Lapkričio mėnesį Kaune prasidės Ukrainos meno trienalė „Ukraine! Unmuted“
Lapkričio 4 d. Kaune – Europos kultūros sostinėje – prasidės penktoji Ukrainos šiuolaikinio meno trienalė „Ukrainian Zriz 2022. UKRAINE! UNMUTED“. Mėnesį trunkančioje renginių programoje – ne tik šalies kūrėjus pristatanti meno paroda, bet ir performansas, diskusijos bei esė knygos pristatymas. Renginių metu bus bandoma atskleisti, koks Ukrainos menas buvo ir yra, leidžiant kalbėti pačiam menui.
„Ukrainian Zriz“ – jau 15 metų Ukrainos šiuolaikinį meną užsienyje pristatanti platforma. Šiais metais projektas dėl karo ir sudėtingos padėties šalyje palieka meno parodos formatą ir tampa erdve mąstyti ir kalbėti apie Ukrainą bei Ukrainos kultūrą. Trienalę kuruoja Vlodko Kaufman, Serhiy Petlyuk ir Oksana Forostyna, trienalės vadovė – Lida Savchenko-Duda.
Nuo performanso iki meno parodos
Trienalė 2022-aisias vyks Europos kultūros sostinės titulą švenčiančiam Kaune, kuriame šiais metais suplanuota gausi renginių programa. Lapkričio 4 d. „Ukrainian Zriz. UKRAINE! UNMUTED“ atidarys performansų programa „Short stories about the path“, kurioje – Ukrainos menininkų Volodymyr Topiy, Iurii Shtaida, Natalia Lisova, Yaryna Shumska ir Volodymyr Kaufman pasirodymai.
Svarbi programos dalis – 17 meno projektų pristatanti paroda, kurioje – Ukrainos menininkų iš Dnipro, Chersono, Kijevo, Charkivo, Lvivo, Odesos bei Donecko darbai. „CulturEUkraine“ centre atidaromoje ekspozicijoje bus galima išvysti vaizdo kūrinius, instaliacijas bei kitus objektus, tapybos, grafikos, fotografijos darbus bei performansą.
„Atrenkant trienalėje dalyvausiančius menininkus, domėjomės tais projektais, kurių žvilgsnis yra gilesnis – ypač kalbant apie esamą situaciją Ukrainoje. Nors šie kūriniai galėjo būti sukurti ir prieš Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, jie vis tiek gilinasi į tai, ant ko mes, ukrainiečiai, stovime, kokio masto yra mūsų patirtos traumos. Svarbu perteikti, kad ukrainiečių kultūra yra savarankiška, verta dėmesio ir gilesnio tyrinėjimo, o ne priedas prie „rusų kultūros“, kaip kadaise į ją žiūrėjo pasaulis“, – teigia vienas trienalės kuratorių, Volodymyr Kaufman.
Parodoje darbus pristatys menininkai Yana Bachynska, Lia Dostlieva ir Andrii Dostliev, Kostiantyn Zorkin, Zhanna Kadyrova, Alevtina Kakhidze, Nikolay Karabinovych, Myro Klochko ir Anatoliy Tatarenko, Sasha Kurmaz, Katya Libkind, Kateryna Lysovenko, Pavlo Makov, Sergiy Petlyuk, Viacheslav Poliakov, Andriy Rachinskiy and Daniil Revkovskiy, Fantastic Little Splash (Lera Malchenko ir Oleksandr Hants), Stanislav Turina, Volodymyr Kaufman (bendradarbiaujant su Maksym Mazur, Serhiy Savchenko, Yana Krykun, Sergiy Radkevych, Natalka Shymin, Natalia Lisova). Parodą lapkričio mėnesį bus galima aplankyti ir specialių turų su kuratoriais metu.
Programoje – kvietimas kalbėti apie situaciją Ukrainoje
„Karas yra kaina, kurią Ukraina moka, kad patrauktų pasaulio dėmesį ir išeitų iš aklosios zonos – ir šiandien yra diena, kai apie Ukrainą reikia kalbėti daugiau ir intensyviau“, – įsitikinusi trienalės vadovė Lida Savchenko-Duda.
Šių metų programoje numatytos keturios viešos diskusijos, paliesiančios kultūrinės diplomatijos, Rusijos kolonijinės politikos paliktų traumų temas. Tarp pranešėjų – Paweł Potoroczyn (filosofas, buvęs Lenkijos instituto Niujorke ir Londone, Adomo Mickevičiaus instituto vadovas), Carl Henrik Fredriksson (kultūros žurnalo „Eurozine“ atstovas), Jacek Dehnel (poetas, menininkas), Yaroslava Strikha (literatūros kritikė) ir kiti.
Meninę bei diskusijų programą praturtins ir esė knyga, skirta pristatyti ukrainiečių kultūrą užsieniečiams, sugriauti apie šalį vyraujančius stereotipus. Savo kurtus tekstus pristatys Ivan Kozlenko, Kateryna Botanova, Mykola Ryabchuk, Vitaliy Portnikov, Zoya Zvinyatskovska, Halyna Kruk bei Yurko Vovkohon – kultūros vadybininkas ir Ukrainos armijos karys, atskleisiantis, kaip kariaujantys kultūros žmonės gali perteikti šią patirtį kitiems. Diskusijų programos ir leidinio kuratorė – vertėja, leidėja ir autorė Oksana Forostyna.
Trienalę organizuoja Kultūros strategijos institutas Lvive, Lvivo savivaldybės institucija, NVO „Aktualiojo meno institutas“ ir Virmenska 35. Projektą remia „Kaunas 2022”, Lvivo miesto taryba, ZMIN fondas ir Tarptautinis renesanso fondas (Ukraina).
Paroda veiks lapkričio 4 – gruodžio 4 d., „CulturEUkraine“ centre, įsikūrusiame Kauno centriniame pašte, Laisvės al. 102, pirmame ir antrame aukštuose. Daugiau informacijos galima rasti čia.
„Nepatogus kinas“ į Kauną kviečia architektūros ir kino gerbėjus
Per Lietuvą keliaujantis festivalis „Nepatogus kinas“ Kaunui šiemet skiria ypatingą dėmesį. „Mes norim, kad žiūrėtum filmus modernistiniuose pastatuose“, – kviečia organizatoriai ir 2022–ųjų Europos kultūros sostinėje pristato ypatingą programą, o savo žiūrovus iš visos Lietuvos kviečia spalio savaitgalius praleisti Kaune.
Tradicinius susitikimus Kauno „Romuvos“ kino teatre šiemet papildė patyriminiai seansai Kauno modernistinio paveldo pastatuose. Žiūrovų čia laukia specialiai sudaryta filmų programa „Judančio(s) miesto vizijos“, pasakojanti apie miestą ir žmogų jame. Na, o tam, kad filmo ir pastato patirtys dar gražiau susilietų, prieš kiekvieną šios programos seansą žiūrovai leisis į pasivaikščiojimus kartu su „Ekskurso“ komanda.
Spalio 16 d. „Nepatogus kinas“ kviečia į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademiją. Po ekskursijos čia bus galima išvysti filmą „Begalybė pagal Florianą“ (rež. Oleksiy Radynski) – apie vizionierių, modernizmo architektą, tapytoją, poetą, fleitininką, vadinamą Ukrainos Leonardu Da Vinčiu. Florianas Jurjevas 90-ojo gimtadienio išvakarėse sulaukia skambučio – jo projektuotas avangardinis architektūros pastatas, vadinamas Kyjivo NSO, bus paverstas į prekybos centrą. Pasak „Ekskurso“ komandos, šis filmas palies ir pačiam Kauno modernizmui aktualią temą: kaip apsaugoti vertingiausius istorinius pastatus, į kuriuos taikosi privatūs investuotojai?
Spalio 22 d. žiūrovai kviečiami į Žemės ūkio rūmus. Režisierės Barboros Sliepkovos filmą „Linijos“ bus galima išvysti lengvai atpažįstamame, bet mažai kieno dar aplankytame unikaliame Kauno pastate – Žemės ūkio rūmuose. Juose, pasak „Ekskurso“ komandos, galima pasakoti didžiąją dalį Lietuvos XX a. istorijos. Na, o juodai baltas filmas, kurį žiūrovai išvys po ekskursijos, buvo įkvėptas socialistinio modernizmo architektūros linijų. Tokių, kurios virsta gatvių juostomis, senų ir naujų pastatų kontūrais, instrumentų stygomis, elektros laidais, nematomomis gijomis, jungiančiomis skirtingus miesto gyventojus.
