Pasaulyje garsus režisierius Robertas Wilsonas lankėsi Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Spalio 11 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre vyko aktorių atranka į vaidmenį Roberto Wilsono spektaklyje „Dorianas“. Šiuo etapu prasidėjo išskirtinis teatro ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos įvykis, – jo premjera numatyta 2022 m. rugsėjo pabaigoje.
Premjera kuriama pagal režisieriaus bendražygio dramaturgo Darrylo Pinckney pjesę, kuri konstruojama Oscaro Wilde‘o romano „Doriano Grėjaus portretas“ bei tapytojo Francio Bacono (1909-1992) biografijos motyvais. Premjera pasaulinė – R. Wilsonas ją pristatys Diuseldorfe, D‘haus teatre 2022-ųjų metų birželio mėnesį, o rugsėjį – Kaune. Projekto partneriai: D'haus teatras (Diuseldorfas), „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, Nacionalinis Kauno dramos teatras, taip pat prisideda Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvoje.
R. Wilsonas į Lietuvą grįžta po dviejų metų pertraukos – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre statė G. Puccini operą „Turandot“. Būtent šios premjeros metu Gintautas Kėvišas supažindino teatro generalinį direktorių Egidijų Stanciką su R. Wilsonu, ir taip užsimezgė bendradarbiavimas. Vizito teatre metu R. Wilsoną maloniai nustebino Nacionalinio Kauno dramos teatro jaukumas, scena, techninės galimybės, personalas.
Kadangi R. Wilsono spektaklis „Dorianas“ tik iš dalies paremtas O. Wilde‘o kūriniu, žiūrovų lauks kitoks požiūris į šią istoriją. „Tai vieno aktoriaus psichologinė kelionė per skirtingų asmenybių prizmę,“ – sumanymą įvardijo menininkas. Diuseldorefe ir Kaune spektakliai vyks su skirtingais aktoriais, tad spektakliai skirsis. Kaune režisierius rinkosi vaidmens atlikėją iš septynių kandidatų. Paklaustas, kokius reikalavimus kelia aktoriui šiame pastatyme, R. Wilsonas sakė, jog darbas su aktoriumi ir nulemia režisūrinių sprendimų kryptį. „,Man svarbus ne tiek vaidybos preciziškumas, bet aktoriaus fizinė savivoka, nuo kurios prasideda spektaklio kūrimo procesas. Aš duodu tik formalius nurodymus aktoriams, sukuriu formą, o kaip ji užpildoma, priklauso tik nuo aktoriaus“,–– teigė kūrėjas.
Vienu metu scenoje dirbęs ir su būriu atlikėjų ( netgi 587!), ir su vienu atlikėju, menininkas teigė, kad mono žanras suteikia daugiau laisvės, bet yra sudėtingas, nes visų pirma nėra asistuojančio partnerio, nėra dialogų bei prisiminė savo spektaklį „Hamletas: monologas“, kuriame pats interpretavo W. Shakespere‘o pjesės tekstą, – visi likusieji herojai buvo jo vaizduotėje. Maestro taip pat kaip pavyzdį pateikė ir prieš keletą metų Paryžiuje vykusį jo spektaklį „Mary Sad What She Said“ pagal pjesę „Merė – škotų karalienė“ su prancūzų aktore Izabelle Huppert: vaidmuo buvo pasiūlytas aktorėms Nicole Kidman ir Meryl Streep, bet jos abi atsisakė.
Režisierių Kaune lydėjo Europoje dirbantys jo komandos nariai: vykdančioji režisierė Ann-Christin Rommen, vadybininkas Christophas Schletzas. R. Wilsonas į Kauną sugrįš likus kelioms savaitėms iki premjeros kitą rugsėjį. Aktoriaus pasirinkimas paaiškės netrukus.
Teatro avangardo kūrėjas
„Man teatras – visada yra muzika. Teatras visada yra šokis, judesys“, – sakė R. Wilsonas. Išties, vienas žymiausių šiuolaikinių teatro režisierių ir scenografų pasaulyje pakeitė modernaus teatro meno idėją ir žiūrovų suvokimą apie vyksmą scenoje. Formos meistru tituluojamas menininkas, savo spektaklius grindžiantis peizažu, kurį ištobulina apšvietimas, vaizdo projekcijos, judesio architektūra. „Kaip pagrindinį poveikio įrankį šis menininkas naudoja ne kalbą, o judesį ir šviesą, tikrąją spektaklio prasmę ir grožį jis atskleidžia vaizdo pagalba. Jo darbai scenoje netradiciškai integruoja įvairiausias menines raiškos formas, įskaitant šokį, apšvietimą, muziką ir tekstą, jo kūryba pelnė žiūrovų ir kritikų pripažinimą visame pasaulyje bei daugybę apdovanojimų. Režisieriaus ir kūrėjo asmenybę gaubia daug legendų, susijusių su jo preciziškumu, reiklumu. Repeticijos vyrauja maksimalus susikaupimas: čia nei vienas komandos narys nenuobodžiauja paniręs į išmaniojo telefono ekraną, visada yra maksimaliai pasiruošęs“, – vardino E. Stancikas.
Pasak NKDT meno vadovo Edgaro Klivio, labai intriguoja, kad Robertas Wilsonas šįkart Lietuvoje kurs būtent dramos spektaklį: „Šio režisieriaus operose mes labai aiškiai matome jo išgrynintą vizualinį stilių, bet dramos spektakliuose, o tiksliau sceniniuose performansuose, geriau atsiskleidžia kitos jo režisūrinės idėjos: kaip neįprastai plėtojamos skirtingos temos, kaip dirbama su dramos aktoriumi, kaip konfliktiškai sintetinami spektaklio vaizdai ir garsai. Roberto Wilsono spektakliai atskleidžia labai nuoseklią teatrinę filosofiją ir estetiką, kuri buvo plėtojama dešimtmečiais, tačiau netapo mechanine ar inertiška. Svarbu pastebėti, kad šios estetikos pagrindas – dėmesys formai yra svetimas lietuviškajai teatro tradicijai, kur formalizmas dažniausiai buvo suvokiamas kaip antihumaniškas, sunaikinantis mene žmogiškumą. Man regisi, kad mūsų teatrui labai svarbu patirti iš vidaus tą formos vertę ir jos galią, kaip režisūrinį principą, o žiūrovams – sugrįžti prie estetikos.”
Garsiausi R. Wilsono spektakliai: „Kurčiojo žvilgsnis“ (1970), „KA MOUNTAIN AND GUARDenia TERRACE: istorija apie šeimą ir besikeičiančius žmones” (1972, ant Haft Tan kalno Širaze Irane), opera „Einšteinas paplūdimyje“ (1976, Avinjono festivalis), H. Müllerio „Hamleto mašina“ (1986), opera „Juodasis raitelis“ (1990) kartu su Tomu Waitsu ir Williamu S. Burroughsu, „Hamletas: monologas“ (1995), Giacomo Puccini opera „Madam Baterflai“ (1993, Paryžiaus nacionalinė opera), G. Verdi „Makbetas“ (2013), „Traviata“ (2016) ir „Otelas“ (2019) ir kiti.
