The Opening Weekend of Kaunas 2022 is Around the Corner (Time to Reserve the Free Tickets)
The eyes of Europe and all the world are on Kaunas and the Kaunas district. On 19 January, the opening events of the European Capital of Culture year will begin, bringing the events closer to their epicentre, the grand opening show – “The Confusion”, with fiery steps. On the evening of 22 January, no one will sleep a wink for – an intense schedule of special events is set right up to the last moments of the weekend.
Kaunas District to Host the First Fiery Accents
From Čekiškė to Vandžiogala, from Šilainiai to Aleksotas – the introduction to the Capital of Culture year will be lit up on 19 January in the most remote towns of Kaunas district, and then move to the city’s residential areas.
These artistic accents, or the “Circles of Light”, are the heralds calling for the wake-up call to the Mythical Beast of Kaunas. Residents are invited to join the musical percussion miniature dedicated to the Mythical Beast and perform it with professional musicians. Just bring sounding objects that everyone can find at home – even pots and buckets will do!
The opening events will be illuminated by mysterious light and fire shows (featuring Arkadijus Gotesmanas, Ritmas kitaip, viduramžiai.lt) and performances by choirs and ensembles.
On Wednesday, 19 January, the inhabitants of Vandžiogala, Čekiškė and Piliuona will gather for the rituals of the awakening of the Mythical Beast. On 20 January, after dark, the action will move to Garliava, Akademija and Domeikava. On 21 January, the fire circles will come closer to the city centre will stop in Petrašiūnai, Aleksotas and Šilainiai. Every event is set to start at 7:30 pm.
Openings in Museums and Galleries
The grand opening event of Kaunas 2022, The Contemporary Myth of Kaunas Trilogy. Act I. The Confusion, will take place on Saturday, 22 January. Both before the launch and after the final chords have sounded, Kaunas 2022 and its partners will offer over 100 artistic and cultural events – concerts, exhibitions, dance performances, etc., including a unique game of Mythical Beast in the city streets.
The opening weekend sees the opening of some of the European Capital of Culture’s most anticipated exhibitions, the first of which is “That Which We Do Not Remember” by South African contemporary art star William Kentridge. The show, organised by Kaunas 2022 and held throughout the year at the M. K. Čiurlionis National Museum of Art, is curated by the head of Kaunas 2022, Virginija Vitkienė.
The importance of Kaunas architecture and its context will be revealed in the international exhibition “Modernism for the Future 360/365”. Organised by Kaunas 2022, it is a creative report of the eponymous Kaunas 2022 programme, housed in the iconic Kaunas central post office.
Later this year, an exhibition by Yoko Ono will be opened at the Kaunas Picture Gallery, curated by the Contemporary Art Centre. Now, it will be heralded by an installation by the art world non-conformist. Impressive in size and depth, Ex It is housed in the luxurious palace of the Bank of Lithuania, which many have never visited before.
Two other cities that have been awarded the title of European Capital of Culture this year also present exhibitions in Kaunas. The Meno Parkas Gallery invites everyone to the show by the Luxembourgers Martine Feipel and Jean Bechameil from Esch-sur-Alzette. Novi Sad (Serbia) will present its avant-garde art at the Kaunas Photography Gallery.
Action in Shop Windows and Underground Passages
As soon as the grand opening event is over on Saturday evening, Kaunas’ Christ Resurrection Basilica will become a beacon, a guiding star for those determined to experience the city. The beam of light will be visible from the city‘s farthest reaches, and everyone will be able to create their own route to the church.
Those strolling along Laisvės Alėja and its approaches will be drawn to the exhibition “Lithuanian Design: from Temporary to Contemporary”. The show, which presents the development of Lithuanian design, will be housed in the shop windows of such legendary places as Kaunas Central Bookstore, Spurginė, Vilties Pharmacy, the National Kaunas Drama Theatre, even the Kaunas District Court and the Kaunas Regional Prosecutor’s Office, and many other institutions.
The windows of the cafés on Laisvės Avenue will also become miniature stages for excerpts from a cantata by the South African composer Philip Miller. The world premiere of Kaunas Cantata will take place in autumn 2022.
The interactive art installation will be experienced throughout the weekend by the Kaunas City Vincas Kudirka Public Library on Laisvės Avenue. Here, you will be able to become a co-author of the technology and see classic literature, language, sentences and the ordinary meanings of words from a new perspective by meeting a robot poet.
Meanwhile, the Kaunas County Public Library invites you to visit the sculpture exhibition “The Brotherhood of the Beast of Kaunas” and extend your acquaintance with the my(s)tical creatures through an interactive role-playing game.
Along with Kaunas 2022, the historical Kaunas Fortress is also marching towards the Contemporary Capital. The installation “Commandant’s Bunker / To the Contemporary Fortress” will invite spectators to enter a very mysterious object in Vytautas Park for the first time.
There will also be plenty of unexpected action in public spaces. Seven different venues will host special – and different – PinoKeys performances. Artists and people with disabilities have joined forces in the creative process.
The immersive performances of the modern dance genre Butoh “Butoh. Movements of Memory” will take place in the underpass at Kaunas railway station. This will be a prelude to the autumn performance of Tebby W.T. Ramasike, a dancer and choreographer from South Africa, at the Ninth Fort of Kaunas Fortress.
Later that night, Vienybės (Unity) Square will become the symbolic halfway point to the Christ’s Resurrection Basilica, the last stop on the journey of the first part of the trilogy, where the Kaunas State Choir will be preparing for a late-night concert. The square will be the ideal place to relax, warm up, have a snack and enjoy live music.
A Great Opportunity to Check Ongoing Shows
On 19-23 January, its last weekend, the contemporary art exhibition MagiC Carpets Landed will offer exclusive tours and events. The same goes for the 13th Kaunas Biennial. Look for contemporary art in places such as the Basketball House, the Devil Museum, the Kaunas Picture Gallery, the Kaunas Railway Station, and various public spaces.
A brand new exhibition, “Stories of the Palace”, will invite you to see the Historical Presidential Palace in Kaunas with a different perspective. It goes back to when the building was the residence of the Governor of Kaunas, followed by visits from the German Kaiser, lunches for soldiers, a Soviet teachers’ home, and ends with the events and ideas of recent years.
Two exhibitions for those interested in modernist architecture are located in the historical house-museum of A. and P. Galaunės. The exhibition “ARNO FUNK[tionalism” is dedicated to one of the most exciting and mysterious Kaunas architects, engineers and interior designers of the interwar period. Meanwhile, the interactive exhibition “Moder...What? Kaunas Modernism! And the Profession of the Architect” is aimed at children but is also suitable for adults.
Attendees of the opening events of Kaunas 2022 must comply with the health and safety rules laid down by the Government of the Republic of Lithuania, such as keeping a safe distance, wearing face masks, and other relevant recommendations.
The number of free passes is limited
Free tickets to the opening of Kaunas 2022 – “The Contemporary Myth of Kaunas Trilogy. Act I. The Confusion” – can be obtained from 10 January HERE. Due to the pandemic situation, the number of free passes is limited.
The grand opening show will be broadcast on television, the internet, and on the official Facebook and Youtube pages of Kaunas 2022.
As Kaunas and the Kaunas district are becoming one European stage, all these and more opening weekend events will become an intelligent warm-up for an action-packed year.
The complete and up-to-date programme of events for the European Capital of Culture is always at your fingertips – download the Kaunas 2022 mobile app or visit www.kaunas2022.eu/sukilimas
„Kaunas 2022“ atidarymo savaitgalis artėja: atveriami nemokamai bilietai į didįjį atidarymo šou
Visos Europos ir net pasaulio akys nukreiptos į Kauną ir Kauno rajoną. Jau sausio 19 d. prasidės įžanginiai Europos kultūros sostinės titulo metų renginiai „Šviesos ratai“, kurie ugningais žingsniais įvykius priartins prie jų epicentro. Sausio 22 d., didžiojo atidarymo vakarą, niekas nė neketins miegoti – intensyvus ypatingų renginių grafikas sudėliotas iki pat paskutinių savaitgalio akimirkų.
Pirmieji ugningi akcentai – Kauno rajone
Nuo Čekiškės iki Vandžiogalos, nuo Šilainių iki Aleksoto – įžanga į kultūros sostinės metus sausio 19 d. įsižiebs atokiausiose Kauno rajono seniūnijose, vėliau persikels į miesto mikrorajonus.
Šie meniniai akcentai, simboliškai vadinami „Šviesos ratais“ – šaukliai, kviečiantys budinti Kauno Mitinį Žvėrį. Vietos gyventojai kviečiami prisijungti prie Mitiniam Žvėriui dedikuotos muzikinės perkusijos miniatiūros ir atlikti ją kartu su profesionaliais muzikantais. Tereikia atsinešti skambančių daiktų, kurių kiekvienas ras namuose – tinka net puodai ir kibirai!
