Parodoje Kaune – išskirtiniai eksponatai, tarp kurių ir R. Kalantos drabužių likučiai
„Mūsų, kurie gyveno sovietmečiu, pareiga yra pasakoti apie tai, kas vyko. Kaip matome dabar, kova už laisvę niekada nesibaigia. Pagaliau, pasipriešinimo turi kiekviena jaunimo karta“, – sako menotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Rasa Žukienė. Savaitgalį Kauno centriniame pašte atidaroma paroda „1972. Pramušti sieną“, skirta pažymėti Romo Kalantos susideginimo 50-ąsias metines. Tačiau paroda pasakos ne tik apie R. Kalantą, joje – ir kitos su kova už laisvę susijusios temos.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojama paroda veiks iki rugpjūčio 31 dienos. Ji lankytojus nukels į 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių nepaklusniųjų ir pasipriešinusiųjų sistemai žmonių bendruomenes: jaunimo roko muzikos grupes, Kauno dramos ir pantomimos aktorius, maištingus hipius, modernius Kauno ir Vilniaus dailininkus. Paveikslai, fotografijos ir kino filmai, dokumentiniai muzikinio gyvenimo liudijimai, šio laikotarpio jaunimo mada ir kiti artefaktai pasakos apie alternatyvią kultūrą ir nesovietinį gyvenimo būdą sovietinėje Lietuvoje.
Spaudimą pajuto menininkai
Pasak R. Žukienės, mintis surengti tokią parodą jai kilo prieš kelis metus. „Esu dailės istorikė ir man svarbu įvykiai, datos, jubiliejai. Kai supratau, kad tais pačiais metais, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine, bus ir Romo Kalantos susideginimo 50-osios metinės, pasiūliau šios parodos idėją.
Menas nėra kažkas atskira nuo sociumo, nuo gyvenimo įvykių ir labai daug kas mene yra gimę iš gyvenimo, atspindi žmonių jausenas, emocijas. Šią parodą norėjosi dedikuoti Romo Kalantos kartai“, – sakė parodos kuratorė R. Žukienė.
R. Kalantos kartai sovietmečiu teko išgyventi prievartą, žlugdymą, o tai žmonės dar stipriau patyrė po 1972-ųjų metų gegužės 14 dienos, kai Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylęs benzinu ir protestuodamas prieš sovietinį režimą susidegino R. Kalanta.
„Ypatingai stipriai spaudimą pajuto tam tikros žmonių grupės, visų pirma – hipiuojantis jaunimas. Antra grupė buvo kūrybos žmonės: menininkai, teatralai, dailininkai.
To meto jaunimas pasakojo apie labai stiprią kontrolę, kuri buvo ir dėl jų išvaizdos, kas dabar atrodo tiesiog neįmanoma. Net plaukus po kalantinių saugumiečiai galėjo nukirpti čia pat, įstūmę į Laisvės alėjos bromą. Jau nekalbant apie stipresnį spaudimą, apie pokalbius su saugumiečiais ir cenzūrinę akį“, – kalbėjo R. Žukienė.
Pasak pašnekovės, kalbant apie meną, nuo 1970-ųjų metų jame buvo juntamas laisvėjimas, modernizacija. Situacija po R. Kalantos susideginimo pasikeitė: „Kūrybos žmonės pajuto dar stipresnius varžtus. Tai nereiškia, kad jie nustojo kurti, tačiau buvo išblaškyta pantomimos grupė – pačiu brutaliausiu būdu. Šios trupės artistai patys pirmieji išgirdo apie R. Kalantos susideginimą – jie repetavo Kauno muzikiniame teatre. Pantomimos grupės kūrybos kryptis tuo laiku buvo vakarietiška ir R. Kalantos įvykis tapo paskutiniuoju tašku juos išsklaidyti.“
To meto nuotaikos, emocijos atsispindėjo kitų menininkų kūriniuose, kuomet per meną buvo kalbama apie kasdienį gyvenimą, o dailininkų darbuose nestigo ironijos.
„Menininkai mąstė apie priespaudą, kurios atspalvių yra galybė: nuo partizanų iki drabužių kontrolės ir neleidimo elgtis taip, kaip nori ar įsivaizduoji“, – sakė R. Žukienė.
Daug dėmesio dailės kūriniams
Paroda Kauno centriniame pašte apie šį laiką pasakos skirtingais būdais – per dailę, muziką, fotografiją, kiną, o parodos kuratoriams pavyko surinkti įspūdingą kolekciją.
R. Žukienė teigia, kad daug dėmesio parodoje skiriama dailės kūriniams: „Visi dailės darbai pasakoja apie tam tikrą laikmečio gyvenimo pusę. Viena teminė dalis yra priespauda, antra – kasdienybė, trečia – moderni gyvensena ir pastangos būti vakarietiškiems.
Atskira tema – meilė ir merginos. Ji atspindi ir anekdotines situacijas, kuomet buvo teigiama, kad Sovietų sąjungoje sekso nėra. Dar viena kūrinių dalis pavadinta „Vakarų ilgesys“. Menininkai stengėsi kurti lygiaverčiai normaliai meno raidai, tai – pati artimiausia vakarietiškam modernizmui to meto lietuvių dailės dalis.
Kai kuriems iš jų, pavyzdžiui, Vladislovui Žiliui, Marijai Teresei Rožanskaitei, Vincui Kisarauskui yra tekę dėl kūrybos turėti rimtų susidūrimų su saugumiečiais.“
Parodoje nemažai muzikos akcentų. Kaip sakė R. Žukienė, eksponatai primins ir supažindins su alternatyvia muzikine kultūra, kuri prieštaravo oficialiai muzikinei kultūrai.
„7-ąjame ir 8-ąjame dešimtmetyje buvo daugybė jaunimo grupių, ansamblių, kurie stengėsi groti roką. Rokas ir gitaros buvo pagrindinis alternatyviosios muzikos ženklas. Tai – „Aitvarai“, „Gintarėliai“, „Gėlių vaikai“ ir taip toliau.
Parodoje – su tuo susiję daiktai, dokumentiniai liudijimai. Vienas iš objektų – buvusio Kauno politechnikos instituto kultūros klubas, kurie 1971 metų vasarą surengė ansamblių festivalį, virtusį hipių festivaliu. Į jį atvažiavo ir jaunimas iš kitų sąjungos šalių, o vėliau studentus tikrino, svarstė komjaunimo komitetuose. Yra išlikę ir dokumentai, kurie irgi bus parodoje“, – pasakojo R. Žukienė.
R. Kalantos drabužiai išsaugoti 50 metų
Kuratorė sako, kad esminė parodos tema yra nepaklusnumas tam, kas tuo metu buvo diktuojama. Paroda – ne apie sovietinę kultūrą, tačiau apie žmones, kurie gyveno savo gyvenimą, užėmė alternatyvią poziciją viešai kultūrai.
Pasak R. Žukienės, nors R. Kalanta nebuvo menininkas, tik savo malonumui grojęs gitara, įvykis miesto sode inspiravo dar stipresnį norą nepasiduoti tam, kas diktuojama. Be to, žiūrint iš šiuolaikinio meno ir kultūros pusės, jei žmogus talentingai dirba, jei palieka pėdsaką visuomenėje – toks žmogus yra taip pat menininkas.
