Kaunas – šiuolaikinio meno sostinė. 2022-ųjų parodų gidas
Dar iki oficialiai atidarant „Kaunas 2022“ metus meno gerbėjai spės įsitikinti, kad šis miestas – tikra šiuolaikinio meno sostinė. Išskirtinius įvykius, parodas, performansus Kaune galima skaičiuoti tuzinais – dar niekuomet šiame mieste neknibždėjo tiek daug tarptautinių akcentų, išskirtinių visame pasaulyje žinomų asmenybių ir drąsių meninių pareiškimų.
Pradedant Kauno bienale ir neapsiribojant tradicinėmis parodų erdvėmis – Europos kultūros sostinės parodų grafikas atima žadą. Žemiau – tik nedidelė dalis įvykių, 2022-aisiais Kauną ir Kauno rajoną paversiančių viena didele Europos galerija. Iš viso kalendoriuje – per 60 viso pasaulio geografiją apimsiančių, istorijos ir ateities temas bei tendencijas tyrinėsiančių parodų!
13-oji Kauno bienalė „Once Upon Another Time... gyveno jie jau kitaip“
2021 11 12 – 2022 02 20
13-oji Kauno bienalė (kuratorė Josée Drouin-Brisebois (Kanada)) klausia, kaip skirtingas pasaulio vietas sujungti su žmonių istorijomis, ir nagrinėja įvairius žmonijos atsparumo bei prisitaikymo atvejus. Istorijas menininkai pasakoja filmais, skulptūromis, instaliacijomis, performansais ir balsu: tekstais, poezija bei kitais būdais. Kauno bienalės paroda Krepšinio namuose, T. Ivanausko zoologijos muziejuje ir A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, taip pat viešose erdvėse pristatomi kūriniai tyrinėja mitus ir pasakas bei realybėje patirtas asmenines ir bendruomenines išlikimo ir virsmo istorijas. Kauno bienalės programą kuria žinomiausi Lietuvos ir pasaulio menininkai: Lina Lapelytė, Pakui Hardware, Jonas Mekas, Janet Cardif ir George Bures Miller, Christian Boltanski, Jeremy Shaw, Augustinas Serapinas, Svajonė ir Paulius Stanikai, Indrė Šerpytytė, Emilija Škarnulytė, Artūras Raila, Goodhearter Wisher, Shary Boyle, Kristina Inčiūraitė ir kt.
Williamo Kentridge‘o paroda „Tai, ko nepamename“
2022 01 21 – 11 30
Vienas įtakingiausių šiuolaikinių menininkų pasaulyje, sąžiningas ir skaudžiai atviras humanistas, dėl kurio parodų varžosi geriausios pasaulio galerijos – pirmą kartą šiame Europos regione. Paroda Kaune – milžiniškas įvykis šaliai ir pačiam menininkui, nes Lietuva – Williamo Kentridge’o protėvių kraštas!
Parodoje, kuri beveik visus metus veiks Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Pietų Afrikoje augęs menininkas kalba apie selektyvią žmonijos atmintį. „Išstumti iš atminties faktus, istorijas, atsiminimas savisaugos ar propagandos tikslais būdinga tiek Johanesburgo, tiek Romos, tiek ir Kauno žmonėms“, – sako menininkas. Visi pasirenkame, ką prisiminti, o ko ne. Kentridge’as tikisi užpildyti atminties įtrūkius ir kalbėtis su mumis apie tai, ko sąmoningai ar nesąmoningai nepamename. Jis kviečia mus į dialogą su savimi. „Tai, ko nepamename“ – paroda, kuria siekiama sujungti išbarstytus istorijos įvykių krislelius į prasmingas mozaikas, lyg veidrodis atspindinčias į jį žiūrinčius.
Yoko Ono retrospektyvinė paroda „Laisvės pažinimo sodas“ ir instaliacija „Ex It“
2022 01 22 – 09 11
Muzikos prodiuserė, ryški meno scenos figūra ir legendinės roko grupės „The Beatles“ įkūrėjo Johno Lenono žmona kadaise kartu su Kaune gimusiu Jurgiu Mačiūnu buvo prie „Fluxus“ ištakų. Simboliška, kad Kaunui tapus visos Europos scena šios menininkės kūryba aplankys jos bičiulio gimtinę. „Laisvės pažinimo sodas“ (angl. The Learning Garden of Freedom) – tai retrospektyvinė Yoko Ono kūrybos paroda, rengiama bendradarbiaujant su menininkės įkurta „Studio One“ Niujorke ir Kauno paveikslų galerija – o ji prie pat Mačiūno vaikystės namų!
Parodoje, kurią organizuoja Šiuolaikinio meno centras, bus gausu menininkės kūrinių, apžvelgiančių įvairius 104 kūrybos laikotarpius bei praktikas: nuo konceptualaus meno, eksperimentinio kino iki erdvinių instaliacijų, objektų, tekstinių kūrinių (angl. word pieces) ir performanso. Ekspozicija veiks Kauno paveikslų galerijoje ir Emanuelio Levino centre. Iki jos atidarymo, nuo pat sausio 22 d., Lietuvos banke veiks Yoko Ono instaliacija „Ex It“.
Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“
2022 03 – 07
Taip, ji atvyksta į Kauną! Jau daugiau nei keturis dešimtmečius kurianti žymiausia pasaulyje performanso menininkė, savo provokuojančiuose darbuose tyrinėjanti menininko ir žiūrovo santykį bei žmogaus kūno ir proto galimybes, 2022-aisiais Kauno paveikslų galerijoje pristatys personalinę parodą „Būties atmintis“. Tai – vienas svarbiausių kultūros sostinės renginių, kurį galerijos „Meno parkas“ kolektyvas įgyvendina drauge su partneriais iš Lenkijos, JAV, Švedijos, Danijos, Serbijos.
Parodoje bus išsamiai pristatyti svarbiausi M. Abramović kūrybos etapai nuo 1960-ųjų – performansų vaizdo įrašai, interviu dokumentacijas ir žymiausias menininkės videoinstaliacijos. Taip pat vyks M. Abramović susitikimas su publika.
Paroda „Kaunas – Vilnius: nuversti kalnus“
2022 04 – 08
Pirmą kartą istorijoje Kaunas ir Vilnius kalbasi per parodas, vykstančias dviejuose muziejuose vienu metu. Kaunas ir Vilnius. Amžini varžovai. Kaip ir kodėl jie (ne)sugyvena? Apie tai – Vilniuje įsikūrusio MO muziejaus bei Kauno miesto muziejaus bendra paroda abiejuose miestuose. Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ pamatysite, kaip šie miestai priklausė vienas nuo kito, vienas kitą formavo ir kaip iš jų įtampos iškilo šiuolaikinė Lietuva. Keturiems parodos skyriams suteikti simboliniai kalnų pavadinimai: Gedimino, Žaliakalnio, Boufalo ir Pelėdų. Kiekvienoje iš jų atskleidžiama viena iš Kauno ir Vilniaus sąveikos formų. Lokacija Kaune – laikinoji M. K. Čiurlionio galerija.
Paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“
2022 01 22 – 04 10
„Kaunas 2022“ visiems Kultūros sostinės metams atvers vieno ikoniškiausių tarpukario pastatų – Kauno centrinio pašto – duris ir užpildys šias erdves ypatingų parodų ciklu.
Didįjį metų atidarymo savaitgalį pakvies ir paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“ – vienas ryškiausių sausio akcentų ir programos „Modernizmas ateičiai“ ataskaita. Parodoje – daugiau nei dvidešimt menininkų ir architektų iš penkių šalių, kalbančių apie modernizmo paveldo likimą šiuolaikiniuose Europos miestuose.
Paroda neabejotinai atskleis šio architektūros stiliaus vertę ir patrauklumą šiuolaikiniam žiūrovui, miestiečiui, specialistui ir mėgėjui. Šiuo ambicingu tarptautiniu projektu Kaunas pademonstravo lyderystę modernizmo paveldo srityje ir įsitvirtino kaip vienas iš pasaulio modernizmo tyrimų, populiarinimo ir traukos centrų. Tai bene svarbiausias pasiekimas, liksiantis net ir pasibaigus Europos kultūros sostinės projektui.
Paroda „1972: režimas, jaunimas ir menas“
2022 05 12 – 08 31
Kauno centriniame pašte vasarosianti paroda nukels lankytojus į septintojo ir aštuntojo dešimtmečių nepaklusniųjų ir pasipriešinusiųjų sistemai žmonių bendruomenes: jaunimo roko muzikos grupes, Kauno dramos ir pantomimos aktorius, maištingus hipius, modernius Kauno ir Vilniaus dailininkus. Paveikslai, fotografijos ir kino filmai, dokumentiniai muzikinio gyvenimo liudijimai, šio laikotarpio jaunimo mada ir kiti artefaktai pasakoja apie alternatyvią kultūrą ir nesovietinį gyvenimo būdą sovietinėje Lietuvoje.
