Aktualijos

Kaunas sugrįžo prie miesto upių: Nemunu ir Nerimi plaukė šimtai žmonių

Keli šimtai Kauno miesto ir rajono gyventojų šeštadienį praleido plaukdami Nerimi ir Nemunu, dar panašiai tiek pat juos pasitiko pakrantėse – su muzika, dainomis ar kitomis veiklomis. „Apie tai buvo galima tik svajoti“, – sako patys renginio dalyviai, nustebę projekto „Švęskime upę. Kultūriniai upių maršrutai“ masiškumu.

Projekto „Švęskime upę“ pradžia buvo prieš trejus metus. Tai – Kaune gimusi bendraminčių iniciatyva, kuria siekiama paskatinti upes, jų vandenis ir pakrantes išnaudoti kultūriniams renginiams, bendruomeniniams susitikimams, kurti naujus meno reiškinius.

Iniciatyvą palaikė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir upių projektas tapo vienu iš programos dalių. Jo veiklos taip pat yra „Interreg Europe“ projekto „STAR Cities“ dalis.

Šeštadienį upėmis plaukė daugiau nei 300 žmonių. Vieni iš jų buvo įsigiję kultūrinius bilietus bei pasinaudojo organizatorių pasiūlytomis vandens transporto priemonėmis, kiti – savomis vandens transporto priemonėmis.

Lietus nuotaikos nesugadino

„Tai yra bendruomeninis plaukimas. Jį ir kultūrinę dalį organizuoja bendruomenės, o iniciatyvos pagrindinė mintis – kad žmonės, bendruomenės sugrįžtų prie upių, į pakrantes ir kad vieni į kitus pažvelgtume per upes“, – sako „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus labas!“ kuratorė Aistė Ptašinskaitė-Paukštė.

Plaukti buvo galima dviem skirtingais maršrutais Nerimi ir Nemunu, o finišas – abiejų upių santakoje. Tuo pačiu tai ir simbolinis finišas, skleidžiantis žinią ne tik apie upių, bet ir žmonių susijungimus ir bendrystę.

Veiksmas vyko taip pat pakrantėse, kur plaukiančiuosius sutiko vietos bendruomenės, siūlydamos stabtelėti ir prisijungti prie jų siūlomų pramogų.

„Lietus nuotaikos nesugadino, jis nesutrukdė švęsti upių, nors, žinoma, visi sušlapome. Negirdėjau nė vieno komentaro, kad lyja ar šalta. Visi dalyviai – tiek plaukiantieji, tiek krante – į iniciatyvą pažvelgė išties kūrybiškai“, – sakė A. Ptašinskaitė-Paukštė.

Dalis kauniečių – tų, kurie sausumoje jaučiasi geriau, nei ant vandens – kultūriniais upių maršrutais jų pakrantėmis leidosi pėsčiomis arba dviračiais.

Plaukė ir savadarbiais plaustais

Prieš šeštadienio plaukimą dalyviai pakviesti į plaustų dirbtuves. Savo pačių pagamintais plaustais plaukė septynios komandos. Būta ir daugiau išradingų dalyvių. Viena mergina upe plaukė atsisėdusi ant pripučiamos gulbės, o ją traukė bičiulis su valtimi. Kita itin linksma plausto komanda paskui save tempė pripučiamą orką. Kauniečiai taip pat plaukė baidarėmis ir kanojomis, kitomis vandens priemonėmis.

Aplinką puošė aitvarai, kuriuos šventės dalyviai pasigamino taip pat prieš šeštadienio plaukimą surengtose dirbtuvėse.

Kartu su kauniečiais su Kauno upėmis susipažino svečiai iš Suomijos Oulu miesto. Jis 2026 metais taps Europos kultūros sostine, o šiame mieste taip pat vyksta panašus upių renginys: „Tai – septynių žmonių orkestras ir jie pasidalino ta programa, kurią daro ir Suomijoje. Labai bendruomeniški, linksmi ir lengvai žvelgiantys į visas situacijas žmonės“.

Vienas iš plaustų buvo virtęs plaukiančia scena – jį sukonstravo čia koncertavę muzikantai, kurie vandeniu ir su muzika lydėjo renginio dalyvius. „Projektas vyksta tik  treti metai, tačiau kalbant apie pokytį, prie upių jau yra tiek veiksmo. Kaip sakė viena iš šio renginio iniciatorių, prieš 2–3 metus sunku buvo įsivaizduoti, kad toks renginys įvyks, kad susiburs tiek žmonių. Pokytis yra, jis matomas. Mes turime upes, kurių iki šiol neišnaudojome bendruomeninėms ir kultūrinėms veikloms.“

Pasak A. Ptašinskaitės-Paukštės, upėmis plaukė labai skirtingi žmonės – tie, kuriems vandens pramogos yra gyvenimo būdas ir tie, kurie iki šiol tokios patirties neturėjo arba ji buvo labai minimali.

Įdomi patirtis ne tik plaukimas, tačiau ir plausto statyba

Kaunietis Gaudenis Satkus su bendraminčiais plaukė Nerimi, pačių pasigamintu plaustu: „Jo statymas galbūt buvo net didesnis nuotykis. Dalyvavome „Švęskime upę“ savadarbių plaustų dirbtuvėse. Ir geresnio team building‘o dar neturėjome. Kiekvienas įgulos narys prisidėjo savais talentais, iš to gimė lavina  kitų gerų idėjų, emocijų ir bendruomeniškumo.“

G.Satkus pasakojo, kad Nerimi plaukęs buvo, tačiau seniai, tad jam ši patirtis – tarsi visai nauja. Be to, į miestą ir pakrantes žvelgdamas iš upės, o ne kuo kranto, matai visai kitokį vaizdą – tokį, kokio nuo pakrančių nesimato.

