Kaune pasirodys paslaptingasis Mitinis Žvėris
Kauno Žvėris kviečia vaikus ir nevaikus į Europos kultūros sostinės „Santakos“ savaitgalio renginius!
Gegužės 20–22 dienomis Senamiestyje ir Santakos parke visų vaikų ir nevaikų laukia antroji „Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos“ dalis: koncertai, žaidimai, atidarymai, šou ant vandens, apžvalgos bokštas, įspūdingi reginiai ir renginiai! O kad nepasimestume tokioje gausoje, tai Kauno Žvėris paruošė keletą savų (biški žvėriškų) rekomendacijų.
Ilgai lauktas Kauno Žvėries pasirodymas
Antrąjį Europos kultūros sostinės trilogijos veiksmą vainikuos Mitinio Kauno Žvėries skulptūra. Sausio mėnesį pažadintas Kauno Žvėris gegužės 21-ąją miestiečiams pasirodys vidurnaktį ant metalinio „Žalgirio“ arenos molo. Tai bus pati trumpiausia skulptūros atidengimo ceremonija pasaulyje, kuri truks vos vieną minutę, tad geriau nevėluoti.
Mitas pasakoja, kad Žvėris gyvena didžiuliame ir visokių atsiminimų pilname Požeminiame Kaune, o į saulėtąjį Kauną atkeliauja sutemus, nes čia dirba. Jo darbas, pagal kadaise su miestiečiais sudarytą sutartį, yra žiūrėti, kad Kaune viskas būtų gerai. Tad gegužės 21-ąją Žvėris, kaip yra įpratęs, pasirodys vidurnaktį ir nuo tada jau kasdien džiugins miestiečius ir turistus. Pažiūrėti Kauno Žvėries pasirodymo „Santakos“ dalyviai kviečiami 23:55 val. ant „Žalgirio“ arenos tilto ties Karmelitų bažnyčia arba ant krantine einančio dviračių tako. Į Žvėrį bus galima tik pažiūrėti, nes prie pat prieiti ir jį paliesti bus draudžiama.
Rastas laimę nešantis dantis
Dar viena staigmena – didžiausios Lietuvoje sukurtos danties skulptūros atidarymas. Senasis Kauno Senamiesčio grindinys savyje talpina tūkstančius praeivių žingsnių, nugirstų istorijų nuotrupas, o dabar, vykstant rekonstrukcijai ir kasinėjimams, čia buvo surasti Mitinio Kauno Žvėries danties fragmentai!
Skulptūra atidengiama penktadienį, gegužės 20-ąją, 18:00 val., netoli Kauno pilies prieigų, Jonavos ir A. Jakšto gatvių sankryžos pėsčiųjų salelėje, kartu su kūrėju, keramiku doc. Remigijumi Sederevičiumi. Mitinis Kauno Žvėris yra pats seniausias miesto upių ir požemių gyventojas, tad atkurti jo pamestą dantį buvo smagus užsiėmimas, tačiau kartu ir nelengvas darbas. Čia reikėjo daug išmonės, nes Žvėris labai paslaptingas ir tik retam pasiseka jį pamatyti. Pasak kūrėjo, pagal atkuriamo danties mastelį, mūsiškis Mitinis Žvėris turėtų būti bemaž pusės Laisvės alėjos dydžio!
Žvėriškai smagūs žaidimai
Visą „Santakos“ savaitgalį vyks Žvėries žaidimas. Šio žaidimo misija – pasinaudojus supergaliomis padėti Kaunui iš laikinosios sostinės virsti šiuolaikiniu miestu. Kaip įgyti supergalių? Jas suteiks „Santakos“ renginiai ir ten laukiantys Žvėries draugijos nariai. Kuo daugiau supergalių turėsi – tuo smagesnę dovaną gausi. Žaidimas paprastas ir smagus: jame gali dalyvauti kiekvienas „Santakos“ renginių lankytojas. Visą informaciją apie žaidimą rasite čia.
Jeigu azarto vis dar maža, „Santakos“ savaitgalį organizatoriai kviečia į žvėrišką 3×3 kovą! Krepšinio turnyras „Gatvės Žvėris: dantis už dantį“ įvyks nepaisant jokių oro sąlygų, vienoje gražiausių vietų mieste – šalia Santakos. Registracija vyksta iki gegužės 19 dienos. Net jei ir nespėsite užsiregistruoti ir žvėriškai pakovoti, žiūrovai taip pat labai kviečiami.
Kauno Žvėries savaitgalį vainikuos sekmadienį, gegužės 22-ąją, Zapyškyje vyksiantis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“. Juk Žvėris moka ne tik nardyti, bet ir truputį skraidyti. Nardyti ir skraidyti atskirai moka daug kas, bet daryti abu šiuos darbus geba vandens paukščiai ir kai kurie mitiniai žvėrys. Beje, skraido Kauno Žvėris labai nedaug ir nenorom. Kalbama, kad jis truputį bijo aukščio. Tačiau ypatingomis progomis, o šis savaitgalis toks ir bus, Žvėris įveiks visas savo baimes.
Pilną „Kaunas 2022“ organizuojamo II trilogijos veiksmo: „Santaka“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu/santaka arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.
Įsibėgėja Europos kultūros sostinės metai Kaune: ko tikėtis renginiams pasibaigus?
Kaunas šiais metais sulaukia dėmesio iš viso pasaulio – kultūrą švenčiantis miestas alsuoja turininga renginių programa. Visgi su kiekvienu praūžusiu renginiu Kultūros sostinės metai Kaune iš lėto artėja į pabaigą. Kas laukia miesto, rajono, šiems pasibaigus? Kaip tęsime pradėtas kultūrines iniciatyvas ir kaip keisis miesto ritmas jau visai netrukus, gegužės 19 d., kvies diskutuoti Europos kultūros sostinės forumas.
„Palikimas“ – taip vadinsis šių metų forumo tema. Kultūros lauko profesionalai, tyrėjai, svečiai iš kitų Europos kultūros sostinių bei „Kaunas 2022“ organizatoriai pasirengę atsakyti į visus dominančius klausimus apie tai, kaip projektas keičia miestus ir kokio kultūrinio palikimo gali tikėtis miesto ir šalies gyventojai.
Didėjantis šalies žinomumas ir diskusijų platforma, jungianti Europos kultūros sostines
Anot „Kaunas 2022“ programos vadovės ir Europos kultūros sostinės forumo kuratorės Anos Kočegarovos–Maj, ne vienerius metus vykstantis renginys – itin svarbi ir reikalinga platforma, kuria naudojasi ir kiti Europos kultūros sostinės miestai. „Forumo idėja kilo dar tik rašant Europos kultūros sostinės paraišką – tuomet kaip niekada rūpėjo mokytis iš kitų šalių patirčių, kultūrinių projektų. Mūsų tikslas buvo sukviesti kultūros sektoriaus lyderius, kolektyviai tobulėti, ieškoti mūsų Kultūros sostinių vizijos, ilgalaikių projektų paslapčių. Supratome, kad forumas tapo Kultūros sostinių inovacija, būtina visiems organizatoriams.“
Forumas pirmą sykį suorganizuotas dar 2018 m., tačiau šių metų tema – naujovė, o keliami klausimai niekuomet nediskutuoti anksčiau. Ne paslaptis, kad pastaruosius penkerius metus šalies kultūros sektorius buvo nukreiptas į 2022-uosius. Lietuva mirga užsienio žiniasklaidos puslapiuose bei portaluose, o pasaulinio lygio vardai – William Kentridge, Yoko Ono, Marina Abramović – didina šalies žinomumą. Nors šiandien kultūros srities matomumas Kaune bei Lietuvoje išgyvena tikras aukštumas, svarbu jau dabar spręsti, kokių tikslų bus siekiama Kultūros sostinės metams pasibaigus.
Panašu, kad su šiuo klausimu gyvena ir kiti Europos kultūros sostinės miestai. Ana Kočegarova–Maj teigia, kad pranešėjai iš kitų šalių noriai atvyksta į forumą, o diskusijos aktualios ne tik dabartinėms, bet ir būsimoms Europos kultūros sostinėms: „Tokio didelio masto projektų organizatoriams tvarius ir reikšmingus sprendimus rasti vieniems – sudėtinga. Galimybė susitikti su kolegomis iš buvusių, esamų ir būsimų Kultūros sostinių yra labai svarbi žinant, kad kultūra – plataus poveikio veiklos sektorius, kuris liečiasi ir su urbanistika, socialiniais klausimais, švietimu“.
Programoje – žinomi pranešėjai iš Europos
Forumas kvies pažvelgti į EKS poveikį – giluminius pokyčius, ateities perspektyvas ir tai, ką galime daryti jau dabar, kad pokyčiai mieste būtų tvarūs. Daug dėmesio bus skiriama ne tik palikimo temai, bet ir dabartiniam sostinės gyvenimui – festivaliams, iniciatyvoms, inovacijoms ir naujai užsimezgusiems kontaktams. Žvelgiant į kitų Europos kultūros sostinių pavyzdžius, dalyviai pradės ruoštis palikimo išsaugojimui ir naujiems projektams.