„Ši paroda akcentuoja asmenybės laisvės problemą, neatsiejamą nuo priešinimosi prievartai ir gniuždymui. Čia pirmą kartą parodoma, kaip visuomenę ir meną veikė oficialiųjų struktūrų spaudimas ir kokius atvirkštinius rezultatus visa tai paliko kultūroje“, – sako parodos, išsiskiriančios partnerių gausa, kuratorė Rasa Žukienė. „Tai, kas Europoje prasidėjo po 1968 m. įvykių, yra protestų, maištavimų ir buvimo drauge istorija. Paralelės tarp Rytų (socialistinio lagerio) ir Vakarų visuomenių kurtų laisvės vaizdinių, kūrybos idėjų ir formų yra akivaizdžios. Bet kol kas šios paralelės dar per mažai akcentuotos ir netgi pamirštamos. Ši paroda – puikus europietiškų laisvės ir kultūrinio bendrumo idėjų, gyvavusių nelaisvės sąlygomis Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, įrodymas.“
Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“
2022 08 – 10
Pirmą kartą paroda pristatyta Didžiojoje Britanijoje, gimtojoje menininkės šalyje. Jenny Kagan ją perkūrė specialiai Kaunui, nes čia ir įvyko parodoje pasakojama istorija.
„Jie susipažino 1943 m. gete. Jai buvo tik 18 metų. Tai istorija apie priespaudą ir persekiojimą, nesuvokiamą netektį ir siaubą, bet visų pirma tai – meilės bei išlikimo istorija“, – sako menininkė, – „Nors aplinkiniai žuvo, jie pabėgo iš geto ir, padedami lietuvių gelbėtojų, išgyveno karą slapstydamiesi. Esate kviečiami leistis į kelionę, kurios tamsoje plūduriuoja veidai, pravėrus lagaminą atsiveria stebuklingi pasauliai, o užslėptos pakampės kviečia vidun, kur skleidžiasi istorijos“.
Kagan istoriniame pastate Gimnazijos g. 2/4 atgaivins tėvų pasakojimus apie jų išgyvenimus Kaune Holokausto metu. Parodos aplinka – vaizdai, muzika, projekcijos ir kiti elementai – įtraukia žiūrovus į asmenišką ir kartu universalų pasakojimą, kviečiantį tyrinėti savo jausmus ir išgyvenimus atminties, šviesos ir tamsos akivaizdoje.
Ostralės bienalės paroda „Srovės nepasroviui / Vandens galia“
2022 10 05 – 11 13
Vizualūs inkėjimai iš Drezdeno – Kaune, centriniame pašte! Nuo 2016 m. „Ostrale“ bienalė, siekianti pristatyti tarpdisciplininį savo parodų turinį ne tik vokietijoje, įvairiose Europos vietose, rengia išvažiuojamąsias parodas. Bendradarbiaujama su tokiais Europos kultūros sostinėmis tapusiais miestais – „Pécs 2010“ (HU), „Wrocław 2016“ (PL), „Valletta 2018“ (MT) ir „Rijeka 2020“ (HR). Kaune bus pristatyti įspūdingi menininkų kūriniai, kurie buvo atrinkti ir 2021 m. eksponuojami „Ostrale“ bienalėje „O21“, vykusioje Drezdene.
Tarptautinis kaulinio porceliano simpoziumas ir paroda „Porceliano miestas“
2022 10
Dar vienas ypatingas įvykis Kauno centriniame pašte atskleis Kauno porceliano meno ir dizaino tradicijas ir inovacijas. Ekspozicijoje – išlikę unikalūs ir serijiniai legendinės dailiosios keramikos gamyklos „Jiesia“ fonduose randami kūriniai, pirmieji projektai.
Simpoziumo organizatoriai siekia menininkams sukurti kūrybinę eksperimentinių porceliano dirbtuvių platformą, kurioje būtų pasitelkiamos šiuolaikinės ir tradicinės keramikos raiškos formos. Simpoziumo metu surengta paroda leis pasinerti į porceliano gamybos procesą, susipažinti su dailininkais-dizaineriais ir per kuriamą asmeninį santykį su kūriniais pajusti porceliano trapumą.
Kauno architektūros festivalis „Rytai-Rytai“
2022 09 22 – 10 22
2022 m. į Kauno architektūros festivalio programą sugrįžta tarptautinis, profesionalams ir plačiam visuomenės ratui skirtas architektūros projektas, pritraukiantis geriausius Lietuvos ir Japonijos architektus, architektūros mokyklų studentus. „Rytai–Rytai“ yra ilgalaikio bendradarbiavimo projektas, kuris padėjo pamatus iki tol neegzistavusiems Lietuvos ir Japonijos architektūros mainams ir vysto bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Japonijos architektų bendruomenių: vyks forumas „Žalgirio“ arenoje, parodos Kauno centriniame pašte ir kitur, profesionalų paskaitos, architektūros srities studentų darbų konkursas.
Filipo Markiewicziaus paroda „Ultrasocial Pop“
2022 11 25 – 12 31
Metams baigiantis – unikali galimybė aplankyti prestižiniu „Art Prize Bourse Bert-Theis“ prizu apdovanotą parodą, kurią lenkų-liuksemburgiečių kilmės menininkas Filipas Markiewiczius kūrė ne vienerius metus. Parodoje „Ultrasocial Pop“ (liet. Ultrasocialinis pop) susipina menininko kurta tapyba, piešimas, vaizdo projekcijos, performansas ir muzika iš jo projekto „Raftside“. Čia permąstomos meno sąvokos laikais, kai meno istorija rašoma socialiniuose tinkluose. Menininkas siekia parodyti šios tikrovės užkulisius ir tokiu būdu sukurti naują dada siurrealistinės popkalbos formą, sykiu bandant suprasti dabartinės Europos visuomenės raidą. Markiewicziaus darbai pristatyti Venecijos bienalėje, Luvro muziejuje, šiuolaikinio meno centre „Derry-Londonderry“, nacionaliniame šiuolaikinio meno muziejuje Bukarešte, Bazelio teatre ir kitose žinomiausiose Europos meno įstaigose.
2022 m. „Meno parke“ taip pat bus galima išvysti pasaulinio lygio menininkų Martine Feipel ir Jeano Bechameilio (LU) parodas.
Paroda „Working Class Heroes“
2022 10 27 – 2023 02 23
2022 m. Europos kultūros sostine taps ir Liuksemburgo miestas Ešas prie Alzeto. Ešas – toli nuo Kauno, tačiau abu miestai iš savo netolimos praeities paveldėjo pramonės griuvėsius – fizinius ir dvasinius. Tad Kaunas ir Ešas prie Alzeto vienija jėgas, kad iš užmaršties prikeltų industrijos istoriją, ir kviečia aplankyti renginių ciklą: parodas „Working Class Heroes“ (liet. Darbininkų klasės herojai), „Didžioji pramonė“ ir spektaklį „Darbas / Aarbeicht“. Šiuo ciklu mėginama kalbėti apie miestų istorijas be nutylėjimų – aktualiai ir atvirai.
Kauno paveikslų galerijoje bus eksponuojama MUAR / Darbo muziejaus, veikiančio Liuksemburge, Tetanže, buvusiame kalnakasių avalynės fabrike, parodą „Working Class Heroes“. Paroda kalba apie tris XX a. pradžios darbininkų klasės herojus – Jeaną Pierre‘ą Bauschą, Léoną Weirichą ir Jeaną Schortgeną. Interaktyvi ekspozicija atskleidžia industrinio Liuksemburgo pietų regiono kasdienybę – darbą, svajones ir viltis, įtemptą kovą dėl darbininkų teisių. Parodoje keliami klausimai: kas sukūrė šią šalį, kas šiandien atstovauja jūsų teisėms? Ar toli pasistūmėjome darbo teisės srityje?
Edwardo Steicheno fotografijų paroda „The Family of Man“
2022 11 24 – 12 31
Pasaulį apkeliavusi paroda – pagaliau Kaune! Dar 1955 m. kuratorius Edwardas Steichenas pakvietė į parodą MoMA – Niujorko moderniojo meno muziejuje. „Family of Man“ – tai 273 fotografų iš 68 šalių humanistinės fotografijos darbai, jau įtraukti į UNESCO Pasaulio atminties sąrašą. Klervo pilyje, Liuksemburge, veikia nuolatinė parodos ekspozicija – 2022 m. lapkritį ji debiutuos Baltijos šalyse. Žinoma, Kauno fotografijos galerijoje.
Tai tik nedidelė dalis meno įvykių, 2022-aisiais nuspalvinsiančių Kauno veidą. Europos kultūros sostinės metais Kaune ir Kauno rajone bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų – taip tapsime viena didele Europos scena.
Visą programą galite rasti čia
„Kaunas 2022“ metus atversiantis „Sukilimas“: 50 lokacijų, 30 programos dalių, 800 menininkų ir atlikėjų
Nuo Čekiškės iki Palemono, nuo Garliavos iki Šilainių, nuo V. Putvinskio gatvės iki Prisikėlimo bazilikos, nuo tardymo izoliatoriaus iki filharmonijos. Viduje, lauke, aikštėse, skveruose, gatvėse, ant žemės ir virš jos. Sausio 19-23 dienomis kultūros išvengti nepavyks – Kaunas ir Kauno rajonas oficialiai taps Europos kultūros sostine. Didžiojo atidarymo savaitgalio renginiai, paversiantys Kauną viena didele Europos scena, ne tik dovanos įspūdingų tiek savo dydžiu, tiek jaukumu patirčių, bet ir nuteiks iki pat naujųjų truksiančiam kultūros maratonui.