„Dalyvauti nusprendėme, nes tai pasirodė įdomus projektas. Komandoje buvo šeši žmones, mes – kauniečiai, užaugę prie upių. Bet tikriausiai visiems lietuviams yra svarbios upės, upeliai – nuo jų neatskiriamas gyvenimas.

Plaukimas buvo fantastiškas. Iš karto oras buvo puikus, o vėliau ėmė lyti. Bet nuotaika yra daug svarbesnė už orą. Ant plausto turėjome įsirengę nedidelį stogelį, pasigaminę dekoracijų.

Leidome dainas apie upes, daug dainavome, šokome ir visus kitus linksminome. Iš mūsų pačių veiklų plaukiat įsiminė kūrybinės orientacinės varžybos. Bet visas plaukimas buvo įdomus patyrimas“, – kalbėjo G. Satkus.

Plausto kompanija stabtelėjo ir pakrantėse, kur laukė bendruomenės bei vyko įvairūs užsiėmimai.

Plaukiančiuosius išlydėjo „Mergicos“

Tie, kurie pasirinko plaukimą Nemunu, startavo Petrašiūnuose, o į startą juos išlydėjo Petrašiūnų bendruomenės centras.

„Visi susitikome Nemajūnuose ir iš čia išlydėjome plaukikus. Petrašiūnų bendruomenėje yra susibūrusi senjorų veiklos grupė „Mergicos“, tad viena iš jų senjorė Valentina prieš plaukimą pasiūlė pasimankštinti.

Bendruomenės moterys turėjo išlanksčiusios popierinių gervių – kaip išsipildžiusių norų simbolį. Po gervę padovanojome kiekvienam dalyviui. Ir prie gervių – kaip stiprybės simbolį – po gervės kiaušinį. Tik jį pakeitė putpelės kiaušinis. Mūsų bendruomenės narė Marytė iškepė juodos dienos ir ja taip pat vaišinome“, – pasakojo Petrašiūnų bendruomenės centro vadovė Ina Kunavičiūtė Mikučionienė.

Tačiau, pasak pašnekovės, iniciatyva, kviečianti švęsti upes, nebuvo tik vienadienis renginys.

„Pro Petrašiūnus teka Nemunas, bet jis nuo mūsų tarsi paslėptas – gamyklos, priėjimas iki jo. Tad ilgą laiką mes Nemuno nebuvome atradę. Kai prieš kelis metus prasidėjo „Kaunas 2022“ upių iniciatyva, mums tarsi atsivėrė akys. Labai maloniai Nemuną priėmėme. Juk jis yra mūsų dalis.

Pamatėme, kad upe galime naudotis, kiek emocijų, džiugesio ji teikia. Buvo nuostaba, kad mes galime būti su Nemunu, šalia Nemuno. Mes jį pažinom.

Išlydėdami plaukikus ne tik pasidalinom džiaugsmu, bet daug jo gavom atgal. Todėl kitais metais mes savo iniciatyva taip pat planuojame siūlyti veiklų prie upės“, – sakė I. Kunavičiūtė Mikučionienė.

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.

by Sandra

Kauną užtvindė „Santaka“: miestą užplūdo tūkstančiai žmonių

Kiek egzistuoja būdų švęsti bendrystę ir gyvenimą? Antrasis Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmas „Santaka“, daugialype programa užtvindęs miestą, parodė – lygiai tiek, kiek yra mūsų. Kiekvienas kaunietis ar Europos kultūros sostinės svečias šį gegužės savaitgalį kūrė savo šventės formulę. Skaičiuojama, kad per tris dienas „Santakos“ renginiuose apsilankė keli šimtai tūkstančių kultūros ir meno ieškotojų, o pasirodymus kūrė virš 1000 atlikėjų – dainininkų, akrobatų bei aktorių.

Nuo vakarienės stalo Laisvės alėjoje iki trankių šokių Rotušės aikštėje, nuo klausimus keliančių šiuolaikinio meno akcentų netikėtose erdvėse iki širdį ir kūną glostančių tradicinių pirties ritualų paupyje. Nuo karštligiško, net labiau nei sausį į lipdukų medžioklę įtraukusio Kauno Žvėries žaidimo iki ramių atokvėpio stotelių meno oazėse ar asmenukės įkopus į tik šiam savaitgaliui Nemuno ir Neries santakoje iškilusį apžvalgos bokštą. Tarptautiniu kultūros festivaliu virtusi „Santaka“ – iki šiol spalvingiausia ir turiningiausia Kauną ištikusi šventė.

Penktadienį atšventus penktąją „Kiemų šventę“ centrinėje Kauno ašyje, Laisvės alėjoje, šeštadienį pagrindinis „Santakos“ veiksmas persikėlė į Senamiestį ir kitas miesto dalis. Nuo ryto oranžiniai kamuoliai bumbsėjo turnyre „Gatvės Žvėris“ prie Krepšinio namų, o prie Neries susirinkę vantos broliai įkūrinėjo savo pirteles bei rengėsi pokalbiams apie sveikesnį gyvenimą. Nekantriausieji jau vidurdienį nėrė į tris katalonų „Espectacle Spectacular“ įkurtus teminius labirintus, kuriuos pereiti norint teko gerokai paklaidžioti ir pasukti galvas. Atpildas už sėkmingai įveiktus užraktus – visų amžiaus grupių žiūrovus įtraukęs spektaklis „Asteroidas, kurį dovanojo Kauno valstybinio lėlių teatro surengtas tarptautinis festivalis „Kaunas Puppet 22“ ar, užsukus į kūrybinių patirčių miestelį, pačių pasidaryti smilkalai. Žinoma, ir suvenyrai iš tradicinės Kauno gimtadieniui dedikuotos mugės, kurioje, kaip ir Kiemų šventėje, šiemet netrūko ir dalyvių iš Ukrainos bei kitų šalių.

