Pranešimai spaudai – Puslapis 10

Projekte „Kultūra į kiemus“ – ypatingi svečiai iš užsienio ir daugiau nei 30 pasirodymų

Bene daugiausiai šypsenų kauniečiams padovanojęs projektas „Kultūra į kiemus“ tęsiasi. Profesionalūs menininkai ir atlikėjai jau antrus metus buriasi tam, kad kiemų bendruomenės mėgautųsi įvairiais muzikiniais, teatro, šiuolaikinio cirko pasirodymais ir bent trumpam atsidurtų renginių sūkuryje. Šiais metais „Kultūra į kiemus“ programa plečiasi ir aplankys daugiau nei 80 miesto kiemų. Prie projekto jungiasi ir vis daugiau menininkų bei atlikėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūtį pasirodymus Kaune surengs svečiai iš Latvijos, Ukrainos, Vokietijos, Japonijos, Prancūzijos.

„Kultūra į kiemus“ – „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ idėja. Žiūrovams keliauti į koncertų ar teatro sales nereikia – užtenka patogiai įsitaisyti balkonuose ir savo kiemuose.

Anot „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ koordinatorės Godos Pomerancevos, vis dažniau iniciatyva įvertinama tarptautiniame kontekste. „Kultūra į kiemus“ buvo išrinktas tarp dešimties geriausių projektų su pandemija kovojančioje Europoje Politikos inovacijų instituto apdovanojimuose, o 2021 m. iniciatyva įvertinta kaip unikaliausias muzikos projektas pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose. „Džiugu, kad į Kauno kiemus ne tik sugrįžta Lietuvos kūrėjai ir atlikėjai, bet sulaukiame ir svečių iš kitų Europos bei pasaulio šalių. Projekto tikslas – nešti kultūrą ir šviesą į vietas, kurios retai atsiduria įvykių centre. Smagu, kad projektas plečiasi, o mikrorajonų gyventojai gali pamatyti užsienio profesionalų kuriamus pasirodymus neišeidami iš namų. Tai – reta proga išvysti ar išgirsti kūrėjus, kurie ne taip dažnai lankosi Lietuvoje, plėsti kultūrinį akiratį, o galiausiai – pajausti bendrystę ir gaivinti primirštas miesto erdves. Galbūt šiuo Kaune užgimusiu projektu paseks ir kitos šalys“, – džiaugiasi G. Pomeranceva.

Nuo Vokietijos iki Japonijos: pasirodymais džiugins profesionalai iš užsienio

Rugpjūčio 10 d. Petrašiūnuose pasirodymą surengs ypatingas menininkų iš Japonijos ir Prancūzijos duetas. Sayoko Onishi – daugybe tarptautinių apdovanojimų įvertinta šokėja, choreografė, naujo šokio stiliaus pradininkė, besisukanti didžiausiose Europos scenose, į Kauną atvyksta kartu su projektu

„Kraštovaizdžio kūrėjo pasirodymas“. Unikali šokio ir muzikos sinergija kuriama kartu su kompozitoriumi, kontrabosininku Emmanuel Fleitz.

Petrašiūnų kiemuose rugpjūčio 11 d. skambės ir vis dažniau Lietuvoje pasirodančio latvių atlikėjo „Pacific K“ atliekama muzika. Dainų kūrėjas Kristaps Bedritis užburs meditaciniais roko/indie stiliaus garsais ir lengva melancholija.

Muzikos į Vilijampolės kiemus atneš smuiko ir akordeono duetas „YeS Duet“ iš Ukrainos. „YeS Duet” groja du Mukačevo valstybinio universiteto dėstytojai – Jevgenijus Musijetsas ir Serhijus Dobošaso. Dueto ruošiamose programose paprastai skamba ukrainiečių kompozitorių, žymių klasikų kūriniai, muzika iš kino filmų, hebrajiškos melodijos. Kokiais kūriniais „YeS Duet“ nustebins Kauno kiemų gyventojus, sužinoti bus galima rugpjūčio 17 d.

Rugpjūčio 19 d. Vilijampolėje svečiuosis ir spalvingas moterų duetas iš Miuncheno – UMME BLOCK. Grupės atliekama muzika (vokalas, analoginiai sintezatoriai, elektrinės gitaros ir beat machine) kuria įtemptą atmosferą, kviečia tyrinėti eksperimentinę kūrybą. Norintys grupę išgirsti dar sykį, tądien galės apsilankyti ir jų koncerte „Kaunas 2022 Vasaros scenoje“.

„Kultūra į kiemus“ programoje – šiuolaikinio šokio pasirodymai, dirbtuvės ir koncertai

Rugpjūtį ir rugsėjį „Kultūra į kiemus“ keliasi į Žaliakalnį, Petrašiūnus, Vilijampolę ir Aleksotą. Šiuose mikrorajonuose numatoma daugiau nei 30 renginių, tarp kurių – koncertai, parodos, šokio spektakliai, Žvėries aitvarų laidymo edukacijos vaikams. Mikrorajonų gyventojai ir svečiai nemokamai galės stebėti Dominyko Vaitiekūno, Jurgos Šeduikytės, Roko Kašėtos, Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“, Kauno šokio trupės „Nuepiko“ ir kitų menininkų dovanojamus pasirodymus. Daugiau informacijos ir pasirodymų programą galite rasti čia.

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.

by Egle_r

Į Kauną sugrįžta „Fluxus festivalis“: sieks tapti didžiausiu renginiu festivalio istorijoje

Rugsėjo 10 d. į Kauną sugrįžta „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ organizuojamas „Fluxus festivalis“ – tradicija tapęs miesto renginys, kasmet nustebinantis netikėtais, originaliais ir su šypsena į gyvenimą žvelgiančiais pasirodymais. Pagrindiniu festivalio akcentu šiemet ir vėl taps kopimas į Parodos kalną, kurį palydės fluxus judėjimo įkvėpti muzikos, šokio ir teatro prisistatymai, primenantys šiais metais vykusius bendruomenių renginius.

Miestui ir miestiečiams skirta šventė kviečia bent trumpam pamiršti rūpesčius ir pakeisti kasdienybę – kopti į Parodos kalną savo sugalvotais lipimo būdais, pasidabinus netikėčiausiais kostiumais, mėgaujantis fluxus įkvėptais pasirodymais ir švenčiant bendrystę. „Fluxus festivalio“ idėja gimė 2018 m. – tuomet renginyje dalyvavo 500 žmonių. Originalus sumanymas mieste atrado savo vietą – jau kitąmet dalyvių skaičius išaugo trigubai. Per kelerius festivalio gyvavimo metus buvo galima išvysti visko – nuo kojūkininkų, žonglierių ir orkestrų pasirodymų iki netikėčiausiais kostiumais – kosmonautų, milžinų, mėgstamų filmų herojų – pasidabinusių kauniečių. Kasmet vis daugiau dalyvių pritraukiantis festivalis penktuosius savo metus pasitinka išaugęs, sustiprėjęs ir paruošęs ypatingą bendruomenių kuriamą kultūrinę programą.

„Fluxus“ – XX amžiaus septintajame dešimtmetyje susikūręs tarptautinis menininkų judėjimas, kuriam būdinga ironija, paprastumas, eksperimentavimas. Fluxus pradininkas Jurgis Mačiūnas gimė būtent Kaune, tad labai simboliška ir smagu, kad festivalis tapo šio miesto tradicija. „Fluxus“ nariai nebijojo kūrybos grįsti atsitiktinumu, žaidimu, o tai puikiai atsispindi ir organizuojamo renginio atmosferoje, žmonių nusiteikime. „Fluxus festivalis“ kasmet tampa savotišku nuotykiu, į kurį gali leistis kiekvienas, – pasakoja „Kaunas 2022“ programos „Fluxus Labas!“ koordinatorė Simona Savickaitė.

Fluxus festivalio programoje – dirbtuvės, kultūriniai pasirodymai ir diskusija

Šiemet festivalis sugrįžta išlaikęs pagrindinius akcentus bei parengęs unikalią programą. Jau nuo rugsėjo 5 d. bus pradėti pasiruošimo darbai ir stebins įvairios mieste vyksiančios fluxus judėjimo įkvėptos akcijos.

Rugsėjo 8 d. kauniečiai ir miesto svečiai galės susitikti su amerikiečių režisieriumi, fluxus judėjimo nariu ir Jurgio Mačiūno bei Jono Meko bendražygiu Jeff Perkins. Menininkas kvies diskutuoti apie fluxus judėjimą praeityje bei šiandien, vyks jo režisuoto filmo „George“, dedikuoto Jurgiui Mačiūnui, peržiūra.

Rugsėjo 8– 9 d. Zapyškyje vyks tarptautinė konferencija, skirta reflektuoti įpusėjusių Europos kultūros sostinės metų gerąsias patirtis bei ateities perspektyvas. Pirmoji konferencijos diena bus skirta tvariai upių turizmo praktikai, o antroji – gyvybingų bendruomenių kūrimui ir palaikymui. Tarptautinė konferencija sulauks svečių iš Prancūzijos, Italijos, Slovėnijos bei kitų Europos šalių.

Nuo rugsėjo 9 d. įvairiose Kauno ir Kauno rajono vietose vyks kostiumų dirbtuvės, kuriose bus galima pasiruošti originalius aprangos akcentus, gamintis kaukes ar kitas detales. Dirbtuvės rugsėjo 9 d. įsikurs Rotušės aikštėje, o 10 d. – prie Kauno soboro (nuo 15 val.) ir šalia J. Mačiūno aikštės (nuo 19 val.)

Rugsėjo 10 d. festivalis pasieks kulminaciją – temstant, 21 val., spalvingas renginys pakvies į „Fluxus“ pradininko Jurgio Mačiūno skverą, iš kurio bus kopiama į Parodos kalną. Užkopę dalyviai įsitrauks į specialiai paruoštą festivalio programą – čia lauks bendruomenių ir profesionalų nuo 2018 m. kuriami pasirodymai, tarp kurių – kolektyviniai išgyvenimai, improvizacijos, šokiai, aktyvacijos, spektakliai, muzikinės kompozicijos, poetinės akcijos, ugnies skulptūros ir daugybė kitų fluxiškų siurprizų. Tądien iš viso bus galima pamatyti per 30 performansų, 7 šviesos instaliacijas ir beveik 400 pasirodančių Kauno miesto ir Kauno rajono bendruomenių narių.