Įžanginius renginius nutvieks paslaptingi šviesų šou (dalyviai: Arkadijus Gotesmanas, „Ritmas kitaip“, „Viduramžiai.lt“) bei chorų ir ansamblių pasirodymai.
Trečiadienį, sausio 19 d. Kauno Mitinio Žvėries žadinimo ritualui bursis Vandžiogalos, Čekiškės ir Piliuonos gyventojai. Sausio 20 d. sutemus veiksmas persikels į Garliavą, Akademiją ir Domeikavą. Artėdami prie miesto centro, „Šviesos ratai” sausio 21 d. stabtelės Kauno miesto mikrorajonuose – Petrašiūnuose, Aleksote ir Šilainiuose. Visi renginiai skirtingose vietose prasidės tą pačią valandą – nuo 19:30 val.
Atidarymai – ir muziejuose bei galerijose
Didysis „Kaunas 2022“ atidarymo renginys „Sukilimas“ vyks šeštadienį, sausio 22 d., 19:30 val. Tiek iki jo starto, tiek nuskambėjus finaliniams akordams, miestiečiams, Kauno rajono gyventojams bei svečiams „Kaunas 2022“ su partneriais pasiūlys per 100 meninių ir kultūrinių įvykių – koncertų, parodų, šokio pasirodymų ir kt., įskaitant unikalų Mitinio Žvėries žaidimą miesto gatvėse.
Būtent atidarymo savaitgalį atveriamos vienos svarbiausių Europos kultūros sostinės parodų, viena jų – šiuolaikinio meno žvaigždės iš Pietų Afrikos Williamo Kentridge‘o paroda „Tai, ko nepamename“. Visus metus Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyksiančią parodą kuruoja „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleis tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“. Tai – Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“, įsikursianti ikoniniame Kauno centriniame pašte. Parodos organizatorius – „Kaunas 2022”.
Vėliau šiemet Kauno paveikslų galerijoje atidaromą Yoko Ono parodą anonsuoja šios meno pasaulio nonkonformistės instaliacija „Ex It“. Įspūdingas dydžiu ir gelme kūrinys įkurdintas daugelio nė karto nelankytuose Lietuvos banko rūmuose. Parodą organizuoja Šiuolaikinio meno centras (ŠMC).
Parodas „Kaunas 2022“ atidarymo proga dovanoja ir dar du šiemet Europos kultūros sostinės titulu pasipuošę miestai: galerijoje „Meno parkas“ į liuksemburgiečių Martine Feipel ir Jeano Bechameil parodą „Rytojaus pasaulio mechanika“ kviečia Ešas prie Alzeto. Novi Sadas (Serbija) savo avangardo meną pristatys Kauno fotografijos galerijoje.
Veiksmas – net vitrinose ir požeminėje perėjoje
Vos pasibaigus didžiajam atidarymo renginiui šeštadienio vakarą, Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika taps švyturiu, kelrode žvaigžde miestą patirti pasiryžusiems šventės dalyviams. Šviesos spindulys bus matomas iš tolimiausių miesto vietų, o keliaudamas iki bažnyčios kiekvienas susikurs savo maršrutą.
Vaikštinėjantys Laisvės alėja ir jos prieigomis atkreips dėmesį į parodą „Lietuvos dizainas: from Temporary to Contemporary“. Lietuviško dizaino raidą pristatanti ekspozicija įsikurs tokių legendinių vietų, kaip Kauno centrinis knygynas, „Spurginė“, „Vilties“ vaistinė, taip pat Nacionalinio Kauno dramos teatro, net Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos prokuratūros ir kitų įstaigų vitrinose.
Iš Laisvės alėjoje esančių kavinių vitrinų pasigirs ir Pietų Afrikos kompozitoriaus, litvako Philipo Millerio kantatos garsai, o pasaulinė „Kauno kantatos“ premjera įvyks 2022-ų metų rudenį.
Visą savaitgalį interaktyvią meno instaliaciją patirti ragins Laisvės alėjoje veikianti Kauno miesto Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. Čia, sutikę robotą-poetą, galėsite tapti technologijų bendraautoriais, o į klasikinę literatūrą, kalbą, sakinius bei įprastas žodžio reikšmes pažvelgti iš naujos perspektyvos.
Kauno apskrities viešoji biblioteka, tuo tarpu, kvies aplankyti skulptūrų parodą „Kauno žvėries brolija“ ir pratęsti pažintį su mi(s)tinėmis būtybėmis interaktyvų vaidmenų žaidimą.
Kartu su „Kaunas 2022“ į Šiuolaikinę sostinę žygiuoja ir tokie istoriniai miesto „senbuviai“, kaip Kauno tvirtovė. Instaliacija „Komendanto bunkeris / Į šiuolaikinę tvirtovę“ kvies pirmą kartą įžengti į paslaptingą objektą Vytauto parke – komendanto bunkerį.
Netikėto veiksmo netruks ir viešosiose erdvėse. Net septyniose skirtingose vietose lauks ypatingi – ir vis kitokie – „PinoKeys“ pasirodymai. Kūrybiniame procese savo jėgas sujungė menininkai ir žmonės su negalia.
Įtraukiantys modernaus šokio žanro butoh pasirodymai „Butoh. Atminties judesiai“ vyks požeminėje perėjoje prie Kauno geležinkelio stoties. Tai – preliudija į rudenį IX forte vyksiantį iš Pietų Afrikos Respublikos kilusio šokėjo ir choreografo Tebby W. T. Ramasike pasirodymą.
Vienybės aikštė – simbolinė pusiaukelė iki Prisikėlimo bazilikos, paskutinės pirmosios trilogijos dalies kelionės stotelės, kurioje vėlyvą vakarą koncertuo ruošis Kauno valstybinis choras. Būtent Vienybės aikštėj taps idealia vieta atsipūsti, sušilti, pasistiprinti ir pasimėgauti gyva muzika.
Atidarymo vakarą renginiai vyks iki pat vidurnakčio, o kitą dieną (sausio 23 d.) jie visus pakvies tęsti kultūrinę kelionę per miestą.
Puiki proga aplankyti jau vykstančias parodas
Sausio 19–23 dienomis ypatingas programas ir ekskursijas siūlys besibaigianti tarptautinė šiuolaikinio meno paroda „MagiC Carpets Landed“ ir paskutinį mėnesį veikianti 13-oji Kauno bienalė, kurių eksponatai laukia tokiose vietose, kaip Krepšinio namai, Velnių muziejus, Kauno paveikslų galerija, Kauno geležinkelio stotis bei viešosios erdvės.
Pamatyti Istorinę LR Prezidentūrą kitomis akimis kvies naujoji šio muziejaus ekspozicija „Rūmų istorijos“. Ji siekia laikus, kai pastate buvo įsikūrusi Kauno gubernatoriaus rezidencija, vėliau lankėsi Vokietijos kaizeris, pietavo kareiviai, veikė sovietiniai mokytojų namai, o baigiasi pastarųjų metų įvykiais ir idėjomis.
Dvi modernistinei architektūrai neabejingiems patiksiančios ekspozicijos veikia istoriniuose A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje. Paroda „ARNO FUNKcionalizmas“ skirta vienam įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų, inžinierių, interjerų meistrų – Arnui Funkui. Tuo tarpu interaktyvi, pastatų kopijų gausi paroda „Moder…Kas? Kauno modernizmas! Ir architekto profesija“, skirta vaikams, bet tinkama ir suaugusiesiems.
„Kaunas 2022“ atidarymo renginiuose privalu laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių – saugaus atstumo laikymosi, nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimo ir kitų aktualių rekomendacijų.
Nemokamų registracijos bilietų skaičius yra ribotas
Nemokami registracijos bilietai į didįjį Kauno – Europos kultūros sostinės atidarymą – pirmąjį šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmą – „Sukilimas“ platinami bilietų platformoje ČIA.
Organizatoriai primena, jog dėl pandemijos valdymo reikalavimų, bilietų skaičius – ribotas. Didysis atidarymas bus transliuojamas per televiziją, internetu bei oficialiose KAUNAS 2022 Facebook ir Youtube paskyrose.
Visi šie ir dar daugiau atidarymo savaitgalio renginių – inteligentiškas „apšilimas“ prieš visus veiksmo kupinus metus, kuomet Kaunas ir Kauno rajonas bus viena Europos scena.
Pilną ir aktualią Europos kultūros sostinės atidarymo renginių programą galima visada turėti po ranka, atsisiuntus mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“ arba rasti www.kaunas2022.eu/sukilimas
Buvę Kauno centrinio pašto rūmai atsivers Europos kultūros sostinės renginiams
Lietuvos paštas ir VšĮ „Kaunas 2022“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta, kad Lietuvos paštas 2022-aisiais metais atveria organizacijai buvusio Kauno centrinio pašto rūmus – juose visus metus vyks „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginiai.