Kol kas joks miestas nėra bandęs keistis per naujo mito susikūrimą. Trys didieji Europos kultūros sostinės renginiai – „Šiuolaikinio Kauno mito trilogija“ – ir yra sudaryti iš metaforiškojo šio miesto kūno, Kauno Žvėries, sukilimo, pasirodymo ir sutarimo su juo. Pirmasis trilogijos veiksmas ir taps didžiojo savaitgalio akcentu.
„Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos pirmajame veiksme „Sukilimas“ tilps iš viso net 30 skirtingų projektų, sujungsiančių 50 lokacijų Kaune ir Kauno rajone – į savaitgalio veiksmą įsitrauks 800 Lietuvos bei užsienio menininkų ir atlikėjų“, – skaičiuoja vieną ambicingiausių renginių savo karjeroje įgyvendinantis „Kaunas 2022“ technikos prodiuseris Aistis Lansbergas.
„Sukilimo“, prasidėsiančio sausio 19 d. Kauno rajone ir įspūdingais šviesos ratais artėsiančio link miesto centro, kulminacija šeštadienį, sausio 22 d. įvyks 19:30 val. Bet iš viso sausio 19–23 dienomis Kaune ir Kauno rajone vyks per 100 renginių: premjerų, parodų, koncertų, susitikimų ir siurprizų, kuriuos jungs naujojo Kauno mito pasakojimas ir Žvėries sukilimas.
„Visi po atidarymo akimirkos vyksiantys savaitgalio renginiai taps vieno žaidimo dalimi – kviesime visus prisijungti ir drauge ieškoti Kauno Žvėries pėdsakų. Manau, tokio Europos kultūros sostinės atidarymo iki šiol nebuvo – tokio, kuris miestą paverstų žaidimų aikštele, kurią tyrinėdami kauniečiai ir jų svečiai galės susipažinti su visa 2022-ųjų programa ir jos temomis“, – sako didžiųjų trilogijos renginių režisierius Chris Baldwin.
Anot milžinišką patirtį europinio masto renginiuose sukaupusio Ch. Baldwin, „Kaunas 2022“ atvejis unikalus ir tuo, kad tokios apimties renginius teko derinti ir organizuoti pandemijos sąlygomis – iki šiol ne visi didžiulės komandos nariai yra susitikę gyvai! „Didžiuojamės tuo, kad pavyko sukurti išties daugiasluoksnį renginį, kuris, beje, atsparus pandemijai – tai yra, pagrindiniai savaitgalio akcentai galės vykti net pasikeitus saugumo reikalavimams, nors, tikimės, to neprireiks. Laukia šiuolaikinė, virtualią ir tikrą realybes derinanti, tarptautinė ir itin įtraukianti patirtis, sužavėsianti tiek stebėsiančius renginius savo akimis, tiek per ekranus visame pasaulyje“, – neabejoja profesionalas.
Pirmąjį „Kaunas 2022“ savaitgalį kartu rengia daugybė projekto partnerių – miesto teatrai, muziejai, galerijos, menininkai, bendruomenės. Ne tik Kauno ir Lietuvos – šia proga miestą aplankys ir taip pat 2022-aisias Europos kultūros sostine tapsiančio Novi Sado (Serbija) atstovai. Jau sausio 19–23 dienomis bus atidarytos tokios parodos, kaip šiuolaikinio meno genijaus Williamo Kentridge’o „Tai, ko nepamename“, o Lietuvos banko rūmuose įsikurs menininkės ir aktyvistės Yoko Ono instaliacija „Ex It“. Be to, būtent „Sukilimo“ metu kūrybiškais akcentais bus pristatomos visos „Kaunas 2022“ programos ir jų planai visiems ateinantiems metams.
Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
Visą 2022-ų metų programą rasite šiuo adresu.
Naujame leidinyje – turtingos Kauno žydų istorijos mozaika
Ar žinote, kokia įmonė Kaune tarpukariu gamino radijo imtuvus pavadinimu „Tautofonas“? Jie, kaip rašė to meto spauda, buvo „neblogesni už užsienio“! O ar nutuokiate, kad Napoleono kalnas, arba Jiesios piliakalnis, kadaise vadintas Žydkalniu? Na, galbūt būsite girdėję, kad legendinio berniukų choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjas Hermanas Perelšteinas vaikystėje gyveno ir šiandien vienu gražiausių Kauno namų vadinamame daugiabutyje Vytauto prospekte?..
Šie ir šimtai kitų įdomių istorinių faktų, kasdienybėje neretai dengiamų storais atminties dažų sluoksniais, atskleidžiami naujoje knygoje „Kauno žydai“. Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Atminties biuras“ inicijuotas, autorių kolektyvo parengtas leidinys jau išleistas lietuvių ir anglų kalbomis.
„Esu įsitikinusi, kad norint gerai papasakoti istoriją, nepakanka faktų, datų ir vardų. Kad iš tiesų suprastume, kuo gyveno žmonės prieš 50 ar 150 metų, reikia žinoti, kaip jie mąstė, jautėsi, kaip jie matė pasaulį. Todėl didelį vaidmenį pasakojime skyrėme istorinių šaltinių citatoms ir prisiminimams. Šie intarpai – laiko liudininkai. Jie suteikia istorijai gyvybę, kvėpavimą, spalvas“, – naująjį leidinį pristato dr. Daiva Citvarienė, „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ vadovė. Ji knygą „Kauno žydai“ sudarė drauge su istoriku Arvydu Pakštaliu. „Atminties biuras“ per keletą veiklos metų taip pat inicijavo Istorijų festivalį Kaune, keletą gatvės meno piešinių bei kitus žydišką atmintį aktualizuojančius projektus.
Penki šimtai metų žydų istorijos knygoje „Kauno žydai“ telpa į vos porą šimtų puslapių. „Primename svarbiausius čia gyvenusių ir kūrusių kauniečių vardus, jų indėlį į švietimo, kultūros, medicinos, pramonės, verslo ir kitas gyvenimo sritis, paliečiame ir skaudžius istorijos puslapius. Labai tikiuosi, kad knyga inspiruos tolesnius tyrimus“, – tuo, kad ši istorija dar tik pradedama rašyti, tiki D. Citvarienė. Anot menotyrininkės, knygą palankiai sutiko Kauno žydų bendruomenė. Taip pat neabejojama, kad ji taps aktualiu suvenyru kitąmet „Kaunas 2022“ renginius – tokius, kaip Pasaulio litvakų kongresas – lankysiantiems šaknų Lietuvoje turintiems kultūros sostinės svečiams.
Leidinį, kurį sudaro įvairias epochas ir gyvenimo sritis tyrinėjantys straipsniai, gausiai iliustruoja ne tik dokumentai, fotografijos, kita neretam dar nematyta archyvinė medžiaga, bet ir unikalios iliustracijos. Jų autorius – dizaineris Darius Petreikis, gerai žinomas ne tik dėl darbo kultūros žurnale „Nemunas“, bet ir kaip „Kaunas 2022“ projekto talismano, Kauno Žvėries, įvaizdžio autorius.
„Istorija gali būti įdomi, žaisminga. Juk čia mes kalbame apie kelių šimtų metų Kauno žydų istoriją, pasakojame apie šios bendruomenės kultūrą, tradicijas, papročius. Norėjome tą istoriją papasakoti šviesiai, su šiokia tokia humoro doze. Juk žydų istorija – ne tik Holokaustas. Tai daug daugiau, tai šimtmečiai kultūros, tradicijų, papročių“, – laikydama leidinį rankose kalba D. Citvarienė.
Knygą „Kauno žydai“ netrukus bus galima įsigyti „Kaunas 2022“ biure (Laisvės al. 36) ir „Kaunas IN“ turizmo informacijos centre, esančiame Kauno rotušėje (Rotušės a. 15).
Paroda: Optimizmo architektūra - Kauno fenomenas 1918-1940 / Unité d'Habitation Le Corbusier, Marselis
„Kolektiv Cité Radieuse" galerijoje, įsikūrusioje „Unité d'Habitation Le Corbusier" padalinyje Marselyje, nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. sausio 9 d. bus pristatyta paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940 m.", kuri atidarys Europos kultūros sostinės metus „Kaunas 2022".
Kauno miestas garsėja unikalia istorijos ir kūrybiškumo sinteze architektūroje ir dizaine.
Auksinis tarpukario amžius pasižymėjo modernizmo architektūra, kuri Kauną pavertė perspektyviu Europos didmiesčiu, atspindinčiu to meto optimizmą ir viltis dėl kultūrinių, socialinių ir technologinių naujovių.
Per šį laikotarpį Kaunas stipriai pakeitė savo fizinį, istorinį ir kultūrinį identitetą: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė daugiau nei 12 000 naujų pastatų, pakeitusių visą miesto veidą. Šis atsinaujinimas tapo naujuoju Kauno paveldu ir jo genius loci išraiška.
Po Antrojo pasaulinio karo ir sovietų okupacijos metais Kauno tarpukario modernizmo architektūra buvo gyvas buvusios valstybės atminimas, simbolinis langas į Vakarus ir tapo architektūriniu etalonu sovietų architektams.