„Fluxus“ – tai niekada nesibaigiantis judėjimas ir noras kilti, kopti, keistis: iš laikinosios – į šiuolaikinę sostinę. Kartu tai galimybė būti čia ir dabar, švęsti mylimą miestą ir į gyvenimą įsileisti netikėtumus“, – kviečia renginio organizatoriai.

Nuotr.autorius A.Aleksandravičius

by Egle_r

Kompozitorė Zita Bružaitė: viskas man Kaune gražu, istoriška ir prasminga

Nuo gegužės vidurio Kauno centriniame pašte veikiančią parodą „1972-ieji. Pramušti sieną“ ekspertai laiko būtinąja Europos kultūros sostinės programos stotele. „Tai – galimybė vienoje vietoje pamatyti „pilkojo amžiaus“ panoramą“, – teigia parodos muzikinės dalies kuratorė kompozitorė Zita Bružaitė. Rugpjūtis – paskutinis ekspozicijos veikimo mėnuo.

Pasak jos, vien kalbėti apie sovietų okupaciją nepakanka; išsamiai istorijai reikia pilnatvės – žmonių, dokumentų, daiktų, meno kūrinių.

Įžengus į pagrindinėje centrinio pašto salėje esančią muzikos ekspoziciją lankytoją užlieja 8-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio muzika. Z. Bružaitės teigimu, taip kelionė į tą laikmetį, kurį daugelis norėtume pamiršti, tampa emociškai paveikesnė.

„Muzika gali turėti daug slėpinių ir, jei dainos ar kito žanro žodžiai pernelyg neatvirauja savo prasmėmis, galima daug ką garsuose paslėpti, užkoduoti. Dėl slėpinių pati itin mėgstu instrumentinę muziką, nes jos klausant reikia įjungti savo vaizduotę,“ – sako kompozitorė.

Z. Bružaitė teigia, jog nors kiekvienas, apsilankęs parodoje susidėlios savo paveikslą, „1972-ieji. Pramušti sieną“ gali tapti geru startu platesniems ir gilesniems to laikotarpio atminties tyrimams. Kaune gimusi ir užaugusi kompozitorė ypač vertina Europos kultūros sostinės titulo suteiktą galimybę menininkams kartu kurti ir garsinti miesto kultūrinį gyvenimą.

– Kiek ir kaip jūs pati prisimenate laikotarpį, kuriam skirta paroda „1972-ieji. Pramušti sieną“? Kokios jūsų asmeninės asociacijos su juo?

– Tuo metu buvau ikimokyklinio amžiaus. Tik paauglystės metais, mokydamasi Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar – Kauno Juozo Gruodžio konservatorija) išgirdau apie Romą Kalantą, Kauno bigbyto dvasią, „Prahos pavasarį“, nes tuomet mano viduje budinosi maištininkės dvasia. Žinoma, „bitlomanijos“ kerai veikė, tačiau kai jų klausiausi, „The Beatles“ muzika jau nebuvo toks neprieinamas ir uždraustas vaisius – dainos skambėjo ir iš plokštelių, ir iš juostinių magnetofonų.

Beje, 8-ojo dešimtmečio pabaigoje išgirdau „Emerson, Lake & Palmer“, o per juos naujai atradau Modesto Musorgskio „Parodos paveikslėlius“ ir amerikiečio Aarono Coplando „Fanfaras paprastam žmogui“. Taip rokas man padėjo pažinti XX-ojo amžiaus šiuolaikinės muzikos aukso fondą ir šiek tiek pajutau to laikotarpio dvelksmą. Paskui roko muzikos karuselė įsisuko visu greičiu – tarsi vieną dieną prabusčiau atmerktomis akimis. Tuo metu aplink skambant disko muzikos hitams pradėjau gaudyti ir vytis roko istoriją... Klausiausi „Pink Floyd“, „Kiss“, „Styx“, „Led Zeppelin“, „The Eagles“, „The Doors“, „Deep Purple“ ir kitų.

– Kokius šio laikotarpio atspindžius matote savo gyvenime ir kūryboje?

– Dideliu atradimu man buvo „King Crimson“ grupė, kurios muzika mane pasiekė gan vėlai, 9-ojo dešimtmečio pradžioje, tačiau ji padėjo suprasti, kad riba tarp progresyvaus roko ir šiuolaikinės muzikos yra trapi, daug linijų persipina, viena kitą papildo. Tokios paralelės dar ir šiandien man leidžia savo muzikoje žaisti in-between (liet. „tarp“ – aut. past.).

– Apie sovietmečiu vyravusią meno cenzūrą, visuomenės represijas parodoje „1972. Pramušti sieną“ kalbama ir per muziką. Kuo ypatinga to laikmečio muzika?

– Vis tik muzika gali turėti daug slėpinių ir, jei dainos ar kito žanro žodžiai pernelyg neatvirauja savo prasmėmis, galima daug ką garsuose paslėpti, užkoduoti. Antai, Broniaus Kutavičiaus muzika, jo oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ – tai buvo totalus kultūrinis sprogimas! O atrodo labai „nekaltai“ sukomponuotas kūrinys – lietuvių liaudies dainų motyvai, atliekami solistės ir choro, ragai, vargonų skambesys... Tačiau žmonės pajuto ir išgirdo B. Kutavičiaus siunčiamą žinutę. Todėl dėl slėpinių itin mėgstu instrumentinę muziką, nes jos klausant reikia įjungti savo vaizduotę – be pavadinimo, kuris gali būti labai abstraktus, gali daugiau nieko nebūti.

Kita vertus – yra pavojų, kad tokią muziką aktyvūs ideologai „perpasakos“ taip, kaip jiems reikės. Perpasakos, interpretuos, prisigalvos didaktinių veiklų. Aš pamenu savo šviesios atminties profesoriaus, kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno pasakojimus, kaip, jam rašant operą „Sukilėliai“ pagal Vinco Mykolaičio Putino romaną, jis ne kartą, ir dar viduryje nakties (!), saugumui turėjo aiškintis dėl operos siužeto vingių. Opera dėl politinių priežasčių buvo uždrausta ir galiausiai buvo pastatyta po 20-ies metų – 1977-aisiais. Kaip žinia, vėliau J. Juzeliūnas labai aktyviai įsitraukė į Lietuvos politinį gyvenimą, nuo 1988 m. buvo Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Tai – tik viena istorija, net ne istorija, o praeities gyvenimo krislas. O kiek jų būta... Kiek tikrinimo, nepasitikėjimo, gaudymo, įtarumo, vienos ideologijos propagandos...

– Į ką siūlytumėte atkreipti dėmesį parodos lankytojams?

– Kiekvienas surikiuos savo verčių stulpelius, kuriuose bus įvairių meno sričių eksponatų. Aš taip pat pabandžiau susidėlioti savąjį, kuris, manau, yra ir bus vertingas laikmečio kūrybos liudijimas. Tai – Modrio Tenisono pantomima, Raimondo Vabalo vaidybinis filmas „Birželis, vasaros pradžia“, Orūno Urbono sukonstruoti sintezatoriai, Alvydo Šaltenio tapybos darbai, režisieriaus Jono Jurašo spektaklis „Mamutų medžioklė“.

Na, o to laikmečio muzika mus pasiekia visur ir pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis – tai yra jos tvarumo ir vertės įrodymas.

– Esate „1972. Pramušti sieną“ parodos muzikinės dalies kuratorė. Apskritai, muziką „rodyti“ yra gana netradicinis formatas – juk jos klausome.

– Visą laiką kartojau tai, kas man atrodo svarbu – įžengus į ekspozicinę muzikos salę turi užlieti to meto muzika. Taip kelionė į 8-ojo dešimtmečio pradžią bus tikslingesnė ir emociškai paveikesnė. Rengiant parodą, visuose žingsniuose daug bendravome su jos kuratore prof. dr. Rasa Žukiene. Rodėsi, kad veriame buvusio laikmečio karoliukus iš muzikos, afišų, nuotraukų, instrumentų, repertuaro sąrašų, sąsiuvinių, natų, plokštelių, radijo imtuvų... O kur dar istorijos, kurias teko išgirsti bendraujant su žmonėmis.

Žinoma, graužia kartėlis, kad vis tik – tai labai mažas to laikmečio atspindys, kad pilnam paveikslui dar visko galėtų būti daugiau ir giliau. Kita vertus, guodžia mintis, kad ši paroda gali tapti geru startu kitoms.

– Parodoje demonstruojama labai įvairi kolekcija – nuo realių iki savadarbių instrumentų, koncertų plakatų, aprangos. Kuo jie įdomūs? Kuris iš jų vertingiausias?

– Inžinieriaus Orūno Urbono sukurtas sintezatorius, A1, „String Machine“ ir efektams skirtas „Phaser“ – elektroniniai muzikos instrumentai ir prietaisai. Jų išskirtinumas – talentingo žmogaus alkis, kurio rezultatais naudojosi ir džiaugėsi kompozitorius Giedrius Kuprevičius, ansamblio „Kertukai“ nariai ir visi kiti.

– Galbūt teko girdėti atsiliepimų iš parodos lankytojų? Kokie jie?

– Įstrigo kelių žmonių mintys, kurie panašiai kalbėjo, vertindami parodą, kaip galimybę vienoje vietoje pamatyti „pilkojo amžiaus“ panoramą. Buvo ir raginimų: kol dar yra žmonių, galinčių pasidalinti daiktais, meno kūriniais, istorijomis – skubėti tai padaryti. Svarbu nuspręsti, kaip ir kur, tai yra – kokia atminties institucija galėtų tuos darbus nuosekliai daryti, nes yra grėsmių, kad apeidami sovietiniais metais patirtus asmeninius skaudulius liksime be reikšmingų to laikmečio artefaktų.