Europos kultūros forume – gausus būrys dalyvių iš visos Europos. Programa prasidės nuo žinomų tyrėjų pristatymų. Menininkas ir sociologas Tadas Šarūnas, šiuo metu atliekantis išorinį „Kaunas 2022“ įvertinimą, kvies atsigręžti į kultūrines praktikas ir kasdienybę, o Beatriz Gracia – analizuoti palikimo sąvoką. Viešnia iš Liverpulio universiteto – Europos kultūros sostinės atrankos ekspertų grupės narė, nominuota Europos Komisijos, taip pat Kultūros ir olimpinio paveldo komisijos narė, galinti apžvelgti ne vienos Europos kultūros sostinės sėkmės veiksnius bei rezultatus.
Forume dalyvaus ir kauniečių puikiai pažįstami cirko režisierius Roberto Magro bei cirko menininkas Džiugas Kunsmanas. Jie kalbės apie numanomą ir kartu nenuspėjamą jų meninės veiklos poveikį Kauno rajono bendruomenėms. Kartu su tarptautine trupe ir vietos bendruomenėmis kurti spektakliai „Radijo angelai“ ir „Vizijos“ įprastas Kauno rajono vietoves, tokias kaip Linksmakalnis, Bubiai, Mastaičiai ar Neveronys, jau spėjo transformuoti į magiškas vietas.
Lvivo kultūros strategijos instituto vadovė Julija Chomčyn Europos kultūros sostinės forumo metu komentuos įvykius Ukrainoje bei Lvivo transformaciją į humanitarinės pagalbos, žiniasklaidos ir kultūros centrą šalį siaubiant karui. Kiek vėliau, Europos kultūros sostinės palikimą Leuvardenui ir Fryzijos regionui aptars Immie Jonkmann („Leeuwarden-Friesland 2028“ vadovė).
Tarp pranešėjų – ir „Impact Foundation“ vadovė Agata Etmanowicz, kuri pokalbiui pakvies solidžią komandą – svarbiausių Kauno kultūros institucijų vadovus bei renginių organizatorius. Forumą apibendrinančiose diskusijose dalyvaus ir LR Kultūros ministerijos atstovai bei „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Forumas vyks gegužės 19 d. „Žalgirio“ arenos amfiteatre. Registraciją rasite čia.
Pilna programa: https://forumas.kaunas2022.eu
„Santakos“ šou kostiumų dizaineris Egidijus Rainys: „Svarbiausia detalė yra žiūrovas“
Jau šią savaitę Kauną ir Kauno rajoną „ištiks“ šventinis savaitgalis, kurio metu daugiau nei 60 renginių „sutekės“ į įvairias miesto erdves. Vienas svarbiausių renginių – gegužės 21 d. 22 val. vyksiantis šiuolaikinio Kauno mito trilogijos šou „Santaka“.
„Santakos“ renginio metu susilies ne tik dvi didžiausios Lietuvos upės, bet ir įvyks garso, vaizdo ir gamtos sintezė, sukurdama unikalų, daugialypį performansą, kuris šventės dalyviams žada palikti neišdildomą įspūdį.
Renginyje bus galima išgirsti orkestrą, chorus, išvysti akrobatinius pasirodymus, o daugiau nei šimto atlikėjų, pasirodysiančių renginyje, vizualinis įvaizdis yra patikėtas vienam žymiausių Lietuvos dizainerių Egidijui Rainiui, kuris pravėrė paslaptimi alsuojančio, naktimi pasipuošusio šou sceną ir papasakojo, kokias vizijas jam, kaip kūrėjui, atnešė „Santaka“ ir Kaunas.
Egidijau, daugelis jus pažįsta kaip vestuvinių suknelių dizainerį, net gi, pavadinčiau jus neoficialiu šios srities ambasadoriumi Lietuvoje. Dabar kuriate kostiumus „Santakos“ didžiojo renginio artistams. Sakykite, ar šios veiklos – vestuvinių suknelių dizainas ir renginio artistų kostiumų kūrimas – tarpusavyje labai skiriasi?
Vestuvinių suknelių kūrimas yra tik viena iš mano veiklos sričių. Nuo 2002-ųjų dirbu su įvairiais televiziniais projektais. Įgytas įdirbis šiuose projektuose grįžta su kaupu, kadangi „Santakos“ renginys pasižymi masiškumu, dideliu tempu. Mano darbas yra paskirstytas į dvi dalis: viena, ką aš darau savo studijoje, o kita – didžiuliai renginiai, projektai. Tie vadinamieji – shiny floor. Man tai nėra naujiena, tačiau galbūt šis „Santakos“ renginys yra pats masiškiausias visais atžvilgiais.
Jeigu dirbi su vienu žmogumi – tai yra asmeniškas priėjimas prie modelio, o šiuo atveju keliami skirtingi iššūkiai – masiškumas, lokacija. Visą laiką turi galvoti, kad tu to nedarai sau ar kitam vienam konkrečiam žmogui. Tavo idėjos turi patikti šimtams, o gal net tūkstančiams žmonių. Norisi, kad žiūrovas, atėjęs ir pamatęs kostiumus, nustebtų, lauktų – „kas gi bus toliau?” Tai nėra vien tik savų kūrybinių ambicijų įgyvendinimas, visuomet galvoji apie žmogų, kuris žiūrės reginį iš pakankamai toli. Visuomet mintys sukasi apie masiškumą.
Pats „Santakos“ renginys yra apie vandenį, upę ir Kauną, kaip „upių miestą“, galų gale, pats pavadinimas diktuoja apie didžiųjų Lietuvos upių susiliejimą. Sakykite, kiek jūsų kuriamus kostiumus įkvėpė šis motyvas? Ar kūrybinėje vizijoje dominavo vanduo?
Galbūt šis motyvas daugiau atsispindės tekstinėje dalyje, o vizualinė, kostiumų išpildymo dalis, daugiau sujungta su atliekamais kūriniais, jų atlikimo būdu. Prie kostiumų išpildymo buvo pasirinktas kiek kitoks priėjimas – ne tiek iliustratyvus.
Papasakokite apie pačius kostiumus – jų medžiagiškumą, formą, kokią žinią jie transliuoja? Kaip tai siejasi su pačiu programos išpildymu ir idėja?
Norėjome, kad vizualiai būtų patrauklu, ryšku ir atkreiptų dėmesį. Daugelis kostiumų bus labai ryškūs, išdidintos formos, kadangi žiūrovai renginį stebės iš pakankamai didelio atstumo, atlikėjai bus ant vandens, bus sutemę. Bus daug šviesos, įvairių efektų. Labai norėjosi, kad atlikėjai nepranyktų, būtų ryškūs. Kaip ir minėjau, norėjosi, kad jie pažadintų susidomėjimą – o kas bus toliau? Kad nebūtų vienos lygios ir nuspėjamos linijos. Tai yra masiškas renginys – orkestras, du chorai – naudojami blizgūs audiniai. Kadangi choras ir orkestrai – ramesni, nejudantys, tad jiems naudojami blizgūs audiniai, tarsi vanduo naktį. Vedėjas – lyg steampunk stilistikos. Beje, šis stilius atsikartos netiesiogiai kitose pasirodymo vietose.
Ar kostiumai gali būti vadinami tęstine pasirodymo dalimi ir ar jie drauge pasakoja žiūrovui?
Taip, tie kostiumai bus tokie, kurie sukurtų šventės atmosferą, kad nebūtų nuobodu, vienoda.
O kaip vyksta kūrybinis procesas? Ar prie renginio dirba didelė komanda?
Taip, dirbame daug ir intensyviai, gausi komanda – yra siuvėjų, konstruktorių ir net elektrikų! Pasiruošimo etapas apėmė ilgus derinimo darbus ir pokalbius su prodiuseriais, kostiumų eskizų ruošimą. Kitas etapas – įgyvendinimas, prie kurio ir dirba ta gausi komanda.
Kas padiktavo kūrybinę viziją? Minėjote, kad norėjote, jog būtų ryšku, matoma. Suprantu, kad tai ir techninės priežastys, bet turiu omenyje labiau idėjinę pusę.
Visų pirma, mano patirtis su didžiuliais renginiais. Dirbant šioje srityje tu dirbi kiekvieną dieną, tad vienas įgyvendintas darbas įkvepia kitą. Paprastai galvoje verda milijonai minčių – tik reikia jas pritaikyti. Esu dizaineris, ne stilistas, tad ir mados tendencijos daro didelę įtaką. Tos ryškios spalvos, kurias išvysime pasirodymo metu – šiuo metu jos labai madingos.
Antra, įvertinta renginio specifika: koks tai renginys, kokioje aplinkoje jis vyksta, kokie atstumai, koks metų ar net koks paros laikas. Pirmiausia viską vertinu iš pragmatinės pusės, o po to jau kitas dalykas – vizualinis kūrybinimas. Kiekvienas turime savo stilistiką, nuo kurios nepabėgsime, kuria remiantis dirbame – tą savitumą tikrai galima pajusti.
Egidijau, Kaunas šiemet švenčia, metai – neeiliniai. Sakykite, gal kiek banalokas klausimas, bet ką jums pačiam reiškia Kaunas? Ar turite sentimentų šiam miestui?