Paroda ne tik švenčia miesto architektūros istoriją, bet ir apdovanoja bei atgaivina optimistinę šio laikotarpio viziją, stiprindama Kauno kultūrinį gyvenimą, bendruomenės kūrimą, fizines ir socialines inovacijas.
Adresas : Galerija „Kolektiv Cité Radieuse" - Unité d'Habitation Le Corbusier
280 Bvd Michelet, 3 aukštas Nr. 313, 13000 Marselis
Tel.nr. : 0624686670
Tvarkaraštis: trečiadienis-sekmadienis: 10:00-18:00 / 2021 m. gruodžio 11 d. - 2022 m. sausio 9 d.
Kuratorė : Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Giedrė Jamkevičiūtė ir Matas Šiupšinskas
Koordinatorė: Vaiva Marija Bružaitė
kaunas2022.eu | www.modernizmasateiciai.lt
Estijos Majamo meno ir technologijų ūkis skelbia tarptautinį atvirą kvietimą technologijų meno parodai „Wild Bits“
Estijos technologijų ir meno ūkis „Majamas“ skelbia atvirą kvietimą menininkams kurti „Wild Bits“ rezidencijoje, po kurios bus surengta lauko paroda netoliese esančiame kalvotame pietinės Estijos kaime Otepėje. „Wild Bits“ yra viena iš pagrindinės „Tartu – Europos kultūros sostinė 2024“ programos dalių.
2022-ųjų m. vasarą 3 savaičių rezidencijos laikotarpiu bus kuriami meno projektai, kurie bus eksponuojami lauko erdvėse prie Majamo. Tai yra pirmasis atviras kvietimas kurti darbus „Wild Bits“ parodos programai, kuri vyks nuo 2022 iki 2025 m. Sukurti darbai liks Majame, kur 2024-ųjų m. vasarą bus eksponuojami pagrindinėje „Wild Bits“ parodoje bei satelitinėse parodose Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje iki 2025 m. Vienas menininkas bus pasirinktas ir iš Lietuvos, kadangi menininkų rezidavimas bendrai finansuojamas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos lėšomis. Parodos partneris iš Lietuvos yra landšafto dizaino festivalis „Magenta“, kuris yra ir oficialus „Kaunas 2022“ programos partneris. „Magenta“ festivalyje 2022-ųjų m. rugsėjo mėn. Lietuvos auditorijai bus pristatyti 3 pasirinkti darbai.
Majamas ieško meno projektų, kuriais tyrinėjama žmogaus būsena šiuolaikinėje technologijų visuomenėje ir ieškoma žmogaus, technologijų ir gamtos sąlyčio taškų. Meno kūriniai turėtų įsilieti į įvairų landšaftą, apsuptą miškų, pievų, pelkių ir vandens telkinių – upelių ir ežerų. Sukurti meno kūriniai turėtų būti atsparūs lauko sąlygoms. Dalyvauti kviečiami įvairių disciplinų menininkai iš Estijos ir kitų šalių.
„Majamas kviečia mus svajoti, tyrinėti, išrasti ir kurti naujas galimybes žmonėms, kad galėtume pozityviai žvelgti į gyvenimą gana niūriai atrodančioje ateityje,“ – teigia menininkas Timo Toots.
Projektus atrinks Majame kuriančių menininkų komanda: Timo Toots ir Mari-Liis Rebane, menininkas Taavi Suisalu, specifinio šioje vietoje vykstančio urbanistinio festivalio UIT organizatoriai Kadri Lind ir Marie Kliiman. Šiais metais komandą papildys kviestinis svečias iš užsienio Gediminas Banaitis-Skrandis iš „Kaunas 2022“. 2022 m. rezidencijai bus atrinkta nuo trijų iki penkių projektų. Pasirinkti projektai gaus menininkui skirtą sumą – po 2000 eurų, o jų gamybos biudžetas sieks iki 5000 eurų. Dalyvių transporto ir apgyvendinimo išlaidos bus apmokamos pagal susitarimą. „Wild Bits“ rezidencijos ir parodos programą bendrai finansuoja „Tartu – Europos kultūros sostinė 2024“. Satelitinę parodą „Kaunas 2022“ remia Estijos kultūros fondas ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“.
Paraiškos priimamos iki 2021 m. gruodžio 12 d., o atrinkti projektai bus paskelbti 2022 m. sausio mėn.
Daugiau informacijos apie paraiškų teikimą ir dalyvavimą rasite paspaudus šią nuorodą
MAJAMAS
Nedidelis meno centras Majamas (estų kalboje reiškiantis Žemės stotį) įsikūręs sename Estijos pietuose esančio Otepės gamtos rezervato ūkyje. Anksčiau žemės ūkiui naudoti pastatai konvertuoti į aukštųjų technologijų meno studiją ir menininkams skirtą rezidenciją. Majamui vadovauja menininkai Timo Toots ir Mari-Liis Rebane.
www.maajaam.ee
Po susitikimo su Europos Komisijos žiuri – „Kaunui 2022“ reikšmingas Melinos Mercouri prizas
Kartu su paskutiniąja Europos komisijos išvada „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda išgirdo puikią žinią. Įvertinusi pasirengimą ir dar 2017 metais prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, žiuri rekomendavo miestui skirti Melinos Mercouri prizą – 1,5 milijono eurų. Šis prizas Europos kultūros sostinėms skiriamas tuomet, jei yra sėkmingai įgyvendinami projekto paraiškoje surašyti planai ir užtikrinama projekto valdymo kokybė, įgyvendinti finansuotojų įsipareigojimai (projektas yra finansuojamas Kauno ir Kauno rajono savivaldybių bei LR Vyriausybės).
Iki šiol vykusiuose dviejuose EK monitoringo ir „Kaunas 2022“ komandos susitikimuose buvo nuosekliai analizuojama pasirengimo 2022-tiesiems eiga, partnerysčių plėtra, prisidėjimas prie Kauno miesto Kultūros strategijos įgyvendinimo, komunikacijos planai ir veiksmai. Nuo pat projekto pradžios itin aukštai vertintas bendruomenių ir visuomenės įtraukimas į pasiruošimą Europos kultūros sostinės programai, kultūros decentralizacijos veiksmai Kauno miesto mikrorajonuose ir Kauno rajono gyvenvietėse. 2021 metų spalį vykusio trečiojo susitikimo metu žiuri nariai didžiausią dėmesį skyrė „Kaunas 2022” projekto tęstinumo planui. Šis prizas skiriamas Kultūros pokyčiams užtvirtinti. „Melinos Mercouri prizą gauna beveik visi Europos kultūros sostinių miestai. Jis sudaro santykinai nedidelę šio ilgamečio, pokyčius per kultūrą kuriančio, projekto biudžeto dalį. Svarbu, kad projekto dalininkai, skyrę tiek daug energijos ir resursų šiam olimpiados lygio renginiui, panaudotų šį įvertinimo ženklą, užtikrindami naujai atsiradusių meno ir kultūros reiškinių tęstinumą. Man dar reikšmingesnis šioje ataskaitoje atrodo išreikštas kokybinis įvertinimas ir padėka, jog sugebėjome net COVID aplinkybėmis pasiekti ir įtraukti tiek žmonių, mobilizuoti partnerius, laimėti tarptautinius įvertinimus už integruotos komunikacijos ir rinkodaros kampanijas. Ir, svarbiausia, – sukurti aukščiausio lygio 2022-ųjų meninę programą, kuri, remdamasi vietos tapatumu ir unikalumu, praturtina bendrąją Europos kultūrą“, – teigė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Žiuri tiek susitikimo metu, tiek išvadoje, kaip visai Europos kultūrai reikšmingą faktorių įvardijo bendros kūrybos (co-creation) metodikų kūrimą, taikymą ir metodologinės medžiagos rengimą anglų kalba. Taip pat buvo išreikštas pageidavimas, jog Kaune ir Kauno rajone sukaupta patirtimi ir toliau būtų dalijamasi tiek tęsiant Europos kultūros sostinės forumą Kaune, tiek viešinant metodologinę medžiagą ir dalijantis gerąja patirtimi su kitais miestais ir regionais.
„Europos kultūros sostinė yra svarbiausias Europos sąjungos kultūros projektas, leidžiantis paskirtiems miestams pažvelgti į save iš šalies, ir įdarbinus kūrybingumą, sukurti naują vietos naratyvą, įsitinklinti nacionaliniu ir Europos mastu. Turbūt svarbiausia, ką išsinešime iš šios patirties – tai kokybės ir kiekybės pokytis. Prieš septynerius metus pradėję keliese, dabar jau kartu su daugiau nei 70 Lietuvos ir keliais šimtais Europos kultūros organizacijų bei daugiau nei 500 kultūros profesionalų galime pakeisti savo vietą taip, kad ji būtų įdomi visai Europai ir pasauliui“, – sako Virginija Vitkienė.
Su trečiąja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ataskaita bei žiuri komisijos išvada galima susipažinti: https://kaunas2022.eu/planai-ir-ataskaitos/
„Kaunas 2022“ programa: www.kaunas2022.eu
Išskirtiniai Kauno modernistinės architektūros ir dizaino pasiekimai pasiekė Bilbao dizaino savaitę
Sparčiai artėjant 2022-iesiems – Europos kultūros sostinės metams, Kaunas vis intensyviau reprezentuoja save tarptautinėse miestų platformose, o Kauno kūrėjus galima sutikti už tūkstančių kilometrų. Ne išimtis – Bilbao Bizkaia Dizaino Savaitė, vykstanti lapkričio 18–25 dienomis, kurioje galima susipažinti su Kauno kūrėjais ir Kaunas 2022 veikla.