– Įdomu, jog vartojate žodį „apeiti“. Jis iš dalies susišaukia su didelės mūsų visuomenės dalies nuostata neprisiminti sovietmečio, ignoruoti to laikmečio palikimą, tarsi tikintis, kad šis mūsų istorijos tarpsnis išnyks kaip nebuvęs. Iš tiesų, tema – sudėtinga. Koks jūsų būdas apie tai kalbėti?

– Reikia ir būtina kalbėti. Kaip? Argumentuotą ir kritinio vertinimo disputą įsivaizduoju paremtą tyrimais. Sovietinė okupacija ženklino, jei ir ne mūsų ar mūsų vaikų, tai tikrai – mūsų tėvų ar senelių gyvenimus. Būtų daugiau nei lengvabūdiška kalbėti trafaretinėmis frazėmis, kurių nemažai girdisi aplinkui – pamirškime, ši epocha mums nesvarbi, skausminga, veidmainiška ir panašiai. Tačiau nė vienas laikmetis negali būti išimtas, ištrintas iš istorijos žemėlapio, kitaip mes matysime ne visą panoramą. Dar daugiau – vien kalbėjimo nepakanka, nes išsamiai istorijai reikia pilnatvės – žmonių, dokumentų, daiktų, meno kūrinių ir kitų artefaktų. Ir jie turėtų būti prieinami, pasiekiami.

– Jūsų pavardę randu ir prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ uždarymo renginio kūrėjų. Kuo jums svarbus bendradarbiavimas Europos kultūros sostinės projekte?

– Gimiau Kaune, čia – mano namai. Kur buvus, kur nebuvus, visada noriu grįžti namo, prie Neries, į Vilijampolę, kurioje gimusi pradėjau vaikščioti ir kurioje gyvenu dabar. Daug kas žino ir ne kartą girdėjo mane sakant, kad geriausiai jaučiuosi čia ir viskas man šiame mieste gražu, istoriška, prasminga. Jaučiau pasididžiavimą ir pakylėjimą, kai perskaičiau žinutę, kad Kaunas bus Europos kultūros sostine. Bendradarbiavimas Europos kultūros sostinės projekte man pirmiausia reiškia miesto ir jame kuriančių žmonių darną bei kūrybinę sinergiją.

– Kaip manote, kaip šis projektas pakeis Kauno kultūrinį gyvenimą? Galbūt jo poveikį jau pajutote asmeniškai?

– Manau, kad šis projektas visus mus įsuko į verpetą. Į tokį didelį, kuris prasideda Kaune, bet juo nesibaigia. Europos kultūros sostinė – ne tik įspūdingas kiekis iniciatyvų, parodų, koncertų, spektaklių ir panašių renginių, tai – garsas, kuris sklinda į visas puses ir padeda atrasti miestą ir žmones, šalį ir kultūrą.

Paroda Kauno centriniame pašte veiks iki rugpjūčio 31 d. Parodos kuratorė: Rasa Žukienė. Organizatorius: „Kaunas 2022“.

Nuotr.autorius M.Plepys

by Egle_r

Maisto ir kultūros festivalis „Skanaus: Europos virtuvės 2022” stebins europietiško maisto įvairove

Po septynerių metų pertraukos vienintelis Lietuvoje maisto ir kultūros festivalis, pritraukęs per tris šimtus dalyvių bei tūkstančius lankytojų, sugrįžta. Šis unikalus renginys – „Kaunas 2022“ Europos kultūros sostinės programos dalis. Festivalis šių metų rugsėjo 8–11 dienomis bus surengtas Kauno rajone, Garliavos „Šimtmečio” parke ir Vytauto g.

Maisto ir kultūros festivalis „Skanaus: Europos virtuvės 2022” supažindins su Europos maisto įvairove, istorija ir naujausiomis tendencijomis. Renginys įtrauks daugiau nei 150 dalyvių ir visas galimas maisto gaminimo kategorijas – nuo tradicinio lietuviško maisto, amatų zonų iki aukščiausios „Master“ klasės pamokų su savo srities profesionalais šefais, gaminančiais netradicinius patiekalus.

Festivaliu siekiama ne tik pristatyti ir išbandyti skirtingas Europos virtuves, bet ir atrasti kultūrų įvairovę, kuri sujungtų vietos žmones ir partnerius bendram tikslui. Renginiu siekiama lankytojams įdiegti, kad maistas – tai ne tik kaip poreikio patenkinimas, bet ir malonumas, suderinamumas ir sveikatingumas.

Renginio vieta pasirinkta neatsitiktinai. Garliavos gatvės garsėja senosios ir naujosios architektūros deriniu, unikaliais ir puikiai išlikusiais įvairių stilių istoriniais pastatais, autentiška atmosfera alsuojančiomis pėsčiųjų gatvelėmis, žaliuojančiais medžiais ir spalvingais gėlynais su poilsio zonomis. Šimtmečio parką puošia neseniai pasodinti ąžuolai, tvenkinys ir gražiai sutvarkyta aplinka, tinkanti šeimoms su vaikais.

Gerą nuotaiką ir nepamirštamas patirtis festivalyje garantuos renginio vedėjai – televizijos laidų ir renginių vedėja Indrė Kavaliauskaitė ir iliuzionistas, dviejų Guinnesso rekordų savininkas, JAV magijos šou „Fool us” nugalėtojas Rokas Bernatonis.

Indrę Kavaliauskaitę žavi Italijos maisto virtuvė. Kiekvieną savaitę ji neapsieina be trupučio Italijos savo maisto racione. Rokas Bernatonis, priešingai nei Indrė, dažniau renkasi valgyti patiekalus iš jūros gėrybių – krevečių, austrių, moliuskų ar krabų. Renginio metu vedėjai pasidalins ypatingų patiekalų receptais, be kurių neįsivaizduoja savo gyvenimo.

Kartu su renginio vedėjais festivalio lankytojai surinks gardžiausius ingridientus iš viso pasaulio ir sumaišys juos į nepamirštamą kultūrinę patirtį.

Rugsėjo 9-11 dienomis festivalio lankytojais galės vaikščioti po mugę, dalyvauti „Masterclass” šefų pamokose, susipažinti su skirtingų šalių maisto produktais ir klausytis chorų, ansamblių ir kitų muzikinių pasirodymų. Visomis dienomis renginio lankytojų lauks kulinarijos naujovės, paskaitos, žymių žmonių pokalbiai apie maistą ir kultūrą, adrenaliną keliantis grilinimo čempionatas, pramogos ir daugybė kitų veiklų.

Festivalio lankytojus taip pat linksmins muzikiniai pasirodymai – šeštadienį pasirodys Lietuvos indie pop muzikos grupė „Sisters On Wire“ ir kiti žymūs atlikėjai. Renginį vainikuos įspūdingas lazerių šou, kuris suteiks festivaliui žavesio bei paliks neišdildomą įspūdį ir sustiprins šventinę atmosferą.

Visomis renginio dienomis mažųjų festivalio svečių lauks specialiai jiems įrengta zona skirta pažinti Europos maistą ir kultūrą. Edukacinės pamokos, kūrybinės užduotys ir animatorių komanda užtikrins mažųjų smagurių įsitraukimą ir pozityvias emocijas.

Festivalio organizatoriai kartu su Carito partneriais rūpinsis nepriteklių patiriančiais žmonėmis. Lankytojai galės atnešti rudens gėrybių ir sudalyvauti masinėje uogienių gamyboje. Džemai bus dalijami, o visos gautos lėšos bus skirtos Lietuvos Caritui.

Festivalis sudarys galimybę įsitraukti menininkams, kūrybininkams, aktyvistams, šefams, verslininkams ir kitiems. Tikimasi ne tik vietinio verslo susidomėjimo, bet ir užsienio bendruomenių, gyvenančių Lietuvoje.

Šio festivalio ištakos siekia 2014 m., kada buvo surengtas kepsnių kepimo čempionatas „Grilinam urmu” Kaune. Šiuo renginiu buvo siekiama sukurti atvirą erdvę visiems – pradedant dalyviams suteikta galimybe gaminti, o rėmėjams – pristatyti savo produkciją.

Pirmasis festivalis „Skanaus“ buvo surengtas 2015 m. Kaune, Rotušės aikštėje. Šio renginio unikali idėja siekė supažindinti ir edukuoti mūsų šalies gyventojus maisto kultūros tema. Ryškus dalyvių, rėmėjų ir žiniasklaidos susidomėjimas festivaliu inspiravo festivalio sugrįžimą. Nors dabartiniai įvykiai Europoje neleidžia atsipalaiduoti, tačiau tikimasi aktyvaus lankytojų ir rėmėjų susidomėjimo pažinti maistą ir jo kultūrą.

Daugiau informacijos rasite festivalio tinklapyje www.skanaus2022.eu arba socialiniuose tinkluose „Facebook” ir „Instagram”. Taip pat, norintys dalyvauti renginio programoje yra kviečiami susisiekti su organizatoriais el. paštu: [email protected]

Kaunas ir Kauno rajonas 2022-aisiais tapo Europos kultūros sostine. Projektas įgyvendina 8 krypčių programą, kurios svarbi dalis – kultūros partnerysčių projektai, vystomi su 64 kultūros organizacijomis. „Kaunas 2022“ – tai judėjimas iš laikinosios sostinės šiuolaikinės link, vykdant projektus, skatinančius pokytį Kauno kultūros sektoriuje.

by Egle_r

TOP „Smaragdo kelio“ objektai Kauno rajone, kuriuos būtina aplankyti

Kauno rajone veikia viešo meno objektų maršrutas „Smaragdo kelias“, kuriame – pastarųjų metų Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai. Lyg brangakmeniai netikėtose erdvėse sužibę objektai Kauno rajoną pavertė išskirtine galerija po atviru dangumi.