„Iškeldami pašto veiklą iš istorinių pastatų visuomet ieškome sprendimų, kad pastatas būtų kuo greičiau prasmingai įveiklintas. Buvęs Kauno centrinio pašto pastatas yra išskirtinis savo istorija ir architektūros reikšme. Džiaugiamės, kad sprendžiant klausimus dėl naujojo pastato savininko, šis išskirtinis pastatas rado laikinus šeimininkus, kurie rūmų erdves išnaudos prasmingai veiklai bei atvers duris plačiajai visuomenei,“ – sako Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Ugnė Bartašiūtė.
Numatyta, kad buvę Kauno pašto rūmai bus naudojami kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių erdvė, kurioje šiais metais vyks susitikimai su kūrėjais, parodos, instaliacijos ir kitos kultūrinės iniciatyvos. Planuojama, kad 2022-ųjų eigoje čia bus surengtos akcentinės metų parodos: vasarai čia įsikurs paroda ,,1972: pramušti sieną", skirta Romui Kalantai atminti, o rudenį pasitiks Ostralės bienalės paroda „Srovės nepasroviui/Vandens galia“, kurioje bus eksponuojami įspūdingi menininkų darbai, anksčiau pristatyti vienoje didžiausių Vokietijos šiuolaikinio meno parodų. Jau šį mėnesį rūmuose vyks ir vienas svarbiausių „Kaunas 2022“ programos renginių – Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“, kuri lankytojams duris atvers Kauno – Europos kultūros sostinės titulo atidarymo savaitgalį.
„Bendradarbiavimas su Lietuvos paštu turi stiprią simbolinę prasmę, kadangi misija stiprinti bendruomenių ryšius atliepia ir „Kaunas 2022“ programos tikslus – sujungti miesto ir rajono gyventojus bei menininkus naujiems kultūriniams potyriams. Istoriniame pastate vyks ne viena paroda, artimiausioji – „Modernizmas ateičiai 360/365“, tad ekspozicijos įrengimas Kauno centriniame pašte – vienas esminių, jau dabar matomų, bendradarbiavimo rezultatų. Tarptautinės parodos turiniu siekiama kurti emocinį ryšį su 20 amžiaus architektūros paveldu – Europoje ir Kaune, tame tarpe ir pačiais centrinio pašto rūmais, kurie ne vienam kūrėjui yra tapę įkvėpimo meninei interpretacijai šaltiniu“- teigė tarptautinės parodos „Modernizmas ateičiai 360/365“ kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.
Buvę Kauno centrinio pašto rūmai atidaryti 1932 m. Juos kūrė architektas Feliksas Vizbaras. Šie rūmai laikomi išskirtinės istorinės ir kultūrinės vertės kultūros paveldo objektu, reprezentuojančiu Kauno modernizmo architektūrą. Visai neseniai rūmai buvo įrašyti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.
Šiuo metu pastatas priklauso Lietuvos paštui, tačiau rūmai yra netinkami šiuolaikinei pašto veiklai, be to, pastato išsaugojimui ir naudojimui reikalingos didelės investicijos, kurių bendrovė negali skirti. Siekiant užtikrinti reikiamas investicijas pastato atnaujinimui bei prasmingam prikėlimui, pastatą Kultūros ministerija planuoja išpirkti. Atlikus pastato įveiklinimo galimybių studiją, pagrindinė rekomendacija – išpirkus pastatą jame įsteigti daugiafunkcį Architektūros centrą, vykdantį ir muziejinę veiklą.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kuruojamas tarptautinis projektas „MoFu 360/365“ iš dalies finansuojamas „Kūrybiška Europa 2021-2027“ – Europos Sąjungos programos.
Cultural Experiences in Your Bed and the Backseat: Experience the Hospitality Programme of Kaunas 2022
Have you ever experienced culture while sleeping in a historic bed? Or comfortably getting from point A to point B? These and other unique adventures in Kaunas have been created by the hospitality programme of Kaunas – European Capital of Culture 2022. “If you try at least one of them, you’ll never think that Kaunas is just Laisvės Alėja,” the representatives of the team behind “Experience Kaunas” smile.
Bed & Culture
“Bed & Culture” is a chance to stay in an authentic Kaunas apartment. In 2022, you will be able to choose from a selection of places representing different eras of Kaunas – some of which will be open to guests for the first time!
An authentic radio playing old schlagers will take guests back to the optimistic interwar period in Kaunas, while ladies’ dresses reminding the style of the Provisional Capital will inspire you for an evening in the city, and perfumes in authentic art deco bottles will enhance the impression... And of course, there will also be books reflecting the era, and even board games – something that you wouldn’t find in the modern yet traditional hotels.
Who wouldn’t want to stay in an Italian-inspired villa of the interwar architect Stasys Kudokas on the slopes of Žaliakalnis, a carefully restored wooden villa in Panemunė, or a real Art Deco museum in the very centre of Kaunas? Meanwhile, those interested in the Cold War era and post-war design should consider a night or two at a 70s-style apartment. It is quite possible that the number of Culture Lodging offers, and the number of apartments or villas representing the eras, will increase as 2022 gets underway.
Culture Hosts
More and more travellers are moving beyond traditional tourist attractions and are looking for authentic experiences, personal stories and discovery of the city through the eyes of a local. If you’re shy about walking alone or talking to the first person you meet on the street, Cultural Concierges are here to help. They are Kaunas residents ready to show their hospitality, show you around their favourite places or special attractions that are not marked on the maps – and, of course, give you advice on the Kaunas 2022 programme. Live or in writing – free of charge.
Culture Ride
Guests of Kaunas who have little time in the European Capital of Culture but a big appetite for new experiences will be able to call on... a cultural chauffeur. Simply put, it’s a private ride with an interesting personality with a very intimate knowledge of Kaunas.
Among the cultural chauffeurs who have already agreed to this adventure are artists, historians, photographers, cultural experts and even chefs. All of them are ready not to merely reveal the key highlights of Kaunas but also the places that are not mentioned in tourist guides.
Book your experience in Kaunas here: https://kaunas2022.eu/patirk-kauna/
The creative hospitality ideas ready to be implemented in 2022, are designed to make the experience in the European Capital of Culture as convenient and interesting. It will be impossible to avoid culture in Kaunas and Kaunas district this year, with more than 40 festivals, over 60 exhibitions, more than 250 performing arts events, including more than 50 premieres, and more than 250 concerts included in the Kaunas 2022 programme. The full agenda of Kaunas 2022 is here.
Kultūra miegant, kultūra automobilyje: „Kaunas 2022“ pristato intriguojančią svetingumo programą
Ar esate kada patyrę kultūrą saldžiai sapnuodami lovoje, sukurtoje tarpukario meistrų? O tiesiog patogiai keliaudami iš taško A į tašką B? Šias ir kitas ypatingas kaunietiškas patirtis sukūrė projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ svetingumo programa „Patirk Kauną“. „Išbandę bent vieną mūsų pasiūlymą nebegalvosite, kad Kaunas – tai tik Laisvės alėja“, – suokalbiškai šypsosi programos atstovai.
Kultūra net miegant
„Kultūros nakvynė“ – ta patyriminė viešnagė teminiuose „AirBnb“ apartamentuose. 2022-aisiais galėsite rinktis iš specialiai šiai programai atrinktų įvairias Kauno epochas pristatančių butų – kai kurie jų svečiams duris atvers pirmąkart!
Į optimistiškąjį tarpukarį svečių mintis nuneš autentiškas radijas, grojantis Danieliaus Dolskio šlagerį „Lietuvaitė“, vakarui mieste įkvėps iš spintos mojuojančios Laikinosios sostinės damų suknelės, įspūdį sustiprins autentiškuose art deco buteliukuose laikomi kvepalai… Žinoma, ir laikmetį atspindinčios knygos, net stalo žaidimai – tai, ko nerastumėte įprastuose šiuolaikiniuose viešbučiuose.
Kas gi nenorėtų apsistoti Italija dvelkiančioje tarpukario architekto Stasio Kudoko viloje ant Žaliakalnio šlaito, rūpestingai restauruotoje medinėje viloje Panemunėje ar tikrame Art Deco muziejuje pačiame Kauno centre? Tuo tarpu besidomintys šaltojo karo epocha ir pokario dizainu, turėtų susivilioti 70-ųjų stiliaus apartamentais. Neatmetama galimybė, kad „Kultūros nakvynės“ pasiūlymų, o ir apartamentų ar vilų atstovaujamų laikmečių, skaičius įsibėgėjus 2022-iesiems pagausės.
