Spalvingos Kaunas 2022 programos pristatymas – tarptautinėje turizmo parodoje Adventur
ADVENTUR – tarptautinė turizmo paroda, sausio 28-30 dienomis, parodų ir kongresų centre LITEXPO kviečia susitikti kelionių verslo atstovus bei keliavimo entuziastus ir kartu ieškoti naujų perspektyvų į vietos turizmo rinką ir tolimas, nepažintas tarptautines kryptis. Parodoje bus galima aplankyti ir Kauną reprezentuojantį stendą, kuriame įsikurs „Kaunas 2022” komanda, pristatanti „Europos kultūros sostinės” veiklas bei viešoji įstaiga „Kaunas IN“.
„Parodoje įsikūrusiame „Kaunas 2022” ir „Kaunas IN” stende lankytojai turės galimybę pažinti Kauną kaip šiuolaikinę sostinę, kuri kultūra alsuoja 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę”,– pozityviai kalbėjo viena „Kaunas 2022” atstovių, rinkodarės vadovė Gerda Titovė.
Parodos stendas bus ne tik informatyvi vieta, kurioje galėsite sužinoti apie plačią ir spalvingą „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022” programą – organizatoriai primena, kad 2022-aisiais miestas pakvies į daugiau nei 40 festivalių, per 60 parodų, beveik 250 scenos renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų) ir kvies klausytis virš 250 koncertų, tačiau čia galėsite interaktyviai, ir iš visiškai netikėtos perspektyvos, susipažinti su ikoniškąją modernizmo architektūra. Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai bus pristatyti per specialiai teatro dailininkių Aleksandros Jacovskytės ir Julijos Skuratovos kurtus kostiumus, kurie pirmą sykį buvo pristatyti didžiojo „Kauno – Europos kultūros sostinės” atidarymo šou metu.
Parodoje ADVENTUR įsikūręs stendas taps nevienintele vieta, kurioje galėsite išsamiau išgirsti apie Kauną kaip atraktyvią turizmo kryptį 2022-asiais – sausio 28 d., penktadienį, 13:00–14:30 val. parodos rėmuose vyks konferencija „Kaunas 2022 programos pristatymas turizmo sektoriui”. Jos metu, bus pristatyta Europos kultūros sostinės programa ir pagrindiniai akcentai, aktualūs turizmo sektoriui, planuojami turizmo srautai bei tendencijos. Renginyje „Kaunas 2022” atstovai pasidalins gerąja patirtimi bei pristatys galimybes, kurios, pasitelkus Kaunas 2022 programą, padės paskatinti turizmą ir įgyvendinti turizmo verslo poreikius.
Detali renginio programa žemiau:
Sausio 28 d., penktadienį, 13:00–14:30 val. tarptautinės turizmo parodos „Adventur“ metu, LITEXPO 5.3 salė, Laisvės pr. 5, Vilnius
Programa:
13.00-13.20 – Turizmo srautų prognozės | Tadas Stankevičius, „Kaunas IN“ direktorius.
13.20-14.00 – programos pristatymas. Kaip nepasiklysti 1 000 renginių programoje, kas svarbiausia, kur planuojami didžiausi srautai, kaip jiems ruoštis? | Dovilė Butnoriūtė, „Kaunas 2022“ tarptautinių ryšių vadovė.
14.00-14.30 – Nauja patirtis ir pridėtinė vertė turistams – speciali programa „Patirk Kauną“ ir turizmo sektoriaus įsijungimo galimybės | Gerda Titovė, „Kaunas 2022“ rinkodaros vadovė
Bilietai ir kita informaciją apie tarptautinę turizmo parodą ADVENTUR ČIA
Kitoks žvilgsnis į dizaino sprendimus versle: ne tik atveria galimybes, bet ir sprendžia problemas
Lietuvos maisto produktams Kinijos vartotojus pasiekti padedanti kompanija LITAO yra viena iš penkių, atrinktų dalyvauti unikalioje Flandrijos vyriausybės finansuojamoje „Dizaino inovacijų programoje 5X5® Kaunas“. Programos metu įvairių industrijų atstovai bendradarbiauja kartu su dizaineriais, integruodami dizaino mąstymą bei strategiją įmonėje ir įgyvendindami nestandartinius projektus. Arba – kaip nutiko pasaulio prekės ženklams Kinijoje padedančiai įsitvirtinti „LITAO“ – dizaineriai padeda ieškoti nestandartinių išeičių iš sudėtingų situacijų. Būtent tokioje situacijoje atsidūrė ir lietuvės Linos Bartusevičiūtės agentūra dėl pastaraisiais mėnesiais įsisiūbavusios Lietuvos ir Kinijos santykių krizės, kai darbas su šia rinka lietuviams atnešė daug nenumatytų išbandymų.
Septyneri metai atveriant Kinijos rinką Europos ir pasaulio ženklams
Tai, kas prasidėjo kaip pagalba suteikiant vertimo į kinų kalbą paslaugas susitikimų metu verslui, ieškančiam galimybių kiniškoje rinkoje, pamažu išaugo į gerokai sudėtingesnę ir daugiau resursų reikalaujančią veiklą, kurią 2015 metais Lina pavertė nuosavu verslu – LITAO konsultacijų įmone.
„Šiuo metu į Lietuvą grįžtu svečiuotis, o mano namai yra Šanchajuje – čia gyvenu jau tryliktus metus,“ – pasakoja L. Bartusevičiūtė.
Dar būdama paauglė Lina pradėjo savanoriškai dirbti įvairiose Europos jaunimo organizacijose, kur skirtingų mokymų metu labai aiškiai pajuto, kad Europa iš tiesų turi unikalų kultūrinį paveldą – apie kurį ir pasirinko kalbėti Kinijoje, padėdama pristatyti aukštos kokybės, europietišką gyvenimo būdą atspindinčius maisto ir gėrimų prekinius ženklus.
„Kinijoje nuo 2009-ųjų esu klientams organizavusi daugiau nei 1 000 verslo susitikimų, kuriuose dirbu ir kaip derybininkė, ir kaip tarpininkė, ir kaip vertėja. Sakyčiau, kad kiekvienas jų buvo labai sėkmingas. Gan greitai pamačiau, kas iš tiesų svarbu, kad įvyktų sėkmingas verslo ryšys tarp dviejų žmonių. Juk net derybinis susitikimas tarp dviejų CEO lietuvių nėra toks paprastas, o susidūrus skirtingoms kultūroms, situacijos paaštrėja, atsiranda daugiau nerimo. Supratau, kad sėkmingam susitikimui labai svarbu būti gerai pasiruošus: jeigu žinai, kaip save tinkamai pristatyti ir elgiesi pagarbiai, turi kantrybės bei rodai reikiamą dėmesį savo partneriui, tai dažnai jau yra 90 % sėkmės,“ – pasakoja verslininkė, kurios kompanija jau daugiau nei septynerius metus padeda Kinijos rinkoje įsitvirtinti ne tik Lietuvos, Europos, bet ir kitų pasaulio šalių verslams.
Kaip pastebi Lina, patirtis, kurią klientai parsiveža iš Kinijos, pasitarnauja ir vystant verslą savo namų rinkoje.
„Pavyzdžiui, jei Europoje taupome laiką ir stengiamės viską iškloti čia ir dabar, tai Kinijoje, atvirkščiai, turime investuoti savo laiką, kad derybų partneris su mumis jaustųsi patogiai. O jau tuomet, užsimezgus ryšiams ir išauginus pasitikėjimą, galime teikti pasiūlymus. Tad kai Europos verslininkai pamato, kaip sėkmingai toks darbo principas veikia Kinijoje, pradeda galvoti – o kodėl to neišbandžius ir savo namų rinkoje?“ – pasakoja Šanchajuje veikiančios lietuviško kapitalo įmonės savininkė ir vadovė.
Paslaugų dizainas – galimybė išsaugoti klientą
Nusprendusi dalyvauti dizaino inovacijų programos „5X5® Kaunas“ įmonių atrankoje, Lina gan aiškiai žinojo, kokios dizainerio pagalbos jos įmonei reikėtų: „Mūsų teikiama paslauga gali atrodyti miglota. Žmonės paprastai įsivaizduoja, kad eksportuoti – tai tas pats, kas perkelti, tarkime, puodelį iš vienos vietos į kitą. Ir viskas, eksportas įvyko. Bet iš tiesų toje puodelio kelionėje iki kitos šalies vartotojo yra tiek daug žingsnių, kad jų nepadarius, kyla galybė problemų. Mano patirtis rodo, kad nedaug įmonių supranta, kaip tą reikia daryti tinkamai. Todėl teikdami paraišką dalyvauti projekte, nusprendėme, kad mums būtų įdomiausia dirbti ties paslaugos dizainu – juolab kad „5X5® Kaunas“ esmė ir yra parodyti verslui, kad dizainas aprėpia gerokai daugiau nei vien produkto ar logotipo dizainą, bet gali būti taikomas ir kaip paslaugų bei verslo procesų dizainas“.
Į pagalbą prie šios užduoties stojo vienas iš nedaugelio paslaugų dizaino praktikų Lietuvoje – prekės ženklų ir paslaugų dizaino agentūros „Critical“ partneris, dizaino strategas Jonas Liugaila.