Lietuvoje vyko du režisieriaus pastatymai: 2007 m. Johanno Sebastiano Bacho „Pasija pagal Joną“ ir 2019 m. G. Puccini opera „Turandot“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Už šio spektaklio scenografiją Robertas Wilsonas apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“.
NKDT informacija
D. Stankevičiaus nuotraukos
Angelų procesija pradėtas Istorijų festivalis dovanojo Kaunui namų jausmą
Trečiąkart įvykęs „Kaunas 2022“ inicijuotas Istorijų festivalis spalio 7–9 dienomis Kauną ir Kauno rajoną pripildė pasakojimų apie namus. Namus, kuriuose telpa visas pasaulis, namus, kuriuose gimsta Istorija.
Ketvirtadienio vakarą simbolinę festivalio pradžią Laisvės alėjoje pažymėjo angelų procesija. Prie šios kelionės prisidėti buvo kviečiami visi – juk, anot festivalio iniciatorės „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorės Daivos Citvarienės, būti angelu ir stumti angelą yra sunki dvasinė ir fizinė pastanga.
Jaudinančias patirtis festivalio svečiams penktadienį suteikė du įvykiai Kauno kultūros centre. Spektaklis „Jaunimas kalba apie karą“ minimaliomis priemonėmis stebėtinai paveikiai perteikė skaudžius, bet reikalingus kelių Kauno kartų dialogus. Taip pat penktadienį vyko Didžiosios akcijos Kauno gete 80-mečiui skirtas koncertas, kurio metu skambėjo kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurta „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. Holokausto 80-mečiui skirtą kūrinį atliko Vilniaus miesto šv. Kristoforo kamerinis orkestras bei kviestiniai klasikos, džiazo ir folkloro muzikantai. Ypatingas svečias – Artimųjų rytų styginiais instrumentais grojantis multiinstrumentalistas iš Izraelio Yaron Cherniak.
Istorijų festivalio programoje, kurią drauge kūrė įvairios Kauno ir Kauno rajono kultūros įstaigos, menininkai ir bendruomenių nariai, tilpo ir įvairių tautų pasakų skaitymai, ir netikėtus gerai pažįstamų vietų veidus atskleidusios ekskursijos, ir meninės instaliacijos.
Tradicinį Istorijų festivalį šeštadienio vakarą uždarė du pasakojimo pasirodymai kultiniame medinuke Vytauto parke – „O kodėl ne?“. Pasirodymus specialiai festivalio programai sukūrė ir atliko aktoriai Eimutis Kvoščiauskas ir Dominykas Vaitiekūnas.
„Tai mano asmeninė patirtis prisijaukinant karantiną. Su jo nuoboduliu ir netikėtais atradimais. Tai pasakojimas apie tai, kaip aš tapau intravertu, tuo pat metu kaip niekad aktyviai dalyvaujančiu socialiniame gyvenime“, – sakė E. Kvoščiauskas. D. Vaitiekūnas tuo tarpu pakvietė įsijausti į emocionalų jo ir 27-rius metus nelankytos Vilijampolėje gyvenančios giminaitės Genutės susitikimą. Žinoma, namuose.
Istorijų festivalis – vienas iš didžiųjų Kaunas 2022 programos „Atminties biuras“ renginių. 2019 m. spalį startavusi iniciatyva jungia istorijų pasakotojus: muziejininkus, teatralus, menininkus, pavienius istorijos entuziastus, profesionalius pasakotojus („storitelerius“), vietos bendruomenių aktyvistus ir kitus.
Istorijų festivaliu siekiama priminti daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį, stiprinti dialogą tarp skirtingų bendruomenių, skatinti pasididžiavimą vieta, kurioje gyvename, o kartu – kalbėti šiuolaikiniam europiečiui aktualiomis temomis. Kitąmet festivalis truks beveik visą mėnesį.
Nuotr. autorius L. Kazakevičius
Kaune susitiko Lietuvos ir Estijos vyriausybių vadovės
Šiandien Kaune vyko tradicinis neformalus Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimas. Šiais metais Baltijos Ministrų Tarybai pirmininkaujanti Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pakvietė Latvijos Ministrą Pirmininką Krišjanį Karinį ir Estijos Ministrę Pirmininkę Kaja Kallas aplankyti Kauną – 2022 metų Europos kultūros sostinę.
Deja, dėl šiandien Latvijoje skelbiamos ekstremalios situacijos dėl Covid-19, Latvijos ministras pirmininkas atvykti, kaip buvo suplanavęs, negalėjo.
Pagal neformalią programą Lietuvos ir Estijos premjerės apsilankė Pažaislio vienuolyne, apžiūrėjo Kauno senamiestį, lankėsi Europos kultūros sostinės 2022 m. biure, čia joms buvo pristatyta „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa. Taip pat, premjerės apsilankė „Art Deco“ muziejuje.
Neformaliame susitikime premjerės aptarė aktualiausius Baltijos valstybėms klausimus, tarėsi, kaip stiprinti Baltijos šalių bendradarbiavimą.
Ministrės pirmininkės pasikeitė nuomonėmis apie COVID-19 pandemijos valdymą ir vakcinavimo būtinumą.
Vyriausybių vadovės aptarė Baltarusijos režimo sukeltos nelegalios migracijos grėsmes.
Lietuvos ir Estijos premjerės tarėsi, kaip dar efektyviau koordinuoti šalių pozicijas tarptautinės darbotvarkės klausimais, stiprinti šalių bendradarbiavimą ekonomikos, kultūros ir kitose srityse.
Formalus Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimas planuojamas gruodžio mėnesį.
Nuotr. autorius L. Kazakevičius
Išskirtinio muzikinio filmo premjeroje Kaunas atsiskleidžia kaip viena didelė Europos scena
[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=DcqZWNzoUFc[/embedyt]
Kaunas pasitinka Europos kultūros sostinės titulo metus. Visas miestas ir rajonas gyvena laukimu ir ruošiasi tapti viena didele Europos scena. Šia proga vieni žymiausių šiuolaikinių Lietuvos atlikėjų bei šokėjų sutiko vienintelį kartą pasirodyti netikėtose Kauno erdvėse. „Kaunas – viena didelė Europos scena“ – taip vadinasi naujas muzikinis filmas, kurio premjera „LRT Plius“ eteryje suplanuota spalio 3 d.
Filmas žiūrovus pakvies keliauti realiame gyvenime sunkiai įgyvendinamu, todėl itin įkvepiančiu maršrutu po būsimąją Europos kultūros sostinę. Maršrutas prasideda ant šią vasarą automobiliams uždarytas Petro Vileišio tilto, jungiančio Vilijampolę ir Senamiestį, tęsiasi per VDU botanikos sodą, Nemuno ir Neries santaką, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės konstrukcijas, M. Žilinsko dailės galerijos ir Kauno autobusų stoties stogus.