Bilbao dizaino savaitė – kasmetinis renginys, kuriuo siekiama skatinti kūrybinių industrijų sektoriaus veiklą per konferencijas, paskaitas, dirbtuves, pristatymus ir susitikimus vykstančius įvairiose miesto vietose bei įtraukiant įvairias kultūrines įstaigas, asociacijas, universitetus ir kūrėjus, menininkus. Šių metų tema „Crossings &Transitions“ (Perėjos ir perėjimai) nagrinėja dabarties laikotarpį, suteikiant išskirtinį dėmesį klimato kaitai, socio-ekonominėms ir sveikatos krizėms, žmonijos senėjimui, technologinei pažangai ir skaitmeninėms transformacijoms, kurios stumia pasaulį į naujas kasdienybės perspektyvas, tvarumą, atvirumą ir kūrybiškumą.
Dizaino savaitės metu buvo galima susipažinti su Kauno – Europos kultūros sostinės planais ir pasiekimais, identitetu atskleidžiamu per dizaino, architektūros interpretacijas ir išgirsti Gintaro Balčyčio bei Gerdos Liudvinavičiūtės pranešimus, pažinti jų kūrybiškumo ir įkvėpimo šaltinius. Susipažinti su šiuolaikinės architektūros ir dizaino ypatumais buvo galima Guggenheim muziejuje ir šiuolaikinio meno ir laisvalaikio centre Azkuna Zentroa.
Kauno vystomos veiklos ir temos domina kūrėjus ir kultūros mėgėjus visoje Europoje, tad Bilbao dizaino savaitėje galima išvysti ir Gedimino Banaičio parengtą parodą „Designing Optimism“, kurios ekspozicijoje galima išvysti programos Modernizmas ateičiai projektus ir modernizmo interpretacijas, kurias atskleidžia Timotiejus Norvila – Morfai, Gerda Liudvinavičiūtė [Celsius273], jaunimo projektas Komoda, Mantas Kuginis, filmo „Klostės“ režisierė Aideen Barry, Studio Falbanka, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro projektas tortuose atkuriantis modernistinius pastatus, Rokas Mikšiūnas ir bendras LRT, Lietuvos šokio informacijos centro projektas „Šiuolaikinis šokis ir architektūra“.
Nuo 2015-ųjų metų Kaunas dalyvauja UNESCO Dizaino miestų tinklo iniciatyvose ir dalinasi šiuolaikine kultūra su pasauliu. Prisijungdami prie Tinklo miestai patvirtina savo įsipareigojimą dalintis geriausia patirtimi, vystyti partnerystes, kurios skatina kūrybiškumą ir dizaino pramonę, stiprinti dalyvavimą kultūriniame gyvenime. Per pastaruosius metus Kaunas dalyvauja daugybėje tarptautinių iniciatyvų, kurios skatina pripažinti dizaino svarbą mieste, o dalyvavimas UNESCO Kūrybinių miestų tinklo veikloje suaktyvėjo.
Režisierius Chris Baldwin: Kultūros sostinių sėkmės formulės dalis – vietos gyventojai ir svečiai, priimantys kvietimą įsitraukti
Režisierius Chris Baldwin… yra daug daugiau nei tik režisierius! Jau daugelį metų įvairios šalyse dirbantis, jau prie keleto Europos kultūros sostinių sėkmės prisidėjęs britas savo atvirumo kitoms kultūroms ir naujoms patirtims dėka yra tikrų tikriausias europietis. Jam pasiduoda didžiausio masto renginiai – net olimpinių žaidynių akcentai. Nenuostabu, kad būtent jam patikėta režisuoti unikalią simfoniją „Šaipėrantas“ (kompozitorius Antanas Jasenka, dirigentas Modestas Pitrėnas), skirtą didžiajam „Kaunas 2022“ atidarymui (sausio 22 d., 19:30 val.). Per keletą metų itin jautriai Kauną pažinęs Chris Baldwin pasakoja apie savą Europos ir europiečio sampratą – ir tai, ko jį moko nuolatinės kelionės po mūsų žemyną.
Žemiau pateikiame interviu su režisieriumi Chris Baldwin.
- Esate britas, bet itin daug darbų nuveikėte regionuose, kurie vadinami postsovietiniais ar postautoritariniais. Ieškojote nuotykių?
- Britas! Kad aš žinočiau, ką tai reiškia. Gimiau Oksforde XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje – buvau pokario šeimos jaunėlis. Augome lyg ir gerai suvokdami, kas yra britiška. Juk tai mes, kartu su amerikiečiais, laimėjome karą prieš Vokietiją. Britiška – teisinga ir demokratiška, britiška – tai nepasiduoti patyčioms. Kai paaugau, pasimokiau, ėmiau suprasti, kad tai – patogus mitas, o realybė ir istorija kiek labiau komplikuotos. Tikėjimas tokiais mitais žmogų daro pažeidžiamu kitiems galimiems mitams. Ir šiandien, „Brexit“ laiku, ta Britanija, kurią kadaise pažinojau, man menkai teatpažįstama.
Pavartojote terminą „postautoritarinis“ – jis įdomus, pats jį naudoju. Jis suponuoja, kad autoritariniai režimai – jau praeityje. Bet pastarojo laiko įvykiai rodo, kad turime šią sąvoką permąstyti.
O dirbti šiuose kraštuose pradėjau griūvant Berlyno sienai. Dėsčiau ir kūriau tuometinėje Vakarų Vokietijoje, Ingolštato universitete. Britų taryba pakvietė pakeliauti po Rytų Vokietiją, užmegzti kontaktus su tenykščiais teatrais. Taip ir padariau. Sutikau puikių žmonių, užsibuvau porą dešimtmečių.
Dar prieš tai, 9-jo dešimtmečio viduryje, daug dirbau Ispanijos teatruose, taip pat – su pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojais. Buvo įdomu siekti to, kad darbas su mokiniais taptų ne toks autoritarinis, labiau kūrybiškas. Tuomet atradau, kad klasės ir mokymo programos turi daug bendra su repeticijų salėmis ir scenarijais. Abiem atvejais jaučiamos politinės visuomenės nuotaikos. Pavyzdžiui, jei 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose mokinys ispanų mokykloje kalbėdavo baskų kalba, mokytojai jiems galėdavo duoti – ir duodavo – į kailį. Taip buvo ne tik mokyklose. Taigi šalyse, kuriose autoritarinė valdžia nuversta ne taip seniai, toks požiūris į problemų sprendimą, discipliną mokyklose, ligoninėse, teatruose, darželiuose vis dar gajus.
1995-aisiais Varšuvoje stačiau spektaklį pagal Charlotte Keatley pjesę – tuomet mano teorija, regis, pasitvirtino. Jaučiau, jog aktoriai tikisi, kad režisierius bus diktatorius. Panašiai būdavo ir Ispanijoje, Rytų Vokietijoje. Man tai pasirodė įdomu, tuo pačiu baugu! Kažkas kažkada sakė, kad Franko bus gyvas tol, kol paskutinis mokytojas, gavęs išsilavinimą jo valdymo metais, neišeis į pensiją. Pamaniau, aha, kokiais 2010-aisiais… Nors gal tai ir nėra visai tikslu, nes daug pedagogų Ispanijoje iš esmės nesutiko su Franko ideologija. Bet visgi tai kelia rimtų klausimų apie istorijos palikimą ir vertybes, švietime ir kultūroje perduodamas iš kartos į kartą.
Taigi jau daugiau nei tris dešimtmečius dirbu ir gyvenu visur Europoje. Ispanija, Lenkija, Vokietija, Airija, šiuo metu – Bulgarija. Aš – Europietis. Mano ir mano vaikų gyvenimą Europa neišpasakytai praturtino. Nenoriu pasakyti, kad ES dėka esame labiau pasiturintys – turiu omenyje laisvę keliauti. Na, JK šią laisvę iš savęs ką tik atėmė. Man nesuvokiama, kaip faktas, kad tavo vaikai nebegalės laisvai dirbti ir studijuoti 27 šalyse, gali reikšti „laisvės susigrąžinimą.“ Čia ir vėl galiu paminėti netikrą, pavojingą, gąsdinantį mitą. Tokie mitai gali priversti mus tiesiog atiduoti savo laisves.
- Dirbate su itin didelio masto renginiais – ne tik Europos kultūros sostinėse, bet ir olimpinėse žaidynėse! Dydis – įvykio, o ir biudžeto – įpareigoja ar kaip tik išlaisvina? Kokie iššūkiai kyla?
