„Kaunas 2022“ komanda nustebino europarlamentarus: to dar nesame matę
Kaunas – Europos kultūros sostinė pritraukia vis daugiau dėmesio ir vizitų iš užsienio. Liepos 18–20 d. miestas sulaukė garbingų svečių – Kaune lankėsi Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto narių delegacija, kurie susitiko su Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybės atstovais ir „Kaunas 2022“ programos rengėjais.
Šešių europarlamentarų delegacija Kaune svečiavosi tris dienas – mieste jie ne tik dalyvavo vizituose, bet ir savo akimis pamatė nemažą dalį vykstančių renginių bei parodų. Anot EP Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkės S. Verheyen, svarbiausias buvo palikimo klausimas – kas laukia miesto Kultūros sostinės metams pasibaigus.
„Norėjome ne tik patikrinti skaičius ar faktus, bet ir pamatyti ilgalaikes perspektyvas. Įsitikinome, kad į Kauną ne tik atvyksta pasaulinio garso menininkai, bet ir dirbama ties miesto tapatybės, bendruomenės, jaunųjų kūrėjų įtraukties klausimais. Smagu matyti, kaip prie projektų prisijungia vietos bendruomenės, privatus ir viešasis sektoriai. Labai svarbu, kad į projektą būtų įtraukti vietos žmonės, kad kultūra išsivystytų iš pačios bendruomenės, neštų džiaugsmą, skatintų prisijungti“, – pasakojo S. Verheyen.
Savo kalboje pirmininkė akcentavo ir Kauno rajone vykstančius renginius, laivą-žemkasę „Nemuno7“, modernistinę Kauno architektūrą, buvusių ir esamų Europos kultūros sostinių įsitraukimą į programą.
Delegacijos narius taip pat sužavėjo, kad miestas nebijo papasakoti istorijų, kurios dažnai nepasiekia viešumos. „Nutylimos istorijos, skaudūs miesto likimo vingiai taip pat turi būti išgirsti“, – teigė N. Kizilyürekas.
Kaune ir Kauno rajone renginiai vyksta ne tik šiais metais – programa kartu su vietos bendruomenėmis kuriama jau penkerius metus. Kaune rajone vyksta Šiuolaikinių seniūnijų renginiai, mikrorajonuose gyventojus džiugina festivaliai ir tarptautinio dėmesio susilaukęs projektas „Kultūra į kiemus“. „Kaunas 2022“ programa siekia atgaivinti bei naujomis kultūros traukos vietomis paversti ir įvairius objektus bei erdves – Kauno rajone atidarytas viešo meno maršrutas „Smaragdo kelias“, parodų erdve paverstas laivas-žemkasė „Nemuno 7“. Buvusiuose Kauno pašto centriniuose rūmuose veikia Ukrainos menininkams bei kūrybininkams skirta erdvė „CulturEukraine“, organizuojanti susitikimus, parodas, tapusi atviros bendradarbystės centru.
Europarlamentarų dėmesį patraukė ir Kauno Mitinis Žvėris
Didelį įspūdį europarlamentarams paliko Mitinis Kauno Žvėris. Sukurtas pačios bendruomenės ir tapęs miesto mitu bei talismanu, Mitinis Kauno Žvėris neatsiejamas nuo „Kaunas 2022“ programos. Jis vienija ir tris pagrindinius kultūros sostinės renginius – programą atidariusį „Sukilimą“, pavasario pabaigoje miestą užplūdusią „Santaką“ bei rudenį įvyksiančią „Sutartį“. Mieste taip pat galima pamatyti Mitinio Žvėries skulptūrą, kurios dizainą sukūrė Darius Petreikis, keramiko doc. Remigijus Sederevičius pagamintą mitinės būtybės dantį, o Kauno pilies prieigose išgirsti Žvėries knarkimą.
„Dar nesame matę mito, susijusio su Europos kultūros sostine. Manau, kad tai puikus būdas įtraukti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius“, – pasakojo S. Verheyen. „Labai įdomu ir tai, kad po daugelio metų žmonės šį mitą prisimins kaip savą, galbūt net nežinodami, kad jis sukurtas Europos kultūros sostinės metais.“
Renginiai tęsis ir pasibaigus Europos kultūros metams Kaune
Anot „Kaunas 2022“ rinkodaros ir komunikacijos vadovo Mindaugo Reinikio, Kauno rajonas išaugo į šiuolaikinę kultūros sostinę, todėl net ir pasibaigus kultūros sostinės metams, gyventojai ir toliau džiaugsis aktyviu kultūriniu gyvenimu. Tarp ateityje planuojamų tęsti renginių – „Laimės diena“, šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“, Europos kultūros sostinės forumas, bendruomenių programa „Fluxus Labas!“, „Nemuno7“ ir kitos iniciatyvos bei renginiai.
Iki metų pabaigos „Kaunas 2022“ pakvies dar ne į vieną renginį ar parodą. Likusius mėnesius kauniečius ir miesto svečius džiugins tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“, „Istorijų festivalis“, landšafto dizaino festivalis „Magenta“, „Fluxus festivalis“, duris atvers Yoko Ono retrospektyva „Laisvės pažinimo sodas“, o renginius užbaigs paskutinė trilogijos dalis „Sutartis“.
EP Kultūros ir švietimo komiteto delegaciją sudarė pirmininkė S. Verheyen (Europos liaudies partija, Vokietija) ir EP nariai Niyazi Kizilyürek („Kairė“, Kipras), Marcos Ros Sempere (Socialistai ir demokratai, Ispanija), Tomasz Frankowski (Europos liaudies partija, Lenkija), Maria Walsh (Europos liaudies partija, Airija) ir Irena Joveva („Atnaujinkime Europą“, Slovėnija).
Nuotr.autorius Gražvydas Jovaiša
Rugpjūtį duris atvers interaktyvi menininkės Jenny Kagan paroda „Iš tamsos
Rugpjūčio 4 d. Kaune atidaroma litvakės menininkės Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“. Jungtinėje Karalystėje užaugusi kūrėja sugrįžta į Kauną, kad atvirai papasakotų tai, ką girdėjo visą vaikystę – nepaprastą savo tėvų, kauniečių Juozapo Kagano ir Margaritos Štromaitės, išgyvenimo Kaune Holokausto metais istoriją. „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ organizuojama paroda dabartiniame kontekste kaip niekad aktuali. Kaip ir kitos programos iniciatyvos, tai yra bandymas į šį miestą sugrąžinti miesto pirmtakų – įvairių tautybių kauniečių – likimus ir istorijas.
„Jie susipažino 1943 m. gete. Jai buvo tik 18 metų“, – skaudžias tėvų susipažinimo aplinkybes pristato J. Kagan. Negailestingas istorijos vingis, kitaip nei daugybei kitų žmonių, jiems baigėsi laimingai – padedama lietuvių gelbėtojų, pora išgyveno karą slapstydamiesi. Rugpjūčio pradžioje, sukrečiančią netekties, meilės bei išlikimo istoriją atskleis duris atversianti, itin atvira ir šiandien kaip niekad prasminga paroda „Iš tamsos“.
Parodoje – neretai nutylimi Kauno istorijos puslapiai
Jenny Kagan projekto „Iš tamsos“ idėja gimė prieš 15 metų. Pradėjusi studijuoti braižybą, menininkė kartu su mama nusprendė nubraižyti „dėžę“, menančią emocinę ir simbolinę šeimos istoriją. Ne vienerius metus su šeima kurta „dėžės“ idėja virto autorės bandymu išsiaiškinti istorijos fragmentus, suvesti juos į platesnį kontekstą.
„Mano mama visada norėjo rasti būdą savo istoriją perteikti taip, kad tai nebūtų paprastas linijinis pasakojimas. Per savo gyvenimą neradusi tokio būdo, ji man paliko pasakojimus ir viltį, kad jos istorija pergyvens ją pačią. Ji niekada nebūtų įsivaizdavusi, kad ši istorija sugrįš namo į Kauną. Bet žinau – mama džiaugtųsi dėl to, kad ji čia rado savo vietą. Ir ratas kažkaip užsidarė,“ – apie parodos idėją pasakoja menininkė Jenny Kagan.
Anot parodos organizatorių, „Iš tamsos“ yra ne tik prarastų Kauno gyventojų atminimas, bet ir galimybė pasimatuoti savo vertybes – kaip mes pasielgtume šviesos ir tamsos akivaizdoje? Kiek jautrumo turime kitam? Jenny Kagan pasakojama istorija šiandieninio karo akivaizdoje tampa dar artimesnė ir aktualesnė.