Kultūros konsjeržai
Vis daugiau keliautojų neapsiriboja „tradiciniais“ turistiniais objektais ir ieško autentiškų patirčių, žmogiškųjų istorijų bei tikrojo, dar įdomesnio miesto atradimo vietinio gyventojo akimis. Jei nedrąsu vaikštinėti vienam ar kalbinti pirmą gatvėje sutiktą žmogų, čia padės Kultūros konsjeržai. Tai – kauniečiai, pasiruošę pademonstruoti savo svetingumą, pavedžioti po žemėlapiuose nepažymėtas mėgstamas savo vietas ar ypatingiausius objektus – žinoma, ir pakonsultuoti apie „Kaunas 2022“ programą. Gyvai arba raštu – ir nemokamai.
Šoferiai – istorijų pasakotojai
Kauno svečiai, Europos kultūros sostinėje turėsiantys nedaug laiko, bet didelį apetitą naujiems potyriams, o gal tiesiog atvykę lietingą dieną, galės išsikviestį… kultūros šoferį. Paprastai kalbant, tai – privatus turas automobiliu, už kurio vairo – įdomi, Kauną itin artimai pažįstanti asmenybė.
Tarp su avantiūra jau sutikusių kultūros šoferių – menininkai, architektūros ekspertai, fotografai, kultūros lauko ir net gastronomijos žinovai. Visi jie ne tik atskleis esminius Kauno akcentus bei tokias vietas, apie kurias nerašoma turistiniuose giduose, bet ir pasidalins vietinio patirtimi bei patarimais.
Rezervuokite „Patirk Kauną“ patirtis jau dabar: https://kaunas2022.eu/patirk-kauna/
Visos šios kūrybingos idėjos, kurios bus įgyvendintos 2022 m., skirtos tam, kad Europos kultūros sostinės metais Kauną ir Kauno rajoną būtų galima pažinti kuo patogiau ir artimiau. Kultūros šiemet išvengti tikrai nepavyks – bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Didysis Europos kultūros sostinės metų titulo atidarymo renginys „Sukilimas“ miestiečių laukia jau sausio 22 d., 19:30 val. Pilnos atidarymo renginių programos ieškokite https://kaunas2022.eu/sukilimas/ ir mobiliojoje programėlėje „Kaunas 2022“. Nemokami registracijos bilietai nuo sausio 10 d., čia.
The Programme of the Kaunas 2022 Grand Opening Revealed (Over 100 events During the Weekend)
Unusual installation work near Kaunas Žalgirio Arena reveals that five years of preparation are coming to a climax. On 22 January 2022, Kaunas will officially become the European Capital of Culture. The year’s programme, rich in events, happenings and experiences, will kick off with “Confusion”, a unique show of music, light, video and dance.
Everyone to Become a Part of the Massive Show
“Confusion” is the first act of the Contemporary Kaunas Myth Trilogy. Also scheduled for May and November, the trilogy is an allegory of the rise of the city as a living being. The pre-opening events in Kaunas district towns and city microdistricts will start already on 19 January.
On Saturday, 22 January, the “Confusion” will kick off at 7:30 pm sharp. The show will transform Žalgirio Arena, the largest in the Baltics, into a giant stage-screen, which will be clearly visible from many places, so the event can become a mass celebration for Kaunasians and their guests.
“The opening show has a positive message at its core; that we face the struggles of life through the cultures we share and the stories we tell one another! So, although this show is a story of Kaunas, it is also a story for Lithuania and Europe. It contains the voices of Kaunas, the buildings of Kaunas and the stories of Kaunas past and present – but they are stories we can all relate to”, says Chris Baldwin, the director of “Confusion” and the other major events in 2022.
Several hundred professionals from the arts, culture and other fields are working alongside director Chris Baldwin to prepare and produce Uprising. Among them are French visual artist Olivier Grossetête, renowned for his exceptional performances, Kaunas-based composer Antanas Jasenka, fashion designer Sandra Straukaitė, costume designers Aleksandra Jacovskytė and Julija Skuratova, conductor Modestas Pitrėnas with the Lithuanian National Symphony Orchestra, Vilnius Choir, soloists Joana Gedmintaitė and Merūnas Vitulskis, Kaunas Dance Theatre Aura, choreographers Birutė Letukaitė, Aušra Krasauskaitė and Darius Berulis, the young generation of Lithuanian poets, video art creators, Kaunas State Puppet Theatre’s puppeteers, and many more.
The spectacular performance of video, light, movement and music, which will be broadcast to the whole world, will be extended by an invitation to play. Those gathered near Žalgirio Arena will have the opportunity to continue the festive evening with The Beast of Kaunas city secrets game.
The game will take place all over the centre of Kaunas. All participants will be invited to take a special map and search for the places where the Beast has left his trace – and thus decipher the answer to the game. The first 1000 winners of the game will be awarded Kaunas 2022 prizes.
100 Events for the Opening Weekend
Around 100 events have been planned for 22 January and throughout the weekend in Kaunas and Kaunas district to give everyone an insight into the Kaunas 2022 programme throughout the year.
The weekend of January 21–23 weekend will see the opening of some of the most important exhibitions of the European Capital of Culture, the first of which will be the exhibition “What We Don’t Remember” by the South African contemporary art star William Kentridge (part of “Kaunas 2022” programme, curated by Virginija Vitkienė at M. K. Čiurlionis National Museum of Art), the international exhibition “Modernism for the Future 360/365” which will highlight the significance of Kaunas’ architecture and the importance of its context, (part of “Kaunas 2022” programme, Kaunas central post office), and Yoko Ono’s installation “Ex It” in the exclusive location of the Bank of Lithuania (curated by Contemporary Art Centre). A number of sneak peeks are also planned, giving a taste of what Kaunas 2022 will offer later this year.
“For the first of the three key weekends of Kaunas 2022, together with dozens of partners, we have prepared a vibrant programme – I invite everyone to take the time to get acquainted with it and to plan your routes in the city well in advance so that you can see and appreciate as much as possible. I do not doubt the awareness of Kaunas citizens and visitors – our team is doing everything possible to make European cultural events as safe as possible. It is up to each individual to adapt to the pandemic reality. Taking into account the changing conditions, we have prepared several effective and creative scenarios for the opening weekend – of course, we hope that we will be able to enjoy Plan A, which has been in the works for the longest time,” says Virginija Vitkienė, Head of Kaunas 2022.
To guarantee the maximum comfort and safety for those attending the “Uprising” on 22 January, car traffic will be restricted on Karaliaus Mindaugo Avenue and in the Naujamiestis district. Detailed information regarding traffic restrictions will be published shortly. During the event, it will be mandatory to comply with the current Covid-19 regulations, including keeping physical distance and wearing a face mask.
To secure a spot at the opening event, guests will be required to register beforehand and get a free pass at www.kaunas2022.eu (registration open from 10 January).
The detailed programme of events is available on the dedicated mobile app “Kaunas 2022” (available for download on App Store and Google Play), as well as on www.kaunas2022.eu/sukilimas
Atskleidžiama didžiojo „Kaunas 2022“ atidarymo renginio „Sukilimas“ programa (savaitgalį – per 100 įvykių)
Prie Kauno „Žalgirio“ arenos prasidėję neįprasti konstrukcijų montavimo darbai sufleruoja – penkerius metus vykęs pasiruošimas artėja prie kulminacijos: 2022 m. sausio 22 d 19:30 val. įspūdingu vaizdo, judesio, muzikos ir šviesų šou „Sukilimas“ Kaunas ir Kauno rajonas oficialiai atidarys Europos kultūros sostinės titulo metus. Grandiozinis atidarymo renginys taps simboline įžanga į renginiais, įvykiais ir patirtimis turtingą visų metų programą.
Masinio šou dalimi galės tapti kiekvienas
„Sukilimas“ – tai pirmasis „Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos“ veiksmas. Ši trilogija – miesto, tarsi gyvos būtybės, tarsi Mitinio Žvėries pakilimo, pasirodymo ir sutarimo su juo pasakojimas, kurio žinia pasieks visą Europą. Įžanginiai „Sukilimo“ renginiai Kauno rajono seniūnijose ir miesto mikrorajonuose startuos jau sausio 19 d.
Šeštadienį, sausio 22 d., nuo 19:30 val. „Sukilimą“ stebėti bus kviečiamas kiekvienas, atvykęs į Nemuno salos prieigas. Šou didžiausią Baltijos šalyse „Žalgirio“ areną pavers milžiniška scena-ekranu, kuris bus puikiai matomas iš daugelio vietų, tad renginys žada būti tikrai masiškas.
