Design as a Key to an Open City: Kaunas 2022 presents a Cultural Accessibility Guide
“Universal design is a level we all aim to achieve,” Jonas Liugaila, one of the founders of branding and service design agency Critical, says.
The design strategist believes it’s wise to separate three visions in the international discourse – accessible, inclusive and universal design: “If inclusive design focuses on those with special needs, the highest level does not exclude any group of our society”. In today’s context, we still can’t avoid discussing the first two steps. Therefore, back in 2019, the organisation “Kaunas – European Capital of Culture 2022” invited Critical to create a cultural accessibility guide meant for events and institutions. The guide aims at rethinking one’s surroundings and opening oneself to new audiences.
Read more
Kaunietė Jurgita per mėnesį nuėjo beveik 800 tūkst. žingsnių: „Visiems siūlyčiau eiti“
Laisvalaikį ir jo pasirinkimus itin apribojęs karantinas tapo iššūkiu tiems, kurie be kelionių ir aktyvaus gyvenimo būdo neįsivaizduoja savo kasdienybės. Tuo pačiu – paskatino ieškoti ir alternatyvų. Kaunietei Jurgitai Benaitytei tokia alternatyva tapo kasdienis vaikščiojimas pėsčiomis.Read more
Kaunas residents celebrated the Day of Happiness: they were looking for happiness on the roofs, music sounded through the windows, dancers enlivened the city streets
On Saturday, the Day of Happiness was celebrated in Kaunas, and it coincided with the opening of museums and galleries. The lockdown restrictions which are still in place became a challenge for the Day of Happiness events, but the organizers looked at the situation creatively. Music was played through the windows and on the roofs. Kaunas residents were invited to celebrate happiness by the team of “Kaunas – European Capital of Culture 2022“, Kaunas City Municipality and various cultural institutions.
Read more
Two more artists selected for interpretations of the modernist architecture
In addition to the fourteen artists who have already started their creative interpretations for the project “Modernism for the Future 365/360” implemented by the programme “Kaunas – European Capital of Culture 2022”, two more were selected for international residencies: Shay Zilberman, a master of graphic collage from Tel Aviv (Israel), and Rokas Mikšiūnas, a promoter of architectural and cultural heritage and creator of the LEGO models from Kaunas.
Shay Zilberman will create interpretations of the modernist architecture in Kaunas, while Rokas Mikšiūnas will do the same in Tel Aviv. The artists will start working already in early summer.
Other artists from various disciplines will interpret the modernist architecture in 8 local and 7 international residencies in Kaunas, Lviv (Ukraine), Kortrijk (Belgium) and Brno (Czechia), and from now also in Tel Aviv.
The result of the work of these artists creating in 17 artistic residencies will be presented to the public in 2022 in Kaunas, at the opening events of the European Capital of Culture.
The project “Modernism for the Future 365/360” is co-funded by the Creative Europe programme.
Kauniečiai šventė Laimės dieną: muzika skambėjo pro langus, laimės ieškojo ant stogų, miesto gatves nuspalvino šokėjai
Šeštadienį Kaune švenčiama Laimės diena, sutapusi su muziejų ir galerijų atidarymu. Laimės dienos iššūkiu tapo ir vis dar esantys karantino ribojimai, tačiau organizatoriai į situaciją pažvelgė kūrybiškai: muzika skambėjo pro langus, ant stogų, gatvėse. Švęsti laimę kauniečius pakvietė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda, Kauno miesto savivaldybė ir įvairios kultūros įstaigos.Read more
KTU rektorius E.Valatka – apie svajonę išvažiuoti į Prancūziją, chemiją ir laimę: sėkmė svarbi, bet dažnai ji tėra atsitiktinumas
Kovo 20-ąją sugrįžta Tarptautinė laimės diena, o drauge su ja duris pirmiesiems lankytojams atveria muziejai bei galerijos. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda, Kauno miesto savivaldybė ir kultūros įstaigos kvies prisijungti švenčiant šiemet su Laimės diena sutampantį muziejų ir galerijų atidarymą.
