2022 sausio – Kaunas 2022

Šaltiems vakarams – šiltos Kauno Žvėries audio pasakos

„Šaltiems vakarams – šiltos Kauno Žvėries audio pasakos”,- tokiu šūkiu, nuaidėjus didžiajam „Europos kultūros sostinės atidarymui”, „Kaunas 2022“ programos organizatoriai kviečia tamsius ir niūrius žiemos vakarus spalvinti drauge su miestą globojančio Mitinio Žvėries pasakomis, kurios audio formatu nugulė į „Youtube“ ir „SoundCloud“ platformas.

Jau anksčiau pristatytoje „Kauno Žvėries pasakų knygoje“, skirtoje vaikams ir jų tėveliams, buvo galima susipažinti su Mitiniu Kauno Žvėrimi ir jo nuotykiais mieste. Be to, knygoje, pasitelkiant pasakas, vaizdžiai ir įtaigiai yra pasakojama „Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022” programa, jos vertybės bei idėjos. Paslaptingas istorijas apie Kauną ir Kauno rajone į knygą suguldė jų autorius Rytis Zemkauskas, iliustravo Darius Petreikis.

Praėjusių metų rugsėjį, LRT radijas „Vakaro pasakos“ programos metu, transliavo dešimtį istorijų, o jas įgarsino pats knygos autorius. Palankūs tokio formato pasakų vertinimai ir susidomėjimas lėmė, jog visą knygą, tai yra 30 pasakų, buvo nuspręsta įgarsinti ir išleisti audio formatu.

„Kuomet gimė mintis įgarsinti pasakas, nekilo abejonės, kas tai turi padaryti – Ryčio Zemkausko balsas šiam žanrui labai tinkamas. Labai džiaugiamės, kad pasakos dabar bus prieinamos ne tik fiziniu knygos pavidalu – jos galės būti visur ir visada su klausytojais audio įrašo formate“,- apie audio knygą kalbėjo „Mitinio Kauno Žvėries“ programos koordinatorė Renata Bartusevičiūtė.

Garsinės knygos „Kauno Žvėries pasakų knyga“ pasakos pasiekiamos „Kaunas 2022“ grojaraščiuose „Youtube“ ir „SoundCloud“ platformose, paieškoje naudojant grotažymes #kaunozveris. Turinys yra atviras ir prieinamas visiems nemokamai.

Programos „Kaunas 2022“ organizatoriai primena, jog šiemet Kaunas ir Kauno rajonas tapo visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje kultūros šiemet išvengti tikrai nepavyks: 2022-ųjų tėkmėje čia bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių – per 50 premjerų, o melomanų lauks virši 250 koncertų.

by Sandra

Spalvingos Kaunas 2022 programos pristatymas – tarptautinėje turizmo parodoje Adventur

ADVENTUR – tarptautinė turizmo paroda, sausio 28-30 dienomis, parodų ir kongresų centre LITEXPO kviečia susitikti kelionių verslo atstovus bei keliavimo entuziastus ir kartu ieškoti naujų perspektyvų į vietos turizmo rinką ir tolimas, nepažintas tarptautines kryptis. Parodoje bus galima aplankyti ir Kauną reprezentuojantį stendą, kuriame įsikurs „Kaunas 2022” komanda, pristatanti „Europos kultūros sostinės” veiklas bei viešoji įstaiga „Kaunas IN“.

„Parodoje įsikūrusiame „Kaunas 2022” ir „Kaunas IN” stende lankytojai turės galimybę pažinti Kauną kaip šiuolaikinę sostinę, kuri kultūra alsuoja 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę”,– pozityviai kalbėjo viena „Kaunas 2022” atstovių, rinkodarės vadovė Gerda Titovė.

Parodos stendas bus ne tik informatyvi vieta, kurioje galėsite sužinoti apie plačią ir spalvingą „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022” programą – organizatoriai primena, kad 2022-aisiais miestas pakvies į daugiau nei 40 festivalių, per 60 parodų, beveik 250 scenos renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų) ir kvies klausytis virš 250 koncertų, tačiau čia galėsite interaktyviai, ir iš visiškai netikėtos perspektyvos, susipažinti su ikoniškąją modernizmo architektūra. Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai bus pristatyti per specialiai teatro dailininkių Aleksandros Jacovskytės ir Julijos Skuratovos kurtus kostiumus, kurie pirmą sykį buvo pristatyti didžiojo „Kauno – Europos kultūros sostinės” atidarymo šou metu.

Parodoje ADVENTUR įsikūręs stendas taps nevienintele vieta, kurioje galėsite išsamiau išgirsti apie Kauną kaip atraktyvią turizmo kryptį 2022-asiais – sausio 28 d., penktadienį, 13:00–14:30 val. parodos rėmuose vyks konferencija „Kaunas 2022 programos pristatymas turizmo sektoriui”. Jos metu, bus pristatyta Europos kultūros sostinės programa ir pagrindiniai akcentai, aktualūs turizmo sektoriui, planuojami turizmo srautai bei tendencijos. Renginyje „Kaunas 2022” atstovai pasidalins gerąja patirtimi bei pristatys galimybes, kurios, pasitelkus Kaunas 2022 programą, padės paskatinti turizmą ir įgyvendinti turizmo verslo poreikius.

Detali renginio programa žemiau:

Sausio 28 d., penktadienį, 13:00–14:30 val. tarptautinės turizmo parodos „Adventur“ metu, LITEXPO 5.3 salė, Laisvės pr. 5, Vilnius

Programa:

13.00-13.20 – Turizmo srautų prognozės | Tadas Stankevičius, „Kaunas IN“ direktorius.

13.20-14.00 – programos pristatymas. Kaip nepasiklysti 1 000 renginių programoje, kas svarbiausia, kur planuojami didžiausi srautai, kaip jiems ruoštis? | Dovilė Butnoriūtė, „Kaunas 2022“ tarptautinių ryšių vadovė.

14.00-14.30 – Nauja patirtis ir pridėtinė vertė turistams – speciali programa „Patirk Kauną“ ir turizmo sektoriaus įsijungimo galimybės | Gerda Titovė, „Kaunas 2022“ rinkodaros vadovė

Bilietai ir kita informaciją apie tarptautinę turizmo parodą ADVENTUR ČIA

by Sandra

Kitoks žvilgsnis į dizaino sprendimus versle: ne tik atveria galimybes, bet ir sprendžia problemas

Lietuvos maisto produktams Kinijos vartotojus pasiekti padedanti kompanija LITAO yra viena iš penkių, atrinktų dalyvauti unikalioje Flandrijos vyriausybės finansuojamoje „Dizaino inovacijų programoje 5X5® Kaunas“. Programos metu įvairių industrijų atstovai bendradarbiauja kartu su dizaineriais, integruodami dizaino mąstymą bei strategiją įmonėje ir įgyvendindami nestandartinius projektus. Arba – kaip nutiko pasaulio prekės ženklams Kinijoje padedančiai įsitvirtinti „LITAO“ – dizaineriai padeda ieškoti nestandartinių išeičių iš sudėtingų situacijų. Būtent tokioje situacijoje atsidūrė ir lietuvės Linos Bartusevičiūtės agentūra dėl pastaraisiais mėnesiais įsisiūbavusios Lietuvos ir Kinijos santykių krizės, kai darbas su šia rinka lietuviams atnešė daug nenumatytų išbandymų.