Spalio 23 d. architektūros ir filmų gerbėjai rinksis buvusioje automatinėje telefonų stotyje – čia po ekskursijos vyks lietuvių režisierių Martos Dauliūtės ir Viktorijos Šiaulytės filmo „Geras gyvenimas“ peržiūra. 4–ajame deš. iškilusiame kadaise svarbiame Kauno telekomunikacijų objekte šiandien patalpas nuomojasi įvairios įmonės, tad verslumo epicentre žiūrėti filmą „Geras gyvenimas“ – itin simboliška. Ši istorija kviečia žiūrovus susipažinti su unikaliu startuoliu, kurio darbuotojai nuomojasi bendrą gyvenamąjį bei darbo plotą ir savo privačius gyvenimus tvarko taip, lyg šie būtų įmonės dalis.
Spalio 29 d. specialiąją „Nepatogaus kino“ programą Kaune užbaigs Virpi Suutari filmas „Aalto“, pasakojantis apie vieną esminių skandinaviško dizaino ir vieną didžiausių moderniosios architektūros kūrėjų Alvarą Aalto. Filmo peržiūra neatsitiktinai vyks Lietuvos sporto universiteto centriniuose rūmuose. Ši vieta, pabrėžiant gryno oro svarbą sportuojančiam organizmui, pasirinkta tikslingai: „arti centro ir sykiu toli nuo dulkių ir miesto triukšmo“.
Simboliška, kad filmo herojaus architekto Alvaro Aalto suprojektuota Paimio sanatorija (1933 m.) Suomijoje demonstruoja labai panašias idėjas apie gryno oro svarbą ir modernizmo architektūrą. Rengėjai žada, kad kiekvienam į filmo peržiūrą atėjusiam lankytojui turėtų labai greitai paaiškėti LSU rūmų architekto V. Landsbergio–Žemkalnio ir A. Aalto sugretinimas.
Programa „Judančio(s) miesto vizijos“ yra oficialios „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ dalis ir yra finansuojama projekto lėšomis. Šios programos filmai ir ekskursijos yra nemokami, tačiau būtina rezervacija, tad žiūrovai kviečiami išsiimti nemokamą bilietą į norimą seansą festivalio puslapyje www.nepatoguskinas.lt.
Visą festivalio filmų ir renginių programą galima rasti adresu www.nepatoguskinas.lt. „Nepatogus kinas“ iki spalio 30 d. vyksta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus kino teatruose, virtualioje kino salėje namų ekranuose ir 210 Lietuvos bibliotekų. Kaip ir kasmet, žiūrovai gali išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti festivalio pasą į visus filmus, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai gali ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras.
10 parodų, kurias šį rudenį verta aplankyti Kaune
Ruduo – puikus metas sugrįžti į parodų erdves. Europos kultūros sostinės titulą švenčiančiame Kaune jų kaip niekada daug. Nuo porceliano dirbinių iki šiuolaikinio meno – „Kaunas 2022“ organizatoriai rekomenduoja, ko nepraleisti ir ką aplankyti rudeniui įpusėjus.
Yoko Ono retrospektyvinė paroda „Laisvės pažinimo sodas“
Meno pasaulio nonkonformistę Yoko Ono atpažįsta visi: muzikos prodiuserė, ryški Niujorko meno scenos figūra ir legendinės roko grupės „The Beatles“ įkūrėjo Johno Lenono žmona, kadaise kartu su Jurgiu Mačiūnu buvusi prie Fluxus judėjimo ištakų. Yoko Ono braižui būdingas politiškumas ir visuomeniškumas, tad jos darbai neprarandanti aktualumo, skatina kritiškai vertinti aplinkinį pasaulį. Šios menininkės kūrybą visą rudenį galima pamatyti Kauno paveikslų galerijoje.
„Laisvės pažinimo sodas“ (kuratorius – Jon Hendricks) – retrospektyvinė Yoko Ono kūrybos paroda, rengiama bendradarbiaujant su jos įkurta „Studio One“ Niujorke, Šiuolaikinio meno centru ir Kauno paveikslų galerija. Parodoje gausu menininkės kūrinių, apžvelgiančių įvairius kūrybos laikotarpius bei praktikas: nuo konceptualaus meno, eksperimentinio kino iki erdvinių instaliacijų, objektų ir performanso meno. Paroda kviečia žiūrovus ne tik stebėti meno kūrinius galerijos erdvėse, bet ir patiems įsitraukti į kūrybos procesus, sekant menininkės paliktomis instrukcijomis.
Kada: iki gruodžio 4 d.
Kur: Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16
Daugiau informacijos galima rasti čia.
„Srovės nepasroviui“ | OSTRALE šiuolaikinio meno paroda
Dresdene vykstanti OSTRALE bienalė – viena didžiausių Vokietijoje rengiamų šiuolaikinio meno parodų, organizuojama netradicinėse, kitai funkcijai projektuotose, ne menui skirtose erdvėse. „Srovės nepasroviui“ (kuratorė – Patricija Gilytė) – paskutinė keliaujančios OSTRALE bienalės renginių dalis, pasakojanti apie globalumą su visomis šio daugiasluoksnio reiškinio srovėmis.
Parodoje žiūrovas gali ieškoti tik jam skirtos svetimtautiškos, kitakalbės, svetimšalio slapta perduotos žinios, užkoduotos meno kalbos forma, o kartu pajausti, kaip laiko tėkme alsuoja Kauno centrinio pašto sienos.
Kada: spalio 5 – lapkričio 13 d.
Kur: Kauno centrinis paštas
Daugiau informacijos galima rasti čia.
„Austinis menas – XX a. Europos ir Amerikos avangardiniai kilimai“
„Paroda, XX amžiaus laikmečio dvasią atskleisianti per persipynusią skirtingų meno rūšių sinergiją“ – taip būtų galima pristatyti vieną unikaliausių programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pristatomų renginių – parodą „Austinis menas – XX a. Europos ir Amerikos avangardiniai kilimai“. Šios avangardinio meno simbiozės rėmuose pristatomi ne tik ryškiausiųjų pasaulio menininkų, tokių kaip Jean Lurçat, Jacques Borker, Laila Karttunen, Ivan Da Silva Bruhns, Louis Marcoussis, Ralph Pearson, Frankas Stella Jean Burkhalter kurti kilimai, tačiau ir lietuvių – kolekcininko Dainiaus Lanausko, 1920–1955 m. laikotarpio dizainerių Jono Prapuolenio, Jono Virako, architekto Arno Funko kolekciniai baldai.
Simbolinę prasmę turinčioje lokacijoje, architekto Vytauto Landsbergio – Žemkalnio projektuotame pastate – dabartiniuose Kauno menininkų namuose įsikūrusią parodos ekspoziciją parengė rytietiškų kilimų ekspertė, persiškų kilimų galerijos Kaune įkūrėja Laura Bohne drauge su išskirtinių, antikvarinių kilimų galerijos, įsikūrusios Milane, savininku bei kilimų meno žinovu – Alberto Levi.
Kada: spalio 1–14 d.
Kur: Kauno menininkų namai
Daugiau informacijos galima rasti čia.
„Istorijų festivalis“. Interaktyvi paroda „Iš tamsos“
Savo tėvų – kauniečių Juozapo Kagano ir Margaritos Štromaitės – Holokausto išgyvenimo istoriją papasakoti pasiryžusi menininkė Jenny Kagan parodoje „Iš tamsos“ kviečia leistis į skaudžius, tačiau vilties kupinus prisiminimus, kuriuose veriasi ne tik asmeniniai jos šeimos likimo vingiai, bet ir Antrojo pasaulinio karo įvykių Lietuvoje paveikslas. Menininkės tėvai susipažino ir susituokė Kauno gete. Negailestingas istorijos vingis, kitaip nei daugybei artimųjų, jiems baigėsi laimingai – pora išgyveno karą slapstydamiesi. Padedami lietuvio Vytauto Rinkevičiaus, geležies liejykloje, kurioje tėtis dirbo kaip geto kalinys, jie įsirengė slėptuvę – medinę dėžę, kurioje išgyveno maždaug 9 mėnesius. Toji medinė dėžė – tėvų slėptuvė – tapo parodos „Iš tamsos“ šaknimis, savotišku leitmotyvu.