Muzikos pasaulio atstovai šioje kelionėje – tokie jaunąją urbanistinės kultūros mylėtojų kartą džiuginantys kūrėjai, kaip Monika Liu, Lukas Pilkauskas ir grupė „Flash Voyage“, taip pat – didingos dinastijos atstovas pianistas Lukas Geniušas bei disko skambesio Lietuvoje pradininkas kompozitorius Teisutis Makačinas. „Kviesdami herojus mąstėme apie tai, kad kūrinys turi pasiekti kiekvieną lietuvį, žiūrintį kanalą „LRT Plius“, nepriklausomai nuo jo amžiaus ar skonio – taigi ieškojome balanso tarp pripažintos klasikos ir drąsių šiuolaikinių sprendimų“, – šypsosi filmo kūrime dalyvavusi „Kaunas 2022“ atstovė Irutė Tumaitė. Ji prideda, kad šiuo kūriniu norėjosi dar kartą pabrėžti, kad Kaunas – šiuolaikinio šokio lopšys, tad ypatingi vaidmenys skirti šokio trupei „Nuepiko“, šokėjui Petrui Lisauskui bei išskirtinį braižą turintiems broliui ir seseriai Jokūbui ir Stefanijiai Nosovams.
Filmą režisavo Tomas Lukaševičius, kurio balsas puikiai pažįstamas radijo programos „LRT Opus“ klausytojams, o drąsios vizualinės idėjos – unikaliomis lokacijomis pasižyminčio audiovizualinio elektroninės šokių muzikos projekto „Antidote“ sėkėjams. „Ypač džiugu, kad tokių objektų, kaip Kauno autobusų stotis ar Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė, valdytojai bemat sutiko su mūsų avantiūra ir visais įmanomais būdais prisidėjo prie kokybiško bei kūrybiško jos įgyvendinimo – tai tik dar kartą patvirtina, kokia didelė jėga yra vienos pagrindinių Europos kultūros sostinės idėjų, bendrakūrystė ir partnerystė“, – džiaugiasi I. Tumaitė. Anot jos, filmas įprasmina ir kultūros decentralizacijos principą, kuris itin aktualus „Kaunas 2022“ programos įgyvendinime, bei leidžia nusiteikti, kad kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas bus išties pilni kultūros.
Po premjeros televizijoje spalio 3 d. „Kaunas 2022“ muzikinis filmas kurį laiką bus pasiekiamas LRT.lt mediatekoje. Vėliau „Kaunas – viena didelė Europos scena“ papildys kūrybinį „Kaunas 2022“ arsenalą ir bus rodomas įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje – pavyzdžiui, dar šiemet išskirtinius Lietuvos menininkų pasirodymus išvys „Expo 2020“ lankytojai Dubajuje.
2022 metais Kaunas iš tiesų taps milžiniška Europos kultūros scena – čia vyks daugiau renginių nei metuose dienų. Kultūros išvengti tikrai nepavyks: kauniečiai ir miesto svečiai bus apdovanoti pasaulinio lygio parodomis ir spektaklių premjeromis, viešo meno kūriniais, scenos menų pasirodymais jaukiose kamerinėse erdvėse, bei naujos kokybės masiniais renginiais Kaune ir Kauno rajone. „Kaunas 2022“ programoje – daugiau kaip 1 000 renginių. Kitąmet vyks virš 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertinių pasirodymų.
Sugrįžtantis trečiasis „Istorijų festivalis“ – apie namus, kuriuose telpa pasaulis
Prieš beveik dvejus mūsų gyvenimas pasikeitė – jis liko namuose, jie tapo tapo mūsų prieglobsčiu ir visatos centru. „Normalaus“ gyvenimo atsiminimai, buvusių kelionių įspūdžiai ar prieškarantininio gyvenimo fotografijos tapo inkarais, teikiančiais vilties ir padedančiais nenuskęsti nerimo jūroje. Apie namus, kuriuose gimsta istorija, kviečia kalbėti trečiąkart grįžtantis „Istorijų festivalis“. Jis Kaune ir Kauno rajone šiemet vyks spalio 7–9 dienomis.
2019 m. debiutavęs nauju kūrybišku žvilgsniu į nevienalytę senųjų miesto kapinių – Ramybės parko – istoriją, pernai festivalis per garsus, vaizdus ir pasakojimus bei naujus gatvės meno kūrinius ragino iš naujo apmąstyti, kaip su koronavirusu susijusi patirtis paveikė įpročius ir tarpusavio santykius.
„Šįkart istorijas pasakosime šiuolaikinio meno kūriniuose, aktorių pasirodymuose. Naujas patirtis pasiūlys „sumuziejinti“ namai – memorialiniai muziejai ir kitos miesto bei rajono miestelių erdvės“, – teigia festivalio ir jį inicijavusios „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Citvarienė.
D. Citvarienė įsitikinusi, kad „Istorijų festivalis“ – tai metas susitaikymui su savimi ir supančiu pasauliu: „Todėl jau pirmąją festivalio dieną į centrinę miesto gatvę išvažiuos ratuoti angelai. Jie primins mums tai, ką galbūt gyvendami nerimo kupinuose namuose pamiršome – taikos, ramybės, artimojo meilės, empatijos ir atvirumo kitam vertybes.“
Tradiciškai festivalio programą sudaryti padėjo galybė partnerių – kultūros įstaigų ir iniciatyvų, veikiančių Kaune ir Lietuvoje. Simboliškai savaitgalio renginį jau spalio 7 d. rytą atidarys itin tampriai su namų jausmu susijęs ritualas – pasakų sekimas. Projektą „Kauno tautų pasakos“ pristato leidykla „Debesų ganyklos“, kurios dėka Istorinės LR Prezidentūros kiemelyje nuskambės rumunų ir moldavų pasakos. Vėliau festivalyje bus sekamos ir lenkų bei graikų pasakos.
„Istorijų festivalio“ proga savo vartus ir duris plačiai atvers kadaise žymių Kauno asmenybių namais buvę, jų prisiminimus bei kitas vertybes saugantys muziejai. Scenografo Liudo Truikio ir dainininkės Marijonos Rakauskaitės bute bus ruošiamasi operai „Aida“ – čia, kaip ir Maironio bute prie pat Rotušės, vyks vaidmenų žaidimai.
Ekskursijos rašytojo Balio Sruogos ir jo žmonos Vandos namuose (ar žinojote, kad jų sode auga šilbaravykiai?) metu vėl pakvips kava ir žagarėliais, taip pat festivalis taps proga gal net pirmą kartą užsukti į poetės Salomėjos Nėries ir jos vyro skulptoriaus Bernardo Bučo meilės istorijos vaisiumi tapusius šeimos namus Palemone.
Prabudimo orkestras ir Kauno žydų bendruomenė pakvies su muzikos garsais paminėti Didžiosios akcijos Kauno gete 80-metį. Dar vienas Antrojo pasaulinio karo atminčiai skirtas projektas – režisierės Saulės Sakalauskaitės spektaklis „Jaunimas kalba apie karą“, rengiamas kartu su olandų teatru „Na de Dam“ ir į savo veiksmą viešose erdvėse bei pokalbius apie karą įtrauksiantis miesto gyventojus.