Aš turiu be galo daug sentimentų, nes tai mano gimtasis miestas. Tai – mano vaikystė ir jaunystė. Tai – pirmieji žingsniai žengti mados kelyje, kuomet nuo 17-os metų pradėjau savo kelionę. Tai – mano šeima. Tiesiog taip jau susiklostė, kad šiuo metu jame negyvenu, tačiau aš be galo myliu šį miestą (šypsosi).
Dėkoju jums už pokalbį.
Visa aktuali „Kaunas 2022“ mito trilogijos savaitgalio „Santaka“ programa skelbiama kaunas2022.eu ir „Kaunas 2022“ mobiliojoje programėlėje.
Interviu parengė Vaida Morkūnaitė
Kaune prasidės didysis „Santakos“ savaitgalis: ką svarbu žinoti?
Kaunas – Europos kultūros sostinė, jau ruošiasi svarbiausiam pavasario įvykiui – miesto gimtadieniui ir antrajai Šiuolaikinio mito trilogijos daliai „Santaka“. Gegužės 20-22 d. kultūra užlies visą miestą, o kauniečių ir miesto svečių lauks daugiau nei pusšimtis nepamirštamų renginių. Belaukiant didžiausios metų šventės, „Kaunas 2022“ organizatoriai primena svarbiausią su renginiais susijusią informaciją.
Pagrindiniai savaitgalio renginiai, kurių negalima praleisti
Viso „Santakos“ savaitgalio metu, Kaune ir Kauno rajone vyks išskirtinės parodos, koncertai, gatvės teatro bei naujojo cirko pasirodymai ir kiti įdomūs projektai. Tarp gausybės renginių – tradicija tapusi Kiemų šventė, prie vandens kviesiantis festivalis „Švęskime upę“, aukščio meistrės Cie Basinga pasivaikščiojimas lynu, muzikos ritmais ir geriausiais Lietuvos bei užsienio atlikėjais apdovanosianti „Vasaros scena“, duris atversiantis naujas Kauno rajono traukos objektas – laivas-žemkasė „Nemuno 7“ ir į dangų akis pakelti priversiantis Aitvarų festivalis. Meno ir kultūros mėgėjų maršrutai savaitgalį vingiuos tarp įvairių parodų – „1972. Pramušti sieną“, Williamo Kentridge’o ir Marinos Abramović retrospektyvų, Yoko Ono instaliacijos ir kt. Dauguma renginių nemokami ir atviri visiems – visą renginių programą galite rasti čia.
Laukiamiausias savaitgalio šou „Santaka“ prasidės gegužės 21 d. 22:00 val., Nemuno ir Neries santakoje. Akrobatų ir muzikos žvaigždžių kuriama misterija ant vandens – nemokama bei prieinama be bilietų ar išankstinės registracijos. Svarbu tik pasirūpinti tinkama apranga – renginys vyks lauke, tad organizatoriai pataria rūbus rinktis pagal būsimą temperatūrą ir oro sąlygas. Renginys vyks ir esant prastoms oro sąlygoms – scenografija bei pasirodymai sukurti atsižvelgiant ir į lietaus galimybę. Nespėję sudalyvauti renginyje, pasirodymo įrašą galės pamatyti „Kaunas 2022“ youtube kanale.
Lankytis renginiuose kvies Mitinio Kauno Žvėries žaidimas
„Kaunas 2022“ organizatoriai paruošė ir daugiau staigmenų. Savaitgalio metu Kaune pėdsakus paliks miesto simbolis – Mitinis Kauno Žvėris. Jis kauniečius ir miesto svečius pakvies į specialų miesto žaidimą, kuris prasidės „Santakos“ infocentruose (Laisvės al. 36, info palapinėse: Rotušės a. ir Pilies prieigose) atsiėmus Žvėries kaukę. Išnagrinėję žemėlapį ir renginių sąrašą, žaidėjai turės laiku atvykti į renginius ir rinkti lipdukus bei klijuoti juos ant kaukės – kuo daugiau lipdukų žaidėjai surinks, tuo smagesnė dovana jų lauks. Daugiau apie žaidimą skaitykite čia.
Eismo pasikeitimai ir traukinių maršrutai į Vilnių
Miesto svečių ir gyventojų patogumui gegužės 20–22 d. Kaune bus organizuojami papildomi viešojo transporto maršrutai. Kokie autobusai ir troleibusai padės saugiai sugrįžti namo ar nuvažiuoti nuo vieno iki kito renginio, sužinosite apsilankę svetainėje www.stops.lt/kaunas/.
Iš Vilniaus atvykę svečiai, norintys pasidžiaugti vakare vykstančiais „Santakos“ renginiais, taip pat galės nesirūpinti parvykimu namo. Jų lauks specialūs maršrutai Kaunas–Vilnius, kurie iš Kultūros sostinės išvyks penktadienį 21:50 val., šeštadienį 23:40-55 val. ir sekmadienį 21:50 val.
Svarbu paminėti, kad renginių metu bus ribojamas eismas Kauno miesto senamiesčio dalyje (nuo gegužės 20 d. 12:00 val. iki gegužės 22 d. 21:00 val.), Užnemunės g. vienoje eismo juostoje (nuo gegužės 12 d. 18:00 val. iki gegužės 22 d. 24:00 val.) bei Užnemunės g. visose eismo juostose (nuo gegužės 19 d. 16:00 val. iki gegužės 20 d. 1:00 val. ir nuo gegužės 21 d. 13:00 val. iki gegužės 22 d. 2:00 val.).
Specialiųjų poreikių turintiems žmonėms – asistentų pagalba ir „Socialinis taksi“
Negalią turinčių žmonių kelionėmis į renginius pasirūpins „Socialinis taksi“. Kelionės bus vykdomos visapusiškai apmokytų asistentų, specialiai pritaikytomis transporto priemonėmis. Kelionių metu „Socialinio taksi“ asistentai suteiks visokeriopą pagalbą keliaujantiems klientams – palydės juos nuo automobilio iki pat kelionės tikslo, o gyvenantiems nepritaikytame būste, padės išeiti iš namų, naudojant specialią techninę įrangą. Norėdami užsisakyti nemokamą kelionę į „Kaunas 2022“ renginį „Santaka“, skambinkite darbo dienomis 8–19 val. tel. nr.: +370 687 440 01 arba užpildykite šią anketą.
Spec. poreikių turinčių žmonių lauks ir pritaikytos pakylos, kurios leis pagrindinį „Santakos“ vakaro renginį žiūrėti iš patogios vietos. Pakyla bus įrengta ir Santakos parke įsikursiančioje Muzikinės scenos vietoje, kurioje savaitgalio metu vyks muzikos pasirodymai. Prireikus, renginių savanoriai žiūrovus palydės iki stebėjimo vietos.
Nežinote, kokiuose renginiuose dalyvauti? Kilo klausimų apie programą, o gal norite atsiimti Žvėries žaidimo prizus? Visą reikiamą informaciją ir pagalbą suteiks infocentruose dirbsiantys savanoriai. Infocentrus rasite:
Laisvės al. 36 („Kaunas 2022“ biuras)
05.20 d. 9:00–22:00;
05.21d. 10:00–22:00;
05.22d. 10:00–18:00
Infocentrai palapinėse:
Rotušės a.
05.20 d. 15:00–23:00;
05. 21d. 10:00–23:00;
05.22d. 10:00–20:00
Pilies prieigose
05.20 d. 15:00–23:00;
05. 21d. 10:00–23:00;
05.22d. 10:00–18:00.
Daugiau informacijos ir pilną renginių programą rasite https://kaunas2022.eu/santaka/
Fotografo Jimo Goldbergo paroda „Rich and Poor“ kauno fotografijos galerijoje
Nuo gegužės 19 d. 11 val. Kauno fotografijos galerijoje pradeda veikti amerikiečių fotografo Jimo Goldbergo paroda „Rich and Poor“. Parodos atidarymo proga 17 val. 30 Kauno fotografijos galerijoje svečiuosis ir savo kūrybą pristatys pats Jimas Goldbergas.
1977–1985 m. San Franciske fotografuodamas žmones jų gyvenamojoje aplinkoje, Jimas Goldbergas paprašė, kad šie parašytų po komentarą apie savo fotografiją. Tai buvo visiškai naujas metodas kurti fotografinius žmogiškų patirčių dokumentus, turėjęs didžiulės ir ilgalaikės įtakos fotografijos raidai.
Serija „Rich and Poor“ (liet. Turtingieji ir vargšai) pasakoja apie skurdą, nelygybę ir bendražmogiškas patirtis. Joje Jimas Goldbergas fotografuojamiems skirtingų visuomenės sluoksnių atstovams suteikia lygias teises. Privilegijuoti pasiturintieji, kuriems tuo metu buvo prieinama galimybė turėti reprezentacinių fotografijų, šioje serijoje gretinami su nepritekliuje gyvenančiais žmonėmis. Galimybė pozuotojams apie save kalbėti pirmuoju asmeniu ir atskleisti, kaip jie suvokia savo padėtį ir mato patys save, kuria ne tik vizualią meninę akistatą, bet ir siūlo asmeninę perspektyvą fotografijų stebėtojams. Į kūrinį įtraukus portretuojamų žmonių mintis, išsakomas jų požiūris leidžia paneigti mūsų įsivaizdavimą apie tai, ką nuotrauka gali vaizduoti, priklausydama tik nuo fotografo žiūros. Kai bendradarbiaujama su pozuotojais, tokiais kūriniais sunkiau manipuliuoti nei įprastomis dokumentinėmis fotografijomis – fotografijose vaizduojami asmenys patys nurodo į savo būsenas.