„Tokio tipo projektų kaip „5X5® Kaunas“ Lietuvos padangėje apskritai maža, o šis yra gan unikalus savo išgrynintais ir sustyguotais procesais. Man pasirodė įdomus tiek projekto formatas, tiek aktualus jo tikslas – kad verslai palengvintomis aplinkybėmis atrastų dizaino kuriamą pridėtinę vertę,“ – sako J. Liugaila, kuris yra ne tik dizaino praktikas agentūroje, bet ir Lietuvos dizaino asociacijos valdybos narys bei Tarptautinės dizaino tarybos viceprezidentas.
Pasak jo, paslaugų dizaino tema – viena tų, kurias jo agentūra atnešė į Lietuvos rinką, ir apie kurią verslas dar menkai žino.
„Paslaugų dizainas – tai verslo problemų sprendimo įrankis, kuriame didelis dėmesys tenka vartotojo patirčiai ir jos organizavimui. Žmogus santykyje su prekės ženklu visuomet kažką patiria. Vadinasi, tą patirtį galima suvaldyti, ją projektuoti. Kaip rodo JAV atlikti tyrimai, per 68 proc. vartotojų palieka prekės ženklus – t. y. atsisako paslaugų arba produktų – galvodami, kad tiems prekių ženklams jie nerūpi. Kad taip pasijustum, pakanka prekės ženklui neatsakyti į skambučius esant problemoms, uždelsti likviduoti gedimą ar pan. Vartotojo patirtis lems jo pasitraukimą. Todėl paslaugų dizainas, kaip bet koks kitas dizainas, problemų sprendimo ašimi laiko patį vartotoją ir „skausmo taškus“ identifikuoja ne per verslo, o per vartotojo prizmę – kur jis nusivilia ir kodėl. Būtent šiuo aspektu nusprendėme dirbti ir prie LITAO verslo – su jų paslaugos patirtimi, atpažįstamumu, sklandumu, nuoseklumu,“ – aiškina paslaugos dizainu užsiimančios agentūros bendrasavininkas.
Įtampa tarp Kinijos ir Lietuvos pakoregavo įmonės veiklos kryptį
Vis dėlto planus ir pirminius darbo eskizus pakoregavo įsižiebęs Lietuvos-Kinijos konfliktas, nemažai darbinių situacijų apvertęs aukštyn kojomis ir paskatinęs ieškoti kitų krypčių.
Kaip sako pati Lina, natūralu, kad esant krizei, pirmiausia atsisakoma rizikingų projektų: „Dirbant su Kinija, lietuviški produktai konkuruoja su globaliais prekiniais ženklais ir retai turi kainos pranašumą, todėl įmonėms tenka daug mokytis, kaip pristatyti savo produkto kilmės šalį, kaip sukurti unikalią produkto vertę ir t. t. Tad dabartinėje situacijoje verslas pasirenka daryti tai, kas jam paprasčiau – plėstis namų rinkoje arba saugiose Vakarų rinkose, gaminti privačios etiketės produktus pagal aiškiai suformuluotus užsakovo nurodymus. O gaila, nes parduodant savo prekinį ženklą, maržos daug didesnės, be to, ateinantys pinigų srautai gali sukurti daug sveikesnę verslo aplinką, nes už prekes mokama avansu, dažnai dar iki gamybos“.
Lina sako, kad analizuojant esamą situaciją, buvo apsvarstyti įvairūs variantai – nuo ėjimo į kitas rinkas iki visiškai naujo prekės ženklo kūrimo.
„Mano sukurtas modelis – kokie žingsniai turi būti praeinami, kaip dirbti su distributoriais ir lokalizuoti produktus – veikia bet kurioje rinkoje. Įvertinę įvairius scenarijus, vis dėlto apsistojome ties sprendimu išsaugoti LITAO pavadinimą. Lietuvos įmonėms pasiūlysime dirbti su Honkongo ir Pietų Korėjos rinkomis, o užsienio kompanijoms kursime supaprastintą paslaugų paketą,“ – sako verslininkė, prisipažindama, kad naujus iššūkius visada linkusi vertinti kaip naujas galimybes, o patyrusių „5X5® Kaunas“ projekto dizainerių pagalba leis verslo adaptacijos procesus praeiti sklandžiau ir sparčiau.
--
Flandrijos vyriausybės remiamą dizaino inovacijų programą „5X5® Kaunas“ įgyvendina Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius, „Designregio Kortrijk“ (Belgija, Flandrija) ir Kaunas 2022 kartu su partneriais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Lietuvos dizaino asociacija.
Visų penkių projekte dalyvaujančių įmonių ir dizainerių bendradarbiavimo rezultatai bus pristatyti šiemet spalio mėnesį vyksiančioje parodoje, kuri taps „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dizaino programos dalimi.
Kultūros Dokas – daugiau kultūrinių įspūdžių
Dar 2021 metų pabaigoje smalsiausieji kultūros mylėtojai susipažino su inovatyviu projektu, modernizuojančiu dalyvavimą kultūros renginiuose. Tai Kultūros Dokas – analogų neturinti lojalumo programa veikianti internetinės aplikacijos pagalba, kuria meno entuziastai vis dažniau pasinaudoja asmeniniame meno kelyje. Kultūros Dokas lieka ištikimas savo idėjai ir siekia apdovanoti kultūros puoselėtojus bei skatinti jų lojalumą sudarant galimybę sužaidybinti kultūros patirtį. Projektas veikia kaip virtualus kultūros dokumentas, leidžiantis fiksuoti savo kelionę kultūros renginiuose, rinkti bei kolekcionuoti kišeninę meno kūrinių galeriją, kaupti taškus ir juos keisti į vertingas dovanas.
Kaunui pasitinkant ilgai lauktą Europos kultūros sostinės titulą, Kultūros Dokas koja kojon eina išvien su šiais pokyčiais. Jei Beta versija kultūros mylėtojus pasitiko Kauno Bienalės bei parodos Magic Carpets Landed kontekste, tai sausio 22 dieną pilna Kultūros Doko versija prisijungs prie visos Kaunas 2022 programos. Kultūros Doko programoje dalyvaujančių kultūrinių renginių gausa pradžiugins ne tik esamus, bet ir naujus aplikacijos naudotojus, kurių lauks ir mūsų partnerių – Kauno bienalės dovanos. Vien atidarymo savaitgalį bus per 50 renginių!
Kultūros Doko dėmesio centre – ilgai po renginių išliekančių prisiminimų kūrimas. Tęsdami savo idėją, plečiant Kultūros Doko veikimo ribas, siūlome jums naujas kišeninės meno galerijos korteles. Šis žaidybiškas kortelių rinkimas ne tik padės tapti tikru meno kolekcionieriumi bei „įsivertinti“ ir palyginti su draugais savo „kultūriškumo“ lygį. Kuo dažniau lankysite meninius įvykius, tuo platesne meno kūrinių kolekciją galėsite džiuginti save bei artimuosius. Norėdami praplėsti kišeninį meno rinkinį, tą galite padaryti bekontakčiais kortelių mainais. Kviečiame surinkti netikėtus sakinius, pasirenkant jums patogų sudėtingumo lygį.
Kultūros Dokas yra pagalbininkas jūsų individualių meninių potyrių kelyje. Lankantis meno renginyje, nepamirškite atsiimti savo kišeninės galerijos eksponato, kuris leis iš kultūros renginių išsinešti vertingus suvenyrus, primenančius apie patikusius meno kūrinius bei jų autorius.
Kultūros Dokas yra Kaunas šiuolaikinė Europos sostinė 2022 dalis, šiuo metu glaudžiai bendradarbiaujantis su 13-tąja Kauno bienale bei MagiC Carpets Landed paroda. Jei dar neteko susipažinti su Kultūros Doko aplikacija, susipažinkite su aplikacija adresu https://www.kulturosdokas.lt/. Raginame jus pasinerti į fizinį-virtualų Kauno Europos kultūros sostinės meno pasaulį. Naudodamiesi šia programėle, kartu tobulinkite ir prisidėkite prie projekto sėkmės. Tą padaryti galite rašydami Kultūros Doko komandai, adresu [email protected]. Kiekvienas komentaras, kritika bei pasiūlymas nulems Kultūros Doko ateitį.
Pranešimą spaudai rengė Kultūros Doko komanda
Kontaktai pasiteiravimui:
Gytis Dovydaitis, Kultūros Doko koordinatorius, el. paštas [email protected], tel. nr. +37063086842
Aura Baltrušaitytė, Kultūros Doko komunikacijos tekstų autorė, el. paštas [email protected], tel. nr. +37065452891
Ugnė Stankevičiūtė, Kultūros Doko komunikacijos procesų vadovė, el. paštas [email protected] tel. nr. +37064674244
„Sukilimas“ išlaisvino Kauno Žvėrį: čia suplakė Europos kultūros širdis
„Gal ne tik įspūdingi skaičiai ir kiti faktai, bet visų drauge degančios akys yra įrodymas to, kad penkerius metus ruošta vizija įgavo kūną, o Kaunas – įkvėpimo judėti tolyn“, – nuaidėjus paskutiniams pirmosios Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalies „Sukilimas“ taktams bei ovacijoms sakė projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, pakvietusi visus tęsti šventę ne tik sausio 22-osios vakarą, bet ir visus metus bei visą ateinantį gyvenimą.
