Paroda: Optimizmo architektūra - Kauno fenomenas 1918-1940 / Unité d'Habitation Le Corbusier, Marselis
„Kolektiv Cité Radieuse" galerijoje, įsikūrusioje „Unité d'Habitation Le Corbusier" padalinyje Marselyje, nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. sausio 9 d. bus pristatyta paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940 m.", kuri atidarys Europos kultūros sostinės metus „Kaunas 2022".
Kauno miestas garsėja unikalia istorijos ir kūrybiškumo sinteze architektūroje ir dizaine.
Auksinis tarpukario amžius pasižymėjo modernizmo architektūra, kuri Kauną pavertė perspektyviu Europos didmiesčiu, atspindinčiu to meto optimizmą ir viltis dėl kultūrinių, socialinių ir technologinių naujovių.
Per šį laikotarpį Kaunas stipriai pakeitė savo fizinį, istorinį ir kultūrinį identitetą: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė daugiau nei 12 000 naujų pastatų, pakeitusių visą miesto veidą. Šis atsinaujinimas tapo naujuoju Kauno paveldu ir jo genius loci išraiška.
Po Antrojo pasaulinio karo ir sovietų okupacijos metais Kauno tarpukario modernizmo architektūra buvo gyvas buvusios valstybės atminimas, simbolinis langas į Vakarus ir tapo architektūriniu etalonu sovietų architektams.
Paroda ne tik švenčia miesto architektūros istoriją, bet ir apdovanoja bei atgaivina optimistinę šio laikotarpio viziją, stiprindama Kauno kultūrinį gyvenimą, bendruomenės kūrimą, fizines ir socialines inovacijas.
Adresas : Galerija „Kolektiv Cité Radieuse" - Unité d'Habitation Le Corbusier
280 Bvd Michelet, 3 aukštas Nr. 313, 13000 Marselis
Tel.nr. : 0624686670
Tvarkaraštis: trečiadienis-sekmadienis: 10:00-18:00 / 2021 m. gruodžio 11 d. - 2022 m. sausio 9 d.
Kuratorė : Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Giedrė Jamkevičiūtė ir Matas Šiupšinskas
Koordinatorė: Vaiva Marija Bružaitė
kaunas2022.eu | www.modernizmasateiciai.lt
Estijos Majamo meno ir technologijų ūkis skelbia tarptautinį atvirą kvietimą technologijų meno parodai „Wild Bits“
Estijos technologijų ir meno ūkis „Majamas“ skelbia atvirą kvietimą menininkams kurti „Wild Bits“ rezidencijoje, po kurios bus surengta lauko paroda netoliese esančiame kalvotame pietinės Estijos kaime Otepėje. „Wild Bits“ yra viena iš pagrindinės „Tartu – Europos kultūros sostinė 2024“ programos dalių.
2022-ųjų m. vasarą 3 savaičių rezidencijos laikotarpiu bus kuriami meno projektai, kurie bus eksponuojami lauko erdvėse prie Majamo. Tai yra pirmasis atviras kvietimas kurti darbus „Wild Bits“ parodos programai, kuri vyks nuo 2022 iki 2025 m. Sukurti darbai liks Majame, kur 2024-ųjų m. vasarą bus eksponuojami pagrindinėje „Wild Bits“ parodoje bei satelitinėse parodose Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje iki 2025 m. Vienas menininkas bus pasirinktas ir iš Lietuvos, kadangi menininkų rezidavimas bendrai finansuojamas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos lėšomis. Parodos partneris iš Lietuvos yra landšafto dizaino festivalis „Magenta“, kuris yra ir oficialus „Kaunas 2022“ programos partneris. „Magenta“ festivalyje 2022-ųjų m. rugsėjo mėn. Lietuvos auditorijai bus pristatyti 3 pasirinkti darbai.
Majamas ieško meno projektų, kuriais tyrinėjama žmogaus būsena šiuolaikinėje technologijų visuomenėje ir ieškoma žmogaus, technologijų ir gamtos sąlyčio taškų. Meno kūriniai turėtų įsilieti į įvairų landšaftą, apsuptą miškų, pievų, pelkių ir vandens telkinių – upelių ir ežerų. Sukurti meno kūriniai turėtų būti atsparūs lauko sąlygoms. Dalyvauti kviečiami įvairių disciplinų menininkai iš Estijos ir kitų šalių.
„Majamas kviečia mus svajoti, tyrinėti, išrasti ir kurti naujas galimybes žmonėms, kad galėtume pozityviai žvelgti į gyvenimą gana niūriai atrodančioje ateityje,“ – teigia menininkas Timo Toots.
Projektus atrinks Majame kuriančių menininkų komanda: Timo Toots ir Mari-Liis Rebane, menininkas Taavi Suisalu, specifinio šioje vietoje vykstančio urbanistinio festivalio UIT organizatoriai Kadri Lind ir Marie Kliiman. Šiais metais komandą papildys kviestinis svečias iš užsienio Gediminas Banaitis-Skrandis iš „Kaunas 2022“. 2022 m. rezidencijai bus atrinkta nuo trijų iki penkių projektų. Pasirinkti projektai gaus menininkui skirtą sumą – po 2000 eurų, o jų gamybos biudžetas sieks iki 5000 eurų. Dalyvių transporto ir apgyvendinimo išlaidos bus apmokamos pagal susitarimą. „Wild Bits“ rezidencijos ir parodos programą bendrai finansuoja „Tartu – Europos kultūros sostinė 2024“. Satelitinę parodą „Kaunas 2022“ remia Estijos kultūros fondas ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“.
Paraiškos priimamos iki 2021 m. gruodžio 12 d., o atrinkti projektai bus paskelbti 2022 m. sausio mėn.
Daugiau informacijos apie paraiškų teikimą ir dalyvavimą rasite paspaudus šią nuorodą
MAJAMAS
Nedidelis meno centras Majamas (estų kalboje reiškiantis Žemės stotį) įsikūręs sename Estijos pietuose esančio Otepės gamtos rezervato ūkyje. Anksčiau žemės ūkiui naudoti pastatai konvertuoti į aukštųjų technologijų meno studiją ir menininkams skirtą rezidenciją. Majamui vadovauja menininkai Timo Toots ir Mari-Liis Rebane.
www.maajaam.ee
Po susitikimo su Europos Komisijos žiuri – „Kaunui 2022“ reikšmingas Melinos Mercouri prizas
Kartu su paskutiniąja Europos komisijos išvada „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda išgirdo puikią žinią. Įvertinusi pasirengimą ir dar 2017 metais prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, žiuri rekomendavo miestui skirti Melinos Mercouri prizą – 1,5 milijono eurų. Šis prizas Europos kultūros sostinėms skiriamas tuomet, jei yra sėkmingai įgyvendinami projekto paraiškoje surašyti planai ir užtikrinama projekto valdymo kokybė, įgyvendinti finansuotojų įsipareigojimai (projektas yra finansuojamas Kauno ir Kauno rajono savivaldybių bei LR Vyriausybės).
Iki šiol vykusiuose dviejuose EK monitoringo ir „Kaunas 2022“ komandos susitikimuose buvo nuosekliai analizuojama pasirengimo 2022-tiesiems eiga, partnerysčių plėtra, prisidėjimas prie Kauno miesto Kultūros strategijos įgyvendinimo, komunikacijos planai ir veiksmai. Nuo pat projekto pradžios itin aukštai vertintas bendruomenių ir visuomenės įtraukimas į pasiruošimą Europos kultūros sostinės programai, kultūros decentralizacijos veiksmai Kauno miesto mikrorajonuose ir Kauno rajono gyvenvietėse. 2021 metų spalį vykusio trečiojo susitikimo metu žiuri nariai didžiausią dėmesį skyrė „Kaunas 2022” projekto tęstinumo planui. Šis prizas skiriamas Kultūros pokyčiams užtvirtinti. „Melinos Mercouri prizą gauna beveik visi Europos kultūros sostinių miestai. Jis sudaro santykinai nedidelę šio ilgamečio, pokyčius per kultūrą kuriančio, projekto biudžeto dalį. Svarbu, kad projekto dalininkai, skyrę tiek daug energijos ir resursų šiam olimpiados lygio renginiui, panaudotų šį įvertinimo ženklą, užtikrindami naujai atsiradusių meno ir kultūros reiškinių tęstinumą. Man dar reikšmingesnis šioje ataskaitoje atrodo išreikštas kokybinis įvertinimas ir padėka, jog sugebėjome net COVID aplinkybėmis pasiekti ir įtraukti tiek žmonių, mobilizuoti partnerius, laimėti tarptautinius įvertinimus už integruotos komunikacijos ir rinkodaros kampanijas. Ir, svarbiausia, – sukurti aukščiausio lygio 2022-ųjų meninę programą, kuri, remdamasi vietos tapatumu ir unikalumu, praturtina bendrąją Europos kultūrą“, – teigė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Žiuri tiek susitikimo metu, tiek išvadoje, kaip visai Europos kultūrai reikšmingą faktorių įvardijo bendros kūrybos (co-creation) metodikų kūrimą, taikymą ir metodologinės medžiagos rengimą anglų kalba. Taip pat buvo išreikštas pageidavimas, jog Kaune ir Kauno rajone sukaupta patirtimi ir toliau būtų dalijamasi tiek tęsiant Europos kultūros sostinės forumą Kaune, tiek viešinant metodologinę medžiagą ir dalijantis gerąja patirtimi su kitais miestais ir regionais.
„Europos kultūros sostinė yra svarbiausias Europos sąjungos kultūros projektas, leidžiantis paskirtiems miestams pažvelgti į save iš šalies, ir įdarbinus kūrybingumą, sukurti naują vietos naratyvą, įsitinklinti nacionaliniu ir Europos mastu. Turbūt svarbiausia, ką išsinešime iš šios patirties – tai kokybės ir kiekybės pokytis. Prieš septynerius metus pradėję keliese, dabar jau kartu su daugiau nei 70 Lietuvos ir keliais šimtais Europos kultūros organizacijų bei daugiau nei 500 kultūros profesionalų galime pakeisti savo vietą taip, kad ji būtų įdomi visai Europai ir pasauliui“, – sako Virginija Vitkienė.
Su trečiąja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ataskaita bei žiuri komisijos išvada galima susipažinti: https://kaunas2022.eu/planai-ir-ataskaitos/
„Kaunas 2022“ programa: www.kaunas2022.eu
Išskirtiniai Kauno modernistinės architektūros ir dizaino pasiekimai pasiekė Bilbao dizaino savaitę
Sparčiai artėjant 2022-iesiems – Europos kultūros sostinės metams, Kaunas vis intensyviau reprezentuoja save tarptautinėse miestų platformose, o Kauno kūrėjus galima sutikti už tūkstančių kilometrų. Ne išimtis – Bilbao Bizkaia Dizaino Savaitė, vykstanti lapkričio 18–25 dienomis, kurioje galima susipažinti su Kauno kūrėjais ir Kaunas 2022 veikla.
Bilbao dizaino savaitė – kasmetinis renginys, kuriuo siekiama skatinti kūrybinių industrijų sektoriaus veiklą per konferencijas, paskaitas, dirbtuves, pristatymus ir susitikimus vykstančius įvairiose miesto vietose bei įtraukiant įvairias kultūrines įstaigas, asociacijas, universitetus ir kūrėjus, menininkus. Šių metų tema „Crossings &Transitions“ (Perėjos ir perėjimai) nagrinėja dabarties laikotarpį, suteikiant išskirtinį dėmesį klimato kaitai, socio-ekonominėms ir sveikatos krizėms, žmonijos senėjimui, technologinei pažangai ir skaitmeninėms transformacijoms, kurios stumia pasaulį į naujas kasdienybės perspektyvas, tvarumą, atvirumą ir kūrybiškumą.
Dizaino savaitės metu buvo galima susipažinti su Kauno – Europos kultūros sostinės planais ir pasiekimais, identitetu atskleidžiamu per dizaino, architektūros interpretacijas ir išgirsti Gintaro Balčyčio bei Gerdos Liudvinavičiūtės pranešimus, pažinti jų kūrybiškumo ir įkvėpimo šaltinius. Susipažinti su šiuolaikinės architektūros ir dizaino ypatumais buvo galima Guggenheim muziejuje ir šiuolaikinio meno ir laisvalaikio centre Azkuna Zentroa.