- Iššūkis – surasti istoriją! Sukurti naudingą ir žavingą mitą. Ne visi jie naudingi. Tai rimta užduotis ir atsakomybė, į kurią negali žiūrėti atmestinai – juk turi sudominti plačią auditoriją ir tuo pačiu nesivadovauti stereotipais. Turi suteikti laisvę kiekvienam pamąstyti apie tai, ką reiškia būti kartu. Būtent tai ir patraukė mane į Kauną – komanda buvo išsigryninusi tikslus ir degė aistra juos pasiekti. Mane sužavėjo mintis, kad mūsų darbus įkvėps ypatingas Kauno Žvėries mitas. Taigi kai paaiškėja istorija ir jos priežastis, didieji kūrybiniai, biudžeto ir techniniai iššūkiai gerokai palengvėja.
Žinoma, pastarieji metai pažymėti pandemijos ženklu. Dideliems renginiams tai reiškia milžiniškus iššūkius. Kuriant daugiabalsę istoriją prireikia daug repeticijų, susitikimų, pokalbių. Patys renginiai turi priminti karnavalą, kad žmonės galėtų susibūrę į grupes patirti įsimintinas akimirkas. Covid-19 išmokė mus dirbti kitaip – ir tai nebuvo bloga patirtis. Daug labiau tapome priklausomi nuo technologijų ir interneto, bet juk mažiau keliavome, o tai gerai klimatui. O kai pagaliau galime susitikti, tai dar ypatingesnis jausmas. Ir visai nekeista, kad pandemija privertė pasaulį atsigręžti į kultūrą. Knygų pardavimai išaugo, kaip ir internetu filmus transliuojančių platformų pelnai. Žmonės juk istorijų pasakotojai, pandemija to neatėmė, veikiau atvirkščiai. Klausimas tik toks – kas pasakos istorijas? Ar jos padės mums suprasti iššūkių priežastis? Ar visgi taps naujais mitais, vedančiais link autoritarizmo?
- Dirbote Europos kultūros sostinėse Vroclave Lenkijoje, Golvėjuje Airijoje, o dabar – Kaune. Palygintumėt šiuos miestus ir jų ambicijas?
- Miestą įprasmina ir daro atpažįstamu jo geografinė lokacija. Pavyzdžiui, Koribo upė Airijoje – viena trumpiausių Europoje, tuo pačiu viena srauniausių ir pavojingiausių. Vakarų Airijos kraštas atšiaurus, o rožinis dangus ir panašaus atspalvio dirva – tiesiog neįtikėtini. Yra kolonializmo pėdsakų – visur. Kiek įtakos šie dalykai turėjo Golvėjaus identitetą? Labai daug. Visgi pastaraisiais dešimtmečiais miesto demografija drastiškai pasikeitė. Taigi Europos kultūros sostinės titulas jam leido pažvelgti į tai, kaip praeitis informuoja dabartį, ir kaip globali prekyba bei komunikacija veikia visus šiuolaikinio gyvenimo aspektus. Vandenys, oras, kalbos, religijos, architektūra, dizainas, miesto erdvės, kitų kultūrų įtakos – kiekvienoje šalyje, kiekviename mieste tai atsiskleidžia vis naujai, ir tai mūsų visų europietiška bendrystė.
Vroclavo gyvenime irgi svarbi upė – Oderis. Taip pat šio miesto identitetą apibrėžia karai, kalba, žmonių skaičiaus augimas ir mažėjimas. Kauną gi apibrėžia dvi upės – Nemunas ir Neris. Sutapimas tai ar pasekmė, kad šis miestas įsikūrė magiškoje erdvėje, jų santakoje?
Visa tai man ir yra Europa. Tai, kaip mes elgiamės su savo daugiakalbe, sienų išvagota, konkuruojančių mitų gausia patirtimi. Kaip pernai pasakė JAV istorikas Timothy Snyder, „Europa, tu didesnė už savo mitus!“ Na, o kultūros sostinių kontekste mane žavi, kad pastaruosius 10–15 metų jos pabrėžia amžinąją europietiškojo gyvenimo įvairovę per savo auditorijas, bendruomenes, menininkus. Šiandien kovojame su XX a. kilusiais iššūkiais, tad tik sugebėjimas gyventi drauge padės susidoroti su grėsmėmis, kurios nepaiso sienų. Taip, visos šalys skirtingos, bet nei pandemijoms, nei klimato kaitai nereikia vizų, šios bėdos nepaiso religijų ir kalbų skirtumų.
- Esate profesionalas, visgi ar dirbdamas su lietuvių menininkais ir bendruomenėmis spėjote šio to naujo išmokti?
- Kaunas – puikus mokytojas. Čia daug sužinau apie viltį, džiaugsmą ir sunkumus. Kartą atvykęs į jūsų miestą įsėdau į jauno kauniečio vairuojamą taksi automobilį. Jis puikia anglų kalba man papasakojo, kad kurį laiką gyveno Airijoje, Korko mieste. Tuomet išdėstė savo šeimos istoriją žlungant Sovietų Sąjungai, užsiminė, kad giminaičiams teko kovoti Afganistane. Tai buvo puikus, šviesus jaunas žmogus, mokantis pasakoti – jo istorijos savaip europietiškos.
Turiu paminėti ir nuostabius įvairių kartų menininkus, kurie kuo puikiausiai darbuojasi nuotoliniu būdu ir nuolat pažeria įvairių nuorodų į XX a. pradžios poeziją, tapybą, architektūrą. Daug sužinau apie Lietuvos kultūrą, jos ryšį su istorija ir politika, kaimynais ir bendruomenėmis. Kasdien išmokstu vis daugiau.
- Kaip manote, ar per keletą pasiruošimo 2022-iesiems metų Kaunas spėjo išaugti dalį stereotipų, problemų, ribų? Kokių pokyčių šiame mieste pastebėjote pats?
- Pokalbio pradžioje minėjau, kad dirbdamas Ispanijoje ir Lenkijoje supratau, jog nuo autoritarizmo nereikia bėgti paknopstomis – nuo jo reikia gintis. Ir tai ilgas procesas, kuriame veikia kultūra, švietimas, pilietinė visuomenė ir institucijos. „Kaunas 2022“ čia irgi suvaidino itin ryškų vaidmenį. Taip nutinka visose Europos kultūros sostinėse – tai ne tiesiog grandioziniai festivaliai, o procesai. Visgi į festivalių apibrėžimą įeina ne tik veiksmas ant scenos, bet ir auditorija, taip ir kultūros sostinių sėkmės formulės dalis – vietos gyventojai ir svečiai, priimantys kvietimą įsitraukti. Nebijokite prisijungti, kurkite drauge – taip Kaunas bus ir jūsų Europos kultūros sostinė.
Peržengti ribą, sulaužyti stereotipą – tai aktyviai prisidėti prie proceso, kuriančio naujas reikšmes, naudingus kultūrinius įvykius, padedančius suprasti mus supantį pasaulį. Kaunas pasikeitė. Jis sraunesnis, atviresnis, radosi daugiau ryšių ir sąlyčio taškų pačiame mieste ir jo istorijoje. Kaunas šiuolaikinis! Tai – Europos miestas, galintis pasidalinti giliai europietiškomis istorijomis. Tai ir ateityje dar laukiantys darbai taps „Kaunas 2022“ palikimu. Palikimas – svarbu, jis padės suvokti kūrybinių ir finansinių investicijų prasmę. Liverpulyje vis dar kalbama apie šio titulo palikimą, o praėjo jau 22 metai.
- Ar išduosite, koks bus idėjinis „Kaunas 2022“ atidarymo renginio sausį stuburas? Kokią žinutę jūs pats asmeniškai norite perduoti žiūrovams?
- Mitas! Kauno Žvėries mitas. Ši istorija tęsis ir gegužę bei lapkritį. Tai būdas visiems susitelkti – miestui, šaliai – ir pradėti metus su kultūra. Kaip ir visi mitai, Kauno Žvėris nėra realus. Visgi tai žavinga priežastis susitikti, pareflektuoti ir pamąstyti. Atidarymo savaitgalyje (2022 m., sausio 19-23 d.) laukiami visi. Šis renignys – šansas pasikalbėti apie Kauną, jo praeitį, dabartį ir, visų svarbiausia, ateitį. Be to, pirmąkart Europos kultūros sostinių istorijoje titulu džiaugsis trys miestai – Kaunas, Ešas ir Novi Sadas. Nuostabi proga išplėsti galimybes auditorijoms ir bendruomenėms geriau pažinti viena kitą.
Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
Visa 2022-ų metų programa: https://kaunas2022.eu/programa/
Susitikimo vieta – Kaunas: Europos kultūros sostinės programą nusagstys pasaulinio garso žvaigždės
Vos paskelbus, kad 2022-aisiais būtent Kaunas ir Kauno rajonas taps Europos kultūros sostine, netruko suaktyvėti tarptautiniai vietos menininkų, prodiuserių, kultūros operatorių mezgami ir tvirtinami ryšiai. Tad nenuostabu, kad 2022-ieji ne vienam renginių organizatoriui, režisieriui, vadybininkui, atlikėjui taps svajonių išsipildymo metais, o prie pasaulinės kokybės įpratusiems kultūros gerbėjams iš visos Europos – priežastimi galbūt pirmąkart atrasti Kauną, Šiuolaikinę sostinę, ir įvertinti čia kunkuliuojantį meno įvykių katilą.
Nors „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą kuria tūkstančiai vietos gyventojų, kuriems ji visų pirma ir skirta, būtent didieji kultūros vardai kuria ir pagrindžia visą keletą metų trunkančio projekto vertę.