„Iš Tamsos“ (prodiuserė – Justina Petrulionytė-Sabonienė) lankytojus pasitinka savotiškame laukiamajame – parodą rekomenduojama apžiūrėti vaikštant itin mažomis grupėmis, tad norint išvysti ekspoziciją gali tekti šiek tiek palaukti. Tai padaryti tikrai verta, nes paroda suteikia galimybę leistis į itin asmenišką kelionę – dalį eksponatų galima paimti į rankas, tyrinėti patiems atsiverčiant dienoraščių ištraukas, pakėlus suskambantį telefoną ar atsidarant skirtingose vietose išdėstytus lagaminus. Keliaujant iš vieno kambario į kitą, veriasi šiandien sunkiai suvokiama žmonijos tragedija, kurioje, kaip ir visuose išgyvenimuose, netrūksta žmogiškumo, drąsos, pasiaukojimo, o svarbiausia – vilties.
Kada: iki spalio 30 d.
Kur: Gimnazijos g. 2/4
Daugiau informacijos galima rasti čia.“
Parodos Kauno centriniame pašte
Kultūra šį rudenį keliasi ir į Kauno centrinį paštą. Modernizmo architektūros lopšyje įsikūrė daugybė parodų, kuriose – patirtys įvairių pomėgių lankytojams. Nuo porceliano dirbinių iki šiuolaikinio meno apraiškų ar architektūrinių vizijų – užsukę tikrai atras dominančią ekspoziciją.
Iki mėnesio pabaigos čia galima aplankyti kaulinio porceliano simpoziumą ir parodą „Porceliano miestas“ (kuratorius Remigijus Sederevičius). Parodoje „Kauno asorti“ (kuratorė Karolina Jakaitė), pristatomos XX a. II pusės Lietuvos grafinio dizaino istorijos. Interaktyvi paroda „Archi/Textūra“ pristato trejus metus vykdytus architektės Rasos Chmieliauskaitės ir menotyrininko dr. Justino Kalinausko tyrimus nevizualios patyriminės architektūros tema. Tarpkultūrinė Lietuvos-Japonijos architektūrinės rezidencijos programa „ARCHI/TEXTŪRA: invisible & similar“, skirta nevizualaus architektūros pažinimo tyrimams kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenės nariais. Parodoje „Rytai rytai 5“ pristatoma keturiasdešimt Lietuvos ir Japonijos architektų ir architektų biurų sukurtų projektų.
Kada: iki spalio 30 d.
Kur: Kauno centrinis paštas
Daugiau informacijos galima rasti čia.
W. Kentridge'as. „Tai, ko nepamename“
William Kentridge (PAR) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs, vienas įtaigiausių šių laikų menininkų – pirmą kartą parodą pristatantis Lietuvoje ir Kaune – ten, iš kur kyla jo šeimos litvakiškos šaknys. Menininkas dažnai apibūdinamas kaip skaudžiai atviras humanistas. Parodoje „Tai, ko nepamename“ (kuratorė – Virginija Vitkienė) susiliečia skirtingos technikos, skirtingi žanrai, bet labai panašios dominuojančios spalvos. Juoda ir balta. Menininkas geba įtraukti lankytoją į praėjusius įvykius ir padėti pasijusti lyg jis juose būtų čia ir dabar. Jis genialiai derina aštrų turinį ir paveikią estetiką, supurto išankstines žiūrovo nuostatas ar stereotipinį požiūrį.
„Tai, ko neatsimename, nes tai buvo nuslėpta, nes mūsų galvos buvo užimtos lengvesnių, labiau guodžiančių minčių, nes neradome jėgų ieškoti savo istorijų sąryšio“, – sako menininkas.
Kada: iki lapkričio 30 d.
Kur: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Meno parodoje „ArtVilnius’22“ diskusija apie bendrakūrystę
Spalio 7 d. šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’22“ Vyriausybės kanceliarija inicijavo diskusiją „Kaunas 2022 – bendrakūrystė Lietuvai ir pasauliui“. Diskusijoje dalyvavo kultūros ministras Simonas Kairys, projekto „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė ir galerijos „Meno parkas“ direktorius Arvydas Žalpys. Diskusiją moderavo Rytis Zemkauskas – projekto „Kaunas 2022“ kuratorius, žurnalistas.
Diskusijoje nagrinėta bendrakūrystės svarba įgyvendinant didelio masto projektus, apžvelgta, ką Kauno miestui, šaliai ir pasauliui davė projektas „Kaunas 2022“.
V. Vitkienė paminėjo, kad įgyvendinant projektą „Kaunas 2022“ surengta virš 1 050 bendrų renginių, į aktyvią veiklą įsitraukė apie 80 Lietuvos ir 200 užsienio kultūros įstaigų. Kaip nurodė V. Vitkienė, projektą įgyvendino net 500 vadybininkų bendrakūrėjų, kurie visas idėjas ir projektus sujungė į vieną didelį bendrakūrystės projektą. Programa buvo rengiama net 4 metus. V. Vitkienės teigimu, projektas „Kaunas 2022“ pagimdė ir naują tvaresnio bendradarbiavimo tarp kultūros įstaigų tradiciją, kurios iki šiol Lietuva stokojo.
Kaip sakė A. Žalpys, projektas „Kaunas 2022“ bendrakūrystės idėją iš teorinio lygmens pakėlė į praktinį. „Viename projekte dalyvavo ne viena, o po dešimt institucijų. Tai suteikė energiją, puikų užnugarį, pasitikėjimą ir pagalbą, – sakė meno kuratorius. – Projektas „Kaunas 2022“ parodė, kad svarbiausia turėti idėją, partnerius, o tik tada galvoti apie finansavimą.“
S. Kairys atkreipė dėmesį, kad kultūros sostinės vardas suteikiamas ne dėl to, kad šalyje viskas gerai, o dėl to, kad suvokiamos problemos, su kuriomis susiduria kultūros sektorius, ir žinoma, kaip jas spręsti. „Šitą titulą gauni už supratimą, kokių iššūkių bei problemų turi ir kaip šis titulas gali tai pakeisti“, – sakė kultūros ministras. S. Kairio požiūriu, reikėjo įveikti ir egoizmą: „Miestas ir bendruomenė mokėsi būti platforma. Siekėme parodyti, ne tik ką turime gero Kaune, bet ir tai, kokia platforma galime būti, kokių bendrų projektų, sąveikų, minčių galime turėti.“
Diskusijos dalyviai džiaugėsi svarbiais įgyvendintais projektais, tokiais kaip Marinos Abramovič paroda „Būties atmintis“, taip pat sprendė, kokių savybių reikia turėti norint sėkmingai veikti bendros kūrybos srityje. V. Vitkienė teigė, kad pats kultūros sostinės titulas pritraukia tarptautines žvaigždes, tačiau ne mažiau svarbu ir sugebėti išnaudoti suteiktą galimybę. Reikia pasidžiaugti, kad šia galimybe buvo pasinaudota – sustiprėjo profesionalų kompetencijos, atsirado daugybė naujų bendros produkcijos projektų (pavyzdys – Nacionalinis Kauno dramos teatras, kuris per metus įgyvendino 7 bendros produkcijos spektaklius su užsienio teatrais, tarp jų ir Roberto Wilsono premjerą su Vokietijos teatru).
S. Kairys paminėjo, kad šiam projektui pasibaigus Kultūros ministerija, pasinaudodama gerąja patirtimi, sieks ir toliau plėtoti bendrakūrystę, susietą su svarbiomis datomis (projektas „Vilnius 700“, Kultūros sezonas Prancūzijoje, minint M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines).