Ypatingą, kvapą gniaužiantį šou susirinkusiems prie Kauno pilies padovanojo prancūzų akrobatikos trupės „Cie Basinga“ atstovė. 230 m ilgio lynu ji žingsniavo, rodosi, laisvai ir nerūpestingai – ovacijomis pasitikti tokie triukai, kaip špagatas, stovėjimas ant galvos ir kiti neįtikėtini, daugelį metų repetuoti judesiai ore, dešimt metrų virš žemės. Kad šis pasirodymas, lydimas fantastiškos gyvai atliekamos muzikos, pavyktų, kartu dirbo penkiasdešimt „Kaunas 2022“ savanorių-kultūristų, savo kūnais sukūrusių tobulam šou reikalingą lyno įtampą.

Muzikos mylėtojams taip pat atiteko itin skambios dovanos. Tai – populiarių ir dar kylančių atlikėjų koncertai net dviejose scenose. Santakos parke penktadienį visus sveikino Justinas Jarutis, „Saulės kliošas“ ir Monique, šeštadienį estafetę perėmė „Sisters on Wire“, GJan, Saulius Prūsaitis. Ką tik Rotušės aikštėje įsikūrusioje „Kaunas 2022“ vasaros scenoje netrūko ir svečių iš užsienio – tarp jų LÜCY iš Taivano, „Bratri“ iš Čekijos, švedai „Musica Vitae“. Iki pat rudens aikštę puošiančioje scenoje koncertavo ir įdomiausi Lietuvos kūrėjai bei atlikėjai – Kristijonas Ribaitis, „shishi“, ar siautulingą vakarėlį po didžiojo „Santakos“ šou užkūrę „Baltic Balkan“.

Temstant stebuklingai – o gal Kauno Žvėriui pamojus uodega? – nustojus lyti į Nemuno ir Neries santaką, suplūdo keliasdešimt tūkstančių žiūrovų, nenorėjusių praleisti antrojo Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmo. „Santaka“ įspūdingo dydžio scena pavertė upių tėvą – pasirodymo žvaigždėmis tapo ne tik įkvepiančius kūrinius dovanoję muzikantai, tarp kurių – savo ugningu pasirodymu apstulbinusi ukrainietė Jamala, Giedrė ir Jessica Shy, Linas Adomaitis, „Beissoul & Einius“, Algirdas Kaušpėdas ir Viktoras Diawara, grupė ROYCE, bet ir baidarininkai, burlentininkai, vandens akrobatai ir visi kiti, kuriems vanduo – labiausiai traukianti stichija.

Aktorius Dainius Svobonas savo klausimais susirinkusiųjų akis, ausis ir sielas navigavo iki pat šou kulminacijos, visam pasauliui dar kartą priminusios, kad Kaunas yra ne tik Lietuvos, bet ir europietiškosios kultūros centras. Kaunas – gyvas organizmas, kurio širdis stipriausiai plaka Nemuno ir Neries santakoje, mitiniame miesto pradžios taške. „Mes galime daugiau nei mums atrodo“ – šiuo teiginiu D. Svobonas palydėjo tūkstantinę minią toliau švęsti „Santakos“, švęsti meno ir kultūros, kurios padedami visi drauge miestą kurs ir po 2022-ųjų.

Sparčiausieji nugriaudėjus ovacijoms skubėjo prieš srovę – atgal į Kauno centrą, į Nemuno salą, kur vidurnaktį įvyko bene sparčiausias skulptūros atidengimas istorijoje. Prožektorių šviesos pasveikino pagaliau pasirodžiusį, švytintį savo kūną pademonstravusį Kauno Žvėrį, kurį nuo šiol gali aplankyti visi norintys. Beje, dar vienas naujas akcentas – keramiko Remigijaus Sederevičiaus atrastas Kauno Žvėries dantis – susidomėjusių laukia prie Kauno pilies. Jis, sakoma, neša laimę tiems, kurie jį pamato ir parodo kitiems.

Šeštadienį prie vandens būrė iniciatyva „Švęskime upę“, pasiūliusi du kultūrinius maršrutus Nerimi ir Nemunu. Išradingai pasipuošusių upeivių laukė kultūrinės stotelės ir bendrai kuriami meno kūriniai.

Sekmadienį „Santakos“ vektorius krypo į Kauno rajoną. Zapyškyje, vaizdingoje Nemuno pakrantėje – jau tradicinis tarptautinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ ir ilgai lauktas kultūros laivo „Nemuno7“ atidarymas. Istorinė žemkasė, atgimusi kaip meno erdvė, iki šiltojo sezono pabaigos kvies į šiuolaikinio meno parodas, dirbtuves, rezidencijas.

Šiuolaikinio Kauno mito trilogija, prasidėjusi sausio „Sukilimu“ ir padovanojusi nepamirštamą „Santaką“, lapkritį kulminuos paskutiniuoju veiksmu – „Sutartimi“. Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.

by Sandra

Kultūros sostinės forume – „Kaunas 2022“ palikimo vizijos ir pamokos iš Ukrainos

Kas nutinka mieste, kai baigiasi Europos kultūros sostinės metai? Galbūt kultūrinis gyvenimas pasipildo naujais festivaliais – bet gal svarbiau yra menininko gyslelę savyje atradę žmonės ar sustiprėjusios, labiau savimi pasitikinčios bendruomenės? Palikimas – tai ir tvirtesnis identitetas, ir suaktyvėjusi ekonominė kraujotaka. Kartais tai naujai užgimusi meilė, net sukurta šeima. Gal tiesiog jaukesnis kiemas. Padiskutuoti apie tai, kaip  Kaunas galėtų gyventi po 2022-ųjų, ir išgirsti įkvepiančių bei susimąstyti raginančių tarptautinių pavyzdžių gegužės 19 d. kvietė penktasis Europos kultūros sostinės forumas.