„Programa kilo iš noro kalbėti apie visus – šviesius ir tamsius – Kauno istorijos puslapius. Ji gimė suvokus, kad tūkstančių miestiečių, čia gyvenusių ir kūrusių savo ateities planus, šiandien mieste neberasime. Kartu su jais amžiams išnyko dalis Kauno tapatybės. Kita dalis – kartu su iš čia išplėštais atsiminimais – išsibarstė po skirtingus pasaulio kampelius – Jungtines Valstijas, Izraelį, Pietų Afriką, Jungtinę Karalystę, Lenkiją...“, – pasakoja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Atminties biuras“ komanda – parodos prodiuserė Justina Petrulionytė-Sabonienė ir programos kuratorė Daiva Citvarienė-Price. „Kaip elgiuosi aš, pasibeldus karui? Ar pasirenku kairę, ar dešinę? Jei privalau, į kurią pusę siunčiu kitą? Ar atidarau duris tam, kurį persekioja? Ar užmerkiu akis ir lieku pasyvus stebėtojas?..“ – klausia parodos organizatorės.
Pasakojimai apie Kauną Antrojo pasaulinio karo metais
„1941 m. spalio 28 d. visi Kauno geto gyventojai atsikelia prieš aušrą. Tiesą sakant, dauguma jų nemiegojo. Jie pasipila iš namų nenatūralioje ir iškilmingoje tyloje, kai kurie nešini žvakėmis keliui pasišviesti, apgaubti savo iškvepiamo oro rūko stingdančiame nakties šaltyje. Ar tąryt snigo? Negaliu jums pasakyti,“ – apie sunkiai suvokiamą geto gyvenimą primena laiškų ir dienoraščių ištraukos, pagal tėvų pasakojimus parašytos pačios J. Kagan (parodoje galima skaityti ir autentiškus jos tėvo rašytus laiškus). Sekant vaizdais, muzika, projekcijomis ir išsaugotomis pasakojimų nuotrupomis žiūrovas kviečiamas pajausti asmenišką, tačiau aktualų pasakojimą.
Kitos parodos istorijos primena apie tai, kad net ir tamsiausiose situacijose galima atrasti šviesos – pasakojimuose atsiskleidžia užsimezgusios draugystės, meilė, pagalba, gerumas – viskas tilpo už storų geto sienų. „Tai istorija apie priespaudą ir persekiojimą, nesuvokiamą netektį ir siaubą, bet visų pirma tai – meilės bei išlikimo istorija“, – sako menininkė.
„Istorijų festivalis“ Kaune tęsis net 4 mėnesius
Kaune atidaroma paroda – „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ organizuojamo „Istorijų festivalio“ dalis. Net 4 mėnesius, nuo liepos vidurio iki lapkričio pabaigos truksianti programa, siekia žadinti daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį, skatinti savo miesto ar miestelio, jo istorijos ir savęs pažinimą. Festivalio repertuare – parodos, koncertai, spektakliai ir ekskursijos.
Paroda „Iš tamsos“ duris atvers rugpjūčio 4 d., Gimnazijos g. 4, šalia Istorinės LR Prezidentūros Kaune. Paroda veiks iki spalio 30 d. „Iš tamsos“ prodiuserė – Justina Petrulionytė-Sabonienė, programos kuratorė - Daiva Price. Parodos organizatorius – „Kaunas 2022“.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Nuo žirafų iki Mitinio Žvėries – vasaros gidas šeimoms Kaune
Vasara sprogsta visomis savo spalvomis, o į Kauną atneša daugybę renginių, tarp kurių – veiklos ir patiems jauniausiems kultūros entuziastams. „Kaunas 2022“ parengė keletą rekomendacijų šeimoms, kad laikas Kultūros sostinėje būtų turiningas.
Ieškoti nuotykių – į mikrorajonų kiemus
„Kultūra į kiemus“ – projektas, nešantis muziką, pasirodymus ir gerą nuotaiką tiesiai po Kauno gyventojų langais. Plačioje programoje – ne tik muzikiniai pasirodymai, šokiai, bet ir mažiesiems skirtos veiklos. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais vaikus į kiemą išlįsti kvies aitvarų gamybos dirbtuvės, Burbulų dėdės pasirodymai ir šokio spektaklis. Renginiai vyks net 7 mikrorajonuose: Panemunėje, Centre, Gričiupyje, Žaliakalnyje, Petrašiūnuose, Vilijampolėje ir Aleksote. Kokie renginiai laukia šalia jūsų namų, sužinoti galima čia.
Ypatingoms patirtims – cirko pasirodymai ir... žirafos
Rugpjūtį į Kauno ir Kauno rajono gatves atkeliauja tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“. Žiūrovų rugpjūčio 1-21 dienomis laukia plati programa, kurioje – daugiau kaip 140 pasirodymų ir Baltijos regione dar nematyti kūriniai. Tarp jų – pasirodymai, sudominsiantys ir jaunąją auditoriją. Svajingą savanos atmosferą, afrikietiškus ritmus ir žaismingą pažintį su unikaliais personažais dovanos teatras „Xirriquiteula“ iš Barselonos, pristatysiantis spektaklį „Žirafos“. Kartu su linksmais ir išradingais personažais vaikai galės susipažinti Kaune ir Kauno rajone rugpjūčio 4-7 d. vykstančiuose pasirodymuose. Jauniesiems kultūros gerbėjams taip pat patiks akrobatikos elementų pilni cirko pasirodymai „Spiralė“, „Vėtrungė“ bei unikali ir emocionali virtualios realybės patirtis „Laikykis“.
Vyresni vaikai ir paaugliai galės mėgautis ir šokio ekskursija „Einu pirkti pieno“, abejingų nepaliekančiu cirko bei šokio spektakliu „L‘absolu“, teatro spektakliu „Fugit“ ar įspūdingu šokių aikštelėje kuriamu reginiu „Pasilik paskutinį šokį man“.
Daugiau apie „ConTempo“ festivalį ir čia vyksiančius renginius galite rasti čia.
Šiuolaikinių seniūnijų renginiai kvies pažinti Kauno rajoną
Iki pat spalio pradžios Kauno rajonas skleisis kaip unikali renginių ir festivalių scena – čia suplanuoti „Šiuolaikinės seniūnijų“ renginiai, kuriuose įdomių veiklų netrūks visai šeimai. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais Vilkijoje, Babtuose, Garliavos apylinkėse, Ringauduose ir Samyluose pasitiks muzikos, kultūrinių pasirodymų, edukacijų pilni renginiai. Liepą vaikų lauks „Labaiteatras“ spektaklis, „Kai užaugsiu, būsiu“, Babtuose įsikurs maisto laboratorija, o Garliavoje visi norintys susipažins su stimpanko judėjimu. Rugpjūtį jėgas išbandyti kvies tradicinis Ringaudų bėgimas bei turininga programa Samyluose.
Daugiau apie „Šiuolaikinių seniūnijų“ renginius galima rasti čia.
Pasivaikščioti ypatingu maršrutu – „Smaragdo kelyje“
Jei jau susiplanavote išvyką į Kauno seniūnijas, visai šeimai verta leistis į dar vieną nuotykį Kauno rajone. „Smaragdo kelyje“ – tiek pirmą kartą pristatomi, tiek jau ne vienerius metus džiuginantys Kauno rajono meniniai objektai – skulptūros, instaliacijos, šiuolaikinio meno kūriniai ir net senoji technika, paversta į meno galeriją ar gastronomijos centrą. Gamtoje, miestelių skveruose ir įvairiose netikėtose erdvėse pastaraisiais metais realizuotos Lietuvos ir užsienio menininkų idėjos nuo šiol lengvai randamos specialiai sudarytame „Kaunas 2022“ maršrute.
Kauno Mitinio Žvėries pėdsakai
Kauno Mitinio Žvėries gerbėjai vykusiuose renginiuose jau galėjo artimiau susipažinti su Europos Kultūros sostinės talismanu. Pasakojama, kad Žvėris itin myli vasarą, tad visų mažiausių savo gerbėjų labai laukia net keliose ypatingose vietose. Norintys įsitikinti, kad Žvėris tikrai lankosi Kaune, įrodymą išgirs vaikščiodami Kauno pilies prieigose. Čia, priglaudę ausį prie vienos iš angų pilies vakariniame bokšte ir atidžiai paklausę, maži ir dideli išgirs Žvėries knarkimą.
Jeigu vis dar kyla abejonių dėl Žvėries egzistavimo, užsukti verta ir į Jonavos bei A. Jakšto gatvių sankryžos pėsčiųjų salelę. Čia galima išvysti Milžinišką Žvėries dantį, kurį Kauno senamiestyje surado ir visiems smalsuoliams pristatė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto 4D katedros Keramikos specializacijos vadovas, keramikas doc. Remigijus Sederevičius. Užbaigti Žvėries paieškų maršrutą geriausia užklydus į Kauno Nemuno salą, šalia Žalgirio arenos. Čia, ant metalinio molo, visu gražumu galima pamatyti Kauno Žvėriui sukurtą skulptūrą, kurios dizainą sukūrė Darius Petreikis. Geriausia su Žvėrimi pasisveikinti iš tolo, nuo Karaliaus Mindaugo pr. krantinės dviračio tako arba nuo „Žalgirio“ arenos tilto ties Karmelitų bažnyčia.