Septyneri metai atveriant Kinijos rinką Europos ir pasaulio ženklams

Tai, kas prasidėjo kaip pagalba suteikiant vertimo į kinų kalbą paslaugas susitikimų metu verslui, ieškančiam galimybių kiniškoje rinkoje, pamažu išaugo į gerokai sudėtingesnę ir daugiau resursų reikalaujančią veiklą, kurią 2015 metais Lina pavertė nuosavu verslu – LITAO konsultacijų įmone.

„Šiuo metu į Lietuvą grįžtu svečiuotis, o mano namai yra Šanchajuje – čia gyvenu jau tryliktus metus,“ – pasakoja L. Bartusevičiūtė.

Dar būdama paauglė Lina pradėjo savanoriškai dirbti įvairiose Europos jaunimo organizacijose, kur skirtingų mokymų metu labai aiškiai pajuto, kad Europa iš tiesų turi unikalų kultūrinį paveldą – apie kurį ir pasirinko kalbėti Kinijoje, padėdama pristatyti aukštos kokybės, europietišką gyvenimo būdą atspindinčius maisto ir gėrimų prekinius ženklus.

„Kinijoje nuo 2009-ųjų esu klientams organizavusi daugiau nei 1 000 verslo susitikimų, kuriuose dirbu ir kaip derybininkė, ir kaip tarpininkė, ir kaip vertėja. Sakyčiau, kad kiekvienas jų buvo labai sėkmingas. Gan greitai pamačiau, kas iš tiesų svarbu, kad įvyktų sėkmingas verslo ryšys tarp dviejų žmonių. Juk net derybinis susitikimas tarp dviejų CEO lietuvių nėra toks paprastas, o susidūrus skirtingoms kultūroms, situacijos paaštrėja, atsiranda daugiau nerimo. Supratau, kad sėkmingam susitikimui labai svarbu būti gerai pasiruošus: jeigu žinai, kaip save tinkamai pristatyti ir elgiesi pagarbiai, turi kantrybės bei rodai reikiamą dėmesį savo partneriui, tai dažnai jau yra 90 % sėkmės,“ – pasakoja verslininkė, kurios kompanija jau daugiau nei septynerius metus padeda Kinijos rinkoje įsitvirtinti ne tik Lietuvos, Europos, bet ir kitų pasaulio šalių verslams.

Kaip pastebi Lina, patirtis, kurią klientai parsiveža iš Kinijos, pasitarnauja ir vystant verslą savo namų rinkoje.

„Pavyzdžiui, jei Europoje taupome laiką ir stengiamės viską iškloti čia ir dabar, tai Kinijoje, atvirkščiai, turime investuoti savo laiką, kad derybų partneris su mumis jaustųsi patogiai. O jau tuomet, užsimezgus ryšiams ir išauginus pasitikėjimą, galime teikti pasiūlymus. Tad kai Europos verslininkai pamato, kaip sėkmingai toks darbo principas veikia Kinijoje, pradeda galvoti – o kodėl to neišbandžius ir savo namų rinkoje?“ – pasakoja Šanchajuje veikiančios lietuviško kapitalo įmonės savininkė ir vadovė.

Paslaugų dizainas – galimybė išsaugoti klientą

Nusprendusi dalyvauti dizaino inovacijų programos „5X5® Kaunas“ įmonių atrankoje, Lina gan aiškiai žinojo, kokios dizainerio pagalbos jos įmonei reikėtų: „Mūsų teikiama paslauga gali atrodyti miglota. Žmonės paprastai įsivaizduoja, kad eksportuoti – tai tas pats, kas perkelti, tarkime, puodelį iš vienos vietos į kitą. Ir viskas, eksportas įvyko. Bet iš tiesų toje puodelio kelionėje iki kitos šalies vartotojo yra tiek daug žingsnių, kad jų nepadarius, kyla galybė problemų. Mano patirtis rodo, kad nedaug įmonių supranta, kaip tą reikia daryti tinkamai. Todėl teikdami paraišką dalyvauti projekte, nusprendėme, kad mums būtų įdomiausia dirbti ties paslaugos dizainu – juolab kad „5X5® Kaunas“ esmė ir yra parodyti verslui, kad dizainas aprėpia gerokai daugiau nei vien produkto ar logotipo dizainą, bet gali būti taikomas ir kaip paslaugų bei verslo procesų dizainas“.

Į pagalbą prie šios užduoties stojo vienas iš nedaugelio paslaugų dizaino praktikų Lietuvoje – prekės ženklų ir paslaugų dizaino agentūros „Critical“ partneris, dizaino strategas Jonas Liugaila.

„Tokio tipo projektų kaip „5X5® Kaunas“ Lietuvos padangėje apskritai maža, o šis yra gan unikalus savo išgrynintais ir sustyguotais procesais. Man pasirodė įdomus tiek projekto formatas, tiek aktualus jo tikslas – kad verslai palengvintomis aplinkybėmis atrastų dizaino kuriamą pridėtinę vertę,“ – sako J. Liugaila, kuris yra ne tik dizaino praktikas agentūroje, bet ir Lietuvos dizaino asociacijos valdybos narys bei Tarptautinės dizaino tarybos viceprezidentas.

Pasak jo, paslaugų dizaino tema – viena tų, kurias jo agentūra atnešė į Lietuvos rinką, ir apie kurią verslas dar menkai žino.

„Paslaugų dizainas – tai verslo problemų sprendimo įrankis, kuriame didelis dėmesys tenka vartotojo patirčiai ir jos organizavimui. Žmogus santykyje su prekės ženklu visuomet kažką patiria. Vadinasi, tą patirtį galima suvaldyti, ją projektuoti. Kaip rodo JAV atlikti tyrimai, per 68 proc. vartotojų palieka prekės ženklus – t. y. atsisako paslaugų arba produktų – galvodami, kad tiems prekių ženklams jie nerūpi. Kad taip pasijustum, pakanka prekės ženklui neatsakyti į skambučius esant problemoms, uždelsti likviduoti gedimą ar pan. Vartotojo patirtis lems jo pasitraukimą. Todėl paslaugų dizainas, kaip bet koks kitas dizainas, problemų sprendimo ašimi laiko patį vartotoją ir „skausmo taškus“ identifikuoja ne per verslo, o per vartotojo prizmę – kur jis nusivilia ir kodėl. Būtent šiuo aspektu nusprendėme dirbti ir prie LITAO verslo – su jų paslaugos patirtimi, atpažįstamumu, sklandumu, nuoseklumu,“ – aiškina paslaugos dizainu užsiimančios agentūros bendrasavininkas.