Diskusijos dalyviai nurodė, kad didelė dalis auditorijų, kurios domėjosi projektu „Kaunas 2022“ ir dalyvavo renginiuose, atstovų tapo ir šio projekto bendrakūrėjais ir gali kartu džiaugtis rezultatu. Diskusijos dalyviai apibrėžė Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas: jų nuomone, kultūrinis šalies pajėgumas auga, tačiau aktualus išlieka kultūrinių erdvių klausimas.
Diskusijos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=gUL1wC8mljE
Dizaino tinklų forume Kaune – diskusijos apie laimingą miestą ir parodos
Kaune prasidėjo tarptautinis dizaino festivalis, kurio baigiamasis akcentas – Tarptautinių dizaino tinklų forumas. „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame renginyje susitiks ir patirtimi dalysis pranešėjai iš tarptautinių dizaino organizacijų.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojamas festivalis ir forumas – proga pristatyti Kauną kaip dizaino miestą tarptautinėje erdvėje, užmegzti ryšius tarp įvairių šalių dizaino bendruomenių, susitikti kūrėjams.
Forume dalyvauja pasauliniai dizaino tinklai, tokie kaip UNESCO Dizaino miestų tinklas, icoD (International Council of Design), BEDA (Bureau of European Design Associations), EIDD (Design for All Europe).
Prieš forumą Kaune įvyks ilgametes tradicijas turinčių tarptautinių ir vietinių dizaino tinklų svarbiausi metiniai renginiai, kuriuose dalyvaus dizaino politikos formuotojai, įvairių dizaino sričių praktikai, dizaino švietėjai iš įvairiausių pasaulio šalių, o visi, kam įdomios dizaino temos, kviečiami apsilankyti ir festivalio parodose.
Dizainas atsineša žmogaus mastelį
Lietuvos dizaino asociacijos Valdybos narys, Vilniaus dailės akademijos lektorius Jonas Liugaila sako, kad tokio mastelio ir koncentracijos renginys, kai vienoje vietoje vienu metu susiburia tiek tinklų, Lietuvoje dar nėra buvęs: „Ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje ar pasaulyje tai gana retas reiškinys. Kalbu ne tik apie kulminacinį renginį – spalio 14-ąją vyksiantį forumą, bet ir kitus, kur kelios tarptautinės organizacijos kviečia į renginius savo narius, juose dalyvaus ir Lietuvos dizaino atstovai. Tai – ir pasikeitimas informacija, ir tinklaveika.“
Pasak J. Liugailos, jau ne vienerius metus Lietuva pozicionuojama ne kaip autsaiderė, bet kaip Europos centras, kaip vieta, kur vyksta dizaino įvykiai. „Lietuvos dizaineriams bus proga patiems pristatyti savo požiūrį, atvejus, minčių braižą.
Kaunas atsiranda pasauliniame dizaino žemėlapyje – kaip vieta, kur vysta koncentracija, nuomonių apykaita“, – kalbėjo J. Liugaila.
Forumą J. Liugaila įvardijo kaip renginį, kuriame bus itin daug kokybiško turinio, taip pat vyks paralelinė sesija, kurioje Lietuvos savivaldybių atstovai kūrybinių dirbtuvių metu ieškos sprendimų savo savivaldybių problemoms ar iššūkiams: „Iššūkiai lietuviški, o dalyviai – iš užsienio, kurie atsineša įvairias patirtis.“
J. Liugaila sako, kad viena iš kertinių dizainerių pozicijų – kad miestai yra skirti žmonėms: „Dizainas atsineša žmogaus mastelį. Jo santykis su miestu yra žmogaus mastelis.“
Koks dizaino ir visuomenės tarpusavio santykis?
„Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė sako, kad dizaino tinkų forumas turėtų sudominti tuos, kam įdomios architektūros, dizaino, jo inovacijų temos ir naujovės, meno ir dizaino santykis.
„Forumas turėtų sudominti ne tik specialistus, bet ir apskritai tuos žmones, kurie turi polinkį mąstyti apie savo aplinką iš dizaino ir meno perspektyvos. Forume dalyvaus beveik 300 dalyvių iš viso pasaulio“, – teigė V. Vitkienė.
Kad svarbu kalbėtis apie miestų dizainą, „Kaunas 2022“ komanda suprato dar tada, kai buvo ruošiama Europos kultūros sostinės paraiška.
„Kadangi Kaunas, kaip dizaino miestas, yra UNESCO kūrybiškų miestų tinkle, tad natūralu atrodė kalbėti apie dizainą. Miesto architektūra turėjo vieną iš lemtingų vaidmenų suteikiant Kaunui Europos kultūros sostinės titulą.
Visus pastaruosius metus „Kaunas 2022“ programa „Dizainas laimei“ bandė permąstyti dizaino ir visuomenės tarpusavio santykį. Daug dėmesio skirta prieinamumui, prieš kelis metus parengtas prieinamumo gidas. Tai – praktinis gidas su labai išsamiomis instrukcijomis, skirtas kultūros įstaigoms ir patariantis, kaip užtikrinti savo paslaugų prieinamumą kuo platesnei žmonių grupei, neišskiriant judėjimo, klausos, regos negalią turinčių žmonių.
Kaune pradėta švęsti ir Laimės diena – kaip įtraukumo diena, kviečiant užtikrinti prieinamumą kuo platesnėms žmonių grupėms“, – apie dėmesį miesto dizainui kalbėjo V. Vitkienė.
Spalio 14-ąją vyksiančio forumo tema – taip pat apie laimę. „Žalgirio“ arenos amfiteatro salėje vyks bendras dizaino tinklų forumas, kuriame organizacijos siūlys savo geriausius pranešėjus. Tema – „Laimingas miestas“, tad bus diskutuojama apie miesto kokybės gerinimą.
Kviečia aplankyti parodas
V. Vitkienė siūlo nepraleisti ir kitų renginių – Kaune vyks keturios parodos, kurias irgi jungia dizaino tema.
Vienoje iš jų – „Kauno asorti“, kurią kuruoja Karolina Jakaitė, pristatomos XX a. II pusės Lietuvos grafinio dizaino istorijos. Plakatai ir jų eskizai, dėžutės, prekių ženklų projektai pasakoja ne tik apie dizaino istoriją, kūrėjus ir jų darbus, bet taip pat savaip kalba apie laiką, tapatumą, tvarumą, atliepia šių dienų aktualijas.
1984 m., minint „Taros“ biuro dvidešimtmetį, Kauno parodų rūmuose surengta Respublikinė taikomosios grafikos paroda, kurioje dalyvavo daugiau nei 100 kūrėjų, o „Kauno asorti“ bus galima išvysti rekonstruotą pirmąją „Taros“ biuro taikomosios grafikos parodą. Ji aktualizuoja daugiau nei pusę šimtmečio trunkančią Lietuvos grafinio dizaino tradiciją. Paroda nuo spalio 6-osios iki 30-osios veiks Kauno paveikslų galerijoje.
Iki spalio 30-osios galima aplankyti Kauno centriniame pašte veikiantį tarptautinį kaulinio porceliano simpoziumą ir parodą „Porceliano miestas“ (kuratorius Remigijus Sederevičius).
Tarptautinis kaulinio porceliano simpoziumas – projektas, kuris apjungia profesionalaus porceliano meno kūrybines dirbtuves, parodą, edukacijas, paskaitas, meninius ir mokslinius tyrimus, o taip pat viešina porceliano meną Lietuvoje ir pasaulyje.
Viena iš projekto dalių – tyrimas ir parengiama ekspozicija parodai „Porceliano miestas“, istoriškai ir teoriškai nagrinėjančiai porceliano meno ir dizaino vietą Lietuvos ir Kauno gyvenime, surandant ir pasitelkiant išlikusius „Jiesios“ dailiosios keramikos gamyklos fondus, pirmuosius porceliano projektus tuomečiame Kauno dailės institute, įtraukiant miesto muziejus, visuomenę, tarptautinius partnerius.
Dar viena paroda – „Austinis menas – 20 a. Europos ir Amerikos avangardiniai kilimai“, kurią pristato Laura Bohne (Lietuva) ir Alberto Levi (Italija). Paroda Kauno menininkų namuose veiks iki spalio 14 dienos.