Tarp parodos eksponatų lankytojai galės išvysti R. Kalantos gitarą, autobuso bilietą, su kuriuo jis atvažiavo iš Vilijampolės į miesto centrą, laikrodį. Tačiau vienas iš emociškai jautriausių eksponatų – R. Kalantos drabužių likučiai.
„Man pačiai didžiausią emocinį įspūdį paliko, kai Kauno IX forto muziejuje, ieškant eksponatų, pamačiau R. Kalantos rūbų likučius – tai, kas liko po susideginimo. Tai sauja džinsų medžiagos, marškinių medžiagos – skuteliai. Tikrai jaudinantis eksponatas. Jaudina ir tai, kad jie yra išlaikyti 50 metų. Tai liudija, kad mūsų visuomenei ši tema yra svarbi ir daugybė žmonių suvokė, kad juos reikia išsaugoti.
Parodoje R. Kalanta – kaip asmenybė – bus pristatytas, bet mes nenorime užimti istorijos muziejaus pozicijos. Paroda dedikuota jam, bet nedetalizuojama apie asmenį, šeimą“, – sakė R. Žukienė.
Parodą lydės ir daugiau renginių
Lankytojai taip pat išvys menininko Romualdo Požerskio nuotraukų ciklą „Neramūs keliautojai“. Tai – nuotraukos apie to meto kartą, apie keliavimą, nes kelias ir kelionės irgi buvo svarbi sovietmečiu gyvenusio jaunimo dalis.
Pasak R. Žukienės, dabartiniam po pasaulį keliaujančiam jaunimui nėra lengva suprasti, kodėl ir koks džiaugsmas sovietmečiu buvo išvykti į Taliną, tuometinį Leningradą ar net Palangą, Nidą.
Tarp eksponatų – hipio Kristupo Petkūno kurti žurnalai. Nuo 1968 metų jis rinko, klijavo į sąsiuvinius informaciją apie vakarų muziką anglų, čekų, lenkų kalbomis. Taip pat 1972 metų Katalikų bažnyčios kronika: „Tai buvo lygiai taip pat vykusi kova už laisvę, už laisvą mąstymą, už savo teises. Vieni kovojo pasaulietiškame gyvenime, kiti – čia.“
Parodos lankytojai kviečiami stabtelėti improvizuotoje kino salėje, kurioje pristatomas ne tik lietuvių, tačiau ir avangardinis čekų kinas: „Čekija yra mūsų paralelė kovoje už laisvę, todėl parodoje su Čekija norėjome turėti ryšį.“
Kaip sakė R. Žukienė, Kauno centrinis paštas šiai parodai puikiai tinka: „Paštas yra įstaiga, per kurią būdavo bandoma bendrauti su pasauliu, skambinti, rašyti telegramas, atsiimti siuntinį. Arba jo negauti, tik sulaukti raštelio, kad jūsų knyga, siunčiama iš Vakarų, patalpinta į Lenino biblioteką.
Kitas dalykas – tai Laisvės alėja, kuri mums iš tikrųjų yra Laisvės alėja. Ir čia pat yra vieta, pro kurią R. Kalanta, tikėtina, praėjo: jis atvažiavo iš Vilijampolės, ėjo pro paštą ir atėjo iki miesto sodo.“
Parodą, skirtą „Kauno pavasario“ 50-osioms metinėms, lydės ir daugiau dabartinei visuomenei mažai žinomą laikmetį atversiančių renginių. Pašte ir kitose vietose vyks diskusijos su parodos kuratoriais, istorikais, 1972 m. pavasario įvykių Kaune dalyviais, o jaunimui siūlomos edukacinės programos.
Parodos komanda: kuratorė Rasa Žukienė, Arūnas Streikus, Aušra Lisauskienė, Edgaras Klivis, Egidijus Aleksandravičius, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Gediminas Jankauskas, Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė, Kotryna Džilavjan, Kristina Budrytė-Genevičė, Milda Rutkauskaitė, Raminta Jurėnaitė, Rimantė Tamoliūnienė, Vytautė Šapokaitė-Samulėnienė, Zita Bružaitė.
Partneriai: Čekijos respublikos ambasada Lietuvoje, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kauno IX forto muziejus, Kauno miesto muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, MO muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, Vytauto Didžiojo universitetas.
Gegužės 13-15 d. Kaune vyks specialūs Kalantines minintys renginiai. Atsisiųsti pilną renginių programą galite čia.
Lietuva – atpažįstama pasaulyje: šalies matomumą didino aktyvi užsienio politika ir ekonomikos aktualijos
Per pastarąjį ketvirtį Lietuvos matomumas užsienio šalių portaluose augo daugiau kaip 1,4 karto, užfiksuota daugiau kaip 39 tūkst. pranešimų, kuriuose paminėta Lietuva. Šalies paminėjimų gausėjimui įtaką darė užsienio ir vidaus politikos aktualijos: jos ne tik lėmė didžiausią reikšmingų pranešimų skaičių, bet ir pasiekė didžiausią skaitytojų auditoriją, rašoma Vyriausybės pranešime.
Kultūros ir turizmo sričių aktualijos lėmė net 70 proc. visų teigiamo tono reikšmingų pranešimų apie šalį. Daugiausia šalies paminėjimų užfiksuota Jungtinės Karalystės, Vokietijos, JAV, mažiausiai – Šiaurės šalių (Danija, Norvegija, Suomija) ir Izraelio žiniasklaidos portaluose, rodo Vyriausybės kanceliarijos Strateginės komunikacijos skyriaus ir šalies viešojo sektoriaus institucijų atliktas šalies skaitmeninio matomumo ir žinomumo vertinimas.
Lietuvos matomumo užsienio žiniasklaidoje vertinimas apima 13 tikslinių užsienio valstybių (Danija, Izraelis, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Norvegija, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija, Švedija, Ukraina, Vokietija) ir 4 šalies įvaizdžio pozicionavimo sritis (ekonomika (Co-create Solutions), kultūra (Co-create Culture), valdymas (Co-create Governance), talentų pritraukimas (Co‑create Life). Taip pat vertinama turizmo sritis ir stereotipinis šalies įvaizdžio atspindėjimas užsienio šalių žiniasklaidoje.
„Kaunas 2022“ didino kultūros srities matomumą
Proaktyvi „Kaunas 2022“ komunikacija lėmė ženkliai didesnį reikšmingų pranešimų skaičių ir šalies matomumo augimą kultūros srityje.
„Įsibėgėjantys Europos kultūros sostinės titulo metai Kauną vis labiau įtvirtina pasaulio žinomumo žemėlapyje. Pasaulinio lygio vardai – William Kentridge, Yoko Ono, Marina Abramović – pritraukė didelį užsienio žiniasklaidos dėmesį. Domimasi Kauno modernizmu bei „CulturEUkraine“ centru, kurį įkūrėme Kauno Centrinio pašto rūmuose. Vien „Kaunas 2022“ atidaryme buvo sulaukta per pusšimčio užsienio žurnalistų, o į antrojo Kauno Mitinio Žvėries trilogijos veiksmo savaitgalį „Santaka“ jau užsiregistravę virš 60 žiniasklaidos atstovų iš daugiau kaip 20 šalių“, – sako „Kaunas 2022“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis.