„Žalgirio“ arenos amfiteatre susirinkusią Kauno ir Europos kultūros bendruomenę sveikino „Kaunas 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova-Maj, kuri priminė, kad pirmasis toks forumas organizuotas dar 2018 m., ieškant sėkmingo Europos kultūros sostinės (EKS) recepto. Kaip sukurti tokius projektus, kurie turėtų ilgalaikį poveikį ir įkvėptų pasikeitimus vietos bendruomenėje? Šiemet, „Kaunas 2022“ programai įsibėgėjus ir priartėjus antrajam Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmui „Santaka“, forumas tapo vertinga pauze, galimybe pareflektuoti jau nuveiktus darbus, bei vieta kelti klausimus – kaip gyvensime toliau, kokius tikslus sau kelsime ateinančiais metais? Be to, visam pasauliui tapus karo Ukrainai liudininkais, susitikimas Kaune suteikė galimybę iš pirmų lūpų išgirsti, su kokia milžiniška jėga galima transformuoti savo profesionalius įgūdžius teroro akivaizdoje ir kaip svarbu vertinti tai, ką turime atsibudę naują dieną.

Praktiniai pavyzdžiai iš Lietuvos ir užsienio 

Pirmasis EKS forumo pranešėjas – sociologas ir menininkas Tadas Šarūnas. Šiuo metu išorinį „Kaunas 2022“ veiklos ir palikimo vertinimą atliekantis specialistas žaismingai pristatė galimus būdus apibrėžti vertę ir prasmę. Kaip pavyzdį, kad kultūros ir meno poveikis neišmatuojamas tik skaičiais, jis pateikė rašytojo Douglas Adams knygoje „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“ pateiktą atsakymą į klausimą, kokia yra gyvenimo ir visatos prasmė. Knygoje galybę metų skaičiavimus atlikęs kompiuteris ištarė tik „42“. Anot sociologo, skaičiai atrodo beprasmiai, kai nemąstai apie tai, kas nepaliečiama ir neapskaičiuojama. Todėl kitąmet susipažinsime su tyrimu, paremtu visų pirma mažomis sėkmės istorijomis, nutikusiomis Kaune. Kiekviena jų yra vieno didelio palikimo, vieno miesto kūno, dalis.

Beatriz Garcia, Liverpulio (JK) Kultūros vertybių centro asocijuotoji direktorė, pateikė labiau mokslinį požiūrį į tai, ką miestui gali duoti tokio masto iššūkis kaip EKS. Liverpulio, Europos kultūros centru tapusio 2008-aisiais, sėkmę lėmė keletas vidinių ir išorinių faktorių. Pavyzdžiui, netrukus po to, kai miestas laimėjo teisę tapti EKS, paskelbta, kad 2012-ųjų olimpinės žaidynės vyks JK sostinėje Londone – tai buvo papildomas stimulas. Sustiprinusiame pasitikėjimą savimi Liverpulyje išaugo ir buvimo europiečiais jausmas. Šaliai sprendžiant dėl „Brexit“, būtent šiame mieste vyko vieni didžiausių susibūrimų už likimą Europos Sąjungoje. Akademikė taip pat pabrėžė dalijimosi duomenimis ir žiniomis svarbą – anot jos, kiekvieną kartą išradinėti ratą yra beprasmiška, o kokybiškai įvertinti palikimą galima tik į surinktus skaičius pažvelgus iš įvairių sričių specialistų perspektyvų.

Pastarąją tezę savotiškai pratęsė pranešimas „Auksas ir anglis: Meninė bendruomenės patirtis“. Jame kaip sėkmės atvejis pristatytas italų režisieriaus, šiuolaikinio cirko kūrėjo ir pedagogo Roberto Magro darbas su Kauno rajono bendruomenėmis.

Vienas pranešėjų Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas kultūrai Lukas Alsys, priminė, kad EKS titulu dalijasi dvi savivaldybės. Anot jo, rajono – net 25 seniūnijų – gyventojai, prisijungdami prie bendrakūrybos proceso, į kurį pakvietė „Kaunas 2022“ atvežti menininkai, turėjo šansą realizuoti save netikėtu, iki šiol neapmąstytu būdu – per meną, įrodydami, kad jo ir kultūros kalba yra pati universaliausia.

„Esame nutolę nuo kultūros centrų, kultūrinis gyvenimas čia grįstas etnografija, folkloru – tai nėra blogai, bet repertuaras pas mus paveldimas, turinys nepatraukia išorės dėmesio, o man, kaip seniūnui, svarbu, kad augtume ne tik naujų šaligatvių skaičiumi, bet ir emocinio ryšio su savo kraštu prasme“, – teigė Batniavos apylinkių seniūnas Šarūnas Pikelis. Jis prisiminė bendruomenės pažintį su R. Magro, atvykusiu čia kurti Vytauto Mačernio ir Čiurlionio kūrybos įkvėpto spektaklio „Vizijos“: „Pamatėme, kad turime mišką, pamatėme jį naujomis akimis – po premjeros tai tapo žmonių susitikimų vieta, miškas atgijo“.

Pats R. Magro forumo dalyvius pakvietė sudalyvauti žaismingame eksperimente, kuriuo pristatė savitą darbo metodą, grįstą septyniais nematomais siūlais, kuriais galima valdyti kūrybingumą. „Siekiu estetinės patirties, kuri išmokytų protą žavėtis“, – teigė italas, prisiminęs, kad Batniavoje pernai jį sužavėjo gyventojų šiltumas ir lietuvių menininkų atsidavimas procesui net pliaupiant lietui. Dar anksčiau menininkas sukūrė spektaklį „Radijo angelai“ Linksmakalnyje: „Pamenu, kai pirmąkart ten nuvykau, neradau nei kalno, nei linksmybių – tik faktą, kad sovietų laikais tai buvo uždaras radijo miestelis. Bet mane nusivedė į nedidelį angelų muziejų, ir taip mes sukūrėme spektaklį „Radijo angelai“, – įvykį, kurio kūrėjais tapo visas Linksmakalnis, prisiminė R. Magro. Jis bei Kauno rajone lankęsi šiuolaikinio cirko profesionalai iš viso pasaulio iki šiol palaiko kontaktą su vietos jaunimu. Nuostabu, kad viena Linksmakalnio paauglė jau lanko cirko mokyklą Kaune ir rimtai svarsto apie tokią karjerą.