Škotų menininko Sven Werner patyriminė garso ir vaizdo instaliacija atvers retam miestiečiui pažįstamą Kauno evangelikų reformatų bažnyčią E. Ožeškienės gatvėje. „Istorijų festivalio“ partneriai V. Kudirkos viešoji biblioteka pakvies į pasivaikščiojimą S. Daukanto gatvėje, gidė Karina Židokaitė – į ekskursiją apie Kauno rusus, gidas Jonas Oškinis – į aviacijos istoriją pasakosiantį žygį į Aleksotą.
Programoje bus paminėti ir Lietuvos totorių istorijos metai. Menininkė Eglė Narbutaitė šiai progai sukūrė specialius atvirukus, kuriuos viso festivalio metu bus galima rasti „Kaunas 2022“ biure ir miesto kavinėse. Be to, savaitgalį Kauno kavinėse vyks „Gruby Punkt Urban Lab“ organizuojama atvirukų akcija „Jautrusis Kaunas“ – jos metu visi norintys, įkvėpti festivalio patirčių, kviečiami užrašyti savo istoriją ir pasidalinti su nepažįstamuoju.
Jau tradiciškai Istorijų festivalis siekia užčiuopti ir Kauno rajono gyvenviečių atminties pulsą. Specialūs „Kaunas 2022“ autobusai kvies kartu keliauti į Vandžiogalą ir Linksmakalnį. Pastarajame šeštadienį šiuolaikinio cirko pasirodymą pristatys skulptorė Marit Benthe Norheim (Danija) ir šiuolaikinio cirko artistas Džiugas Kunsmanas. Vandžiogaloje tuo tarpu vyks dailininko Mindaugo Lukošaičio parodos „Atminties atspindžiai kraštovaizdyje“ pristatymas bei pokalbis su kūrėju. Abu ekskursai – paskutinę Istorijų festivalio dieną, spalio 9 d.
Du ypatingus festivalio akcentus ruošia aktoriai Dominykas Vaitiekūnas ir Eimutis Kvoščiauskas. Abu menininkai šeštadienį pakvies į „O kodėl ne?“ medinuką Vytauto parke. Dominykas savo pasakojimą „Slabodkės Vyšnelė“, skirtą Vilijampolėje gyvenančiai savo tetai, praturtins muzika, o Eimutis aktoriniais sugebėjimais įprasmins kruopščiai vestą karantino dienoraštį.
Spalio 7–9 dienomis organizuojamas „Istorijų festivalis“ yra vienas iš didžiųjų „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ renginių, subūręs muziejininkus, teatralus, menininkus, pavienius istorijos entuziastus, profesionalius pasakotojus („storytellers“), vietos bendruomenių aktyvistus ir kitus. Festivaliu siekiama priminti daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį, stiprinti dialogą tarp skirtingų bendruomenių, skatinti pasididžiavimą vieta, kurioje gyvename, o kartu – kalbėti šiuolaikiniam europiečiui aktualiomis temomis. Kitąmet festivalis truks beveik visą mėnesį ir prisidės prie Kauno ir Kauno rajono virsmo viena didele Europos scena.
Nuotr. autorius: A. Aleksandravičius
„Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programos švyturiai – visus metus LRT ekrane
LRT tęsia jau keletą metų trunkančią partnerystę su „Kaunas 2022“ ir tampa oficialiu „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos transliuotoju. 2022-ais metais per LRT bus galima stebėti ryškiausius ir svarbiausius renginius ir projektus, vyksiančius Kaune ir Kauno rajone, kurie kitąmet virs viena didele Europos scena.
Ryškiausius tarptautinės programos – muzikos, teatro, šokio, dailės, literatūros, tarpdisciplininių menų ir kt. švyturius – galės matyti LRT žiūrovai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Taip šiuolaikinės sostinės vertybės, laimėjimai ir atradimai pasieks net tuos, kurie 2022-aisiais bus toli nuo namų.
Apie tai, kas LRT žiūrovų laukia eteryje ir kokiais renginiais prasidės Europos kultūros sostinės didžiųjų renginių programa, pasakoja „Europos kultūros sostinė Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė:
„Sunku patikėti, bet 2022 m. Kaune ir Kauno rajone vyks daugiau renginių nei metuose dienų. Kultūros išvengti tikrai nepavyks: esame suplanavę daugiau kaip 1 000 renginių. Kitąmet vyks virš 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertinių pasirodymų. Visus juos patirti kviečiame ne tik kauniečius, miesto svečius bet ir LRT žiūrovus, kuriems kultūrą atnešime tiesiai į namus“, – subrendusia partneryste su nacionaliniu transliuotoju džiaugiasi „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė. Anot jos, viena pamatinių Europos kultūros sostinės idėjų – kultūros decentralizacija, tad galimybė kuo plačiau transliuoti geriausia, kas iki šiol yra vykę Kaune – itin svarbi visiems, kuriantiems 2022-ųjų programą.
Sekti „Kaunas 2022“ programą, stebėti renginius ir visapusiškai įsitraukti į šiuolaikinės sostinės kelionę galima jau dabar: https://kaunas2022.eu
LRT nuotr.
Atskleidė ilgai lauktą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą
Po dvylikos metų pertraukos Europos kultūros sostinės titulas grįžta į Lietuvą – Kaunas ir Kauno rajonas 2022 m. taps viena didele Europos scena. 2022 m. sausio 22 d. įvyks didysis programos „Kaunas 2022“ atidarymas, o per ateinančius metus Kaune ir Kauno rajone įvyks apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, per 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų) ir per 250 koncertų. Šiuos skaičius ir daugybę iki šiol neatskleistų detalių visai Europai spaudos konferencijoje vardijo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rengėjai. Renginyje dalyvavo bei savo naujienomis dalijosi ir kitos dvi 2022 m. Europos kultūros sostinės – Esch (Liuksemburgas) bei Novi Sad (Serbija).
„Nuo pat „Kaunas 2022“ užuomazgos man teko dalyvauti pačiame šios programos įvykių sūkuryje ir matyti, kaip idėja tampa realybe, o realybė pildosi vis naujomis spalvomis. Esu įsitikinęs – programos stiprybė glūdi pačiose jos gimimo ištakose. Kauno, kaip būsimosios Europos kultūros sostinės, vizija kilo iš bendruomenės, iš menininkų, iš miesto gyventojų ir jo istorijos puoselėtojų. Bendrystė, energijos mainai, dalijimasis idėjomis ir sutelktumas pakylėjo šią viziją iki lemtingo sprendimo, įrašysiančio 2022-uosius į Kauno istoriją kaip išties išskirtinį laikotarpį“, – teigė LR kultūros ministras Simonas Kairys. Ministras sakė neabejojantis, jog ambicinga „Kaunas 2022“ programa sulauks didelio tarptautinio dėmesio ir atgarsio: „Ji tikrai turi visas galimybes tapti viena Europos kultūros sostinių programų, kurios vėliau yra analizuojamos ir pristatomos kaip itin sėkmingi pavyzdžiai“.