Kultūros srities aktualijos lėmė 44 proc. teigiamo tono reikšmingų pranešimų apie Lietuvą ir 7 proc. visų reikšmingų pranešimų. Daugiausia pranešimų užfiksuota Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos žiniasklaidos portaluose. Didžiausio dėmesio sulaukusios temos – „Kaunas 2022“ atidarymas ir renginiai, šalies kultūros ir meno veikėjų paramos Ukrainai iniciatyvos (fotografijų paroda Vilniaus geležinkelio stotyje, „LT United“, „The Roop“, „Skylė“ iniciatyvos, klasikinės muzikos paramos koncertai užsienyje, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro iniciatyvos, gatvės meno iniciatyvos ir kt.). Pastebėti buvo ir šalies scenos meno atstovai (A. Grigorian, M. Gražinytės-Tylos, G. Šlekytės, I. Gerbutavičiūtės pasiekimai ir jų veikla).
Šalies matomumą didino aktyvi užsienio politika ir ekonomikos aktualijos
Valdymo sritis (šalies vidaus ir užsienio politika) – daugiausia reikšmingų šalies paminėjimų generavusi sritis, skatinusi žiniasklaidos susidomėjimą ir turinti didelį potencialą šalies matomumui formuoti. Šalies matomumą didino aktyvi šalies lyderių komunikacija ir veiksmai, formuojantys tarptautinės partnerystės ryšius, taip pat išskirtinės pilietinės iniciatyvos, padedančios spręsti globalius iššūkius. Didžiausio užsienio žiniasklaidos dėmesio sulaukė Lietuvos santykiai su Kinija, Taivanu, pagalba Ukrainai, nelegalios migracijos valdymas, energetinės nepriklausomybės stiprinimas bei ekonomikos srities aktualijos (investicijos, eksportas, inovacijos).
Šalies vidaus ir užsienio politikos aktualijos lėmė 27 proc. teigiamo tono reikšmingų pranešimų apie Lietuvą ir 77 proc. visų reikšmingų pranešimų. Dėl aktyvios aukščiausių šalies vadovų veiklos tarptautinės politikos srityje Lietuvos vardas paminėtas įtakingiausiuose pasaulio žiniasklaidos šaltiniuose (CNN, BBC, CNBC, Bloomberg, Le Figaro, Der Spiegel ir kt.). Daugiausia srities aktualijų užfiksuota Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos žiniasklaidos portaluose.
Pranešimai apie investicinę aplinką Lietuvoje, inovacijas, startuolių ekosistemą, aukštojo mokslo pasiekimus, šalies infrastruktūros saugumą ženkliai prisideda prie modernios ir saugios Lietuvos pozicionavimo bei teigiamų žinučių sklaidos. Ekonomikos srities aktualijos sudarė net 13 proc. visų teigiamo tono reikšmingų pranešimų ir 9 proc. visų reikšmingų pranešimų. Prie teigiamų pranešimų sklaidos ženkliai prisidėjo VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir VšĮ „Versli Lietuva“ vykdyta komunikacija. Daugiausia pranešimų srities aktualijų tematika fiksuota Vokietijos, Japonijos ir Jungtinės Karalystės žiniasklaidos portaluose.
Didžiausio dėmesio sulaukusios temos – Lietuvos ekonominiai santykiai su Kinija, Taivano investicijos Lietuvoje, naujų įmonių atėjimas ir įmonių plėtros projektai Lietuvoje. Prie modernios Lietuvos įvaizdžio formavimo prisidėjo lietuviškų startuolių „Vinted“ ir „iDentify“, taip pat Lietuvos pasiekimai biotechnologijų srityje, palydovų kūrėjos „NanoAvionics“ bendradarbiavimas su Japonija ir kt. Srities naujienos su Lietuvos paminėjimais buvo fiksuoti įtakinguose žiniasklaidos šaltiniuose (Forbes, The Washington Post, Yahoo News, Euronews ir kt.).
Augantis turizmo srities matomumas
Turizmo sritis pasižymi aktyvia ir nuoseklia komunikacija. Jos matomumas, sutrikdytas COVID-19 pandemijos ir nelegalių migracijos srautų Lietuvoje, pamažu didėja. Turizmo aktualijos grįžta į svarbiausių sričių, aktyviai prisidedančių prie šalies matomumo tikslinėse užsienio valstybėse, gretas. Tam didžiausią įtaką turėjo VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ aktyvūs komunikaciniai veiksmai.
Turizmo sritis pagal pranešimų skaičių užsienio žiniasklaidoje buvo antra (28,94 proc. visų pranešimų), socialiniuose tinkluose – penkta (1,89 proc. visų pranešimų). Srities aktualijos lėmė 26 proc. teigiamo tono reikšmingų pranešimų apie Lietuvą ir 6 proc. visų reikšmingų pranešimų. Pasaulio turizmo videoklipų apdovanojimų „CIFFT Circuit“ festivalyje „Keliauk Lietuvoje“ vaizdo klipas apie unikalią lietuvišką pirtį „Lithuania: Find your sauna self“ sveikatinimo turizmo produktų kategorijoje buvo pripažintas geriausiu. Daugiausia šios srities pranešimų užfiksuota Jungtinės Karalystės, JAV, Vokietijos žiniasklaidos portaluose.
„ConTempo“ paskaita su Vaidu Jauniškiu: kai režisuoja miestas ir peizažas
Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ kviečia į paskutinę jaunųjų kritikų dirbtuvių paskaitą gegužės 16 d. 13 val. VDU Menų fakultete, 106 auditorijoje. Paskaitą „Kai režisuoja miestas ir peizažas“ ves kultūros analitikas ir teatro kritikas Vaidas Jauniškis.
Jauniškis sukūrė ir redagavo interneto svetainę Menų faktūra, išleido esė rinkinį „Patirti peizažą“ (2021). Rašo kultūros politikos, scenos menų temomis, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Aktyviai domisi šiuolaikinio teatro procesais, tad paskaitoje remdamasis Lietuvos ir užsienio trupių pavyzdžiais, sieks paaiškinti įvietinto meno, socialinės skulptūros, gentrifikacijos ir kitus fenomenus, keičiančius įprastą teatro veiklą ir sampratą apie jį.
Šių metų „ConTempo“ programoje gausu spektaklių, vykstančių atvirose miesto ar gamtos erdvėse ir orientuotų į pojūčius. Todėl paskaita turėtų būti naudinga visiems, kas nori labiau suprasti vasarą vyksiančius pasirodymus. „Nuo kritiko lopšio žinome – režisuoja režisierius, rašo dramaturgas, vaidina aktoriai ir t.t. Rutininė teatro kasdienybė. O kas atsitinka, kai viso spektaklio (veiksmo, vyksmo, įvykio) tekstą ima diktuoti miestas, vietovė, kaimo peizažas, apleistas baseinas, didmiesčio užkaboriai? Kokia jų įtaka, kaip įvairūs kūrėjai taiko savo metodus dorotis su kur kas didesnėmis, bet ir patrauklesnėmis dekoracijomis ir dramomis?“, - sako kritikas.