Šios avangardinio meno simbiozės rėmuose bus pristatomi ne tik ryškiausiųjų pasaulio menininkų, tokių kaip Jean Lurçat, Jacques Borker, Laila Karttunen, Ivan Da Silva Bruhns, Louis Marcoussis, Ralph Pearson, Frankas Stella Jean Burkhalter kurti kilimai, tačiau ir lietuvių – kolekcininko Dainiaus Lanausko 1920–1955 m. laikotarpio dizainerių Jono Prapuolenio, Jono Virako, architekto Arno Funko kolekciniai baldai.
Jurgio ir Aleksandros Iljinų name veikia „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ interpretacijų paroda. Tai – dizainerių ir menininkų iš įvairių Europos šalių ir pasiūlyti dizaino prototipai, skirti masiškesnei gamybai. Visi jie susiję su Kauno modernizmo architektūra ar ornamentika.
Dar viena paroda, veikianti „Žalgirio“ arenoje – „5x5“, parengta Kaunui bendradarbiaujant su Kortreiko miestu Belgijoje. Parodos kuratorė – Jūratė Tutlytė.
Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius kartu su Flandrijos (Belgija) partneriais “Designregio Kortrijk” ir Kaunas 2022 pakvietė įmones bei organizacijas pasinaudoti unikalia galimybe vienerius metus dirbant kartu su dizaineriais vystyti naujus ir tobulinti jau esamus produktus, paslaugas ar procesus.
Flandrijos kompanijos “Designregio Kortrijk vzw” programa (ir prekės ženklas) „5X5®“ sėkmingai veikia jau daugiau nei 15 metų. Nuo 2005 m. Beniliukse ją pritaikė arti 80 įvairiose srityse veikiančių įmonių: nuo baldų pramonės, medicinos prietaisų gamintojų, švietimo įstaigų ir IT kompanijų.
Dizaineriai iš Olandijos daugiau nei metus dirbo įvairiose Lietuvos pramonės įmonėse, o parodoje pristatomi šio darbo rezultatai bei dar penki pavyzdžiai, sukurti Kortreike.
Visą „Kaunas 2022“ programą galima rasti www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Tarp Kauno ir Kortreiko: paroda, skirta dizaino inovacijų kultūrai
Kaunas ir Kortreikas – du Europos miestai, kuriuose vis plačiau skleidžiasi dizaino inovacijų kultūra. Tarp šių miestų užsimezgusi draugystė tęsiasi jau kelerius metus, o jos rezultatas – spalio 7 d. atidaroma paroda „Stories of Design Innovation: from Kortrijk to Kaunas“, kurioje bus pristatoma 10 Lietuvos ir Belgijos įmonių sukurtų inovatyvių produktų ir paslaugų.
„Kortreiko regionas Flandrijoje išsiskiria savo patirtimi puoselėjant dizaino inovacijų kultūrą. Tai regionas, kuris žino, kaip sėkmingai jungti kūrybiškumą su kultūra, švietimu ir verslu. Kaunas – mokslo ir kultūros centras, kuris dar ieško dizaino ir verslo sričių vienijimosi galimybių. Šie dizaino miestai panašūs ir tuo, kad Kaunas Europos kultūros sostinės metus švenčia 2022-aisiais, o Kortreikas šį titulą ketina pasimatuoti 2030-aisiais. Žvelgdami į ateitį, matome naujų bendradarbiavimo galimybių“, – pasakoja projekto kuratorė Jūratė Tutlytė.
Flandrijos vyriausybės ir „Kaunas 2022“ dėka, 2021–2022 m. Kaunas turėjo galimybę taikyti jau daugiau nei 10 metų „Designregio Kortrijk“ diegiamą licencijuotą dizaino inovacijų programą „5X5®“, kuria siekiama padidinti mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumą, sujungiant įmones su dizaineriais ir vystant inovatyvius, nestandartinius produktus bei paslaugas.
„Dizainas yra galingas įrankis, kai ieškoma nestandartinių sprendimų vystant inovatyvius produktus bei paslaugas, taip pat siekiant jų komercinės sėkmės, skverbiantis ir įsitvirtinant Lietuvos bei užsienio rinkose“, – apie projekto aktualumą pasakoja kuratorė Jūratė Tutlytė.
Ekspozicijoje – nuo baldų serijos iki laisvalaikio batelių iš perdirbtų medžiagų
Kauno „Žalgirio“ arenoje atidaromoje ekspozicijoje „Stories of Design Innovation: from Kortrijk to Kaunas“, bus galima susipažinti su 5 Belgijos ir 5 Lietuvos dizaino istorijomis. Parodos eksponatai pateikiami tarsi provokuojantys pasakojimai, kurie atskleidžia, kaip įmonės, išdrįsusios kitu kampu pažvelgti į iššūkių sprendimą, sukūrė naujus produktus bei paslaugas, užtikrinusius jų veiklos tęstinumą ar augimą.
Tarp lietuvių sukurtų produktų bus galima išvysti lauko baldų seriją balkonams ir terasoms, maisto produktų eksporto plėtrą skatinantį įrankį „China Challenge“, unikalią Lietuvoje skaitmeninės keraminės spaudos ant stiklo dizaino paslaugą, kapsulinę mados kolekciją bei naują lietuviškų suvenyrų serijos koncepciją. Belgijos įmonės į parodą atveža nuosaikaus dizaino pakabinamą gartraukį, medienos smulkintuvą, minkštą baldą-sėdmaišį, batus iš perdirbtų medžiagų ir stiklo profilių sprendimus.
„Prisijungti mane paskatino ne tik pats programos sumanymas bei konceptas, bet ir galimybė pačiam išbandyti savo jėgas tarptautiniame projekte. Juk tai kita, man mažiau pažįstama šalis, su kitokiais papročiais ir kultūra. Priėmiau tai kaip dar vieną iššūkį, priverčiantį mane išlipti iš komforto zonos ir iš arti pamatyti, kaip į pasaulį žvelgia kiti prekės ženklai bei kompanijos,“ – pasakoja su Lietuvos dizaineriais lauko baldų seriją pristatysiantis kūrėjas Bart Van Houcke,
„Manau, kad „5X5® Kaunas“ esmė yra parodyti verslui, kad dizainas aprėpia gerokai daugiau nei vien produkto ar logotipo dizainą, bet gali būti taikomas ir kaip paslaugų bei verslo procesų dizainas“, – pasakoja projekte su įmone „LITAO Consultancy Group“ dalyvaujanti verslininkė Lina Bartusevičiūtė.
Parodą spalio 7–14 dienomis galima aplankyti kasdien, 10-18 val. „Žalgirio“ arenoje, erdvėje prie amfiteatro. Spalio 18–31 d. paroda veiks Vytauto Didžiojo universitete, K. Donelaičio g. 52, I aukšto foje.
Pasaulinės premjeros ir menas netradicinėse erdvėse: svarbiausi spalio mėnesio renginiai Kaune
Nors Europos kultūros sostinės metai Kaune pamažu artėja link pabaigos, spalį kultūros entuziastų laukia dar ne viena įkvepianti patirtis. Nuo dizaino renginių, pasaulinio garso menininkų parodų iki muzikinių premjerų: „Kaunas 2022“ organizatoriai rekomenduoja, ką pamatyti ir kur apsilankyti rudeniui įpusėjus.
„Austinis menas – XX a. Europos ir Amerikos avangardiniai kilimai“
„Paroda, XX amžiaus laikmečio dvasią atskleisianti per persipynusią skirtingų meno rūšių sinergiją“ – taip būtų galima pristatyti parodą „Austinis menas – XX a. Europos ir Amerikos avangardiniai kilimai“. Spalio 1 d. duris atvėrusioje ekspozicijoje – ryškiausių pasaulio menininkų kurtų kilimų raštai ir kolekciniai baldai.
Kada: spalio 1–14 d.
Kur: Kauno menininkų namai
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Yoko Ono retrospektyvinė paroda „Laisvės pažinimo sodas“
„Laisvės pažinimo sodas“ (angl. The Learning Garden of Freedom) – retrospektyvinė Yoko Ono kūrybos paroda, rengiama bendradarbiaujant su menininkės įkurta „Studio One“ Niujorke, Šiuolaikinio meno centru ir Kauno paveikslų galerija. Parodoje gausu menininkės kūrinių, apžvelgiančių įvairius kūrybos laikotarpius bei praktikas: nuo konceptualaus meno, eksperimentinio kino iki erdvinių instaliacijų, objektų ir performanso meno.