Pasislėpti nuo vasaros karščių – į teatrą
Pasislėpti nuo vasaros karščių rugpjūtį bus galima ir teatro salėje. „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“ – interaktyvus teatro nuotykis jaunimui. Tai keturių Europos teatrų – Norvegijos, Islandijos, Vengrijos bei Nacionalinio Kauno dramos teatro – bendrai sukurtas spektaklis, pasakojantis fantastinę istoriją apie naujo pasaulio ir naujos žmonių genties kūrimą po visuotinės planetos katastrofos. Spektaklis skirtas jaunimui nuo 13 m.
Daugiau informacijos apie spektaklius galima rasti čia.
Turiningai praleisti laiką kvies muziejai ir bibliotekos
Liepos ir rugpjūčio mėnesiais įdomios veiklos vaikams lauks ir Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Liepos 14, 21 ir 28 dienomis Vaikų literatūros skyriuje vyksiančiuose užsiėmimuose 8-12 metų vaikai galės susipažinti su robotika. Liepos 13, rugpjūčio 17 d. bibliotekos „Berželio padalinyje“ patys mažiausieji galės klausytis pasakų, eilėraščių, tyrinėti biblioteką bei knygas. Vasaros pabaigoje, rugpjūčio 24 d., Šilainių padalinyje, 7-11 metų vaikų lauks viktorina „Stebuklingas knygų pasaulis“, po kurios bus galima išbandyti virtualios realybės akinius.
Daugiau apie bibliotekoje ir jos padaliniuose vyksiančius renginius, galima sužinoti čia.
Kauno miesto muziejus iki pat liepos 15 d. kviečia į edukacines popietes vaikams. 7–10 m. lankytojų lauks daugybė įtraukiančių veiklų: orientavimosi žaidimai, kūrybinės dirbtuvės, muzika bei instrumentai. Liepos 14 d. vaikai susipažins ir su paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“.
Daugiau apie Kauno miesto muziejuje vykstančius renginius galima sužinoti čia.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Nuotr. autoriai: M. Plepys, G. Jovaiša
Į Kauną sugrįžtantis Istorijų festivalis pakvies į kelionę namo
Kelionė namo – toks šių metų Istorijų festivalio šūkis. Jau ketvirtus metus „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ organizuojamas festivalis šiemet kviečia grįžti į tikrus ir simbolinius namus. Į Kauną su parodomis, koncertais ir spektakliais grįžta ne vienas litvakų menininkas iš Jungtinės Karalystės, Pietų Afrikos Respublikos, Izraelio ir kitų valstybių. Festivalio istorijos padės geriau pažinti ne tik savo miestą, bet ir suprasti, kas mes ir iš kur mes atėjome.
Jau nuo 2019 m. vykstantis Istorijų festivalis žadina daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį, skatina savo miesto ar miestelio, jo istorijos ir savęs pažinimą. Festivalio repertuare – parodos, koncertai, spektakliai ir ekskursijos. Iniciatyva jungia ir tuos, kurie mėgsta pasakoti miesto istorijas, ir tuos, kurie yra smalsūs – nori pažinti savo aplinką, tyrinėti praeitį ir istoriją.
„Gerai papasakota istorija – galimybė ne tik kalbėti apie svarbius dalykus, bet ir lavinti vaizduotę, ugdyti empatiją, o galiausiai – naujai atrasti save. Istorijų festivalis kvies atverti primirštus miesto ir rajono puslapius, prisiminti čia gyvenusius skirtingų religijų, tautybių žmones, kuriems taip pat turime būti dėkingi už tai, koks Kaunas yra šiandien. Tikiu, kad iš Istorijų festivalio renginių lankytojai išeis sužinoję kažką naujo, geriau pažinę savo aplinką, jautresni kitam ir kitokiam“, – pasakoja Istorijų festivalio kuratorė Daiva Citvarienė-Price.
Festivalio programą atidarys žydiškajai atminčiai skirti renginiai
Šiais metais Istorijų festivalis truks daugiau nei 4 mėnesius – nuo liepos vidurio iki lapkričio pabaigos. Liepą festivalis startuoja neatsitiktinai – būtent šį mėnesį buvo likviduotas Kauno getas. Simboliškai renginių programą pradės žydiškajai atminčiai skirti renginiai. Kiek vėliau, spalio viduryje, festivalis kvies kalbėti apie šiandieninį Kauną pasakojimų programoje „Kur man tave rasti?“, o festivalio pabaigoje pažvelgs į ateitį – tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“ aiškinsis, kokia Europa yra šiandien ir kas jos laukia ateityje.
Jau šią savaitę Istorijų festivalis pakvies į pirmąją kelionę – parodą „Kelionė“. Liepos 14 d. pristatomi prancūzų menininkės Marilios Destot darbai, kuriuose atsivers intymus asmeninių istorijų pasaulis.
Liepos 15 d. Lauko terasoje festivalis pristatys net tris miesto istorijas pasakojančią unikalią garsinės realybės mobiliąją aplikaciją KOSMOS APP. Ramybės parko, IX forto ir mokslininkų Minkovskių istorijas kūrėjai pasakoja jungdami istoriją ir poeziją, dokumentiką ir fikciją. Projektą KOSMOS APP pristatys jo kūrėjai Žilvinas Vingelis, Mykolas Natalevičius, Andrius Šiurys bei Domas Raibys.
Liepos 16 d. Kauno geto likvidavimo tragediją primins Kauno muzikinio teatro projektas, kurio metu gyva žmonių eisena simboliškai pakartos istorinį Kauno geto gyventojų Didžiosios akcijos metu nueitą kelią. „Susitaikymo kelią“ papildys meninės instaliacijos, o simbolinio kelio pabaigoje įvyks Giuseppe’s Verdi operos „Nabukas“ pristatymas (režisierius Kęstutis S. Jakštas).
Išnykusią miesto atmintį žadins Jyll Bradley (JK) skulptūrinė instaliacija „Slenkstis“. Jau šį sekmadienį, liepos 17 d., menininkė Bradley ir projekto koordinatorė, gidė Karina Židokaitė, pakvies į projekto pristatymą – ekskursiją. Jos dalyviai bus vedami keliu, pažymėtu kadaise čia buvusiomis, bet išnykusiomis mezuzomis. Prieš II pasaulinį karą Kaune gyveno beveik 40 000 žydų, o mezuza buvo įprastas vaizdas ant tūkstančių durų. Po Holokausto šis matomas žydų gyvenimo ženklas išnyko be pėdsakų kartu su čia gyvenusiais žmonėmis. „Slenkstis“ iš naujo simboliškai į Kauno gatves grąžins mezuzų kalbą.
Net 4 mėnesius truksiančioje programoje – nuo parodų iki muzikinių patyrimų
Tarp didžiųjų programos renginių – rugpjūčio 4 dieną duris atversianti paroda „Iš tamsos“. Litvakė menininkė Jenny Kagan (JK) sugrįžo į Kauną papasakoti tai, ką girdėjo visą savo vaikystę – tėvų išgyvenimo istoriją Kaune II pasaulinio karo metu. Interaktyvi parodos aplinka – vaizdai, muzika, projekcijos ir kiti elementai – įtrauks žiūrovus į asmenišką ir kartu universalų pasakojimą, kviečiantį tyrinėti savo jausmus ir išgyvenimus atminties, šviesos ir tamsos akivaizdoje.
Vasarai baigiantis, festivalis pakvies į litvakų muzikos programą mieste ir Kauno rajone. Vienas projektų – Klezmeriai grįžta į Kauno rajoną“ – žadins pakaunės miestelių atmintį. Rugpjūčio 12–14 d. Čekiškėje, Babtuose, Vilkijoje, Kulautuvoje, Zapyškyje ir Kačerginėje, kur kažkada gyvavo gausios žydų bendruomenės, vyks ekskursijos ir klezmerių muzikos koncertai. Čia gros smuikininkas Borisas Kirzneris, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, akordeonistas Darius Bagdonavičius ir klarnetistas Haroldas Petrulis.
Rugsėjį išlydės keli grandioziniai muzikiniai projektai „Žalgirio“ arenoje. Rugsėjo 29 d. – Marijos Krupoves jidiš dainų koncertas, skirtas žydiškai miesto atminčiai ir ypatingai Kauno dvasiai. Rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. – „Kauno kantata“. Kompozitorius Philipas Milleris (PAR) ir vizualių sprendimų menininkė Jenny Kagan (JK) muzikos, tekstų ir vaizdų kalba pasakos sudėtingą istorinių perversmų, Holokausto, trėmimų ir asmeninių traumų istoriją bei jos paliktus pėdsakus kartų likimuose, atskirų žmonių gyvenimuose. Įspūdingas muzikos ir video vaizdų labirintas kuriamas bendradarbiaujant su įvairių žanrų Lietuvos ir užsienio atlikėjais – „Kantatą“ atliks virš 200 muzikanų, tarp kurių – solistai Rafailas Karpis, Agnė Stančikaitė, Steponas Zonys, Tshegofatso Moeng (PAR), Kauno simfoninis orkestras, chorai, ansambliai ir kt. Režisierius – Chrisas Baldwinas (JK/Bulgarija), dirigentas – Karolis Variakojis.