Ši serija – perspektyvų ir istorijų rinkinys, atsiskleidžiantis tiek turtingųjų, tiek vargšų patirčių įvairovę. Kad ir kaip vienas nuo kito nutolę šie du pasauliai atrodytų, abu dalijasi individualios kančios, orumo ir meilės galimybėmis. Neturtingųjų gyvenimas vaizduojamas kaip nesaugus, o pasiturinčiųjų – kaip iki sterilumo ir inertiškumo saugus.
Jimas Goldbergas – amerikiečių menininkas ir fotografas, kurio kūryba paremta ilgalaikiu glaudžiu bendradarbiavimu su apleistomis, ignoruojamomis ar kitaip į paraštes nustumtomis visuomenės grupėmis. Jo darbai eksponuojami jau daugiau nei 30 metų, o dėl savo inovatyvaus kūrybos būdo derinti vaizdą su tekstu Goldbergas laikomas vienu reikšmingiausių mūsų laikų fotografų. Jo kūriniai įtraukti į daugelį privačių ir viešųjų kolekcijų, įskaitant MoMA, SFMOMA, „Whitney“, „Getty“, Smitsono Amerikos meno muziejų (Smithsonian American Art Museum) ir Čikagos meno institutą (Art Institute of Chicago).
Paroda yra „Kaunas 2022“ programos dalis.
Parodą remia „Kaunas 2022“ ir Lietuvos kultūros taryba.
Kaune atidaryta laisvės skonį ir kainą primenanti paroda „1972. pramušti sieną“
„Sveiki, gėlių vaikai, ir sveiki, jų palikuonys“, – į Kauno centrinio pašto operacijų salę susirinkusius svečius gegužės 14-osios popietę sveikino prof. dr. Rasa Žukienė. Menotyrininkė šiais žodžiais atvėrė savo kuruotą Romui Kalantai dedikuotą „Kaunas 2022“ programos parodą „1972. Pramušti sieną“. Ji iki pat vasaros pabaigos nukels žiūrovą į septintojo ir aštuntojo dešimtmečių nepaklusniųjų ir pasipriešinusiųjų sistemai žmonių bendruomenes: jaunimo roko muzikos grupes, Kauno dramos ir pantomimos aktorius, dailininkus, maištingus hipius.
Parodos startą pašto operacijų salėje pažymėjo netikėtas muzikinis pasirodymas – savo gausios sintezatorių kolekcijos eksponatus, tarp kurių – ir autentiški Lietuvoje kurti instrumentai, pristatė broliai Motiejus, Mykolas ir Benediktas Bazarai. Padėkoję už nepriklausomybės vaikų jau gimstant atsineštą laisvę kurti tai, ką ir kaip nori, broliai nuskraidino klausytojus į 9-ojo dešimtmečio pradžią, kai Kauno muzikiniame teatre debiutavo elektroninės muzikos grupė „Argo“. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus užrašytos melodijos, atliekamos inžinieriaus Orūno Urbono sukurtais sintezatoriais, sukėlė ovacijų bangą – ir palydėjo pirmuosius parodos lankytojus į daugeliui pirmąkart matomas pašto erdves.
Per du tarpukarį menančio pastato aukštus išsidėsčiusi paroda „1972. Pramušti sieną“ – tai ir gausus tapybos darbų kiekis, ir fotografijos, masinio ir savadarbio mados ir papuošalų dizaino pavyzdžiai, ir muzikos instrumentai bei patys kūriniai, ir savilaidos žurnalai bei koncertų plakatai, ir autentiški Kauno pavasario įvykius menantys daiktai. Tarp pastarųjų – Romo Kalantos žūties vietoje rasti jo akiniai nuo saulės, sudegusių drabužių likučiai, autobuso bilietas. Parodoje atskiras dėmesys skirtas ir 1972-aisiais pradėtai leisti pogrindinei Lietuvos katalikų bažnyčios kronikai, pasauliui išsamiai pasakojusiai apie sovietų nusikaltimus okupuotoje Lietuvoje.
„Ši paroda akcentuoja asmenybės laisvės problemą, neatsiejamą nuo priešinimosi prievartai ir gniuždymui. Čia pirmą kartą parodoma, kaip visuomenę ir meną veikė oficialiųjų struktūrų spaudimas ir kokius atvirkštinius rezultatus visa tai paliko kultūroje“, – sako kuratorė prof. dr. Rasa Žukienė. „Tai, kas Europoje prasidėjo po 1968 m. įvykių, yra protestų, maištavimų ir buvimo drauge istorija. Paralelės tarp Rytų (socialistinio lagerio) ir Vakarų visuomenių kurtų laisvės vaizdinių, kūrybos idėjų ir formų yra akivaizdžios. Bet kol kas šios paralelės dar per mažai akcentuotos ir netgi pamirštamos. Ši paroda – puikus europietiškų laisvės ir kultūrinio bendrumo idėjų, gyvavusių nelaisvės sąlygomis Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, įrodymas.“
Laisvės troškimas, nepasidavimas priespaudai, tik pro rakto skylutę pažįstamų Vakarų ilgesys, bendrumo džiaugsmas, sudėtinga kasdienybė, fantazijos gelmė – šie dabartiniam jaunam žmogui nepažįstami dešimtmečių, praleistų už geležinės uždangos, aspektai atsiskleidžia parodoje, kuri išradingai eksponuojama sudėtingos architektūros erdvėse. „1972. Pramušti sieną“ veikia kaip laiko mašina bei kvietimas pasakoti savo gyvenimus, pridėti asmeninių liudijimų prie visų drauge kuriamo Kauno istorijos metraščio. Taip pat – priminimas apie tikrąjį laisvės skonį ir jo kainą.
Parodoje eksponuojami tokių menininkų, kaip Vincas Kisarauskas, Vladislovas Žilys, Marija Teresė Rožanskaitė, Rimvidas Jankauskas-Kampas, Eimutis Markūnas, Antanas Matulevičius, Edmundas Frėjus, Vaidotas Žukas, Arvydas Šaltenis, tapyba, Romualdo Požerskio fotografijos, taip pat instrumentai, žurnalai, nuotraukos, kiti hipių laikus menantys objektai iš asmeninių Kęstučio Ignatavičiaus, Kristupo Petkūno ir kt. kolekcijų, gausus Kauno pantomimos teatro archyvas.
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto profesorei Rasai Žukienei kurti šį sudėtingą pasakojimą padėjo talentinga profesionalų komanda, susibūrusi būtent šiai parodai. Tai dailės ekspoziciją kuravusi Genovaitė Bartulienė, Gediminas Jankauskas (kinas), Edgaras Klivis (teatras), Arūnas Streikus (Lietuvos katalikų bažnyčios kronika), ir dedikaciją Romui Kalantai sukūrusi Rimantė Tamoliūnienė. Taip pat – Vytauto Didžiojo universitete studijuojančios būsimosios meno kuratorės. Parodos katalogo dizainą ir vizualinį identitetą kūrė Vilniaus dailės akademijos profesorė Aušra Lisauskienė, architektūrą – IMPLMNT Architects.
Iki rugpjūčio 31 d. Kauno centriniame pašte veiksiančią parodą „1972. Pramušti sieną“ lydi satelitinis renginys „Čekoslovakijos avangardas: Milanas Knížákas ir Rudolfas Sikora“. Ekspozicija Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje veiks iki liepos 1 d.
Nuotr. autorius Martynas Plepys
Festivalis kaune — nuo taksi parko ar metalo gamyklos iki Ąžuolyno širdies
Artėjanti vasara su savimi atsineša ir renginius po atviru dangumi ar mieste. Birželio 29 – liepos 3 dienomis Kauną užklups „Audra“ — penkių dienų trukmės muzikos ir meno festivalis miesto erdvėse. Naktinis klubas „Lizdas“ kartu su Kauno miesto bei rajono jaunimu ir „Kaunas 2022“ komanda rengia didžiulę renginių programą, kuri išsibarstys po įspūdingiausius miesto urbanistinius taškus.
Pačią pirmą festivalio dieną bus galima apsilankyti įspūdingame 1978 m. pastatytame Kauno taksi parke, įsikūrusiame Vilijampolės mikrorajone. Šiandien menkai tebefunkcionuojantį ir dėl savo itin vaizdingos lokacijos svarstomą nugriauti parką, kadaise sudarė ne tik keliaaukštis automobilių garažas, bet ir plovykla, dirbtuvės, administracinis korpusas, kuro kolonėlė. Taksi automobiliai buvo parkuojami ne tik viduje, tačiau ir ant plokščio stogo terasos. Įspūdingiausia pastato dalis – iki viršutinio aukšto kylanti estakada, leidžianti pakilti automobiliu iki pat pastato viršaus. Įdomu tai, jog šis pastatas dar niekada neregėjo jokių kultūrinių ir muzikinių renginių. Tačiau birželio 29 d. Kauno taksi parkas vienai dienai taps italų elektroninės muzikos kompozitorės Caterina Barbieri pasirodymo vieta bei išskirtinės audiovizualinės instaliacijos erdve (apie instaliaciją organizatoriai žadėjo pranešti greitu metu). Apsilankymas trečiadienį taksi parke nieko nekainuos – šis nemokamas renginys taps naktinio klubo „Lizdas“ ir „Kaunas 2022“ dovana miestui.