Kada: iki gruodžio 4 d.
Kur: Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16
Daugiau informacijos galima rasti čia.
„Royal Philharmonic Orchestra“ koncertas
Kauno valstybinė filharmonija ir „Kaunas 2022“ publikai pristato išskirtinį tarptautinį projektą, kurtą su garsiuoju „Royal Philharmonic Orchestra“ ir fortepijono virtuozu Simonu Trpčeskiu. 76-ąjį gimtadienį švenčiantis Karališkasis filharmonijos orkestras yra Jungtinės Karalystės muzikinio gyvenimo lyderis, kurio misija – praturtinti klausytojų gyvenimus tobula ir patrauklia orkestrinės muzikos patirtimi. Programoje skambės Sergejaus Prokofjevo „Klasikinė simfonija“ bei Jeano Sibeliuso antroji simfonija.
Kada: spalio 12 d.
Kur: „Žalgirio“ arena
Įsigyti bilietus galima čia.
„Istorijų festivalis“. „Dibukas“
Gaivinti daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį kviečiantis „Istorijų festivalis“ tęsiasi ir kviečia į dar vieną premjerą. Jau spalio 14-15 d. Kauno kino centre „Romuva“ žiūrovų lauks mistiška ir paslapčių kupina patirtis – muzikinis spektaklis „Dibukas“. Kauno miesto simfoninio orkestro ir grupės Izraelio aktorių kuriamas pasirodymas apjungs muzikos, kino ir teatro sritis bei papasakos žydiškojo folkloro įkvėptą meilės istoriją.
Kada: spalio 14–15 d.
Kur: Kino centras „Romuva“
Įsigyti bilietus galima čia.
Tarptautinis dizaino tinklų forumas
Kaunas šiais metais gali pasigirti ne tik Europos kultūros sostinės titulu, bet ir tuo, kad pamažu tampa tikru dizaino traukos centru. Spaliui „Kaunas 2022“ programa „Dizainas laimei“ paruošė ne vieną siurprizą. Kaune pirmą kartą susitiks svarbiausios pasaulio dizaino organizacijos: UNESCO Dizaino miestų tinklas, ICoD, BEDA ir EIDD. Spalio 14 d. Kaune vyksiantis Tarptautinių dizaino tinklų forumas koncentruosis į laimingo miesto sąvoką ir kūrimą bei ieškos atsakymo į klausimą, ką galime padaryti, kad žmogus savo aplinkoje jaustųsi pilnavertiškai.
Kada: spalio 14 d.
Kur: „Žalgirio“ arenos amfiteatras
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Andrew Lloyd Webber „Requiem“
1986 m. Andrew Lloyd Webber „Requiem“ laimėjo „Grammy“ apdovanojimą už geriausią šiuolaikinę klasikinę kompoziciją. Šį įspūdingą koncertą spalio 31 d. bus galima išgirsti ir Kaune! „Žalgirio“ arenoje kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru publika išvys gausų būrį žinomų atlikėjų: tenorą Edgarą Montvidą, Ukrainos nacionalinės operos solistę Kseniya Bakhritdinova-Kravchuk, galingu skambesiu pasižymintį Kauno valstybinį chorą ir kt.
Kada: spalio 31 d.
Kur: „Žalgiro“ arena
Įsigyti bilietus galima čia.
OSTRALE šiuolaikinio meno paroda. „Srovės nepasroviui“
Dresdene vykstanti OSTRALE bienalė – viena didžiausių Vokietijoje rengiamų šiuolaikinio meno parodų, organizuojama netradicinėse, kitai funkcijai projektuotose ne menui skirtose erdvėse. „Srovės nepasroviui“ – paskutinė keliaujančios OSTRALE bienalės renginių dalis, pasakojanti apie globalumą su visomis šio daugiasluoksnio reiškinio srovėmis. Pajauskime, kaip laiko tėkme alsuoja Kauno centrinio pašto sienos.
Kada: spalio 5–lapkričio 13 d.
Kur: Kauno centrinis paštas
Daugiau informacijos galima rasti čia.
„Istorijų festivalis“. Paroda „Iš tamsos“
Pirmą kartą paroda pristatyta Didžiojoje Britanijoje. Dabar ji perkurta specialiai Kaunui, nes čia ir įvyko parodoje pasakojama istorija. Menininkė Jenny Kagan (GB) atgaivina tėvų pasakojimus apie jų išgyvenimus Kaune Holokausto metu. Parodos aplinka – vaizdai, muzika, projekcijos ir kiti elementai įtraukia žiūrovus į asmenišką ir kartu universalų pasakojimą, kviečiantį tyrinėti savo jausmus ir išgyvenimus atminties, šviesos ir tamsos akivaizdoje.
Kada: iki spalio 30 d.
Kur: Gimnazijos g. 2/4
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Kultūros ruduo tęsiasi
Spalį Kaune – renginiai ir parodos kiekvieno skoniui. Kauno centriniame pašte malonus siurprizas lauks porceliano meno mėgėjų. Tai – XXI-oji tarptautinė kaulinio porceliano simpoziumo paroda „Porceliano miestas“. Pasiilgusiųjų teatro laukia Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatomas vieno žymiausių šiuolaikinių teatro režisierių, menininko Roberto Wilsono spektaklis „Dorianas“. Kultūros laive-žemkasėje „Nemuno7“ – paroda „Takūs kūnai 5/5. Sąsajos“, o ieškantys bendraminčių galės atsiversti menininko Donato Stankevičiaus kartu su Kauno fotografijos galerija siūlomą leidinį – išradingą, vintažine dvasia pulsuojantį, sprendimą – „Kauno miesto ir rajono kultūros abonentų knygą“. Visą „Kaunas 2022“ programą galima rasti www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Tūkstančiai žiūrovų klausėsi „Kauno kantatos“: netikėto formato kūrinys kvietė patirti nutylėtas miesto istorijas
Įtraukianti patirtis – daugybę kartų įvairiuose anonsuose skambėjusi frazė. Visgi rugsėjo 30–spalio 1 dienomis „Žalgirio“ arenoje laukė būtent tai. „Kauno kantata“ – vienas paskutiniųjų didžiųjų „Kaunas 2022“ renginių, taip pat viena svarbiausių „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ iniciatyvų, nustebino net ir visko mačiusius žiūrovus. „Pati bandžiau atsiminti, ar daugybėje aplankytų muzikos renginių kada teko ką nors panašaus patirti, bet ne“, – pasakoja „Kauno kantatos“ prodiuserė, teatrologė Ina Pukelytė.
Kauno „Žalgirio“ arenoje klausytojų laukė pirmą kartą Lietuvoje įgyvendinama unikali, specialiai Kaunui kurta muzikinė patirtis. Atsisakiusi įprasto koncertų formato, tarptautinė kūrėjų komanda gausiai susirinkusią publiką kvietė vaikščioti tarp arenoje įkurtų devynių scenų. Čia, visai šalia žiūrovų, įsikūrė beveik 300 skirtingų muzikos žanrų atlikėjų, kurie, garsų ir vaizdų kalba, atgaivino nutylimas ir skaudžias miesto istorijas.
Iš Lietuvos kilę menininkai Philipas Milleris (PAR) ir Jenny Kagan (JK) kelerius metus rinko Kauno istorijas – trėmimų, Holokausto, „vilko vaikų“, Sibiro tremčių pasakojimus bei jų paliktus pėdsakus kartų likimuose. Paieškų rezultatas – vaizdais ir garsais prabilusi muzikinė patirtis, leidusi klausytojams patiems pasirinkti, iš kokios perspektyvos ir nuotolio klausyti atlikėjų – tai daryti buvo galima stovint visai šalia scenos arba, atvirkščiai, pasirinkus tolimesnį matymo kampą. Arenoje vienu metu skambėjo daugybė dirigento Karolio Variakojo vedamų skirtingų muzikos instrumentų, melodijų ir balsų, meistriškai kuriančių harmonijos ir disbalanso, kakofonijos ir tylos akimirkas.