Kauno vystomos veiklos ir temos domina kūrėjus ir kultūros mėgėjus visoje Europoje, tad Bilbao dizaino savaitėje galima išvysti ir Gedimino Banaičio parengtą parodą „Designing Optimism“, kurios ekspozicijoje galima išvysti programos Modernizmas ateičiai projektus ir modernizmo interpretacijas, kurias atskleidžia Timotiejus Norvila – Morfai, Gerda Liudvinavičiūtė [Celsius273], jaunimo projektas Komoda, Mantas Kuginis, filmo „Klostės“ režisierė Aideen Barry, Studio Falbanka, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro projektas tortuose atkuriantis modernistinius pastatus, Rokas Mikšiūnas ir bendras LRT, Lietuvos šokio informacijos centro projektas „Šiuolaikinis šokis ir architektūra“.
Nuo 2015-ųjų metų Kaunas dalyvauja UNESCO Dizaino miestų tinklo iniciatyvose ir dalinasi šiuolaikine kultūra su pasauliu. Prisijungdami prie Tinklo miestai patvirtina savo įsipareigojimą dalintis geriausia patirtimi, vystyti partnerystes, kurios skatina kūrybiškumą ir dizaino pramonę, stiprinti dalyvavimą kultūriniame gyvenime. Per pastaruosius metus Kaunas dalyvauja daugybėje tarptautinių iniciatyvų, kurios skatina pripažinti dizaino svarbą mieste, o dalyvavimas UNESCO Kūrybinių miestų tinklo veikloje suaktyvėjo.
Režisierius Chris Baldwin: Kultūros sostinių sėkmės formulės dalis – vietos gyventojai ir svečiai, priimantys kvietimą įsitraukti
Režisierius Chris Baldwin… yra daug daugiau nei tik režisierius! Jau daugelį metų įvairios šalyse dirbantis, jau prie keleto Europos kultūros sostinių sėkmės prisidėjęs britas savo atvirumo kitoms kultūroms ir naujoms patirtims dėka yra tikrų tikriausias europietis. Jam pasiduoda didžiausio masto renginiai – net olimpinių žaidynių akcentai. Nenuostabu, kad būtent jam patikėta režisuoti unikalią simfoniją „Šaipėrantas“ (kompozitorius Antanas Jasenka, dirigentas Modestas Pitrėnas), skirtą didžiajam „Kaunas 2022“ atidarymui (sausio 22 d., 19:30 val.). Per keletą metų itin jautriai Kauną pažinęs Chris Baldwin pasakoja apie savą Europos ir europiečio sampratą – ir tai, ko jį moko nuolatinės kelionės po mūsų žemyną.
Žemiau pateikiame interviu su režisieriumi Chris Baldwin.
- Esate britas, bet itin daug darbų nuveikėte regionuose, kurie vadinami postsovietiniais ar postautoritariniais. Ieškojote nuotykių?
- Britas! Kad aš žinočiau, ką tai reiškia. Gimiau Oksforde XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje – buvau pokario šeimos jaunėlis. Augome lyg ir gerai suvokdami, kas yra britiška. Juk tai mes, kartu su amerikiečiais, laimėjome karą prieš Vokietiją. Britiška – teisinga ir demokratiška, britiška – tai nepasiduoti patyčioms. Kai paaugau, pasimokiau, ėmiau suprasti, kad tai – patogus mitas, o realybė ir istorija kiek labiau komplikuotos. Tikėjimas tokiais mitais žmogų daro pažeidžiamu kitiems galimiems mitams. Ir šiandien, „Brexit“ laiku, ta Britanija, kurią kadaise pažinojau, man menkai teatpažįstama.
Pavartojote terminą „postautoritarinis“ – jis įdomus, pats jį naudoju. Jis suponuoja, kad autoritariniai režimai – jau praeityje. Bet pastarojo laiko įvykiai rodo, kad turime šią sąvoką permąstyti.
O dirbti šiuose kraštuose pradėjau griūvant Berlyno sienai. Dėsčiau ir kūriau tuometinėje Vakarų Vokietijoje, Ingolštato universitete. Britų taryba pakvietė pakeliauti po Rytų Vokietiją, užmegzti kontaktus su tenykščiais teatrais. Taip ir padariau. Sutikau puikių žmonių, užsibuvau porą dešimtmečių.
Dar prieš tai, 9-jo dešimtmečio viduryje, daug dirbau Ispanijos teatruose, taip pat – su pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojais. Buvo įdomu siekti to, kad darbas su mokiniais taptų ne toks autoritarinis, labiau kūrybiškas. Tuomet atradau, kad klasės ir mokymo programos turi daug bendra su repeticijų salėmis ir scenarijais. Abiem atvejais jaučiamos politinės visuomenės nuotaikos. Pavyzdžiui, jei 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose mokinys ispanų mokykloje kalbėdavo baskų kalba, mokytojai jiems galėdavo duoti – ir duodavo – į kailį. Taip buvo ne tik mokyklose. Taigi šalyse, kuriose autoritarinė valdžia nuversta ne taip seniai, toks požiūris į problemų sprendimą, discipliną mokyklose, ligoninėse, teatruose, darželiuose vis dar gajus.
1995-aisiais Varšuvoje stačiau spektaklį pagal Charlotte Keatley pjesę – tuomet mano teorija, regis, pasitvirtino. Jaučiau, jog aktoriai tikisi, kad režisierius bus diktatorius. Panašiai būdavo ir Ispanijoje, Rytų Vokietijoje. Man tai pasirodė įdomu, tuo pačiu baugu! Kažkas kažkada sakė, kad Franko bus gyvas tol, kol paskutinis mokytojas, gavęs išsilavinimą jo valdymo metais, neišeis į pensiją. Pamaniau, aha, kokiais 2010-aisiais… Nors gal tai ir nėra visai tikslu, nes daug pedagogų Ispanijoje iš esmės nesutiko su Franko ideologija. Bet visgi tai kelia rimtų klausimų apie istorijos palikimą ir vertybes, švietime ir kultūroje perduodamas iš kartos į kartą.
Taigi jau daugiau nei tris dešimtmečius dirbu ir gyvenu visur Europoje. Ispanija, Lenkija, Vokietija, Airija, šiuo metu – Bulgarija. Aš – Europietis. Mano ir mano vaikų gyvenimą Europa neišpasakytai praturtino. Nenoriu pasakyti, kad ES dėka esame labiau pasiturintys – turiu omenyje laisvę keliauti. Na, JK šią laisvę iš savęs ką tik atėmė. Man nesuvokiama, kaip faktas, kad tavo vaikai nebegalės laisvai dirbti ir studijuoti 27 šalyse, gali reikšti „laisvės susigrąžinimą.“ Čia ir vėl galiu paminėti netikrą, pavojingą, gąsdinantį mitą. Tokie mitai gali priversti mus tiesiog atiduoti savo laisves.
- Dirbate su itin didelio masto renginiais – ne tik Europos kultūros sostinėse, bet ir olimpinėse žaidynėse! Dydis – įvykio, o ir biudžeto – įpareigoja ar kaip tik išlaisvina? Kokie iššūkiai kyla?
- Iššūkis – surasti istoriją! Sukurti naudingą ir žavingą mitą. Ne visi jie naudingi. Tai rimta užduotis ir atsakomybė, į kurią negali žiūrėti atmestinai – juk turi sudominti plačią auditoriją ir tuo pačiu nesivadovauti stereotipais. Turi suteikti laisvę kiekvienam pamąstyti apie tai, ką reiškia būti kartu. Būtent tai ir patraukė mane į Kauną – komanda buvo išsigryninusi tikslus ir degė aistra juos pasiekti. Mane sužavėjo mintis, kad mūsų darbus įkvėps ypatingas Kauno Žvėries mitas. Taigi kai paaiškėja istorija ir jos priežastis, didieji kūrybiniai, biudžeto ir techniniai iššūkiai gerokai palengvėja.
Žinoma, pastarieji metai pažymėti pandemijos ženklu. Dideliems renginiams tai reiškia milžiniškus iššūkius. Kuriant daugiabalsę istoriją prireikia daug repeticijų, susitikimų, pokalbių. Patys renginiai turi priminti karnavalą, kad žmonės galėtų susibūrę į grupes patirti įsimintinas akimirkas. Covid-19 išmokė mus dirbti kitaip – ir tai nebuvo bloga patirtis. Daug labiau tapome priklausomi nuo technologijų ir interneto, bet juk mažiau keliavome, o tai gerai klimatui. O kai pagaliau galime susitikti, tai dar ypatingesnis jausmas. Ir visai nekeista, kad pandemija privertė pasaulį atsigręžti į kultūrą. Knygų pardavimai išaugo, kaip ir internetu filmus transliuojančių platformų pelnai. Žmonės juk istorijų pasakotojai, pandemija to neatėmė, veikiau atvirkščiai. Klausimas tik toks – kas pasakos istorijas? Ar jos padės mums suprasti iššūkių priežastis? Ar visgi taps naujais mitais, vedančiais link autoritarizmo?
- Dirbote Europos kultūros sostinėse Vroclave Lenkijoje, Golvėjuje Airijoje, o dabar – Kaune. Palygintumėt šiuos miestus ir jų ambicijas?
- Miestą įprasmina ir daro atpažįstamu jo geografinė lokacija. Pavyzdžiui, Koribo upė Airijoje – viena trumpiausių Europoje, tuo pačiu viena srauniausių ir pavojingiausių. Vakarų Airijos kraštas atšiaurus, o rožinis dangus ir panašaus atspalvio dirva – tiesiog neįtikėtini. Yra kolonializmo pėdsakų – visur. Kiek įtakos šie dalykai turėjo Golvėjaus identitetą? Labai daug. Visgi pastaraisiais dešimtmečiais miesto demografija drastiškai pasikeitė. Taigi Europos kultūros sostinės titulas jam leido pažvelgti į tai, kaip praeitis informuoja dabartį, ir kaip globali prekyba bei komunikacija veikia visus šiuolaikinio gyvenimo aspektus. Vandenys, oras, kalbos, religijos, architektūra, dizainas, miesto erdvės, kitų kultūrų įtakos – kiekvienoje šalyje, kiekviename mieste tai atsiskleidžia vis naujai, ir tai mūsų visų europietiška bendrystė.
Vroclavo gyvenime irgi svarbi upė – Oderis. Taip pat šio miesto identitetą apibrėžia karai, kalba, žmonių skaičiaus augimas ir mažėjimas. Kauną gi apibrėžia dvi upės – Nemunas ir Neris. Sutapimas tai ar pasekmė, kad šis miestas įsikūrė magiškoje erdvėje, jų santakoje?
Visa tai man ir yra Europa. Tai, kaip mes elgiamės su savo daugiakalbe, sienų išvagota, konkuruojančių mitų gausia patirtimi. Kaip pernai pasakė JAV istorikas Timothy Snyder, „Europa, tu didesnė už savo mitus!“ Na, o kultūros sostinių kontekste mane žavi, kad pastaruosius 10–15 metų jos pabrėžia amžinąją europietiškojo gyvenimo įvairovę per savo auditorijas, bendruomenes, menininkus. Šiandien kovojame su XX a. kilusiais iššūkiais, tad tik sugebėjimas gyventi drauge padės susidoroti su grėsmėmis, kurios nepaiso sienų. Taip, visos šalys skirtingos, bet nei pandemijoms, nei klimato kaitai nereikia vizų, šios bėdos nepaiso religijų ir kalbų skirtumų.
- Esate profesionalas, visgi ar dirbdamas su lietuvių menininkais ir bendruomenėmis spėjote šio to naujo išmokti?
- Kaunas – puikus mokytojas. Čia daug sužinau apie viltį, džiaugsmą ir sunkumus. Kartą atvykęs į jūsų miestą įsėdau į jauno kauniečio vairuojamą taksi automobilį. Jis puikia anglų kalba man papasakojo, kad kurį laiką gyveno Airijoje, Korko mieste. Tuomet išdėstė savo šeimos istoriją žlungant Sovietų Sąjungai, užsiminė, kad giminaičiams teko kovoti Afganistane. Tai buvo puikus, šviesus jaunas žmogus, mokantis pasakoti – jo istorijos savaip europietiškos.