Stebint tūkstančiams Kauno centre susirinkusių žiūrovų – miestiečių, Kauno rajono bendruomenių, svečių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio, didžiausia Baltijos šalyse „Žalgirio“ arena virto iki šiol neregėto dydžio ekranu. Prieš didįjį startą sveikinimo žodžius Kaunui ir Kauno rajonui tarė svarbiausi mūsų šalies ir žemyno asmenys.
Vaizdo sveikinimą kauniečiams perdavusi Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen savo kalboje atsigręžė į tarpukario modernizmą, buvusį ne tiesiog architektūros stiliumi, o nauja Lietuvos ir jos žmonių ateities vizija, pagrįstą aiškiais siekiais, pažanga ir nepriklausomybe. EK Pirmininkė pabrėžė, kad po šimto metų vėl esame kryžkelėje ir mums pasiseks tik tuomet, jei pasinaudosime visais savo talentais – meno, kultūros, technologijų, inovacijų. „Europos kultūros sostinės gali prisidėti prie šių pokyčių, ypač pasitelkusios jaunimą. Todėl nusprendžiau 2022 m. paskelbti Europos jaunimo metais – noriu paskatinti jaunimą įsitraukti į veiklą įvairiais būdais, kaip, pavyzdžiui, „Kylantis Kaunas“ – jūsų miesto programa jaunimui“, – kalbėjo U. von der Leyen, išreiškusi norą netrukus pati apsilankyti Kaune.
Jautrų sveikinimą vaizdo pranešimu perdavė ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis. „Kadangi nė vienas vyras ar moteris nėra sala, vienas pats ar viena pati sau, vakuume, mes visi esame daug didesni už pačius save. Todėl, kad esame savo bendruomenės dalis. Esame savo šalies, savo žemyno dalis. Žmonijos dalis“, – sakė politikas. Jis teigė, kad Europos Sąjungoje nėra centro ir periferijos, tad šiandien Kaunas labiau nei bet kada yra plakanti Europos širdis.
„Bendruomenės klesti, buriasi ir dalijasi patirtimi drauge kurdamos meną. Jas sudarantys žmonės dalijasi pasakojimais, istorija, bendra gyva atmintimi, kurie juos pergyvens ir bus perduoti ateities kartoms. Būtent taip formuojamos ir skleidžiamos tradicijos. Būtent taip kuriama kultūra. Kiekvienas iš šių kultūrinių mainų – nesvarbu, didelis ar mažas – padeda mums geriau suprasti vieniems kitus ir suartina mus kaip lietuvius, kaip europiečius“, – Kaunui ir Lietuvai už entuziazmą dėkojo EVT pirmininkas.
Dėkodamas kauniečiais ir komandai, su kuria penkerius metus eita tikslo link, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis užtikrino, kad augantis Kaunas labai laimingas, perimdamas šį garbingą titulą.
„Trilogija ir bet kokia kita -logija duoda tik tuomet, kai nori paimti – kitaip tariant, Europos kultūros sostinės projektas yra paremtas tuo, kad kiekvienas nueina savo kelio dalį, ir mes susitinkame centre. Mes, tūkstančiai mūsų, kviečiami pamąstyti, ką mums reiškia mitas, Europa, vertybės, ir paklausti savęs, kokią žinutę mums nori perduoti ši begalinė kūrėjų komanda“, – kalbėjo vienas „Kaunas 2022“ branduolio narių Rytis Zemkauskas.
Muziką, vaizdą, animaciją, judesį ir kitus meninės išraiškos būdus supynęs „Sukilimo“ veiksmas, pasakojantis apie virsmą mumyse, migravo erdvėje, supančioje areną. Čia, interpretuodami modernizmo architektūrą, judėjo šokėjai ir, Modesto Pitrėno diriguojamam Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui bei chorui „Vilnius“ atliekant specialiai šiai progai Antano Jasenkos parašytai simfonijai „Šaipėrantas“, solines partijas atliko Merūnas Vitulskis ir Joana Gedmintaitė.
Unikalaus režisūrinio sprendimo autorius Chrisas Baldwinas išsitarė, kad jam kuriant „Sukilimą“ buvo įpač svarbu scena paversti patį miestą – nedangstyti to, kas išties yra Kaunas, ir panaudoti kiekvieną jo dalelę kūrybiniams sprendimams. Tad ypač svarbia „Sukilimo“ dalimi tapo simbolinis griūties aktas – dvi dienas šimtų savanorių rankomis statyta 22 m aukščio prancūzo menininko Olivier Grossetête sukurta viešbučio-vaiduoklio kartoninė versija buvo sunaikinta tam, kad pažymėtų naujo Kauno etapo pradžią.
20:22 val., suskambus visų Kauno bažnyčių varpams, „Sukilimo“ dalyviai tęsė Kauno mito tyrinėjimus ir kultūrines bei menines patirtis. Tūkstančiai su žemėlapiais rankose ieškojo paslaptingų rombų ir šifravo Kauno Žvėries paslapčių žaidimą, kiti spietėsi ledo skulptūromis nusagstytoje Nepriklausomybės aikštėje, kur skambėjo ritminga elektroninė muzika.
Tik rugsėjį įvyksiančios „Kauno kantatos“ ištraukas laimingieji galėjo išgirsti Laisvės alėjos kavinių, esančių prie miesto sodo, vitrinose. Kitose, išsidėsčiusiose per visą Laisvės alėją, sužibo Lietuvos dizaino istorijos artefaktai, privertę stabtelėti ne vieną smalsuolį.
Dar saujelė atkakliausiųjų su Kauno taksistais repetavo būsimą spektaklį „Pirma stotelė. Mažasis Paryžius“. Ypač daug lankytojų sulaukė pagaliau atverta Williamo Kentridge’o paroda Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje bei modernizmo architektūros meka virtęs Kauno centrinis paštas, o užsukusius į Lietuvos banko rūmus intrigavo 1997 m. sukurta Yoko Ono instaliacija „Ex It“.
Garsų Kaune atidarymo vakarą tikrai netrūko: Vienybės aikštėje skambant būgnų ritmams, Kauno Žvėris savo balsu visus kvietė kopti „Šilelio“ laiptais, vedančiais link Žaliakalnio — tam, kad minia susitiktų viršuje, kur Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika virto įspūdinga šviesos ir garso instaliacija „Šauklys“, o garso instaliacija ir audiovizualinis performansas „Tabalai” priminė, jog nepamirštume kūrybinio žvėries pažadinti ir savyje.
Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymo renginiai Kaune ir Kauno rajone suplanuoti sausio 19–23 dienoms. Daugelis šį savaitgalį pristatytų parodų ir kitų iniciatyvų veiks ir toliau, tad aplankyti viena didele Europos scena virtusį Kauną ir Kauno rajoną – visuomet geras metas.
Antroji Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis „Santaka“ vyks gegužės 20–22 d. ir sutaps su Kauno miesto gimtadieniu bei 50-osiomis kalantinių metinėmis, o lapkričio 25–27 d. renginiu „Sutartis“ bus užtvirtintas virsmas „Iš laikinosios į šiuolaikinę“.
Interviu su Yoko Ono instaliacijos „Ex It“ kuratoriumi Jon Hendricks
Jon Hendricks yra vienas įtakingiausių Fluxus judėjimo istorijos kūrėjų, tyrėjų ir kuratorių. Hendricks yra garsiosios Gilberto ir Lilos Silvermanų Fluxus kolekcijos sudarytojas ir kuratorius. Ši svarbiausia Fluxus meno judėjimo kolekcija pradėta rinkti 1977 metais ir padovanota MoMa muziejui 2008 metais, kuriame ir yra šiuo metu saugoma. Dalis kolekcijos eksponuojama Šiuolaikinio meno centre esančiame „Fluxus kabinete“. Hendricks taip pat yra surengęs vienas svarbiausių Fluxus parodų ir parengęs novatoriškų mokslinių publikacijų apie judėjimą.
Jon Hendrick taip pat yra rugsėjo mėnesį Kaune atsidarysiančios menininkės retrospektyvinės kūrybos parodos „Laisvės pažinimo sodas“ kuratorius.
Fluxus judėjimas turėjo milžiniškos įtakos radikaliam meno sampratos pasikeitimui septintajame 20 a. dešimtmetyje Vakarų pasaulyje. Keletas Fluxus manifestų, gausūs kūriniai ir instrukcijos kūriniams sukurti daugybę metų intensyviai cirkuliavo tarp menininkų Jungtinėse Valstijose, Europos šalyse ir Japonijoje, o visą šį tinklą didžia dalimi koordinavo judėjimo įkūrėjas architektas ir dizaineris Jurgis Mačiūnas (George Maciunas), išeivis iš Lietuvos. Niujorke gimęs Fluxus judėjimas buvo nukreiptas prieš sustabarėjusią, elitišką ir pernelyg „susireikšminusią“ meno sistemą, kurioje nelikę erdvės pokštams, spontaniškumui ir žaidimams. Menininkė Yoko Ono pradėjo savo kūrybinį kelią kartu su Fluxus menininkais.