Ketvirtadienį pasirodymai persikels į kiek labiau konvenciškas erdves. Garsusis Berlyno šokių muzikos bendruomenės radijas „HÖR“ savo transliacijas perkels į šiuo metu rekonstruojamą, tačiau festivalio metu duris nemokamai praversiančią Mykolo Žilinsko galeriją, įsikūrusią prie pat ikoniškojo Kauno soboro. Tuo tarpu viena iš svarbiausių festivalio viešnių, japonų perkusininkė ir kompozitorė Midori Takada, savo pasaulinę „Silence Birds“ projekto premjerą įgyvendins VDU didžiojoje salėje.
Tiek penktadienio, tiek šeštadienio vakarinė programos dalis persikels į kadaise metalo gamybai tarnavusias patalpas miesto centre – Pergalės koncerną. Šios plačios industrinės erdvės, talpinusios didžiagabaritę techniką plienui formuoti, dviems naktims taps didžiule šokių aikštele, kurioje pasirodys vieni garsiausių šiandieninių elektroninės muzikos didžėjų, tokių kaip: Helena Hauff, Job Jobse, Call Super, Partiboi69, Miss Kittin & The Hacker, LSDXOXO, Hector Oaks, kuriuos apšildys visa plejada geriausių vietinių scenos atstovų, tokių kaip Manfredas ar Loranas Vaitkus.
Įspūdingas nemokamas koncertas festivalio lankytojų lauks šeštadienį, kiekvieno kauniečio mylimoje vietoje – Ąžuolyno parke. Bene intymiausioje miesto dalyje, tarp ąžuolų ir žaliuojančios augmenijos išdygusi scena, priglaus tiek gyvą koncertą, tiek dieninį vakarėlį. Čia, palaikant didžėjams Bradley Zero, Violet ir Gabrielle Kwarteng, pasirodys grupės Planeta Polar, Garbanotas, Esa Afro-Synth Band, The Mauskovic Dance Band ir kiti.
Festivalio muzikinė dalis užsidarys įspūdingiausioje Kauno vietoje – Nemuno ir Neries santakoje. Čia įvyks didžiulis, visiems atviras ir nemokamas koncertas, kuriame pasirodys estų repo superžvaigždė Tommy Cash, o jį apšildys Lietuvos R&B muzikos pirmūnas Free Finga bei kaunietiško roko pažibos Flash Voyage.
Be aukščiau išvardintų muzikinių pasirodymų erdvių – įvairiomis kultūrinėmis veiklomis bei menais knibždės visas Kaunas. Šias nemokamas veiklas, akcijas bei renginius bus galima sutikti ir gerai pažįstamose erdvėse, pvz. prie Karo muziejaus, Kauko laiptų ar Kauno geležinkelio stoties. Tačiau dalis jų slėpsis ir kiek mažiau ištyrinėtuose Kauno kampeliuose, kurių vienas – plika akimi iš gatvės nematomas, tačiau įspūdingai atrodantis Velnių muziejaus kiemelis Putvinskio gatvėje.
Šiuolaikinio miesto festivalio „Audra“ programą kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendromis jėgomis kuria jaunimo organizacija VšĮ „Kylantis Kaunas“, VšĮ „Freimas“ bei naktinio klubo „Lizdas“ komanda. Prie festivalio renginių prisideda ne tik tokios ilgametės institucijos kaip Pažaislio muzikos festivalis ar Kauno miesto kamerinis teatras, bet ir įvairūs partneriai iš Japonijos, Graikijos, Serbijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Suomijos ir kitų Europos šalių.
Asta Ivanauskienė: „gali būti, kad "nemuno7“ yra pirmasis toks pasaulyje“
Jau porą metų Kaune ir ne tik jame vis garsiau kalbama apie projektą „Nemuno7“ – antram, visai kitokiam gyvenimui, kupinam meno ir kultūros, prikeliamą žemkasę. „Kaunas 2022“ mito trilogijos antrojo savaitgalio „Santaka“ metu, gegužės 22 d., kultūros laivas oficialiai prisistatys Zapyškyje, Kauno rajone.
Vien šiemet „Nemuno7“ suplanuotos penkios meno parodos ir daug jas papildysiančių veiklų. Kad šis projektas gyvuotų ir po Europos kultūros sostinės metų, užtikrins jo idėja neabejojanti meno, architektūros ir kitų sričių specialistų komanda. Šios kapitonė – meno prodiuserė Asta Ivanauskienė. Laivą rengiant kelionei iš Kauno žiemos vidaus vandenų uosto, kur buvo ruošiamas savo reinkarnacijai, su moterimi kalbamės apie tai, kuo šis projektas išskirtinis tiek savo struktūra, tiek lokacija, tiek dėmesiu šiuolaikiniam menui bei šiuolaikinėms temoms.
Tokio kultūros laivo, kaip „Nemuno7“, Lietuvoje dar tikrai nebuvo. Kokie pasauliniai pavyzdžiai ar jų mišinys jus įkvėpė tokiam iššūkiui?
Gamtos ir meno salelės tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme yra vis labiau populiarėjanti ir ateityje tik ryškėsianti tendencija pasaulyje. „Nemuno7“ šią tendenciją atplukdo į Lietuvą.
Vienu iš įkvėpimų projektui laikyčiau „The High Line“ parką Niujorke. Tai parkas – šiuolaikinio meno galerija po atviru dangumi, įrengtas ant apleistos geležinkelio linijos. Buvusi industrinė zona, kurią planuota naikinti, bendruomenės iniciatyva paversta unikalia gamtos, meno ir kūrybiškumo vieta, atvira visiems norintiems. Dar keli įkvepiantys pavyzdžiai – „Little Island“ parkas ant vandens tame pačiame Niujorke, „Copenhagen Islands“ Danijos sostinėje. Visgi apie žemkasę, kurioje tilptų sodas, parodų, edukacijų erdvės, menininkų rezidencijos, dar neteko girdėti. Gali būti, kad „Nemuno7“ yra pirmasis toks pasaulyje.
Kokie techniniai iššūkiai netikėčiausi įrenginėjant šį objektą, vieną laukiamiausių „Kaunas 2022“ programos akcentų?
Nuo laistymo sistemos laive montavimo iki meno kūrinių instaliavimo – galima sakyti, viskas buvo iššūkis, nes visuomet teko ieškoti nestandartinių sprendimų. Itin mažoje erdvėje sutalpinome parodų salę, nuolatinę šiuolaikinio meno kūrinių ekspoziciją, augalų pionierių želdynus, edukacijų erdvę, menininkų rezidenciją, scenos menų platformą ir dar svarstome įkurti skaityklą-biblioteką. Bet kai komandoje – kūrybingi žmonės, kai partneriai ambicingi, viskas įgyvendinama.
Kokius savo, kaip meno prodiuserės, įgytus naujus asmeninius įgūdžius atradote kurdama „Nemuno7“?
Na, man labai patinka įgyvendinti tai, ko iki šiol nebuvo, ko pati nesu patyrusi. Šis laivas – gyvenimo projektas, padėjęs realizuoti mano asmenines savybes, tokias, kaip adaptyvumas, lyderystė, gebėjimas telkti žmones dirbti kartu ir siekti nerealiausių iš pirmo žvilgsnio tikslų. Turiu pripažinti, kad su šiuo projektu pasiektas mano naujas streso toleravimo lygis (šypsosi).
Kokie pagrindiniai tikslai keliami menininkams, norintiems reziduoti, kurti būtent čia?
Pageidavimai menininkams išlieka tokie, kaip ir visam „Nemuno7“ projektui: savo darbais jie turėtų kalbėti apie vandenį, kūrybai rinktis kiek įmanoma aplinkai draugiškesnius būdus ir skatinti dialogą.
Pasitarę su kuratoriais ir kitais komandos nariais nusprendėme atvirą kvietimą rezidencijoms skelbti kiek vėliau, jau po didžiojo atidarymo. Norime sukurti menininkams komfortiškas, saugias gyvenimo ir kūrybos sąlygas. Atsidarysime, apsiprasime ir tuomet galėsime šį kvietimą skelbti. Į planus įtraukėme ir specialų kvietimą karo niokojamos Ukrainos menininkams.
Kuo „Nemuno7“ planuojamos šiuolaikinio meno parodos išsiskirs Lietuvos kontekste?
Parodų erdvės kuratorius Valentinas Klimašauskas visą sezono ciklą pavadino taip: „Takūs kūnai“. Pasak Valentino, vanduo yra mūsų komunikacijos ir cirkuliacijos pagrindas platesnėje sociopolitinėje ekosistemoje – remiantis šia mintimi ir buvo kuriama „Nemuno7“ parodų programa. Joje dalyvaujantys menininkai savo kūriniuose prisiliečia prie įvairiausių ekologijos sampratų bei bendradarbiavimo ar veiksmo formų. Vėliau, asociatyviai ar tiesiogiai, jas dar praplečia, papildo ir komentuoja kiti. Todėl plačiausią vaizdą lankytojai susidarys aplankę visas penkias šį sezoną suplanuotas parodas.