Paskaitos yra nemokamos ir jose gali dalyvauti visi norintieji, ne vien jau užsiregistravę dalyviai
Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ nuo 2019 m. kiekvieną rugpjūčio mėnesį į Kauną ir Kauno rajoną atneša dar daugiau gyvybės, nematytų triukų, kvapą gniaužiančių pasirodymų, jautrių meninių emocijų ir netikėtų susitikimų su įdomiausiais Lietuvos ir pasaulio menininkais. Inicijuotas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, šiais metais festivalis pristatys įspūdingiausią renginį savo istorijoje. Visa programa jau netrukus www.contempofestival.lt.
Festivalį pristato „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, paskaitų partneris – Vytauto Didžiojo Universitetas.
Kaune – geros muzikos dozė: atidaroma visą šiltąjį sezoną veiksianti „Vasaros scena“
„Kadangi Kauno muzikos scena visada buvo man artimas klausimas ir savotiškas skausmas matant kokia ji šiandien, tiesiog pasiūliau kelias skambias idėjas“, – apie gegužės 12 d. oficialiai atidaromos „Kaunas 2022“ „Vasaros scenos“ priešistorę pasakoja Europos kultūros sostinės komandos narė Dovilė Butnoriūtė. Tarptautiniais Kauno ryšiais besirūpinanti mergina atsakinga už scenos koncepciją ir tarptautinius svečius ir partnerius, o už programos vairo stovi didelę koncertų ir festivalių bei muzikos vadybos patirtį turinti Eglė Aleksandravičiūtė.
Dovilė tiki, kad scenos, įsikursiančios Kauno rotušės aikštėje, idėja buvo labai natūrali: „Rengiant didžiausią kultūros festivalį šalyje, reikėjo svarbiausio muzikos taško, palaikančio programos pulsą kiekvieną savaitgalį tuo metu, kai muzika skamba garsiausiai – vasarą.“ Kultūros vadybininkė džiaugiasi faktu, kad scenos tandemas – ji ir Eglė – abi merginos, ir žada, kad simboliškų feministinių pareiškimų scenoje bus ne vienas: „Mums svarbu, kad scenoje pasirodytų ir ryškios moterys, tad pakvietėme Klaipėdos muzikinio teatro grupę „Graži ir ta galinga“, ukrainietes stipruoles „Tonka“ ir „Fo Sho“, duetą iš Miuncheno „Umme Block“ ir kitų įdomių merginų, kurios jus nustebins”.
„Šią vasarą scena veiks net 20 savaitgalių iki pat rugsėjo 17-osios – tai net 80 dienų, į kurias sutalpinsime ne tik gerai žinomų atlikėjų specialias programas, bet ir klasikinės muzikos koncertus, teatro, šokio spektaklius, taip pat scenoje bus organizuojamos interaktyvios dirbtuvės, užsiėmimai mažiesiems, eksperimentinės ir aštresnės roko muzikos pasirodymai“, – sako Eglė ir prideda, kad šios scenos idėja ir gyvybė slypi šiuolaikinėje kultūroje: „Kad ši būtų pasiekiama visiems, mes ją išviliosime iš uždarų salių ir pristatysime visiems gerai žinomoje miesto vietoje.“
„Ilgai ieškota scenos vieta, kuri galiausiai atrasta Rotušės aikštėje irgi simboliška – ji iliustruoja „Kaunas 2022“ šūkį „Iš laikinosios į šiuolaikinę“. Juk susitiksime bene tradiciškiausioje vietoje Kaune, o joje lauks jaunas, aktualus, įdomus skambesys – visa tai prieš planuojamą aikštės renovaciją“, – teigia Dovilė.
Dovilė ir Eglė sutaria, kad vasara – metas, kai festivalių per savaitgalį vyksta net po kelis, o didieji muzikos vardai leidžiasi į nesibaigiančius turus – o kur dar „Kaunas 2022“ partnerių renginiai. „Nesiekiame konkuruoti – atsisakėme minties didžiąją biudžeto dalį atiduoti pro šalį vykstančioms garsenybėms, atsisakėme savaip tiražuojamų „turų“ koncertų, vasaros festivalių atlikėjų pasirodymų dubliavimo ir ieškojome sprendimų įsiklausydamos į muzikos tikrai pasiilgusį miestą bei išnaudodamos abiejų sukauptus kontaktus iš visos Europos. Rezultatas – tikrai nekasdienė, aktuali, tarptautinė programa.“
„Muzikiniuose repertuaruose dominuoja lietuviškos grupės, todėl klausytojai ne itin artimai pažįsta kitų šalių scenas, nedaug šansų svečiams iš jų sugroti pas mus Kaune, taigi stengiamės sukviesti daug atradimais tapsiančių grupių“, – programoje Dovilė žada world music, orkestrų ir net chorų pasirodymų bei prideda, kad naujojoje Kauno muzikos erdvėje daug dėmesio bus skiriama ukrainiečių muzikai.
Žinoma, „Kaunas 2022“ „Vasaros scenoje“ vienaip ar kitaip atsispindės ir didžioji Europos kultūros sostinės programa. Eglė vardija, kad Rotušės aikštėje vyks festivalio „Audra“ pasirodymai, sutekės didžiojo „Santakos“ savaitgalio kultūros upės, prie veiksmo savo pasakiškomis idėjomis prisilies bendruomenių renginys „Fluxus festivalis“ ir landšafto dizaino festivalis „Magenta“. Scenoje pasirodys ir muzikos pasauliui atstovaujantys „Kaunas 2022“ ambasadoriai – „Flash Voyage“ ir Jurga Šeduikytė. Vasaros pradžioje pasirodymą scenoje surengs ir elektroninės muzikos grupė „Golden Parazyth“. Net Joninėms organizuojama šis tas ypatingo ir gitariško.
Gegužės 12–13 d., „Kaunas 2022 Vasaros scenos“ atidarymo savaitgalį, čia pasirodys tokios grupės, kaip latviai „Carnival Youth“, būsimosios ir esamos lietuviškos legendos „Beissoul ir Einius“ bei „KAnDIs“, vokiečių džiazo meistrai „ToyToy“. Šie ir kiti scenos koncertai – nemokami ir atviri visiems.
„Vasaros scena“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Pagrindinis projekto partneris – „Švyturys nealkoholinis“.
Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.
Surastas Mitinio Kauno Žvėries dantis atgims didžiausia danties skulptūra Lietuvoje
Senasis Kauno Senamiesčio grindinys, menantis šimtmetį atgal – ne tik autentiška miesto detalė, bet ir vieta, turinti kasdienybės užaugintą istoriją: jis savyje talpina tūkstančius praeivių žingsnių, nugirstų istorijų nuotrupas, o dabar, vykstant rekonkstrukcijai ir kasinėjimams, čia buvo surasti Mitinio Kauno Žvėries danties fragmentai!
Mitinis Kauno Žvėris yra pats seniausias miesto upių ir požemių gyventojas, tad atkurti jo pamestą dantį buvo smagus užsiėmimas, tačiau kartu ir nelengvas darbas. Čia reikėjo daug išmonės, nes Žvėris labai paslaptingas ir tik retam jį pasiseka pamatyti.