Apie savo programas kalbėjo net trys kultūros sostinės
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ žengė dar vieną be galo svarbų žingsnį – atskleidė iki šiol niekur neskelbtą kitų metų kultūrinę programą. „Šiandien, kai rankose laikome spausdintą Kaunas 2022 programos knygą, visai Lietuvai, Europai ir pasauliui pristatomi šimtai meno ir kultūros projektų bei išskirtinių dalyvių – atskleidžiame tai, ką kartu su daugybe partnerių ilgai brandinome!“– spaudos konferencijoje sakė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė. Anot jos, šį susitikimą neeiliniu daro tai, kad Kaune susirinko daugybė Europos kultūros sostinių tinklo atstovų iš visos Europos, o programas pristato net trys kultūros sostinės – „Esch 2022“, „Novi Sad 2022“ ir „Kaunas 2022“.
Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio teigimu, Kaunas savo istorijoje išgyvena ypatingą momentą. „Mes išaugome ir tampame pagrindine Senojo Žemyno scena – Europos kultūros sostine. Šiandieną galime pagrįstai didžiuotis, kad 613 metų skaičiuojantis Kaunas sulaukė dar vieno solidaus pripažinimo ir pelnytai atsiduria pačiame dėmesio centre. Esu tikras, kad po 2022-ųjų išlaikysime tokį ritmą ir, nemažindami tempo, toliau nuosekliai bei drąsiai kursime ambicingą, tvarią savo miesto ateitį, pilną pozityvių pokyčių ir iškilių pasiekimų. Tegul dar po šimto metų būsimos kartos žvelgs į šį laikotarpį kaip vieną rezultatyviausių Kauno etapų“, – teigė V. Matijošaitis.
Pažinti kultūrą kvies į Kauno ir Kauno rajono erdves
Kaunas ir Kauno rajonas svarbiausiam kultūriniam žemyno titului ruošiasi jau penkerius metus ir, drąsiai galima teigti, kad tarptautinis projektas jau pavyko. Pokytis įvyko, miestas ir jį supančios gyvenvietės, Kauno kūną sudarančios bendruomenės aktyvavosi – būtent šį pabudimą švęsti bei naują „Šiuolaikinės sostinės“ istoriją kurti kviečiama visus 2022-uosius.
Pabudimu, bendryste ir partneryste džiaugtis ragino ir Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas: „Kauno rajono tikslas partnerystėje su Kauno miestu – atskleisti tai, kas miesto industriniams bruožams suteikia jaukumo, kas užgrūdinta istorijos kalvėje ir pritaikyta šiandienai, kas daro mus išskirtiniais. Todėl siūlome tai, ką laikome savo aukso fondu: gražią gamtą, unikalius miestelius ir šimtametes tradicijas. „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas padėjo pritraukti į Pakaunės miestelius žinomų Europos menininkų ir sutelkti bendruomenes“.
Visų pirma tai – bendruomenės projektas
„Kaunas 2022“ programa formuojama kaip vientisas didžiulis draminis veikalas, įprasminantis miesto ir miestiečių tobulėjimo kelią – nuo 1985 m. vykdomoje Europos kultūros sostinių programoje iki šiol tokios vizijos nebuvo. Nuo pat pirmos dienos tai bendruomenės projektas – daugiausia pajėgų, laiko ir finansų skiriama įtraukti į kultūrą kuo daugiau miestiečių. Tuo pačiu tai ir edukacinis projektas – naujų kultūros veikimo būdų išmoko šimtai šios srities profesionalų ir entuziastų, taip pat – gausybė čia augančių jaunosios kartos atstovų, taigi būsimasis „Kaunas 2022“ palikimas – tai kokybiška ir turininga miesto ir rajono ateitis.
„Kaunas 2022“ idėja unikali ir tuo, kad kol kas joks miestas nėra bandęs keisti savo gyvenimo per naujo mito sau susikūrimą. Kauno žvėries, tapusio programos talismanu, istorija – būtent toks bandymas. Didieji 2022 m. renginiai, arba šiuolaikinio Kauno mito trilogija – „Sukilimas“ (sausio 22 d.), „Santaka“ (gegužės 20 d.) ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.) – drauge kuriami daugybės Lietuvos ir užsienio menininkų. Jų idėjose atgimsta ir istorinės Kaune gimusios bei kūrusios asmenybės – tokios, kaip Jurgis Mačiūnas ar Emmanuel Levinas. Tarp „Kaunas 2022“ programoje žibančių vardų – William Kentridge, Marina Abramović, Yoko Ono, Robert Wilson, Mirga Gražinytė-Tyla, Modestas Pitrėnas, Edgaras Montvidas, Jenny Kagan, Philip Miller, Antony Polonsky ir daugelis kitų. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad kiekviena programos šakų turi savo superherojus – dalis jų dar tik blykstelės ateityje, o viena didele Europos scena tapsiantys Kaunas ir Kauno rajonas jiems taps kūrybiniu tramplinu.
Pristatė programos švyturius
Kaune ir Kauno rajone „Šiuolaikinės sostinės“ iniciatyva užgimusios šventės – Fluxus, Istorijų, „ConTempo“ festivaliai, Dizaino įvykis, programa „Šiuolaikinės seniūnijos“ – tapo mėgstamomis kauniečių bei rajono gyventojų ir neabejotinai gyvuos po titulinių metų. Kai kurios naujų progų, pavyzdžiui, Laimės diena, jau išaugo Kauno ribas ir išplito po visą Lietuvą. Tokios „Kaunas 2022“ programos, kaip „Modernizmas ateičiai“, daug prisideda prie miestiečius supančios išskirtinės architektūrinės aplinkos įvertinimo ir įveiklinimo bei spartaus kaunietiškojo modernizmo kelio į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašus.
Pristatant pagrindinius 2022-ųjų metų programos švyturius, spaudos konferencijoje buvo minima tarptautinė jaunųjų menininkų, kuriančių su bendruomenėmis paroda „Magic Carpets Landed“, 13-oji Kauno bienalė „Once Upon Another Time... gyveno jie jau kitaip“, vienas įtakingiausių šiuolaikinių pasaulio menininkų, dėl kurio parodų varžosi geriausios pasaulio galerijos, – William Kentridge paroda „Tai, ko nepamename“, meno pasaulio nonkonformistės, ryškios Niujorko meno scenos figūros Yoko Ono retrospektyvinė paroda „Laisvės pažinimo sodas“, vienos žinomiausių pasaulio menininkių Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“, viena didžiųjų „Kaunas 2022“ sėkmės istorijų – didžiulis partnerystės projektas – tarptautinė Laimės diena, MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, Japonijos dienos Kaune „WA!“, be galo atviras miesto pokalbis su žmogumi – paroda „1972: pramušti sieną“, unikali platforma lyderiams, akademikams, kultūros lauko profesionalams ir plačiajai visuomenei – Europos kultūros sostinės forumas, draugystę stiprinanti Kiemų šventė, šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“, Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“, pasaulinis litvakų forumas, specialiai Kaunui parašytos kompozitoriaus Philipo Millerio (PAR) kantatos pasaulinė premjera su koncepcijos bendraautore Jenny Kagan (JK), landšafto dizaino festivalis „Magenta“ ir kiti renginiai.