Scenose – 300 atlikėjų iš Lietuvos bei užsienio
Susirinkusieji galėjo išgirsti beveik 300 atlikėjų – Kauno miesto simfoninį orkestrą, klezmerių orkestrą, folkloro ansamblį, solistus Rafailą Karpį, Agnę Stančikaitę, Steponą Zonį, skaitoves Bellą Shirin ir Violetą Rakauskaitę-Shtromas. Pasitelkdami menininkės Jenny Kagan kurtas vizualizacijas, jie pasakojo miesto istorijų nuotrupas, kuriose – išgyvenimai ir viltis, kad tokios žmonijos tragedijos nebepasikartos.
„Kauno kantata“ skambėjo net penkiomis kalbomis – anglų, lietuvių, rusų, vokiečių bei jidiš. Lietuvių kalba kūrinius atliko ir iš Pietų Afrikos Respublikos kilęs solistas, muzikos aranžuotojas Tshegofatso Moeng. Anot atlikėjo, kūrinio tematinės linijos galėjo būti atpažįstamos kiekvienam žmogui. „Didžiulė prabanga ir iššūkis kūrinį papasakoti tokia daugybe spalvų“, – prieš kūrinio premjerą pasakojo solistas.
„Manau, kad „Kauno kantata“ yra būdas suvokti, kad mes turime gerbti pagrindines žmogiškąsias vertybes. Dabar – tinkamas laikas pradėti analizuoti, aiškintis, suprasti tas skriaudas, kurios buvo padarytos tokių kraugeriškų režimų kaip komunizmas ar nacizmas ir daryti tam tikras išvadas,“ – apie „Kauno kantatą“ svarstė solistas Rafailas Karpis.
Skambant muzikai buvo galima išgirsti ir Bellos Shirin bei Violetos Rakauskaitės-Shtromas skaitomus pasvarstymus bei istorijas. „Kada sumažėja tavęs – mažėju ir aš. Vieną sykį nubusiu stotyje ir tave pamatysiu. Žibintas vagono gale sukrutės ir nutols. Greičiau ir greičiau. O mudu stovėsime, nežiūrėdami vienas į kitą. Svetimi ir tapatūs“, – šios ir kitos eilutės skambėjo arenoje, jas įvairiomis kalbomis buvo galima išvysti ir čia įrengtuose milžiniškuose ekranuose.
„Be reikalo manoma, jog klausytis sudėtingų istorijų yra tik neigiama ir skausminga patirtis. Užaugau tokioje aplinkoje, kurioje apie sunkius išgyvenimus buvo kalbama. Pamatydamas blogiausia, tuo pačiu pamatai ir geriausia. Tai – toks požiūrio taškas, kuris, manau, galėtų būti naudingas ir Lietuvai“, – pasakojo „Kauno kantatos“ vizualiųjų sprendimų menininkė J. Kagan.
Visą „Kaunas 2022“ programą galima rasti www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Europos fortų kongresas – Kauno tvirtovėje, dedikuojamas bendruomenėms
Jau šią savaitę spalio 6-7 dienomis, Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Kauno fortuose įvyks Europos tvirtovių kongresas, o į Kauno tvirtovę atvyks kelios dešimtys atstovų iš skirtingų Europos pilių, tvirtovių ar fortų. Kongreso metu dalyviai aptars gynybinio paveldo pritaikymą visuomenės poreikiams, dalinsis patirtimi kaip sėkmingai dirbti su vietos bendruomenėmis, siekiant pritaikyti nenaudojamus ir apleistus fortus, bunkerius. Europoje – tūkstančiai pačių įvairiausių karinių objektų, kurie per daugelį metų prarado savo gynybinę paskirtį ir šiuo metu atlieka visai kitokį vaidmenį bendruomenės, miesto, valstybės gyvenime.
„Šimtmečius karas buvo Europos kasdienybė, susipriešinusios valstybės siekė kuo stipriau įsitvirtinti, tobulėjant mokslui – tobulėjo ir griaunamoji jėga, atsirado vis galingesnė
artilerija. O fortifikatoriai siekė pastatyti vis stipresnę ir atsparesnė pilį, tvirtovę, kuri atlaikytų priešo puolimą. Todėl įvairiausių tvirtovių ir įtvirtinimų prisikaupė tūkstančiai. Kongrese dalyvaus pačių įvairiausių tvirtovių atstovai, štai Šibeniko tvirtovė – tikra viduramžiu pilis ant Adrijos jūros kranto, o Olandijoje gausu panašių fortų kaip ir pas mus Kaune, tačiau nacionalinis pasididžiavimas – Naujoji vandens linija, o įtvirtinimų būdas neįprastas – priešus turėjo sustabdyti vanduo, kuomet didžiulės teritorijos buvo numatytos juo užsemti vandeniu, dirbtinai užtvindyti. Taip pat, kongrese lankysis ir atstovai iš Venecijos, Forto Marghera – tvirtovės, kuri prieš kelis šimtmečius saugojo vieną turtingiausių Europos miestų.
„Šiandien Europos tvirtovė yra Ukraina. Ten vyksta kova dėl visos Europos, todėl turime palaikyti, stiprinti ją. Europos tvirtovių federacija pradėjo bendradarbiavimą ir su gynybinio paveldo atstovais iš Ukrainos, kuriama partnerystės programa, kuri padės išsaugoti Ukrainos paveldą – jos istorines vertybes. Kongrese dalyvaus ir atstovai iš Ukrainos“. – teigia Kauno tvirtovės parko direktorius Egidijus Bagdonas.
Mums, lietuviams, didžiausias pasididžiavimas - antikiniai piliakalniai, kurie, tarsi, ir turėtų būti tas svarbiausias, antikinės Lietuvos palikimas, menantis šimtmečius ir tūkstantmečius protėvių kovos už laisvę ir nepriklausomybę - kongrese išgirsime ir apie juos.
O Kauno fortai beveik visą šimtmetį buvo visiškai pamiršti, riogsojo miesto pakraščiuose niekam nereikalingi ir apleisti. Buvo įprasta manyti, jog tai nesavas, okupacinis palikimas, o fortus Rusijos caras pastatė ginti ne Lietuvą, o savo imperiją. Dažnai sakau – iš lietuviško molio plytų, ir prakaito pastatyta ši tvirtovė visgi nepadėjo išsaugoti Rusijos imperijos, o šiandien matomi jos griuvėsiai primena – jog tai tapo mūsų galimybę atkurti Lietuvos valstybę. Todėl šiandien jie simbolizuoja laisvę.“ – sako Kauno tvirtovės parko direktorius. Tačiau neužtenka vien istorijos ar kiek pakreipto pasakojimo krypties, jog žmonės pamiltų fortus ir imtų jais rūpintis. Iš Kauno fortų patirties matome, jog svarbiausią vaidmenį čia atlieka vietos bendruomenės, kurios pastebėjo fortų potencialą, čia buvo pradėtos rengti bendruomenės šventės, Joninės, Koncertai, šiuolaikinio meno parodos.
Pastaruosius penkerius metus didžiule parama įvairioms iniciatyvos buvo ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” programa, ir pirmieji renginiai daugelyje fortų įvyko palaikomi Kaunas 2022 bendruomenių programos. Kartu pasitinkant Europos kultūros sostinės metus, dalis bendruomeninių iniciatyvų virto festivaliais – pavyzdžiui, šią vasarą Kauno tvirtovės III-ajame forte įvyko „SteamPunk“ festivalis. Tvirtovės požemiuose taip pat
vyko ir industrinės muzikos „MATTERS“ pasirodymai, o Kauno tvirtovės I-ajame forte lankytojus pasitiko Kauno mitinio žvėries meninės instaliacijos.