„Smaragdo kelyje“ – tiek pirmą kartą pristatomi, tiek jau ne vienerius metus džiuginantys Kauno rajono meniniai objektai – skulptūros, instaliacijos, šiuolaikinio meno kūriniai ir net senoji technika, paversta į meno galeriją ar gastronomijos centrą. Gamtoje, miestelių skveruose ir įvairiose netikėtose erdvėse pastaraisiais metais realizuotos Lietuvos ir užsienio menininkų idėjos nuo šiol lengvai randamos specialiai sudarytame „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ maršrute.

Iš viso „Smaragdo kelyje“ galima rasti apie 50 po visą Kauno rajoną išsibarsčiusių objektų. Visi jie kurti netradicinėse erdvėse ir itin skirtingi: nuo skulptūrų iki gatvės meno kūrinių, stimpankinių suolelių, laisvalaikio erdvių ar net interaktyvaus žaidimo. Kai kurie objektai nustebins ir savo dydžiu, kai kurie – netikėtu požiūriu.

Vasara – puikus metas aplankyti turiningą maršrutą. Objektai stebina savo vieta, turiniu ar technologija: nuo medinio etno instrumento, skirto pagerbti partizanus, iki dirbtinio intelekto valdomo ekrano. Be to, keliaudami šiuo maršrutu pakeliui rasite ir daugiau gatvės meno, mažosios architektūros ir kitų kūrinių.

Kotryna Čalkaitė ir Vėjas Aliukas „Susibėgimas“ (Daugėliškių kaimas, Vilkijos seniūnija). Šviesos instaliacija sukurta iš daugybės švytinčių segmentų, kurie – tarsi rodyklės, tarsi daug kelio ženklų – kviečia vykti toliau. Žmonės atvažiuoja iš skirtingų krypčių, susitinka ir toliau juda skirtingais keliais. Visai kaip gyvenime.

Daugėliškių vandens bokštas yra atviroje erdvėje, matomoje iš įvairių pusių, tad menininkai, kurdami instaliaciją, taip pat norėjo, kad ji būtų matoma iš įvairių pusių. Todėl buvo pasirinktas atsikartojantis motyvas – šviečiančios kūgių formos, apsupančios bokštą visu perimetru ( 8,50 m) bei tampančiomis vientisu kūnu su pačiu bokštu. Tai tarsi augalo spygliai, bokštui suteikiantys gyvumo, gamtiškumo, šiek tiek atšiaurumo ir išskirtinumo, jau iš tolo signalizuojantys apie save.

Tadas Černiauskas-Tadao „Atpasakojimas“ (Neveronys). Pakabintame didžiuliame ekrane dirbtinio intelekto pagalba žiūrovai gali išvysti iš viso pasaulio publikuojamas žmonių nuotraukas, kuriose – saulėlydžių akimirkos. Dirbtinis intelektas jas „skolinasi“, modifikuoja ir pateikia taip, kaip, jo „supratimu“, yra gražiau. Tai tarsi drive-in kinas arba vakarojimas lietuviškame pajūryje.

Donatas Jankauskas-Duonis „Veneros gimtadienis“ (Piliuona, Taurakiemio seniūnija). Idėja: Sandro Botičelio paveikslo replika. Kriauklė geldenė-bedantė, per parą išvalanti apie 40 litrų mūsų  platumų  vandenų. Bet Kauno marių dugne ji „išvalė“ beveik 40 kaimų pavadinimų...  Originaliame Sandro Botičelio paveiksle vaizduojama kriauklėje į krantą atplaukianti Venera ir tai primena iš Kauno marių dugno iškeltus kaimus. 

Vytautas Viržbickas „Prarastų namų raktai“ (Čekiškė). Aukščiausioje vietoje pakabinti pamestų namų raktai – priminimas apie praeityje Čekiškėse gyvenusius žmones. Dalis iš jų dėl okupacijos ir karo prarado savo namus. 

Donatas Bielkauskas-Donis „Tabalai“ (Pabartupio kaimas, Alšėnų seniūnija). Šis meno kūrinys – duoklė miško broliams, medžiu perduodant žinią, komunikuojant su jais per ritmą. Gamtoje esanti garso instaliacija „Tabalai“ – dedikacija partizanui Juozui Lukšai-Daumantui. 

Gediminas Banaitis-Skrandis, Sigita Kundrotaitė-Savickė, Ūla Marija „Nemuno7“ (Zapyškis). „Nemuno7“ yra originalus žemkasės, naudotos upės vagai Nemune gilinti, pavadinimas. Dėl pasenusios ir upės ekosistemai žalingos technologijos ji nebegali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Užuot objektą sunaikinus, pasirinktas tvaresnis sprendimas – suteikti jam naują vaidmenį ir transformuoti į kultūrinę erdvę, kviečiančią apmąstyti vandens temą iš meno, istorijos ar mokslo perspektyvos.

„Nemuno 7 – ne tik Lietuvoje, tačiau ir Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas. Nors laivas yra atnaujintas, tačiau jame justi ir 8-asis dešimtmetis – paliktos metalinės dalys, išlikusi medžiagiškoji dalis.

Netikėtoje kultūrinėje erdvėje dera technikos istorija, paveldas ir šiuolaikinė architektūra. Laive pristatomos parodos, vyksta menininkų rezidencijos, edukaciniai ir kiti renginiai. Čia veikia nuolatinė ekspozicija bei keičiamos parodos, o kiekvieną, įžengusį į žemsiurbę, pasitinka augalai pionieriai.

Nuolatinė laivo denio ekspozicija „Tarpti“ – tai denyje išdėstyti 9 meno objektai. Atspirties taškai, kviečiantys pažvelgti į laivo, Nemuno ir vandens mikro ir makro aplinkas. Nuolatinės ekspozicijos menininkai – Dovilė Gecaitė, Kipras Dubauskas, Tauras Kensminas, Ieva Kieliauskaitė Mališauskė, Žygimantas Kudirka ir Adas Gecevičius, Adomas Palekas, Sigita Simona Paplauskaitė, Irina Peleckienė, Julija Pociūtė.

„Takūs kūnai“ – „Nemuno7“ parodų ciklas, o parodos keičiamos kartą per mėnesį. „Takūs kūnai“ paliečia ne tik vandens ir žmogaus santykį su juo, tačiau ir ekologijos temas.

Džiugas Karalius „Uoste šuolis“ (Kulautuva). Skulptūra-kelrodis – ne tik plaukiantiems Nemunu. Mažųjų laivų uoste sukonstruotas objektas puikiai matomas ir ateinant iš miestelio. Šiaudinius sodus primenanti struktūra nėra tik dekoracija, bet ir poilsio vieta – čia galima prisėsti, užsilipti, iškylauti ar tiesiog atsipūsti. Tai – ir susitikimo vieta esantiems ant kranto ir plaukiantiems upe.

Mantas Maziliauskas „Pasimatymas“ ir Linas Kutavičius „Kauno Žvėries tvirtovė“ (I fortas, Ringaudai, lankyti patariama tamsos paros metu). Manto instaliacija skirta susitikimui, pasimatymui ir MATYMUI. Forte „įtaisyta“ akis stebi gyvai kuriamą istoriją, šios dienos aplinką ir ateitį. Lino šviesos instaliacija – kvietimas prijaukinti fortą, jį pažinti ir atrasti. Mitinio Kauno Žvėries guolio instaliacija provokuoja kurti pasakas, ieškoti naujų simbolių, palikti naujas reikšmes ir nuorodas ateities kartoms. Žvėries apgyvendinimas – atminties ir vaizduotės kooperacija, skiriama kūrybiškai vietos interpretacijai.

Serge Ecker ir Algimantas Šlapikas „Skraidantys cepelinai“ (Karmėlava). Meno objektas, sujungiantis vietos bendruomenei svarbius, kitiems Lietuvos gyventojams žinomiausius Karmėlavos seniūnijos elementus – beveik dešimt metų vykstantį Ramučių „Gatvės roko“ festivalį (jungtis – per legendinę roko grupę „Led Zeppelin“), Karmėlavos oro uostą (nuoroda į dirižablį) ir gausybę cepelinų restoranų. Tarp Karmėlavos I ir Karmėlavos II esantis meno kūrinys tampa ne riboženkliu, o šių dviejų vietovių jungtimi.

Kotryna Čalkaitė ir Vėjas Aliukas „Sodas“ (Užliedžiai). Šviesos instaliacija, pražydusi jaukiame mažame, bet tamsiame vietos bendruomenės parkelyje. 

Parduotuvė „Lokali“ (Akademijos miestelis, Ringaudų seniūnija). Tai vieta, kurioje galima įsigyti Akademijos gyventojų kuriamų produktų. Akademijos bendruomenė pirmieji Lietuvoje sukūrė darnaus apsipirkinėjimo platforma, apjungianti vietos gamintojus, augintojus, kūrėjus ir bendruomenės narius. Pirkėjai čia ras su meile ir rūpesčiu pagamintas, kokybiškas vietos kūrėjų prekes, paslaugas visai šeimai, namams, dovanoms, laisvalaikiui.

Unikalus „Smaragdo kelio“ maršrutas – ilgalaikis projektas, Kauno rajono gyventojus ir svečius džiuginsiantis ne vienerius metus. Prie jo įgyvendinimo prisidėjo Kauno rajono savivaldybė, vietos bendruomenės, kultūros centrai, bendrovė „Giraitės vandenys“.

Maršruto žemėlapį galima rasti čia.

Nuotr. autoriai: M. Plepys ir G. Jovaiša

by Egle_r

Paskutinis vasaros mėnuo: pasaulį talpinantis Kaunas ir kelios dešimtys šiuolaikinio meno įvykių

Paskutinį vasaros mėnesį „Kaunas 2022“ pasitinka renginių gausa ir tarptautiniais vardais. Rugpjūčio mėnesio programoje – didžiausia koncentracija šiuolaikinių scenos menų iš viso pasaulio. Kauną lankys kelios dešimtys tarptautinių „ConTempo“ pasirodymų, istorijas pasakos ilgiausias Istorijų festivalis ir džiugins bendruomenių šventės.

Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“

2022-ųjų „ConTempo“ programoje laukia įspūdingiausi projektai festivalio istorijoje. Vietoje scenos – upė arba 12-os metrų aukščio išskirtinė metalinė cilindro formos arena. Programą pildo kraštovaizdžio opera, ore pakibę atlikėjai ir ankstesnių metų favoritai. Laukia daugiau kaip 140 pasirodymų. Repertuare: garsaus prancūzų šiuolaikinio cirko menininko Boriso Gibé filosofiškas spektaklis „L’absolu“, Nyderlandų garso menininkų Jeroeno Strijboso ir Robo van Rijswijko kraštovaizdžio opera „Signal“, sukurta specialiai Kauno rajono apylinkėms, ir dar virš 20 kitų reginių. Vienas jų – šiuolaikinio šokio projekto „Tribune // Dance yourself!“ metu gimusi dviejų kultūros sostinių, Kauno ir Esch-sur-Alzette, premjera. 

Kada? 2022 08 01-21 d.
Programą rasite čia.

Performatyvi instaliacija: PITCH BLACK Asamblėja

„Asamblėja“ – daugialybė instaliacija, kurioje kiekvienas atėjusysis tampa kūrėju ir Balso atminties visatos dalimi. Instaliacija sukurta bendradarbiaujant Kaunas 2022 ir Esch 2022, ji jungia ne tik kūrybines grupes, bendruomenes ir organizacijas, bet ir dviejų miestų bendruomenes. 

Kada? 2022 08 07-13 d.
Kur? Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54 
Daugiau informacijos rasite čia.

Šokio spektaklis „Mikado“

Spektaklis, filosofiškai nagrinėjantis žmogaus kūno ir virtualumo ryšį. Žiūrovai išvys, kaip dera skirtingos judesio kalbos: natūralus kūno fiziškumas, archajinės Aikido ir kitų kovos menų tradicijos bei šiuolaikinis šokis. Pojūčius sustiprins scenoje kuriami ritmai, muzika ir nuorodos į Italijos kultūrą. „Mikado“ choreografiją kuria žinomi italų choreografai Vittoria de Ferrari Sapetto ir Andrea Valfre), atlieka Šeiko šokio teatras, Kauno šokio trupė „Nuepiko“, šokėjai iš kitų Europos šalių bei Kauno miesto ir rajono bendruomenės. Šviesų dizainą kuria garsus šviesų dailininkas Giacomo Gorini, o muziką – pripažintas italų kompozitorius Giorgio Ferrero.

Kada? 2022 08 16-17 d.
Daugiau informacijos rasite čia.

OSTRALE bienalės jūrinių konteinerių su meno instaliacijomis parodos atidarymas

Tarptautinės OSTRALE bienalės menininkų rezidencijos programoje Dresdene 2021-ųjų vasarą kūrę menininkai savo kūrybos rezultatus pristatys 3 jūriniuose konteineriuose, kurie bus įkurdinti Zapyškyje, ant Nemuno kranto. Čia pristatomi Gabrielės Gervickaitės (LT), Anna Fabricius (HU) ir kūrybinio kolektyvo KOLXOZ (TI-CZ) kūriniai. Vėliau, spalio mėnesį Kauno centrinio pašto rūmuose bus galima išvysti pilną OSTRALE bienalės ekspoziciją.

Kada: 08 30 d. - 11 13 d. 
Kuratoriai: Patricija Gilytė (LT), Ivana Meštrov (HR), Krisztián Kukla (HU), Natasa Bodrozic (HR)

Pasaulio muzikos žvaigždės Ukrainai

Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme – išskirtinis muzikinis projektas „Pasaulio muzikos žvaigždės Pažaislyje“, skirtas Ukrainai.  Pasaulinio garso dirigentė ukrainietė Oksana Lyniv kartu su savo tautiečiais – baritonu Andrei Bondarenko, smuikininku Andrii Murza, Kauno miesto simfoniniu orkestru bei Kauno valstybiniu choru atliks programą, skirtą savo Tėvynei. Visos lėšos, surinktos už parduotus bilietus į šį koncertą, bus skirtos nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams paremti.

Kada? 2022 08 12 d. 
Daugiau informacijos rasite čia.

Interaktyvus spektaklis jaunimui „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“

Šioje teatrinėje kelionėje istorija taps epiniu pasakojimu apie tikėjimą ir galimybes, o žiūrovai – aktyviais istorijos pasakotojais. Tai – keturių Europos teatrų kurtas spektaklis, pasakojantis fantastinę istoriją apie naujo pasaulio ir naujos žmonių genties kūrimą po visuotinės planetos katastrofos.

Kada? premjera 2022 08 19, 20, 26 d.
Daugiau informacijos rasite čia.

Kultūra mikrorajonuose ir jų kiemuose

„Kultūra į kiemus“ – viena populiariausių Fluxus Labas! iniciatyvų, pavertusi kiemus koncertų ir spektaklių scenomis. Rugpjūčio mėnesį pasirodymai džiugins Žaliakalnio, Petrašiūnų ir Vilijampolės kiemus. Tačiau kultūros vyksmas neapsistos tik kiemuose, šių mikrorajonų bendruomenės ruošia festivalius, pilnus ekskursijų, muzikos ir kitų kultūrinių netikėtumų. Žaliakalnyje rugpjūčio 6 dieną vyks šokio spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“ bei aibė pažintinių pasivaikščiojimų po rajoną. Rugpjūčio 13-14 dienomis Petrašiūnuose vyks spalvinga „Marių šventė“, pabrėžianti Kauno marių svarbą miesto veide. Tuo tarpu Vilijampolė rugpjūčio 20 d. pakvies į sporto ir meno šventę „Kultūrtonas“, kuriame bus atidaryta instaliacija „Under the Carpet“ (liet. „Po kilimu“). 

Daugiau informacijos rasite čia.

Šiuolaikinės seniūnijos

Festivaliais alsuoja ir Kauno rajonas. Čia – įvairiose rajono seniūnijose savo identiteto atradimais dalijasi ir renginius kuria Kauno rajono gyventojai. Samylų (08 25-26) tradicinis renginys „Pėdos marių dugne“ primins Kauno marių užlietų kaimų tradicijas, gyvenimo papročius teatralizuotame pasirodyme. Ringaudų (08 20) seniūnija kviečia pažinti seniūniją per bendruomenės ir menininkės Paulinos Ružauskaitės sukurtą „Ringaudų almanachą“, kuris atskleis kaip visi žmonės skirtingai mato savo seniūniją. 

Daugiau informacijos rasite čia.

Istorijų festivalis

Istorijų festivalis kviečia grįžti namo į daugiatautį, daugiakultūrį ir istorijomis apipintą Kauną. Kelis mėnesius trunkantis festivalis žadina žydiškąją miesto atmintį ir kelia klausimus apie šiuolaikinio Kauno istoriją. Rudenį renginį vainikuos Kaunas 2022 litvakų kultūros forumas ir pasakojimų programa „Kur man tave rasti?“. Visa festivalio programa čia.

Istorijų festivalis. Marillios Destot paroda „Kelionė“ 

Prancūzų menininkės Marilia Destot paroda „Kelionė“ pakvies lankytojus į intymų asmeninių išgyvenimų pasaulį. Parodoje pristatomi įvairia technika atlikti pastarųjų metų projektai, kuriuose menininkė tyrinėja savo šeimos istorines šaknis Lietuvoje ir atkuria vaizduotės atmintį.

Kada? Iki 2022 08 28
Daugiau informacijos rasite čia.

Istorijų festivalis. Klezmeriai grįžta į Kauno rajoną 

Jungtinio Lietuvos klezmerių orkestro turas po Kauno rajono miestelius ketina priminti čia gyvenusius žmones ir jų kultūrą. Kauno rajono miesteliuose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gausios žydų bendruomenės. Autobusu keliaujantis orkestras aplankys Čekiškę, Vandžiogalą, Vilkiją, Babtus, Kačerginę, Kulautuvą ir Zapyškį. Keliaujančių muzikantų pasirodymą papildys ekskursijos.

Kada? 08 12-14
Daugiau informacijos rasite čia.

Istorijų festivalis. Paroda „Iš tamsos“  

Pirmą kartą paroda pristatyta Didžiojoje Britanijoje. Dabar ji perkurta specialiai Kaunui, nes čia ir įvyko parodoje pasakojama istorija. Menininkė Jenny Kagan (GB) atgaivina tėvų pasakojimus apie jų išgyvenimus Kaune Holokausto metu. Parodos aplinka – vaizdai, muzika, projekcijos ir kiti elementai – įtraukia žiūrovus į asmenišką ir kartu universalų pasakojimą, kviečiantį tyrinėti savo jausmus ir išgyvenimus atminties, šviesos ir tamsos akivaizdoje.

Kada? 2022 08 04 d. - 10 30 d.
Kur? Gimnazijos g. 2/4
Daugiau informacijos rasite čia.

Kaunas 2022 Vasaros scena 

Visą šiltąjį sezoną Kauno senamiesčio širdis – Rotušės aikštė – plaka kultūros ritmu. Rugpjūčio mėnesį scenoje nemokamai bus galima išgirsti užsienio atlikėjus Lavoisier (Portugalija), Anna Kaneelina (Estija), Jonas f.k (Estija), Umme Block (Vokietija). Klausytojus stebins ir lietuvių atlikėjai. Savo muzikine energija dalinsis grupė „Graži ir ta galinga“, o Monikazė ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras atliks išskirtinę elektroakustinę simfoniją „Laws of Distraction“. Vasaros scenoje – ne vien koncertai. Oskaro Koršunovo teatras pristatys spektaklį „Vestuvės“, o rugpjūčio 25 d. minėsime Ukrainos nepriklausomybės dieną su YeS Duet ir VDU kameriniu orkestru.

Kur? Kauno rotušės aikštė
Daugiau informacijos rasite čia.