Nors Laimės dienos programa ir renginiai, kaip ir visas dabartinis pasaulis, atsimuša į karantino sienas, tačiau organizatoriai sako, kad ši diena praskaidrins nuotaikas ir įkvėps pavasariui. Laimės dienos išvakarėse – pokalbis su Kauno technologijos universiteto rektoriumi, profesoriumi, chemijos inžinerijos mokslų daktaru Eugenijumi Valatka – apie svajones, laimę, sėkmę ir chemiją. Ir apie tai, kaip Prienų rajone augęs vaikas įgyvendino savo svajonę – studijuoti Paryžiuje.
– Savaitgalį bus minima Tarptautinė laimės diena. Iš kokių dedamųjų yra jūsų laimė?
– Gyvenimas yra tarsi gyvas audinys, nuaustas iš nuolat besikeičiančių situacijų ir jas lydinčių jausmų kaitos, todėl laimės pojūtis atskiram žmogui konkrečioje situacijoje gali būti labai skirtingas. Asmeniškai aš neįsivaizduoju laimės be tokių pamatinių gyvenimo sudedamųjų dalių, kaip šeima, tėvynė, tikėjimas ir kūryba. Kalbant labiau apibendrintai, laimė man visų pirma siejasi su prasmingumu. Jausmas, kad mano buvimas šioje žemėje yra prasmingas, man suteikia ne tik vidinės ramybės kasdieniniuose darbuose, bet ir nuolatinių jėgų ieškant to, kas slepiasi anapus regimų reiškinių horizonto.
– Gimėte Prienų rajone, čia ir mokėtės, augote? Apie ką svajojote, būdamas vaikas, paauglys?
– Tikrai taip, visa vaikystė ir paauglystė prabėgo Sokonių kaime, baigiau Jiezno vidurinę mokyklą. Daugybė laiko praleista gamtoje, todėl man nesvetima kaimo žmogaus pasaulėjauta. Nors ,turiu prisipažinti, kad gerai jaučiuosi ir didmiesčiuose.
Kaip ir kiekvienas jaunas žmogus, svajojau apie daugybę dalykų ir profesijų – norėjau būti ir rašytoju, ir keliautoju, ir istoriku. Gal todėl, kad nuo mažų dienų buvo didžiulis polinkis į knygas. Daug skaičiau, domėjausi. Žavėjo Žiulis Vernas, Aleksandras Diuma, Viktoras Hugo, ir, žinoma, nuotykių knygos apie indėnus. Knygos man, kaimo vaikui, buvo tarsi visai kitas pasaulis. Kartais – kupinas nuotykių, kuriuos, rodos, išgyveni kartu su knygų herojais, kartais – įkvepiantis ieškoti, tyrinėti, atrasti. Ir šiandieną, naujųjų medijų apsuptyje, knygos man išlieka pačiais svarbiausiais vartais į savęs suvokimą ir pasaulio pažinimą.
– Kaip susidomėjote chemija ir kodėl? Kada buvo šio susidomėjimo pradžia?
– Chemija susijusi su daugybe spalvų, su nuolatiniu kitimu. Gyvenant kaime, labai jaučiasi gamtos ritmas, regi nuolat besikeičiančias metų laikų spalvas. Prisimenu žiemas su milžiniškais sniego kalnais, darganotą rudenį ir raudono molio arimus, kintančias medžių lapų spalvas. Tai nebūtinai tiesiogiai chemija, tačiau taip intuityviai sužadinama ne tik grožio pajauta, bet ir smalsumas, noras pažinti. Galiausiai paskutinėje klasėje, kai reikėjo rinktis būsimą profesiją ir galvoti apie ateitį, nusprendžiau mokytis tuomečio Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultete, pasirinkau visuomeninio maitinimo specialybę. Tais laikais ši specialybė buvo ypač populiari, reikėjo gerai mokytis norint patekti į šias studijas ir, žinoma, ten buvo reikalinga chemija.