Pamokos iš fronto

„Kaunas 2022“ kvietimu EKS forume lankėsi ir Lvivo kultūros strategijos instituto vadovė Julija Chomčyn. Ukrainietė, glaustai pristačiusi instituto idėją, savo pranešimą skyrė papasakoti, kaip pasikeitė jos ir kolegų darbas po to, kai vasario 24 d. Rusija pradėjo karo veiksmus Ukrainoje. Anksčiau užmegztos tarptautinės partnerystės įgijo naują prasmę – institutas kolegoms užsienyje siunčia glaustą faktinę informaciją apie karo eigą, o efektingai apsaugoti paveldo vertybes galėjo pasitelkę užsienio partnerių žinias ir patarimus. Lentomis užkalti bažnyčių vitražai, smėlio maišais apdengtos skulptūros, nakvynės ir prieglobsčio vietomis virtę teatrai – tokia jau tris mėnesius košmarą išgyvenančios Ukrainos vieno gražiausių miestų Lvivo kasdienybė dabar.

„Darome tai, ko reikalauja ivykiai, kad neprarastume to, kam esame sukurti“, – teigė viešnia iš Lvivo. Kultūros strategijos institutas veikia ir kaip humanitarinės pagalbos centras iš smarkiai atakuojamų miestų atvykusiems ukrainiečiams, taip pat suteikia informaciją kultūros lauko darbuotojams – tiek norintiems išvykti, tiek liekantiems ginti šalies. Tokių galybė – J. Chomčyn pasidalino jautriu vaizdo klipu, fronte besikaunančio džiazo festivalio vadovo dienoraščio ištrauka.

„Karo akivaizdoje pasirodėme ženkliai stipresni, nei galvojome. Sugebėjome greitai ir profesionaliai transformuotis – tai turime omenyje galvodami apie potencialą atkurti Ukrainą po pergalės“, – sakė kultūros specialistė. Ji taip pat paskelbė, kad norėtų šiemet Kaune surengti Ukrainos šiuolaikinio meno trienalę – kol kas svarstoma ir apie Liubliną Lenkijoje, bet iki spalio dar daug laiko. Visi, turintys idėjų, kviečiami susisiekti ir jomis pasidalinti.

Auganti kultūra, noras tęsti 

Popiet pasidalinti „Kaunas 2022“ dovanotuose mokymuose įgyta patirtimi Kauno kultūros lauko atstovus sukvietė auditorijų vystymo specialistė, „Impact Foundation“ viceprezidentė Agata Etmanowicz iš Lenkijos. Jai pristačius šios programos kelią nuo 2019 metų iki šiandien, tai, kokią įtaką jų organizacijoms turėjo dalyvavimas programoje, pristatė Kauno bienalės, Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos ir Kauno IX forto muziejaus kolektyvų nariai. „Visų organizacijų patirtys skirtingos, tačiau teigiamas efektas, kurį įžvelgė visi – sustiprėjęs bendradarbiavimas tarp Kauno kultūros įstaigų ir užsimezgusios partnerystės“, – po pranešimo tvirtino Kauno Vinco Kudirkos bibliotekos l. e. p. Kultūros vadybos skyriaus vedėja Monika Straupytė.

„Leeuwarden-Friesland 2018“ vadovė Immie Jonkmann pristatė šio Nyderlandų regiono, EKS titulą šventusio prieš ketverius metus, atvejį. Šiais metais Leuvardenas ir Fryzija pristato pirmąjį EKS palikimo renginį – „Arcadia“ trienalę. Tarp jos renginių – šimtai mobiliuose konteineriuose susodintų medžių, „keliaujančių“ mieste ir taip primenančių apie gamtos išsaugojimo svarbą. Anot I. Jonkman, po 2018-ųjų labai pasikeitė valdžios institucijų požiūris į kultūros projektus, o  sulaukti palaikymo idėjoms ir finansavimo tapo daug lengviau.

Tiek viešnia iš Nyderlandų, tiek po jos pranešimą skaičiusi „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė sutiko, kad kol kas, kai visos veiklos tik įsibėgėjo, sunku kalbėti apie Kauno projekto palikimą. V. Vitkienė pristatė svarbiausius kaunietiškus akcentus ir iniciatyvas, paminėjo partnerių gausos svarbą bei išdavė, kurie „Kaunas 2022“ projektai tikrai gyvuos ir vėlesniais metais. Tarp tokių – festivaliai „ConTempo“ ir „Magenta“, Kauno literatūros savaitė ir kt

Pagrindinę penktojo Europos kultūros sostinės forumo dieną baigė diskusija „Post EKS. Nauja pradžia“. Joje dalyvavo I. Jonkmann, V. Vitkienė, L. Alsys, taip pat – LR Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas bei Kauno miesto mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.  Visi sutarė, kad pasibaigus 2022-iesiems, veiklos neturi nutrūkti. Juk dar projekto paraiškoje buvo kalbama apie jo tęstinumą, tam pritarė tiek Vyriausybės, tiek savivaldybių atstovai. Visa tai įtvirtinta ir Kauno kultūros strategijoje.