Įtampa tarp Kinijos ir Lietuvos pakoregavo įmonės veiklos kryptį

Vis dėlto planus ir pirminius darbo eskizus pakoregavo įsižiebęs Lietuvos-Kinijos konfliktas, nemažai darbinių situacijų apvertęs aukštyn kojomis ir paskatinęs ieškoti kitų krypčių.

Kaip sako pati Lina, natūralu, kad esant krizei, pirmiausia atsisakoma rizikingų projektų: „Dirbant su Kinija, lietuviški produktai konkuruoja su globaliais prekiniais ženklais ir retai turi kainos pranašumą, todėl įmonėms tenka daug mokytis, kaip pristatyti savo produkto kilmės šalį, kaip sukurti unikalią produkto vertę ir t. t. Tad dabartinėje situacijoje verslas pasirenka daryti tai, kas jam paprasčiau – plėstis namų rinkoje arba saugiose Vakarų rinkose, gaminti privačios etiketės produktus pagal aiškiai suformuluotus užsakovo nurodymus. O gaila, nes parduodant savo prekinį ženklą, maržos daug didesnės, be to, ateinantys pinigų srautai gali sukurti daug sveikesnę verslo aplinką, nes už prekes mokama avansu, dažnai dar iki gamybos“.

Lina sako, kad analizuojant esamą situaciją, buvo apsvarstyti įvairūs variantai – nuo ėjimo į kitas rinkas iki visiškai naujo prekės ženklo kūrimo.

„Mano sukurtas modelis – kokie žingsniai turi būti praeinami, kaip dirbti su distributoriais ir lokalizuoti produktus – veikia bet kurioje rinkoje. Įvertinę įvairius scenarijus, vis dėlto apsistojome ties sprendimu išsaugoti LITAO pavadinimą. Lietuvos įmonėms pasiūlysime dirbti su Honkongo ir Pietų Korėjos rinkomis, o užsienio kompanijoms kursime supaprastintą paslaugų paketą,“ – sako verslininkė, prisipažindama, kad naujus iššūkius visada linkusi vertinti kaip naujas galimybes, o patyrusių „5X5® Kaunas“ projekto dizainerių pagalba leis verslo adaptacijos procesus praeiti sklandžiau ir sparčiau.

Flandrijos vyriausybės remiamą dizaino inovacijų programą „5X5® Kaunas“ įgyvendina Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius, „Designregio Kortrijk“ (Belgija, Flandrija) ir Kaunas 2022 kartu su partneriais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Lietuvos dizaino asociacija.

Visų penkių projekte dalyvaujančių įmonių ir dizainerių bendradarbiavimo rezultatai bus pristatyti šiemet spalio mėnesį vyksiančioje parodoje, kuri taps „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dizaino programos dalimi.

by Sandra

Kultūros Dokas – daugiau kultūrinių įspūdžių

Dar 2021 metų pabaigoje smalsiausieji kultūros mylėtojai susipažino su inovatyviu projektu, modernizuojančiu dalyvavimą kultūros renginiuose. Tai Kultūros Dokas – analogų neturinti lojalumo programa veikianti internetinės aplikacijos pagalba, kuria meno entuziastai vis dažniau pasinaudoja asmeniniame meno kelyje. Kultūros Dokas lieka ištikimas savo idėjai ir siekia apdovanoti kultūros puoselėtojus bei skatinti jų lojalumą sudarant galimybę sužaidybinti kultūros patirtį. Projektas veikia kaip virtualus kultūros dokumentas, leidžiantis fiksuoti savo kelionę kultūros renginiuose, rinkti bei kolekcionuoti kišeninę meno kūrinių galeriją, kaupti taškus ir juos keisti į vertingas dovanas.

Kaunui pasitinkant ilgai lauktą Europos kultūros sostinės titulą, Kultūros Dokas koja kojon eina išvien su šiais pokyčiais. Jei Beta versija kultūros mylėtojus pasitiko Kauno Bienalės bei parodos Magic Carpets Landed kontekste, tai sausio 22 dieną pilna Kultūros Doko versija prisijungs prie visos Kaunas 2022 programos. Kultūros Doko programoje dalyvaujančių kultūrinių renginių gausa pradžiugins ne tik esamus, bet ir naujus aplikacijos naudotojus, kurių lauks ir mūsų partnerių – Kauno bienalės dovanos. Vien atidarymo savaitgalį bus per 50 renginių!

Kultūros Doko dėmesio centre – ilgai po renginių išliekančių prisiminimų kūrimas. Tęsdami savo idėją, plečiant Kultūros Doko veikimo ribas, siūlome jums naujas kišeninės meno galerijos korteles. Šis žaidybiškas kortelių rinkimas ne tik padės tapti tikru meno kolekcionieriumi bei „įsivertinti“ ir palyginti su draugais savo „kultūriškumo“ lygį. Kuo dažniau lankysite meninius įvykius, tuo platesne meno kūrinių kolekciją galėsite džiuginti save bei artimuosius. Norėdami praplėsti kišeninį meno rinkinį, tą galite padaryti bekontakčiais kortelių mainais. Kviečiame surinkti netikėtus sakinius, pasirenkant jums patogų sudėtingumo lygį.

Kultūros Dokas yra pagalbininkas jūsų individualių meninių potyrių kelyje. Lankantis meno renginyje, nepamirškite atsiimti savo kišeninės galerijos eksponato, kuris leis iš kultūros renginių išsinešti vertingus suvenyrus, primenančius apie patikusius meno kūrinius bei jų autorius.

Kultūros Dokas yra Kaunas šiuolaikinė Europos sostinė 2022 dalis, šiuo metu glaudžiai bendradarbiaujantis su 13-tąja Kauno bienale bei MagiC Carpets Landed paroda. Jei dar neteko susipažinti su Kultūros Doko aplikacija, susipažinkite su aplikacija adresu https://www.kulturosdokas.lt/. Raginame jus pasinerti į fizinį-virtualų Kauno Europos kultūros sostinės meno pasaulį. Naudodamiesi šia programėle, kartu tobulinkite ir prisidėkite prie projekto sėkmės. Tą padaryti galite rašydami Kultūros Doko komandai, adresu [email protected]. Kiekvienas komentaras, kritika bei pasiūlymas nulems Kultūros Doko ateitį.

Pranešimą spaudai rengė Kultūros Doko komanda

Kontaktai pasiteiravimui:

Gytis Dovydaitis, Kultūros Doko koordinatorius, el. paštas [email protected], tel. nr. +37063086842

Aura Baltrušaitytė, Kultūros Doko komunikacijos tekstų autorė, el. paštas [email protected], tel. nr. +37065452891

Ugnė Stankevičiūtė, Kultūros Doko komunikacijos procesų vadovė, el. paštas [email protected] tel. nr. +37064674244

by Sandra

„Sukilimas“ išlaisvino Kauno Žvėrį: čia suplakė Europos kultūros širdis

„Gal ne tik įspūdingi skaičiai ir kiti faktai, bet visų drauge degančios akys yra įrodymas to, kad penkerius metus ruošta vizija įgavo kūną, o Kaunas – įkvėpimo judėti tolyn“, – nuaidėjus paskutiniams pirmosios Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalies „Sukilimas“ taktams bei ovacijoms sakė projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, pakvietusi visus tęsti šventę ne tik sausio 22-osios vakarą, bet ir visus metus bei visą ateinantį gyvenimą.