Vieniems pasaulinio garso menininkams kultūros sostinės titulas – akstinas aplankyti protėvių žemę, kitų viešnagė taps ilgamečio bendro darbo vaisiumi. Viena aišku – Kaunas 2022 m. taps žemyno epicentru, kuriame apsilankyti norės visi. Visi nuo teatro superžvaigždės Roberto Wilsono iki performanso sinonimu tapusios serbės Marinos Abramović.
Išgyti nuo to, ko nepamename
Skambiausias šiuolaikinio meno vardas „Kaunas 2022“ parodų programoje – Williamas Kentridge‘as (g. 1955, PAR) pirmą kartą pristatomas Lietuvoje, Kaune, kur jo litvakiškos kilmės šaknys. Vienas įtaigiausių šiuo metu kuriančių menininkų, sąžiningas ir skaudžiai atviras humanistas, dėl kurio varžosi geriausios pasaulio galerijos, užaugo įstabios gamtos ir pramoninio kraštovaizdžio kontrastų pažymėtame Johanesburge. Jo darbai persmelkti vietos jausenos ir aštrių temų – žmogaus teisių, rasinės ir turtinės nelygybės, revoliucijų, gluminančios akistatos tarp garbingų idealų ir gėdingos, į žmogaus orumą besikėsinančios kasdienybės.
Kaip pasakojo parodą „Tai, ko nepamename“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje kuruojanti „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, ji menininką kviesdama į Kauną (o tai vyko dar nuo 2016 m.) žinojo, kad jis turi moralinę teisę atsisakyti vykti į šalį, iš kurios dar XIX a. pab., carinių pogromų laikais, iškeliavo ir todėl XX a. tragiškų įvykių išvengė jo proseneliai ir seneliai. „Vyliausi, kad jis vien savo sutikimu dalyvauti prisidės prie taip reikalingo proceso, atminties susigrąžinimo, padėdamas mums gydytis nuo to, ko nepamename ar nenorime prisiminti“, – kalba menotyrininkė. Anot jos, sutikęs dalyvauti, Kentridge‘as įsijungė su jam būdinga didele energija, ir šalia savo tokių pripažintų kūrinių, kaip „Laiko atmetimas“ (Refusal of Time), „Piešimo pamokos“ (Drawing Lessons), „Piešiniai projekcijai“ (Drawings for Projections), specialiai parodai sukūrė paukščių piešinių seriją ir muziejaus auditorijai pritaikytą instaliaciją „Tu, kuris niekad neatvykai“ (You Who Never Arrived).
„Linkiu žiūrovams parodą „Tai, ko nepamename“ patirti kaip sąmoningą bandymą atsiminti, lyg tai būtų vienintelis sąžiningas būdas gyventi ir sugyventi. Kviečiu kartu su autoriumi reflektuoti tiek globalius, tiek asmeniškus atminties trūkius“, – sako V. Vitkienė. W. Kentridge’o paroda Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyks nuo sausio 22 d. iki pat lapkričio 30 d.
Tarptautinių vėjų gausa teatre
„Nacionalinis Kauno dramos teatras yra vienas didžiausių kultūros sostinės partnerių, „vežantis“ didžiulį jos programos krūvį ir rengiantis tikrai įspūdingas premjeras su garsiausiais Europos ir Lietuvos režisieriais. Tai puikiai iliustruoja faktą, kad Kaunas tampa viena didžiule Europos scena“, – dar baigiantis vasarai, pasitinkant 102-ąjį teatro sezoną, kalbėjo „Kaunas 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova–Maj. Ir išties – solidžios, ilgai brandintos kūrybinės bendradarbystės su Vokietijos, Kanados, Vengrijos, Norvegijos, Liuksemburgo, JAV, Sakartvelo ir Latvijos menininkais pagaliau virs net aštuoniomis universalias temas nagrinėjančiomis premjeromis.
Bene didžiausias įvykis teatro istorijoje ir drauge didžiausia paslaptis – JAV teatro grando režisieriaus Roberto Wilsono statomas spektaklis „Dorianas“ pagal Oscaro Wilde’o kūrybą ir gyvenimą. Režisierius Kaune viešėjo spalio pradžioje, kuomet susipažino su teatro komanda ir, daugeliui netikėtai, planuotam monospektakliui „Dorianas“ pasirinko du lietuvių aktorius – Mantą Zemlecką ir Dainių Svoboną. „Doriano“ premjera Kaune – 2022 m. rudenį.
Ten, kur susitinka Nemunas ir Neris, gegužės pabaigoje vyks įvairius menus sintetizuosiantis kūrybinis veiksmas „Žvėries pasirodymas“. Vėliau šis unikalus darbas bus perkeltas į Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiąją sceną.
Pagaliau jos Kaune!
„Pagaliau“, – neabejotinai šūktelėjo ne tik galerijos „Meno parkas“ komanda, galutinai patvirtinusi vieną ambicingiausių įvykių savo istorijoje, bet ir daugelis gyvai ar virtualiai stebėjusių „Kaunas 2022“ programos pristatymą.
2022-ųjų pavasarį būsiančių Kaune laukia unikali galimybė aplankyti žinomiausių pasaulio menininkių Marinos Abramović personalinę parodą „Būties atmintis“. Jau dabar aišku, kad tai – ir pačios kūrėjos vizitas Kaune – taps vienu svarbiausių Europos kultūros sostinės įvykių.
Ekspozicija Kauno paveikslų galerijoje bus sukurta remiantis pasaulį apkeliavusiu parodų ciklu „The Cleaner“ (liet. Valytojas). Bus galima išvysti svarbiausius Abramović kūrybos etapus nuo 1960-ųjų – eksponuoti garsiausius kūrinius, interviu videodokumentacijas ir žymiausias menininkės videoinstaliacijas. Šį įspūdingą projektą galerija „Meno parkas“ pristato bendradarbiaudama su Torunės šiuolaikinio meno centru „Znaki Czasu“, 2019 m. sėkmingai surengusiu „The Cleaner“, bei „Marinos Abramović institutu“, konsultuojantis su Belgrado šiuolaikinio meno muziejumi bei Stokholmo „Moderna Museet“.
Simboliška, kad 2022-aisiais Kaune bus pristatoma ir čia gimusio fluxus judėjimo išradėjo George Mačiūnas bičiulės Yoko Ono kūryba. „Laisvės pažinimo sodas“ (angl. The Learning Garden of Freedom) – tai retrospektyvinė Yoko Ono kūrybos paroda, rengiama bendradarbiaujant su menininkės įkurta „Studio One“ Niujorke ir Kauno paveikslų galerija, esančia netoli Mačiūno vaikystės namų. Yoko Ono parodą Kaune pristato Šiuolaikinio meno centras (kuratorius: Jonas Hendricksas (US).
Parodoje, veiksiančioje rudenį gausu menininkės kūrinių, apžvelgiančių įvairius kūrybos laikotarpius bei praktikas: nuo konceptualaus meno, eksperimentinio kino iki erdvinių instaliacijų, objektų, tekstinių kūrinių (angl. word pieces) ir performanso. Tuo tarpu žavingame tarpukariniame Lietuvos banko pastate beveik visus metus bus eksponuojamas ikoninis menininkės kūrinys „Exit It“.
Pasaulinio garso muzikos programa – su lietuviškais prieskoniais
„Kaunas 2022“ – puiki proga į Lietuvą susikviesti tiek užsienio menininkus, tiek svetur daug laiko praleidžiančius mūsų talentus. Pažaislio muzikos festivalio kvietimą maloniai priėmė viena tituluočiausių dirigenčių Mirga Gražinytė-Tyla, dalyvausianti specialiai Europos kultūros sostinės metams organizuojamame festivalyje „Pasaulio muzikos žvaigždės Pažaislyje“.
Išskirtiniame Irenos Veisaitės atminimui dedikuotame koncerte 2022 m. rugsėjo 2 d. moteris diriguos Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, Kauno valstybiniam chorui, jungtiniam tarptautiniam chorui bei pianistei Onutei Gražinytei (taip, jos seserys!). Baroko perlu vadinamame Pažaislio vienuolyne skambės įvairiomis spalvomis žėrintis Maurice‘o Ravelio „Koncertas fortepijonui ir orkestrui G-dur“, o koncerto kulminacija taps pasaulinė vieno įdomiausių XX a. lenkų kompozitoriaus Mieczysławo Weinbergo „Devintosios simfonijos“ premjera.
Europos kultūros sostinės lankytojai spalio 9 d. turės unikalią progą išgirsti vieną prestižiškiausių Jungtinės Karalystės orkestrų – „Royal Philharmonic Orchestra“. Orkestras Kauno sporto halėje pasirodys kartu su galingu skambesiu pasižyminčiu Kauno valstybiniu choru ir atliks Ludwigo van Beethoveno „Choralinę fantaziją, op. 80“ – žymiosios „Odės džiaugsmui“, Europos Sąjungos himno, pirmtakę.