„Atidarymo šou užkodavome pozityvią žinią – gyvenimo sunkumais galime pasidalinti mainydamiesi kultūrinėmis patirtimis ir istorijomis. Taigi, „Sukilimas“ – tai pasakojimas apie Kauną Lietuvai ir Europai. Žinią skleidžia Kauno balsai, pastatai ir praeities fragmentai – tai istorijos, artimos kiekvienam“, – sako „Sukilimo“ ir kitų didžiųjų 2022 m. renginių režisierius britas Chrisas Baldwinas.
Kartu su režisieriumi Chrisu Baldwinu „Sukilimui“ rengiasi ir jį kurti padeda keli šimtai meno, kultūros ir kitų sričių profesionalų. Tarp jų – išskirtiniais performansais pagarsėjęs prancūzų skulptorius Olivier Grossetête, kaunietis kompozitorius Antanas Jasenka, mados dizainerė Sandra Straukaitė, kostiumų kūrėjos Aleksandra Jacovskytė ir Julija Skuratova, dirigentas Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, choras „Vilnius“, solistai Joana Gedmintaitė ir Merūnas Vitulskis, Kauno šokio teatro „Aura“ trupė, choreografai Birutė Letukaitė, Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis, jaunosios kartos Lietuvos poetai, video meno kūrėjai, Kauno valstybinio lėlių teatro butaforės bei daugybė kitų.
Įspūdingą vaizdo, šviesos, judesio, muzikos spektaklį, kuris bus transliuojamas visam pasauliui, palydės kvietimas žaisti. Miestiečiai ir miesto svečiai turės galimybę šventinį vakarą tęsti Kauno Žvėries miesto žaidime, kuris drieksis per visą Kauno centrą: čia dalyvių lauks kelios dešimtys įvairių renginių, performansų ir įtraukiančių atrakcijų, prie kurių įgyvendinimo prisideda daugiau nei 70 partnerių organizacijų.Visi šventės dalyviai bus kviečiami pasiimti specialų žemėlapį ir ieškoti vietų, kuriose Žvėris paliko pėdsaką – ir taip iššifruoti žaidimo atsakymą. Pirmieji 1000 teisingai atsakiusių bus apdovanoti „Kaunas 2022“ prizais.
Atidarymo savaitgaliui – 100 įvykių
Tiek sausio 22 d., tiek ir visą likusį savaitgalį, Kaune ir Kauno rajone vyks apie 100 skirtingų kultūrinių įvykių, kuriems ruošiasi visa „Kaunas 2022“ komanda kartu su partneriais.
Būtent atidarymo savaitgalį atveriamos ir vienos svarbiausių Europos kultūros sostinės parodų, kurių pirmoji – šiuolaikinio meno žvaigždės iš Pietų Afrikos Williamo Kentridge‘o paroda „Tai, ko nepamename“ (kuratorė Virginija Vitkienė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda Modernizmas ateičiai 360/365“ („Kaunas 2022“ programos dalis, organizatorius „Kaunas 2022“, Kauno centrinis paštas), taip pat – Yoko Ono instaliacija „Ex It“ (organizatorius Šiuolaikinio meno centras) išskirtinėje Lietuvos banko rūmų lokacijoje. Suplanuota ir daug išankstinių premjerų „pro rakto skylutę“, kurių metu bus galima paragauti to, ką „Kaunas 2022“ pasiūlys vėliau šiemet.
„Pirmam iš trijų esminių „Kaunas 2022“ metų renginių, kartu su dešimtimis partnerių esame parengę itin turtingą programą – kviečiu visus skirti laiko su ja susipažinti ir savo maršrutus mieste susiplanuoti iš anksto, kad pamatytumėte ir įvertintumėte kuo daugiau. Neabejoju kauniečių ir miesto svečių sąmoningumu – mūsų komanda daro viską, kad Europos kultūros renginiai būtų maksimaliai saugūs, bet prie pandeminės realybės turime prisitaikyti kiekvienas asmeniškai. Atsižvelgdami į besikeičiančias sąlygas esame parengę ne vieną efektingą ir kūrybingą atidarymo savaitgalio scenarijų – žinoma, tikimės, kad galėsime džiaugtis ilgiausiai kuriamu planu „A“, – sako „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Kad žiūrovai galėtų patogiai stebėti „Sukilimo“ spektaklį ir saugiai judėti, sausio 22 d. eismas Karaliaus Mindaugo prospekte ir Naujamiesčio dalyje bus ribojamas, o su detaliais eismo pasikeitimus šventinėmis dienomis, miestiečiai ir svečiai bus supažindinti jau netrukus.
Renginio metu bus privalu laikytis visų LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių – saugaus atstumo laikymosi, nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimo ir kitų aktualių rekomendacijų.
Nemokami registracijos bilietai į didįjį atidarymo renginį bus platinami nuo sausio 10 d., adresu www.kaunas.2022.eu. Pilną ir aktualią Europos kultūros sostinės renginių programą galima visada turėti po ranka, atsisiuntus mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“ arba rasti interneto svetainėje https://kaunas2022.eu/sukilimas/
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kuruojamas tarptautinis projektas „MoFu 360/365“ iš dalies finansuojamas „Kūrybiška Europa 2021-2027“ – Europos Sąjungos programos.
Virginija Vitkienė: 2022-aisiais Europos kultūros sostinės renginiuose Kaune laukiame 1,5 milijono lankytojų
„Kultūrinė programa, kurioje dalyvauja tokio lygio žvaigždės, leis pažymėti Kauną šiuolaikinės kultūros pasaulio žemėlapyje“, – įsitikinusi „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė. Vis dėlto, pasak jos, pagrindinis programos akcentas yra ne garsūs vardai, o tikslas, dėl kurio ji įgyvendinama – išauginti visuomenės poreikį kultūrai.
Būtent šio tikslo vedama „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda per penkerius pasiruošimo metus ugdė gyventojų įsitraukimą į kultūros ir meno kūrybą, kvietė į pramoginius ir edukacinius renginius. Šio darbo rezultatai matyti jau šiandien, o 2022-aisiais įvyksiantis kultūros sprogimas Kaune nuaidės per visą Lietuvą.
„Europos kultūros sostinės titulo metai – per daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių kainavęs projektas, kad skirtume jį tik Kaunui ar kauniečiams. Tai – Europos lygmens renginys, kurį skiriame visai Lietuvai“, – teigia V. Vitkienė.
Europos kultūros sostinės titulo metų programa Kaune, kurią rengia per 500 kultūros darbuotojų iš 72 organizacijų yra tokia plati ir gili, jog jai pristatyti vieno interviu nepakanka. Vis dėlto, V. Vitkienės žvilgsnis į Europos kultūros sostinės titulo metus Kaune iš paukščio skrydžio padės susidėlioti svarbiausius programos akcentus.
– Kai kalbėjomės pernai panašiu metu, sakėte, kad jaučiatės taip, lyg darytumėte gilų įtūpstą prieš startą. Kaip jaučiatės dabar, 2022-ųjų išvakarėse?
– Mūsų komandai 2022-ieji jau prasidėjo. Žinome ne tik renginių dienas, bet ir valandas, minutes, kokie svečiai dalyvaus ir kur jie lankysis. Jau gyvename sausio mėnesio pabaiga. Pagrindiniai mūsų iššūkiai dabar susiję su logistika, techniniais, organizaciniais klausimais. Nors, žinoma, labiausiai širdis virpinantis momentas yra Kauno Europos kultūros sostinės titulo metų inauguracinis renginys 2022 metų sausio 22 dieną.
– Gal galite apie jį papasakoti plačiau?
– Kaunas – Europos kultūros sostinės programą įgyvendiname jau penkerius metus. 2022-uosius vadiname Europos kultūros sostinės titulo metais, tad 2022 metų sausio 19–23 dieną įvyks įžanginiai metų renginiai Kauno rajone ir Kaune.
Šis savaitgalis sausio pabaigoje – tai pirmoji Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis – „Sukilimas“. Ji prasidės Šviesos ratų renginiais atokiausiose Kauno rajono gyvenvietėse, kas vakarą renginiams artėjant prie Kauno centro, kol visi susirinksime prie „Žalgirio“ arenos sausio 22 dienos vakare. Po atidarymo ceremonijos, kuri vyks nuo 19.30 ir truks valandą, miestiečiai bus pakviesti į Kauno Naujamiestį – Vienybės aikštės ir Prisikėlimo bažnyčios link – kur iki vidurnakčio vyks arti 30 įvairių renginių, meno instaliacijų, veiks įvairios kultūros įstaigos, bus galima užeiti pasišildyti.
Nors renginys bus transliuojamas visais kanalais, tokie momentai nepamirštami. Kviečiu būti vietoje.