– Galbūt mokykloje turėjote puikią chemijos mokytoją?
– Suprantama, mokytojų įtaka taip pat yra labai didelė. Mano chemijos mokytoja buvo labai stipri asmenybė ir labai gera mokytoja, tad ir su dalyku sunkumų nekilo. Dažnai mintimis su nostalgija grįžtu į savo mokyklą, nes man išties teko laimė turėti puikius Mokytojus.
– Apskritai, jūsų nuomone, kiek mūsų pasirinkimus lemia tai, kas ir kaip mus moko mokykloje?
– Manau, kad daugeliui vaikų tolimesnio gyvenimo pagrindas yra vaikystė, tėvų auklėjimas, vertybių kompasas, požiūris į save ir aplinką, pagarba kitam žmogui ir kitam požiūriui. Mokykla ir universitetas, kaip ugdymo institucijos, suteikia galimybę praplėsti pasaulėžiūrą, gilinti pamatines žinias ir vertybes, įgyti profesines kompetencijas, perimti kitų patirtį. Tačiau pagrindą mes jau atsinešame.
Besąlygiškai priimu Antoine de Saint-Exupéry mintį: visi mes iš vaikystės. Jei jaunas žmogus dar mokykloje sutinka mokytoją, gebantį sudominti ir kantriai paaiškinti naujus, sudėtingus dalykus, tikiu, kad tai vienaip ar kitaip daro didžiulę įtaką tolimesniems pasirinkimams.
– Kaip prasidėjo jūsų studijos, kokios jos buvo?
– Pradėjau studijuoti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikais, todėl buvau vykusio didžiulio socialinio virsmo liudininkas. Tai buvo nepaprastas, ypatingos atmosferos prisodrintas metas. Kartu man tai buvo magiškas dvasinių ieškojimų ir atradimų laikotarpis. Galiu pasakyti, kad kaip tik tuo metu aš giliai supratau, kad universitetas yra ta erdvė, kuri labiausiai atitinka mano troškimus ir siekius. Pirmiausia todėl, kad man tai yra kūrybinė erdvė, kur žmogus turi vietos saviraiškai ir kūrybai. Kartu tai dvasinė, susitikimo erdvė – čia turiu galimybę susitikti su jaunais ir kuriančiais žmonėmis, taip nuolat atsinaujinant ir pačiam.
– Kaip jus keliai nuvedė į Prancūziją? Apie jus sakoma: vaikas iš Prienų rajono įgyvendino svajonę studijuoti Prancūzijos universitete. Kokia ta istorija?
– Dar vis pamąstau, kodėl. Juokaudamas galiu pasakyti, kad gal tik labai talentingas psichoanalitikas galėtų padėti atsakyti į šį klausimą. Galbūt lemiamos įtakos turėjo daugybė dar vaikystėje perskaitytų prancūzų literatūros kūrinių ar nuolat klausoma Joe Dassin‘as muzika. Bet faktas – nuo pat mažų dienų Prancūzija, ypač Paryžius, buvo mano svajonių kraštas, tiesa, sunkiai pasiekiamas.
Troškau išvažiuoti į ją mokytis ir brandinau šią svajonę savyje. Ir prieš daugiau kaip tris dešimtmečius užgimusi mūsų Nepriklausomybė atvėrė šias galimybes. Žinoma, tuo metu išvykti mokytis į užsienį buvo daug sunkiau negu dabar, nebuvo tiek įvairių programų, pasisekdavo nedaugeliui, bet aš nuoširdžiai tam ruošiausi. Turėjau aiškų tikslą išvykti ir dėl jo nuosekliai ir kantriai dirbau.