Vasara baigsis, o kultūra – išlieka

Iki rugsėjo 19 d. Kauno fotografijos galerijoje bus eksponuojama Mari Katayama personalinė paroda, nagrinėjanti grožio, moteriškumo ir pažeidžiamumo klausimus, kartu kvestionuodama negalios sampratą ir moters kūno reprezentaciją. Paskutinis mėnuo pamatyti tarptautinio dėmesio sulaukusią parodą „1972: pramušti sieną“. Kitos vykstančios parodos, dėl kurių verta atvykti: Williamo Kentridge‘o „Tai, ko nepamename“, „Kaunas – Vilnius: nuversti kalnus“, Lietuvos aviacijos muziejaus paroda „ANBO fenomenas“.

by Egle_r

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir Pažaislio muzikos festivalio koncertas, skirtas paremti talentingiausius Ukrainos jaunuosius muzikantus

Pažaislio muzikos festivalis ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rugpjūčio 12 d. pakvies į išskirtinį muzikinį projektą „Pasaulio muzikos žvaigždės Ukrainai“, skirtą paremti Ukrainos jaunimo simfoninį orkestrą (YsOU). Orkestro, kuris vienija talentingiausius Ukrainos jaunuosius muzikantus, įkūrėja ir meno vadovė – pasaulinio garso dirigentė ukrainietė Oksana Lyniv. Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme O. Lyniv kartu su savo tautiečiais – baritonu Andrei Bondarenko, smuikininku Andrii Murza, jauna Lietuvos dainininke Austėja Zinkevčiūte, Kauno miesto simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru atliks programą, skirtą savo Tėvynei. Visos už koncerto bilietus surinktos lėšos bus skirtos minėtam orkestrui.

O.Lyniv Ukrainos jaunimo simfoninį orkestrą (YsOU) įkūrė 2017 m. Orkestro nariai dėl jų šalyje Rusijos pradėto karo buvo priversti palikti Ukrainą. O. Lyniv iniciatyva ir pastangomis su Europos partnerių pagalba Slovėnijos sostinėje buvo įkurta stovykla „Muzika ateičiai: Ukraina“, kurioje jaunieji menininkai turi visas galimybes tęsti savo muzikinį kelią, taip apsaugodami ukrainiečių kultūrą nuo šiuo metu vykstančio agresyvaus naikinimo.

Menininkė savo „Facebook“ paskyroje neseniai prisiminė „YsOU“ įkūrimą ir jo pasiekimus šiandiena: „Dabar net sunku įsivaizduoti, kad buvo laikas ir Ukrainos jaunimo simfoninio orkestro nebuvo. O pristatant šią idėją kolegoms, teko išgirsti ir tokių atsiliepimų, kad Ukrainoje niekam jo neprireiks ir šis projektas neįdomus. Mes ne tik gyvuojame jau 6 metus, bet ir tapome tikru, stipriu prekės ženklu, viena ryškiausių Ukrainos jaunųjų muzikantų kolektyvų tarptautinėje arenoje. O šio sezono kvietimas koncertuoti Bavarijos valstybinėje operoje Miunchene – geriausias to patvirtinimas.“

Ukrainos jaunimo simfoninio orkestro sėkmė paskatino plėtoti veiklą. O. Lyniv pasidalino informacija, jog neseniai „YsOU“ paskelbė konkursą talentingam jaunimui dalyvauti orkestro projektuose.

„Didžiuojamės ir be galo džiaugiamės galėdami pakviesti tokio lygio menininkus kaip O. Lyniv ir jos kolegas koncertuoti Pažaislio muzikos festivalyje. Kartu su lietuviais ukrainiečiai publikai pristatys įspūdingą programą, kurioje skambės gražiausia muzika nuo ukrainietiškų baladžių, patriotinės muzikos kūrinių iki didžiųjų meistrų – Mozarto, Verdi, Rosinni kūrybos. Šis koncertas neeilinis – jo publikai teks garbinga pareiga prisidėti prie jaunų, talentingų ukrainiečių muzikantų sėkmingos veiklos, kuri negali nutrūkti dėl jų šalyje vykstančio brutalaus Rusijos sukelto karo. O. Lyniv įkurta kūrybinė stovykla „Muzika ateičiai: Ukraina“ privalo gyvuoti, o mes turime prie to prisidėti taip, kaip galime“, – programą ir ypatingą koncerto misiją pristatė Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė.

O. Lyniv savo šalyje, be nuopelnų ugdant jaunus talentus, dar yra festivalio „LvivMozArt“ įkūrėja ir meno vadovė. Tarptautinį pripažinimą pelniusi menininkė taip pat yra pirmoji italų operos teatro „Comunale di Bologna“ orkestro vyriausioji dirigentė moteris, o nuo 2022 m. ir šio teatro muzikos vadovė, bei pirmoji moteris dirigentė „Bayreuth Festival“ istorijoje. 2020 m. Tarptautiniuose operos apdovanojimuose („International Opera Awards“) ji pelnė „operos Oskarą“ geriausios dirigentės kategorijoje.

_________________________

Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme įvyksiantis muzikinis projektas „Pasaulio muzikos žvaigždės Ukrainai“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 “ programos dalis.

Daugiau informacijos

Lina Krėpštaitė

Projektų kuratorė

Pažaislio muzikos festivalis

Mob. +370 686 40 516

El. p. [email protected]

by Sandra

Ukraine! Unmuted: šiuolaikinis Ukrainos menas Kaune – Europos kultūros sostinėje 2022

Rudenį Kaune vyks šiuolaikinio Ukrainos meno trienalė „Ukrainian Cross-Section 2022. Ukraine! Unmuted”. Šiuolaikinių menininkų darbus pristatantis projektas apims ir diskusijas, ir esė knygą.

Šiuolaikinio Ukrainos meno trienalė „Ukrainian Cross-Section” prasidėjo kaip mėginimas atskleisti, koks Ukrainos menas buvo ir yra, leidžiant kalbėti pačiam menui. „Ukrainian Cross-Section” idėja – pristatyti šiuolaikinį Ukrainos meną auditorijai už Ukrainos ribų.

Penktoji trienalė „Ukrainian Cross-Section 2022. Ukraine! Unmuted” vyks 2022 m. rudenį Kaune (Lietuvoje). Projekte pristatomi Ukrainos menininkų darbai. Trienalę kuruoja Vlodko Kaufman, Serhiy Petlyuk ir Oksana Forostyna, trienalės vadovė – Lida Savchenko-Duda.

„Ukrainiečių balsai tapo geriau girdimi žmonėms atkreipus dėmesį į sprogimus ir įsijungus garsą. Karas yra kaina, kurią Ukraina sumokėjo, kad atsidurtų ne tik viso pasaulio žurnalistų, bet ir kultūros institucijų bei išsilavinusių sluoksnių dėmesio centre – žmonių, formuojančių meno kanoną, kuriančių ir griaunančių hierarchijas bei deklaruojančių vieną ar kitą kultūros reiškinį esant įdomų ir vertingą arba pasmerktą užmarščiai. Ukrainos menininkai turi savo skalę, pagal kurią skirsto laikus į gerus ir blogus: dažniausiai klestėjimo laikotarpiai – tai pauzės tarp karų ir represijų. Ir tą laiką jie deramai išnaudojo, ypač per pastaruosius 30 metų. Nors, nepaisant visų kliūčių, ukrainiečių menas organiškai įsipynė į bendrą Europos kultūros audinį, jis liko vadinamojoje aklojoje zonoje – visada esantis, bet nematomas. „Ukrainietiškas pjūvis“ – tai apžvalga to, kas negalėjo būti išgirsta tarp skaidrių sienų ar pamatyta anapus optinių iliuzijų. Tai apžvalga to, kas priartina supratimą,“ – rašoma parodai „Ukraine! Unmuted“ skirtame kuratorių tekste.

„Ukrainian Cross-Section 2022“ susideda iš kelių dalių. Buvusiame Kauno centriniame pašte įsikūrusioje kūrybinėje kultūrinėje erdvėje „CulturEUkraine“ veiks paroda. Parodos „Ukraine! Unmuted“ tema bus nagrinėjama diskusijose su Ukrainos ir užsienio pranešėjais bei dvikalbiame ukrainiečių ir anglų kalbomis parengtame ukrainiečių meno kritikų, filosofų ir rašytojų tekstų rinkinyje. Ypatingas dėmesys skiriamas kolonializmo kontekstui ir kai kurių išskirtinių XX–XXI a. Ukrainos meno reiškinių reinterpretacijai ir aktualizavimui. Organizacija „Kaunas 2022“ inicijavo „Ukraine! Unmuted“ skirtas meno rezidencijas, kuriose Ukrainos menininkai 2022 m. galės praleisti dirbdami prie savo projektų Kaune.

Trienalę remia „Kaunas 2022“ (Lietuva) ir ZMIN fondas (orig. Фундація ЗМІН) (Ukraina).

Idėja kilo daugiau nei prieš dešimtmetį Lvive, vienos iš kultinių šio miesto ir Ukrainos kultūros institucijų, meno asociacijos „Dzyga“, aplinkoje ir buvo plėtojama bendradarbiaujant su partneriais iš Liublino – fondu „Trans Kultura“. Viskas prasidėjo nuo siekio suvokti ir apibrėžti ukrainietiškumą šiuolaikiniame mene ir suteikti susitikimo vietą kūrėjams, laikantiems Ukrainą ne tiesiog teritorija, bet „svarbia savo teritorija“ – teritorija, kurioje bendraujama, patiriama ir keičiamasi.

„Pjūvis“ yra kuratorinis projektas. Šiandien „Ukrainian Cross-Section” idėją plėtoja Ukrainos nevyriausybinė organizacija Šiuolaikinio meno institutas (orig. Institute of Actual Art) ir savivaldybės įstaiga Kultūros strategijos institutas (Institute of Actual Art, CSI).