Savo karjerą pradėjote kaip menininkas. Apie Fluxus sužinojote šio judėjimo pradžioje ir ilgainiui įsitraukėte kaip kuratorius, tyrėjas. Su šiuo judėjimu glaudžiai susijęs esate iki šiol. Kaip viskas prasidėjo ir kuo jus patraukė Fluxus?
Tai buvo radikalus judėjimas ir mane būtent sužavėjo jo radikalumas. Apie Fluxus sužinojau gana anksti. Beje, mano brolis Geoffrey Hendricks buvo vienas iš Fluxus menininkų. Tuo metu jau pažinojau ir kitų judėjimo menininkų. Tačiau rimtesne domėjimosi pradžia galima laikyti 1976 metus kuomet kartu su Barbara Moore atidarėme knygyną „Backworks“. Tuomet neturėjau darbo ir knygynas pirmiausia buvo atidarytas mano namuose. Jame buvo galima įsigyti šiuolaikinio meno kūrėjų knygų, leidinių ir Fluxus kūrinių.
Valdėme knygyną, bet kaip ir galima numanyti, ši veikla neatnešė daug pelno. Barbara ir jos vyras Peter Moore buvo gerai susipažinę su Fluxus. Peter buvo svarbus fotografas, fiksavęs ir Fluxus performansus. Jie pažinojo Jurgį Mačiūną, kuris sutiko pardavinėti savo Fluxus darbus, o mes jam padėjome. Aš taip pat tapau Jurgio draugu. Kažkada panašiu metu Gilbertas Silverman pakvietė mane pradėti kuruoti jo ir jo žmonos Fluxus kolekciją. Manau, kad derinant darbą knygyne ir darbą su privačia kolekcija galėjo kilti tam tikras konfliktas, taigi pasirinkau darbą su kolekcija. Gilbertas buvo labai pažangaus mąstymo ir nuotykius mėgstantis kolekcininkas. Mes kartu surinkome labai didelę Fluxus kolekciją, kur šiuo metu yra saugoma šiuolaikinio meno muziejuje MoMa. Dėl įvairiausių priežasčių ši kolekcija yra laikoma svarbiausia Fluxus kolekcija pasaulyje. Tokia buvo mano įsitraukimo į Fluxus pradžia.
Iki šiol bendradarbiaujate su Yoko Ono (gimė 1933 m.) ir kuruojate jos parodas. Papasakokite apie patirtį dirbant su šia menininke.
Susipažinau su Yoko Ono labai seniai, gal 1965 ar 1966 metais. Dirbdamas Judsono galerijoje, įsikūrusiojo tokio paties pavadinimo veikiančioje bažnyčioje, kuravau jos parodą. Vėliau Yoko išvyko į Europą ir gana ilgai jos nemačiau, tačiau grįžus toliau tęsėme draugystę. Dirbti su Yoko yra neapsakomai nuostabi patirtis. Ji yra labai išradinga ir pasižymi ypatingu mąstymu. Naujos idėjos Yoko kildavo žaibiškai. Pavyzdžiui, gavome pakvietimą dalyvauti parodoje Suomijoje susijusioje su sniegu ir jai iškart vakarienės metu kilo idėja kūriniui – ledo kalėjimas. Tirpstantis ledas išlaisvina. Ji buvo labai greita puikių idėjų galvojime.
Su socialiniu ir politiniu aktyvizmu susijusi Yoko Ono kūryba paliečia laisvės, lygybės, moterų teisių ir kitas temas, kuriomis buvo skatinamas visuomenės sąmoningumas. Kaip jus matote menininkės kūrybos pristatymą visuomenei šiandien? Kodėl šiandien svarbu susipažinti Yoko Ono kūryba?
Labai gaila, tačiau niekas nepasikeitė nuo tada kai kūriniai buvo sukurti ir pristatyti pirmą kartą. Žinoma, yra tam tikras postūmis moterų teisių prasme, įvyko kažkiek progreso galvojant apie karus pasaulyje. Tačiau mes dar esame labai ilgame kelyje. Ir tai galime jausti netgi kasdien eidami gatvėje, kad ir girdint vyrų švilpimus moterims, net nekalbant apie kasdieninę moterų patiriamą prievartą. Pavyzdžiui, Yoko Ono Venecijoje pristatė darbą „Rising“ (liet. Kylantis), kurio centre buvo vėliau uždegtas sukrautas laužas iš moterų kūnų muliažų eksponuojamas kartu su surinktais tikrais moterų patirtais smurto ir prievartos liudijimais. Manau, kad šis darbas yra labai paveikus, jį rodėme daug kartų, toliau tęsėme liudijimų rinkimą. Šis darbas ne mažiau aktualus ir šiandien.
Kaune atidarytoje menininkės instaliacijoje „Ex It“ eksponuojami šimtas skirtingų dydžių karstų su iš jais augančiais medžiais. Kodėl menininkės kūrybos pristatymą pradedate būtent šiuo kūriniu?
Instaliacija „Ex It“ vaizduoja įvykusią didžiulę nelaimę, tačiau čia egzistuoja ir viltis. Galbūt dar ne šiame gyvenime, bet viltis yra. Visi miršta, tik nežinome kada mirsiu aš, ar kada mirsite jūs. Kai kurios mirtys neišvengiamos, kaip kad neseniai ištikusios dėl ugnikalnio įsiveržimo iššaukto cunamio. Tačiau kitų galima išvengti. Pavyzdžiui, mirčių įvykstančių dėl karų. Ši instaliacija dar ilgai bus svarbi. Galbūt pamatę instaliaciją žmonės asocijuos ją su mano minėtu cunamiu, galbūt su kitomis stichinėmis nelaimėmis, galbūt su dabartine pasaulio padėtimi, galbūt su karais ar istoriniais šalies įvykiais. Yoko nenori aiškiai nurodyti ir padiktuoti ką žmogus turi pamatyti šioje instaliacijoje, kokią katastrofą. Kaip ir kituose jos kūriniuose ir visoje kūryboje, čia daug erdvės skiriama žiūrovo vaizduotei.
Kaip nusprendėte šią instaliaciją eksponuoti būtent veikiančio banko patalpose? Veikiantis bankas ir toje pačioje erdvėje kaip ir instaliacija atliekamos bankinės operacijos sukuria stiprų papildomą asociacijų ir prasmių lauką instaliacijai.
Šią erdvę pasiūlė ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas nors pirminė idėja buvo ją įkurdinti kitur. Dažniausiai ji eksponuojama galerinėse erdvėse, bet esame ją rodę ir bažnyčioje, ir lauke šalia kapinių. Banko erdvė prideda dar daugiau prasmių. Manau, kad ši erdvė instaliacijai labai tinka. Nemažiau svarbi ir nuostabi pastato architektūra. Bet tuo pačiu manau, kad šiai instaliacijai tinkama gali būti bet kokia erdvė. Ir visos erdvės atsineštų ir savas prasmes, nes visos erdvės yra smarkiai jomis įkrautos. Instaliacija dar kiek pasikeis jau greitu metu kai medžiai išskleis lapus. O po instaliacijos uždarymo ji toliau gyvuos, nes medžiai pasklis po miestą. Juos pasodinsime arba pakviesime žmones sodinti juos savo soduose.
Parengė Šiuolaikinio meno centro komunikacijos koordinatorė Dovilė Grigaliūnaitė.
Dėl informacijos apie parodą prašome kreiptis: [email protected] arba telefonu 867010584.
Apie Yoko Ono instaliaciją „Ex It“
Nuo sausio 23 d. Lietuvos banko Kauno skyriuje – žymiajame Kauno tarpukario architektūros pastate, pagrindinėje operacijų salėje – veiks pasaulinės reikšmės menininkės Yoko Ono instaliacija „Ex It“ (1997). Instaliaciją sudaro 100 skirtingo dydžio medinių karstų su iš jų augančiais medžiais bei sklindantis gyvosios gamtos garso įrašas. Tai paveikus karo pasekmių ar gamtinės katastrofos vaizdinys, gyvybės atsparumo ir gamtos gyvybingumo metafora. Kaip teigia pati menininkė, „Ex It – tai gyvenimas kaip tęsinys“.
Ši instaliacija yra didelės Yoko Ono retrospektyvos, kuri atsidarys Kauno paveikslų galerijoje šių metų rugsėjį, įvadinė dalis. Parodoje pavadinimu „Laisvės pažinimo sodas“ bus gausu kūrinių, pristatančių įvairius Yoko Ono kūrybos laikotarpius ir praktikas: nuo konceptualaus meno ir eksperimentinio kino iki erdvės instaliacijų, objektų ir tekstinių kūrinių. Svarbu ir tai, kad paroda rengiama Kauno paveikslų galerijoje, įsikūrusioje prie pat fluxus judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno vaikystės namų, galerijoje taip pat veikia šiam kūrėjui skirtas fluxus kabinetas. „Laisvės pažinimo“ sodas – tai kvietimas kvietimas įžvelgti laisvę kasdienybėje, esančioje ir už parodos galerijoje ribų. Yoko Ono kūrinius bus galima pamatyti ir Kauno viešosiose erdvėse bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Emanuelio Levino centre.