Žydiškai atminčiai skirtą programos dalį rugsėjo 29–30 dienomis vainikuos „Kaunas 2022“ litvakų kultūros forumas“. Kelias dienas truksiančiame forume – diskusijos su garsiais menininkais, mokslininkais bei kultūros pasaulio atstovais. Bus keliami klausimai: ką šiandien reiškia būti litvaku? Kaip menas gali padėti prisiminti?
Spalį į mistinę patirtį paslapčių mylėtojus pakvies muzikinis spektaklis „Dibukas“. Simono Ansky sukurtą mistikos, magijos ir simbolinių prasmių kupiną pjesę „Dibukas“ ir pagal jos istoriją sukurtą filmą Kultūros sostinėje papildys Kauno miesto simfoninis orkestras ir grupė Izraelio aktorių, kurie atkurs mistinę spektaklio atmosferą, paremtą dvasių istorijomis.
Rudenėjant festivalis atsigręš į šiuolaikinio Kauno istorijų apmąstymus. Tai padaryti padės pasakojimų programa „Kur man tave rasti?“. Lietuvos ir užsienio pasakotojai (storyteleriai) miesto gatvėse, kavinėse ir kiemuose pasakos šių dienų istorijas, į kurias įsitrauks ir mieste gyvenantys įvairių tautų kauniečiai. Festivalis klausimu – kas yra Europa šiandien ir kas laukia Europos ateityje?
Istorijų festivalis prasideda jau liepos 14 dieną. Daugiau apie projektą ir pilną renginių programą rasite čia.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
TOP 5 parodos, kurias šią vasarą verta aplankyti Kaune
Europos kultūros sostinės metus švenčiančiame Kaune šiemet gausu parodų, išsidėsčiusių įvairiose miesto erdvėse. Kokių parodų nepraleisti ir ką aplankyti šią vasarą?
W. Kentridge'as. „Tai, ko nepamename“
Viena iš svarbiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ parodų – Williamo Kentridge'o „Tai, ko nepamename“. Paroda veikia Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.
W.Kentridge‘as – pasaulyje gerai žinomas menininkas iš Pietų Afrikos. Dažnai apibūdinamas kaip skaudžiai atviras humanistas, o kūryba įvardijama kaip kurianti dalyvavimo įvykiuose atmosferą. Kentridge‘o protėviai buvo litvakai. Lietuvoje menininkas lankosi pirmąjį kartą. Jam tai proga pažinti savo šaknis, o mums – galimybė išvysti vieno iš įtakingiausių šiuolaikinių menininkų kūrinius.
Parodoje susiliečia skirtingos technikos, skirtingi žanrai, bet labai panašios dominuojančios spalvos. Juoda ir balta. „Tai, ko neatsimename, nes tai buvo nuslėpta, nes mūsų galvos buvo užimtos lengvesnių, labiau guodžiančių minčių, nes neradome jėgų ieškoti savo istorijų sąryšio“, – sako menininkas. Menininko teigimu, jo šeima išgyveno Holokaustą tik todėl, kad pabėgo iš Lietuvos.
Muziejuje jo tarsi pripėduota – visur. Pats Čiurlionis nustebtų pamatęs, kad Kentridge'as įsipatogino net jo ekspozicijų salėje, kur karaliai delnuose kelia saulę. Įsibrovė čia ne bet kaip, tačiau su piešimo pamokomis! Su piešimo pamokomis – pas Čiurlionį. Beje, įdomi detalė. M.K.Čiurlionio ekspozicijoje pirmą kartą, nuo jos pastatymo, eksponuojami kito menininko darbai.
Kentridge'as užėmė kavinės erdvę. Išstumdė staliukus ir įsirengė savo studiją. Išėjo į vidinį muziejaus kiemą, pasakęs: kai esu miręs ir man reikia švelnumo.
Stabtelėjo koridoriuje, parodęs, kaip atrodo į vonią lipanti moteris. Tačiau visa Kentridge'o ašis, visas jo dviračio ratas su kvėpuojančia mašina, visas jo atmestas laikas ir juodas kvadratas yra antrajame muziejaus aukšte. Kentridge'as čia yra tas, kuris pabėgo nuo savo lemties, tas, kuris nepamena ir tai, ko nepamename, kviečia pajusti mus. Čia sudėti visi svarbiausi taškai ir nebelieka erdvės blaškytis.
Antrojo aukšto erdvėje eksponuojamas vienas svarbiausių menininko kūrinių – „Laiko atmetimas“. Kartu su reliatyvizmo teorijos teoretikais jis kvestionuoja laiko sąvoką, sakydamas, kad nėra nei gimimo, nei mirties, nes laiką sugalvojo pats žmogus. Čia galima pamatyti instaliaciją pavadinimu „Dramblys“, kuri sukurta taip, tartum atkartotų kvėpuojantį mechanizmą. Tai, pasak menininko, yra laiko simbolis. Šioje erdvėje K. Kentridge‘as žiūrovui rekomenduoja praleisti bent 28 minutes.
Paskutinis Kentridge'o parodos atradimas ir akcentas yra muziejaus auditorijos salėje. Vietoje, kuri apskirtai nėra pritaikyta parodoms. Tai – instaliacija „Tu, kuris niekada neatvykai“, kurią menininkas sukūrė Kaunui, besiruošiančiam žengti į kultūros sostinės metus. Instaliacijoje atvaizduotos Kauno žydų kapinės bei Pietų Afrikos peizažas.
Kuratorė: Virginija Vitkienė
Organizatorius: „Kaunas 2022“
Paroda „Tai, ko nepamename“. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55). Lankymas II, III, V, VI, VII 10.00–18.00 val,; IV 11.00–19.00 val. Paroda veiks iki lapkričio 30 d.
Marina Abramović. „Būties atmintis“
Galerija „Meno parkas“ pristato meno pasaulio ikonos, performanso menininkės Marinos Abramović parodą „Būties atmintis“, kuri veikia Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje. Jos lankymo neverta atidėlioti – paroda veiks iki liepos 31 dienos.
Ekspozicijoje išsamiai pristatoma menininkės kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pastarųjų metų. Paroda unikali savo forma – pirmą kartą M. Abramović kūryba pristatoma kaip įspūdinga videoinstaliacija iš rinktinių performansų dokumentacijų ir filmų, kurie, pasak autorės, turėtų susijungti į vientisą operą.
Parodoje galima susipažinti su dokumentine medžiaga, menininkės kūrybine biografija, garsiuoju jos Manifestu bei unikaliu kūrybos Metodu, taip pat pamatyti jos interviu.
Specialiai šiai progai lietuvių kalba yra išleistas iki šiol išsamiausiai M. Abramović kūrybą pristatantis katalogas „Valytoja“ („The Cleaner“).
Vienas iš parodos kuratorių lenkas Waclaw Kuczma teigia, kad M. Abramović menas toks paveikus dėl jame slypinčios pasaulio vizijos ir fatališkų ateities nuojautų. Pasinėrimas į šios autorės kūrybą žiūrovui tampa dramatišku, magišku iššūkiu.
Kuratorius Arvydas Žalpys įžvelgia istorinių sąsajų – mūsų regiono gyventojų pasaulėvaizdis artimas šios menininkės kūrybai. Nuo sovietinės „geležinės uždangos“ laikų Lietuvos menininkai ir kultūros lauko atstovai įvairiausiais būdais ieškojo informacijos apie M. Abramović kūrybą – ji simbolizavo drąsų laisvės siekimą peržengiant baimę ir nusistovėjusias klišes, nevaržomą menininko asmenybės raišką veržiantis iš tokių pažįstamų sovietinės sistemos gniaužtų. Todėl šis publikos ir autorės susitikimas ypač svarbus.
Performansas yra tarytum žymuo tam tikrame laike ir vietoje, kur menininkas susitinka su publika ir jie tampa vienas kito veidrodžiu. M. Abramović performansų retrospektyva leidžia pamatyti ne tik menininkės kūrybos raidą, bet ir žiūrovo vidinę dinamiką, pajusti laiko perspektyvą ir pamatyti save šiandien.
Kuratoriai: Arvydas Žalpys, Wacław Kuczma, Dorota Kuczma
Organizatorius: galerija „Meno parkas“
Marina Abramović. „Būties atmintis“. Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16). Lankymas II, III, V, VI, VII 10.00–18.00 val.; IV 11.00–19.00 val. Paroda veiks iki liepos 31 d.
„Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“
Kaunas ir Vilnius, Vilnius ir Kaunas. Didžiausi Lietuvos miestai. Konkuruojantys, nesutariantys, bet ir būtini vienas kitam. Kaip ir kodėl jie (ne)sugyvena? Vilniaus ir Kauno gyvenimą apaugusi puikybė ir prietarai paslepia tiesą – šiems miestams reikia vienas kito, kitaip jie pasmerkti „karikatūrinei egzistencijai“. Tai dar prieš šimtą metų savo dienoraštyje užrašė Mykolas Römeris.