Dar 2010 m. surengta pirmoji trienalė buvo bandymas suvokti Ukrainos šiuolaikinio meno tapatybę. Vėliau, 2013 m., savianalizė tapo centrine Liubline vykusio projekto „Lyman“ ašimi. Kaip Europos kultūros sostinės programos dalis, 2016 m. organizuota trienalė „reCREATION“ vyko Lvivui skirto mėnesio Vroclave metu – ją sudarė paroda, Ukrainos medijų meno retrospektyva bei performansai. Joje buvo apmąstoma meno būklė Ukrainoje karo ir pokyčių akivaizdoje. 2019 m. Kultūros kongreso Lvive metu surengtas „Ukrainian Cross-Section” buvo proga kritiškai pažvelgti, kuo Ukrainos menas galėtų būti įdomus pasaulinei auditorijai.

Trienalėse dalyvauja menininkai iš įvairių Ukrainos miestų. Atskaitos taškas – Ukrainos mene vykstančių transformacijų procesai, pastebimi per medijas, nagrinėjamas temas, diskursus, interpretacijas, vardus, (ne)kintančias tradicijas ir eksperimentus. Nuo 2010 m. „Ukrainian Cross-Section” pristatė 172 meno projektus ir 123 autorių bei menininkų grupių darbus iš Lvivo, Kyjivo, Chersono, Užhorodo, Charkivo, Odesos, Ivano Frankivsko, Irpinės, Sudova Vyšnios, Drohobyčo, Dnipro, Černivcių, Lucko, Čerkasų, Zaporižios, Donecko, Vinycios, Sumų ir Poninkos.

_______

Šiuolaikinio meno institutas Lvive yra ne pelno siekianti organizacija, skirta plėtoti, skatinti ir populiarinti šiuolaikinį meną. Institutas bendradarbiauja su tokiais projektais, kaip „Ukrainian Cross-Section”, Šiuolaikinio meno savaitė, Performanso dienos Lvive, Performanso mokykla, „Transgresijos“ ir kitais.

Kultūros strategijos institutas Lvive yra savivaldybės įstaiga, įsteigta koordinuoti 2025 m. Lvivo kultūros plėtros strategijos įgyvendinimą ir stebėseną. Kultūros strategijos instituto misija – analitinė parama kultūros srityje veikiančioms institucijoms ir iniciatyvoms, stiprinant ir puoselėjant Lvivo kultūros centrų institucinius gebėjimus ir potencialą. https://isc.lviv.ua/en/

„Virmenska 35“ yra 1998 m. Lvive įkurta nepriklausoma ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas yra skatinti įvairių šiuolaikinio meno krypčių vystymąsi, įskaitant vizualiuosius menus, muziką, literatūrą, teatrą, kiną ir multimedijas. Organizacija siekia stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kultūros srityje ir įgyvendinti visuomenės socialinius bei kultūrinius interesus.

ZMIN fondas yra privatus ukrainiečių fondas, įsteigtas siekiant sustiprinti veiksmingą pokytį visuomenėje ir tvarų vystymąsi. Fondo vizija – aktyvi, įtrauki pilietinė visuomenė, reaguojanti ir gebanti suvienyti jėgas vardan geresnio rytojaus. https://www.zmin.foundation/eng/home-eng

Kaunas 2022 yra organizacija, atsakinga už programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ įgyvendinimą. Ji siekia suvienyti kultūros organizacijas ir kūrėjus Kauno regione, Lietuvoje ir Europoje bendram tikslui: įtraukiant vietos gyventojus ir įvairių sektorių partnerius atskleisti Europos kultūrų įvairovę ir vietos tapatybę joje. https://kaunas2022.eu/en/

by Sandra

Rugpjūtį „Kaunas 2022“ vasaros scenoje – orkestrai, elektronika ir lietuviškos „Vestuvės“

Su kiekviena diena vis artyn ruduo ir renginių po stogu sezonas, tad kiekviena diena – tai gera proga pasimėgauti muzikos garsais ir kultūra po atviru dangumi. Jau ketvirtą mėnesį Kauno Rotušės aikštėje veikianti „Kaunas 2022“ vasaros scena per rugpjūtį pasiūlys daugiau nei tuziną renginių. Programoje – ir premjeros, ir tarptautinės bičiulystės, ir ypatingas vakaras, dedikuotas karo krečiamai Ukrainai.

Pirmąkart viešai – Monikaze su orkestru

„Tai yra koncertas, kurio laukiu nuo gruodžio, kuomet pirmą kartą pamačiau „Laws of Distraction“ ištrauką. To užteko, kad suprasčiau, jog tai bus išskirtinis projektas. Įrašas atėmė žadą, o Kaune „Laws of Distraction“ pirmą kartą bus sugrotas gyvai prieš auditoriją. Šio renginio nevalia praleisti – čia didžiausia vyšnia ant Vasaros scenos torto“, – intriguoja „Kaunas 2022“ Vasaros scenos renginių prodiuserė Eglė Aleksandravičiūtė, kalbėdama apie rugpjūčio 5-ąją Kauną ištiksiančią muzikinę dovaną. Po Monikaze slapyvardžiu besislepianti Monika Zenkevičiūtė – šiemet Metų elektroninės muzikos atlikėjos apdovanojimą MAMA pelniusi kūrėja, dominanti vis platesnį melomanų ratą. „Laws of Distraction“ – tai solinė jos programa, atliekama su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru. 

„Kaunas 2022“ Vasaros scena tradiciškai atidaroma dar iki savaitgalio – ne išimtis ir rugpjūčio pradžia. Jau ketvirtadienį, rugpjūčio 4 d., Rotušės aikštėje laukia įstabus vakaras su mūsų šalyje gyvenančia latve Dana Indāne-Surkiene. Ji – vokalistė, laisvo improvizacinio dainavimo atlikėja, kurios kūrybinis muzikinis gyvenimas prasidėjo ankstyvoje vaikystėje ir per dešimtmečius pasireiškė įvairiuose tarpdisciplininiuose muzikos ir teatro meno projektuose. Išskirtiniame koncerte kauniečiai ir miesto svečiai išgirs subtilią, užburiančią ir vidinės ramybės teikiančią muziką bei poeziją iš atlikėjos albumo „Gaidību dziesmas / Songs of Mother and Field“.

Rugpjūčio 6-ąją Vasaros scenoje – jaunoji lietuviška alternatyva. Vakaro garso takelį kurs artistiškumu ir vokalo diapazonu išsiskirianti viena įdomiausių atlikėjų šiandieninėje lietuviškosios muzikos scenoje Godo Yorke (Goda Sasnauskaitė), indie ir post punk žanrus pinantis iš solinio projekto grupe tapęs „Gruodis“ bei greitą gitarinį šokį propaguojantys „Orai“. 

Artėjant Žolinei – portugališkas ir tautiškas vakarai

Greičiausiai nedaugelis žino, kad tarpukariu ambasadomis knibždėjusiame Kaune šiandien veikia Portugalijos konsulatas. Šios šalies garbės konsulo Daliaus Raškinio ir Lisabonoje veikiančio Camões instituto kvietimu Rotušės aikštėje rugpjūčio 11 d. koncertuos projektas „Lavoisier“. Duetas save pristato prancūzų mokslininko Antoine Laurent de Lavoisier citata: „Gamtoje nėra praradimų, nėra kūrybos – tik transformacija“.  Portugalai taip pat remiasi tropikalizmo idėjomis ir kviečia muziką suvokti ne tik kaip individualumo išraišką, bet ir kaip bendrą susivokimą ir buvimą pasaulyje, kuriame gyvename čia ir dabar. 

Pasitinkant ilgąjį Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 12 d., Kauno širdyje netrūks įvairių epochų ir požiūrių. Rotušės aikštėje koncertą surengs Klaipėdos jaunimo teatre susibūrusi grupė „Graži ir ta galinga“. Merginos klausia – kas bendra tarp renesansinės gražuolės, rašytojos su skarele ir sovietinės herojės? Jos trys, pasikvietusios dar būrį draugių, veržiasi ant scenos, kad papasakotų visiems, ką reiškia būti moterimi Lietuvoje, ir nukeltų ne tik į skirtingus istorinius laikotarpius, bet ir į skirtingus moters gyvenimo tarpsnius, suskambančius vis kitu muzikos stiliumi. 

Lietuviškos „Vestuvės“ ir viešnios iš Vokietijos 

„Teatras be „Vestuvių“ – ne teatras. Vokiečiai turi Bertolto Brechto „Vestuves“, lenkai – Witoldo Gombrowicziaus ir  Stanislawo Vyspianskio. Na, o mes irgi turime – OKT „Vestuves“, – po spektaklio yra sakęs režisierius Oskaras Koršunovas. Nors paremtas B. Brechto pjese, lietuviškasis pastatymas yra unikalus, esminė medžiaga statant spektaklį – jį kūrusių menininkų asmeninė patirtis bei juos supanti tikrovė. Aktoriai žaibiškai reaguoja į nuolatos visuomenėje kintančius įvykius, todėl kaskart žiūrovų laukia vis kitoks vakaras – aktualus, kupinas atpažįstamų situacijų ir įtraukiantis. Kaunietiškoji „Vestuvių“ versija – rugpjūčio 18 d. Rotušės aikštėje.

Rugpjūčio 19 d. Kaune pirmąkart pasirodys Miuncheno merginų duetas „Umme Block“. Jų viešnagė – „Kaunas 2022“ draugystės su svarbiu pietų Vokietijos festivaliu „Nürnberg Pop Festival“ rezultatas. Unikalus dueto skambesys – tai vokalas, analoginiai sintezatoriai, elektrinė gitara ir ritmo mašinos. Visa tai kuria dramatišką, melancholišką, svajingą garso takelį, kurio pulsuojantis ritmas nepalieka abejingų ir kviečia alsuoti pilnais plaučiais. 

Kaune mylimos matematinio roko grupės „jautì“, Vasaros scenoje koncertavusios birželį, vokalistas Džiugas Širvys rugpjūčio 20-ąją pristatys solinę savo kūrybą. Atlikėjas nevengia 8-ojo dešimtmečio įtakos, populiarioji muzika jo kūriniuose subtiliai derinama su country ir alternatyva.