Turiu paminėti ir nuostabius įvairių kartų menininkus, kurie kuo puikiausiai darbuojasi nuotoliniu būdu ir nuolat pažeria įvairių nuorodų į XX a. pradžios poeziją, tapybą, architektūrą. Daug sužinau apie Lietuvos kultūrą, jos ryšį su istorija ir politika, kaimynais ir bendruomenėmis. Kasdien išmokstu vis daugiau.
- Kaip manote, ar per keletą pasiruošimo 2022-iesiems metų Kaunas spėjo išaugti dalį stereotipų, problemų, ribų? Kokių pokyčių šiame mieste pastebėjote pats?
- Pokalbio pradžioje minėjau, kad dirbdamas Ispanijoje ir Lenkijoje supratau, jog nuo autoritarizmo nereikia bėgti paknopstomis – nuo jo reikia gintis. Ir tai ilgas procesas, kuriame veikia kultūra, švietimas, pilietinė visuomenė ir institucijos. „Kaunas 2022“ čia irgi suvaidino itin ryškų vaidmenį. Taip nutinka visose Europos kultūros sostinėse – tai ne tiesiog grandioziniai festivaliai, o procesai. Visgi į festivalių apibrėžimą įeina ne tik veiksmas ant scenos, bet ir auditorija, taip ir kultūros sostinių sėkmės formulės dalis – vietos gyventojai ir svečiai, priimantys kvietimą įsitraukti. Nebijokite prisijungti, kurkite drauge – taip Kaunas bus ir jūsų Europos kultūros sostinė.
Peržengti ribą, sulaužyti stereotipą – tai aktyviai prisidėti prie proceso, kuriančio naujas reikšmes, naudingus kultūrinius įvykius, padedančius suprasti mus supantį pasaulį. Kaunas pasikeitė. Jis sraunesnis, atviresnis, radosi daugiau ryšių ir sąlyčio taškų pačiame mieste ir jo istorijoje. Kaunas šiuolaikinis! Tai – Europos miestas, galintis pasidalinti giliai europietiškomis istorijomis. Tai ir ateityje dar laukiantys darbai taps „Kaunas 2022“ palikimu. Palikimas – svarbu, jis padės suvokti kūrybinių ir finansinių investicijų prasmę. Liverpulyje vis dar kalbama apie šio titulo palikimą, o praėjo jau 22 metai.
- Ar išduosite, koks bus idėjinis „Kaunas 2022“ atidarymo renginio sausį stuburas? Kokią žinutę jūs pats asmeniškai norite perduoti žiūrovams?
- Mitas! Kauno Žvėries mitas. Ši istorija tęsis ir gegužę bei lapkritį. Tai būdas visiems susitelkti – miestui, šaliai – ir pradėti metus su kultūra. Kaip ir visi mitai, Kauno Žvėris nėra realus. Visgi tai žavinga priežastis susitikti, pareflektuoti ir pamąstyti. Atidarymo savaitgalyje (2022 m., sausio 19-23 d.) laukiami visi. Šis renignys – šansas pasikalbėti apie Kauną, jo praeitį, dabartį ir, visų svarbiausia, ateitį. Be to, pirmąkart Europos kultūros sostinių istorijoje titulu džiaugsis trys miestai – Kaunas, Ešas ir Novi Sadas. Nuostabi proga išplėsti galimybes auditorijoms ir bendruomenėms geriau pažinti viena kitą.
Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
Visa 2022-ų metų programa: https://kaunas2022.eu/programa/
Šiuolaikinio Kauno mito trilogija – kelionė į naują miesto tapatybę
2022-aisiais Kaunas gims iš naujo – šiuolaikinės sostinės mitas, kurį „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda kuria jau trejus metus, materializuosis įspūdinga programa. Jos pagrindiniai akcentai – Kauno mito trilogijos renginiai, išsidėstę per tris savaitgalius: „Sukilimas“ (sausio 19–23 d.), „Santaka“ (gegužės 20–22 d.) ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.).
Vien Kauno Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymo – „Sukilimo“ – savaitgalį numatyta daugiau nei 100 renginių, kuriuose dalyvaus per kelis šimtus profesionalių ir neprofesionalių atlikėjų. Įspūdingame atidarymo šou pamatysime pasaulinio garso kūrėjus ir atlikėjus iš Lietuvos ir viso pasaulio.
„Kauno mito trilogija, kuria atidarysime Europos kultūros sostinės titulo metus sausio mėnesį, įsibėgėsime gegužę ir uždarysime lapkritį yra programos ašis. Į šiuos renginius įtrauksime tūkstančius vietos gyventojų, kad jie taptų ne žiūrovais, bet aktyviais dalyviais, personažais, masinių scenų dalyviais, chorų atlikėjais“, – teigia „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ iniciatorė ir vadovė Virginija Vitkienė.
Kūrybinę produkciją „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekte kuria 64 organizacijos, kuriose šiuo metu jau dirba beveik 300 profesionalų. Prie pagrindinių renginių prisijungs dar apie 15 organizacijų – iš viso apie 80 partnerių įgyvendins Europos kultūros sostinės metų programą. Pasak V. Vitkienės, neliks nė vieno neužimto savaitgalio per metus.
„Šiuolaikinio Kauno mito trilogija – tai kelionė per tris didžiuosius Europos kultūros sostinės renginius tarsi per tris žmogaus ir miesto gyvenimo etapus: supratimą, kas esu, priėmimą savęs, koks esu, ir kuo geresnį sugyvenimą su savimi, koks esu“, – sako trilogijos idėjos ir scenarijaus autorius Rytis Zemkauskas.
Miesto mitą, kuriamą visų jo gyventojų, sujungia Žvėries metafora. Pasak R. Zemkausko, Žvėris yra miesto kūnas, jis gyvas tol, kol mes jame esame ir judame. Mitinis Kauno Žvėris nubus sausio mėnesį, pažadintas sukilusio miesto, su juo artimiau susipažinsime gegužę, sutartį gyventi santarvėje ilgai ir laimingai sudarysime Kultūros sostinės uždarymo renginyje lapkričio pabaigoje.
Kauno mito trilogiją pasakos dešimtys knygų ir istorijų, jai pavidalą suteiks Lietuvos ir viso pasaulio menininkų surengtos parodos, spektakliai, įgarsins įvairiose Kauno vietose vykstantys koncertai, apšvies iš visos Europos atkeliavusios instaliacijos.
Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymas Kaune sausio 22 dieną
Kad ir kokie būtų jūsų planai kitų metų pradžiai, susidėliokite juos taip, kad sausio 22-ąją 19.30 val. būtumėte Kaune prie „Žalgirio“ arenos. Nors išsami atidarymo šou programa laikoma paslaptyje iki paskutinės minutės, organizatoriai atskleidžia, kad ją kuria šimtai kauniečių, Lietuvos ir užsienio atlikėjų.
„Ambicinga Kauno Europos kultūros sostinės titulo metų programa remiasi savita, nuoširdžia, bendruomeniška Šiuolaikinės sostinės vizija. Šiuolaikinė sostinė – tai miestas ir rajonas, kuriame kultūra nėra tik sekmadieninis teatras, ji – būdas veikti, mokytis, kurti naujoves, burti bendruomenę“, – teigia „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova-Maj.
Ji primena, jog visų šią programą kūrusiųjų dėka Kaune ir Kauno rajone netrukus lankysis žinomiausių pasaulio menininkų, tokių kaip Marinos Abramović, Yoko Ono ar Williamo Kentridge’o parodos, žiūrovų lauks unikalaus mastelio ir meninės kokybės festivaliai.
Kauno – Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymo renginyje šiuolaikinės muzikos, milžiniškų vaizdo projekcijų ir slam poezijos sintezė pasakos istoriją apie miestą kaip gyvą, nuolat atsinaujinantį stebuklą. Programos tikslas – visus įtraukti į miesto kūrybos sukilimą. Be to, Kaunas kviečia žiūrovus tiesiogiai stebėti atidarymo transliaciją visame pasaulyje.
Organizuojant „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo savaitgalį pluša milžiniška kūrybinė komanda: Londono olimpinėse žaidynėse dirbęs režisierius Chris Baldwin, tarptautiniai ir Lietuvos menininkai ir kūrėjai, kompozitoriai, poetai, orkestrai, kostiumų, šviesų dizaineriai, techninis personalas. Renginiui muziką kuria „Auksiniu scenos kryžiumi“ ne kartą apdovanotas kompozitorius Antanas Jasenka. Kūrinį atliks Nacionalinis simfoninis orkestras ir choras „Vilnius“, vadovaujamas dirigento Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Modesto Pitrėno.
Keliolikos prodiuserių komanda koordinuoja įspūdingą atidarymo šou, kuriame nepamirštamas patirtis miesto gyventojams, jo svečiams ir žiūrovams visame pasaulyje dovanos „Aura“ šokio teatras, patirtinių vaizdo instaliacijų autoriai „OKTA Studio“ bei pasaulinio garso instaliacijų ir performanso meistrai, kurių vardų organizatoriai kol kas neatskleidžia. Renginio kostiumus kuria Aleksandra Jacovskytė, Julija Skuratova, Sandra Straukaitė.
100 renginių per savaitgalį
„Sukilimo“ savaitgalį, kuris Kauno pakraščiuose prasidės dar sausio 19 d. ir judės centro link, burdamas gyventojus atidarymo vakarui, numatyta per 100 renginių. Skaičiuojama, kad scenoje pasirodys keli šimtai profesionalių ir neprofesionalių atlikėjų.
Atidarymo išvakarėse, sausio 21-ąją atsidarys vienos svarbiausiųjų 2022-ųjų vizualiųjų menų parodų. Williamo Kentrige‘o personalinė paroda M.K. Čiurlionio muziejuje „Tai, ko neatsimename“ leis kauniečiams ir miesto svečiams susipažinti su šio pasaulinio garso lietuvių ir žydų kilmės menininko iš Pietų Afrikos darbais. Kauno centriniame pašte atsidarys ketverius mėnesius veiksianti paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“, dedikuota Kauno ir Europos modernizmo architektūrai. Joje bus pristatyti 17-kos kūrėjų meninių rezidencijų metu sukurti projektai. Taip pat, bus atidarytos 2022-ųjų kultūros sostinių – Ešo prie Alzeto (Liuksemburgas) ir Novi Sado (Serbija) menininkų parodos.
Sausio 22-ąją numatomas taikos aktyvistės multimedijų menininkės Yoko Ono instaliacijos „Exit it“ atidarymas. Instaliacija veiks iki 2022-ųjų rugsėjo.
Pirmajam Kauno mito trilogijos – „Sukilimo“ – savaitgaliui specialią programą kuria keliasdešimt Kauno ir Kauno rajono kultūros įstaigų. Programoje numatyti koncertai, šokio pasirodymai ir spektakliai, ekskursijos ir kūrybinės dirbtuvės. Kaip teigia organizatoriai – kultūros išvengti nepavyks. Mitinis Kauno žvėris krustelės ir... nubus.
Kauno miesto gimtadienį švęsime prie upių
Kaunas – išskirtinis miestas tuo, kad yra įsikūręs dviejų didžiųjų Lietuvos upių – Nemuno ir Neries santakoje. Be to Kaune, pakeliui į Raudondvarį atrasite ir dar vieną – Nemuno ir Nevėžio – santaką ir joje įsikūrusį parką. Nors upių pakrantės miestuose paprastai būna natūralios traukos vietos, kauniečiai tik palyginti neseniai pradėjo aktyviau jose leisti laisvalaikį.
Gegužės 20–22 dienomis vyksiantis didysis „Santakos“ renginys išpildys kauniečių svajonę grįžti prie upių, susilieti su jomis kūrybingumo tėkmėje. Šeštadienio vakaras prasidės saulei leidžiantis vienoje įspūdingiausių Lietuvos vietų – Kauno santakoje. Ten išvysiime C. Baldwino režisuotą Lietuvoje nematyto masto šou ant vandens.