Tiesė tiltus iki pat Afrikos
Programą atskleidžiančią spaudos konferenciją papildė meniniai pasirodymai, tarp kurių – ir dvi premjeros. Renginyje buvo pristatoma šokio teatro „Aura“ ištrauka iš būsimos premjeros „Pluto“ (choreografija Matthew Dane Livingston). Pagrindinė spektaklio idėja – kelionė per savąjį identitetą: kas mes manome esantys, ar kuo mes tikime, kad esame? Taip pat vyko jungtinio, išskirtinai šiam renginiui suburto kolektyvo – KTU žygeivių klubo „Ąžuolas“ ir „Slackline Lietuva“ komandos – pasirodymai.
Itin daug dėmesio sulaukė „Kaunas 2022“ ambasadorės Jurgos Šeduikytės ir dainų kūrėjos iš Pietų Afrikos Respublikos Kgomotso Le Roux dainos „City Sisters“ premjera. Ši daina jautriai pasakoja skirtingas, bet kartu ir labai artimas dviejų moterų patirtis Lietuvoje ir PAR. Dainai ypatingą akcentą suteikia faktas, jog Kgomotso dainuoja savo gimtąja zulu kalba. Šią išskirtinę dainą, kuriai atsirasti padėjo „Kaunas 2022“ tiesiami kultūros tiltai, renginyje gyvai atliko dainininkė Jurga Šeduikytė kartu su žinomi prodiuseriu Leon Somov.
Menininkes bendram projektui suvedė Afrikos ir Europos kultūros sostinių bendras klubas ACOC–ECOC. „City Sisters“ buvo įrašinėjama Johanesburge ir Vilniuje, galutinę dainos versiją prodiusavo Leon Somov. Ši Lietuvos ir PAR jungtis nėra vienintelė „Kaunas 2022“ projekte. Graži ir itin svari sąsaja – pasaulinio garso PAR menininko William Kentridge paroda Kaune. Lietuviškų šaknų turintis Pietų Afrikos kūrėjas nagrinėja smurto, empatijos, rasinės nelygybės temas. Panašiomis temomis dalijasi ir Jurga su Kgomotso. Jų daina tampa savotišku papildomu garso takeliu parodai populiarinti. Artimiausiu metu bus filmuojamas „City Sisters“ muzikinis klipas, o pasaulinė premjera įvyks Johanesburge ir Kaune.
Dar išsamiau programa bus aptariama specialiame Forume
Rugsėjo 23–24 d. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pakvies į jau ketvirtą kartą rengiamą Europos kultūros sostinės forumą, kuris šiemet bus dedikuotas išsamiai „Kaunas 2022“ programos apžvalgai ir įvertinimui. Čia šešių „Kaunas 2022“ programų kuratoriai ir programų partneriai kalbės apie kultūros sostinės viziją, penkerius metus vystytų veiklų rezultatus, didžiausius pasiekimus, išmoktas kultūros sostinės pamokas, formavusias programą ir, svarbiausia, – apie tai, kokie ryškiausi projektai, įvykiai laukia 2022-aisiais. Forumo programa: https://forumas.kaunas2022.eu/, forumo transliacijos vyks rugsėjo 23–24 d. https://www.youtube.com/c/Kaunas2022, https://forumas.kaunas2022.eu/ ir https://www.facebook.com/kaunas2022.
Plačiau apie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ – https://kaunas2022.eu/
Ilgai laukta akimirka: Kaune atskleis Europos kultūros sostinės metų programą
Rugsėjo 22 d. vyksiančioje tarptautinėje spaudos konferencijoje tarptautinei ir nacionalinei žurnalistų publikai bus pristatoma iki šiol niekur neskelbta „Kauno 2022“ ateinančių metų programa. Renginyje kitos Europos kultūros sostinės – „Esch 2022“ ir „Novi Sad 2022“ – taip pat dalinsis programų detalėmis. Po spaudos konferencijos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pakvies į jau ketvirtą kartą rengiamą Europos kultūros sostinės forumą, kuris šiemet bus dedikuotas išsamiai „Kaunas 2022“ programos apžvalgai ir įvertinimui.
Rugsėjo 23–24 d. vyksiančiame forume šešių „Kaunas 2022“ programų kuratoriai ir programų partneriai kalbės apie kultūros sostinės viziją, penkerius metus vystytų veiklų rezultatus, didžiausius pasiekimus, išmoktas kultūros sostinės pamokas, formavusias programą ir, svarbiausia, – apie tai, kokie ryškiausi projektai, įvykiai laukia 2022-aisiais. „Šių metų forumo, pavadinto „Būti Europos scena“, metu norime ne tik anonsuoti, kas bus Kauno ir Kauno rajono scenoje, bet ir dalintis tuo, kas vyko per penkerius metus užkulisiuose. Šitos informacijos itin laukia besiruošiančių Europos Kultūros sostinių organizatoriai”, – teigė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Taps milžiniška Europos kultūros scena
Šis gyvas susitikimas suteiks unikalią galimybę susiburti ir apsikeisti karščiausiomis naujienomis iš kiekvienos Europos kultūros sostinės programos. 2022 metais Kaunas taps milžiniška Europos kultūros scena – čia vyks daugiau renginių nei metuose dienų. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa užlies įprastas ir netikėčiausias Kauno ir Kauno rajono erdves. Kultūros išvengti tikrai nepavyks: kauniečiai ir miesto svečiai bus apdovanoti pasaulinio lygio parodomis ir spektaklių premjeromis, viešo meno kūriniais, scenos menų pasirodymais jaukiose kamerinėse erdvėse, bet taip pat naujos kokybės masiniais renginiais Kaune ir Kauno rajone. „Kaunas 2022“ programoje – daugiau kaip 1 000 renginių. Kitąmet vyks virš 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertinių pasirodymų.
Spaudos konferencija ir forumas – tarsi paskutinis žvilgterėjimas į nueitą kelią, nuo kurio bus pradedamas atgalinis skaičiavimas iki tikrojo 2022-ųjų starto. Sudalyvauti šių renginių cikle jau išreiškė norą daug užsienio kolegų, šiuo metu žengiančių savo kultūros sostinės projekto pradinius žingsnius. Taip pat susidomėjimą reiškia vietos bei užsienio medijų atstovai, kurie pirmą kartą aplankys Kauną. Paraleliai su spaudos konferencija ir forumu bus organizuojamas ir Europos kultūros sostinių tinklo suvažiavimas, į Kauną pritrauksiantis apie 130 buvusių ir būsimų kultūros sostinių organizatorių.