YOKO ONO (g. 1933 m. Tokijuje) yra garsi pacifistė ir pasaulinės reikšmės menininkė, 2009 m. 53-iojoje Venecijos bienalėje pelniusi „Auksinio liūto“ apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus. XX a. septintame dešimtmetyje pradėjusi meninę karjerą Niujorko avangardinio meno scenoje, ji įsitvirtino konceptualaus meno srityje, kūrė performansus, muziką, filmus, skulptūras ir instaliacijas. Karjeros pradžioje artimai bendradarbiavo su fluxus judėjimo įkūrėju Jurgiu Mačiūnu. Menininkės kūryba yra politiška ir visuomeniška, о meninė veikla įkvėpta kasdienybės ir siekio išsaugoti trapią pusiausvyrą tarp galios ir gėrio jėgų.
Parodą organizuoja Šiuolaikinio meno centras kartu su šiuolaikinio meno muziejumi „Serralves“ (Portas, Portugalija) bei menininkės studija „Studio One“ (Niujorkas, JAV), o kuruoja ilgametis Yoko Ono bičiulis, Jurgio Mačiūno ir fluxus judėjimo parodų kuratorius Jonas Hendricksas. Tai 2020 m. „Serralves“ muziejuje eksponuotos parodos tąsa, specialiai adaptuota Kaunui – gimtajam Jurgio Mačiūno miestui. Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis.
Atmintinė „Sukilimo“ žiūrovams. Ką būtina žinoti dalyvaujant Europos kultūros sostinės atidarymo renginiuose?
Jau po kelių dienų Kauno ir Kauno rajono bendruomenės galės oficialiai prisistatyti kaip Europos kultūros sostinės gyventojai. Šimtai menininkų, atlikėjų, techninių specialistų, savanorių ir tiesiog kultūra degančių žmonių dėlioja paskutinius didžiojo „Kaunas 2022“ atidarymo akcentus – ir parengė atmintinę visiems, ketinantiems švęsti kartu.
Kaip gauti nemokamą bilietą ir kada atvykti į renginio vietą
Sausio 22 d. 19:30 val. prie „Žalgirio“ arenos vyksiantis 1-asis Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmas „Sukilimas“ – tai įspūdingas muzikos, milžiniškų vaizdo projekcijų, judesio ir šviesų spektaklis, pasakojantis apie Kauną Lietuvai ir Europai.
Visi, turintys nemokamą bilietą į atidarymo šou „Sukilimas“, į atitinkamą biliete nurodytą žiūrovų sektorių, per jo raide pažymėtus vartus, galės patekti 2 val. iki renginio pradžios – nuo 17:30 val.
Nemokami bilietai į šį renginį platinami bilietai.lt platformoje.
Renginio prieinamumas asmenims, turintiems specialiuosius poreikius
Specialiuosius poreikius turintiems asmenims yra pritaikytas „Žmonių su negalia sektorius". Norintys patekti į šį sektorių, apsaugos darbuotojams turi pateikti ne tik bilietą, Galimybių pasą (ar jam prilygstantį dokumentą), bet ir neįgaliojo pažymėjimą ar specialiųjų poreikių pažymą.
Prieinamumo sektoriuje esantiems dalyviams asistuos tam pasirengę savanoriai.
Be to, specialiuosius poreikius turintys asmenys kviečiami nemokamai pasinaudoti „Socialinis taksi“ paslaugomis, užpildant anketą internetinėje platformoje arba skambinti: +370 687 440 01, darbo dienomis 9–18 val.
Kvies renginiai po atidarymo ir Kauno Žvėries paslapčių žaidimas
Tikslų kitų „Kaunas 2022“ atidarymo savaitgalio renginių grafiką ir vietas rasite www.kaunas2022.eu/sukilimas ir mobiliojoje „Kaunas 2022“ programėlėje. Sausio 19 d. renginiai prasidės Kauno rajone, o sausio 22 d., svarbiausią savaitgalio dieną, jų programa sudėliota taip, kad po „Sukilimo“ viskas būtų patogiai pasiekiama pėsčiomis.
Ypatinga dovana visiems Europos kultūros sostinės atidarymo dalyviams – Kauno Žvėries miesto paslapčių žaidimas, prasidėsiantis iškart po „Sukilimo“. Pasinėrę į jį ne tik atrasite dar nematytų Kauno veidų, bet ir galėsite laimėti smagių prizų. Žemėlapį su žaidimo objektais ir taisyklėmis galės gauti kiekvienas norintis, jį nuo sausio 22 dienos galima atsisiųsti oficialiame Kaunas 2022 interneto puslapyje.
Eismo ribojimas ir patarimai planuojantiems keliones
Siekiant užtikrinti renginio dalyvių bei žiūrovų saugumą, taip pat – specialiųjų tarnybų darbą, „Sukilimo“ renginio metu, prieš jį ir po jo, bus ribojamas eismas dalyje Kauno miesto centro. Organizatoriai rekomenduoja į „Kaunas 2022“ atidarymo renginius vykti viešuoju transportu (tikslų jo tvarkaraštį realiu laiku visuomet rasite programėlėje „Trafi“), kooperuotis kaimynams, nepamiršti automobilių dalinimosi ar pavežėjų paslaugų.
Pasirinkus į renginius vykti savo automobiliu, rekomenduojamos automobilių aikštelės – prie Kauno geležinkelio ir autobusų stočių, Kauno pilies, Brastos ir Užnemunės g., Aleksoto aerodrome.
Nuo sausio 22 d. 00:00 iki sausio 23 d. 00:00 uždaroma Karaliaus Mindaugo pr. atkarpa nuo Maironio g. iki Kaunakiemio g. ir patekimai į prospektą per A. Mickevičiaus, Kaunakiemio ir Maironio g.
Nuo sausio 22 d. 15:00 val. iki sausio 23 d. 03:00 val. bus ribojamas eismas šiomis gatvėmis:
- Kęstučio g. (uždaroma ties Vytauto pr. ir Kęstučio g. sankryža, leidžiamas viešojo transporto eismas)
- Gedimino g. (uždaroma ties V. Putvinskio g. ir Gedimino g. sankryža)
- Poškos g. (uždaroma ties I. Kanto g. ir D. Poškos g. sankryža)
- Ožeškienės g. (uždaroma ties Šv. Gertrūdos g. ir Savanorių pr. sankryža, leidžiamas viešojo transporto eismas).
- Griunvaldo g. (uždaroma ties Griunvaldo g. ir Vytauto pr. sankryža)
- Miško g. (uždaroma ties Griunvaldo g. ir Vytauto pr. sankryža)
- Laisvės alėja (uždaroma ties Vytauto pr. ir Laisvės al. sankryža)
- Karaliaus Mindaugo pr. link „Žalgirio“ arenos (uždaroma ties Birštono g. ir Karaliaus Mindaugo pr. sankryža, leidžiamas eismas link parkavimo zonos)
- Karaliaus Mindaugo pr. link „Žalgirio“ arenos (uždaroma ties Prietilčio g. ir Karaliaus Mindaugo pr. sankryža, leidžiamas eismas link parkavimo zonos)
Reikalinga informacija – visą savaitgalį ir dar ilgiau
Laisvės al. 36 esantis „Kaunas 2022“ biuras suvienijo jėgas su turizmo informacijos centru – nuo šiol čia galima gauti visą informaciją ne tik apie Europos kultūros sostinės renginius, bet ir apie turizmą Kaune, ekskursijas, lankomus objektus ir kt., įsigyti suvenyrų. „Kaunas 2022“ biuro darbo laikas atidarymo savaitgalį – sausio 22 d. 10:00–23:00, sausio 23 d. 10:00–18:00.
Taip pat nuo didžiojo atidarymo savaitgalio veiklą pradeda „Kaunas 2022“ infocentras prekybos ir pramogų centre „Akropolis“. Visus su Europos kultūros sostine susijusius klausimus užduoti, įdomiausių renginių rekomendacijų gauti ir suvenyrų įsigyti galima trečiajame „Akropolio“ aukšte, prie „Žalgirio“ parduotuvės. Šio infocentro darbo laikas atidarymo savaitgalį – sausio 22 d. 10:00–21:00, sausio 23 d. 10:00–17:00
Sveikata – svarbiausia: COVID-19 valdymo tvarka ir pasiruošimas nepalankioms oro sąlygoms
Tiek pagrindinis šou „Sukilimas“, tiek daugelis kitų atidarymo savaitgalį prieš ir po jo suplanuotų renginių, vyks lauke. Kauniečiams, Kauno rajono gyventojams bei miesto svečiams rekomenduojama atidžiai įvertinti orų prognozes ir renkantis aprangą bei aksesuarus atsižvelgti į temperatūrą bei kritulius, taip pat pasirūpinti slidžiai dangai atsparia avalyne.
„Kaunas 2022“ džiaugiasi dideliu partnerių tinklų, tarp kurių – ne viena Kauno maitinimo įstaiga, atidarymo savaitgalį pasiruošusi sušildyti užsukusius bei pasiūlyti jiems pasistiprinti kultūros maratono metu.