Antrajai šiuolaikinio Kauno mito trilogijos daliai pasirinktas Kauno gimtadienio savaitgalis; tuo pačiu metu vyksta ir didžiausias Kauno rajone tarptautinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“. Tris dienas kauniečius ir miesto svečius džiugins akrobatų, šiuolaikinio cirko pasirodymai, muzikinės iškylos prie upių įsikūrusiose Kauno rajono gyvenvietėse – veiksmas vyks pakrantėse, vandenyje ir danguje. Jei sąlygos leis, sulauksime svečių iš kitų Europos kultūros sostinių ir Alytaus, kuris 2022-aisiais bus Lietuvos kultūros sostinė.
Žmonės sako, kad šį savaitgalį tikrai išvysime Kauno Žvėrį...
Uždarymui – šiuolaikinė opera Raudondvario dvare
Oficialusis Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 uždarymas vyks paskutinį lapkričio savaitgalį, 25–27 dienomis. Pasak organizatorių, didysis „Sutarties“ renginys yra skirtas sudaryti sutartį su savo miestu.
„Kai pradėjome rengti paraišką projektui 2014–2015 metais, Kauną „diagnozavome“ kaip pilką, labai kompleksuotą, jį matėme tarsi paauglį, kuris nėra mylimas, ir nemyli pats savęs. Kviesdami į 2022-ųjų meninę programą, visos Europos žmonių laukiame jau pasikeitusiame, svetingesniame, bendruomeniškesniame, jaunatviškesniame, stilingesniame, empatiškesniame, labiau prieinamame, tvaresniame mieste, atvirame savo ir Europos istorijai bei dabarčiai. Svarbiausia– jau nebijančiame praeities šmėklų ir nekompleksuojančiame dėl išsigalvoto ar tikro nereikšmingumo. Laukiame jūsų europietiškame laimingų žmonių mieste“, – sako V. Vitkienė.
Didįjį „Sutarties“ renginį kuria Nacionalinės premijos laureatė kompozitorė Zita Bružaitė, režisierius Gediminas Šeduikis, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė, dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Kartu su šimtais geriausių Lietuvos atlikėjų statoma šiuolaikinė opera užtvirtins kauniečių sutartį su savo miestu, įgarsins pažadą gyventi ilgai ir laimingai. Įspūdingas audiovizualinis šou, kuriuo uždarysime Europos kultūros sostinės metus Kaune, vyks Raudondvario dvare sekmadienio vakarą.
Taip pat Raudondvaryje bus atidaryta speciali 2022-uosius įamžinanti paroda, o uždarymo savaitgalį Kaunas pasipuoš šiuolaikinėmis šviesos instaliacijomis atkeliavusiomis iš kitų Europos miestų ir kitų Europos sostinių. Nors po šių renginių Kaunas oficialiai perleis Europos kultūros sostinės titulą kitiems miestams, jis visam laikui liks šiuolaikinės kultūros miestu.
Kauno Žvėris, aktyviai įsitraukęs į šiuolaikinio miesto mito kūrimo procesą, liks mieste ir saugos miestiečių sudarytą sutartį.
Susitikimo vieta – Kaunas: Europos kultūros sostinės programą nusagstys pasaulinio garso žvaigždės
Vos paskelbus, kad 2022-aisiais būtent Kaunas ir Kauno rajonas taps Europos kultūros sostine, netruko suaktyvėti tarptautiniai vietos menininkų, prodiuserių, kultūros operatorių mezgami ir tvirtinami ryšiai. Tad nenuostabu, kad 2022-ieji ne vienam renginių organizatoriui, režisieriui, vadybininkui, atlikėjui taps svajonių išsipildymo metais, o prie pasaulinės kokybės įpratusiems kultūros gerbėjams iš visos Europos – priežastimi galbūt pirmąkart atrasti Kauną, Šiuolaikinę sostinę, ir įvertinti čia kunkuliuojantį meno įvykių katilą.
Nors „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą kuria tūkstančiai vietos gyventojų, kuriems ji visų pirma ir skirta, būtent didieji kultūros vardai kuria ir pagrindžia visą keletą metų trunkančio projekto vertę.
Vieniems pasaulinio garso menininkams kultūros sostinės titulas – akstinas aplankyti protėvių žemę, kitų viešnagė taps ilgamečio bendro darbo vaisiumi. Viena aišku – Kaunas 2022 m. taps žemyno epicentru, kuriame apsilankyti norės visi. Visi nuo teatro superžvaigždės Roberto Wilsono iki performanso sinonimu tapusios serbės Marinos Abramović.
Išgyti nuo to, ko nepamename
Skambiausias šiuolaikinio meno vardas „Kaunas 2022“ parodų programoje – Williamas Kentridge‘as (g. 1955, PAR) pirmą kartą pristatomas Lietuvoje, Kaune, kur jo litvakiškos kilmės šaknys. Vienas įtaigiausių šiuo metu kuriančių menininkų, sąžiningas ir skaudžiai atviras humanistas, dėl kurio varžosi geriausios pasaulio galerijos, užaugo įstabios gamtos ir pramoninio kraštovaizdžio kontrastų pažymėtame Johanesburge. Jo darbai persmelkti vietos jausenos ir aštrių temų – žmogaus teisių, rasinės ir turtinės nelygybės, revoliucijų, gluminančios akistatos tarp garbingų idealų ir gėdingos, į žmogaus orumą besikėsinančios kasdienybės.
Kaip pasakojo parodą „Tai, ko nepamename“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje kuruojanti „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, ji menininką kviesdama į Kauną (o tai vyko dar nuo 2016 m.) žinojo, kad jis turi moralinę teisę atsisakyti vykti į šalį, iš kurios dar XIX a. pab., carinių pogromų laikais, iškeliavo ir todėl XX a. tragiškų įvykių išvengė jo proseneliai ir seneliai. „Vyliausi, kad jis vien savo sutikimu dalyvauti prisidės prie taip reikalingo proceso, atminties susigrąžinimo, padėdamas mums gydytis nuo to, ko nepamename ar nenorime prisiminti“, – kalba menotyrininkė. Anot jos, sutikęs dalyvauti, Kentridge‘as įsijungė su jam būdinga didele energija, ir šalia savo tokių pripažintų kūrinių, kaip „Laiko atmetimas“ (Refusal of Time), „Piešimo pamokos“ (Drawing Lessons), „Piešiniai projekcijai“ (Drawings for Projections), specialiai parodai sukūrė paukščių piešinių seriją ir muziejaus auditorijai pritaikytą instaliaciją „Tu, kuris niekad neatvykai“ (You Who Never Arrived).
„Linkiu žiūrovams parodą „Tai, ko nepamename“ patirti kaip sąmoningą bandymą atsiminti, lyg tai būtų vienintelis sąžiningas būdas gyventi ir sugyventi. Kviečiu kartu su autoriumi reflektuoti tiek globalius, tiek asmeniškus atminties trūkius“, – sako V. Vitkienė. W. Kentridge’o paroda Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyks nuo sausio 22 d. iki pat lapkričio 30 d.
Tarptautinių vėjų gausa teatre
„Nacionalinis Kauno dramos teatras yra vienas didžiausių kultūros sostinės partnerių, „vežantis“ didžiulį jos programos krūvį ir rengiantis tikrai įspūdingas premjeras su garsiausiais Europos ir Lietuvos režisieriais. Tai puikiai iliustruoja faktą, kad Kaunas tampa viena didžiule Europos scena“, – dar baigiantis vasarai, pasitinkant 102-ąjį teatro sezoną, kalbėjo „Kaunas 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova–Maj. Ir išties – solidžios, ilgai brandintos kūrybinės bendradarbystės su Vokietijos, Kanados, Vengrijos, Norvegijos, Liuksemburgo, JAV, Sakartvelo ir Latvijos menininkais pagaliau virs net aštuoniomis universalias temas nagrinėjančiomis premjeromis.
Bene didžiausias įvykis teatro istorijoje ir drauge didžiausia paslaptis – JAV teatro grando režisieriaus Roberto Wilsono statomas spektaklis „Dorianas“ pagal Oscaro Wilde’o kūrybą ir gyvenimą. Režisierius Kaune viešėjo spalio pradžioje, kuomet susipažino su teatro komanda ir, daugeliui netikėtai, planuotam monospektakliui „Dorianas“ pasirinko du lietuvių aktorius – Mantą Zemlecką ir Dainių Svoboną. „Doriano“ premjera Kaune – 2022 m. rudenį.
Ten, kur susitinka Nemunas ir Neris, gegužės pabaigoje vyks įvairius menus sintetizuosiantis kūrybinis veiksmas „Žvėries pasirodymas“. Vėliau šis unikalus darbas bus perkeltas į Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiąją sceną.
Pagaliau jos Kaune!
„Pagaliau“, – neabejotinai šūktelėjo ne tik galerijos „Meno parkas“ komanda, galutinai patvirtinusi vieną ambicingiausių įvykių savo istorijoje, bet ir daugelis gyvai ar virtualiai stebėjusių „Kaunas 2022“ programos pristatymą.
2022-ųjų pavasarį būsiančių Kaune laukia unikali galimybė aplankyti žinomiausių pasaulio menininkių Marinos Abramović personalinę parodą „Būties atmintis“. Jau dabar aišku, kad tai – ir pačios kūrėjos vizitas Kaune – taps vienu svarbiausių Europos kultūros sostinės įvykių.
Ekspozicija Kauno paveikslų galerijoje bus sukurta remiantis pasaulį apkeliavusiu parodų ciklu „The Cleaner“ (liet. Valytojas). Bus galima išvysti svarbiausius Abramović kūrybos etapus nuo 1960-ųjų – eksponuoti garsiausius kūrinius, interviu videodokumentacijas ir žymiausias menininkės videoinstaliacijas. Šį įspūdingą projektą galerija „Meno parkas“ pristato bendradarbiaudama su Torunės šiuolaikinio meno centru „Znaki Czasu“, 2019 m. sėkmingai surengusiu „The Cleaner“, bei „Marinos Abramović institutu“, konsultuojantis su Belgrado šiuolaikinio meno muziejumi bei Stokholmo „Moderna Museet“.
Simboliška, kad 2022-aisiais Kaune bus pristatoma ir čia gimusio fluxus judėjimo išradėjo George Mačiūnas bičiulės Yoko Ono kūryba. „Laisvės pažinimo sodas“ (angl. The Learning Garden of Freedom) – tai retrospektyvinė Yoko Ono kūrybos paroda, rengiama bendradarbiaujant su menininkės įkurta „Studio One“ Niujorke ir Kauno paveikslų galerija, esančia netoli Mačiūno vaikystės namų. Yoko Ono parodą Kaune pristato Šiuolaikinio meno centras (kuratorius: Jonas Hendricksas (US).
Parodoje, veiksiančioje rudenį gausu menininkės kūrinių, apžvelgiančių įvairius kūrybos laikotarpius bei praktikas: nuo konceptualaus meno, eksperimentinio kino iki erdvinių instaliacijų, objektų, tekstinių kūrinių (angl. word pieces) ir performanso. Tuo tarpu žavingame tarpukariniame Lietuvos banko pastate beveik visus metus bus eksponuojamas ikoninis menininkės kūrinys „Exit It“.
Pasaulinio garso muzikos programa – su lietuviškais prieskoniais
„Kaunas 2022“ – puiki proga į Lietuvą susikviesti tiek užsienio menininkus, tiek svetur daug laiko praleidžiančius mūsų talentus. Pažaislio muzikos festivalio kvietimą maloniai priėmė viena tituluočiausių dirigenčių Mirga Gražinytė-Tyla, dalyvausianti specialiai Europos kultūros sostinės metams organizuojamame festivalyje „Pasaulio muzikos žvaigždės Pažaislyje“.