Neeilinė proga išvysti premjeras
Spaudos konferencija ne tik atskleis ateinančių metų kultūros švyturius, tačiau susirinkusiems dalyviams ir tiesioginių transliacijų pateiks ne vieną meninį intarpą, tarp kurių – net dvi premjeros. Kauno šokio teatras „Aura“ pristatys būsimo spektaklio „Pluto“ ištrauką (choreografija Matthew Dane Livingston). Pagrindinė spektaklio idėja – kelionė per savąjį identitetą: kas mes manome esantys, ar kuo mes tikime, kad esame? Taip pat vyks jungtinio, išskirtinai šiam renginiui suburto kolektyvo – KTU žygeivių klubo „Ąžuolas“ ir „Slackline Lietuva“ komandos – pasirodymai.
Renginio akcentu taps iki pat Afrikos nutiestas tiltas – „Kaunas 2022“ ambasadorės Jurgos Šeduikytės ir dainų kūrėjos iš Pietų Afrikos Respublikos Kgomotso Le Roux dainos „City Sisters“ premjera. Leon Somov prodiusuota daina lietuvių ir zulu kalba pasakos skirtingas, bet kartu ir labai artimas dviejų moterų patirtis Lietuvoje ir PAR. Šių dviejų šalių jungtis nebus vienintelė „Kaunas 2022“ projekte. Spaudos konferencijoje ir forume bus atskleistos ir kitos šių šalių kultūrinės sąsajos.
Paskutinės galimybės registruotis į forumą
Forumo organizatoriai jo dalyvius pakvies aplankyti skirtingas su 2022-ųjų programa ir kultūros sostinės partnerystėmis susijusias kultūrines miesto erdves. Renginio, truksiančio net dvi dienas – rugsėjo 23 ir 24 – programą, kaip įprasta, papildys kultūrinis turinys. „Kaunas 2022“ kviečia suskubti registruotis į skirtingose vietose vyksiančias forumo sesijas – vietų skaičius yra ribojamas ir sparčiai mažėja dėl didelio susidomėjimo. Programos atnaujinimus stebėti renginio puslapyje www.forumas.kaunas2022.eu Primename, kad spaudos konferencija bei forumas bus tiesiogiai transliuojami. Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją kviečiame stebėti www.kaunas2022.eu ir www.facebook.com/kaunas2022, o Forumo – puslapyje www.forumas.kaunas2022.eu. Įrašai bus talpinami www.kaunas2022.eu
Festivalis „Ekskursas: švytuoklė” sustabdė akimirką: sukūrė atradimo džiaugsmą Kauno tarpukario modernizmo erdvėse
Praėjusį sekmadienį Kaune, Nepriklausomybės aikštėje, nuo 9:30 iki 16 val. atsidarė vienos dienos iniciatyvos „Ekskursas” paviljonas. Čia, skaisčioje saulės šviesoje, buvo galima išsirinkti patikusį, visada viliojusį Kauno tarpukario modernizmo pastatą ir jo 45 minučių trukmės ekskursiją. Nuo paviljono viena po kitos, grupė lankytojų, leidosi pamatyti pastatus ne tik iš išorės, bet ir atrasti jų autentiškas vidaus erdves, sužinoti pastatų atsiradimo istorijas ir jų vertybes šiandien greitai besikeičiančioje miestų aplinkoje.
Greičiausiai lankytojais užsipildė miesto tyrėjų grupė į Vladimiro Dubeneckio kurtą Karo muziejaus kariljono bokštą. Autentiška, nesenai suremontuota erdvė, su perimetru besisukančiais laiptais, kabančiais laikrodžio mechanizmo svoriais atemė žadą. Tai bene svarbiausias ne tik Karo muziejaus memorialinio komplekso objektas, bet ir viso Kauno miesto vienas iš svarbiausių identiteto ženklų. Nedidelės, dydžiu ribotos grupės, turėjo galimybė prisiliesti prie kariljono varpų, pamatyti neįprastas akiai panoramas.
Lankytojų gausa ir didžiausiu ekskursijų skaičiumi varžėsi netgi du pastatai: išgirtasis 1933-1934 metų, Arno Funko suprojektuotas, A. ir J. Iljinų gyvenamasis namas su įžymiuoju apvaliu langu ir buv. „Pažangos” rūmai, pastatyti 1933-1934 m., bet pagal Felikso Vizbaro projektą. Iljinų bute šiuo metu įsikūrusi dizaino studija „Blank page” atvėrė autentiškai tvarkytas erdves, derinamas su šiuolaikiniais lietuviško dizaino objektais. Tuo tarpo buv. „Pažangos” rūmai, ypač apžiūrint pro lenktą laiptinę kiemo pusėje, gali tikrai pasijusti ne kaip Kaune, o daug didesniame metropolyje. Pastatas atskleidė išlikusius turtingus puošybinius elementus, bandančius interpretuoti nacionalinį lietuvių charakterį materialioje metalo, medžio ar tinko formoje.
Lankytojai registravosi į likusias pastatų ekskursijas: buv. Taupomąsias kasas, buv. Žemės banką, buv. Prekybos, pramonės ir amatų rūmus ar pirmą kartą ekskursijoms atvertą buv. burmistro M.Gravrogko daugiabutį gyvenamąjį namą, su autentiškais baldais viduje ir J.Zikaro sukurtais bareljefais fasade. Kol buvo laukiama ekskursijos, lankytojai čia pat galėjo atsispausti sau šilkografijos technika drobinį maišelį su „Ekskurso” iliustracija mobiliose „Hands on Print” dirbtuvėse.
Ekskursijų ciklas tęsiasi rugsėjo 19 ir 26 dienomis: dėmesys kreipiamas ne tik į Kauno, bet ir į Kauno rajono tarpukario modernizmo objektus. Registracija skelbiama internetu: ekskursas.lt, kur artimiausią savaitgalį galima bus išsirinkti aplankyti Kulautuvos ar Kačerginės kurortinę modernizmo architektūrą, taip pat S.Kudoko projektuotą bažnyčią Pažėruose. Rugsėjo 26 dieną laukia ypač retai lankomi arba visai nematomi tarpukario objektai: žiedinė plytų degimo krosnis Palemone ir radijo stotis Sitkūnuose.
Ekskursijų ciklas „Ekskursas: švytuoklė” rengiamas iš dalies remiant „Kaunas 2022”, kaip programos „Modernizmas ateičiai” dalis. Ekskursijų turinio rengimo partneris – Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras AUTC. Nuotraukų autorius „Ekskursas” fotografas Renardas Gruodis.
Renginio vizualinį identitetą ir suvenyrinių maišelių iliustraciją sukūrė ir pagamino savilaidos spaustuvė „Hands on Press”, Gabrielė Gudaitytė ir Inga Navickaitė–Drąsutė.