„Šio kongreso tikslas – aptarti pavyzdžius ir pasidalinti patirtimi kaip buvę kariniai objektai yra pritaikomi, kaip juos panaudoti prasmingai. Labai svarbu, jog paveldas nebūtų išsaugojamas tik dėl to, jog turi tokį statusą. Svarbu, jog būtų funkcija – nauda bendruomenei. Ir štai matome iš įvairiausių pavyzdžių, jog galima šiuos objektus pritaikyti – ir ne tik muziejinėms funkcijoms, tačiau kaip kultūriškai aktyvias erdves – kūrybinėms industrijoms, menui, edukacijai, aktyviam laisvalaikiui, sportui ir t.t.“. – teigia organizatoriai. Skaičiuojama, jog per pastaruosius penkerius metus iš viso įvyko daugiau nei du šimtai įvairiausių bendruomeninių renginių, o Kauno tvirtovės parko fortus turėjo galimybę aplankyti dešimtys tūkstančių lankytojų. Žinoma, tai galbūt atrodo kaip mažas įvykis viso miesto mastu, tačiau nepamirškime jog dar ne taip seniai apleistuose fortuose tiesiog nebuvo įmanoma suorganizuoti jokio renginio. Augo Sosnovskio barščiai, gyveno benamiai, rinkosi narkomanai, požemiuose buvo kūrenamos padangos, o lankytojus pasitiko atviri šuliniai, ir šiukšlių kalnai. „Skamba dramatiškai. Tačiau taip ir buvo. Šiandien tik kai kuriuose fortuose dar galima pamatyti tokius „akcentus“, kurie dar vis primena kuo buvo virtę Kauno fortai. Taip. Darbo dar labai daug. Kol kas tvarkymo darbai apsiriboja daugiau higiena, bandome įvesti daugiau švaros ir šviesos. Šaliname menkaverčius krūmynus, naikiname Sosnovskio barščius, valome patalpas. Ir padedame bendruomenių renginiuose, pasirūpiname, jog jie įvyktų kuo sklandžiau.“ – teiga E. Bagdonas
Europos tvirtovių kongreso temą pasirinkta neatsitiktinai, nes žinoma, jog Kaunas
stipriausias būtent šioje – bendruomenių ir kultūrinio bendradarbiavimo srityje. „Žinoma, tvirtovės fortai yra savaime tvarūs – gal šiek tiek pagriuvę, aptrupėję, bet visumoje dar stovės šimtmečius. Reikia tik žmogiškos šilumos, ir todėl čia bendruomenė atlieka lemiamą vaidmenį. Mūsų idėja, vizija – dirbti darnoje tarp gamtos, žmogaus ir istorijos.“ – teigia Kauno tvirtovės parko atstovai.
Kaune atidaroma tarptautinė šiuolaikinio meno paroda „Srovės nepasroviui“
Kauno centrinio pašto rūmuose startuoja šiuolaikinio meno paroda „Srovės nepasroviui“, kurioje pristatomi menininkų iš įvairių pasaulio šalių darbai, dalyvavę 2021-ųjų OSTRALE bienalėje – vienoje didžiausių šiuolaikinio meno parodų Vokietijoje. Parodos atidarymas – spalio 5 d. 18 val.
Dresdene vykstanti OSTRALE bienalė – viena didžiausių Vokietijoje rengiamų šiuolaikinio meno parodų, kurioje 2021-aisiais dalyvavo 138 menininkai, pagal kilmę atstovaujantys 34 tautoms (tarp jų – ir Lietuvai). Kūrinius bienalei atvirame konkurse siūlė viso pasaulio menininkai, taip pat ir tarptautinės kuratorių komisijos nariai iš Kroatijos, Lietuvos ir Vengrijos partnerių institucijų.
Bienalės rengėjai tarpdisciplininį savo parodų turinį siekia pristatyti ne tik Vokietijoje, bet ir įvairiose Europos vietose, todėl rengia išvažiuojamąsias parodas. Bendradarbiaujama su Europos kultūros sostinėmis tapusiais miestais, todėl šiemet, kai šį titulą nešioja Kaunas, OSTRALE bienalės renginius pasitinkame Lietuvoje.
Parodos netradicinėse erdvėse
Kauno centrinio pašto rūmai parodai pasirinkti ne atsitiktinai – OSTRALE šiuolaikinio meno centras parodas organizuoja netradicinėse, kitai funkcijai projektuotose ne menui skirtose erdvėse. Transformuojant šias erdves gimsta ir nauji kontekstai – pastato istorija, jo praeitis daro įtaką parodos lankytojų potyriams ir sukuria meno kūrinius papildančias asociacijas bei nuorodas.
Kauno centriniame pašte pristatoma kūrinių dalis iš 2021 metais Dresdene vykusios OSTRALE bienalės BREATHTURN (Kvėpavimo posūkis). Ji buvo eksponuojama buvusiame Rytų Vokietijos elektronikos įmonės valgyklos pastate Robotron-Kantine. Kaip kūriniai atsiskleis erdvėje Kaune, lankytojai galės įvertinti jau netrukus.
Srovės nepasroviui – paroda apie gyvūnų, žmonių ir srautų judėjimą
Pasak parodos Kaune kuratorės Patricijos Gilytės, srovių, materijos, gyvūnų ir žmonių srautų judėjimo ir susidūrimo su apribojimais temos parodoje persipina su individualiomis, skirtinguose politinės ir ekonominės realybės kontekstuose subrendusių kūrėjų intencijomis. Tai – paroda apie globalumą su visomis šio daugiasluoksnio reiškinio srovėmis, neišsipildymais, potekstėmis.
Kadaise pašto siuntų skirstymo patalpose atsidūrusios ir savomis trajektorijomis iš siuntėjų pas gavėjus iškeliaujančios pakuotės, laiškai ar atvirlaiškiai kartais pasiekdavo adresatą, o kartais ir pradingdavo. Parodos lankytojai galės ieškoti tik jam skirtos svetimtautiškos, kitakalbės, svetimšalio slapta perduotos žinios, užkoduotos meno kalbos forma, o kartu pajausti, kaip laiko tėkme alsuoja Kauno centrinio pašto sienos, atsiverdamos kvėpavimo posūkiui.
Atidarymo vakarą – unikalūs performansai
Parodoje apsilankę atidarymo vakarą, lankytojai turės galimybę pamatyti lietuvių menininko Luko Eugenijaus Kolmogorcevo performansą „Niekieno žemė“ ir iraniečių kilmės menininkės Sarvenaz Mostofey specialiai Kauno centrinio pašto patalpoms pritaikytą garso kūrinį.
„Srovės nepasroviui“ | OSTRALE šiuolaikinio meno paroda yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
Paroda veiks iki 2022 m. lapkričio 13 d. Kauno centrinio pašto rūmuose (Laisvės al. 102)
Parodos atidarymas:
2022 spalio 5 d. 18:00.
Atidarymo dieną įėjimas nemokamas.
Parodos darbo laikas:
II-VII – 10:00 – 18:00
IV – 11:00 – 19:00
I – uždaryta
Bilietus galima įsigyti renginio vietoje. Vienas bilietas galioja į visas apsilankymo metu Kauno centriniame pašte veikiančias parodas.
Parodos Kaune kuratorė: Patricija Gilytė
Parodos Kaune architektė: Sigita Kundrotaitė-Savickė
OSTRALE bienalės Dresdene kuratoriai: Nataša Bodrožić, Ivana Meštrov, Patricija Gilytė, Krisztián Kukla, Andrea Hilger, Antka Hofmann.
Kaune eksponuojamų darbų autoriai: Bronė Sofija Gideikaitė, Daina Vanagaitė-Belžakienė, Daniel Chong, Eszter Szabó, Farid Rasulov, Firoz Mahmud, Gabriele Engelhardt, Goran Škofić, Ivan Milenković, Sarvenaz Mostofey, Jana Rinchenbachová, Michael Grudziecki, Nikita Kadan, Philipp A. Schäfer, Predrag Pavić, Seçkin Aydin, Toni Meštrović, Volker Kreidler, Zsolt Ferenczy
AIR projekto menininkai: Gabrielė Gervickaitė, Anna Fabricius, KOLXOZ.
Parodos partneriai: „Kaunas 2022“ (Lietuva), OSTRALE – Šiuolaikinio meno centras (Vokietija), „Slobodne veze“ (Kroatija), art quarter Budapest (Vengrija).
Projektą finansuoja: „Kaunas 2022“, Lietuvos kultūros taryba, „Flowing connections“ („Tekančios jungtys“) – projektas, bendrai finansuojamas pagal ES programą „Kūrybiška Europa“.
Parodos prodiuseris: VšĮ „Ars futuri“.