Išskirtiniame Irenos Veisaitės atminimui dedikuotame koncerte 2022 m. rugsėjo 2 d. moteris diriguos Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, Kauno valstybiniam chorui, jungtiniam tarptautiniam chorui bei pianistei Onutei Gražinytei (taip, jos seserys!). Baroko perlu vadinamame Pažaislio vienuolyne skambės įvairiomis spalvomis žėrintis Maurice‘o Ravelio „Koncertas fortepijonui ir orkestrui G-dur“, o koncerto kulminacija taps pasaulinė vieno įdomiausių XX a. lenkų kompozitoriaus Mieczysławo Weinbergo „Devintosios simfonijos“ premjera.
Europos kultūros sostinės lankytojai spalio 9 d. turės unikalią progą išgirsti vieną prestižiškiausių Jungtinės Karalystės orkestrų – „Royal Philharmonic Orchestra“. Orkestras Kauno sporto halėje pasirodys kartu su galingu skambesiu pasižyminčiu Kauno valstybiniu choru ir atliks Ludwigo van Beethoveno „Choralinę fantaziją, op. 80“ – žymiosios „Odės džiaugsmui“, Europos Sąjungos himno, pirmtakę.
2022-aisiais pirmą kartą Lietuvoje skambės vieno žinomiausių šiuolaikinių kompozitorių Andrew Lloyd Webber prestižiniu „Grammy“ muzikos apdovanojimu įvertintas „Requiem“. Kūrinį atliks projektą inicijavęs Kauno miesto simfoninis orkestras bei gausus būrys visame pasaulyje žinomų atlikėjų ir solistų: Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, Lina Dambrauskaitė (sopranas), Edgaras Montvidas (tenoras), dirigentas Constantine‘as Orbelianas.
„Manau, kad tai bus modernus šiuolaikinio miesto kultūrą atspindintis renginys, kurio žmonės ilgai nepamirš“, – sako projekto vadovas Algimantas Treikauskas, visus raginantis spalio 30 d. apsilankyti „Žalgirio“ arenoje.
Sugrįžti namo
Visą dėmesį daugiakultūrei miesto atminčiai skirianti „Kaunas 2022“ programa „Atminties biuras“ prisideda prie to, kad Kauną, kaip savo protėvių žemę, aplankytų ne vienas iškilus tarptautinis kūrėjas. Tokio svarbaus darbo rezultatas – 2022-aisiais Kaune vyksiantis pasaulinis litvakų forumas, kurio diskusijų ir kultūros programoje garsūs menininkai, mokslininkai bei kultūros pasaulio atstovai kalbėsis apie litvakišką tapatybę, atmintį, ir kultūros vaidmenį, įprasminant daugiakultūrę atmintį, kuriant naujas dialogo galimybes.
Vienas laukiamiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių – Pietų Afrikoje gimusio ir kuriančio, iš Kauno kilusio kompozitoriaus Philipo Milerio ir JK užaugusios dailininkės Jenny Kagan, kurios šaknys – taip pat Kaune, kūrinys „Kauno Kantata: susitaikymas“, palydėsiantis forumą. Keletą metų kuriama iki šiol didžiausia ir masiškiausia Kauno muzikinė patirtis – tai daugiau nei 400 atlikėjų: vietos muzikantų ir dainininkų, chorų, skirtingų žanrų ir kartų atstovų. J. Kagan Kaune surengs ir personalinę savo šeimos – moters tėvai susipažino Kauno gete – istoriją pasakojančią parodą.
Svarbu pabrėžti, kad kiekviena iš aštuonių „Kaunas 2022“ programos šakų, švenčiančių dizainą, modernizmą, bendruomenes, bendrakūrystę ir ateitį, turi savo superherojus – ir nėra jokios abejonės, kad dalis jų dar tik blykstelės ateityje, o viena didele Europos scena tapsiantys Kaunas ir Kauno rajonas jiems taps kūrybiniu tramplinu. Juk tai – vienas populiariausios kultūrinės iniciatyvos Europoje tikslų ir tiesiog neišvengiama pasekmė.
Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
Mindaugo Lukošaičio paroda „Gyvenimai. Vandžiogala“
Lapkričio 20 d. 15 val. kviečiame kartu su „Kaunas 2022“ komanda keliauti į Vandžiogalą! Kelionėje sužinosite apie projektą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, Istorijų festivalį ir tai, kuo ypatinga Vandžiogala. Juk tai ne tik buvęs daugiatautis miestelis su gausia žydų bendruomene, bet ir Česlovo Milošo šeimos narių gimtinė.
16.00 val. Vandžiogaloje lauks Mindaugo Lukošaičio paroda „Gyvenimai. Vandžiogala“ ir susitikimas su jos autoriumi. Dailininką kalbins žurnalistė Kotryna Lingienė. Renginį lydės Gintauto Gascevičiaus muzikinis performansas.
Mindaugas Lukošaitis (g. 1980 m. Šiauliuose) yra skulptorius, piešėjas, parodose dalyvauja nuo 1997 m. Bene labiausiai menininką išgarsino jo piešinių ciklai „Pasipriešinimas“ (arba Rezistencija) ir „Žydai. Mano istorija“, kuriuose meistriškai supinama istorija ir vaizduotė. Abiejuose cikluose dailininko vaizduotė kuria galimų situacijų rekonstrukcijas, atkuria traumines istorinės tikrovės akimirkas. Dailininko kūrinius įsigijo Lietuvos ir pasaulio muziejai.
Mindaugas Lukošaitis savo piešinių parodą „Gyvenimai. Vandžiogala“ kūrė tyrinėdamas Vandžiogalos miestelio gyvenimą ir vietos dvasią – kraštovaizdį, istoriją ir žmones. Meistriškais pieštuko judesiais menininkas sukūrė savotišką Vandžiogalos piešinių dienoraštį, pripildytą autentiškų vietos fragmentų ir menininko vaizduotės reginių.
Paroda „Gyvenimai. Vandžiogala“ yra „Istorijų festivalio“ – vieno iš didžiųjų „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ renginių – dalis.
Kelionei būtina išankstinė registracija:
https://bit.ly/KelioneVandziogala arba el. paštu: [email protected]
Registracija veikia iki 2021 m. lapkričio 19 d. 15.00 val.
Vietų kiekis ribotas.
Kelionės pradžia: 2021 m. lapkričio 20 d. (šeštadienis), 15.00 val.
Kelionės pradžios vieta: Kaunas 2022 autobusas iš Kauno autobusų stoties, apie tikslią pradžios vietą prieš kelionę informuosime visus užsiregistravusius.
Svarbu: Kelionėje ir renginyje bus galima dalyvauti tik su Galimybių pasu ar analogiškais imunizaciją patvirtinančiais dokumentais.
Parodos vieta: Vandžiogalos laisvalaikio salė, Parko g. 6, Kauno rajonas.
Dailininkas sako:
Visuomet, kai pravažiuoju kokį miestelį, pagalvoju, kokie žmonės čia gyvena, koks tas kraštas yra iš tikrųjų. Iš pažiūros ramus apylinkių kraštovaizdis dažnai tėra apgaulinga regimybė. Pirmieji pasitinkantys vaizdai – tvarkingos gatvės, graži bažnyčia, kapinaitės, vienas kitas įdomesnis statinys liudija, kiek ir kokio gyvenimo čia būta. Tačiau tai tik regimybė, paviršius, po kuriuo slepiasi gilesni dalykai. Atsitiktiniai praeiviai, smalsūs veidai, tyrinėjantys tave kaip nežinomą atvykėlį, palaipsniui atskleidžia čia gyvenančiųjų savijautą, jų džiaugsmus ir nerimą, dvasinę gyvastį… Dažnai miestelių bendruomenės turi labai savitus tarpusavio santykius, susiklosčiusius per dešimtmečius ir net šimtmečius. Kai kurie dalykai ateina iš neatmenamų laikų, jie veikia ir formuoja šiandienos atmosferą.
Atvykęs į kokį miestelį visuomet bandau įsivaizduoti tą pirmąjį vietos gyventoją, nuo kurio viskas prasidėjo. Pasinerdamas į temą, susijusią su istorija, nesistengiu būti istoriku ir juo labiau praeities iliustruotoju. Pirmiausia siekiu pajusti vietos dvasią ir stebėti, kokie reginiai mane aplanko. Vienas kitas istorinis faktas, vietos gyventojo pasakojimas, įdomūs statiniai, paminklai kuria meninio tyrimo įtampą ir kryptį. Taigi ir ši paroda yra mano pirmųjų stebėjimų rezultatas – trapūs tarpusavio santykiai, skaudūs trauminiai įvykiai, nerimastingas ateities laukimas… Žengdamas pirmuosius meninio tyrimo žingsnius leidžiu sau nerūpestingai eskizuoti „nuo neatmenamų laikų“ iki šiandien – tai, ką pamatau pirmiausiai. Taip čia išnyra dinozaurai, kalnai, kurie persidengia su dabarties vaizdais. Tai pirmieji lengvi Vandžiogalos prisijaukinimo gestai, štrichai, prisilietimai popieriaus lape.
Tikiuosi, kad ši meninio tyrimo kelionė bus įdomi, kupina atradimų ir apmąstymų. Šie piešiniai nėra Vandžiogalos istorijos ar vietos kraštovaizdžio iliustracijos. Tai mano bandymas prisijaukinti šią vietą, ją atpažinti ir įsivaizduoti.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ jaunimo programa: nusiteikite drąsiam turiniui, kuris išves iš komforto zonos
Miestas yra jo žmonės. Koks bus Kaunas po dvidešimties ar penkiasdešimties metų? Atsakymą į šį klausimą galime rasti pasikalbėję, pabuvę kartu su jaunais žmonėmis. Išgirdę, pamatę ir pajutę, kas jiems rūpi, galime nuspėti, kaip gyvens ir kuo rūpinsis ateities kauniečiai. Jaunimo programos „Kylantis Kaunas“ renginiai Europos kultūros sostinės metais leis praskleisti laiko užuolaidą ir pamatyti, kuo kvėpuos Kaunas ateityje.
„Kylantis Kaunas“ yra jaunimo programa jaunimui. Centrinis Europos kultūros sostinės biuras mums netgi skyrė atskirą erdvę „Tempo“, kur galime nesivaržyti ir būti savimi. Bendrauti apie tai, kas mums rūpi, ir tokia kalba, kuria geriausiai susikalbame“, – teigia programos kuratorė Aurelija Prašmuntaitė.
Pasak jos, paskatinti jaunus žmones dalyvauti kultūroje galima tik sudarius galimybę jiems patiems imtis iniciatyvos. Kokybiškus kultūros produktus Kauno jauni žmonės kuria bendradarbiaudami su Kauno kameriniu teatru, Pažaislio muzikos festivaliu, „Gamers“ šokių studija ir kitais partneriais. „Kylančio Kauno“ programoje veikia kelios kūrybinės platformos, tarp jų – „Kauno iššūkis“, „Daugiau Tempo“ – į kurias kultūros bendrakūrybai aktyviai jungiasi Kauno jaunimas.
2022-aisiais „Kylančio Kauno“ programa sprogs emocijomis, žaižaruos įspūdžiais, ji kutens pojūčius ir žadins smalsumą.
Jaunimo programos ašis – šiuolaikinis miesto festivalis
Centrinis jaunimo programos renginys – šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“, vyksiantis birželio 29–liepos 3 dienomis. Įvairiose miesto vietose pasirodys šiuolaikinio meno instaliacijos, koncertuos skirtingi atlikėjai. Elektroninė, eksperimentinė, akustinė muzika skambės Kauno filharmonijoje, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, Kauno taksi parke, „Pergalės“ koncerne, Kauno santakoje.
Prie iniciatyvos prisijungė tarptautinė meno kūrėjų asociacija „Freimas“, kuri kartu su naktinio klubo „Lizdas“ komanda kuria muzikinę festivalio programą. Tad, pasak organizatorių, kokybiškos elektroninės muzikos mėgėjai gali ramiai atsikvėpti ir laukti šio unikalaus renginio, kuris sudrebins Kauną iš pamatų ir leis pažvelgti į jo ateitį.
„Audra“ – jaunimo gyvenimo būdą, vertybes atspindintis renginys. Tai – miesto festivalis, kviečiantis atrasti Kauno, jaunimo bendruomenių ir asmeninį identitetą. „Audra“ buria smalsią bendruomenę per patirtis ir drąsias diskusijas. Dalyvių šiame festivalyje nebus – visi taps kūrėjais. Šio festivalio idėjiniai lyderiai, vedliai ir įgyvendintojai yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ jaunimo programos dalyviai.