Kūrybinės misijos ėmėsi Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto 4D katedros Keramikos specializacijos vadovas, keramikas doc. Remigijus Sederevičius, su kuriuo kalbame apie Mitinio Kauno Žvėries danties (at)kūrimo darbus, kokį Žvėrį įsivaizduoja pats kūrėjas bei kur ir kada bus galima išvysti didžiausią danties skulptūrą Lietuvoje.
Remigijau, kaip gi vyksta to, legendomis apipinto, Kauno Mitinio Žvėries danties atkūrimo darbai? Nuo ko prasidėjo kūrybinis procesas?
Pirmas sąlytis su kūrybiniu procesu ir Žvėrimi įvyko prieš kurį laiką: su Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos auklėtiniais darėme animaciją Žvėries tema. Tada teko sutikti įvairiausių žvėries interpretacijų, formų.
Kalbant apskritai, restauracija – kūrybiškas darbas, turintis iššūkių, kadangi iš rastų, esančių liekanų, artefaktų fragmentų kūrėjas turi ieškoti atitikmenų, įsivaizduoti bendrą vaizdą ir kurti galutinį objektą. Su Kauno Mitinio Žvėries dantimi procesas panašus, tačiau čia kiek daugiau iššūkių, kadangi tai – mitinė būtybė ir surasti atitikmenų realybėje buvo gana sudėtinga. Atspirties taškas buvo kelių milijonų senumo fosilijų, pavyzdžiui, didžiojo jūrų plėšrūno megaladono dantys, kurie atitiko savo trikampe forma, tačiau net ir jie mūsų įsivaizduojamai mitinei būtybei, kuri yra nenusakomo dydžio, buvo per maži. Pagal atkuriamo danties mastelį, mūsiškis Mitinis Žvėris turėtų būti bemaž pusės Laisvės alėjos dydžio (šypsosi)
Kodėl pasirinkta būtent keramika? Kokios medžiagos dar naudojamos danties kūryboje?
Kiekvienas buvęs pas odontologą, turbūt žino, kad protezavimui gali būti pasirinkta metalo ar porceliano keramika, kadangi šios medžiagos labai panašios į natūralų danties emalį. Danties skulptūros pagrindas – iš akmens masės, kaulinio danties medžiagos atitikmuo, o ant viršaus dengiamas kauliniu porcelianu. Pasirinktas nepaprastas porcelianas, o kaulinis. Žiūrėjau, kad išgaučiau emalės sluoksnį ant danties – su visomis dantims būdingomis faktūromis ir įtrūkinėjimais. Tartum pasirinktos visos grynos medžiagos, kaip gamtoje. Nėra jokios sintetikos.
Žinoma, dydį ribojo techninės galimybės, tačiau fantazijai ribų nebuvo – turėjome laisvę kurti ir įsivaizduoti bet ką, ką norėjosi. Žinoma, norėjosi, kad tas objektas būtų atpažįstamas, kad pirminė reakcija būtų – „Oho!“. Siekėme nustebinti danties dydžiu, net ir dinozaurai tokio dydžio dantų neturėjo!
Remigijau, o prie danties „taisymo“ darbų dirbate vienas ar su komanda? Minėjote odontologus – galbūt konsultuojatės su jais?
Su Google, su internetu (juokiasi). Kadangi ten gali surasti plačiausią informaciją – nuo anatominių, paleontologinių straipsnių, vizualinės medžiagos. Galų gale, tikslo, atkartoti dantį anatomiškai – nebuvo, kadangi pats Žvėris leidžia interpretuoti, fantazuoti, tačiau, manau, kad joks dantistas, pamatęs skulptūrą, neras labai daug prie ko „prikibti“ (šypsosi).
Kas duoda didžiausią įkvėpimą?
Kaip ir minėjau, kūrybinės dirbtuvės, kuriose su vaikais analizavome Mitinio Žvėries tapatybę. Prie kūrybos prisiliečia ir visos stichijos – žemė, oras, vanduo, ugnis, galbūt dar pridėčiau ir laiką. Jos įgalina įsivaizduojamą Žvėries formą. Tai ir duoda daugiausiai fantazijos: gali klijuoti sparnus, pelekus, įsivaizduoti kaip roplį ar dar kokį kitą gyvį.
Prieš kurį laiką teko lankytis Danijoje, tad specialiai ėjau žiūrėti jūros dugno iškastų fosilijų liekanų ir susipažinti, kaip tos iškasenos atrodo realybėje. Ten vyko ir įdomi edukacija – vaikai atvyksta iš mokyklos ir jiems yra suteikiama galimybė kasinėti karjeruose, o surastus smulkesnius reliktus pasilikti sau.
Minėjote, kad Mitinį Kauno Žvėrį galima įsivaizduoti visokiomis formomis – ir skraidantį, ir su pelekais – plaukiojantį upės dugnu, ropojantį žeme.. O kaip Jūs pats įsivaizduojate jį? Kas Jums yra Kauno Žvėris?
Įsivaizduoju kaip mielą padarą, ne tokį, kuris neštų grėsmę. Žinote, kaip būna „naminukas“ – namų, tai šis – miesto „naminukas“, kuris ir globoja, ir gali pabarti, kai to reikia. Jis kintantis – vieniems švelnus ir pūkuotas, o kitiems – aštriais kaip Godzilos dantimis (šypsosi).. Apibrėžto vaizdinio neturiu. Tas įvaizdis plaukiojantis, priklausantis nuo situacijų ir nuotaikos.
Tad iš jūsų perspektyvos – tie Žvėries dantys nėra plėšrūno?
Ne. Net ir suvenyrinius dantis, kuriuos darau, ir kuriuos bus galima įsigyti, aš vadinu „pieniniais“ dantukais. Net ir čia kyla klausimas – o gal ir tas milžiniškas dantis yra dar tik pieninis? Čia paliekamas atviras klausimas.
Trumpai papasakokite apie suvenyrinius dantukus.
Tą didijį dantį nuskenavau, tad jį bus galima apžiūrėti ir virtualiai. Na, o sumažintą didžiojo danties repliką spausdinau 3D printeriu – iš kaulinio porceliano. Varijavau dydžiais ir faktūrom. Tartum bus tikri, bet kiekvienas kitoks, tačiau genetinis kodas – iš didžiojo danties (šypsosi).
Kažkaip norėjosi sukurti dizainą, kuris neprimintų bižuterijos, o išlaikytų danties formą, kaulinį audinį – būtų kuo natūralesnis. Jį bus galima pasikabinti ant kaklo.
Europos kultūros sostinė – Kaunas ruošiasi antrajam didžiajam metų renginiui – „Santakai“, kuris fokusuosis į vandens temą, o pagrindiniai renginiai įsikurs prie dviejų upių santakos. Galų gale, visoje metų programoje nemažas dėmesys yra skiriamas vandeniui, upių motyvui . Natūralu, kadangi Kaunas tituluojamas upių miestu. Sakykite, ką jums reiškia vanduo, upė? Turint omeny, kad ir jūsų kūryboje galima rasti „dedikaciją“ vandeniui: porcelianinius paauksuotus „voblerius“.