2022-aisiais pirmą kartą Lietuvoje skambės vieno žinomiausių šiuolaikinių kompozitorių Andrew Lloyd Webber prestižiniu „Grammy“ muzikos apdovanojimu įvertintas „Requiem“. Kūrinį atliks projektą inicijavęs Kauno miesto simfoninis orkestras bei gausus būrys visame pasaulyje žinomų atlikėjų ir solistų: Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, Lina Dambrauskaitė (sopranas), Edgaras Montvidas (tenoras), dirigentas Constantine‘as Orbelianas.
„Manau, kad tai bus modernus šiuolaikinio miesto kultūrą atspindintis renginys, kurio žmonės ilgai nepamirš“, – sako projekto vadovas Algimantas Treikauskas, visus raginantis spalio 30 d. apsilankyti „Žalgirio“ arenoje.
Sugrįžti namo
Visą dėmesį daugiakultūrei miesto atminčiai skirianti „Kaunas 2022“ programa „Atminties biuras“ prisideda prie to, kad Kauną, kaip savo protėvių žemę, aplankytų ne vienas iškilus tarptautinis kūrėjas. Tokio svarbaus darbo rezultatas – 2022-aisiais Kaune vyksiantis pasaulinis litvakų forumas, kurio diskusijų ir kultūros programoje garsūs menininkai, mokslininkai bei kultūros pasaulio atstovai kalbėsis apie litvakišką tapatybę, atmintį, ir kultūros vaidmenį, įprasminant daugiakultūrę atmintį, kuriant naujas dialogo galimybes.
Vienas laukiamiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių – Pietų Afrikoje gimusio ir kuriančio, iš Kauno kilusio kompozitoriaus Philipo Milerio ir JK užaugusios dailininkės Jenny Kagan, kurios šaknys – taip pat Kaune, kūrinys „Kauno Kantata: susitaikymas“, palydėsiantis forumą. Keletą metų kuriama iki šiol didžiausia ir masiškiausia Kauno muzikinė patirtis – tai daugiau nei 400 atlikėjų: vietos muzikantų ir dainininkų, chorų, skirtingų žanrų ir kartų atstovų. J. Kagan Kaune surengs ir personalinę savo šeimos – moters tėvai susipažino Kauno gete – istoriją pasakojančią parodą.
Svarbu pabrėžti, kad kiekviena iš aštuonių „Kaunas 2022“ programos šakų, švenčiančių dizainą, modernizmą, bendruomenes, bendrakūrystę ir ateitį, turi savo superherojus – ir nėra jokios abejonės, kad dalis jų dar tik blykstelės ateityje, o viena didele Europos scena tapsiantys Kaunas ir Kauno rajonas jiems taps kūrybiniu tramplinu. Juk tai – vienas populiariausios kultūrinės iniciatyvos Europoje tikslų ir tiesiog neišvengiama pasekmė.
Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
Festivalį „ConTempo“ atidarysiantys „Rhizome“: „Norint sukurti tuštumą, reikia pašalinti viską, išskyrus ją pačią“
Atrodo, kad žodis „pasirodymas“ buvo specialiai sukurtas apibūdinti šioms dvidešimt penkioms minutėms poezijos tarp dangaus ir žemės. Jų metu, nepaisydama jokių gravitacijos dėsnių, liekna figūra baltais marškinėliais 6 metrų aukštyje, be jokių apsaugų, pasikliaudama vien tik savo rankų jėga ir raumenų galia, kuria minimalistinį baletą vis kitame gamtos, miesto ir architektūros fone, kuriame vieninteliu garso takeliu tampa menininkės kvėpavimas ir aplinkos skleidžiami garsai.
Toks yra šiandien festivalį „ConTempo“ atidarysiančių cirko bei judesio konceptualistų „Rhizome“ ir jo įkūrėjos Chloé Moglia spektaklis „Horizon“, kurį festivalio žiūrovai galės pamatyti net keliose skirtingose Kauno ir Kauno rajono vietose: prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro), Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, IX forto aukų paminklo ir Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje.
Menininkė C. Moglia įsitraukia į pokalbį visa esybe, tarsi judėtų ant trapecijos ar stulpo. Nesvarbu, kokiu atstumu būtų pakilusi virš žemės paviršiaus – šešis metrus ar vos du centimetrus – menininkė visuomet susimąsto, dėl kokių priežasčių pasirinko kabėti ore. „Pirmiausia dėl to, kad ten jaučiuosi beveik gyva. Kabėjimas viena ranka tuštumoje leidžia visu kūnu pajusti, kas yra rizika ir pavojus. Tai lavina vaizduotę, galingesnę už tą, kuri atsiskleidžia atliekant virtuoziškas figūras“.
Gimusi Perpinjane, Prancūzijoje, ir augusi keramikos, kurią maitino žemės, vandens ir ugnies sąveika, pasaulyje, C. Moglia mokėsi akrobatikos su trapecija ir kovos menų, o 2009 m. Bretanėje įkūrė „Rhizome“. Sujungus kovos menus ir meninį mastymą, jos akistata su tuštuma tapo dar vienu eksperimentavimo būdu, kuriančiu prasmę ir keliančiu nebylius klausimus, sudarančius jos pasirodymų esmę.„Kas yra tuštuma? Paskubomis užmetę akį į žodyną liekame sugluminti – pasirodo, yra visokių tuštumų ir tuštuma, kurią žmogus pasiekia vakuuminio siurblio dėka, mažai ką turi bendro su induistine, budistine tuštumomis, vakuumu, kurį kažkas sukuria apie save uždegdamas cigarą, dar mažiau su ta, kuri baugina akrofobą, bet jaudina alpinistą. Pasirodo, jog žodis „tuščias“, kad ir kaip ironiškai skambėtų, yra perpildytas prasmėmis. Todėl dažnai turime patikslinti, ką šiuo miglotu žodžiu norime pasakyti. Dažnai manoma, kad vakuumas yra tai, kas lieka inde, kai viskas iš jo pašalinama. Kitaip sakant, tai žiojėjimo, visiškos tuštumos vieta. Tačiau taip galvodami susiduriame su loginiais netikslumais: jei tuštuma egzistuoja, tai tik todėl, kad ji nėra niekas, priešingai – dėl to, kad ji yra kažkas ypatingo. Todėl akivaizdu, jog norint sukurti tuštumą, reikia pašalinti visiškai viską, išskyrus ją pačią“.
Savo spektakliui „Horizon“ C. Moglia sukūrė specialią įrangą, vadinamą kreive. Ant trijų kojų sumontuota lanksti, 6 metrų aukščio ir 250 kg svorio rampa gali būti pastatyta visose įmanomose vietose. „Nestandartinėse erdvėse man įdomu tai, kokią vietą užimu šią akimirką, kai aplink vyksta įprastas gyvenimas. Aš siūlau situacijas, kurios palankios stebėti gyvus daiktus. Mane ypač domina tankio ir nykimo, svorio ir lengvumo kreivės, susijusios su išplėstu erdvėlaikiu. Stengiuosi išgryninti stebėjimo ir dėmesio sistemą, kad suvokčiau smulkiausias detales. Sustabdymo praktika, atkreipianti dėmesį į stiprybės ir trapumo paradoksą, yra veiksmingas būdas padidinti gyvenimo „čia ir dabar“ intensyvumą. Aš jį naudoju kaip prasmės ir tankio generatorių“.
Pasirodyme visi žiūrovai priverčiami pakelti savo galvas į viršų, kur virš jų atsivėręs horizontas kupinas įtampos ir, paradoksalu, atsipalaidavimo. Stebint judančią artistę sustingsta laikas ir grožis slypi toli gražu ne efektuose ar rekvizituose. C. Moglia juda sklandžiai, tyrinėdama gravitaciją, valdydama galūnes, susisukdama ir išsitiesdama. Begalinės tuštumos variacijoje jausmų aštrumas, visiškai sutelktas į dabartį, padeda sutramdyti pavojų kvapą sulaikiusios auditorijos akyse. Galinga ir tuo pat metu lengva menininkė puoselėja tylą, iš kurios gimsta įsiklausymas ir lavinama vaizduotė. Kas mane įkvepia? Kiekvieno „išsikvėpimo“ pabaigoje nepaprastai gera jausti, kaip atsiranda naujas „įkvėpimas“. Kad tai pajusčiau, leidžiu sau pratęsti laiką. Be prievartos, labai lengvai. Paskęsti šioje tuštumoje, tyloje, kur galėčiau išgirsti tam tikrą skambutį ir pajusti ateinančio „įkvėpimo“ galią. Tai man nepriklauso – aš nieko nedarau. Jis pats įvyksta ir vis prasideda iš naujo. Kiekvieną kartą tas jausmas yra unikalus, tačiau tuo pat metu nieko nėra įprastesnio. Tai tarsi visą naktį laukti saulės. „Įsikvėpti“ man reiškia duoti laiko šiems pastebėjimams. Taip pat aš kvėpuoju knygomis, nes jos yra būtina pertvarkos dalis. Ypač tos, kurios siūlo daugiau dėmesio skirti pasauliui už mūsų minčių ir diktuojamų modelių ribų.
Festivalį „ConTempo“ pristato „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, organizuoja VšĮ „Kultūros platforma“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto ir rajono savivaldybės bei Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija. Dalis festivalio renginių nemokami, į mokamus renginius bilietus platina „kakava.lt“.
Visa festivalio programa: https://www.contempofestival.lt/programa-2021-2/
Nuotraukos autorius: Nans Kong Win Chang