūros sostinės metams pasibaigus.

„Norėjome ne tik patikrinti skaičius ar faktus, bet ir pamatyti ilgalaikes perspektyvas. Įsitikinome, kad į Kauną ne tik atvyksta pasaulinio garso menininkai, bet ir dirbama ties miesto tapatybės, bendruomenės, jaunųjų kūrėjų įtraukties klausimais. Smagu matyti, kaip prie projektų prisijungia vietos bendruomenės, privatus ir viešasis sektoriai. Labai svarbu, kad į projektą būtų įtraukti vietos žmonės, kad kultūra išsivystytų iš pačios bendruomenės, neštų džiaugsmą, skatintų prisijungti“, – pasakojo S. Verheyen.

Savo kalboje pirmininkė akcentavo ir Kauno rajone vykstančius renginius, laivą-žemkasę „Nemuno7“, modernistinę Kauno architektūrą, buvusių ir esamų Europos kultūros sostinių įsitraukimą į programą.

Delegacijos narius taip pat sužavėjo, kad miestas nebijo papasakoti istorijų, kurios dažnai nepasiekia viešumos. „Nutylimos istorijos, skaudūs miesto likimo vingiai taip pat turi būti išgirsti“, – teigė N. Kizilyürekas.

Kaune ir Kauno rajone renginiai vyksta ne tik šiais metais – programa kartu su vietos bendruomenėmis kuriama jau penkerius metus. Kaune rajone vyksta Šiuolaikinių seniūnijų renginiai, mikrorajonuose gyventojus džiugina festivaliai ir tarptautinio dėmesio susilaukęs projektas „Kultūra į kiemus“. „Kaunas 2022“ programa siekia atgaivinti bei naujomis kultūros traukos vietomis paversti ir įvairius objektus bei erdves – Kauno rajone atidarytas viešo meno maršrutas „Smaragdo kelias“, parodų erdve paverstas laivas-žemkasė „Nemuno 7“. Buvusiuose Kauno pašto centriniuose rūmuose veikia Ukrainos menininkams bei kūrybininkams skirta erdvė „CulturEukraine“, organizuojanti susitikimus, parodas, tapusi atviros bendradarbystės centru.

Europarlamentarų dėmesį patraukė ir Kauno Mitinis Žvėris

Didelį įspūdį europarlamentarams paliko Mitinis Kauno Žvėris. Sukurtas pačios bendruomenės ir tapęs miesto mitu bei talismanu, Mitinis Kauno Žvėris neatsiejamas nuo „Kaunas 2022“ programos. Jis vienija ir tris pagrindinius kultūros sostinės renginius – programą atidariusį „Sukilimą“, pavasario pabaigoje miestą užplūdusią „Santaką“ bei rudenį įvyksiančią „Sutartį“. Mieste taip pat galima pamatyti Mitinio Žvėries skulptūrą, kurios dizainą sukūrė Darius Petreikis, keramiko doc. Remigijus Sederevičius pagamintą mitinės būtybės dantį, o Kauno pilies prieigose išgirsti Žvėries knarkimą.

„Dar nesame matę  mito, susijusio su Europos kultūros sostine. Manau, kad tai puikus būdas įtraukti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius“, – pasakojo S. Verheyen. „Labai įdomu ir tai, kad po daugelio metų žmonės šį mitą prisimins kaip savą, galbūt net nežinodami, kad jis sukurtas Europos kultūros sostinės metais.“

Renginiai tęsis ir pasibaigus Europos kultūros metams Kaune

Anot „Kaunas 2022“ rinkodaros ir komunikacijos vadovo Mindaugo Reinikio, Kauno rajonas išaugo į šiuolaikinę kultūros sostinę, todėl net ir pasibaigus kultūros sostinės metams, gyventojai ir toliau džiaugsis aktyviu kultūriniu gyvenimu. Tarp ateityje planuojamų tęsti renginių – „Laimės diena“, šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“, Europos kultūros sostinės forumas, bendruomenių programa „Fluxus Labas!“, „Nemuno7“ ir kitos iniciatyvos bei renginiai.

Iki metų pabaigos „Kaunas 2022“ pakvies dar ne į vieną renginį ar parodą. Likusius mėnesius kauniečius ir miesto svečius džiugins tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“, „Istorijų festivalis“, landšafto dizaino festivalis „Magenta“, „Fluxus festivalis“, duris atvers Yoko Ono retrospektyva „Laisvės pažinimo sodas“, o renginius užbaigs paskutinė trilogijos dalis „Sutartis“.