Organizatoriai primena, kad visuose „Kaunas 2022“ atidarymo renginiuose galioja LR Vyriausybės nustatyta COVID-19 pandemijos valdymo tvarka: į renginius įleidžiami tik lankytojai, turintys galiojantį Galimybių pasą ar kitą jam prilygstantį dokumentą (jį privalu pateikti drauge su bilietu, einant į renginio teritoriją). Viso renginio metu privaloma dėvėti apsaugines medicinines veido kaukes ar respiratorius, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei laikytis saugaus atstumo. Nuo sausio 17 d. viduje vykstančių renginių metu privaloma dėvėti respiratorius.
Negalintiems dalyvauti renginyje – transliacija per televiziją ir internetu
Pasijutus prasčiau ar užklupus peršalimo simptomams likite namuose ir stebėkite „Sukilimą“ per Nacionalinę televiziją ir internetu, juk „Kaunas 2022“ metai dar tik prasideda! Kultūros šiemet išvengti tikrai nepavyks – bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų.
Pastatą-vaiduoklį Kaune „sugriausiantis“ prancūzas: „Tai yra žinutė apie tai, kad su šia pabaiga kažkas prasideda“
Jei ne kiekvieną mėnesį, tai kiekvieną sezoną visuomenės dėmesio centre atsiranda kokia nors skulptūra – kartais jas, praėjusių epochų liudininkes, norima pašalinti iš šiuolaikinio konteksto, kitąsyk nesutariama, ką gi reikėtų pastatyti siekiant įprasminti vieną ar kitą asmenybę ar įvykį. Bet jei prasmė yra ne rezultate, o procese?
Į Europos, Azijos, Amerikos dangų keliantis didingiausių statinių kopijas ir jas be jokios dvejonės naikinantis menininkas Olivier Grossetête taip ir mano. „Kaunas 2022“ kvietimu šis prancūzų kūrėjas, kvestionuojantis monumento svorį visuomenėje, rengia ypatingą instaliaciją Nemuno saloje. O. Grossetête – Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymo šou „Sukilimas“ dalyvis, kurio – ir jo dirbtuvėse dalyvavusių kauniečių – rankose yra viešbučio-vaiduoklio „Britanika“ likimas. Tiksliau, pastato maketo, kurio aukštis – net 22 metrai.
Kauno – Europos kultūros sostinės atidarymo, pirmojo šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmo tema – „Sukilimas“. Ar pavadintumėte savo meninės praktikos pradžią sukilimu prieš nusistovėjusias normas?
Taip, išties, dalis mano meninės veiklos – tai autoriteto kvestionavimas. Pirmąja savo kartonine konstrukcija siekiau parodyti savivaldybės įvaizdžio tuštumą. Kai buvau studentas, vietos savivaldybė gavo nemažą finansavimą ir pirmas dalykas, ką su tais pinigais padarė, tai apšvietė pastatą. Buvo juokinga, nes apšvietimą vidurnaktį išjungdavo, lyg kokioje pasakoje apie Pelenę. Man norėjosi iš to pasijuokti ir padaryti tai su kartonu – medžiaga, kuri pati irgi yra netikrumo simbolis, menkavertė. Neturėjau oficialaus leidimo tai daryti, tad pasikviečiau visus savo draugus, mums visai neblogai sekėsi, tada prisijungė praeiviai. Man patiko tas simbolinis veiksmas – per šią akciją visuomenė tarsi susigrąžino į savo rankas jai priklausančią valdžią.
Kiekviename mieste, kuriame pristatote savo idėjas – ir jas nugriaunate – jums talkina patys įvairiausi žmonės iš vietos bendruomenių. Kokias asmenybes suburiate, kodėl jiems įdomu prie jūsų prisijungti?
Šių konstrukcijų tikslas yra statyti jas su kitais žmonėmis. Paprastai dirbtuvės trunka apie savaitę, į jas susirenka įvairūs žmonės – vaikai, senjorai, žmonės, turintys socialinių problemų, besiintegruojantys, savanoriai, vaikų ir tėvų grupės. Viena iš šių konstrukcijų stiprybių yra tai, kad aplink tokį trapų, neapibrėžtą objektą susikuria nuostabiai galinga kolektyvinė energija. Nepaisant amžiaus ir socialinių skirtumų, žmonės dirba kartu.
Man tai yra galimybė susitikti su žmonėmis ir dalintis su jais ta pačia patirtimi. Būtent taip kuriami ryšiai. Kai buvau studentas, man labai patiko situacionizmo sąvoka, pats terminas, susijęs su situacijų, kurios būtų nukrypusios nuo normų, kūrimu. Taigi ir mūsų kūriniai siekiant žaidybiškumo, neturint jokių konkrečiai naudingų tikslų, tampa situacionistiniais. Tokiu būdu žmonės atranda vieni kitus, pradeda bendrauti ir dalintis bendra patirtimi. Prašydami žmonių kažką daryti, mes jiems daug duodame, suteikiame galimybę tapti pačiais svarbiausiais procese, kuriame kažkas atsiranda. Ypač tai svarbu dabar, kai žmonės yra priešinami. Žmonėms svarbu dalintis laiku kartu. Šios akcijos žmones suvienija, jos kelia nuotaiką ir liudija estetinio grožio buvimą.
Kitas momentas yra griovimo momentas. Man tai yra paskutinis patirties taškas. Jei tik statytume ir paliktume konstrukciją savai mirčiai, galėtume manyti, kad tikslas ir rezultatas yra konstruoti. Tačiau man svarbus yra visas nueinamas kelias – ne pati konstrukcija, o žmonių subūrimas, bendra kūryba. Griovimas padeda tašką šioje kelionėje ir iškelia ją, arba procesą, virš rezultato. Tai linksma, tai desakralizuoja ir objektą, ir rezultatą, kuris, mano manymu, mums šiais laikais per daug rūpi. Viskas yra judesyje, ir mums tą judesį reikia priimti. Viskas atsiranda ir dingsta, reikia palikti vietos kažkam kitam, kas ateis. Todėl kuriant man yra svarbiausias yra pats kūrybos veiksmas. Kai procesas pasibaigia, pereinama prie kitų dalykų. Nėra prasmės laikytis to, kas jau įvyko.
Ar nesudėtinga suderinti asmenines menines ambicijas ir darbą komandoje, bendruomenėje?
Ne. Gal pradžioje buvo šiek tiek sunkiau, bet dabar, pandemijos laikotarpiu, kai veiklos sustojo, galėjau skirti laiko ir suprasti, kad dirbti vienam savo dirbtuvėse nėra prasmės. Vienintelė prasmė man yra kurti kartu. Taip, aš turiu tam tikrus tikslus, siekius, bet ne rezultatas yra svarbus, o būtent tas procesas. Taigi, ne, nėra sudėtinga, aš vis labiau siekiu dirbti kolektyviniuose projektuose, kur susikuria kolektyvinės energijos, kur galima kitaip nei piramidės principu kurti kartu, kur galima pajusti ir suvokti kolektyvo galią ir atitolinti kiekvieno nedidelio asmeninio ego pretenzingumą. Jei tik pavyksta nutolinti kiekvieno individo asmeninius siekius, kolektyvinė jėga yra nuostabiai turtinga. Man tai nėra kokia nors prieštara, tai yra labai turtinga situacija. Galbūt mano meninė ambicija yra tuo dalintis, kreipti link kelio, o ne rezultato. Be abejo, aš kuriu eskizus, piešinius, susieju juos su kontekstu, prasme, tai mano meninio darbo dalis. Bet ir čia dažnai konstrukcijos yra kuriamos bendradarbiaujant su organizatoriais, kurie geriau supranta vietinį kontekstą. Man atrodo, kad tai yra svarbu – kad objektas atspindėtų vietą, o ne mano asmeninius siekius.
Ar skiriasi žinutės, kurias griovimo veiksmu pranešate skirtinguose miestuose ar šalyse?
Iš tiesų tai nėra labai svarbu. Svarbiau yra tai, kaip žmonės jaučiasi, kai jie išgyvena tą bendrakūrybos procesą. Laikas – dirbtuvės, dėžių atidarymai, karpymai – kai dar nežinai, kas su visu tuo bus daroma, yra svarbus. Pamažu pamatai, kaip tos dėžės virsta formomis, kurias vėliau statome kartu. Justi ta didžiulė kolektyvinė energija, nes pats statinys yra sunkus, Kaune jis svers 2 tonas. Pakelti 2 tonas į 22 m aukštį yra šis tas, tai reikia pajusti savo kūnu.
Žmonės didžiuojasi savo darbu ir dažnai klausia, kodėl gi dabar reikia visa tai sugriauti. Kai supranti, kad yra griaunama tai, kas mums buvo labai gražu, vyksta kažkas džiaugsmingo, suvokiama proceso visuma, ir tada tai netampa praradimu. Mes bijome mirties, tai baisu, bet pabaiga gali būti kažko kito pradžia. Tai gali būti džiaugsmingu momentu. Būtent apie tai kalbama tais darbais.