Tomis pačiomis dienomis mieste bus daugiau jaunimui skirto veiksmo. Gatvės šokių renginys „Gamers City Battle 2022“ sukvies įvairiausių gatvės šokio subkultūrų ir tautybių dalyvius iš visos Europos. Viena ryškiausių žvaigždžių – prancūzų legenda Salah, kuris užims vietą teisėjo kedėje. Šimtai spalvingų ir išradingų šokėjų kostiumų, kokybiška muzika, gatvės šokėjų choreografija – laukti yra ko.
Festivalio metu bus galimybė susipažinti su kylančia virtualaus meno rinka – „NFT hakatonas“ pakvies iš arčiau patyrinėti virtualaus meno kūrinius, o kūrėjus suburs festivalio metu į virtualų hakatoną, kurio metu sukurti kūriniai bus pristatomi festivalio uždarymo metu.
Tarp ryškiausių partnerių pasirodys ir „Nepatogus kinas“, kuris kvies festivalio lankytojus tyrinėti psichologinės sveikatos ir identiteto temas. Įdomu tai, kad šie partneriai atveš audiodokumentikų turinį, kuris bus apipavidalintas subtitrų projekcijomis ant Kauno miesto pastatų.
Kartu, džiaugiamės partnerių iš Prancūzijos „Diversion Cinema“ programa. Jie pasiūlys unikalias virtualios realybės patirtis. Festivalio metu dalyviai galės tyrinėti virtualią realybę ne tik per stacionaraus VR filmo galimybes, bet kartu vaikštant po erdvę. Planuojame atsivežti unikalų performansą, kuris apjungią VR ir šiuolaikinį šokį.
Žiūrovai kviečiami ir į sociopolitinio teatro premjerą – visuomenei bus pristatyti projekto „EYE NET 2.0“ spektakliai apie skirtingų jaunuolių patirtis, į Kauną atvyks kūrėjai iš 7 Europos šalių . Lietuvių pasirodymą režisuoja Rokas Lažaunykas, dalyvaus teatro trupės „Mr. Stagey“ nariai. Spektaklį „Kylančio Kauno“ komanda kuria su partneriu „Pažaislio muzikos festivalis“.
Jaunimui skirtoje „Tempo“ erdvėje gyvenimas verda
Aukščiau minėtieji renginiai yra jaunimo bendrakūrybos su programos „Kylantis Kaunas“ partneriais rezultatas. 2022-aisiais tokių pamatysime ir daugiau.
Kauno kamerinio teatro jaunųjų scenos menų prodiuserių rengimo programa „Prodiusai Colab“, kuria siekiama jaunimui sudaryti sąlygas mokytis iš scenos menų profesionalų, įgyvendinant ko-produkcijas su užsienio ir Lietuvos menininkais, 2022-ųjų programai pristatys dvi premjeras. „Žana“, kurio scenarijus paremtas Žanos D‘Ark teismo archyvų medžiaga, ir kuris statomas kolaboracinio teatro principu, eskizas pasirodė jau šiemet. Kitų metų pradžioje pamatysime „Šokį, kurio nebuvo“ – spektaklį, paremtą kontaktine improvizacija su žiūrovais. Šokėjų duetai, masinės scenos, sinchronizacija, ritmų kaita griaus nusistovėjusią nuomonę apie šokį.
„Kuriame tai, ko iki šiol nebuvo, ir tikimės, kad mūsų darbo rezultatai padės kuo daugiau jaunuolių pasilikti Kaune ir Kauno rajone, su kuriuo taip pat daug dirbame“, – sako A. Prašmuntaitė.
Iš tiesų, „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ jaunimui paskirtoje unikalioje „Tempo“ erdvėje gyvenimas virte verda. Čia veikia iniciatyva „Daugiau Tempo“, kuri kviečia pasinaudoti erdvėmis savoms iniciatyvoms – performansams, parodoms, instaliacijoms, kitiems projektams – pristatyti. Kiekvieną rugsėjį jaunuoliai kviečiami jungtis į „Kauno iššūkį“, kuriame gauna progą kartu su „Kaunas 2022“ komanda įgyvendinti savo idėjas miestui, rajonui ir jo žmonėms. Programą baigusieji savo veiklą gali tęsti alumnų klube, kur kuriamos sąlygos jauniems žmonėms mokytis iš patirties ir eksperimentuoti įgyvendinant savo kultūrines idėjas.
Kultūros bendrakūryba – ne vienadienis užsiėmimas
Ne pirmus metus jaunus žmones į „Kauno iššūkį“ kviečianti iniciatyva jau užaugino savo alumnų bendruomenę. Jų vystomi projektai ne tik turtina miesto kultūrinį gyvenimą, bet ir po truputį keičia Kauno kultūrines erdves, įnešdami naujų idėjų, įsukdami į kūrybos verpetą, pasakodami apie tai, kuo gyvena miesto jaunimas.
Šioje bendruomenėje jau gimė: , „Puota“ – audiovizualinis projektas, integruojantis miestiečių kuriamą poeziją į viešąsias erdves, kultūringo jaunimo kuriamas ir tokiam skaitytojui skirtas „MASS“ žurnalas, „Randai“ – projektas, leidžiantis per fotografijas ir asmeninius žmonių tekstus prisiliesti prie emocinių išgyvenimų, „Komoda“, suteikianti platformą jauniems mados kūrėjams Kaune organizuojant parodas, madų šou pasirodymus miesto erdvėse „Pusės dainos festivalis (PDF)“ – renginys, leidžiantis trepo/repo muzikos kūrėjams atlikti savo dainą publikai.
Savo projektais jaunuoliai ne tik skatina kūrybinę saviraišką ir kultūrinio gyvenimo veiksmą, bet ir imasi edukacijos, ieško kultūringo laisvalaikio leidimo būdų. Štai „Serija-F“ jaunimo kuriamas video turinys yra skirtas finansinio raštingumo klausimams, „Žaidžiam Kauną“ skatina atsitraukti nuo virtualių žaidimų ir jungtis į stalo žaidimų bendruomenę. Projekto metu buvo sukurtas žaidimas apie Kauną – miestui aktualius kultūros simbolius, jų istoriją įpinant į žaidimo naratyvą. Į detektyvinių žaidimų renginių ciklą kviečia „MindfaQ vakarai“.
„Čia kuriamas jaunimui patrauklus turinys, kuriuo sprendžiami kultūros prieinamumo jaunimui iššūkiai. „Kauno iššūkio“ alumnų klubo nariai veikia savarankiškai, konsultuodamiesi su Kaunas 2022 mentoriais“, – paaiškina „Kylančio Kauno“ programos kuratorė.
Dėmesys patiems jauniausiems
Kultūros sostinės pamokos – dar viena esminė „Kylančio Kauno“ kuruojama 2022-ųjų kultūrinės programos dalis. Tarp jau suplanuotų pamokų – animacijos savaitgalis „Romuvos“ kino centre, edukacinis teatro klubas, net du jaunimo teatro festivaliai, vaikų knygų festivalis ir kiti renginiai. Tačiau vietos programoje dar yra – Kauno ir Kauno rajono mokyklos ir darželiai, kitos ugdymo įstaigos kviečiamos jungtis kuriant edukacinius projektus.
Balandžio 29–gegužės 1 dienomis Kauno Maironio literatūros muziejus pakvies į vaikų knygų festivalį „Gyvos raidės“, kuriame mažieji galės sutikti rašytojų ir knygų veikėjų, ras pasakose paslėptą Kauną, pamatys Mitinį Kauno Žvėrį. „Gyvos raidės“ – VDU organizuojamos „Kauno literatūros savaitės dalis“, skirta jauniausiems skaitytojams. Beje, jei jau užsiminėme apie literatūrą mažiesiems – 2022-aisiais pasirodys „Kauno tautų pasakų“ knyga, originalo ir lietuvių kalbomis, kurią išleis „Terra publica“. Tekstus papildys spalvingos iliustracijos bei QR kodai, leisiantys unikalias istorijas ir išgirsti.
Tikriausiai ne kiekvienas žino, kad XX a. pirmojoje pusėje Kaune gyveno ir kūrė Vladislovas Starevičius, kurio darbai stipriai paveikė animacijos ir kino istoriją. Prisimenant šį kūrėją, didįjį šiuolaikinio miesto mito trilogijos „Santakos“ savaitgalį gegužės 21–22 dienomis „Romuvos“ kino centre veiks animacijos laboratorija, kurioje moksleiviai galės susipažinti su animacijos istorija ir praktika. Tuo pačiu metu vyksiantis Animacijos savaitgalis pasiūlys aktualiausios ir naujausios animacijos vaikams ir suaugusiesiems programą.
Birželio 12-ąją „Pažaislio muzikos festivalis“ pakvies į išties neeilinį renginį Raudondvaryje – čia bus parodyta vaikų opera „Kirana“. Penkias dienas trys profesionalūs atlikėjai iš Maltos ves kūrybines dirbtuves vaikams, ką vaikai sukurs – tas bus parodyta ir scenoje. Scenografijoje bus panaudoti Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos moksleivių darbai, vaikai prisidės prie garso takelio, improvizuos, mokysis scenos meno. Operos „Kirana“ istoriją įkvėpė Kinijos, Indijos, Babilono bei Mesopotamijos mitai. Kiekvienoje šalyje, kur statoma opera, ji praturtinama vietos talentų darbais.
Nuo teatro festivalių iki ekologinio pilietiškumo ugdymo
Teatro menui kultūros sostinės pamokose skirta nemažai dėmesio. Nacionalinis Kauno dramos teatras pasiūlys ne vieną renginį ir edukacinę programą vaikams ir jaunimui. Tarp jų – interaktyvus spektaklis jaunimui „Babelio bokštas“, kurio premjera vyks Kaune ir Kauno rajone – Čekiškėje – rugpjūčio 19–23 dienomis; spektaklio režisierė norvegė Hilde Brinchmann, kurdama naudoja tiek savo, tiek kiekvieno partnerio patirtį. Tarptautinis edukacinis teatro festivalis vaikams ir jaunimui „Nerk į teatrą“ birželio 1–4 dienomis kvies jaunuosius pamatyti užkulisius, pačiupinėti rekvizitus, susipažinti su aktoriais. Na, o renginių ciklą pasiūlysiantis Edukacinis teatro klubas kvies pasitelkti teatro meno galimybes mokantis einamųjų programos dalykų.
2022-ųjų rugsėjį Kauno kamerinis dramos teatras pakvies į jaunimo teatro festivalį „Išeities taškas“, kuriame pradedantys scenos menų atstovai pristatys savo aktualijas, socialines idėjas ir požiūrį į teatrą kaip į svarbią jaunimo komunikavimo formą. Festivalis skirtas žmonėms, kurie neabejingi aštriausiems šiuolaikinės visuomenės klausimams ir dilemoms, susijusioms su klimato kaita, žmogaus ir gyvūnų teisėmis, politika.
Moksleivių ekologinio pilietiškumo ugdymui skirta edukacinė programa „Pokyčio taškas“, vyksianti Kauno ir Kauno regiono ugdymo įtaigose skatins veikti, kurs erdvę naujoms patirtims. Programą organizuoja „Mokslas ir inovacijos visuomenei“, jos tikslas – parodyti, kad aplinkos apsauga yra sąmoningas mūsų visų pasirinkimas ir neišvengiama darnaus Kauno miesto ir rajono ateitis.
Nors aukščiau išvardintieji renginiai įvairūs ir jų be galo daug, vis dėlto jie – tik maža dalis to, ką „Kylančio Kauno“ jaunimas kuria miestui kasdien. Likite prisijungę, bus daugiau.
Kultūros sostinės sėkmė ir stiprybė – tvirtėjančios bendruomenės
Ne užsienio svečių liaupsės ir ne menininkų pagyros vienas kitam svarbiausia tokiame ambicingame projekte, kaip Europos kultūros sostinė. Kaune ir Kauno rajone, drąsiai žengiančiuose į Šiuolaikinės sostinės metus, vienas didžiausių sėkmės įrodymų – degančios vietos gyventojų akys, suartėjusios ir kūrybiškumu kasdienybę turtinančios bendruomenės.