Vanduo – man saugiausia stichija. Oro, aukščio – bijau. Greitis – nejauku. O vanduo – saugu. Po vandeniu jautiesi saugiai, nardant – lyg kosmose, apsuptas vandens lieki nesvarumo būsenoje, nejauti jokio diskomforto. Aš galvoju – net ir su burlente plaukiojant, atrodo, jautiesi saugesnis, nei, tarkime, ant asfalto. Galų gale žvejyba – atpalaiduoja. Vanduo atveria fantaziją, kadangi turi tą netikėtumo aspektą, kai kyla klausimas – „kas gi slepiasi po tuo vandeniu?“
Vandens tėkmė ramina.
Turbūt tai artima kiekvienam žmogui. Pasąmoninis artumo jausmas nuo gimimo. Bet jei kalbėtume apie priešišką stichiją – ugnį – turiu artumo jausmą ir jai. Juk keramikoje ugnies daug.
Vanduo ir ugnis nesipriešina?
Iš mano perspektyvos, tarpusavyje jos nesipriešina.
Remigijau, šiemet Kaunas puošiasi „Europos kultūros sostinės“ titulu. Ar jaučiate sujudimą, aktyvesnį kultūrinį pulsavimą mieste? Galbūt tai veikia ir jūsų kūrybą?
Gyvybė visur jaučiama. Parodų, renginių, veiklų aktyvumas juntamas visame mieste. Šie metai – labai įtempti. Dar jie neįpusėjo, tačiau jau tiek daug visko įvyko, tikiu, kad visko bus ir ateityje. Galvoju – kaip čia viską suspėti? Norisi įgyvendinti ir savo projektus, ir kitus pažiūrėti. Tikiuosi, kad ir visiems miesto gyventojams tas pastebima.
O kuris renginys Jums paliko didžiausią įspūdį?
Atidarymas. Toji dalis, kai visi išėjo švęsti. Tuomet miestas buvo it gyvas organizmas, gyvybė. Įvyko tarsi miesto ir miestiečių sąjunga.
Šiuo metu aktyviai dirbate prie Kauno Žvėries danties darbų, o kokios perspektyvose tolimesnėje ateityje – ar dar planuojate veiklų „Kaunas 2022“ rėmuose?
Taip. Rugpjūčio mėnesį vyks „Tarptautinis kaulinio porceliano simpoziumas“, o spalio mėnesį rengsime parodą istoriniame Kauno pašto pastate. Ruošiame ir meninį tyrimą apie Kauno porceliano tradicijas, gimusias „Jiesios” porceliano gamykloje bei tuomečiame Kauno dailės institute, kuris bus pristatytas parodoje „Porceliano miestas“.
Dėkoju už pokalbį.
Danties ekspozicinis stendas bus pastatytas netoli Kauno pilies prieigų, Jonavos ir A. Jakšto gatvių sankryžos pėsčiųjų salelėje. Atidarymas kartu su kūrėju Remigijumi Sederevičiumi vyks gegužės 20 d. 18:00 val. Projektas yra „Kaunas 2022“ programos dalis.
Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.
Interviu parengė Vaida Morkūnaitė
Nuotr. autorius Andrius Aleksandravičius
„Naktinėje kavinėje“ – literatūros ir muzikos sintezė
„Literatūra Lietuvoje augs ir vystysis tuomet, jei bus literatūrinių kavinių“, – kadaise sakė Sigitas Geda. Pritardamas poetui, tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ kviečia šeštadienio (gegužės 7 d.) vakarą į „naktinę kavinę“, kuri duris atvers bare ir koncertų erdvėje „Sandėlis“ (Muziejaus g. 8).
„Naujame festivalio formate suteikiame erdvę šmaikštuoliams ir padaužoms, literatūros ir muzikos, literatūros ir teatro sintezei. Vakaro vinis – iš Rygos atvykstantis garsios tarpdisciplininių menininkų grupės „Orbita“ lyderis Semionas Chaninas“, – teigė festivalio meno vadovas Laurynas Katkus.
Anot paties S. Chanino, „Orbita“ yra bendradarbiavimo su įvairiais menininkais, muzikantais, autoriais sistema, kurios esmė – ne užsidaryti kiaute, o bendrauti. Paties Chanino poezija yra versta į daugelį kalbų, lietuviškai pasirodė dvi knygos – grupės antologija „Prekės iš kosmoso“ ir šviežia autorinė – „Praleistos smulkmenos“ (Kauko laiptai, 2021). Būtent šios knygos tekstais paremtas intriguojantis poeto performansas su gitaristu Aleksandru Aleksandrovu, su kuriuo poetas paskutiniu metu glaudžiai bendradarbiauja.
Kauno dramos teatro aktorius ir režisierius Motiejus Ivanauskas („Širdys“, „Ne sau žmonės“, „Pasaulio bamba“) pateiks savą legendinių Kęstučio Navako parodijų ir šmaikščių kupletų interpretaciją.
Vakarą pratęs konceptualus didžėjų kolektyvas „DJs Smetona“ – jį sudaro keturios personos, prisistatančios kaip ministeris Voldemaras, generolas Raštikis, poetas Binkis bei prelatas Olšauskis, žinomas kaip linksmų karnavalų, o ypač – kaip geriausios lietuviškos popmuzikos žinovas. Nuo 2009 metų „Smetona“ grojo visose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, dažniausiai per tautines šventes, o specialiai šiam renginiui pažadėjo puokštę dainų apie Kauną.
Gegužės 4–8 d. vykstantis Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamas tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Daugiau informacijos apie festivalį, jo programą ir dalyvius: www.literaturossavaite.lt bei https://www.facebook.com/literaturossavaite/
Nuo tarptautinės konferencijos iki roko operos: „Kaunas 2022“ Kalantines kviečia minėti ypatingai
Gegužė – ypatingas mėnuo. Visu smarkumu sprogstantis pavasaris į miestą grąžina ne tik pabudimą, bet ir niekuomet neblėstantį „Kauno pavasario“ aidą. 1972-aisiais Kaune įvyko tai, ką nulėmė ilgai kentėtas gūdus sovietmečio laikotarpis. Gegužės 14 d. susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta, visam laikui pakeisdamas miesto ir šalies istoriją. Po šio įvykio prasidėjęs masinis pasipriešinimas ir po jo atgimusi ilgai slopinta laisvės dvasia tapo istorinio lūžio tašku. Tuometinės jausenos, skaudžios patirtys ir sovietinį rūbą pamažu nusimetanti kultūra skleisis gegužę Kaune vyksiančiuose renginiuose. Šiandieninių įvykių fone šis mėnuo tampa amžinu įrodymu, kad laisvės ir vilties atimti neįmanoma.
Gegužės 13-15 d. Kaune vyks specialūs Kalantines minintys renginiai, prabilsiantys apie pogrindžio dvasią, rezistenciją, hipių judėjimą ir nesibaigiantį laisvės troškimą. Lyg dėlionę tuometinius istorinius įvykius pamažu sudės parodos, susitikimai, diskusijos, spektakliai ir koncertai, o atsiminimai pabus per meną, madą, pokalbius ir net roko muziką. Kviečiame pasižvalgyti, kokius 1972-ųjų įkvėptus renginius į Kauną atpučia Kalantinių savaitgalis.