Stebint tūkstančiams Kauno centre susirinkusių žiūrovų – miestiečių, Kauno rajono bendruomenių, svečių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio, didžiausia Baltijos šalyse „Žalgirio“ arena virto iki šiol neregėto dydžio ekranu. Prieš didįjį startą sveikinimo žodžius Kaunui ir Kauno rajonui tarė svarbiausi mūsų šalies ir žemyno asmenys.

Vaizdo sveikinimą kauniečiams perdavusi Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen savo kalboje atsigręžė į tarpukario modernizmą, buvusį ne tiesiog architektūros stiliumi, o nauja Lietuvos ir jos žmonių ateities vizija, pagrįstą aiškiais siekiais, pažanga ir nepriklausomybe. EK Pirmininkė pabrėžė, kad po šimto metų vėl esame kryžkelėje ir mums pasiseks tik tuomet, jei pasinaudosime visais savo talentais – meno, kultūros, technologijų, inovacijų. „Europos kultūros sostinės gali prisidėti prie šių pokyčių, ypač pasitelkusios jaunimą. Todėl nusprendžiau 2022 m. paskelbti Europos jaunimo metais – noriu paskatinti jaunimą įsitraukti į veiklą įvairiais būdais, kaip, pavyzdžiui, „Kylantis Kaunas“ – jūsų miesto programa jaunimui“, – kalbėjo U. von der Leyen, išreiškusi norą netrukus pati apsilankyti Kaune.

Jautrų sveikinimą vaizdo pranešimu perdavė ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis. „Kadangi nė vienas vyras ar moteris nėra sala, vienas pats ar viena pati sau, vakuume, mes visi esame daug didesni už pačius save. Todėl, kad esame savo bendruomenės dalis. Esame savo šalies, savo žemyno dalis. Žmonijos dalis“, – sakė politikas. Jis teigė, kad Europos Sąjungoje nėra centro ir periferijos, tad šiandien Kaunas labiau nei bet kada yra plakanti Europos širdis.

„Bendruomenės klesti, buriasi ir dalijasi patirtimi drauge kurdamos meną. Jas sudarantys žmonės dalijasi pasakojimais, istorija, bendra gyva atmintimi, kurie juos pergyvens ir bus perduoti ateities kartoms. Būtent taip formuojamos ir skleidžiamos tradicijos. Būtent taip kuriama kultūra. Kiekvienas iš šių kultūrinių mainų – nesvarbu, didelis ar mažas – padeda mums geriau suprasti vieniems kitus ir suartina mus kaip lietuvius, kaip europiečius“, – Kaunui ir Lietuvai už entuziazmą dėkojo EVT pirmininkas.

Dėkodamas kauniečiais ir komandai, su kuria penkerius metus eita tikslo link, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis užtikrino, kad augantis Kaunas labai laimingas, perimdamas šį garbingą titulą.

„Trilogija ir bet kokia kita -logija duoda tik tuomet, kai nori paimti – kitaip tariant, Europos kultūros sostinės projektas yra paremtas tuo, kad kiekvienas nueina savo kelio dalį, ir mes susitinkame centre. Mes, tūkstančiai mūsų, kviečiami pamąstyti, ką mums reiškia mitas, Europa, vertybės, ir paklausti savęs, kokią žinutę mums nori perduoti ši begalinė kūrėjų komanda“, – kalbėjo vienas „Kaunas 2022“ branduolio narių Rytis Zemkauskas.

Muziką, vaizdą, animaciją, judesį ir kitus meninės išraiškos būdus supynęs „Sukilimo“ veiksmas, pasakojantis apie virsmą mumyse, migravo erdvėje, supančioje areną. Čia, interpretuodami modernizmo architektūrą, judėjo šokėjai ir, Modesto Pitrėno diriguojamam Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui bei chorui „Vilnius“ atliekant specialiai šiai progai Antano Jasenkos parašytai simfonijai „Šaipėrantas“, solines partijas atliko Merūnas Vitulskis ir Joana Gedmintaitė.

Unikalaus režisūrinio sprendimo autorius Chrisas Baldwinas išsitarė, kad jam kuriant „Sukilimą“ buvo įpač svarbu scena paversti patį miestą – nedangstyti to, kas išties yra Kaunas, ir panaudoti kiekvieną jo dalelę kūrybiniams sprendimams. Tad ypač svarbia „Sukilimo“ dalimi tapo simbolinis griūties aktas – dvi dienas šimtų savanorių rankomis statyta 22 m aukščio prancūzo menininko Olivier Grossetête sukurta viešbučio-vaiduoklio kartoninė versija buvo sunaikinta tam, kad pažymėtų naujo Kauno etapo pradžią.

20:22 val., suskambus visų Kauno bažnyčių varpams, „Sukilimo“ dalyviai tęsė Kauno mito tyrinėjimus ir kultūrines bei menines patirtis. Tūkstančiai su žemėlapiais rankose ieškojo paslaptingų rombų ir šifravo Kauno Žvėries paslapčių žaidimą, kiti spietėsi ledo skulptūromis nusagstytoje Nepriklausomybės aikštėje, kur skambėjo ritminga elektroninė muzika.

Tik rugsėjį įvyksiančios „Kauno kantatos“ ištraukas laimingieji galėjo išgirsti Laisvės alėjos kavinių, esančių prie miesto sodo, vitrinose. Kitose, išsidėsčiusiose per visą Laisvės alėją, sužibo Lietuvos dizaino istorijos artefaktai, privertę stabtelėti ne vieną smalsuolį.

Dar saujelė atkakliausiųjų su Kauno taksistais repetavo būsimą spektaklį „Pirma stotelė. Mažasis Paryžius“. Ypač daug lankytojų sulaukė pagaliau atverta Williamo Kentridge’o paroda Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje bei modernizmo architektūros meka virtęs Kauno centrinis paštas, o užsukusius į Lietuvos banko rūmus intrigavo 1997 m. sukurta Yoko Ono instaliacija „Ex It“.

Garsų Kaune atidarymo vakarą tikrai netrūko: Vienybės aikštėje skambant būgnų ritmams, Kauno Žvėris savo balsu visus kvietė kopti „Šilelio“ laiptais, vedančiais link Žaliakalnio — tam, kad minia susitiktų viršuje, kur Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika virto įspūdinga šviesos ir garso instaliacija „Šauklys“, o garso instaliacija ir audiovizualinis performansas „Tabalai” priminė, jog nepamirštume kūrybinio žvėries pažadinti ir savyje.

Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymo renginiai Kaune ir Kauno rajone suplanuoti sausio 19–23 dienoms. Daugelis šį savaitgalį pristatytų parodų ir kitų iniciatyvų veiks ir toliau, tad aplankyti viena didele Europos scena virtusį Kauną ir Kauno rajoną – visuomet geras metas.