Penkeri metai kartu
„Visi kaip vienas“, dažniausiai vadinama tiesiog „Fluxus Labas!“ – viena plačiausių „Kaunas 2022“ programų, per penkerius intensyvios kasdienės veiklos metus pasiekusi daugelį Kauno miesto bendruomenių, pasėjusi idėją, jog spręsti iššūkius ir kurti pokyčius gali patys gyventojai.
Nuostabu, kad net didžiausi skeptikai ar tie, kurie tiesiog neypatingai domisi kultūros ir meno įvykiais, tikrai yra pastebėję ar net patys sudalyvavę bent vienoje „Fluxus Labas!“ inicijuotų, paskatintų, įkvėptų veiklų. Juk neretai renginiai, meno akcijos, dirbtuvės vyksta tiesiog daugiabučių kiemuose, parkuose ir skveruose, paupiuose – toliau nuo tradicinių kultūros įstaigų, bet ne mažiau kūrybiškai. Gal net labiau? Dažnu atveju viską tenka sukurti, pastatyti ir suorganizuoti „nuo nulio“ – o įspūdžiai nė neketina blėsti. Ne tik įspūdžiai – tai visų pirma pasikeitęs požiūris, drąsa veikti ir tikėjimas vienas kitu.
Programos kuratorė Greta Klimavičiūtė-Minkštimienė įsitikinusi, kad „Fluxus Labas!“ sėkmę lėmė bendražmogiškos ir europinės vertybės: žmonių ir bendruomenių atvirumas viena kitai, įvairovei, naujovėms, kūrybiškiems sprendimams, įvairių žmonių ir organizacijų įtraukimas, tarpusavio ryšių kūrimas ir palaikymas, dialogo skatinimas ir bendrakūryba.
„Kitas Bendruomenių programos išskirtinumas – eksperimentinė dvasia, nuotykio pojūtis ir žaismingumas. Šiais principais simboliškai sekame „Fluxus“ judėjimo pradininko, Kaune gimusio Jurgio Mačiūno (1931–1978) pėdomis, jo gebėjimu į pasaulį ir jame egzistuojančius iššūkius pažvelgti žaismingai. Ir paprastai, žmogiškai“, – pasakoja kuratorė, sutapimas ar ne, pati atstovaujanti istorijomis turtingai Rokų bendruomenei.
Dar daugiau laimingų kiemų
Projektas „Kultūra į kiemus“ – viena sėkmingiausių pandemijos paskatintų idėjų Europos Sąjungoje, daugelio kopijuota ir pristatyta tarptautiniams apdovanojimams.
„Fluxus Labas! Kiemas“ jau nuo 2019 m. skatino kiemų gyventojus ir jų kaimynus keisti savo gyvenamąją aplinką. Jau įgyvendinta keliolika projektų įvairiose Kauno miesto ir Kauno rajono teritorijose: tai kiemo spektakliai, meniniai kiemų ženklai, unikalūs mažosios architektūros elementai, ir viskas sukurta pačių gyventojų rankomis ir gera valia.
2020 m., paskelbus karantiną, „Fluxus Labas! Kiemas“ prisitaikė prie kintančios situacijos ir inicijavo projektą „Kultūra į kiemus“. Projekto metu įvairūs atlikėjai daugiabučių namų gyventojams dovanojo pasirodymus, o gyventojai pro savo langus ar iš balkonų galėjo saugiai stebėti kultūros vyksmą kieme.
Nuo 2022 m. balandžio iki vasaros pabaigos „Fluxus Labas!“ pakvies visus į net 80 Kauno miesto kiemų 11-oje seniūnijų. Pasirodymus dovanos teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos ir kt. atlikėjai.
„Fluxus laboratorijose“ išgryninti bendruomeniniai džiaugsmai
„Fluxus laboratorijos“ – ypatinga „Fluxus Labas!“ projekto šaka. Jau nuo 2018 m. buvo buriami žmonės, tapę bendruomenių „fasilitatoriais“ ir pasklidę po miestą. Jų tikslas – burti Kauno miesto formalias ir neformalias bendruomenes, įvairias skirtingų sektorių organizacijas miestiečius, ir skatinti juos įsitraukti į bendruomenines kultūrines ir menines veiklas bei patiems jas skatinti konkrečiame mikrorajone.
2022 m. „Fluxus laboratorijos“ „sprogs“ ir pristatys unikalius bendruomeninius kultūrinius ir meninius projektus visose vienuolikoje Kauno miesto seniūnijų.
Balandžio 23 d. pakvies vienintelis toks Lietuvoje Šilainių urban eco festivalis, kuris stebins Šilainių gamtos ir landšafto dizaino instaliacijomis, paskaitomis ir edukacijomis.
Birželio 10–12 dienomis pramoninėje Kauno dalyje, Draugystės g., vyks interaktyvus kultūros ir vietos kūrimo žaidimas „Draugystės menas“. Lankytojai galės užeiti į lig šiol uždaras vietas, susipažinti su svetingais vietos gyventojais ir darbuotojais ir jų bendrakūriniais, įsitraukti į žaismingas ir menines užduotis. Bus ir šventė su muzika, filmais, dovanomis (organizuoja partneris VšĮ „Saugi pradžia“).
Eiguliai tuo tarpu visų lauks birželio 11 d., kai pristatys savo idėją „Skamba sienos“. Mikrorajono gyventojai, bendradarbiaudami su gatvės meno kūrėjais, sukūrė bendruomenės identitetą atspindinčius piešinius ir kviečia keliauti juos pristatančiu spalvingu ir muzikaliu maršrutu.
Birželio 18 d. Dainavos bendruomenė kvies pasimatyti Draugystės parke, kur su gyventojais šurmuliuos kūrybinė trupė „The Open Programme“ (Italija). Visi drauge pakvies į dalyvaujamąjį renginį, kurio tema – tradicinės dainos, šokiai ir jų šiuolaikinės interpretacijos.
Per Jonines visas dėmesys kryps į Šančius… Performansas, opera, istorijos, ekskursijos – ketverius metus Šančiuose vystytos iniciatyvos susijungs bendram trijų dienų Šančių festivaliui. Visas dienas bus atviras Kauno tvirtovės sandėlis „Parakas“, menininkai kvies pažadinti apsnūdusias Šančių kareivines, taip pat įvairiose mikrorajono vietose lauks kūrybinės dirbtuvės, muzikiniai pasirodymai, ekskursijos.
Liepos 9 d. Panemunės šile vyks festivalis „Pojūčių Šilas“, pakviesiantis susitikti su įvairių sričių profesionalais (menininkais, gamtininkais, žolininkais) ir kartu kurti žemės meno, vaizdo, garso instaliacijas. O jau po savaitės, liepos 16 d., užsukti kvies naujoji senojo Kauno legenda – Kiemo galerija miesto centre. Bendradarbiaujant su galerijos menininkais, jos idėja pasklis ir po daugiau Kauno centro ir senamiesčio kiemų. Netikėtose vietose gyventojų istorijos ir prisiminimai pavirs meniniais akcentais.
Įsibėgėjus vasarai, liepos 23 d., Kovo 11-osios parke vyks poezijos festivalis „Tu ateik“, kuriame netruks ir keramikos bei muzikos. Išvysite didžiulę keramikos instaliaciją, sudarytą iš daugiau nei 700 keramikinių detalių, kurias nulipdė gričiupiečiai, klausydamiesi poezijos! O gal nulipdysite ką nors ir patys.
Rugpjūčio 6 d. Žaliakalnio bendruomenė ragins pasimatyti prie Kauko laiptų ir leistis į šokio spektaklį-ekskursiją „Pakopa po pakopos“. Tai performatyvus įvykis, tiesiogiai įtraukiantis profesionalius menininkus, vietos gyventojus bei Kauno svečius ir kviečiantis naujai susipažinti su gyvąja Žaliakalnio gyventojų atmintimi, istorija bei vietos mitine būtybe Kauku.
Petrašiūnuose rugpjūčio 14 d. nuvilnys Marių šventė, kurios tikslas – aktualizuoti Kauno marių svarbą miesto veide, parodyti, koks įvairus gyvenimas verda aplink šį vandens telkinį.
Vilijampolės bendruomenė su austrų menininkais tuo tarpu rugpjūčio 20 d. atidarys instaliaciją „Under the Carpet“ (liet. Po kilimu). Renginio metu bus audžiamas kilimas, o menininkams talkins patys kauniečiai. Tą pačią dieną Vilijampolėje vyks sporto ir meno šventė „Kultūrtonas“, nusidrieksianti nuo Lampėdžio ežero iki Neries krantinės.
Rugsėjo 10 d. Šilainiuose veikianti muzikos mokykla „Jazz academy“, bendradarbiaudama su kompozitore Hara Alonso (SE), Kauno tvirtovės IX forte pristatys eksperimentinį muzikos komponavimo projekto „The City Composing in Kaunas“ rezultatą – muzikinį kūrinį, kurio kūrėjais taps Kauno miesto gyventojai.
Tuo pat metu italų menininkai, remdamiesi Aleksoto gyventojų prisiminimais ir patirtimi apie konkrečias mikrorajono vietas, čia pristatys emocinį vietos žemėlapį. Galutinis rezultatas – instaliacija, sumodeliuota kaip emocinė interaktyvi kelionė per šį mikrorajoną. Rugsėjo 18 d. Aleksote vyks ir tarpdisciplininis festivalis „Skrydis laiko erdve“ – įvairias Aleksoto erdves nuspalvins teatriniai, muzikiniai ir kitų žanrų pasirodymai.
Dar kartą sugrįžti į Šančius rugsėjo 14–15 d. pakvies festivalis „Šančių kultūros kiemas“. Penktus metus gyva tradicija sujungs dvi iniciatyvas: „Senolių istorijas“ (dokumentinio, meninio filmo premjera) ir muzikos festivalį Šančių medinuko kieme (organizatorius VšĮ “Scenos ir estetikos mokykla”).
Švenčių ir festivalių metas
Jei „Kaunas 2022“ programa „Dizainas laimei“ Lietuvai dovanojo Tarptautinės laimės dienos tradiciją, tai „Fluxus Labas!” atsakingi už meniškiausios pasaulyje sporto šakos užgimimą. Kopimas į Parodos kalną visaip, tik ne įprastai – tai bendruomenių fiestos „Fluxus festivalio“, 2022 m. vyksiančio rugsėjo 10 d., kulminacija. Kasmet Parodos kalnas specialiai uždaromas lygiai 22 minutėms! Kopimas į kalną prasidės „Fluxus“ pradininko Jurgio Mačiūno skvere, o užkopę dalyviai įsitrauks į specialiai paruoštą karnavalo programą.
Prieš „Fluxus festivalį“ Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyks dviejų dienų bendruomenių forumas, kurio metu bus kalbama apie per penkerius metus pasiektus rezultatus Kaune ir Kauno rajone, apie naujai sukurtus ir išbandytus darbo su bendruomene modelius ir metodus, apie besikeičiantį požiūrį į bendruomeninius menus, jo teikiamas naudas, finansavimą, upių ir bendruomenių įtraukimo į vandenų gaivinimo procesus temą.
Žinoma, norint švęsti laimę būti bendruomenėse laukti rugsėjo tikrai nereikės. Gegužės 20-ąją centrinėje Kauno ašyje, nuo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios (Soboro) iki pat rotušės išsirikiuos „Kiemų šventės“ stalai. Šventė, skirta paminėti Tarptautinę kaimynų dieną, simbolizuoja kaimynų draugystę bei vienybę. Renginio metu netikėtose vietose skambės muzika, dalyvius stebins įvairios kūrybinės instaliacijos ir pasirodymai.
Iškart po „Kiemų šventės“, gegužės 21 d., vyks taip pat jau tradicine tapusi, nors vos prieš keletą metų Kauno menininkų namuose sugalvota Putvinskio gatvės diena. Šventė skirta Vlado Putvinskio gatvei, tačiau ši kupina tokios turtingos istorijos, kad tikrai verta ateiti visiems.