– Reklamose jau rodote veidus žmonių, kurių sulauksime Kaune 2022-asiais: performatyvaus meno pionierė Marina Abramovič, šiuolaikinio meno genijus Williamas Kentridge‘as, pasaulinis teatro inovatorius Robertas Wilsonas, aktyvistė ir meninkė Yoko Ono. Kurio iš šių svečių labiausiai laukiate Jūs?
– Aš labiausiai laukiu Williamo Kentridge‘o parodos ir vizito. Šį, vieną įtakingiausių šiuolaikinių pasaulio menininkų iš Pietų Afrikos Respublikos, įkalbėti dalyvauti mūsų programoje buvo nelengva. Turintis litvakų kraujo (vieni proseneliai – iš Kauno, kiti – iš Utenos) jis daugybę metų kartojo, jog į Lietuvą nevažiuos. Suprantama – mūsų šalyje net ir 21-ajame amžiuje nepakankamai kalbama apie holokaustą, ištrynusį ir šio menininko giminaičių gyvenimus ir vardus iš Kauno istorijos.
Todėl laikau ypatingu laimėjimu tai, kad W. Kentridge‘as, kuris anksčiau net nesutikdavo skolinti kuratoriams savo kūrinių eksponuoti Lietuvoje, ne tik atidarys čia savo asmeninę parodą, bet ir kartu su kitu litvakų menininku kompozitoriumi Philipu Milleriu pristatys naują kūrinį, sukurtą šiam sugrįžimui. Williamo Kentridge paroda „Tai, ko nepamename“ veiks visus metus. Beje, jau šiandien M.K. Čiurlionio muziejaus vidiniame kiemelyje galima pamatyti ją anonsuojančius kūrinius.
Ši paroda ypatinga tuo, jog yra susijusi su vienu iš pagrindinių Kaunas 2022 uždavinių – per kultūrą siekiame atgaivinti miesto atmintį, paskatinti kauniečius ir Lietuvos gyventojus būti atviresniems sau, savo istorijai ir Kitam.
– Į ką dar siūlote atkreipti dėmesį kitų metų programoje?
– Šiame kontekste taip pat norėčiau paminėti menininkės Jenny Kagan parodą „Iš tamsos“ rugpjūčio-spalio mėnesiais. Jenny – litvakė iš Jungtinės Karalystės, jos šaknys – Kaune, iš kur kilęs jos senelis, suprojektavęs ir pastatęs „Pasakos“ kino teatrą. Vėliau jis tapo viena iš pirmųjų „Lietūkio“ garažo aukų, nužudytų 1941-ųjų birželį. Menininkės tėvai išgyveno Didžiąją akciją Kauno gete, vėliau pabėgo ir, padedami lietuvio Vytauto, devynis mėnesius slėpėsi dėžėje viename iš Vilijampolės fabrikų.
Įspūdinga J. Kagan instaliacija per vienos šeimos istoriją perteiks holokausto tragediją. Instaliacija veiks viename iš šiuo metu dar renovuojamų pastatų Birštono ir Gertrūdos gatvių sankryžoje netoli Istorinės prezidentūros.
– Kaune 2022-aisiais viešės pasaulinio garso kūrėjai. Ką tai duos Kaunui, ilgalaikėje perspektyvoje?
– Didžiuojuosi mūsų partneriais – vietos kultūros organizacijomis – kurios į Kauną pakvietė tokios kategorijos menininkus. Mariną Abramovič pristato galerija „Meno parkas“, Šiuolaikinio meno centras atveža Yoko Ono parodą, Kauno nacionalinis dramos teatras – Roberto Wilsono pasirodymus. Žinoma, Europos kultūros sostinė – magiškas titulas, menininkų kvietimui tai pridėjo papildomo svorio ir suteikė reikiamą biudžetą.
Kultūrinė programa, kurioje dalyvauja tokio lygio žvaigždės, leidžia pažymėti Kauną šiuolaikinės kultūros pasaulio žemėlapyje. Tai – vardai, kuriuos į savo istoriją trokšta įsirašyti daugybė pasaulio kultūros institucijų.
– Ko gero, žinomiausios populiariojoje kultūroje yra jūsų programos žvaigždės moterys – Marina Abramovič ir Yoko Ono.
– Aktyvistė ir meninkė Yoko Ono šiandien jau yra garbingo amžiaus, nekeliauja, tad tikriausiai Lietuvoje sulauksime tik jos kūrinių. Pirmoji instaliacija Lietuvos banko patalpose Maironio gatvėje atsidarys jau sausio mėnesį – „Sukilimo“ savaitgalį, o į retrospektyvinę Y. Ono parodą kviesime nuo rugsėjo.
Na, o Marina Abramovič į Kauną atvyks pavasarį. Kovo 31 d. numatomas jos susitikimas su visuomene „Žalgirio“ arenoje. Jeigu kai kurie kiti mūsų reklamuojami menininkai plačiajai visuomenei galbūt yra nežinomi, tai M. Abramovič galima laikyti nuomonės formuotoja, žinomumu prilygstančia tokioms popkultūros žvaigždėms kaip Lady Gaga. Leidyklos „Kitos knygos“ lietuviškai išleista M. Abramovič biografija „Eiti kiaurai sienas“ kelis kartus kartojo tiražą – tai rodo šios asmenybės įtaką ir populiarumą Lietuvoje.
Kita vertus, M. Abramovič kūriniai, kuriuos pristatysime keturis mėnesius truksiančioje parodoje Kauno paveikslų galerijoje, reikalauja tam tikro išankstinio pasirengimo. Retrospektyva tikrai didelė – parodą eksponuosime per visus galerijos aukštus.
– Tyrimai rodo, kad kultūros vartotojai, kultūros turistai – tai aukštesnio išsilavinimo ir pajamų, vyresnio amžiaus žmonės. Kam skirta jūsų programa?
– Besirengdami Kauno – Europos kultūros sostinės metams organizavome daugybę renginių plačiajai visuomenei jiems lengvai prieinamose vietose, siekdami veiklomis parodyti kad kultūra yra skirta visiems. Menininkai kartu su bendruomenėmis kūrė projektus, aktyvinome gyventojų įsitraukimą į meną ir kultūrą. Bendruomenių, miestiečių telkimui ir įtraukimui skyrėme labai daug dėmesio ir lėšų, tad šiandien turime subūrę daugiau nei kelių tūkstančių aktyvių bendruomenių narių, kurie patys ne tik dalyvauja, bet ir prisideda prie renginių kūrimo, taip pat tūkstančio savanorių komandą. Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymo savaitgalį scenoje pasirodys per 800 atlikėjų: tarp jų – ir mūsų bendruomenių projektuose pastebėti ir įvertinti meno ir kultūros kūrėjai.
– Vis dėlto, kas yra Kauno – Europos kultūros sostinės renginių lankytojas? Ką šiuose renginiuose atras įvairios jų grupės?
– Kai važiuojame į užsienį, atrodo natūralu aplankyti geriausias galerijas, susiplanuoti vizitus į muziejus, kartais – net ir prisiderinti savo atvykimo laiką prie tam tikro spektaklio ar koncerto. Šiemet visa tai turėsime Kaune. Europos kultūros sostinės titulo metų programos knyga (ją galima rasti ir internete) – storas almanachas, o juk jame pateikiami tik trumpi pagrindinių renginių pristatymai.
Turėsime parodų, spektaklių, koncertų, skirtų jaunimui. Organizuosime tarptautines konferencijas kultūros sektoriaus profesionalams; šalia jau minėtųjų parodų, vyks ir teminės, labiau specializuotos. Plačiajai visuomenei siūlysime ir renginius viešosiose miesto erdvėse. Vyks festivaliai – scenos menų, istorijų, kiti, organizuosime bendruomenių šventes ir mieste, ir Kauno rajone. Kaimynų dienai bendrą stalą 2022-aisiais dengsime nuo Soboro iki pat senamiesčio.
Siekiame programą kurti įvairiausių interesų ir galimybių žmonėms – visiems. Turime strateginį tikslą – kitąmet Europos kultūros sostinės renginiuose sulaukti virš pusantro milijono lankytojų. Žinoma, tokios programos, kuri yra ir plati, ir gili, ir įvairi negalėtume įgyvendinti vieni – programą ruošiant kartu dirba 72 kultūros organizacijos, mažiausiai 500 žmonių.
– Europos kultūros sostinės titulas tampa traukos objektu ir užsienio turistams. Kas jiems galėtų būti įdomiausia Kauno programoje?
– Bendraudami su užsienio žurnalistais ir net meno, kultūros istorikais pastebime, jog jie turi labai ribotą suvokimą apie mūsų gyvenimą sovietmečiu už geležinės uždangos. Vakarų Europos gyventojų žinios neretai paviršutiniškos – jiems, pavyzdžiui, sudėtinga suprasti, jog apie kai kuriuos istorijos momentus kelios kartos žmonių nesimokė nei mokykloje, nei universitete. Jie sako: „Juk ir sovietmečiu universitetai egzistavo!“...