EP Kultūros ir švietimo komiteto delegaciją sudarė pirmininkė S. Verheyen (Europos liaudies partija, Vokietija) ir EP nariai Niyazi Kizilyürek („Kairė“, Kipras), Marcos Ros Sempere (Socialistai ir demokratai, Ispanija), Tomasz Frankowski (Europos liaudies partija, Lenkija), Maria Walsh (Europos liaudies partija, Airija) ir Irena Joveva („Atnaujinkime Europą“, Slovėnija).

Nuotr.autorius Gražvydas Jovaiša

by Sandra

Kaune įvyks restauruoto lietuviškos kino klasikos filmo „Mano mažytė žmona“ premjera

Liepos 21 d., ketvirtadienį, 22:30 val., Lietuvos kino centras kviečia į nemokamą restauruoto ir šiuolaikiniams kino ekranams pritaikyto lietuviškos kino klasikos filmo „Mano mažytė žmona“ (rež. Raimundas Banionis, 1985 m.) premjerą. Ji vyks – Kauno kino centro „Romuva“ lauko kine, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus kiemelyje (Vytauto pr. 52).

Filmą pristatys kino kritikas Gediminas Jankauskas. Nemokamus bilietus į šį seansą bus galima atsiimti „Romuvos“ kino centro kasoje, likus kelioms dienoms iki seanso. Filmas bus rodomas su subtitrais kurtiesiems ir neprigirdintiems, filmo pristatymas – su vertimu į gestų kalbą.

Kino kritikės Rasos Paukštytės teigimu: „1985 metais režisieriaus R. Banionio debiutinis ilgametražis filmas „Mano mažytė žmona“ į lietuvišką sovietmečio kiną sugrąžino miesto jaunimo temas, kurios kine nebuvo giliau tyrinėjamos nuo sėkmingiausių Algirdo Aramino filmų „Kai aš mažas buvau“ (1969 m.), „Maža išpažintis“ (1972 m.). Būtent miesto jaunimas, jo kasdienybė, problemos, svajonės R. Banionio filme tapo jo stiprybe ir išskyrė šį filmą iš tuometinio lietuviško kino konteksto.“

Restauruoto filmo premjera sutampa su šiemet režisieriaus R. Banionio minimu 65 metų jubiliejumi. „Mano mažytė žmona“ tai – jau trečiasis režisieriaus filmas, kurį restauravo Lietuvos kino centras. Prieš tai restauruoti darbai – „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (1991 m.) ir „Neatmenu tavo veido“ (1990 m.).

Po premjeros Kaune filmą galės išvysti ir kitų miestų žiūrovai rugpjūčio 3–4 d. Lietuvos kino centro rengiamų Lietuviškos kino klasikos dienų metu. Vilniuje, rugpjūčio 3 d., „Pasakos“ kino teatre filmą pristatys režisierius R. Banionis ir kultūros žurnalistė Jolanta Kryževičienė.

Filme vaidina Eleonora Koriznaitė, Saulius Balandis, Ingeborga Dapkūnaitė, Linas Paugis, Juozas Marcinkevičius, Arūnas Sakalauskas, Vytautas Paukštė, Eleonora Matulaitė, Antanas Barčas, Dalia Melėnaitė, E. Sedrisovaitė, Galina Dauguvietytė, Arnis Licitis, Regina Zdanavičiūtė, Vaclovas Blėdis, Tauras Čižas, Virginija Kelmelytė, Gražina Balandytė, Raimundas Banionis ir kt.

Kino juostą skaitmenino Lietuvos centrinis valstybės archyvas, vaizdo restauravimo darbus atliko lietuvių kino post-produkcijos studija „Madstone“, garso takelį restauravo kompozitorius Sigitas Mickis. Filmo restauravimo procese konsultuotasi su režisieriumi R. Banioniu ir operatoriumi Algimantu Mikutėnu.

Po pristatymo visuomenei filmas taps atviru demonstravimui visoje Lietuvoje suderinus leidimus su Lietuvos kino centru. Leidimą legaliam rodymui bei aukščiausios kokybės kopiją gali gauti bet kuri įstaiga, kultūros centras, nevyriausybinė organizacija, pasaulio lietuvių bendruomenės ar kita oficiali iniciatyvinė grupė.

Lietuvos kino centro pranešimas spaudai

by Sandra