L. Penek nuotr.

Spalio 7 d. šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’22“ Vyriausybės kanceliarija inicijavo diskusiją „Kaunas 2022 – bendrakūrystė Lietuvai ir pasauliui“. Diskusijoje dalyvavo kultūros ministras Simonas Kairys, projekto „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė ir galerijos „Meno parkas“ direktorius Arvydas Žalpys. Diskusiją moderavo Rytis Zemkauskas – projekto „Kaunas 2022“ kuratorius, žurnalistas.

Diskusijoje nagrinėta bendrakūrystės svarba įgyvendinant didelio masto projektus, apžvelgta, ką Kauno miestui, šaliai ir pasauliui davė projektas „Kaunas 2022“.

V. Vitkienė paminėjo, kad įgyvendinant projektą „Kaunas 2022“ surengta virš 1 050 bendrų renginių, į aktyvią veiklą įsitraukė apie 80 Lietuvos ir 200 užsienio kultūros įstaigų. Kaip nurodė V. Vitkienė, projektą įgyvendino net 500 vadybininkų bendrakūrėjų, kurie visas idėjas ir projektus sujungė į vieną didelį bendrakūrystės projektą. Programa buvo rengiama net 4 metus. V. Vitkienės teigimu, projektas „Kaunas 2022“ pagimdė ir naują tvaresnio bendradarbiavimo tarp kultūros įstaigų tradiciją, kurios iki šiol Lietuva stokojo.

Kaip sakė A. Žalpys, projektas „Kaunas 2022“ bendrakūrystės idėją iš teorinio lygmens pakėlė į praktinį. „Viename projekte dalyvavo ne viena, o po dešimt institucijų. Tai suteikė energiją, puikų užnugarį, pasitikėjimą ir pagalbą, – sakė meno kuratorius. – Projektas „Kaunas 2022“ parodė, kad svarbiausia turėti idėją, partnerius, o tik tada galvoti apie finansavimą.“

S. Kairys atkreipė dėmesį, kad kultūros sostinės vardas suteikiamas ne dėl to, kad šalyje viskas gerai, o dėl to, kad suvokiamos problemos, su kuriomis susiduria kultūros sektorius, ir žinoma, kaip jas spręsti. „Šitą titulą gauni už supratimą, kokių iššūkių bei problemų turi ir kaip šis titulas gali tai pakeisti“, – sakė kultūros ministras. S. Kairio požiūriu, reikėjo įveikti ir egoizmą: „Miestas ir bendruomenė mokėsi būti platforma. Siekėme parodyti, ne tik ką turime gero Kaune, bet ir tai, kokia platforma galime būti, kokių bendrų projektų, sąveikų, minčių galime turėti.“

Diskusijos dalyviai džiaugėsi svarbiais įgyvendintais projektais, tokiais kaip Marinos Abramovič paroda „Būties atmintis“, taip pat sprendė, kokių savybių reikia turėti norint sėkmingai veikti bendros kūrybos srityje. V. Vitkienė teigė, kad pats kultūros sostinės titulas pritraukia tarptautines žvaigždes, tačiau ne mažiau svarbu ir sugebėti išnaudoti suteiktą galimybę. Reikia pasidžiaugti, kad šia galimybe buvo pasinaudota – sustiprėjo profesionalų kompetencijos, atsirado daugybė naujų bendros produkcijos projektų (pavyzdys – Nacionalinis Kauno dramos teatras, kuris per metus įgyvendino 7 bendros produkcijos spektaklius su užsienio teatrais, tarp jų ir Roberto Wilsono premjerą su Vokietijos teatru).

S. Kairys paminėjo, kad šiam projektui pasibaigus Kultūros ministerija, pasinaudodama gerąja patirtimi, sieks ir toliau plėtoti bendrakūrystę, susietą su svarbiomis datomis (projektas „Vilnius 700“, Kultūros sezonas Prancūzijoje, minint M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines).

Diskusijos dalyviai nurodė, kad didelė dalis auditorijų, kurios domėjosi projektu „Kaunas 2022“ ir dalyvavo renginiuose, atstovų tapo ir šio projekto bendrakūrėjais ir gali kartu džiaugtis rezultatu. Diskusijos dalyviai apibrėžė Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas: jų nuomone, kultūrinis šalies pajėgumas auga, tačiau aktualus išlieka kultūrinių erdvių klausimas.

Diskusijos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=gUL1wC8mljE

L. Penek nuotr.