Turiu pastebėti, kad nemažai sprendimų diktuoja pats Nemunas. Pavyzdžiui, šiemet Lietuvai Venecijos bienalėje atstovaujantis Robertas Narkus planuoja ekspediciją Nerimi ir Nemunu iš Vilniaus – ši idėja įmanoma būtent dėl specifinės „Nemuno7“ lokacijos.
Taigi, chronologine tvarka, 2022 m. pas mus savo kūrinius rodys šie menininkai: Tomas Daukša, Goda Palekaitė ir Adrijana Gvozdenović, Gailė Cijūnaitytė, Jonathas de Andrade, Aistė Ambrazevičiūtė, Henrikas Gulbinas, Ieva Kotryna Ski, Robertas Narkus ir Autarkia, Kamilė Krasauskaitė, Mindaugas Gapševičius bei kiti.
Dar norėčiau paminėti ir nuolatinę žemkasės erdvei sukurtą (site-specific) denio ekspoziciją, kuruojamą Emilijos Šneiderytės. Joje – devynių Lietuvos menininkų kūriniai, kviečiantys pažvelgti į laivo, Nemuno ir vandens mikro ir makro aplinkas. Realizuodami šį projektą siekėme dinamiškos įvairovės, tad pakviesti skirtingų sričių menininkai, kurie, susipažinę su kontekstu ir temomis, leidosi į procesą ir sukūrė unikalius, šiai vietai pritaikytus kūrinius. Tai Dovilė Gecaitė, Kipras Dubauskas, Tauras Kensminas, Ieva Kieliauskaitė Mališauskė, Žygimantas Kudirka ir Adas Gecevičius, Adomas Palekas, Sigita Simona Paplauskaitė, Irina Peleckienė, Julija Pociūtė.
Kiek tarptautiškumo šiame projekte? Galbūt vanduo, neturintis sienų, įkvepia ir laisvą programos toną?
Tarptautiškumas išties aktualus. Labai taikliai pasakėte apie vandenį be sienų. Tačiau ištikus pandemijai šiek tiek išsigandome ir susikoncentravome į tuos kūrėjus, kurie galėtų būti šalia. Bet komandoje netrūksta užsienyje kuriančių menininkų. Tarp jų – Londone gyvenanti aplinkos dizaino kūrėja Ula Marija, Belgijoje kuriančios Adrijana Gvozdinovic ir Goda Palekaitė bei kiti.
Kaip kauniečiai, vilniečiai galės pasiekti „Nemuno7“? Galbūt atplaukti?..
Skatinsime lankytojus, kiek tai įmanoma, rinktis tvaresnius keliavimo būdus. Pavyzdžiui, kauniečiams Zapyškis itin patogiai pasiekiamas dviračių taku. Nuo Kauno centro iki Zapyškio dviračiu – 17 km, o „Nemuno7“ bus prišvartuotas visiškai šalia dviračių tako. Jei pasirinksite dviračių maršrutą pro Kulautuvą, turėsite galimybę patirti dar vieną nuotykį ir į kitoje Nemuno pusėje esantį Zapyškį persikelti keltu. O vilniečiai gal baidarėmis gali atirkluoti (šypsosi)?
Ką dar, be meno parodų žvalgymo, bus galima pas jus nuveikti?
„Nemuno7“ funkcija – toli gražu ne vien tik meninė. Didelį dėmesį skiriame žemkasėje tarpstantiems augalams pionieriams, tokiems, kurie plinta dar laisvuose plotuose, vėliau užgožiami kitų. Su kiekvienu jų lankytojai galės susipažinti: ne tik sužinoti konkretaus augalo pavadinimą, bet ir jam būdingas savybes, kodėl jis priskiriamas pionieriams.
Vasarą pakviesime į edukacines veiklas, kurioje lankytojai ras ir vandens temai skirtų leidinių biblioteką, kurioje bus galima prisėsti atsipūsti peržvelgus meno kūrinius. Taip pat – apsilankyti ekskursijoje po laivą su gide.
O vėliau – matysime. Spėju, kad realus pokytis Zapyškyje įvyks po dvejų ar trejų metų. Tai vadovėlinė taisyklė – pirmiausia žengia menas, kultūra, po jų ateina infrastruktūra ir verslai.
Kokius gegužės 22-osios, didžiojo atidarymo dienos, akcentus išskirtumėte?
Pagrindinis akcentas laukia jau vakare, nusileidus saulei. 21.30 val. prasidės audiovizualinis muzikinis pasakojimas apie vandenį, tvarumą ir dialogą, kurį atliks duetas iš Klaipėdos „Tykumos“. Menininkai įgarsins požemines, geologines, žmogaus vidines, matomas ir nematomas vandens sroves, o metalinės žemkasės konstrukcijos vienam vakarui taps muzikos instrumentais. Visa tai sujungs autorinė atmosferinė muzika ir mišraus choro „Kamertonas“ įdainuotos autentiškos folklorinės dainos. Duetui ant denio talkins perkusininkas Viktoras Rubežas. Šviesų ir spalvų atmosferą kurs apšvietimo dailininkas Mantas Bartusevičius ir „Disco4U“.
Atidarymo renginį žiūrovus kviesime stebėti nuo kranto, o apsilankymą žemkasėje planuoti nuo gegužės 24 d.
Visa aktuali „Kaunas 2022“ mito trilogijos savaitgalio „Santaka“ programa skelbiama kaunas2022.eu ir „Kaunas 2022“ mobiliojoje programėlėje.
Kauną išjudins didysis „Santakos“ savaitgalis: atskleidžiama įspūdinga trijų dienų programa
„Tai lyg kelionė per tris žmogaus gyvenimo etapus – supratimą, kas esu, priėmimą savęs, koks esu, ir laimingą buvimą su savimi, koks esu“, – taip Šiuolaikinio Kauno mito trilogiją pristatė Rytis Zemkauskas. Sausį Kauno centrą sudrebinus „Sukilimui“, gegužės 20–22 d. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kviečia pasinerti į antrąją trilogijos dalį „Santaka“ ir, įsiklausius į vandenų tėkmę, pamiršti prieštaras bei švęsti vienybę. Šventinį savaitgalį Kaune ir Kauno rajone laukia per 60 renginių – nuo kvapą gniaužiančių oro akrobatų pasirodymų ir lėlių spektaklių iki misterijos, kurios siužetą lems gamtos stichijos ar didžiojo kultūros laivo prisišvartavimo.
Prasidės nuo rekordiškai gausios vakarienės
Neatsitiktinai bendryste alsuosiančiam „Santakos“ savaitgaliui startą duos Kiemų šventė, įkvėpta Europos kaimynų dienos. Anot „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ koordinatorės, šventės organizatorės Simonos Savickaitės, menininko Vytenio Jako pradėta tradicija nuo 2017 m. gyvuoja dėl žmonių, kurie kasmet jos laukia degančiomis akimis.
„Per porą valandų Laisvės alėjoje prisistatys apie penkiasdešimt kolektyvų. Tarp jiems skirtų pakylų dėliosis kavinių, restoranų ir pačių žmonių, bendruomenių ir organizacijų stalai. Taip pat atlikėjai džiugins ir iš balkonų. Laukiame svečių iš kitų Europos kultūros sostine tituluotų miestų. Renginį uždarys specialus Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas prie Soboro“, – į Laisvės alėją penktadienio vakarą kviečia Kiemų šventės organizatorė.
„Santakos“ šou – didžioji savaitgalio intriga ant vandens
Laukiamiausias šeštadienio, gegužės 21 d., o gal ir viso didžiojo savaitgalio įvykis – Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos šou „Santaka“. „Šio renginio įspūdis priklausys ir nuo Kauno upių malonės: srovės greičio, vandens lygio, oro temperatūros ir vėjo stiprumo“, – intriguoja kūrybinė grupė, plušanti prie pirmojo tokio Lietuvoje šou, vyksiančio tekančiame vandenyje. Kūrėjai išduoda, kad spektaklio scenografijoje banguos laivai, unikalų reginį užtikrins upes animuojančios projekcijos, o į sapną nugrimzti padės gyvai orkestro atliekama muzika.
Nenuspėjamą įspūdį kurs ir techniškai itin sudėtingą programą „Santakoje“ išpildys per šimtą atlikėjų. Akivaizdu, kad gegužės 21-oji – vienintelė proga pamatyti tokį reginį, nes jo tiesiog neįmanoma pakartoti.
Organizatoriai rengia ir daugiau netikėtumų. Pasibaigus „Santakos“ vakaro renginiui, 23:55 val. kauniečiams ir miesto svečiams pasirodys ir paslaptingasis miesto simbolis – Kauno Mitinis Žvėris. Jis žiūrovų lauks prie „Žalgirio“ arenos, vos minutę truksiančioje, pačioje trumpiausioje skulptūros atidengimo ceremonijoje pasaulyje. „Šios skulptūros žmonės važiuos pasižiūrėti iš viso pasaulio“, – žada organizatoriai ir atskleidžia, kad geriausia su Žvėrimi bus pasisveikinti iš tolo, nuo Karaliaus Mindaugo pr. krantinės dviračių tako arba nuo „Žalgirio“ arenos tilto ties Karmelitų bažnyčia.