O ten praleistą laiką prisimenu kaip išties labai šviesų savo gyvenimo laikotarpį, įdomių patirčių ar istorijų yra tikrai ne viena. Studijų laikas užsienyje leido geriau pažinti save, išgryninti savo norus, savo siekius. Nors jau esu aplankęs nemažai kitų kraštų, tačiau Paryžius man ir toliau išlieka magiška, išskirtinė vieta, tarsi didelė gyvenimo mįslė, kurią norisi įminti.
– Kiek jūsų karjeroje buvo svarbi sėkmė, o kiek – įdėtos pastangos ir darbas? Ar tikite sėkme?
– Sėkmė yra svarbi, tačiau dažniausiai tai tėra atsitiktinumas. Aš linkęs labiau pasikliauti kantriu ir nuosekliu darbu, atvirumu kitiems ir kryptingu ėjimu savo svajonių link. Manau, kad tai tvirtesniais akmenimis grįstas gyvenimo kelias.
– Ir paskutinis klausimas. Pasakykit kaip chemikas: ar egzistuoja tarp žmonių ta paslaptingoji chemija? Ir kaip ją „įžodinti“? O gal tai mitas?
– Manau, kad ji iš tikrųjų egzistuoja ir tai nėra mitas. Juk tikriausiai kiekvienas iš mūsų esame patyrę tą mistinį jausmą, kai su pirmą kartą sutiktu žmogumi užsimezga ilgalaikis, giluminis tarpusavio ryšys, atsiremiantis į panašias mintis, patirtis, išgyvenimus ar įveiktus sunkumus. Nemanau, kad racionaliai galime paaiškinti ir suvokti tokius fenomenus. Įžodinti, kaip sakote, šią slaptingąją chemiją geriausiai galima per bendrystę, pokalbį, pagarbą ir nuolankumą vienas kitam.
KTU nuotr.
Modernizmo architektūros interpretacijoms atrinkti dar du menininkai
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektas „Modernizmas ateičiai 365/360“, be jau savo kūrybines interpretacijas pradėjusių keturiolikos menininkų, tarptautinėms rezidencijoms atrinko dar du: tai grafinio koliažo meistrą iš Tel Avivo (Izraelis) Shay Zilberman ir architektūros ir kultūros paveldo puoselėtoją bei lego modelių kūrėją Roką Mikšiūną iš Kauno.
Read more
Laimės diena Kaune kviečia pakilti ir švęsti laimę su kultūra
Kovo 20-ąją sugrįžta Tarptautinė laimės diena, o drauge su ja duris pirmiesiems lankytojams atveria muziejai bei galerijos. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” komanda, Kauno miesto savivaldybė ir kultūros įstaigos kvies prisijungti švenčiant šiemet su Laimės diena sutampantį muziejų ir galerijų atidarymą.
Staigmeną miestiečiams Laimės dienos popietę ruošia Kauno miesto savivaldybė: orkestro „Ąžuolynas“ gyvo garso koncertą, kurį praeinantieji Laisvės alėja galės išgirsti... pro savivaldybės pastato langus.
„Džiaugiamės galėdami padovanoti kauniečiams malonias akimirkas saugiai, netikėtai ir šiek tiek kitaip. Daug kam šis laikotarpis buvo sudėtingas, sunkiai įveikiamas, keliantis nerimą, o ir gerokai prailgęs. Todėl Laimės dieną kviečiame pažvelgti kita kryptimi, tiesiog pakelti akis aukštyn, pasimėgauti gražia muzika ir pasidalinti šypsena su pačiais artimiausiais“, – apie šventinio koncerto sumanymą pasakoja Kauno miesto mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.
Kokie laukia kiti netikėčiausi Laimės dienos renginiai ir kas dar galėtų padėti pakelti „laimės koeficientą“?