Tarptautinė konferencija „Atleisti ar pamiršti – susitaikymas su skaudžia praeitimi“ (anglų kalba)
Akademinių diskusijų renginys kviečia analizuoti aktualią šiuolaikinės visuomenės dilemą: kaip elgtis su skaudžia XX a. istorija? Patogiai ją pamiršti ir leisti vešėti atskiroms praeities interpretacijoms, o gal gilintis ieškant atleidimo ir susitarimo? Konferencijoje numatoma apmąstyti nusistovėjusį ir viešai prigijusį istorinį Antrojo pasaulinio karo naratyvą, įterpiant mažąsias, individualias atminties istorijas. Tikimasi, kad analizuojant sudėtingus istorijos laikotarpius, derinamos globalios ir lokalios perspektyvos leis geriau suprasti dilemas, kurias būdami priversti rinktis, išgyveno istorijos dalyviai bei paskatins susitaikymo su skausminga praeitimi procesą.
Kur? Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas)
Kada? Gegužės 13-14 d.
Organizatorius: VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras
Plačiau apie renginį skaitykite čia.
Paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“
Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai Kaune, protestuodamas prieš sovietų valdžią, susidegino Romas Kalanta. Šiam įvykiui ir kitiems pasipriešinimo sovietams būdams atminti Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune atidaryta paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“. Plačiau apie parodą skaitykite čia.
Kur? Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas)
Kada? Iki gegužės 29 d.
Organizatorius: VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras
Parodos lankymas mokamas, muziejaus darbo valandomis
Paroda „Čekoslovakijos avangardistai: Milanas Knižakas ir Rudolfas Sikora“ (Atidarymas vyks gegužės 13 d. 13 val.)
Parodos kuratorė: prof. Rasa Žukienė
Kur? Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas)
Kada? Gegužės 13 – liepos 1 d.
Organizatoriai: „Kaunas 2022“, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, Prahos miesto galerija, Čekijos respublikos ambasada Lietuvoje
Parodos lankymas nemokamas, bibliotekos-muziejaus darbo valandomis
Paramos Ukrainai koncertas – „Apres un reve“ (gegužės 13 d. 19 val.)
Gegužės 13 d., kartu su Valdo Adamkaus prezidentine biblioteka-muziejumi, A. Sacharovo centras organizuoja paramos koncertą – „Apres un reve“ (koncertuoja ansamblis „Lietuva“, pianistas Alexey Botvinov) – Ukrainos pabėgėliams ir juos globojantiems lietuviams. Koncerto metu bus renkamos aukos psichologinei pagalbai, skirtai ukrainiečiams, kurie nukentėjo nuo karo ir susiduria su nerimu, panika, depresija ir mintimis apie savižudybę. Pagalba taip pat bus teikiama ir prievartos aukoms, vaikams bei paaugliams.
Kur? Vytauto Didžiojo universitete, Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas)
Kada? Gegužės 13 d. 19 val.
Plačiau apie renginį skaitykite čia
Organizatoriai: VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.
Koncertas „Made in Kaunas“ (gegužės 13 d. 21 val.)
Gegužės 13 d. Kauno bigbendas ir valstybinis choras „Vilnius“ Kauno miesto gyventojus ir svečius pasitiks įspūdinga premjera. Muzikinė programa „Made in Kaunas“ skirta prisiminti septintojo–aštuntojo dešimtmečių Kauną ir miesto muzikantus. Ji byloja apie laiką, kai į pasaulį buvo žiūrima kitomis akimis, turtai matuojami ne pinigais, o laisve veikti. Hipių judėjimas, laisvalaikiai repetuojant rūsiuose ar garažuose, J. Hendrixo, Led Zeppelin atradimai, The Beatles šlovė, staliaus Franco iš Kauno bosinės gitaros, vadintos „Made in Kaunas“, ilgi plaukai... Koncerte skambėsiančios bigbyto (angl. bigbeat) dainos primins kelių kartų kauniečių gyvenimo istorijas ir tyrą laikotarpio kūrinių turinį.
Kur? Laisvės alėjoje, Kauno miesto sodelyje
Kada? Gegužės 13 d. 21 val.
Organizatorius: Koncertinė įstaiga „Kauno santaka“
Partneriai: LR Kašto apsaugos ministerija, „Kaunas 2022“, Festivalis „Operetė Kauno pilyje“
Koncertas nemokamas
Paroda „1972. Pramušti sieną“ (atidaroma gegužės 14 d. 18 val.)
Paroda „1972. Pramušti sieną“ nukels žiūrovą į septintojo ir aštuntojo dešimtmečių nepaklusniųjų ir pasipriešinusiųjų sistemai žmonių bendruomenes: jaunimo roko muzikos grupes, Kauno dramos ir pantomimos aktorius, maištingus hipius, modernius Kauno ir Vilniaus dailininkus. Paveikslai, fotografijos ir kino filmai, dokumentiniai muzikinio gyvenimo liudijimai, šio laikotarpio jaunimo mada ir kiti artefaktai pasakoja apie alternatyvią kultūrą ir nesovietinį gyvenimo būdą sovietinėje Lietuvoje.
Paroda atidaroma nuo gegužės 14 d. 18 val.
Parodos kuratorė: prof. Rasa Žukienė.
Komanda: Genovaitė Bartulienė, Zita Bružaitė, Kristina Budrytė-Genevičė, Kotryna Džilavjan, Gediminas Jankauskas, Edgaras Klivis, Aušra Lisauskienė, Milda Rutkauskaitė, Rimantė Tamoliūnienė, Arūnas Streikus, Vytautė Šapokaitė-Samulėnienė.
Partneriai: Čekijos respublikos ambasada Lietuvoje, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kauno IX forto muziejus, Kauno miesto muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, MO muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, Vytauto Didžiojo universitetas
Organizatorius: „Kaunas 2022“
Kur? Kauno centriniame pašte (Laisvės al. 102)
Kada? Gegužės 14 – rugpjūčio 31 d.
Lankymas nuo gegužės 14 d. (šešt.) 18 - 22 val.
Parodos bilietus galima įsigyti parodos vietoje
Roko opera „1972“ (Kipras Mašanauskas)
Romui Kalantai atminti
Siužeto autorė – Goda Simonaitytė, dainų tekstus sukūrė Arnas Ališauskas
Muzikinis vadovas ir dirigentas – Jonas Janulevičius
Režisierius – Kęstutis Stasys Jakštas
Scenografas – Gintaras Makarevičius
Kostiumų ir grimo dailininkė – Julija Skuratova
Šviesos dailininkas – Audrius Jankauskas
Choreografė – Stefanija Nosovaitė
Romui Kalantai atminti labiausiai tinka roko opera. Kauno valstybinis muzikinis teatras pristato naujo kūrinio – roko operos „1972“ apie Kauno pavasario įvykius – premjerą. Roko opera „1972“ yra meninė to laikmečio išraiška, alsuojanti protesto dvasia ir jaunatviška energija bei unikalus muzikinis eksperimentas, apjungiantis dokumentiką ir fikciją, skambant šiuolaikiškai interpretuotai psichodelinio roko klasikai.
Kur? Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
Kada? Gegužės 14, 15, 18, 19 d., birželio 4, 5 d.
Bilietus įsigyti galima čia.