Penktadienio rytą vieni EKS forumo svečiai dalyvavo A. Etmanowicz dirbtuvėse, kiti – ruošėsi „Santakos“ savaitgalio maratonui. Gegužės 20–22 dienomis gimtadienį švenčiančiame Kaune ir Kauno rajone suplanuota per 60 renginių – koncertų, spektaklių, dirbtuvių ir kt. Visą „Santakos“ programą rasite kaunas2022.eu/santaka ar „Kaunas 2022“ mobiliojoje programėlėje.

by Sandra

Festivalio „Optimismo“ programoje – afrikietiškų sutartinių ir itališkų siaubo filmų įkvėpta kūrėja Nkisi

Kaip skamba muzika, įkvėpta 8-ojo dešimtmečio itališkų „siaubiakų“ ir tradicinių afrikietiškų sutartinių? Atsakymą į šį klausimą siūlo festivalis „Optimismo“, istoriniame Kauno pramonės kvartale – Karmelituose – vyksiantis birželio 3–5 dienomis.

Jau anksčiau paskelbę apie elektroninės muzikos pasaulio avangarde esančių kūrėjų Slikback (Kenija), Nazar (Angola), Corin (Australija-Filipinai), Bambounou (Prancūzija) ir kt. atvykimą į Kauną, organizatoriai pristato dar vieną aktualų vardą, įrašytą į „Optimismo“ programą. Tai – Konge gimusi, Belgijoje augusi, pastarąjį dešimtmetį Londone gyvenanti Melika Ngombe Kolongo. Intensyvią, jėgos kupiną muziką kurianti menininkė pasirašinėja slapyvardžiu Nkisi. Ji – viena eksperimentinių menininkų kolektyvo „NON Worldwide“, buriančio Afrikos šalių diasporos atstovus, įkūrėjų.

Nkisi pasirodymo ištrauka: youtube.com/watch?v=sg00WHKolW4

Debiutinis Nkisi albumas „7 Directions“ išleistas 2019 m. Įdomu, kad kuriant šį darbą Melika Ngombe Kolongo įkvėpimo sėmėsi ne tik iš elektroninės muzikos paveldu jau tapusių trance ir gabber žanrų, bet ir iš iš Kongo mokslininko Kimbwandende Kia Bunseki Fu-Kiau ir knygos „African Cosmology of the Bântu-Kôngo“. Tai tekstų apie gyvenimą kaip nuolatinio ir abipusio bendravimo procesą ir bendravimą kaip raktą į žmonijos išlikimo žaidimą rinkinys. 

Lokacija – Kauno pramonės lopšyje

Festivalis „Optimismo“ – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ dalis. Užmegzti glaudesnį ryšį su urbanistine miesto aplinka – toks yra šios programos tikslas, o vienas būdų naujomis akimis pažvelgti į istorines erdves yra jų pripildymas muzika. Tad festivalio lokacija – vienas prasmingų programos dėmenų, pasirinktas atlikus išsamų autentiškų industrinių erdvių pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams tyrimą Kauno mieste. 

„Optimismo“ pirmąjį vasaros savaitgalį vyks pačiame Kauno centre esančiame Karmelitų kvartale, buvusiame metalo fabrike (šiandien tai – kartodromas) ir jo prieigose. Karmelitai, XIX a. sparčiai augti ėmęs kvartalas, šiandien apsuptas verslo įstaigų, naujų gyvenamųjų pastatų ir daugiasluoksnės istorijos. Čia, netoli geležinkelio, pramonė plėtėsi dar caro laikais, o tarpukario Kaune kvartale išdygo tokie ikonininiai modernistiniai kompleksai, kaip „Pienocentras“ ar „Kauno audiniai“. „Optimismo“ veiksmo vieta – buvusio brolių Tilmansų metalo fabriko teritorijoje, apsuptoje įvairių laikmečių statinių ir jų fragmentų, kurie neliks veiksmo nuošalyje. Čia pat veikia ir betono gaminių manufaktūra, kurioje sukurti objektai taps festivalio scenografijos dalimi.

Programoje – urbanistinių klajonių įkvėpta muzika

Drauge su Nkisi į „Optimismo“ programą įrašyti ir Lietuvos scenai festivalyje atstovausiantys vardai. Tai – „Optimismo“ idėjinio branduolio nariai, elektroninės muzikos ir renginių organizatorių kompanijų „Digital Tsunami“ ir „Ghia“ atstovai Eivydas K, Times New Roman, Ernestas Sadau, Weevil ir Shapoka.

Tarp jau anksčiau paskelbtų atlikėjų, birželio 3-5 dienomis pasirodysiančių Kaune – Belgrade susibūręs tarptautinis džiazo kvartetas „Tapan“, Paryžiaus kvartalų paslaptis į elektronikos garsus transformuojantis Krikor, spalvingą įvaizdį su savadarbiais muzikos instrumentais derinantys „Animistic Beliefs“, JAV platybes į Berlyno šurmulį iškeitęs Nick Klein, Šanchajaus etapą savo gyvenime ką tik baigęs Osheyack bei afrikietiška psichodelika mintantis Black Zone Myth Chant. Visi šie muzikantai atliks gyvas programas, o DJ kultūrai festivalyje atstovaus Pandora’s Jukebox, eea FKA M.E.S.H., Bambounou, Corin, Nazar, Slikback ir aukščiau minėti lietuviai.

Bilietais į dvi industrinio paveldo bei ateities muzikos simbioze alsuosiančias „Optimismo“ naktis prekiauja „Paysera“. Jų kaina šiuo metu – 35 Eur. Bilietai brangs. 

by Sandra

Kaune pasirodys paslaptingasis Mitinis Žvėris

Kauno Žvėris kviečia vaikus ir nevaikus į Europos kultūros sostinės „Santakos“ savaitgalio renginius!

Gegužės 20–22 dienomis Senamiestyje ir Santakos parke visų vaikų ir nevaikų laukia antroji „Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos“ dalis: koncertai, žaidimai, atidarymai, šou ant vandens, apžvalgos bokštas, įspūdingi reginiai ir renginiai! O kad nepasimestume tokioje gausoje, tai Kauno Žvėris paruošė keletą savų (biški žvėriškų) rekomendacijų.