Apie tai pasakoja MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus tuo pačiu metu Vilniuje ir Kaune veikianti paroda – ji atveria pamatinę dviejų miestų priklausomybę, kaip jie formavo vienas kitą ir kaip iš jų įtampos atsirado šiuolaikinė Lietuva.
Suprasti meninę, kultūrinę ir politinę šių dviejų miestų sąveiką parodoje padeda „kalnai“ – centro, kliūties, iššūkio, komplekso, autonomijos, ginties metafora. Per parodos pasakojime nuolat iškylančius keturis kalnus – Gedimino kalną, Žaliakalnį, Boufalo kalną ir Pelėdų kalną – atskleidžiamos skirtingos Kauno ir Vilniaus sąveikos formos.
Čia pasakojama, kaip susiformavo du centrai, akropoliai, ir kaip jie keitėsi nuo Lietuvos centro idėjos iki nevisaverčių sostinių reiškinio. Klausiama, ką reiškia būti polio gyventoju – kauniečiu ir vilniečiu, kaip kuriama miesto gyventojo tapatybė, jos tikrumas, išskirtinumas, autonomiškumas, stereotipai ir mitai.
Miestai taip pat apmąstomi kaip nekropoliai, kur fiziškai ir simboliškai laidojama, atsisveikinama ir įamžinama. Šitaip atminties ritualais parodoma, kaip miestai save suvokia, ką siekia pasilikti, o ką – atmesti ir kokie išryškėja tarpusavio skirtumai. Parodoje nagrinėjamos ir Kauno-Vilniaus jungtys ir mainai – nuo gamtinių iki simbolinių, nuo dipolio vizijos iki dvivietystės tapatybės, nuo kultūrinės donorystės iki darbo jėgos vampyrizmo.
Parodos kalnai ir motyvai atsikartoja abiejų muziejų ekspozicijų salėse, bet pasakoja skirtingas istorijas. Šitaip parodos koncepcija ir architektūra pati įkūnija riomerišką Kauno ir Vilniaus būtinybę būti kartu: norint pamatyti visą parodą, reikia aplankyti abu miestus.
Parodos koncepcijos autorius: Tomas Vaiseta
Parodos kuratoriai ir ko-kuratoriai: Justina Juodišiūtė, Kotryna Lingienė, Ernestas Parulskis, Miglė Survilaitė, Rasa Žukienė
Idėjos autoriai ir organizatoriai: Kauno miesto muziejus ir MO muziejus
Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“. Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija (A. Mackevičiaus g. 27.). Lankymas II–III 11.00–17.00 val., IV–V 12.00–20.00 val., VI–VII 12.00–18.00 val. Paroda veiks iki rugpjūčio 28 d.
Kauno centrinis paštas. „1972. Pramušti sieną“
1975 metų gegužės 15 dienos kalendoriaus lapelyje parašyta: sukanka 100 metų, kai gimė Marija Ivanauskaitė Lastauskienė – Lazdynų Pelėda, lietuvių rašytoja. Mirė 1957 metais. Greta – užrašas ranka: 1972-V- 15 ketvirtą valandą ryto mirė mūsų Romas. Šis kalendoriaus lapelis – vienas iš Kauno centriniame pašte veikiančios parodos „1972. Pramušti sieną“ eksponatų.
Ji skirta pažymėti Romo Kalantos susideginimo 50-ąsias metines. Tačiau paroda pasakoja ne tik apie R. Kalantą, joje – ir kitos su kova už laisvę susijusios temos.
Paroda, kalbanti apie laisvę nelaisvėje, išsidėsčiusi skirtingose pašto erdvėse, eksponatai – ir buvusiose tarnybinėse pašto patalpose. Ji lankytojus nukelia į 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių nepaklusniųjų ir pasipriešinusiųjų sistemai žmonių bendruomenes: jaunimo roko muzikos grupes, Kauno dramos ir pantomimos aktorius, maištingus hipius, modernius Kauno ir Vilniaus dailininkus.
Paveikslai, fotografijos ir kino filmai, dokumentiniai muzikinio gyvenimo liudijimai, šio laikotarpio jaunimo mada ir kiti artefaktai pasakos apie alternatyvią kultūrą ir nesovietinį gyvenimo būdą sovietinėje Lietuvoje.
Vienas iš daugiausiai emocijų keliančių eksponatų – Romo Kalantos drabužiai, teisingiau, jų likučiai – kas liko po susideginimo, į kuriuos žvelgi tarsi pro iliuminatorių. Juos parodos kuratoriai atsivežė iš Kauno IX forto memorialinio muziejaus. Kalbėdama apie parodą jos kuratorė Rasa Žukienė yra sakiusi, kad jai pačiai tai – jautriausia, kas yra šioje parodoje: „Didžiausią emocinį įspūdį paliko, kai Kauno IX forto muziejuje, ieškant eksponatų, pamačiau R. Kalantos rūbų likučius – tai, kas liko po susideginimo. Tai sauja džinsų medžiagos, marškinių medžiagos – skuteliai. Tikrai jaudinantis eksponatas. Jaudina ir tai, kad jie yra išlaikyti 50 metų. Tai liudija, kad mūsų visuomenei ši tema yra svarbi ir daugybė žmonių suvokė, kad juos reikia išsaugoti.“
Kitos muziejaus erdvės nukels į 7-ąjį ir 8-ąjį dešimtmečių laisvę nelaisvėje. 1972-ųjų pasaulyje, kai tikrieji įvykiai prie Kauno muzikinio teatro buvo slepiami, vieni pirmųjų apie R. Kalantos susideginimą sužinojo Modrio Tenisono pantomimos grupė, repetavusi Kauno muzikiniame teatre.
Trupė netrukus buvo išblaškyta – greičiausiai pretekstas tam ir buvo R. Kalantos susideginimas, o sovietmečio cenzorių akiratyje Modrio Tenisono trupė buvo jau ne vienerius metus. M. Tenisono pantomimos grupės istorijai skirta atskira ekspozicinė erdvė. Kaune ji veikė nuo 1967-ųjų metų ir savo kūryboje vadovavosi autentiška avangardine etika – elgtis ir kurti taip, tarsi sovietinis kontekstas nė neegzistuotų.
Romo Kalantos istoriją ir laikmečio gyvenimo bespalvystę parodoje lydi daugybė temų, turinčių bendrus raktažodžius. Pagrindinis jų – nepaklusnumas buvusiai sistemai. 1972-ieji ypatingi ir tuo, kad po R. Kalantos susideginimo kūrybos žmonės pajuto dar stipresnius santvarkos varžtus, nors jau nuo 1970-ųjų, kalbant apie meną, buvo juntamas laisvėjimas.
Tačiau kūrybos žmonės simboliais – mažiau ar daugiau atvirais – kalbėjo nuolat. „1972-ieji. Pramušti sieną“ apie tai pasakoja per menininkų darbus. Atskira salė skirta ir muzikai, nes be jos skambesio laiko paveikslas nebūtų tikras, taip pat dailei.
Kuratorė: Rasa Žukienė
Organizatorius: „Kaunas 2022“
Paroda „1972. Pramušti sieną“. Kauno centrinis paštas (Laisvės al. 102). Lankymas II, III, V, VI, VII 10–18 val., IV 11–19 val. Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d.
Jenny Kagan. Paroda „Iš tamsos“ (Paroda yra Istorijų festivalio dalis)
Į vasaros ir rudens parodų kalendorių verta įtraukti ir būsimą Istorijų festivalio parodą „Iš tamsos“.
Menininkė Jenny Kagan (JK) atgaivina tėvų pasakojimus apie jų išgyvenimus Kaune Holokausto metu. Parodos aplinka – vaizdai, muzika, projekcijos ir kiti elementai – įtraukia žiūrovus į asmenišką ir kartu universalų pasakojimą, kviečiantį tyrinėti savo jausmus ir išgyvenimus atminties, šviesos ir tamsos akivaizdoje.
„Jie susipažino 1943 m. gete. Jai buvo tik 18 metų. Tai istorija apie priespaudą ir persekiojimą, nesuvokiamą netektį ir siaubą, bet visų pirma tai – meilės bei išlikimo istorija“, – sako menininkė. „Nors aplinkiniai žuvo, jie pabėgo iš geto ir, padedami lietuvių gelbėtojų, išgyveno karą slapstydamiesi. Esate kviečiami leistis į kelionę, kurios tamsoje plūduriuoja veidai, pravėrus lagaminą atsiveria stebuklingi pasauliai, o užslėptos pakampės kviečia vidun, kur skleidžiasi istorijos.“
Kuratorė: Justina Petrulionytė-Sabonienė
Organizatorius: „Kaunas 2022“
Paroda „Iš tamsos“. Gimnazijos g. 4 (pastatas šalia Istorinės LR Prezidentūros, įėjimas per Vilniaus g. sodelį arba per Šv. Gertrūdos g. automobilių stovėjimo aikštelę). Lankymas III, V–VII: 11.00–18.00, IV: 11.00–19.00. Paroda veiks nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki spalio 30 d.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Liepa Kaune: kelionės laiku ir festivaliai kas savaitę
Kaunas šį mėnesį tapo audringiausių festivalių lokacija ir istorijos laiko kapsule. Bendruomenių, jaunimo, kultūros centrų ir meno profesionalų organizuotos iniciatyvos veikia ne tik miesto centre. Įvairūs pasirodymai mikrorajonuose ir šiuolaikinėse seniūnijose neleis pamiršti, jog Kaunas – Europos kultūros sostinė. Kaune maišysis šiuolaikiškumo ir atminties stichijos, kurias įvaldys kiekvienas išdrįsęs dalyvauti.