Kelis kartus, taip pat ir Kaune, buvome pakviesti atidaryti festivalį ar Europos kultūros sostinės metus griaunant. Tai yra žinutė apie tai, kad su šia pabaiga kažkas prasideda. Kai kuriose šalyse, beje, prašydavo ilgiau palikti konstrukciją. Taip atsitiko Korėjoje, kur siekiant konstrukciją išlaikyti ji tiesiog… sulijo.
Žmonės kurdami ir griaudami konstrukciją išgyvena patirtį, o ne kokį nors racionalų supratimą. Man atrodo, kad mums kartais reikia išjungti savo smegenis, pajusti, kad svarbu dalykus išgyventi. Puiku, kad konstrukcija buvo sukurta ir išgyventa.
Statymas ir griovimas – tam tikra prasme vaikiški užsiėmimai, šis ciklas primena LEGO ar kitus konstruktorius. Tokių žaidimų suaugus nebelieka, nebent esi statybų darbuotojas. Ar vidinio vaiko išlaisvinimas jums, kaip menininkui, svarbus?
Jau daug kalbėjau apie konstravimą ir griovimą, bet taip, man svarbu konstruoti žaidžiant. Taip, tai panašu į LEGO, kuris yra skirtas konstravimui, o ne žaidimui, nes vos sukonstravus objektas išardomas ir užleidžiama vieta kitam objektui. Man taip pat svarbu užleisti vietą manyje tūnančiam vaikui ir užleisti vietą ateities vaikams. Visi tie menininkai, kurie nori kovoti su laiku, man atrodo labai pretenzingi. Ir taip mes turime visko per daug.
Sykį mes sukūrėme ir sugriovėme objektą tą pačią dieną. Prisimenu, kaip vakare kažkoks žmogus atsivedė dar penkis ir jiems įrodinėjo, kad, tikrai, čia stovėjo didelis daiktas. Iš tiesų, ryte tas žmogus eidamas į darbą matė mus, išimančius kartono dėžes, per pietus – kaip mes konstruojame, o penktą valandą – pačią konstrukciją, kurią norėjo parodyti savo šeimai ar draugams. Jam turbūt ta konstrukcija atminty išliko dar monumentalesnė, nei iš tiesų buvo, nes liko tik kaip labai ryškus prisiminimas, kurio jis tikriausiai niekada nepamirš. Tas laikinumo momentas gali giliai įsirėžti atmintin. Laikinumas tampa brangintinu dalyku.
Kodėl būtent kartoninės dėžės, ne kokia kita lengva medžiaga, yra pagrindinis jūsų kūrybos įrankis? Ar tai turi papildomą meninę prasmę?
Visų pirma kartonas turi plastinės mechanikos, tai solidi ir tuo pačiu lengva medžiaga. Jis nėra brangus, labai dažnai išmetamas ir jį galima naudoti kitų daiktų pakavimui. Kai vaikai gauna dovanas, jie jas išvynioja ir pasilieka dėžutes, kad galėtų su jomis žaisti, nes dėžutės suteikia žymiai daugiau galimybių nei pačios dovanos, kurios dažniausiai turi vieną funkciją. Dėžutės gali tapti bet kuo. Gal aš vis dar esu vaikas ir dėl to jas naudoju?
Man taip pat įdomus pakavimo ir santykio su architektūra momentas. Architektūra yra pakuotė ir vienas iš galios instrumentų, galios ženklas. Pavyzdžiui, savivaldybių pastatai kuriami taip, kad sudarytų įspūdį, kad merai ar kiti politikai yra geresni nei paprasti žmonės, nors tikrai nesu tuo tikras. Taigi, man atrodo, kad architektūra ir kartonas turi kai ką bendro. Abu yra pakuotės, abu iš dalies yra tuščiaviduriai. Būtent tas santykis man yra įdomus ir aktualus.
Kiek domitės pastatų, kurių replikas jums tenka kurti, istorijomis, priežastimis, kodėl jie pasirenkami viename ar kitame mieste? O galbūt jos nėra svarbios? Tarkime, ką žinote apie viešbutį Kaune?
Viena vertus, patį procesą galima kurti bet kur, jis visada turės tą pačią svarbią konstravimo energiją. Patys meno objektai yra tarsi šimtalapiai – kuo daugiau sluoksnių, tuo daugiau interpretacijos galimybių. Atrasti pastatą su istorija ir prasme miestui yra svarbu. Tai leidžia žmonėms labiau susitapatinti su pačiu projektu. Būtent todėl kartais konstrukcijas kuriame bendradarbiaudami su organizatoriais. Jie žymiai geriau orientuojasi situacijoje, žino, kas yra svarbu žmonėms. Aš taip pat dalinuosi savo vizija, mes kartu ją išgryniname. Sujungę kelis intelektus į kolektyvinį gauname kažką, apie ką prieš tai nei vieni, nei kiti nebuvome pagalvoję.
Kaune buvo du viešbučiai – „Respublikos“ ir „Britanikos“. Abu lyg kokie slegiantys besibaigiančios sovietų epochos reliktai. Vienas buvo nugriautas, o kitas taip ir liko lyg žaizda mieste. Vieni nori jį palikti, kiti nori griauti. Taigi, gal galima jį nugriauti bent jau žaidžiant. Man atrodo, kad mano pasiūlytas pastatas yra gražesnis nei tikrasis (juokiasi). Galbūt tokiu būdu galima į šį pastatą pažvelgti kitaip. Iš tiesų projektas nebuvo negražus, tik laikui bėgant tas skeletas pavirto baisiu. Galbūt bus galima pasinaudoti mūsų vizija ir remiantis tuo, kas yra, sukurti kažką kita? Gal gražesnį, atitrūkusį nuo pirminės minties projektą?
Galbūt esate susidūręs su objektų, kuriuos interpretuojate savo darbuose, architektais? Ar girdėjote jų reakcijų?
Dažniausiai dirbame su senais pastatais, taigi architektų tiesiog nebėra gyvųjų tarpe. Dažniausiai nėra galimybės su jais susitikti. Japonijoje bandėme dirbti su architektu, bet tai dėl pandemijos taip ir neįvyko.
Esate kūręs daugelyje šalių, nuolat keliaujate. Ar tikite, kad kuo didesniam žmonių ratui prieinami kultūra ir menas – pagrindiniai raktai į vieningą Europą?
Ne tik raktai į vieningą Europą. Apskritai, jei žmonės labiau domėtųsi kultūra, viskas klostytųsi žymiai geriau. Kultūra leidžia sukurti bendrus atskaitos taškus, turėti bendras patirtis, ryšius. Man yra svarbu jungti skirtybes. Tai viena iš kolektyvinių projektų užduočių ir ambicijų. Kaip priimti bendrus sprendimus, kurie nesiremtų balsavimu? Nes balsavimas susijęs su pykstančiais žmonėmis. Kaip pasirinkti būdus, kurie remtųsi susitarimu? Dažnai grupėje būna disonuojančių balsų, bet tai yra tie balsai, kurie yra ir mumyse. Mes nesame tik kažkoks vienas dalykas, aš nesu tik menininkas, aš taip pat kažkur kamputyje esu rasistas, manyje yra visokių balsų. Kolektyve šie balsai yra ne tik kitų žmonių, bet taip pat ir mūsų. Taigi, kaip su tuo susitaikyti? Kad kitas nėra priešas, o tik mūsų pačių atspindys? Taigi visi sprendimai yra priimami klausantys kitų balsų, o tik paskui ne priimame sprendimą, o pabandome kažką daryti. Ir jeigu tai neveikia, grįžtame atgal, sprendimai nėra amžini.
Manau, kad žmonija dabar bando eiti tuo keliu, baigėsi vertikalybė. Būtent dabar vertikalybė suvokia, kad ji nebėra legitimi, todėl naudoja agresyvią jėgą. Man atrodo, kad tai yra pabaigos pradžia. Menininkai ir kultūra yra čia tam, kad galbūt pasiūlytų kažką kita, kad išbandytų kitus, galbūt netikrus, kelius sugyventi, kaip vaikų žaidimuose, kai nebenorėdami toliau žaisti jie rodo čiurą, nes žaidimas nebeveikia. Susikurtos politinės ir ekonominės taisyklės tėra žaidimas, niekada nesupratau, kodėl vieni miršta iš bado, o kiti maudosi aukse, tam nėra jokio realaus pagrindo. Kartais reikia rodyti čiurą ir keisti žaidimo taisykles. Menas yra būdas kurti ir išbandyti taisykles.
Europos kultūros sostinės titulo metai prasidės sausio 22 d. 19:30 val. prie „Žalgirio“ arenos didžiuoju atidarymo šou – pirmuoju Kauno mito trilogijos veiksmu – „Sukilimas“!
Interviu autorės Ina Pukelytė ir Kotryna Lingienė
Paroda „Modernizmas ateičiai 360/365”: misija sukurti emocinį ryšį tarp šiuolaikinio žmogaus ir modernizmo paveldo
Jau kitą savaitę, sausio 22 dieną, Kaunas ir Kauno rajonas atvers naują lapą miesto istorijoje, oficialiai tapdamas 2022-ųjų Europos kultūros sostine. Garbingas titulas bus pažymėtas įspūdingu atidarymo šou „Sukilimas“, kuris duos simbolinę pradžią Šiuolaikinio Kauno mito gimimui, o drauge atvers kultūrinėmis patirtimi bei meninėmis iniciatyvomis spalvingą visų metų programą.