„Vasaros scenoje“ – net 14 koncertų
Antrojo šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmo metu vyks ir Kauno gimtadienis. Rotušės aikštėje įkurtoje naujutėlėje „Kaunas 2022 Vasaros scenoje“ miestą ir miestiečius šia proga sveikins atlikėjai iš viso pasaulio – Švedijos, Vokietijos, Čekijos, Taivano bei Lietuvos.
Tarp gausybės atlikėjų – švedų styginis orkestras „Musica Vitae, „JISR“ (Vokietija), šimtus tūkstančių perklausų turinti ir pagrindiniuose Europos festivaliuose vasarą pasirodysianti atlikėja „LÜCY“, DJ duetas iš Čekijos „Bratři“ bei Lietuvos klausytojų pamiltos grupės „Baltic Balkan“, Kedrostuburas“, „Ministry of Echology“ ir „Arklio galia“.
Oro akrobatės pasirodymui – net 50 asistentų
180 metrų lynas, ištiestas 10 metrų aukštyje ir akrobatė, savo meistrystę įrodanti be jokių saugos priemonių. Skamba neįtikėtinai? Balansas ir disbalansas, drąsa ir baimė, jėga ir silpnumas – visa puokštė emocijų susilies pasaulinio garso profesionalų iš Prancūzijos „Cie Basinga“ kuriamame reginyje „Open lines“. Muzika, akrobatinių elementų kupinas pasivaikščiojimas lynu ir aukščio bei oro sinergija laukia vos dviejuose išskirtiniuose pasirodymuose „Santakos“ šeštadienį ir sekmadienį. Šou Kauno pilies prieigose prasidės 16 val.
Įdomu, kad tam, kad pasirodymai įvyktų sklandžiai, reikalinga net 50 asistentų komanda, kurie savo kūno svoriu prilaikytų lyną nuo siūbavimo. Panašūs „Cie Basinga“ trupės šou jau rengti ir svetur – didžiuliame aukštyje lynai siūbavo Šveicarijoje, Čekijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse, o pasirodymui talkino vietiniai žmonės – taip bus ir Kaune.
Kultūriniai maršrutai Nerimi ir Nemunu
Idėja bičiuliams ar kaimynams – pasidalinkite į dvi grupes, Nemuno ir Neries, ir gegužės 21 d. praleiskite plaukdami kanojomis, valtimis ar net savadarbiais plaustais. Bendruomeninio kultūrinio maršruto „Švęskime upę!“ dalyviams nuo upių krantų mos ir pailsėti vilios įvairios edukacinės veiklos, parodos, muzikos ritmai, dirbtuvių zonos.
Pasirinkę Neries upę jos krantinės parke vyksiančiame meno plenere bus pakviesti prisijungti prie bendro didelio formato piešinio kūrimo. Daugiau nei 100 skirtingo dydžio drobių lauks profesionalių menininkų, mėgėjų ar tiesiog Nerimi atplaukusių „Švęskime Upę!“ dalyvių – jie drobes užpildys spalvomis ir ką tik pamatytais upės vaizdais.
Ramybės oazė – muzikos ir edukacijų sala – prie P. Vileišio tilto lauks šeimų su vaikais. Čia vyks su upės tema susiję užsiėmimai: laivelių apsodinimas; lėlių teatro veiklos, susitikimas su mokslininke, Muzikos mokyklos pasirodymai ir fotografijos paroda.
Nuo Petrašiūnų Nemunu atplauksiančių dalyvių lauks Panemunės paplūdimys. Čia vyks tinklinio ir šaškių turnyrai, stalo žaidimų erdvė ir net fechtavimosi užsiėmimai. Prie Panemunės tilto sustosiantys kviečiami į ypatingoje erdvėje vyksiantį medinių laivelių tapybos plenerą, kurį ves menininkė Rodica Morari. Kauniečių sukurti darbai nutūps šalia upės ir taps ne tik priminimu apie vykusį renginį, bet ir dar vienu praeivių traukos objektu.
Plaukiančius upių maršrutais ar tiesiog užsukusius į Žemųjų Šančių paplūdimį vilios Scenos menų sala. Čia žiūrovų lauks šiuolaikinio šokio pasirodymai, spektakliai ir improvizacijos.
Savaitgalio finalui – akcentas Kauno rajone
„Santakos“ savaitgalio finalą švęsti visi kviečiami į Zapyškį. Čia praūžus aitvarų festivaliui „Tarp žemės ir dangaus“, sekmadienį, gegužės 22 d. naują gyvenimą pradės kultūros ir meno laivu „Nemuno7“ tapsianti istorinė žemkasė. Pagrindinis sekmadienio akcentas laukia jau nusileidus saulei. 21:30 val. prasidės audiovizualinis muzikinis pasakojimas apie vandenį, tvarumą ir dialogą, kurį atliks duetas iš Klaipėdos „Tykumos“. Menininkai įgarsins požemines, geologines, žmogaus vidines, matomas ir nematomas vandens sroves, o metalinės žemkasės konstrukcijos vienam vakarui taps muzikos instrumentais. Visa tai sujungs autorinė atmosferinė muzika ir mišraus choro „Kamertonas“ įdainuotos autentiškos folklorinės dainos. Žiūrovai kviečiami šį pasirodymą stebėti nuo Nemuno kranto, o apsilankymą kultūros laive, kuriame jau veiks pirmosios parodos, planuoti nuo gegužės 24 d.
Daugiau nei pusšimtis kultūrinių renginių ir Mitinio Kauno Žvėries pėdsakai
Taip pat gegužės 20–22 d. Kaune vyks tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Kaunas Puppet 2022“, Europos kultūros mugė, šurmuliuos menininkų skveras bei labirintas-galvosūkis Senamiestyje, o miesto centre lauks Putvinskio gatvės diena ir daugybė kitų projektų.
„Kaunas 2022“ kviečia aplankyti ir Europos kultūros sostinės parodas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir Kauno paveikslų galerijoje veikia Williamo Kentridge’o ir Marinos Abramović retrospektyvos, o Kauno centriniame pašte gegužę atidaroma Romo Kalantos susideginimo akto 50-mečiui skirta paroda „1972: Pramušti sieną“.
„Santakos“ savaitgalio metu bus galima rasti ir Kauno simbolio – Mitinio Žvėries pėdsakus. Keramikas doc. Remigijus Sederevičius pristatys unikalią Žvėries danties skulptūrą, o infocentruose, atsiėmę specialią Žvėries kaukę, kauniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami dalyvauti žaidime – lankytis renginių vietose ir rinkti lipdukus, už kuriuos sulauks ypatingų prizų.
Vakaro renginius pasiryžusiems aplankyti svečiams, savaitgalio metu bus organizuojami ir papildomi traukinių maršrutai Kaunas–Vilnius. Traukiniai iš Kultūros sostinės išvyks penktadienį 21:50 val., šeštadienį 23:40-55 val. ir sekmadienį 21:50 val.
Renginių metu lauks eismo ribojimai
Renginių metu bus ribojamas eismas Kauno miesto senamiesčio dalyje (nuo gegužės 20 d. 12:00 val. iki gegužės 22 d. 21:00 val.), Užnemunės g. vienoje eismo juostoje (nuo gegužės 12 d. 18:00 val. iki gegužės 22 d. 24:00 val.) bei Užnemunės g. visose eismo juostose (nuo gegužės 19 d. 16:00 val. iki gegužės 20 d. 1:00 val. ir nuo gegužės 21 d. 13:00 val. iki gegužės 22 d. 2:00 val.)
Visa aktuali „Kaunas 2022“ mito trilogijos savaitgalio „Santaka“ programa skelbiama kaunas2022.eu ir „Kaunas 2022“ mobiliojoje programėlėje.
JAU GREITAI… XXII TARPTAUTINIS LĖLIŲ TEATRŲ FESTIVALIS „KAUNAS PUPPET 22“
Kauno valstybinis lėlių teatras 2022 m. gegužės 20-24 d. jau 22 kartą rengia ir kviečia į Tarptautinį lėlių teatrų festivalį KAUNAS PUPPET 22! Siekiama, kad renginys taptų ryškia „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalimi. Festivalis suburs kūrybingiausius Europos lėlininkus, kurie dalinsis patirtimi ir pakvies į spektaklius įvairaus amžiaus žiūrovus.
Tarptautiniame festivalyje dalyvaus kolektyvai iš Japonijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos, Slovakijos, Slovėnijos, Lenkijos, Anglijos, Estijos, Latvijos ir net iš karo siaučiamos Ukrainos! Lietuvos lėlininkų kūrybą pristatys 8 geriausios profesionalaus lėlių teatro trupės! Per penkias festivalio dienas bus parodyta daugiau nei 30 spektaklių ne tik uždarose, bet ir atvirose miesto erdvėse. Taip pat numatytos kūrybinės dirbtuvės, parodos, moksleivių kolektyvų pasirodymai. Festivalio organizatoriai pasiūlys spalvingą ir įdomią programą, skirtą įvairaus amžiaus ir skonių žiūrovams.
KAUNAS PUPPET 22 startuos prisimenant pirmąjį profesionalių Lietuvos marionečių kūrėją - Stasį Ušinską!