Antroji Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis „Santaka“ vyks gegužės 20–22 d. ir sutaps su Kauno miesto gimtadieniu bei 50-osiomis kalantinių metinėmis, o lapkričio 25–27 d. renginiu „Sutartis“ bus užtvirtintas virsmas „Iš laikinosios į šiuolaikinę“.

by Sandra

Interviu su Yoko Ono instaliacijos „Ex It“ kuratoriumi Jon Hendricks

Jon Hendricks yra vienas įtakingiausių Fluxus judėjimo istorijos kūrėjų, tyrėjų ir kuratorių. Hendricks yra garsiosios Gilberto ir Lilos Silvermanų Fluxus kolekcijos sudarytojas ir kuratorius. Ši svarbiausia Fluxus meno judėjimo kolekcija pradėta rinkti 1977 metais ir padovanota MoMa muziejui 2008 metais, kuriame ir yra šiuo metu saugoma. Dalis kolekcijos eksponuojama Šiuolaikinio meno centre esančiame „Fluxus kabinete“. Hendricks taip pat yra surengęs vienas svarbiausių Fluxus parodų ir parengęs novatoriškų mokslinių publikacijų apie judėjimą.

Jon Hendrick taip pat yra rugsėjo mėnesį Kaune atsidarysiančios menininkės retrospektyvinės kūrybos parodos „Laisvės pažinimo sodas“ kuratorius.

Fluxus judėjimas turėjo milžiniškos įtakos radikaliam meno sampratos pasikeitimui septintajame 20 a. dešimtmetyje Vakarų pasaulyje. Keletas Fluxus manifestų, gausūs kūriniai ir instrukcijos kūriniams sukurti daugybę metų intensyviai cirkuliavo tarp menininkų Jungtinėse Valstijose, Europos šalyse ir Japonijoje, o visą šį tinklą didžia dalimi koordinavo judėjimo įkūrėjas architektas ir dizaineris Jurgis Mačiūnas (George Maciunas), išeivis iš Lietuvos. Niujorke gimęs Fluxus judėjimas buvo nukreiptas prieš sustabarėjusią, elitišką ir pernelyg „susireikšminusią“ meno sistemą, kurioje nelikę erdvės pokštams, spontaniškumui ir žaidimams. Menininkė Yoko Ono pradėjo savo kūrybinį kelią kartu su Fluxus menininkais.

Savo karjerą pradėjote kaip menininkas. Apie Fluxus sužinojote šio judėjimo pradžioje ir ilgainiui įsitraukėte kaip kuratorius, tyrėjas. Su šiuo judėjimu glaudžiai susijęs esate iki šiol. Kaip viskas prasidėjo ir kuo jus patraukė Fluxus?

Tai buvo radikalus judėjimas ir mane būtent sužavėjo jo radikalumas. Apie Fluxus sužinojau gana anksti. Beje, mano brolis Geoffrey Hendricks buvo vienas iš Fluxus menininkų. Tuo metu jau pažinojau ir kitų judėjimo menininkų. Tačiau rimtesne domėjimosi pradžia galima laikyti 1976 metus kuomet kartu su Barbara Moore atidarėme knygyną „Backworks“. Tuomet neturėjau darbo ir knygynas pirmiausia buvo atidarytas mano namuose. Jame buvo galima įsigyti šiuolaikinio meno kūrėjų knygų, leidinių ir Fluxus kūrinių.

Valdėme knygyną, bet kaip ir galima numanyti, ši veikla neatnešė daug pelno. Barbara ir jos vyras Peter Moore buvo gerai susipažinę su Fluxus. Peter buvo svarbus fotografas, fiksavęs ir Fluxus performansus. Jie pažinojo Jurgį Mačiūną, kuris sutiko pardavinėti savo Fluxus darbus, o mes jam padėjome. Aš taip pat tapau Jurgio draugu. Kažkada panašiu metu Gilbertas Silverman pakvietė mane pradėti kuruoti jo ir jo žmonos Fluxus kolekciją. Manau, kad derinant darbą knygyne ir darbą su privačia kolekcija galėjo kilti tam tikras konfliktas, taigi pasirinkau darbą su kolekcija. Gilbertas buvo labai pažangaus mąstymo ir nuotykius mėgstantis kolekcininkas. Mes kartu surinkome labai didelę Fluxus kolekciją, kur šiuo metu yra saugoma šiuolaikinio meno muziejuje MoMa. Dėl įvairiausių priežasčių ši kolekcija yra laikoma svarbiausia Fluxus kolekcija pasaulyje. Tokia buvo mano įsitraukimo į Fluxus pradžia.

Iki šiol bendradarbiaujate su Yoko Ono (gimė 1933 m.) ir kuruojate jos parodas. Papasakokite apie patirtį dirbant su šia menininke.

Susipažinau su Yoko Ono labai seniai, gal 1965 ar 1966 metais. Dirbdamas Judsono galerijoje, įsikūrusiojo tokio paties pavadinimo veikiančioje bažnyčioje, kuravau jos parodą. Vėliau Yoko išvyko į Europą ir gana ilgai jos nemačiau, tačiau grįžus toliau tęsėme draugystę. Dirbti su Yoko yra neapsakomai nuostabi patirtis. Ji yra labai išradinga ir pasižymi ypatingu mąstymu. Naujos idėjos Yoko kildavo žaibiškai. Pavyzdžiui, gavome pakvietimą dalyvauti parodoje Suomijoje susijusioje su sniegu ir jai iškart vakarienės metu kilo idėja kūriniui – ledo kalėjimas. Tirpstantis ledas išlaisvina. Ji buvo labai greita puikių idėjų galvojime.

Su socialiniu ir politiniu aktyvizmu susijusi Yoko Ono kūryba paliečia laisvės, lygybės, moterų teisių ir kitas temas, kuriomis buvo skatinamas visuomenės sąmoningumas. Kaip jus matote menininkės kūrybos pristatymą visuomenei šiandien? Kodėl šiandien svarbu susipažinti Yoko Ono kūryba?

Labai gaila, tačiau niekas nepasikeitė nuo tada kai kūriniai buvo sukurti ir pristatyti pirmą kartą. Žinoma, yra tam tikras postūmis moterų teisių prasme, įvyko kažkiek progreso galvojant apie karus pasaulyje. Tačiau mes dar esame labai ilgame kelyje. Ir tai galime jausti netgi kasdien eidami gatvėje, kad ir girdint vyrų švilpimus moterims, net nekalbant apie kasdieninę moterų patiriamą prievartą. Pavyzdžiui, Yoko Ono Venecijoje pristatė darbą „Rising“ (liet. Kylantis), kurio centre buvo vėliau uždegtas sukrautas laužas iš moterų kūnų muliažų eksponuojamas kartu su surinktais tikrais moterų patirtais smurto ir prievartos liudijimais. Manau, kad šis darbas yra labai paveikus, jį rodėme daug kartų, toliau tęsėme liudijimų rinkimą. Šis darbas ne mažiau aktualus ir šiandien.

Kaune atidarytoje menininkės instaliacijoje „Ex It“ eksponuojami šimtas skirtingų dydžių karstų su iš jais augančiais medžiais. Kodėl menininkės kūrybos pristatymą pradedate būtent šiuo kūriniu?