Gegužės mėnesio viduryje atidarysime vadinamosios rezistencinės Kauno kultūros sezoną, sutampantį su Romo Kalantos susideginimo penkiasdešimtmečiu. Renginių cikle numatyta ir paroda Kauno centriniame pašte „1972: pramušti sieną“, kuruojama Rasos Žukienės ir plataus ekspertų rato, kurioje bus pristatyti to laikmečio artefaktai, muzika, kinas, mada, vizualieji menai, religinė rezistencija vėlyvajame sovietmetyje. Vyks mokslinė konferencija, spektaklių premjeros Valstyviniame Kauno muzikiniame ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Šie renginiai bus aktualūs ne tik tos kartos, kuri prisimena įvykius, žmonėms, bet ir jaunimui, kuris žinių apie sovietmečio cenzūros, režimo, kalbos laisvės ribojimo laikus turi mažiau. Dar vienas svarbus žiūrovas ir šios programos lankytojas – europietis, svečias iš Vakarų demokratijos šalių, kur dėl nepakankamo konteksto išmanymo sovietizmą neretai romantizuoja. Manau, kad būtent ši programos dalis edukacine prasme bus ypač aktuali užsienio svečiams.
– Vėl prakalbome apie istorinę atmintį. Panašu, kad jai jūsų programoje skiriama ypač daug dėmesio.
– Siekiame, kad Kaunas prisimintų savo daugiakultūrę tapatybę, todėl „Atminties biuro“ rengiama programos dalis – labai plati. Didelė dalis atminčiai skirtos programos skirta žydų kultūros paveldui atrasti ir įreikšminti. Tarp jų yra ir Pasaulinis litvakų forumas su tarptautine konferencija ir įspūdingo kūrinio „Kauno kantata“, kuriama litvakų kilmės menininkų su daugiau nei 300 atlikėjų, pristatymu.
Bus atnaujintos ir kai kurių muziejų ekspozicijos. Pavyzdžiui, jau šiandien galima apsilankyti atnaujintoje Istorinės prezidentūros parodoje „Rūmų istorijos“, kurioje per vieno pastato valdytojų istoriją papasakota Kauno, Lietuvos ir net regiono istorija. Norėjome, kad lenkų, rusų, žydų, vokiečių turistai galėtų atrasti save, savo santykį su mūsų miestu. Taip pat, planuojama atnaujinti Sugiharos namų ekspoziciją, padaryti ją prieinamą neįgaliesiems, atidaryti lauko parodą.
– Paklausius jūsų akivaizdu, kad mūsų gyvenimas kitais metais iš tiesų pasikeis. Kaip jūs manote, kas iš Europos kultūros sostinės sukeltų pokyčių išliks Kaune?
– Jei kalbėtume apie renginius, labai norėtųsi, kad išliktų dauguma naujai atsiradusių festivalių. Pavyzdžiui, Istorijų festivalis, įgyvendinamas kartu veikiant daugiau nei dešimčiai kultūros įstaigų. Jau šiandien akivaizdu, kad išliks įgytos kompetencijos – mūsų, kultūros sektoriaus darbuotojų gebėjimas kartu dirbti, o tuo pačiu išliks ir padidėjęs bendruomeniškumas. Kauno ir Kauno rajono kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacija ir naujos kompetencijos, tikiu, užtikrins ir po 2022-ųjų tarptautinius aukšto lygio renginius, pradėtų festivalių ir renginių tęstinumą.
Matote, kalbu daugiausiai apie „minkštąją“ dalį, į kurią daugiausiai investavome ir kuri jau šiandien teikia grįžtamąją vertę. Žinoma, norėtųsi daugiau infrastruktūros pokyčių, tokių kaip Vyriausybės gera valia ir iniciatyva Kauno centrinio pašto pastate įsteigti tarptautinį architektūros centrą. Pastato susigražinimo visuomenės reikmėms procesas prasidės jau 2022-ųjų sausį, kai jame bus atidaryta paroda „Modernizmas ateičiai 365/360”.
Kita vertus, Kaune vis dar trūksta patalpų menininkų rezidencijoms, nepriklausomiems scenos menams. Ypatingai jaučiamas muziejininkystės standartus atitinkančių parodų salių trūkumas, todėl ir daugelis parodų kitąmet žiūrovus pakvies į įvairias nemuziejines erdves. Tikimės, kad Europos kultūros sostinės programa taps lemiamu faktoriumi, paskatinsiančiu sprendimų priėmėjus atsigręžti į šias problemas.
125 kartus aplink Žemę Europos kultūros sostinės link
Beveik metus trukęs „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ žingsnių iššūkis Kauno miesto ir rajono gyventojams baigiasi šiandien. 11 mėnesių kartu su kultūra žingsniavę miesto ir rajono gyventojai pasiruošę sukilti ir sausio 19-23-ią dienomis atidaryti didžiausia scena Europoje tampantį Kauną!
„Kaunas 2022“ kartu su mobiliąja vaikščiojimo programėle „#walk15“ bei verslo, turizmo ir tarptautinės rinkodaros plėtros agentūra „Kaunas IN“ dar sausio mėnesį Kauno mieste ir rajone gyvenantiems žmonėms metė iššūkį „Nė žingsnio be kultūros“, kuriuo kvietėme nužingsniuoti vieną iš ypatingų Europos kultūros sostinės titulo atidarymo datų – 2022 01 22. Nekantriai kultūros sprogimo Kaune laukiantiems žingsniuotojams apeiti kiek daugiau nei ratą aplink Žemės rutulį pasirodė paprasta – iššūkis buvo įveiktas vos per dvi savaites, o šiandien jis nueitas jau beveik 124 kartus, iš viso beveik 2,5 milijardo žingsnių.
„Kauniečių raginti žingsniuoti nereikia. Vaikščiojimo iniciatyvos mieste priimamos su didžiausiu entuziazmu ir todėl tiek man, tiek „#walk15“ komandai visada labai gera sugrįžti į šį, tuoj Europos kultūros sostine tapsiantį miestą. Miesto gyventojų aktyvumą iliustruoja ir iššūkio „Nė žingsnio be kultūros“ rezultatai. Pirminis iššūkio tikslas viršytas per dvi savaites, o iš viso įveiktas atstumas tolygus net 124 kelionėms aplink Žemę. Tai – daugiau nei nuostabu! Sveikinu visus kauniečius tokiu įspūdingu aktyvumu žengiant į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metus,“ – sako „walk15“ kūrėja, „Kaunas 2022“ ambasadorė Vlada Musvydaitė.
Prie iššūkio prisijungė net 69 komandos iš įvairių Kauno miesto ir rajono gyvenviečių. Nuo miesto mikrorajonų – Vilijampolės, Aukštųjų ir Žemųjų Šančių, Aleksoto, Kalniečių ir kitų – iki rajono miestų ir kaimų – Raudondvario, Ežerėlio, Čekiškės, Vandžiogalos, Akademijos... Iššūkyje žingsniavo beveik 4 tūkstančiai gyventojų, o gausiausios komandos subūrė po daugiau nei kelis šimtus narių – Dainavoje žingsniavo 492, Ramučiuose – 433, o Raudondvaryje – 358 žmonės.
Pažinti miestą ir rajoną iš naujo ir atrasti ypatingas jo vietas ir žmones kvietė kiekvieną mėnesį pasirodę nauji maršrutai, kuriuos „Kaunas 2022“ komanda sudarė kartu su „Kaunas IN“, Europos kultūros sostinės programų kuratoriais, savanoriais, jaunuoliais, Kauno Mitiniu Žvėrimi bei įvairiomis organizacijomis.
Net 12 maršrutų siūlė Kauną pažinti vis iš kitos perspektyvos: „Gatvės menas ir atmintis“ kvietė aplankyti sienas, pasakojančias Kauno miesto archyvus praturtinančias istorijas, iššūkį įveikti 13 iš daugiau nei 60 Kaune esančių laiptų metė bei su nefasadiniais Kauno elementais supažindino „Kaunas 2022“ jaunimo programos „Kylantis Kaunas“ dalyviai, o projekto savanoriai, specialius lyderystės mokymus baigę Kauno ekspertai, dalinosi netikėčiausiais miesto akcentais maršrute „Kultūristo gidas“.