Festivalio išvakarėse gegužės 19 d. 18 val., Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje bus atverta unikali lėlių paroda „Stasio Ušinsko marionetės ir tarptautinė modernizmo estetika” atkeliavusi iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus saugomų fondų.
Gegužės 20-ąją, pirmąją festivalio dieną, teatro prieigose bus atidengta specialiai išdidinta Stasio Ušinsko marionetė „Dainininkė”, kurią pagal senuosius, UNESCO saugomus, brėžinius naudodami 3D technologijas pagamino Kauno lėlių teatro meistrai. Drabužiai marionetei sukurti remiantis teatro mylėtojų apklausomis ir vaikų piešiniais. Lankytojai turės galimybę ne tik apžiūrėti įspūdingo dydžio marionetę, bet ir pabandyti ją valdyti kaip tikri lėlininkai. Tai viena iš tarptautinio projekto „Didžiųjų marionečių magija viešosiose erdvėse“ dalių.
Mitinis Kauno Žvėris pradės ir užbaigs pirmąją festivalio dieną
Vidiniame teatro kiemelyje spektaklio „Kauno Žvėris“ personažai Rotušė ir Fontanas kvies žiūrovus užuosti, išgirsti, susekti, pamatyti, paliesti ir, jei labai pasiseks – sugauti senamiesčio požemiuose šimtus metų snaudžiantį Mitinį Kauno Žvėrį.
Vakare Žvėris taip pat pasirodys ir vyresnio amžiaus žiūrovams. Nuotaikingas grotesko, magiškojo realizmo, šiuolaikinės muzikos ir šokio elementų kupinas spektaklis „Aš – Žvėris!“ vaizdų kalba pasakos apie jaunosios kartos žmogų, kuris atranda savyje kūrybos „Žvėrį“.
Svečiai iš Japonijos prabils šešėlių teatro kalba
Į Kultūros sostine šias metais tituluojamą Kauną žada atvykti Japonijos šešėlių teatras KAKASHIZA su spektakliu, skirtu šeimai, „Animare“. Tai pirmasis profesionalus šiuolaikinis šešėlių teatras Japonijoje, keliaujantis po visą pasaulį ir surengiantis 1200 pasirodymų per metus. Jų spektakliuose pagrindinį vaidmenį vaidina šviesa ir šešėlis, meistriškai kuriami aktoriaus rankų ir kūno judesių dėka. Gegužės 21 d. Didžiojoje lėlių teatro scenoje aktorių rankomis sukurti gyvūnų šešėliai pasakos meilės ir humoro kupinas istorijas.
Vizualaus teatro trupė iš Italijos pavedžios po žmogaus sąmonės labirintus
Gegužės 22 d., sekmadienį, Didžiojoje lėlių teatro scenoje pasirodys eksperimentinio teatro trupė UNTERWASSER, kurią 2014 m. įkūrė italės - Valeria Bianchi, Aurora Buzzetti ir Giulia De Canio. Aktorių rankomis kuriami trimačių skulptūrų šešėliai projektuojami dideliame ekrane. Vizualinėmis raiškos priemonėmis kuriamame spektaklyje nėra teksto, tačiau originalus garso takelis persipina su šešėlių teatro scenomis ir tampa esmine pasakojimo dalimi. Jaudinančios scenos, primenančios vizualius eilėraščius, vaizduoja brangių ir reikšmingų gyvenimo akimirkų nuotrupas, žmogaus gyvenimo cikliškumą, egzistencinės prasmės paieškas. Kiekvienas žiūrovas yra kviečiamas užbaigti, užpildyti pasakojimo paliktas erdves savo patirtimis.
Dėmesys ukrainiečių tautai
Festivalio metu ypatingas dėmesys bus skiriamas sudėtingą laikmetį išgyvenantiems Ukrainos žmonėms. Gegužės 20 d. 18:00 prieš spektaklį „Aš – Žvėris!“ nuskambės „Tylos maršas“ - lopšinė, skirta žuvusiems ir kenčiantiems Ukrainos vaikams. Ją atliks folkloro dainininkė Veronika Povilionienė, saksofonistas Petras Vyšniauskas, ukrainietė dainininkė Marina Pilipenko, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas ir V. Povilionienės anūkai - Mantautas, Daugirdas, Norvidas Povilioniai.
Mažiesiems ukrainiečiams, radusiems prieglobstį Lietuvoje, gegužės 21 d. 17:00 val. Panevėžio lėlių vežimo teatras padovanos nuotaikingą, interaktyvų ir pamokantį spektaklį „Skani istorija“, apie Vilko ir Avytės bičiulystę.
Gegužės 21 d. vakarą lėlininkų kolektyvas „Papasony“ iš Kyjevo (Ukraina) Kameriniame teatre parodys šešėlių spektaklį suaugusiesiems „Pasąmonės šnabždesys… Sapnai“, ne kartą nominuotą aukščiausiam apdovanojimui šalies ir tarptautiniuose festivaliuose.
Prie Kauno pilies laukite nukrentančio „Asteroido“
Dalis spektaklių festivalio metu persikels į atviras erdves - Kauno pilies prieigas: Ispanų trupės „Campi Qui Pugui“ spektaklis ASTEROIDAS pakvies žiūrovus į teatralizuotą mokslinį meteorito tyrimą, kuriame per absurdišką humorą parodoma, ką mes galvojame apie tai, ko nepažįstame ir nesuprantame bei kaip sprendžiame kultūrinius skirtumus.
Britų lėlininkas Nikas Palmeris (trupė „Noisy Oyster“, UK) žada interaktyvų nuotykį po „Paprastojo Bobo“ skėčiu esančiame pasaulyje. Stebint žiūrovams, scena bus kuriama čia ir dabar, iš lagaminų, skėčio ir lietpalčio, o drąsiausieji galės asistuoti aktoriui pasirodymo metu.
Įspūdingas teatro „Kto“ iš Lenkijos pasirodymas PEREGRINUS Laisvės alėjoje kvies žiūrovus per 50 minučių kartu „nugyventi“ vieną įprastą šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dieną.
Spektakliai bus rodomi po keletą kartų gegužės 21 ir 22 dienomis.
Kaimyninių šalių ir Lietuvos lėlininkų pasirodymai
Turtingą festivalio programą papildys kaimynų iš Estijos, Lenkijos, Latvijos ir, žinoma, mūsų šalies lėlininkų spektakliai: Estijos jaunimo teatras iš Talino pasiūlys užsukti po RAUDONU SKĖČIU, Latvijos lėlių teatras supažindins su ŽUVĖDRŲ KARALIENE, Balstogės lėlių teatras (Lenkija) pakvies į mechaninio herojaus nuotykius spektaklyje ROBOTAS IR PETELIŠKĖ.
Su geriausiais spektakliais pasirodys Lietuvos lėlininkai iš Vilniaus teatro „Lėlė“, Klaipėdos lėlių teatro, Panevėžio lėlių vežimo teatro, Stalo teatro, šeimos teatro „Lino lėlės“.
Lėlių teatras kaip pažinimo erdvė
Į kūrybines dirbtuves ir parodos MANO VAIKYSTĖS KODAI atidarymą gegužės 20 d. pakvies grafikė, festivalio grafikos dizainerė Kristina Norvilaitė. Gegužės 21 ir 22 d. savo dirbtuvėse su edukacine programa „Magiška lėlių istoriją: teatre ir animacijoje“ lauks Kauno lėlių teatro konstruktorius Audrius Bartninkas. Užsiėmimų metu lėlininkas vaizdžiai ir patraukliai pristatys lėlininkystės ir animacijos pradininkus Lietuvoje - S. Ušinską ir V. Starevičių. „Pojūčių teatro“ įkūrėja Karolina Žernytė pasiūlys drauge pasigaminti individualizuotą sensorinį žaislą - vikšrelį, kuris padės susikaupti, atsipalaiduoti ar paleisti susikaupusią energiją.
Festivalį vainikuos „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas
Gegužės 22 d. penkias dienas truksiantį festivalį pabaigs suaugusiesiems skirtas Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis DIEVŲ MIŠKAS, pagal B. Sruogos romaną, šių metų pavasarį apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“.
„Tarptautinis lėlių teatrų festivalis KAUNAS PUPPET 22 ryškiai įžiebs kultūros ugnį ir praneš visam miestui, kad 2022 m. Europos kultūros sostinė yra čia – Kaune! Atėjo metas „pabusti“, išlaisvinti savo kūrybingumą, padrąsinti savo vaikus, įkvėpti savo kaimynus ir išeiti į pavasarėjančias Kauno gatves švęsti Kultūros šventės!“ - kviečia Kauno valstybinio lėlių teatro vadovė ir festivalio direktorė Rasa Bartninkaitė.
Pasimatykime festivalyje KAUNAS PUPPET 22!
Visą festivalio programą rasite čia: https://www.kaunaspuppet22.lt/programa/
Festivalis yra „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis
Festivalio organizatorius Kauno valstybinis lėlių teatras
Festivalio rėmėja LR Kultūros ministerija
Kauno valstybinio lėlių teatro informacija
Kristina Baguckaitė
Viešųjų ryšių ir projektų koordinatorė
[email protected] [email protected]
+370 68788790