Ilgai lauktas Kauno Žvėries pasirodymas

Antrąjį Europos kultūros sostinės trilogijos veiksmą vainikuos Mitinio Kauno Žvėries skulptūra. Sausio mėnesį pažadintas Kauno Žvėris gegužės 21-ąją miestiečiams pasirodys vidurnaktį ant metalinio „Žalgirio“ arenos molo. Tai bus pati trumpiausia skulptūros atidengimo ceremonija pasaulyje, kuri truks vos vieną minutę, tad geriau nevėluoti.

Mitas pasakoja, kad Žvėris gyvena didžiuliame ir visokių atsiminimų pilname Požeminiame Kaune, o į saulėtąjį Kauną atkeliauja sutemus, nes čia dirba. Jo darbas, pagal kadaise su miestiečiais sudarytą sutartį, yra žiūrėti, kad Kaune viskas būtų gerai. Tad gegužės 21-ąją Žvėris, kaip yra įpratęs, pasirodys vidurnaktį ir nuo tada jau kasdien džiugins miestiečius ir turistus. Pažiūrėti Kauno Žvėries pasirodymo „Santakos“ dalyviai kviečiami 23:55 val. ant „Žalgirio“ arenos tilto ties Karmelitų bažnyčia arba ant krantine einančio dviračių tako. Į Žvėrį bus galima tik pažiūrėti, nes prie pat prieiti ir jį paliesti bus draudžiama.

Rastas laimę nešantis dantis

Dar viena staigmena – didžiausios Lietuvoje sukurtos danties skulptūros atidarymas. Senasis Kauno Senamiesčio grindinys savyje talpina tūkstančius praeivių žingsnių, nugirstų istorijų nuotrupas, o dabar, vykstant rekonstrukcijai ir kasinėjimams, čia buvo surasti Mitinio Kauno Žvėries danties fragmentai!

Skulptūra atidengiama penktadienį, gegužės 20-ąją, 18:00 val., netoli Kauno pilies prieigų, Jonavos ir A. Jakšto gatvių sankryžos pėsčiųjų salelėje, kartu su kūrėju, keramiku doc. Remigijumi Sederevičiumi. Mitinis Kauno Žvėris yra pats seniausias miesto upių ir požemių gyventojas, tad atkurti jo pamestą dantį buvo smagus užsiėmimas, tačiau kartu ir nelengvas darbas. Čia reikėjo daug išmonės, nes Žvėris labai paslaptingas ir tik retam pasiseka jį pamatyti. Pasak kūrėjo, pagal atkuriamo danties mastelį, mūsiškis Mitinis Žvėris turėtų būti bemaž pusės Laisvės alėjos dydžio!

Žvėriškai smagūs žaidimai

Visą „Santakos“ savaitgalį vyks Žvėries žaidimas. Šio žaidimo misija – pasinaudojus supergaliomis padėti Kaunui iš laikinosios sostinės virsti šiuolaikiniu miestu. Kaip įgyti supergalių? Jas suteiks „Santakos“ renginiai ir ten laukiantys Žvėries draugijos nariai. Kuo daugiau supergalių turėsi – tuo smagesnę dovaną gausi. Žaidimas paprastas ir smagus: jame gali dalyvauti kiekvienas „Santakos“ renginių lankytojas. Visą informaciją apie žaidimą rasite čia.

Jeigu azarto vis dar maža, „Santakos“ savaitgalį organizatoriai kviečia į žvėrišką 3×3 kovą! Krepšinio turnyras „Gatvės Žvėris: dantis už dantį“ įvyks nepaisant jokių oro sąlygų, vienoje gražiausių vietų mieste – šalia Santakos. Registracija vyksta iki gegužės 19 dienos. Net jei ir nespėsite užsiregistruoti ir žvėriškai pakovoti, žiūrovai taip pat labai kviečiami.

Kauno Žvėries savaitgalį vainikuos sekmadienį, gegužės 22-ąją, Zapyškyje vyksiantis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“. Juk Žvėris moka ne tik nardyti, bet ir truputį skraidyti. Nardyti ir skraidyti atskirai moka daug kas, bet daryti abu šiuos darbus geba vandens paukščiai ir kai kurie mitiniai žvėrys. Beje, skraido Kauno Žvėris labai nedaug ir nenorom. Kalbama, kad jis truputį bijo aukščio. Tačiau ypatingomis progomis, o šis savaitgalis toks ir bus, Žvėris įveiks visas savo baimes.

Pilną „Kaunas 2022“ organizuojamo II trilogijos veiksmo: „Santaka“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu/santaka arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.

by Sandra

Kaune prasidės didysis „Santakos“ savaitgalis: ką svarbu žinoti?

Kaunas – Europos kultūros sostinė, jau ruošiasi svarbiausiam pavasario įvykiui – miesto gimtadieniui ir antrajai Šiuolaikinio mito trilogijos daliai „Santaka“. Gegužės 20-22 d. kultūra užlies visą miestą, o kauniečių ir miesto svečių lauks daugiau nei pusšimtis nepamirštamų renginių. Belaukiant didžiausios metų šventės, „Kaunas 2022“ organizatoriai primena svarbiausią su renginiais susijusią informaciją.