Instaliacija „Ex It“ vaizduoja įvykusią didžiulę nelaimę, tačiau čia egzistuoja ir viltis. Galbūt dar ne šiame gyvenime, bet viltis yra. Visi miršta, tik nežinome kada mirsiu aš, ar kada mirsite jūs. Kai kurios mirtys neišvengiamos, kaip kad neseniai ištikusios dėl ugnikalnio įsiveržimo iššaukto cunamio. Tačiau kitų galima išvengti. Pavyzdžiui, mirčių įvykstančių dėl karų. Ši instaliacija dar ilgai bus svarbi. Galbūt pamatę instaliaciją žmonės asocijuos ją su mano minėtu cunamiu, galbūt su kitomis stichinėmis nelaimėmis, galbūt su dabartine pasaulio padėtimi, galbūt su karais ar istoriniais šalies įvykiais. Yoko nenori aiškiai nurodyti ir padiktuoti ką žmogus turi pamatyti šioje instaliacijoje, kokią katastrofą. Kaip ir kituose jos kūriniuose ir visoje kūryboje, čia daug erdvės skiriama žiūrovo vaizduotei.

Kaip nusprendėte šią instaliaciją eksponuoti būtent veikiančio banko patalpose? Veikiantis bankas ir toje pačioje erdvėje kaip ir instaliacija atliekamos bankinės operacijos sukuria stiprų papildomą asociacijų ir prasmių lauką instaliacijai.

Šią erdvę pasiūlė ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas nors pirminė idėja buvo ją įkurdinti kitur. Dažniausiai ji eksponuojama galerinėse erdvėse, bet esame ją rodę ir bažnyčioje, ir lauke šalia kapinių. Banko erdvė prideda dar daugiau prasmių. Manau, kad ši erdvė instaliacijai labai tinka. Nemažiau svarbi ir nuostabi pastato architektūra. Bet tuo pačiu manau, kad šiai instaliacijai tinkama gali būti bet kokia erdvė. Ir visos erdvės atsineštų ir savas prasmes, nes visos erdvės yra smarkiai jomis įkrautos. Instaliacija dar kiek pasikeis jau greitu metu kai medžiai išskleis lapus. O po instaliacijos uždarymo ji toliau gyvuos, nes medžiai pasklis po miestą. Juos pasodinsime arba pakviesime žmones sodinti juos savo soduose.

Parengė Šiuolaikinio meno centro komunikacijos koordinatorė Dovilė Grigaliūnaitė.

Dėl informacijos apie parodą prašome kreiptis: [email protected] arba telefonu 867010584.

Apie Yoko Ono instaliaciją „Ex It“

Nuo sausio 23 d. Lietuvos banko Kauno skyriuje – žymiajame Kauno tarpukario architektūros pastate, pagrindinėje operacijų salėje – veiks pasaulinės reikšmės menininkės Yoko Ono instaliacija „Ex It“ (1997). Instaliaciją sudaro 100 skirtingo dydžio medinių karstų su iš jų augančiais medžiais bei sklindantis gyvosios gamtos garso įrašas. Tai paveikus karo pasekmių ar gamtinės katastrofos vaizdinys, gyvybės atsparumo ir gamtos gyvybingumo metafora. Kaip teigia pati menininkė, „Ex It – tai gyvenimas kaip tęsinys“.

Ši instaliacija yra didelės Yoko Ono retrospektyvos, kuri atsidarys Kauno paveikslų galerijoje šių metų rugsėjį, įvadinė dalis. Parodoje pavadinimu „Laisvės pažinimo sodas“ bus gausu kūrinių, pristatančių įvairius Yoko Ono kūrybos laikotarpius ir praktikas: nuo konceptualaus meno ir eksperimentinio kino iki erdvės instaliacijų, objektų ir tekstinių kūrinių. Svarbu ir tai, kad paroda rengiama Kauno paveikslų galerijoje, įsikūrusioje prie pat fluxus judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno vaikystės namų, galerijoje taip pat veikia šiam kūrėjui skirtas fluxus kabinetas. „Laisvės pažinimo“ sodas – tai kvietimas kvietimas įžvelgti laisvę kasdienybėje, esančioje ir už parodos galerijoje ribų. Yoko Ono kūrinius bus galima pamatyti ir Kauno viešosiose erdvėse bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Emanuelio Levino centre.

YOKO ONO (g. 1933 m. Tokijuje) yra garsi pacifistė ir pasaulinės reikšmės menininkė, 2009 m. 53-iojoje Venecijos bienalėje pelniusi „Auksinio liūto“ apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus. XX a. septintame dešimtmetyje pradėjusi meninę karjerą Niujorko avangardinio meno scenoje, ji įsitvirtino konceptualaus meno srityje, kūrė performansus, muziką, filmus, skulptūras ir instaliacijas. Karjeros pradžioje artimai bendradarbiavo su fluxus judėjimo įkūrėju Jurgiu Mačiūnu. Menininkės kūryba yra politiška ir visuomeniška, о meninė veikla įkvėpta kasdienybės ir siekio išsaugoti trapią pusiausvyrą tarp galios ir gėrio jėgų.

Parodą organizuoja Šiuolaikinio meno centras kartu su šiuolaikinio meno muziejumi „Serralves“ (Portas, Portugalija) bei menininkės studija „Studio One“ (Niujorkas, JAV), o kuruoja ilgametis Yoko Ono bičiulis, Jurgio Mačiūno ir fluxus judėjimo parodų kuratorius Jonas Hendricksas. Tai 2020 m. „Serralves“ muziejuje eksponuotos parodos tąsa, specialiai adaptuota Kaunui – gimtajam Jurgio Mačiūno miestui. Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis.

by Sandra

Kauno Žvėries paslapčių žaidimas po „Sukilimo“ kvies iššifruoti miestą

„Tai Rytis Zemkauskas, Kauno Žvėries pasakų rinkėjas ir rašytojas, išgirdo apie mudviejų Jekaterina Lavrinec organizuojamus miesto žaidimus Vilniuje, Šnipiškėse, ir pakvietė į Kauną – čia supažindino su „Kaunas 2022“ trilogijos renginių režisieriumi Chrisu Baldwinu, tad šis žaidimas – itin organiškas „Sukilimo“ elementas, o ne atsitiktinis priedas“, – pasakoja Kauno Žvėries miesto paslapčių žaidimo autorius Julius Narkūnas. Anot jo, žaidimo užduotis – sujungti dvi dideles „Kaunas 2022“ atidarymo dalis, patį šou ir kitus mieste vykstančius renginius – ir sujungti jas taip, kad žiūrovų minios natūraliai išsisklaidytų, o kiekvienas pasirinktų savąjį šeštadienio maršrutą.