Sekdami maršrutą „Asmenybės“ iššūkio dalyviai pasisvečiavo ypatingų Kaune gyvenusių žmonių namuose ir kitose jiems svarbiose vietose, „Nuo Barakų iki P.A.R.A.K.O.“ maršrute kartu su „Fluxus Labas!“ komanda žingsniuotojai tyrinėjo Šančių unikalumą, vasarą kartu su „Kaunas IN“ bei „KMN kultūros infocentras“ komandomis patyrė „Kultūrinį šoką“, kvapą sulaikė žiūrėdami į „Panoraminį Kauną“, keliavo tarp „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto dalyvių – Kačerginės ir Kulautuvos, sekė Mitinio Kauno Žvėries pėdsakais, pasinėrė į kino aikštele įvairiuose filmuose bei serialuose tapusias Kauno erdves ir grožėjosi Kauno modernistine architektūra, pretenduojančia tapti UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo dalimi.
Kiekvienas iš šių maršrutų ne tik pristatė vis kitokį Kauno miestą ir jo rajoną, bet ir įvairias „Kaunas 2022“ projekto dalis, tad akyliausieji pastebėjo ir didžiausių kitų metų projektų detales. 2022-aisiais, Europos kultūros sostinės titulo metais Kaune ir Kauno rajone vyks daugiau renginių nei metuose dienų: suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų. Kultūros maratonas, besitęsiantis visus 2022-uosius, bus tikrasis iššūkis Kauno miesto ir rajono gyventojams bei jų svečiams, tačiau nuo kultūros pabėgti nepavyks niekam!
Ruoštis nepamirštamam maratonui galite ir toliau žingsniuodami „Kaunas 2022“ kartu su „Kaunas IN“ paruoštais maršrutais, kuriuos rasite „#walk15“ programėlėje.
Visos 2022-ųjų metų programos ieškokite šiuo adresu.
„Kaunas 2022” projektas „Kultūra į kiemus” tapo unikaliausiu muzikos projektu pasaulyje
„Kaunas 2022” bendruomenių programos „Fluxus labas“ projektas „Kultūra į kiemus“, Kauno miesto ir rajono daugiabučių kiemus pavertęs koncertų salėmis, ne tik įkvėpė Kauno miesto ir rajono gyventojus, tačiau ir buvo įvertintas užsienio šalyse. 2020-ais metais buvo išrinktas tarp dešimties geriausių projektų su pandemija kovojančioje Europoje Politikos inovacijų instituto apdovanojimuose, o šįmet projektas išrinktas unikaliausiu muzikos projektu pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award “ apdovanojimuose.
Karantino pradžia nebuvo itin smagi - užsidarę namuose visi stebėjo koncertus, spektaklius ir pasirodymus tik kompiuterių ar televizorių ekranuose, o prisilietimai ar šiltas ryšys egzistavo tik virtualioje aplinkoje. Namai virto biurais, kino ir koncertų salėmis, restoranais, bibliotekomis, darželiais ir mokyklomis. Nepaslaptis - daugeliui tai buvo nepakeliama psichologiškai ir liūdino visus, kurie buvo pratę prie renginių ir kultūros.
Kultūros trūkumą pastebėjusi „Kaunas 2022“ bendruomenių programa “Fluxus Labas” inicijavo projektą “Kultūra į kiemus” tam, kad sugrąžintų žmonėms tiesioginį ryšį ir dalinimąsi džiaugsmu su aplinkiniais bei atvežtų kultūrą tiesiai po langais. Projektas gyventojus kvietė stebėti įvairių sričių profesionalų – teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos atlikėjų – pasirodymus tiesiai iš savo VIP ložių - namų balkonų.
Tarp dalyvių buvo „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas, šokio trupės „Nuepiko“ narys Marius Pinigis, žinomi atlikėjai ir dainų kūrėjai Jurga Šeduikytė, Erika Jennings ir Jurgis Didžiulis, Rūta MUR, Kamanių šilelis, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, baritonas Raimondas Baranauskas ir kt.. Apie projekto sėkmę ir įspūdžius pasakoja “Fluxus Labas” programos kuratorė Aistė Ptašinskaitė-Paukštė ir koordinatorė Simona Savickaitė.
Kaip gimė "Kultūra į kiemus" ir kokie procesai vyko užkulisiuose, organizuojant šį projektą?
Aistė: "Kultūra į kiemus" gimė labai netikėtai: sužinojus, kad įvedamas karantinas, ėmėme mąstyti, kad negalime tiesiog visko sustabdyti ir palikti bendruomenes. Įkvėpimu tapo internete jau sklandantys pavyzdžiai iš Italijos apie koncertus, sporto treniruotes balkonuose. Finansų beveik neturėjome, tad pradėjome galvoti, kokius vietos gyventojus galima įtraukti. Taip pradžioje zumbos treniruotes kiemuose savanoriškai ėmė vesti viena trenerė iš Šilainių Karolina Budrytė, o vėliau, dėka partnerių, pagrindinio projekto rėmėjų „Švyturys nealkoholinis“ ir išsiplėtusios organizacinės komandos, tai išsivystė į "Kultūra į kiemus". Darbo buvo labai daug: kiemų paieška, derinimas su bendruomenėmis ir labai intensyvus pasirodymų grafikas. Kadangi dauguma žmonių tuomet buvo namuose, o viešos komunikacijos vengėme, siekdami išvengti buriavimosi kiemuose, tai kvietimus palikdavome gyventojams prie durų 1 - 2 dienos iki pasirodymo. Daug pagelbėjo ir pačios kiemų bendruomenės.
Simona: Kiemų bendruomenės labai prisidėjo padedant nešioti kvietimus, suteikiant koncertams elektros, informuojant kaimynus. Gelbėdavo ir visai paprastais, bet labai svarbiais daiktais, kurių pritrūkdavome – šluotomis, kėdėmis, lipnia juosta.
Kokie buvo įsimintiniausi projekto pasirodymai/reakcijos?
Aistė: Man asmeniškai įsimintiniausias buvo pirmasis pasirodymas, kai viename Dainavos kieme Marius Pinigis atliko šiuolaikinio šokio pasirodymą. Tai buvo standartinis, duobėtas ir automobiliais užgrūstas daugiabučio kiemas, kurio fone šiuolaikinis pasirodymas atrodė labai kontrastingai. Vis dėlto po pasirodymo, kurį stebėjo beveik pilnai užpildyta auditorija, t.y. beveik visuose languose bei balkonuose buvo žiūrovai, jie ilgai plojo ir buvo keista, bet miela, daugiabučių kieme girdėti bravo šūksnius.
Simona: Man labiausiai įsiminė Jurgio Didžiulio ir Erikos Jenings koncertas Šilainiuose, kuomet tūkstantiniame kieme žmonės dainavo pro langus, mojavo kaimynams, grojo gitaromis ir kitais instrumentais – girdėjosi žiūrovų šūksniai, komentarai reakcijos. Kieme tvyrojo didelio bendruomeniškumo, vienybės ir džiugesio nuotaika.
Kokių atsiliepimų sulaukėte?
Simona: Sulaukėme labai daug prašymų atvykti į kiemus, kuriuose dar nebuvome. Žinoma, dauguma dėkojo, kad šiuo įtemptu karantino metu “atnešėme” į jų kiemą daug pozityvumo ir vilties.
Aistė: Matėsi, jog pasirodymai atnešė daug pozityvių įspūdžių visiems, tačiau dėl griežtų karantino ribojimų, gyvai išgirsti atsiliepimų nebuvo daug galimybių. Vis dėlto, man atrodo, "Kultūra į kiemus" vienodai daug gerų emocijų, įkvėpimo ir palaikymo suteikė tiek namuose uždarytiems gyventojams, tiek profesionaliems atlikėjams. Šie koncertai kiemuose atlikėjams tapo galimybe po ilgo laiko pagaliau vėl koncertuoti gyvai publikai ir matėsi, kad jiems tai be galo svarbu. Be to, tai tapo dideliu impulsu, kad profesionalus menas iš salių atkeliautų tiesiai pas žmones (turbūt didžiausią įspūdį žmonės padarė operos bei orkestrų pasirodymai kiemuose).
Koks jausmas gauti apdovanojimą? Kokios komandos nuotaikos?
Simona: Neįtikėta! Nuostabu, kad visos pastangos ir laikas gvildenant projekto koncepciją ir bei ją įgyvendinant yra pastebėtos ir įvertintos pasauliniame lygmenyje.
Projektas buvo atrinktas tarp 10 unikaliausių muzikos projektų pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose, kuriems nominavo Lina Navickaitė-Martinelli, LMTA Muzikologijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė ir žurnalo „Lithuanian Music Link“ redaktorė. L. Navickaitės-Martinelli teigimu, projektas kuria vertę profesionalią kultūrą pristatydamas atvirose erdvėse ir suteikdamas progą kultūros ir pramogų pasiilgusiems žmonėms prasmingai praleisti laiką ir patirti teigiamas emocijas sudėtingu pandemijos laikotarpiu.
[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=NEk-2oorM_g[/embedyt]