Šiuolaikinės seniūnijos: Karmėlava, Vilkija, Babtai, Garliavos apylinkės
Pirmąjį liepos savaitgalį Karmėlava pakvies kvėpuoti roko dvasia „Gatvės roko“ festivalyje su daug muzikos, gatvės meno, fotografijos ir cepelinų. Vilkijoje liepos 23 d. – „Kelkis ir judėk“ šventė, kurioje: skulptoriaus Marijaus Gvildžio kinetinė skulptūra, „Labaiteatro“ spektaklis „Kai užaugsiu, būsiu“ ir Jurgio Didžiulio koncertas. Babtuose 30 d. laukia „Vasaros naktipiečiai“ maisto laboratorijose-troleibusuose, o naktyje tarp šviesų šou koncertuos „Jauti“ ir „Baltos varnos“. Tą pačią dieną į Garliavos apylinkes kvies Stimpanko festivalis, kurio sumanytojai iš Ilgakiemio, Sąnašos ir Juragių vėl padės nusikelti į Stimpanko pasaulį.
Šiuolaikinių seniūnijų renginiai nemokami. Programa: čia
Bardų festivalis „Akacijų alėja“
Bardų festivalis „Akacijų alėja“ yra vienas pirmųjų ir ilgiausiai gyvuojantis nemokamas dainuojamosios poezijos festivalis Lietuvoje, kuriam šiemet sukanka 22 metai. Remiantis ilgametėmis tradicijomis, šio festivalio programa susideda iš trijų elementų: jaunųjų bardų, profesionalių muzikantų ir „ateivių“ iš kitų muzikos pasaulio žanrų. Šiais metais kartu su kasmetiniais svečiais scena dalinsis Andrius Mamontovas ir grupė „Baltos varnos“.
Kada: liepos 8–9 d.
Kur: Kulautuva
Marillios Destot paroda „Kelionė“
Prancūzų menininkės Marilia Destot paroda „The Journey“ (liet. kelionė) pasakoja apie atmintį ir poetišką jos prigimtį bei trapumą. Parodoje pristatomi įvairia technika atlikti meniniai pastarųjų metų projektai, kuriuose menininkė tyrinėja savo šeimos istorines šaknis Lietuvoje, žydišką paveldą ir atkuria vaizduotės aktyvuojamą atmintį.
Kada: liepos 14 d. – rugpjūčio 28 d.
Kur: LSMU Emanuelio Levino centras
Eisena „Susitaikymo kelias“ ir Giuseppe‘s Verdi opera „Nabukas“
Visa, kas vyksta ar įvyko Kauno mieste – yra visų kauniečių atsakomybė. Todėl visi Kauno piliečiai yra kviečiami dalyvauti istorinėje eisenoje ir premjeroje, nepriklausomai nuo tautybės ir įsitikinimų. Gyva žmonių eisena kartos istorinį Kauno geto gyventojų Didžiosios akcijos metu nueitą kelią nuo Vilijampolės iki IX forto. „Susitaikymo kelią“ papildys meninės instaliacijos, išryškinančios istorinius ir emocinius įvykio aspektus. Simbolinio kelio pabaigoje vyks Giuseppe’s Verdi operos „Nabukas“ pristatymas (režisierius Kęstutis S. Jakštas).
Kada: liepos 16 d.
Kur: eisena nuo Kauno geto vartų Vilijampolėje (Linkuvos g. 2), opera prie Kauno IX forto
Kultūra į kiemus: Panemunė, Centras ir Gričiupis
Užimkite vietas VIP ložėse – savo balkonuose arba patogiai įsitaisykite savo kiemuose. Liepos mėnesį įvairių meno rūšių – teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos – profesionalai pasirodymus rengs Panemunės, Centro ir Gričiupio gyventojų kiemuose. Kultūra prisipildys aktyvių bendruomenių, kurios bendradarbiauja ir prisijungia prie „Fluxus Labas“ iniciatyvų, kiemai. „Kultūra į kiemus“ projektas apsilankys vienuolikoje Kauno miesto seniūnijų.
„Kultūra į kiemus“ grafikas liepą:
Liepos 5–7 d. – Panemunė. Liepos 13–14, 16 d. – Centras. Liepos 19–21 d. – Gričiupis.
Organizatoriai: „Kaunas 2022“
Renginys nemokamas
Istorijų festivalis. Instaliacija viešose erdvėse „Slenkstis“. Pristatymas
Vykdant projektą, miesto centro gyventojai ir įmonės buvo kviečiami „priimti“ menininkės Jyll Bradley (GB) sukurtas mezuzas – žydiškojo paveldo elementą. Šis kūrinys – taip pat ir individualios asmeninės šviesos idėjos metafora, prie kurios galėjo prisidėti kiekvienas, sutikęs suteikti naujajai mezuzai vietą. Menininkės kūrinys – stilizuotas organinio stiklo ir medienos objektas, kuriame vietoje tradicinio ritinėlio saugoma vizualinė mezuzos „tapatybė“. Juo menininkė siekia sugrąžinti mezuzos simbolį į Kauno gatves, kuriose kadaise buvo daug žydų.
Kada: liepos 17 d.
Partneriai: Kauno žydų bendruomenė
Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“
Paskutinis mėnuo aplankyti vienos garsiausių pasaulyje menininkių Marinos Abramović parodą „Būties atmintis“. Ekspozicijoje išsamiai pristatoma M. Abramović kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pastarųjų metų, o taip pat paroda dėmesį traukia unikalia forma – pirmą kartą ji rengiama kaip įspūdinga videoinstaliacija iš rinktinių šios menininkės performansų dokumentacijų ir filmų.
Kada: iki liepos 31 d.
Kur: Kauno paveikslų galerija
Parodos lankymas mokamas.
Organizatorius: galerija „Meno parkas“ ir „Kaunas 2022“
Didysis kultūros laivas „Nemuno7“
„Nemuno7“ – tai Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas, tarnausiantis kaip vieša kultūrinė erdvė. Objekte derinama technikos istorija, paveldas ir šiuolaikinė architektūra tapo nauju Kauno rajono traukos objektu vietiniams gyventojams, svečiams iš Lietuvos ir užsienio. Šiais metais laivas yra erdvė parodai apie vandens ir žmogaus ryšius „Takūs kūnai“, o lauko ekspozicija „Tarpti“ – neatsiejama dalis, pratęsianti šį dialogą.
Kada: II - V 16:00 - 20:00 VI - VII 12:00 - 20:00
Kur: Kairysis Nemuno krantas Zapyškyje, Kauno r.
Organizatorius: VšĮ „Ars Futuri
Bilietai: čia
Kaunas 2022 vasaros scena
Visą šiltąjį sezoną Kauno senamiesčio širdis – Rotušės aikštė – plaks kultūros ritmu. Kauno gyventojus ir svečius įsimintiniausiais pasirodymais, koncertais, degustacijomis ir susitikimais džiugins čia įsikūrusi „Vasaros scena“. Iki rugsėjo jūsų lauks kruopščiai parengtos meninės programos savaitgaliai ir šimtai nemokamų renginių su geriausiais Lietuvos ir užsienio muzikos atlikėjais ir kitais pasirodymais. Liepos mėnesį „Vasaros scenos“ Monsieur Doumani (CY), Theodore (GR), THE ROOP (LT), Elektro Guzzi (AT), Jurga Šeduikytė (LT).
Kada: gegužės 12 d. – rugsėjo 24 d.
Kur: Kauno rotušės aikštė
Organizatorius: „Kaunas 2022“
Renginiai nemokami
Vasarai tik prasidėjus, kartu su savimi visuomet turėkite apsauginio kremo nuo saulės ir „Kaunas 2022“ programėlę savo telefone. Taip visuomet išliksite kultūros ir renginių sūkuryje. Mieste praūžusi 5 dienų stichija, festivalis „Audra“, sugriovė nuobodaus Kauno stereotipus ir parodė, kuo gyvena šiuolaikinis miestas. Paroda „Kaunas – Vilnius: nuversti kalnus“ vis dar kviečia pažinti konkuruojančius, nesutariančius Vilnių ir Kauną, kurie yra būtini vienas kitam. Kaip ir kasmet, į Pažaislio muzikos festivalį sugužės įvairiausi atlikėjai: nuo džiazo iki operos, nuo kvarteto iki simfoninio orkestro.