„Tiksliau, išsuktų iš įprasto maršruto, žengtų į kokį nematytą skersgatvį ir tame atrastų prasmę – išnyrančius simbolius, kurių pagalba iššifruotų žinutę nuo Kauno Žvėries – sakinį“, – šypsosi Julius. Anot jo, dizainerio Dariaus Petreikio nupieštas Kauno Žvėris – itin simpatiškas ir tokiam žaidimui tinkamas personažas, kadangi jis pats yra paslaptingas ir, kaip rašoma „Kaunas 2022“ išleistoje pasakų knygoje, pats labai mėgsta paslaptis.

„Paslapčių įminimas juk yra daugelio žaidimų varomoji jėga – žmogus, siekiantis įminti mįslę, gali nuveikti daug daugiau, nei pats iš savęs tikisi – ir tuomet jį užklumpa vadinamasis „aha“ momentas, gal net euforija“, – intriguoja šio ir kitų miesto žaidimų kūrėjas.

Kaip teigia J. Narkūnas, simboliška, kad žaidimas vyksta sausio 22 d. naktį, ir dar iškart po „Sukilimo“ – juk būtent šiomis akimirkomis Kaunas oficialiai išgyvens virsmą, kuriam ruošėsi keletą metų, taigi žaidimas tampa kvietimu atrasti šio virsmo rezultatus, Kauną pamatyti naujai: „Neturėjome tikslo konkuruoti su renginių turiniu, jų lokacijomis, greičiau praturtinti patirtį einant iš taško A į tašką B bei paskatinti neužsibūti vienoje vietoje“.

Nemokamame žemėlapyje, kurį atsiims po „Sukilimo“ ar iš anksto atsisiuntę internetu iš <a href="http://kaunas2022.eu">kaunas2022.eu</a> ar radę „Kaunas 2022“ programėlėje, žaidėjai aptiks taškais sužymėtus „Kaunas 2022“ atidarymo savaitgalio renginius, o štai Žvėries žaidimo detalės bus pažymėtos abėcėlės raidėmis nuo A iki Ž. Tad šis žaidimas ne tik padės atrasti įdomius kultūrinius nutikimus, bet ir užklysti į neregėtas ar primirštas Kauno centro vietas. Gal net palįsti po laiptais ar išsitraukti žiūronus?..

Raidės žymės vietas, kuriose Kauno Žvėris paliko pėdsakus – jose reikės surasti iš rombų sujungtus ženklus, o juos būtinai pasižymėti žemėlapyje prie atitinkamos raidės. Iššifravote žinutę? Kuo skubiau siųskite ją adresu [email protected] , pridėdami savo vardą ir pavardę – pirmieji 1000 žaidėjų, susisiekus asmeniškai, bus apdovanoti „Kaunas 2022“ prizais. Beje, žinutė turi dvi versijas – lietuvių ir anglų kalbomis. Dar vienas iššūkis!

Žaidimo koordinatoriai teigia, kad įgudę dalyviai naująjį maršrutą įveikti ir paslaptingąjį sakinį iššifruoti gali per porą valandų – taigi kaip tik iki 23 val., kuomet Kauno Kristaus prisikėlimo bazilikoje nuaidės paskutiniai šeštadienio kultūrinės programos akcentai.

„Visgi tiek mėgstantys vaikštinėti lėčiau, tiek šeimos su mažais vaikais, tiek šį savaitgalį negalintys būti Kaune paslapčių mėgėjai gali būti ramūs – Kauno Žvėries pėdsakai mieste išliks keletą mėnesių, tad ir žaidimą sužaisti galima visiems patogiu metu. Tiesa, smagiausia tai daryti tamsesniu paros metu, kuomet Kauno Žvėris pabunda, ir jo simboliai tampa ryškiau matomi“, – rekomenduoja artima Kauno Žvėries bičiulė, „Kaunas 2022“ programos „Fluxus Labas!“ koordinatorė Goda Kacilevičiūtė.

by volume

Pirmieji Europos kultūros sostinės žingsniai žengti: šviesos ratai nutvieskė Kauno rajoną

2022 m. sausio 22 d. 20:22 val., nuaidėjus ovacijoms grandiozinio šou „Sukilimas“ rengėjams ir dalyviams, veiksmas naujoje Europos kultūros sostinėje tuo tikrai nesibaigs. Visi, susirinkę stebėti „Kaunas 2022“ šiuolaikinio mito trilogijos pirmojo veiksmo, bus pakviesti leistis į didįjį paslapčių nuotykį – Kauno Žvėries paslapčių žaidimą.<img class="alignnone wp-image-100493" src="http://kaunas2022.eu/wp-content/uploads/2022/01/Ekrano-nuotrauka-2022-01-21-102536-805x800.png" alt="" width="967" height="961" />

Raidės žymės vietas, kuriose Kauno Žvėris paliko pėdsakus – jose reikės surasti iš rombų sujungtus ženklus, o juos būtinai pasižymėti žemėlapyje prie atitinkamos raidės. Iššifravote žinutę? Kuo skubiau siųskite ją adresu <a href="mailto:[email protected]">[email protected]</a> , pridėdami savo vardą ir pavardę – pirmieji 1000 žaidėjų, susisiekus asmeniškai, bus apdovanoti „Kaunas 2022“ prizais. Beje, žinutė turi dvi versijas – lietuvių ir anglų kalbomis. Dar vienas iššūkis!

by volume

Atmintinė „Sukilimo“ žiūrovams. Ką būtina žinoti dalyvaujant Europos kultūros sostinės atidarymo renginiuose?

Jau po kelių dienų Kauno ir Kauno rajono bendruomenės galės oficialiai prisistatyti kaip Europos kultūros sostinės gyventojai. Šimtai menininkų, atlikėjų, techninių specialistų, savanorių ir tiesiog kultūra degančių žmonių dėlioja paskutinius didžiojo „Kaunas 2022“ atidarymo akcentus – ir parengė atmintinę visiems, ketinantiems švęsti kartu.

Kaip gauti nemokamą bilietą ir kada atvykti į renginio vietą

Sausio 22 d. 19:30 val. prie „Žalgirio“ arenos vyksiantis 1-asis Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmas „Sukilimas“ – tai įspūdingas muzikos, milžiniškų vaizdo projekcijų, judesio ir šviesų spektaklis, pasakojantis apie Kauną Lietuvai ir Europai.

Visi, turintys nemokamą bilietą į atidarymo šou „Sukilimas“, į atitinkamą biliete nurodytą žiūrovų sektorių, per jo raide pažymėtus vartus, galės patekti 2 val. iki renginio pradžios – nuo 17:30 val.

Nemokami bilietai į šį renginį platinami bilietai.lt platformoje.

Renginio prieinamumas asmenims, turintiems specialiuosius poreikius

Specialiuosius poreikius turintiems asmenims yra pritaikytas „Žmonių su negalia sektorius". Norintys patekti į šį sektorių, apsaugos darbuotojams turi pateikti ne tik bilietą, Galimybių pasą (ar jam prilygstantį dokumentą), bet ir neįgaliojo pažymėjimą ar specialiųjų poreikių pažymą.

Prieinamumo sektoriuje esantiems dalyviams asistuos tam pasirengę savanoriai.
Be to, specialiuosius poreikius turintys asmenys kviečiami nemokamai pasinaudoti „Socialinis taksi“ paslaugomis, užpildant anketą internetinėje platformoje arba skambinti: +370 687 440 01, darbo dienomis 9–18 val.