Įsimintino gegužės savaitgalio finišui – iniciatyva „Švęskime upę“ gegužės 21 d. Pakvies plaukti dviem kulturiniais maršrutai Nemuno ir Neries upėmis, o vėliau įsilieti į bendrą šventę Kauno santakoje.
Vasarą bus pristatytas ir socialinis žaidimas UPYNĖS: kitam krante“, kurį organizuoja iniciatyva „TẽKA“. Visi, visi kviečiami judėti prie vandens ir užmegzti dialogą su upe bei kito kranto gyventojais. Juk vienas svarbiausių „Kaunas 2022“ tikslų – atgręžti miestą į upes. Sugrąžinti Kaunui svarbiausio Lietuvoje upių uosto titulą.
Kauno rajone – šiuolaikiškumo gūsiai
„Visoje Europoje miestų ir rajonų santykiai įdomūs ir sudėtingi. Ir visur jie yra kultūriškai sąlygoti. Tad įsiklausyti į rajono poreikius buvo pirmasis Kaunas 2022 uždavinys. Bet kaip pritaikyti tiems poreikiams kultūros sostinės programos įrankius?“, – pristatydamas „Kaunas 2022“ programą Kauno rajone klausia kuratorius Lukas Alsys. Užliedžių gyventojas tiki, kad būtent Kauno rajono gyvenvietėse svarbus žmogiškasis santykis, buvimas arti ir kartu. Todėl kaip tik rajono projektai sukūrė ypatingų, net aistringų partnerysčių.
Pavyzdžiui, šiuolaikinio cirko režisieriaus Roberto Magro kūryba jau spėjo tapti neatsiejama Kauno rajone įgyvendinamų „Kaunas 2022“ veiklų dalimi. Švenčiant Europos kultūros sostinės titulo metus, Roberto Magro su trupe grįš į Kauno rajoną ir vasaros pradžioje burs gyventojus bendruomeniniam spektakliui Batniavos seniūnijoje. Rudeniop R. Magro vėl keliaus į Linksmakalnio seniūniją, kurioje laukia ,,angeliški“ pasirodymai.
Nuo džinsų ir cepelinų iki alternatyvios realybės ir „steampunk“
Europos kultūros sostinės programa Kauno rajone prasidėjo projektu „Šiuolaikinės seniūnijos“, kuris yra vystomas penkiolikoje Kauno rajono seniūnijų. Projektas padeda stiprinti bendruomenes ir sprendžia kylančius iššūkius per kultūrą, bendrakūrybą su vietos ir užsienio menininkais, edukatoriais ir kt.
„Šiuolaikinių seniūnijų“ kulminacija – 2022 m. birželio–rugsėjo mėnesiais, tad keliones po Kauno rajoną rekomenduojama planuoti jau dabar. Ir pradėti jas nuo Ežerėlio, kur birželį bendruomenės, naujai susikūrusio fotoklubo ir fotomenininkų Vaidos Virbickaitės bei Igno Venslavičiaus iniciatyva bus atidaryta naujai įkurta bendruomenės galerija. Joje vyks fotografijos parodų ciklas, o su apylinkėmis pažindins menininko Žygimanto Kudirkos sukurtas alternatyvios realybės audiogidas.
Taip pat vasarai prasidedant, birželio 11 d. Kulautuvos bendruomenė kartu su režisieriumi Eimučiu Kvoščiausku kviečia į teatralizuotą muzikinį pasirodymą. Viešnagės metu bus puiki proga atrasti „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto metu sukurtus Džiugo Karaliaus, Gailos Akelienės ir Lauros Slavinskaitės meno kūrinius, puošiančius viešas miestelio vietas.
Birželio 17 d. Raudondvario bendruomenė su choreografu Mariumi Pinigiu ir renginio režisiere Egle Valadkevičiūte kviečia pasinerti į įspūdingą naktinę ekskursiją – kelionę laiku. O birželio 30 d. – liepos 3 d. Karmėlavos bendruomenė ūš išaugusiame ir sustiprėjusiame festivalyje „Gatvės rokas“. Jo metu bus oficialiai pristatytas bendras Lietuvos bei Liuksemburgo menininkų – Algimanto Šlapiko ir Serge Ecker aplinkos meno objektas „Skraidantys cepelinai_ / Flying Cepelinai_“.
Kitoje Kauno rajono pusėje esantys Babtai liepą kvies atrasti netikėtą ir labai menišką transporto priemonę – troleibusą, virsiantį keliaujančia kūrybine laboratorija. Troleibuso lankymą galima suderinti su vizitu Vilkijoje – liepos 23 d. miestas skambiai švęs „Vidurvasario šventę“, kurios pagrindinis akcentas – abu Nemuno krantus jungiantis keltas.
Rugpjūtį Garliavos apylinkių bendruomenės pakvies į fantastišką „Steampunk“ festivalį, o Ringaudų seniūnija kvies susipažinti per bendruomenės ir menininkės Paulinos Ružauskaitės sukurtą „Ringaudų almanachą“ bei interaktyvią, bendruomenei skirtą skulptūrą.
Rudenėjant Lapių bendruomenė rengs jau kasmetiniu tapusį „Lapių tvarumo festivalį“, raginantį kalbėti apie gamtos ir jos išteklių tausojimą, populiarinti tvarumą ir atliekų kultūrą. Būtent Lapėse bendruomenė sukūrė laisvalaikio erdvę iš nenaudojamų... džinsų!
Rugsėjo 3 d. Rokuose, molio keramikos tradicija garsėjančioje seniūnijoje, bus atidengta mitinė skulptūra, visuomenė išvys Eglės Valadkevičiūtės režisuojamą šviesos, lazerių ir muzikos šventę. O jau kitą dieną, rugsėjo 4 d., visi laukiami Kačerginėje, kur poetė Enrika Striogaitė ir fotomenininkas Remis Ščerbauskas kuria gyventojų istorijų įkvėptą pasakojimų rinkinį. Kūrybinio proceso rezultatų pristatymą vainikuos klasikinės muzikos koncertas su Barbora Valiukevičiūte.
Akademija ypatingą meninį veiksmą kuria Kauno tvirtovės XI (Marvos) forte. Čia rugsėjo 10 d. įvyks muzikinio spektaklio, kurio scenarijų drauge su režisieriumi ir poetu Vytautu V. Landsbergiu kūrė ir atliks miestelio bendruomenė, premjera. Įdomu tai, kad vietos vaikai su menininku sukūrė trumpametražį filmą, kuris taps spektaklio dalimi. Beje, vykstant į šventę užsukite į bendruomenės pastangomis įkurtą darnaus apsipirkimo parduotuvę „Lokali: Made in Akademija“ lauktuvių.
Domeikava rugsėjo 17 d. pakvies išbandyti gyvo pažinimo ir patyrimo platformą. Šiame unikaliame žaidime bus įveiklinti seniūnijoje išlikę įvairių laikotarpių paveldo objektai, kurie glaudžiai siejasi su viso Kauno ir Lietuvos istorija.
Nuo 2022 m. rudens Vandžiogaloje bus eksponuojamas neįprastas piešinių dienoraštis. Menininkas Mindaugas Lukošaitis, remdamasis miestelio apylinkėse surinkta medžiaga, jau kuris laikas pildo autentišką kraštovaizdį savo pieštais pasakojimais. Šis projektas – „Kaunas 2022“ programos programos „Atminties biuras“ organizuojamo „Istorijų festivalio“ dalis.
Kultūros laivas ir meno smaragdai
Viena didžiausių 2022 m. intrigų – kūrybiškam meniniam gyvenimui prikeliama žemkasė Nemune prie Zapyškio. „Nemuno7“ – tai Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas Kauno rajone, tarnausiantis kaip vieša kultūrinė erdvė, vizualaus meno, medijų ir technologijų, tarpdisciplininio bendradarbiavimo, mokslo, kūrybos, gamtos ir kultūros centras.
2022 m. gegužės 22 d. oficialiai „prisistatysiantis“ objektas gimsta dar 1965 m. tuometinėje Čekoslovakijoje pastatytoje žemkasėje, kuri dėl pasenusios, upės ekosistemai žalingos technologijos nebegali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Be įvairių atvirų kultūros vyksmų, čia bus įrengta erdvė ir menininkų rezidencijoms. Žinoma, su jų kūrybiniais rezultatais galės susipažinti visi laivo lankytojai.
Taip pat Kauno rajone kitąmet sužėrės… smaragdai. Tai netikėtose vietose atsiradę nauji ar transformuoti meniniai objektai. Meninėms idėjoms įgyvendinti Vilkijos apylinkėse, Čekiškėje, Neveronyse ir Piliuonoje pasitelkiami vandens bokštai. Drauge su „Stebėtoju“ Batniavos seniūnija kvies smalsiu žvilgsniu pažvelgti į miestelį ir jo istoriją, o Užliedžių seniūnija ketina švytėti ir aplinką atskleisti spalvingu šviesos žaismu. Tuo tarpu Alšėnuose žvilgsnis kryps į miško brolius ir istorinę atmintį – visa tai suskambės mušamojo lietuvių liaudies instrumento – tabalų – garsais.
Dar vienas siurprizas tiek vietos bendruomenėms, tiek vasarotojams – jungtinio klezmerių orkestro turas po Kauno rajoną (jį organizuoja „Atminties biuras“). Juk čia esančiuose miesteliuose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gausios žydų bendruomenės. Autobusu keliaujantis orkestras rugpjūtį aplankys Čekiškę, Vandžiogalą, Vilkiją, Babtus, Kačerginę, Kulautuvą ir Zapyškį. Muzikantų pasirodymus papildys ekskursijos.
Aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ Zapyškyje 2022 m. vyks jau 17-tą kartą. Tūkstantinio renginio dalyvių laukia aitvarų kūrybinės dirbtuvės, aitvarų ir lėktuvėlių varžybos, atvirlaiškių paštas, muilo burbulai.
Kita tradicija – dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“, įprastai vykstantis vieną liepos šeštadienį – 2022 m. truks daugiau nei mėnesį. Legendinė Kulautuvos bendruomenės iniciatyva pristatys muzikinę programą net keturiuose Nemuno pakrantės miesteliuose.
Jau tradiciniu tapęs festivalis „Pėdos marių dugne“ – vienas populiariausių Kauno rajono renginių. 2022 m. jis Samylų įlankoje vyks rugpjūčio 27 d. Šio renginio tikslas – saugoti, priminti ir minėti Kauno marių užlietų kaimų tradicijas, gyvenimo papročius. Tuo pat metu netoli esančiuose Girionyse visų, neabejingų gamtos grožiui, lauks Girionių žemės meno festivalis. Bendrakūrybos proceso, kuriame dalyvaus floristas Marijus Gvildys ir užsienio kūrėjai, metu bus panaudoti gamtoje randami objektai, gyventojų idėjos.
Į Akademiją bus verta užsukti visą vasarą. Liepą ir rugpjūtį legendinio Tado Ivanausko sodyboje vyks jo žmonai dedikuotas ciklas „Honoratos vakarai Obelynėje“, kuriuo siekiama atskleisti Obelynės sodybos kultūrinį paveldą, pristatyti neseniai visuomenei atvertą muziejų, parką, sodą. Rugsėjo 17 d. čia suplanuotas edukacinis renginys.
Garliava rugsėjo 7–11 dienomis kvies… skanauti. Muzikos ir kultūros festivalyje „Skanaus: Europos virtuvė 2022“ – užsienio šalių kultūrų ir naujausių gastronomijos tendencijų pristatymai, restoranų šefų meistriškumo pamokos, koncertai, pokalbių laidos, paskaitos.
Dar viena proga planuoti kelionę – „Mikado“. Tai Kauno rajono gyventojams bei svečiams skiriamas šokio spektaklis, filosofiškai nagrinėjantis žmogaus kūno ir virtualumo ryšį. Šeiko šokio teatro inicijuoto pasirodymo, įvyksiančio rugpjūtį, choreografijos autoriai – Vittoria de Ferrari Sapetto (BR / IT / BE), Andrea Valfre (IT), atlikėjai – tarptautinė trupė.
Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
Visa 2022 metų programa: https://kaunas2022.eu/programa/