2022-ųjų programa turtinga ryškiomis asmenybėmis, garsiais meno pasaulio vardais ir įspūdingomis premjeromis, o vienas akcentinių metų renginių visuomenei bus pristatytas titulo atidarymo savaitgalį – tai Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“, kurią galima pavadinti ir to paties programos pavadinimo finaliniu akcentu.
Parodoje – daugiau nei dvidešimt menininkų ir architektų iš penkių šalių, kalbančių apie modernizmo paveldo likimą šiuolaikiniuose Europos miestuose, tarp jų ir Kaune, kuris demonstruoja tvirtą lyderystę modernizmo paveldo populiarinimo ir tyrimų srityje pasaulyje.
„Tarptautinės parodos turiniu siekiama pakurstyti šiuolaikinio miestiečio smalsumą ir architektūrinę vaizduotę bei kūrybiškais būdais stiprinti emocinį ryšį su XX amžiaus architektūros palikimu Kaune, Europoje ir pasaulyje. Pasitelkdami įvairias menines formas, kūrėjai pristato modernizmą kaip reiškinį ir ieškodami kultūrinių nuorodų, interpretuoja ir šiuolaikiškai atskleidžia pastatų istorijas, estetinius sprendimus ir politinius kontekstus. Parodoje šie mikro pasakojimai siejami su asmenybėmis (architektais, statytojais, gyventojais), jų kasdienybe ir likimais. Juose, tikiu, kad atpažinsime ir save”,- apie parodą kalbėjo jos kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.
„Modernizmas ateičiai 360/365“ paroda kupina prasmingo simbolizmo ne tik turiniu, bet ir savo forma: ekspozicija įrengta Kauno centriniuose pašto rūmuose, kurie laikomi ikoniniu modernizmo architektūros simboliu Kaune. Visuomenei vėl atveriamas modernistinis pastatas yra tapęs kūrybinio įkvėpimo šaltiniu ne vienam kūrėjui, o eiliniam kauniečiui kuria puikiai suprantamą ir pajaučiamą betarpišką ryšį su modernizmo paveldu. Apie svarbą simbolizmui „signalizuoja” ir parodos pavadinime užkoduotos prasmės: skaičius 360 – aliuzija į visas galimas modernizmo perspektyvas – kultūrines, politines, ekonomines, o skaičius 365 referuoja į kasdienybę ir, tuo pačiu, skatina atkreipti dėmesį į kasdienybės paveldą, esantį tarp mūsų.
Kaip teigė parodos kuratorė, parodoje pristatomi kūrėjų darbai nebus vienintelė „duoklė”, įprasminanti modernizmo architektūros vertybinę svorį: sausio 22 dieną bus anonsuojamas airių menininkės Aideen Barry 64 minučių trukmės nebylus filmas „Klostės“, kurį kūrėja sukūrė kartu su Kauno gyventojais. Tai – ne tiesiog dar vienas pasakojimas apie Kauną, „Klostės“ savaime yra išskirtinis meno kūrinys, įkvėptas Kauno modernizmo. Šviesos ir vaizdo instaliacijos, įkvėptos filmo apie Kauno modernizmą „Klostės“ motyvų, bus demonstruojamos ant kino centro „Romuva” bei istorinio pastato „Pienocentro” sienų, o filmo premjera numatoma šių metų vasarą.
Paroda „Modernizmas ateičiai 360/365” duris lankytojams atvers jau sausio 22 d., iškart po didžiojo Europos kultūros sostinės atidarymo – 20:30 val.
„MoFu 360/365“ – tai du metus truksiantis, Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2014–2020“ finansuojamas tarptautinis projektas.
Pranešimą spaudai parengė Vaida Morkūnaitė
Kontaktai: [email protected]
+37069573507
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Kalėdų dovanų gavo generalinį rėmėją „Verifo“
Likus mėnesiui iki didžiojo Europos kultūros sostinės atidarymo, prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ partnerių prisijungia generalinis rėmėjas. Juo tampa „Verifo“ – viena pirmaujančių ir inovacijas skatinančių Europos elektroninių pinigų institucijų, teikianti finansines paslaugas ir atliepianti asmeninius bei verslo keliamus finansinius poreikius.
Vienas iš Europos kultūros sostinės siekių – kurti bei skatinti jungtis tarp kultūros ir verslo. „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė džiaugiasi, jog šiuo ypatingu laikotarpiu prisijungia stiprūs partneriai: „Mieste ir rajone vykstant daugybei pokyčių pastebime, kad kultūra tampa vis labiau matoma ir vertinama privataus sektoriaus. Pastarųjų penkerių metų kelias nebūtų įmanomas be partnerių, todėl labai džiaugiamės, jog kultūros sostinės vizija ir programa atitiko „Verifo“ viziją. Tikimės, kad šis teigiamas impulsas paskatins ir kitus verslus prisijungti bei tapti kultūrinių projektų rėmėjais.“
Apie sprendimą prisijungti prie „Kaunas 2022“ kalbėjo ir elektroninių pinigų įmonės „Verifo“ vadovas Mantas Staliūnas: „Per pastaruosius kelerius metus stipriai išaugome, tad ir Verifo prekės ženklas sustiprėjo, todėl šiais metais žengiame svarbų strateginį žingsnį – tampame „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ generaliniu rėmėju. Pagrindinė priežastis, paskatinusi prisijungti prie „Kaunas 2022“, noras padėti pasiekti kuo platesnę auditoriją Lietuvoje ir Vakarų Europoje, tuo pačiu garsinant šalies bei Kauno vardą. Mūsų veiklos orientuotos į novatorišką, šiuolaikinę visuomenę, tad pagrindinė „Kaunas 2022“ žinutė „Iš laikinosios į šiuolaikinę“ yra idėjiškai artima „Verifo“ įmonei.“
V. Vitkienė akcentavo, kad „Kaunas 2022“ rėmėjai gauna didelę pridėtinę vertę, kuri atsispindi ne tik per matomumą Lietuvoje ir Europoje, bet ir per ekonominį poveikį, ir finansinę grąžą, kuri gimsta iš kūrybinių ir kultūrinių sprendimų.
2022-ais metais Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų. Didysis Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymas prasidės 2022 m. sausio 19–23 d. (pagrindinis atidarymo šou – sausio 22 d., 19:30 prie Žalgirio arenos), kuriam ruošiasi 800 menininkų ir atlikėjų, 1000 savanorių ir kultūros partnerių.
Visa programa: www.kaunas2022.eu
Lietuvos įmonės taiko flandrų sukurtą dizaino inovacijų programą
Daugiau nei 10 metų organizacija „Designregio Kortrijk“ (Belgija, Flandrija) mokė virš 40 Europos įmonių kaip tapti paslankiems naudojant „5X5®“ dizaino inovacijų programą, kuri padeda įgyvendinti nestandartinius bendrus projektus su dizaineriais ir integruoti dizaino mąstymą ir strategiją įmonėje. Projekte dalyvauja įvairių industrijų atstovai, tad tarp sukurtų produktų galima išvysti baldus, techninius mechanizmus ar skaitmenines programas.
Šiais metais Flandrijos vyriausybė skyrė finansavimą, kad šį metodą išbandytų penkios mažos ir vidutinio dydžio Lietuvos įmonės. Taip siekiama vystyti dviejų miestų – Kauno ir Kortreiko – bendradarbiavimą per dalijimąsi praktine patirtimi, kurios poveikį galėtų pajusti Lietuvos verslas.
Tęsiantis pandeminiam laikotarpiui ne viena įmonė susidūrė su iššūkiais. Vienoms teko kovoti dėl išlikimo, kitoms – ieškoti galimybių didinti konkurencingumą per naujų, prasmingų produktų ir paslaugų kūrimą. Vienas iš būdų – pritaikyti dizaino mąstymo labai praktiniu būdu. Programoje „5X5® Kaunas“ dalyvauja šios konkurso metu atrinktos Lietuvos įmonės: UAB EMKO, LITAO Consultancy Group, UAB Tiekimo projektai, UAB „Barker Textiles“, UAB „Gravera“. Su jomis dirbs lietuvių dizaineriai Jonas Liugaila, Sandra Kasperavičienė, Vida Strasevičiūtė ir belgų dizaineriai Bart Van houcke bei tandemas Stijn D‘Hondt su Peter Van de Sijpe.
Įmonių atstovai kartu dizaineriais dalinsis patirtimi ir dirbs, kad išvystytų naujus ir/ar patobulintų jau turimus produktus ar paslaugas. Rezultatus bus galima išvysti kitais metais parodoje, kuri taps „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dizaino programos dalimi.
Dizaino inovacijų programą 5X5® įgyvendina Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius, „Designregio Kortrijk“ ir Kaunas 2022 kartu su partneriais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Lietuvos dizaino asociacija. Projektą remia Flandrijos vyriausybė. Kortreiko miestas (Belgija) iš Flandrijos vyriausybės gavo 100 tūkst. eurų bendradarbiavimo su Kaunu vystymui.