Kvies renginiai po atidarymo ir Kauno Žvėries paslapčių žaidimas

Tikslų kitų „Kaunas 2022“ atidarymo savaitgalio renginių grafiką ir vietas rasite www.kaunas2022.eu/sukilimas ir mobiliojoje „Kaunas 2022“ programėlėje. Sausio 19 d. renginiai prasidės Kauno rajone, o sausio 22 d., svarbiausią savaitgalio dieną, jų programa sudėliota taip, kad po „Sukilimo“ viskas būtų patogiai pasiekiama pėsčiomis.

Ypatinga dovana visiems Europos kultūros sostinės atidarymo dalyviams – Kauno Žvėries miesto paslapčių žaidimas, prasidėsiantis iškart po „Sukilimo“. Pasinėrę į jį ne tik atrasite dar nematytų Kauno veidų, bet ir galėsite laimėti smagių prizų. Žemėlapį su žaidimo objektais ir taisyklėmis galės gauti kiekvienas norintis, jį nuo sausio 22 dienos galima atsisiųsti oficialiame Kaunas 2022 interneto puslapyje.

Eismo ribojimas ir patarimai planuojantiems keliones

Siekiant užtikrinti renginio dalyvių bei žiūrovų saugumą, taip pat – specialiųjų tarnybų darbą, „Sukilimo“ renginio metu, prieš jį ir po jo, bus ribojamas eismas dalyje Kauno miesto centro. Organizatoriai rekomenduoja į „Kaunas 2022“ atidarymo renginius vykti viešuoju transportu (tikslų jo tvarkaraštį realiu laiku visuomet rasite programėlėje „Trafi“), kooperuotis kaimynams, nepamiršti automobilių dalinimosi ar pavežėjų paslaugų.

Pasirinkus į renginius vykti savo automobiliu, rekomenduojamos automobilių aikštelės – prie Kauno geležinkelio ir autobusų stočių, Kauno pilies, Brastos ir Užnemunės g., Aleksoto aerodrome.

Nuo sausio 22 d. 00:00 iki sausio 23 d. 00:00 uždaroma Karaliaus Mindaugo pr. atkarpa nuo Maironio g. iki Kaunakiemio g. ir patekimai į prospektą per A. Mickevičiaus, Kaunakiemio ir Maironio g.

Nuo sausio 22 d. 15:00 val. iki sausio 23 d. 03:00 val. bus ribojamas eismas šiomis gatvėmis:

Kęstučio g. (uždaroma ties Vytauto pr. ir Kęstučio g. sankryža, leidžiamas viešojo transporto eismas)
Gedimino g. (uždaroma ties V. Putvinskio g. ir Gedimino g. sankryža)
Poškos g. (uždaroma ties I. Kanto g. ir D. Poškos g. sankryža)
Ožeškienės g. (uždaroma ties Šv. Gertrūdos g. ir Savanorių pr. sankryža, leidžiamas viešojo transporto eismas).
Griunvaldo g. (uždaroma ties Griunvaldo g. ir Vytauto pr. sankryža)
Miško g. (uždaroma ties Griunvaldo g. ir Vytauto pr. sankryža)
Laisvės alėja (uždaroma ties Vytauto pr. ir Laisvės al. sankryža)
Karaliaus Mindaugo pr. link „Žalgirio“ arenos (uždaroma ties Birštono g. ir Karaliaus Mindaugo pr. sankryža, leidžiamas eismas link parkavimo zonos)
Karaliaus Mindaugo pr. link „Žalgirio“ arenos (uždaroma ties Prietilčio g. ir Karaliaus Mindaugo pr. sankryža, leidžiamas eismas link parkavimo zonos)

Reikalinga informacija – visą savaitgalį ir dar ilgiau

Laisvės al. 36 esantis „Kaunas 2022“ biuras suvienijo jėgas su turizmo informacijos centru – nuo šiol čia galima gauti visą informaciją ne tik apie Europos kultūros sostinės renginius, bet ir apie turizmą Kaune, ekskursijas, lankomus objektus ir kt., įsigyti suvenyrų. „Kaunas 2022“ biuro darbo laikas atidarymo savaitgalį – sausio 22 d. 10:00–23:00, sausio 23 d. 10:00–18:00.

Taip pat nuo didžiojo atidarymo savaitgalio veiklą pradeda „Kaunas 2022“ infocentras prekybos ir pramogų centre „Akropolis“. Visus su Europos kultūros sostine susijusius klausimus užduoti, įdomiausių renginių rekomendacijų gauti ir suvenyrų įsigyti galima trečiajame „Akropolio“ aukšte, prie „Žalgirio“ parduotuvės. Šio infocentro darbo laikas atidarymo savaitgalį – sausio 22 d. 10:00–21:00, sausio 23 d. 10:00–17:00

Sveikata – svarbiausia: COVID-19 valdymo tvarka ir pasiruošimas nepalankioms oro sąlygoms

Tiek pagrindinis šou „Sukilimas“, tiek daugelis kitų atidarymo savaitgalį prieš ir po jo suplanuotų renginių, vyks lauke. Kauniečiams, Kauno rajono gyventojams bei miesto svečiams rekomenduojama atidžiai įvertinti orų prognozes ir renkantis aprangą bei aksesuarus atsižvelgti į temperatūrą bei kritulius, taip pat pasirūpinti slidžiai dangai atsparia avalyne.

„Kaunas 2022“ džiaugiasi dideliu partnerių tinklų, tarp kurių – ne viena Kauno maitinimo įstaiga, atidarymo savaitgalį pasiruošusi sušildyti užsukusius bei pasiūlyti jiems pasistiprinti kultūros maratono metu.

Organizatoriai primena, kad visuose „Kaunas 2022“ atidarymo renginiuose galioja LR Vyriausybės nustatyta COVID-19 pandemijos valdymo tvarka: į renginius įleidžiami tik lankytojai, turintys galiojantį Galimybių pasą ar kitą jam prilygstantį dokumentą (jį privalu pateikti drauge su bilietu, einant į renginio teritoriją). Viso renginio metu privaloma dėvėti apsaugines medicinines veido kaukes ar respiratorius, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei laikytis saugaus atstumo. Nuo sausio 17 d. viduje vykstančių renginių metu privaloma dėvėti respiratorius.

Negalintiems dalyvauti renginyje – transliacija per televiziją ir internetu

Pasijutus prasčiau ar užklupus peršalimo simptomams likite namuose ir stebėkite „Sukilimą“ per Nacionalinę televiziją ir internetu, juk „Kaunas 2022“ metai dar tik prasideda! Kultūros šiemet išvengti tikrai nepavyks – bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų.

by Sandra

Pirmasis tinklalapio įrašas!

Sveikiname pasirinkus WordPress. Tai pirmasis Jūsų įrašas, galite jį redaguoti arba ištrinti, o tuomet pradėkite kurti!

by volume

Month: sausio 2022