„Švęsime laimę su atsivėrusia kultūra: įvairūs kiti netikėtumai miestiečius pasitiks visame mieste. Muziejuose bei galerijose pirmųjų apsilankiusiųjų lauks kruopščiai kuriamos staigmenos, kiemuose bei balkonuose skambės muzika, rajono gatvėse sveikinimus ir linkėjimus skleis Laimės autobusas, mieste netikėtai pasirodys persirengę šokėjai, šiuolaikinio cirko atlikėjai. Laimės dienos lankytojai galės išvysti ir „Kino pavasario“ specialiai Laimės dienai dovanojamą trumpametražį animacinį filmą bei vaizdo-garso instaliaciją Kauno autobusų stotyje“, – sako Laimės dienos organizatorė Irutė Tumaitė.
Pasak I. Tumaitės, jau nuo vidurdienio ne tik kauniečius, bet ir visos Lietuvos žmones tiesiogiai pasieks „Laimės maratonas“ – įvairius mūsų laimės ir laimingumo aspektus paliečiantys pasidalijimai gerąja praktika ir sėkmės istorijomis. Maratono metu įvairiausi specialistai – psichologai, gyvenimo būdo treneriai, žinomi žmonės dalinis žiniomis ir patirtimi, kaip ir kur ieškoti mumyse slypinčių laimės daigų, kaip paleisti savo nerimą, išmokti savistabos. Maratonui vadovaus „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” Laimės dienos ambasadorė, žurnalistė, tinklaraščio „Laimės dieta“ autorė, radijo ir televizijos laidų vedėja Rimantė Kulvinskytė. Maratono transliacijas bus galima stebėti tiesiogiai visą Laimės šeštadienio pusdienį „Kaunas 2022“ Facebook paskyroje.
Laimingų akimirkų, susitikimų ir netikėtumų žada duris atvėrusios įvairios Kauno kultūros įstaigos: staigmenos lauks Vinco Kudirkos bibliotekoje, Kauno apskrities viešoji biblioteka kvies pakilti į vaizduotės kuriamus padebesius, skaitant pozityviausias bibliotekų darbuotojų atrinktas knygas. Nacionalinis Kauno dramos teatras kvies įsižiūrėti į vienuolika gražiausių darbų, sukurtų teatro šimtemčio proga. Į nemokamą ekskursiją po slėpiningą, kupiną romantiškų istorijų Kauno art deco perlą – Žaliakalnį, (būtina registruotis) pakvies Kauno miesto muziejus.
Visą išsamią Laimės dienos programą galima rasti Laimės dienos svetainėje.
Pasaulinę Laimės dieną imta minėti 2013 metais, Jungtinių Tautų iniciatyva. „Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022” komanda oficialiais laimės dienos ambasadoriais Lietuvoje tapo prieš trejus metus.
„Kaunas 2022“ Laimės dienos ambasadorė R.Kulvinskytė: „Negalime reikalauti iš gyvenimo rožių, kai patys elgiamės kaip bulvės“
Kovo 20 dieną minima Tarptautinė laimės diena. Šiais metais ji vėl grįžta į Kauną ir visą Lietuvą – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kviečia ją minėti jau ketvirtą kartą. „Kai „Kaunas 2022“ pasiūlė prisijungti prie šventės rengimo, kai išsigryninome šių metų temą – psichinės sveikatos stiprinimas ir žinutę METAS PAKILTI ir kai galiausiai pamačiau Laimės dienos simbolį – pienės pūką, verkiau kaip mažas vaikas. Mums taip to reikia!“ – sako Laimės dienos ambasadore tapusi Rimantė Kulvinskytė.
Read more
Profesorius V.Ališauskas: tai, kas vadinama kultūra, yra tikro gyvenimo tikra dalis, o ne jo priedas ar pagražinimas
Laimė gali būti užrašyta knygos puslapiuose. Arba pasislėpusi už filmo garso takelio. Ji gali nužengti tiesiai iš paveikslo arba ištiesti ranką pakilus scenos uždangai. Nelygu, kaip matuojame laimę. Viena iš jos sudedamųjų yra ir kultūra. Kokią svarbą ji turi kasdien, o ypač – pandemijos apimtame pasaulyje?
Read more