Ukrainos nepriklausomybės dienai – jautrus koncertas

Trečiadienį, rugpjūčio 24 d. Kauno Rotušės aikštė nusidažys mėlyna ir geltona spalvomis. Čia įvyks Ukrainos Nepriklausomybės dienai skirtas koncertas. Vasaros scenoje gros smuiko ir bajano duetas iš Ukrainos „YeS Duet” ir VDU Kamerinis orkestras (Vyr. dirigentas Vytautas Lukočius). 

Koncerto programoje skambės ukrainiečių kompozitorių kūriniai, žymių klasikų A. Vivaldžio, J. S. Bacho kūryba bei specialiai „YeS Duet“ koncertiniam turui per Lietuvą kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurtos kompozicijos smuikui, bajanui ir kameriniam orkestrui. Šis renginys yra „Kaunas 2022“ solidarumo išraiška karą išgyvenančiai Ukrainai. Projekto iniciatyva Kauno centriniame pašte nuo kovo veikia centras „CulturEUkraine“, skirtas karo pabėgėliams, siekiantiems tęsti pamėgtas kūrybines veiklas ar pradėti naujas. 

Kaune – bičiuliai iš Estijos

Po mažiau nei dvejų metų Europos kultūros sostinės titulu pasipuoš senas Kauno bičiulis, Estijos miestas Tartu. Ar esate girdėję, kad kadaise Kaune veikė restoranas „Tartu“, o Kauno vardu pavadinta vieta – Estijoje? Ilgus metus vyksta ir meniniai bei kultūriniai miestų mainai. Šias tradicijas pratęs net du vasaros pabaigos koncertai. 

Rugpjūčio 25 d. Rotušės aikštėje viešės jaunosios kartos estų atlikėja Anna Kaneelina su grupe. Jos prieš trejus metus išleistas debiutinis albumas sužavėjo publiką, kaip ir nežemiškas Annos sceninis įvaizdis bei originalūs saviraiškos būdai. Drąsiai dalindamasi savo vidiniu pasauliu atlikėja į muziką išlieja tiek gyvenimo skausmą, tiek grožį.

Rugpjūčio 26 d. „Kaunas 2022“ vasaros scenoje – Estijos scena besidomintiems gerai pažįstamo Jonas Kaarnamets laikas. Jis žinomas kaip alternatyvaus pop grupės „Frankie Animal“ vienas įkūrėjų, o solinę kūrybą, kurioje tamsioji elektroninės muzikos kūryba dera su šiuolaikiniu pop skambesiu, pristato jonas.f.k slapyvardžiu. 

Visi „Kaunas 2022“ vasaros scenos renginiai – nemokami. Koncertai ir kiti įvykiai Kauno rotušės aikštėje suplanuoti iki rudens. 

by Sandra

Savaitgalį Vilkiją žadins būgnų garsai, J. Didžiulis, teatras ir lazerių šou

„Kelkis ir judėk“. Taip pavadinta šventė šeštadienį vyks Kauno rajone, Vilkijoje – vienoje iš šiuolaikinių Kauno rajono seniūnijų. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Šiuolaikinės seniūnijos“ finaliniai renginiai šiemet vyksta visame Kauno rajone, o į Vilkiją organizatoriai kviečia tuos, kurie mėgsta energingos muzikos rimtus, žavisi perkusija ir nori pažadinti savyje miegantį vaiką.

Liepos 23 dieną Vilkijos šventėje ,,Kelkis ir judėk“, kuri vyks nuo ryto iki vakaro, bus pristatyta antroji skulptoriaus Marijaus Gvildžio kinetinė skulptūra, šeimas džiugins „Labaiteatro“ spektaklis „Kai užaugsiu, būsiu“, tarp žiūrovų vaikštinėjantys mimai, vyks paplūdimio tinklinio varžybos, interaktyvus būgnų šou. Vakarą užbaigs Jurgio Didžiulio koncertas. Renginį remia Kauno rajono savivaldybė bei Vilkijos seniūnija.

Būgnai, lazeriai, skulptūra, J. Didžiulis ir V. Diawara

Šventės režisierius Donatas Medzevičius prie bendruomenės veiklų „Šiuolaikinių seniūnijų“ programoje prisijungė pernai. Tuomet Vilkijoje buvo surengtas pirmasis bendruomenės renginys, o šiemet – finalas.

„Pernai sugalvojome, kad šventės vedėjas – iš Vilkijos herbo nužengęs Juozapas. Identiškai jį atkartojome. Tad Juozapas grįžta šiemet, lydimas būgnų ritmais ir jis į šventę atplauks keltu „Vilkynė“. Šventėje bus nemažai perkusijos – ji skambės ir Vilkijos kelte, kelios valandos bus skirtos būgnų ratui. Žmonės, besikeldami keltu, galės prisijungti prie grojančių būgnininkų, pabūgninti ir gal likti tame rate.

Interaktyvus būgnų šou vyks scenoje, kur įsijungti žiūrovus kvies perkusistas iš Klaipėdos Jotvilas Švirinas. Būgnas yra pradžios garsas. Šiemet mes tai akcentuojame – skambesys, būgnas, jo vibracija kviečia liestis, paliesti, keltis ir judėti. Visa šventės programa yra interaktyvi, kad žmonės galėtų ne tik stebėti, bet taptų renginio dalimi.

Po būgnų šou – interaktyvus žaidimas-spektalis „Kai užaugsiu – būsiu, kurį pristato „Labaiteatras“, – kalbėjo D. Medzevičius.

Spektaklio metu žiūrovai kviečiami įsikūnyti į pasirinktą specialybę: aktoriaus, mokslininko ar gaisrininko ir patirti ją per muziką ir žaidimą: „Žinoma, tai galbūt labiau tinka šeimoms. Tačiau ne tik. Juk kiekvienas turime savo vidinį vaiką, kurį ir kviesime išlaisvinti“.

Renginio metu pasirodys Viktoras Diawara su savo įkurtu muzikos projektu „Afrodelic“, apjungiančiu skirtingus pasaulius, kultūras ir laikmečius.

„Prieš reginio finalą koncertuos Jurgis Didžiulis. Tai muzikantas, kuris eina į žmones ir jo pasirodymas neapsiriboja scena. Jurgis kvies žmones – tiesiogine prasme – keltis, pajudėti, padainuoti kartu. Jo performansai yra įkvepiantys, motyvuojantys ir tai, ką jis daro, yra unikalu, lankstu“, – sakė D. Medzevičius.

Šventės finalas – Vilkiją nuspalvinsiantys lazeriai. Jų „šokis“ derės ir su Vilkijai sukurta daina „Kelkis ir judėk“, kuri taip pat skambės renginio pabaigoje. Joje, pasak režisieriaus, atsispindi esminiai Vilkijos ženklai ir dabartis. Po visko šventės dalyviai dar bus kviečiami pasilikti vakarinėje diskotekoje.

Įtrauks vietos žmones

Kaip sakė D. Medzevičius, šiuolaikinė seniūnija yra ta, kuri nebijo priimti kitokį, nei mažuose miestuose bei miesteliuose įprastą švenčių ir renginių turinį: „Ne tokį, kokį jie miestelių šventėse įpratę matyti, o platesnio požiūrio.

Man šiuolaikiškumas asocijuojasi su savo ribų plėtimu. Kai man sako, kad pas mus tokie žmonės, aš sakau, kad ne. Nes žmonės yra visokie. Ir jei mes pateiksime kitokį –įdomesnį – turinį, žmonės su juo susipažins, o kitą kartą bus dar įdomiau ateiti.“

Lygindamas pernai ir šių metų šventes režisierius akcentavo, jog pernai tiesiogiai veiklose scenoje dalyvavo ir patys Vilijos žmonės, vietos meno kolektyvai. Tuo tarpu finaliniam renginiui scena atiduota profesionalams, tačiau tokiems, kurie į interaktyvias veiklas įtrauks ir vietos žmones.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas kultūrai ir „Kaunas 2022“ regioninių partnerysčių koordinatorius Lukas Alsys sako, kad, kalbant apie Vilkiją, čia įdomiausia yra Nemunas, keltas „Vilkynė“ ir L. Amstrongo amfiteatras.

„Ten ir bus visa renginio širdis. Žodžiais to nenupasakosi, tą reikia pamatyti, pajusti – Nemuną ir visą idilę. O kartu su Jurgiu Didžiuliu, manau, judės visa Vilkija“, – kalbėjo L. Alsys.

„Šiuolaikinės seniūnijos“ tapo gyvenimo būdu

„Šiuolaikinės seniūnijos“ Kauno rajone vyksta jau ketvirtus metus.

„Pernai ir šiemet projektas jau įgauna tokį veidą, kokį mes tikimės matyti toliau. Kai mes kalbame apie bendruomenių menus, pradžioje skeptikų būna daugiau, nei entuziastų. Nežinau, nuo ko tai priklauso – ar nuo mūsų būdo, nuo tradicijų ar nuo kažko kito.

Bet bendruomenių menas žmones sujungia, jie laukia ir jiems patinka. Patinka naujas Vilkijos šūkis, daina, naujos erdvės, kurias formuoja rajono savivaldybė. Manyčiau, kad tikslą pasiekėme“, – kalbėjo L. Alsys.

„Šiuolaikinės seniūnijos“, sakė L. Alsys, tapo kultūros filosofija, žmonių gyvenimo būdu: „Šiuolaikinė seniūnija suponuoja, kad čia vyksta kažkas daugiau, nei įprastas gyvenimas ir man atrodo, kad šitas projektas įrodė: kartu su vietos žmonėmis, su rajono savivaldybės atstovais, su „Kaunas 2022“ galime tai sukurti. Sukurti daugiau, nei kasdienis gyvenimas, o meninės ir kultūrinės intervencijos kasdieninį gyvenimą labai pakeitė.

Žmonės reaguoja, reiškia savo nuomonę, ko tikisi iš to kultūrinio gyvenimo. Pats svarbiausias dalykas – jie patys aktyviai inicijuoja kultūrinius projektus, susitikimus, bendruomenių susibūrimus.“

Teksto autorė Jurgita Lieponė
Nuotraukų autorius Andrius Aleksandravičius

by Sandra