Pagrindiniai savaitgalio renginiai, kurių negalima praleisti

Viso „Santakos“ savaitgalio metu, Kaune ir Kauno rajone vyks išskirtinės parodos, koncertai, gatvės teatro bei naujojo cirko pasirodymai ir kiti įdomūs projektai. Tarp gausybės renginių – tradicija tapusi Kiemų šventė, prie vandens kviesiantis festivalis „Švęskime upę“, aukščio meistrės Cie Basinga pasivaikščiojimas lynu, muzikos ritmais ir geriausiais Lietuvos bei užsienio atlikėjais apdovanosianti „Vasaros scena“, duris atversiantis naujas Kauno rajono traukos objektas –  laivas-žemkasė „Nemuno 7“ ir į dangų akis pakelti priversiantis Aitvarų festivalis. Meno ir kultūros mėgėjų maršrutai savaitgalį vingiuos tarp įvairių parodų – „1972. Pramušti sieną“, Williamo Kentridge’o ir Marinos Abramović retrospektyvų, Yoko Ono instaliacijos ir kt. Dauguma renginių nemokami ir atviri visiems – visą renginių programą galite rasti čia.

 Laukiamiausias savaitgalio šou „Santaka“ prasidės gegužės 21 d. 22:00 val., Nemuno ir Neries santakoje. Akrobatų ir muzikos žvaigždžių kuriama misterija ant vandens – nemokama bei prieinama be bilietų ar išankstinės registracijos. Svarbu tik pasirūpinti tinkama apranga – renginys vyks lauke, tad organizatoriai pataria rūbus rinktis pagal būsimą temperatūrą ir oro sąlygas. Renginys vyks ir esant prastoms oro sąlygoms – scenografija bei pasirodymai sukurti atsižvelgiant ir į lietaus galimybę. Nespėję sudalyvauti renginyje, pasirodymo įrašą galės pamatyti „Kaunas 2022“ youtube kanale.

Lankytis renginiuose kvies Mitinio Kauno Žvėries žaidimas

„Kaunas 2022“ organizatoriai paruošė ir daugiau staigmenų. Savaitgalio metu Kaune pėdsakus paliks miesto simbolis – Mitinis Kauno Žvėris. Jis kauniečius ir miesto svečius pakvies į specialų miesto žaidimą, kuris prasidės „Santakos“ infocentruose (Laisvės al. 36, info palapinėse: Rotušės a. ir Pilies prieigose) atsiėmus Žvėries kaukę. Išnagrinėję žemėlapį ir renginių sąrašą, žaidėjai turės laiku atvykti į renginius ir rinkti lipdukus bei klijuoti juos ant kaukės – kuo daugiau lipdukų žaidėjai surinks, tuo smagesnė dovana jų lauks. Daugiau apie žaidimą skaitykite čia.

Eismo pasikeitimai ir traukinių maršrutai į Vilnių

Miesto svečių ir gyventojų patogumui gegužės 20–22 d. Kaune bus organizuojami papildomi viešojo transporto maršrutai. Kokie autobusai ir troleibusai padės saugiai sugrįžti namo ar nuvažiuoti nuo vieno iki kito renginio, sužinosite apsilankę svetainėje www.stops.lt/kaunas/. 

Iš Vilniaus atvykę svečiai, norintys pasidžiaugti vakare vykstančiais „Santakos“ renginiais, taip pat galės nesirūpinti parvykimu namo. Jų lauks specialūs maršrutai Kaunas–Vilnius, kurie iš Kultūros sostinės išvyks penktadienį 21:50 val., šeštadienį 23:40-55 val. ir sekmadienį 21:50 val.

Svarbu paminėti, kad renginių metu bus ribojamas eismas Kauno miesto senamiesčio dalyje (nuo gegužės 20 d. 12:00 val. iki gegužės 22 d. 21:00 val.), Užnemunės g. vienoje eismo juostoje (nuo gegužės 12 d. 18:00 val. iki gegužės 22 d. 24:00 val.) bei Užnemunės g. visose eismo juostose (nuo gegužės 19 d. 16:00 val. iki gegužės 20 d. 1:00 val. ir nuo gegužės 21 d. 13:00 val. iki gegužės 22 d. 2:00 val.).

Specialiųjų poreikių turintiems žmonėms – asistentų pagalba ir „Socialinis taksi“

Negalią turinčių žmonių kelionėmis į renginius pasirūpins „Socialinis taksi“. Kelionės bus vykdomos visapusiškai apmokytų asistentų, specialiai pritaikytomis transporto priemonėmis. Kelionių metu „Socialinio taksi“ asistentai suteiks visokeriopą pagalbą keliaujantiems klientams – palydės juos nuo automobilio iki pat kelionės tikslo, o gyvenantiems nepritaikytame būste, padės išeiti iš namų, naudojant specialią techninę įrangą. Norėdami užsisakyti nemokamą kelionę į „Kaunas 2022“ renginį „Santaka“, skambinkite darbo dienomis 8–19 val. tel. nr.: +370 687 440 01 arba užpildykite šią anketą. 

Spec. poreikių turinčių žmonių lauks ir pritaikytos pakylos, kurios leis pagrindinį „Santakos“ vakaro renginį žiūrėti iš patogios vietos. Pakyla bus įrengta ir Santakos parke įsikursiančioje Muzikinės scenos vietoje, kurioje savaitgalio metu vyks muzikos pasirodymai. Prireikus, renginių savanoriai žiūrovus palydės iki stebėjimo vietos.

Nežinote, kokiuose renginiuose dalyvauti? Kilo klausimų apie programą, o gal norite atsiimti Žvėries žaidimo prizus? Visą reikiamą informaciją ir pagalbą suteiks infocentruose dirbsiantys savanoriai. Infocentrus rasite:

Laisvės al. 36 („Kaunas 2022“ biuras)
05.20 d. 9:00–22:00;
05.21d. 10:00–22:00;
05.22d. 10:00–18:00

Infocentrai palapinėse:
Rotušės a.
05.20 d. 15:00–23:00;
05. 21d. 10:00–23:00;
05.22d. 10:00–20:00

Pilies prieigose
05.20 d. 15:00–23:00;
05. 21d. 10:00–23:00;
05.22d. 10:00–18:00.

Daugiau informacijos ir pilną renginių programą rasite https://kaunas2022.eu/santaka/ 

by Sandra