Kontaktai: Algimantas Grigas, +370 654 03055, [email protected]
Festivalis „Magenta“ – naujam žvilgsniui į gamtines ir urbanistines vertybes
Į Kauną grįžęs landšafto dizaino festivalis „Magenta“ kviečia apsilankyti netikėtose ir paslaptingose miesto viešosiose erdvėse. Rugsėjo 17–26 d. festivalis apkeliaus beveik dvidešimt vietų Kauno mieste, o rugsėjo 24 d. kvies į muzikinę programą ant Kauko laiptų. Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuotas festivalis „Magenta“ Kaune vyks antrą kartą, ir, kaip teigia jo vadovė ir programos sudarytoja Ingrida Vainauskienė, nors šiemet jis bus ne toks ryškus, koks numatomas šventiniais 2022 metais, apsilankyti jame būtina. „Festivalio organizatoriai visų pirma stengėsi atrinkti dalyvius į šventinių 2022 metų festivalį, kada Kaunas atsidurs Europos dėmesio centre, todėl šių metų turiniui dėmesio ir lėšų teko mažiau. Visgi festivalio lankytojai turės unikalią progą iš naujo pažvelgti į miestą ir į festivalio akcentuojamus šlaitus. Labai džiaugiamės, kad, nepaisant organizacinių iššūkių, turėsime ne tik laikinų kūrybinių objektų, ekskursijų, pokalbių, bet ir ilgalaikių reikšmingų objektų, kurie kasmet papildo miesto erdves ir lieka visuomenei“, – sako I. Vainauskienė.
Anot vieno organizatorių, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kuratoriaus Gedimino Banaičio-Skrandžio, Kauno urbanistinę plėtrą veikė Nemuno ir Neries santaka, upių slėniai ir mažųjų upelių griovų šlaitai, aukštus krantus išgraužęs dirbtinis Kauno marių tvenkinys. „Šiandien Kauno miestas turi galimybę iš naujo pažvelgti į susiformavusias gamtines ir urbanistines vertybes, įsivertinti viešąsias erdves, šlaituose augančius miškus ir neskubėdamas jautriai apsvarstyti jų likimą, vertę ir galimybes. Tam festivalio komanda ir kūrėjas Gytautas Kulakauskas sukūrė specialias „Magenta“ kėdes, kurias kviečiame rasti, ant jų prisėsti ir pažvelgti į Kauno miesto panoramą. Taip pat kviečiame skirti laiko pamąstymams, idėjoms ir pasiruošus atvykti į festivalio diskusiją-dirbtuves, kurios vyks rugsėjo 28 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje“, – sako Gediminas. Čia visų atėjusiųjų bus klausiama, ką ir kaip daryti, kad miestas vystytųsi tvaria ir žalia kryptimi, ir kad kuo artimesnėje ateityje Kaunas dar kartą taptų sostine – šįkart Europos žaliąja sostine.
„Magenta” startuos jau rugsėjo 17 d. Antano Žmuidzinavičiaus memorialinio muziejaus sodelyje, kur architektas Algimantas Grigas, muziejaus darbuotojai ir kiti kūrėjai atskleis unikalaus, epochų kaitos ir nuoširdžios muziejaus darbuotojų priežiūros suformuotą žaliąją erdvę. Beveik nežinoma, neatrasta, tačiau daug potencialo priimti ir vilioti lankytojus jaukesniam, intymesniam bendravimui ir susitikimams turinti erdvė pasipildys specialiai sukurtu architektūriniu objektu. Šalia vyks kūrybinės dirbtuvės, kuriose visi bus kviečiami įsivaizduoti ir sukurti savo žaliąją erdvę mieste, kurioje norėtųsi medituoti, išgerti kavos ar romantiškai susitikti su mylimu žmogumi.
Festivalis pasipildys performatyvaus meno, garso ir vizualiųjų menų kontekstuose dirbančio Patrio Židelevičiaus instaliacija „Indent“, architektų Kęsto Vaikšnoro ir Lino Tuleikio tarp Pelėdų kalno medžių sukurtu vizualiu objektu „Ryš[k]iai“, Džiugo Karaliaus ir Povilo Konkulevičiaus objektu „Properša“ ir jau minėtomis „Magenta“ kėdėmis, kuriomis bus atkreipiamas dėmesys į Mažojo Ąžuolyno ir kitas Kauno miesto panoramines aikšteles.
Tie, kurie nori prisiminti 2020 metų festivalį, kviečiami užsukti į Nacionalinio Kauno dramos teatro vidinį kiemelį ir įvertinti sienografo Tado Vincaičio-Plūgo ir landšafto dizainerės Ingridos Vainauskienės kūrinio „Šimtmetis“ pokyčius ir augimą, taip pat kino centro „Romuva” pasaže esančią Algimanto Grigo instaliaciją „Ars Plantae“, kurios reikšmė nuolatinėse Kauno statybų nuotaikose tik dar ryškesnė.
Speciali programa sukurta smalsiems ir judriems žmonėms, visada pasiryžusiems miestą, miesto gamtą ir žmones pažinti dar giliau ir plačiau. Ekskursijų programą įgyvendins botanikas Kęstutis Obelevičius, architektas Audrys Karalius, ornitologas Mindaugas Kirstukas, o iššūkį Kauno miesto gyventojams mes trenerė Vilma Povilionienė.
Festivalio programą papildo fantastiškas ir unikalus KTU SAF profesoriaus, miestų tyrinėtojo Kęstučio Zaleckio projektas „Dirbtinio intelekto improvizacijos Kauno ortofotografinio žemėlapio tema“, su kuriuo bus galima susipažinti Laisvės alėjos parduotuvės vitrinoje. Programą vainikuos vieno geriausio Lietuvos multiinstrumentalisto, kompozitoriaus Donato Bielkausko-Donio instaliacija-koncertas „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“. Rugsėjo 24 dieną Kauko laiptų viršutinėje dalyje, Žaliakalnio šlaitų fone Donio muzikoje derės iš prigimties skirtingas garsų turinys – urbanistiniai ir natūralūs gamtos garsai, industrinis peizažas ir natūralios gamtos kraštovaizdis, negyva ir gyva. Instaliacija bus perteikta dviem stereosistemomis, dėl kurių skirtingose erdvės pusėse vienu metu skambės skirtingas garso turinys, todėl klausytojas galės interaktyviai dalyvauti ir pats pasirinkti, kurio šaltinio klausytis, kam teikti pirmumą.
Tiksli reginių ir renginių pradžios vieta ir laikas: www.magentafestival.lt ir festivalio „Facebook“ paskyroje. Visa festivalio programa – nemokama.
Festivalis „Magenta“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Primename, kad Europos kultūros sostinės metais Kaune ir Kauno rajone renginių numatoma daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Ilgai kartu su daugybe partnerių brandintą Europos kultūros sostinės metų programą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atskleis jau šio mėnesio pabaigoje. Rugsėjo 22 d. vyksiančioje tarptautinėje spaudos konferencijoje bus pristatomos „Kauno 2022“ bei kitų Europos kultūros sostinių – „Esch 2022“ ir „Novi Sad 2022“ – programų detalės tarptautinei ir nacionalinei žurnalistų publikai. Rugsėjo 23–24 d. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pakvies į jau ketvirtą kartą rengiamą Europos kultūros sostinės forumą, kuris šiemet bus dedikuotas išsamiai „Kaunas 2022“ programos apžvalgai ir įvertinimui.