Kalniečių parko skaitykla kviečia
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia lankytis Kalniečių parke veikiančioje vasaros skaitykloje. Šioje kupole įrengtoje bibliotekoje galima rasti daugiau kaip 700 įvairių žanrų knygų vaikams ir suaugusiems, kurias galima skaityti vietoje arba skolintis į namus. Čia taip pat galima pavartyti naujausią spaudą, naudotis nemokamu internetu, žaisti stalo ir lauko žaidimus.
Skaitykla įrengta prieš keletą metų atnaujintame, kauniečių pamėgtame Kalniečių parke. Tai – pirmoji tokia lauko biblioteka Kaune. Ši nauja ir netradicinė kultūros erdvė suteikia galimybę miestiečiams gauti kokybiškas kultūros paslaugas ne tik Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skyrių ir padalinių patalpose, bet ir viešose miesto erdvėse.
Kalniečių parko skaitykloje organizuojami įvairūs renginiai ir edukacijos. Kiekvieną liepos pirmadienį čia vyksta literatūriniai piknikai „Meilės istorijos parke“, kuriuose skaitytojai kviečiami susitikti ir apie knygas kalbėtis su lietuviais meilės romanų autoriais. Pirmajame piknike dalyvavo Irena Buivydaitė, Jolanta Vilkevičiūtė ir Asta Jolanta Miškinytė. Kituose renginiuose dalyvaus Ignė Ale, Eglė Zakaraitė (Kijevič), Giedrė Pūrienė, Kamilė Birgė, Lavisa Spell, Julius Berger. Daugiau informacijos apie „Meilės istorijas parke“ ir tikslią piknikų programą galite rasti čia: https://www.facebook.com/events/1045539313043032/1045539323043031/.
Atsipalaiduoti ir praleisti šiltus vakarus parke drauge dainuojant vasariškas liaudies dainas Kalniečių parko skaitykloje kviečia grupės „Kadujo“ narės Ramunė Balčiūnienė ir Laura Lukenskienė. Jų liepos 12 ir 26 d. 18 val. vedamų pasidainavimų dalyviai lavins balsus, dainuos vasaros laikotarpio liaudies dainas ir sutartines, vaišių ir kitas mėgstamas liaudies dainas. Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/575562960625963/575562963959296/.
Kalniečių parko skaitykloje taip pat vyksta ir nemokami jogos užsiėmimai. Liepos mėnesį mankštos vyks 7, 13, 14 ir 28 d. 18 val. Jos taip pat bus tęsiamos rugpjūtį ir rugsėjį. Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/547345876925328/547345900258659/.
Skaitykla Kalniečių parke veiks visą vasarą, o esant geroms oro sąlygoms, iki pat rugsėjo pabaigos.
Skaityklos vieta – šalia lauko treniruoklių aikštyno.
Darbo laikas: I–V 10–19, VI 11–15.
Kalniečių parko skaitykla – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
Projekto partneriai: Kauno miesto savivaldybės Eigulių seniūnija ir Kauno kultūros centras.
Nugriaudėjo „Audra“ – miesto festivalis, kurio seniai reikėjo, bet niekada nebuvo
„Miestas gyvas, kai mes gyvi jame“, – tokiais žodžiais praėjusį savaitgalį kiekvieną besilankantį Kaune pasitiko festivalis „Audra“, berlynietiška dvasia užliejęs visas jo erdves: nuo pagrindinių gatvių iki miegamųjų rajonų. Ir išties, šiomis dienomis kiekvienas galėjo pasijusti esąs Europos didmiesčio festivalyje, lankytojų pritraukusiame ne tik iš kitų Lietuvos miestų, bet ir kaimyninių šalių. Pirmą kartą vykusi „Audra“ parodė – Kaunas pagaliau turi festivalį, kurio seniai reikėjo, bet iki šiol nebuvo.
„Sekmadienį į Santaką iš visos Lietuvos sutekėjo tiek energijos ir jaunystės, kiek turbūt niekas dar čia jos nematė“, – dalijasi festivalio organizatoriai. – Pergalingus festivalio akordus uždarinėjome su bombiniu Lietuvos scenos aukselių trio bei turbūt garsiausiu mūsų regiono reperiu Tommy Cash. Piko metu čia užsikūręs verpetas, panašu, jog galutinai pasiglemžė paskutines mūsų fanų jėgas, lūžusias kritikų strėles ir mūsų pačių abejones, ar gali europinio lygio festivalis vykti Kaune. Gali. Ir greičiausiai įvyks dar kartą. Ačiū tiems, kurie buvo.“
Nors „Audra“ vyko pirmą kartą, festivalis stebino tiek programos apimtimi, tiek lokacijų įvairove: žiūrovai renginių metu galėjo patekti į paprastai visuomenei uždaras arba pasirodymams iki šiol nenaudotas lokacijas bei išgirsti ir pamatyti Lietuvoje iki šiol savo kūrybos nerodžiusius kūrėjus.
Vienas iš festivalyje dalyvavusių menininkų, muzikologas, robotų inžinierius Moritzas Simonas Geistas neslėpė, kad buvo priblokštas, kokie menininkai ir muzikantai susirinko Kaune, bei kaip per 20 metų, nuo tada, kai čia jis lankėsi pirmą kartą, pasikeitė miestas: „Labai džiaugiuosi matydamas, kaip jauna, šiuolaikinė kultūra atgaivina senus pastatus, prikeldama juos naujam gyvenimui“, – sakė jis.
Ir nors, regis, festivalis buvo išlydėtas vienu didžiausių koncertų Nemuno ir Neries Santakos parke, kaip sako „Audros“ organizatoriai, yra tokia šventa taisyklė, kad joks geras vakarėlis nepasibaigia sulig jo pabaiga, todėl jau šįvakar Lizde užsikurs oficialiai, galutinai ir jau visiškai tikrai vyks paskutinis „Audros“ festivalio renginys, kuriame pultą valdys ir šokiams aikštelę užkurs dvi audringos amerikietės: CCL – beprotiškai gera selektorė, trintų ir laužytų ritmų kokteilių plakėja, kurios setuose per 10 minučių galima išgirsti visiškai natūraliai susiliejančius dancehall, drum and bass ir breiksų motyvus – ir dar didesnis vardas, karantino metais į pasaulinius vandenis garsiai iškilusi čikagietė Eris Drew. Pasaulis jos talentą regėjo jau seniai, grojant b2b setus kartu su savo partnere Octo Octa, tačiau labiausiai ji save įrėmino didžiulį populiarumą pernai pelniusiu albumu „Quivering in Time“. Spalvinga, detali, novatoriška ir tuo pačiu smagiai beatodairiška muzika yra tai, ko visada galima tikėtis iš Eris.
Renginyje netrūks ir vietinio palaikymo – jame gros vis aukštesne pavara per pasirodymus važiuojantis Onis bei neregėtas muzikinės programos šeimininko Less Feeling ir Vaiperio b2b setas.
Daugiau informacijos apie vakarėlį čia.
Liepa Kaune: kelionės laiku ir festivaliai kas savaitę
Kaunas šį mėnesį tapo audringiausių festivalių lokacija ir istorijos laiko kapsule. Bendruomenių, jaunimo, kultūros centrų ir meno profesionalų organizuotos iniciatyvos veikia ne tik miesto centre. Įvairūs pasirodymai mikrorajonuose ir šiuolaikinėse seniūnijose neleis pamiršti, jog Kaunas – Europos kultūros sostinė. Kaune maišysis šiuolaikiškumo ir atminties stichijos, kurias įvaldys kiekvienas išdrįsęs dalyvauti.
Šiuolaikinės seniūnijos: Karmėlava, Vilkija, Babtai, Garliavos apylinkės
Pirmąjį liepos savaitgalį Karmėlava pakvies kvėpuoti roko dvasia „Gatvės roko“ festivalyje su daug muzikos, gatvės meno, fotografijos ir cepelinų. Vilkijoje liepos 23 d. – „Kelkis ir judėk“ šventė, kurioje: skulptoriaus Marijaus Gvildžio kinetinė skulptūra, „Labaiteatro“ spektaklis „Kai užaugsiu, būsiu“ ir Jurgio Didžiulio koncertas. Babtuose 30 d. laukia „Vasaros naktipiečiai“ maisto laboratorijose-troleibusuose, o naktyje tarp šviesų šou koncertuos „Jauti“ ir „Baltos varnos“. Tą pačią dieną į Garliavos apylinkes kvies Stimpanko festivalis, kurio sumanytojai iš Ilgakiemio, Sąnašos ir Juragių vėl padės nusikelti į Stimpanko pasaulį.
Šiuolaikinių seniūnijų renginiai nemokami. Programa: čia
Bardų festivalis „Akacijų alėja“
Bardų festivalis „Akacijų alėja“ yra vienas pirmųjų ir ilgiausiai gyvuojantis nemokamas dainuojamosios poezijos festivalis Lietuvoje, kuriam šiemet sukanka 22 metai. Remiantis ilgametėmis tradicijomis, šio festivalio programa susideda iš trijų elementų: jaunųjų bardų, profesionalių muzikantų ir „ateivių“ iš kitų muzikos pasaulio žanrų. Šiais metais kartu su kasmetiniais svečiais scena dalinsis Andrius Mamontovas ir grupė „Baltos varnos“.
Kada: liepos 8–9 d.
Kur: Kulautuva
Marillios Destot paroda „Kelionė“
Prancūzų menininkės Marilia Destot paroda „The Journey“ (liet. kelionė) pasakoja apie atmintį ir poetišką jos prigimtį bei trapumą. Parodoje pristatomi įvairia technika atlikti meniniai pastarųjų metų projektai, kuriuose menininkė tyrinėja savo šeimos istorines šaknis Lietuvoje, žydišką paveldą ir atkuria vaizduotės aktyvuojamą atmintį.
Kada: liepos 14 d. – rugpjūčio 28 d.
Kur: LSMU Emanuelio Levino centras
Eisena „Susitaikymo kelias“ ir Giuseppe‘s Verdi opera „Nabukas“
Visa, kas vyksta ar įvyko Kauno mieste – yra visų kauniečių atsakomybė. Todėl visi Kauno piliečiai yra kviečiami dalyvauti istorinėje eisenoje ir premjeroje, nepriklausomai nuo tautybės ir įsitikinimų. Gyva žmonių eisena kartos istorinį Kauno geto gyventojų Didžiosios akcijos metu nueitą kelią nuo Vilijampolės iki IX forto. „Susitaikymo kelią“ papildys meninės instaliacijos, išryškinančios istorinius ir emocinius įvykio aspektus. Simbolinio kelio pabaigoje vyks Giuseppe’s Verdi operos „Nabukas“ pristatymas (režisierius Kęstutis S. Jakštas).
Kada: liepos 16 d.
Kur: eisena nuo Kauno geto vartų Vilijampolėje (Linkuvos g. 2), opera prie Kauno IX forto
Kultūra į kiemus: Panemunė, Centras ir Gričiupis
Užimkite vietas VIP ložėse – savo balkonuose arba patogiai įsitaisykite savo kiemuose. Liepos mėnesį įvairių meno rūšių – teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos – profesionalai pasirodymus rengs Panemunės, Centro ir Gričiupio gyventojų kiemuose. Kultūra prisipildys aktyvių bendruomenių, kurios bendradarbiauja ir prisijungia prie „Fluxus Labas“ iniciatyvų, kiemai. „Kultūra į kiemus“ projektas apsilankys vienuolikoje Kauno miesto seniūnijų.
„Kultūra į kiemus“ grafikas liepą:
Liepos 5–7 d. – Panemunė. Liepos 13–14, 16 d. – Centras. Liepos 19–21 d. – Gričiupis.
Organizatoriai: „Kaunas 2022“
Renginys nemokamas
Istorijų festivalis. Instaliacija viešose erdvėse „Slenkstis“. Pristatymas
Vykdant projektą, miesto centro gyventojai ir įmonės buvo kviečiami „priimti“ menininkės Jyll Bradley (GB) sukurtas mezuzas – žydiškojo paveldo elementą. Šis kūrinys – taip pat ir individualios asmeninės šviesos idėjos metafora, prie kurios galėjo prisidėti kiekvienas, sutikęs suteikti naujajai mezuzai vietą. Menininkės kūrinys – stilizuotas organinio stiklo ir medienos objektas, kuriame vietoje tradicinio ritinėlio saugoma vizualinė mezuzos „tapatybė“. Juo menininkė siekia sugrąžinti mezuzos simbolį į Kauno gatves, kuriose kadaise buvo daug žydų.
Kada: liepos 17 d.
Partneriai: Kauno žydų bendruomenė
Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“
Paskutinis mėnuo aplankyti vienos garsiausių pasaulyje menininkių Marinos Abramović parodą „Būties atmintis“. Ekspozicijoje išsamiai pristatoma M. Abramović kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pastarųjų metų, o taip pat paroda dėmesį traukia unikalia forma – pirmą kartą ji rengiama kaip įspūdinga videoinstaliacija iš rinktinių šios menininkės performansų dokumentacijų ir filmų.
Kada: iki liepos 31 d.
Kur: Kauno paveikslų galerija
Parodos lankymas mokamas.
Organizatorius: galerija „Meno parkas“ ir „Kaunas 2022“
Didysis kultūros laivas „Nemuno7“
„Nemuno7“ – tai Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas, tarnausiantis kaip vieša kultūrinė erdvė. Objekte derinama technikos istorija, paveldas ir šiuolaikinė architektūra tapo nauju Kauno rajono traukos objektu vietiniams gyventojams, svečiams iš Lietuvos ir užsienio. Šiais metais laivas yra erdvė parodai apie vandens ir žmogaus ryšius „Takūs kūnai“, o lauko ekspozicija „Tarpti“ – neatsiejama dalis, pratęsianti šį dialogą.
Kada: II - V 16:00 - 20:00 VI - VII 12:00 - 20:00
Kur: Kairysis Nemuno krantas Zapyškyje, Kauno r.
Organizatorius: VšĮ „Ars Futuri
Bilietai: čia
Kaunas 2022 vasaros scena
Visą šiltąjį sezoną Kauno senamiesčio širdis – Rotušės aikštė – plaks kultūros ritmu. Kauno gyventojus ir svečius įsimintiniausiais pasirodymais, koncertais, degustacijomis ir susitikimais džiugins čia įsikūrusi „Vasaros scena“. Iki rugsėjo jūsų lauks kruopščiai parengtos meninės programos savaitgaliai ir šimtai nemokamų renginių su geriausiais Lietuvos ir užsienio muzikos atlikėjais ir kitais pasirodymais. Liepos mėnesį „Vasaros scenos“ Monsieur Doumani (CY), Theodore (GR), THE ROOP (LT), Elektro Guzzi (AT), Jurga Šeduikytė (LT).
Kada: gegužės 12 d. – rugsėjo 24 d.
Kur: Kauno rotušės aikštė
Organizatorius: „Kaunas 2022“
Renginiai nemokami
Vasarai tik prasidėjus, kartu su savimi visuomet turėkite apsauginio kremo nuo saulės ir „Kaunas 2022“ programėlę savo telefone. Taip visuomet išliksite kultūros ir renginių sūkuryje. Mieste praūžusi 5 dienų stichija, festivalis „Audra“, sugriovė nuobodaus Kauno stereotipus ir parodė, kuo gyvena šiuolaikinis miestas. Paroda „Kaunas – Vilnius: nuversti kalnus“ vis dar kviečia pažinti konkuruojančius, nesutariančius Vilnių ir Kauną, kurie yra būtini vienas kitam. Kaip ir kasmet, į Pažaislio muzikos festivalį sugužės įvairiausi atlikėjai: nuo džiazo iki operos, nuo kvarteto iki simfoninio orkestro.
Paroda „Simono Karczmaro Štetlo Šviesa“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, birželio 16 d., ketvirtadienį, 16 val.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ proga S. Karczmaro kūrybos namai pristato litvako menininko Simono Karczmaro (1903–1982) parodą „Simono Karczmaro štetlo šviesa”. Parodos atidarymo metu muzikinę programą atliks ansamblis Rakija Klezmer Orkestar.
Štetlas – sumažintas visatos modelis, kurį Simonas Karczmaras nešiojosi visos savo žemiškosios kelionės metu, jo kūryboje įgavo pavidalą, persmelktą vaikystės vaizdinių ir pastebėjimų. Papildomą impulsą suteikė skaitytų jidiš kalba pasakojimų įspūdžiai.
Šviesa – vienas svarbiausių S. Karczmaro paveikslų elementų. Dieveniškių štetlo gyvenimas skendi jaukioje, gelsvai auksinėje šviesoje. Joje – chatos, žmonės, kasdienio gyvenimo ir švenčių scenos. Cfato (tarsi štetlo analogo Izraelyje) serijos darbuose kai kurie siužetai pasikartoja, kai kurie jų nauji, tačiau auksinę šviesą pakeičia išblyškęs, intensyvios Izraelio platumų šviesos paveiktas koloritas, gyvenimo vaizdai paskęsta jau kitoje, kaitra alsuojančioje kasdienybėje. Hebrajiškai „šviesa“ (אור) reiškia ir dvasinę šviesą. Tai nulėmė ir šios parodos pavadinimą.
Dailininko darbai, apkeliavę pusę pasaulio, šiandien simboliškai sugrįžo į vaikystės namus.
Parodos kuratorė: S. Karczmaro kūrybos namų direktorė menotyrininkė Rūta Ostrovskaja
Parodos partneriai: Kaunas 2022 Atminties biuras, S. Karczmaro kūrybos namai, Dieveniškių Simono Karczmaro amatų kiemas, JUDVI&AŠ kūrybinė grupė
Paroda veiks: 2022 06 16 – 10 16
Papildomą informaciją teikia: parodos kuratorė Rūta Ostrovskaja tel. 8 628 344 20