Spektaklis „Kauno pavasaris‘72“
Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Kauno pavasaris‘72“ persipina dokumentinė medžiaga ir šiandieninis žvilgsnis į 1972 metų įvykius Kaune. Režisierius Jonas Tertelis kelia klausimą, kaip šiandieninėje visuomenėje rezonuoja 19-mečio Romo Kalantos aktas. Analizuojamos šio laikmečio nuotaikos, lūkesčiai ir įtampos tampa siurrealiu kolektyvinės atminties fragmentu didžiajame Europos ir pasaulio judėjimų dėl išsilaisvinimo paveiksle. Ar tikrai šie įvykiai yra vien tik praeitis, ar tikrai istorija kartojasi ir kokiuose spąstuose sėdi Tu?
Režisierius Jonas Tertelis.
Dramaturgijos autoriai: Jonas Tertelis ir Andrius Jevsejevas.
Kur? Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Kada? Gegužės 14, 15 d.
Organizatorius: Nacionalinis Kauno dramos teatras
Spektaklis mokamas. Bilietus įsigyti galima čia.
Romo Kalantos memorialinis koncertas
Gegužės 14 d. vyks Romo Kalantos memorialinis koncertas Vytauto Didžiojo Karo muziejaus prieigose. Pradžia – 21 val., vėliau veiksmas persikels į restoraną „Miesto Sodas“, kur švęsime „Blue Jeans Night 2022“ (Kauno Pavasariui – 50) vakarinę programą. Naujienas sekite čia.
Kur? Vytauto Didžiojo karo muziejaus prieigose
Kada? Gegužės 14 d. 21 val.
Organizatorius: VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras
Renginys nemokamas
Kviečiame dalyvauti! Atsisiųsti renginių programą galite čia.
Instaliacija „Išnykstanti siena“ simboliškai atskleis Europą vienijančias vertybes
Goethe‘s instituto interaktyvi instaliacija „Išnykstanti siena“ atvyksta į Kauną. Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamo tarptautinio rašytojų ir knygų festivalio „Kauno literatūros savaitė“ metu – gegužės 7 d., šeštadienį, – nuo 12 val. ją bus galima aplankyti Vienybės aikštėje įsikūrusioje literatūrinių instaliacijų ir skaitymų erdvėje.
Dviejų metrų aukščio sienoje – daugiau nei šimtas citatų lietuvių, vokiečių, ukrainiečių bei kitomis Europos kalbomis, išgraviruotų ant 6 000 medinių kaladėlių. Ar tai būtų Immanuelio Kanto mintys, „The Beatles“ dainos eilutė, Serhij Zhadano ar Jono Meko citatos – čia bus galima atrasti europietiškos mąstysenos koncentratą, o mėgstamiausią citatą pasiimti namo – kaip suvenyrą.
„Instaliacija perteikia net keletą svarbių žinučių. Visų pirma, sienoje sukauptos citatos leidžia pajusti kalbinę įvairovę, tačiau tuo pat metu jos atskleidžia ir bendražmogiškos mąstysenos vienijamą Europos kultūros pasaulį. Kita vertus, simboliškas instaliacijos išardymas parodo, jog kultūra, literatūra padeda išnykti vis dar egzistuojančioms sienoms ir barjerams, tačiau tam reikalingas visų mūsų indėlis“, – teigė Goethe‘s instituto Vilniuje vadovo pavaduotoja Nijolia Buinovskaja. Anot jos, ši instaliacija ir jos idėja šiandien ypač aktuali: „Interaktyvi instaliacija „Išnykstanti siena“ Kauno Vienybės aikštėje – tai Europos kūrėjų, intelektualų, politikos veikėjų žodžiai, atspindintys mus vienijančias vertybes, kurias iš naujo atrandame šiais nuožmios kovos tarp gėrio ir blogio laikais.“
Verta paminėti, jog siena nuolat keičiasi – priklausomai nuo laikmečio, progos ir vietos, kurioje ji iškyla. Šį kartą sieną prasmingai papildė žymių Ukrainos rašytojų citatos – vienos iš jų autorė, poetė Halyna Kruk svečiuosis ir pristatys savo kūrybą baigiamajame „Kauno literatūros savaitės“ renginyje gegužės 8 d., sekmadienį, 18 val. Kauno miesto kameriniame teatre.
Visą šeštadienį literatūrinis judesys bus juntamas ne tik Vienybės aikštėje, bet ir Daukanto gatvėje, kur veiks antikvarinių knygynų, nepriklausomų leidyklų ir žurnalų mugė „Knygų laisvė“. Apsilankiusiųjų siurprizai lauks festivalio bičiulio – Kauno apskrities viešosios bibliotekos – paviljone „Aklas pasimatymas su knyga“ ir ekspozicijoje „Literatūrinių pojūčių salonas“. Miestietiškos ir europietiškos bendrystės idėją instaliacijos „Išnykstanti siena“ atidarymo metu sustiprins daugiakalbė Europos universitetų aljanso „Transforme4Europe” studentų poetinė improvizacija.
Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Daugiau informacijos apie festivalį, jo programą ir dalyvius: www.literaturossavaite.lt bei https://www.facebook.com/literaturossavaite/
Ilgiausias kaimynų stalas šalyje ir džiaugsmas dalintis – į Kauną sugrįžta „Kiemų šventė“
Gegužės 20 d. į Kauną sugrįžta visų laukiama „Kiemų šventė“, Laisvės alėją ir vėl paversianti vienu dideliu, laimingų žmonių kiemu. Miesto tradicija jau tapęs renginys prie vieno didelio stalo susodina kaimynus ir draugus, artimuosius ir visus, norinčius švęsti bendrystę. Metas traukti gražiausias staltieses ir merkti gėles – laukia vakaras pilnas pokalbių, susitikimų ir kultūrinių pasirodymų.
Apie „Kiemų šventę“ Kaune girdėjo kone visi. Ar lyjant lietui, ar šviečiant saulei – į renginį kasmet susirenka šimtai stalais, kėdėmis ir užkandžiais nešinų dalyvių, pasirengusių geromis emocijomis pasidalinti su aplinkiniais. Planuojama, kad šiemet įvyksianti „Kiemų šventė“ bus didžiausia renginio istorijoje: ruošiamasi priimti kone pustrečio tūkstančio dalyvių, kurie prisės prie per visą Laisvės alėją nusidrieksiančios Kauno bendruomenių, organizacijų, kavinių ir barų stalų grandinės, šįkart ištįsiančios net per kilometrą! Bendruomeniška vakarienė kvies dalintis savo gamintais patiekalais, istorijomis ir pasirodymais.
Anot „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ koordinatorės ir „Kiemų šventės“ organizatorės Simonos Savickaitės, didžiausia motyvacija prisidėti prie renginio – žmonių noras ir užsidegimas. „Manau, kad ši šventė reikalinga miestui – nedaug tokių renginių, kurie kuriami pačios bendruomenės: čia nėra bilietų, atrankos ar amžiaus cenzo – burtis kviečiami visi. Aš pati žvelgiu į kaimynystę kaip į didžiulę kūrybinę energiją, saugumą, leidžiantį prireikus paprašyti pagalbos, jaustis didesnės šeimos dalimi. Manau, kad panašiai jaučiasi ir daugiau žmonių.“ Anot S. Savickaitės, šiemet šventė sulaukia kaip niekad daug susidomėjimo. „Džiaugiamės, kad prie miesto aktyviai jungiasi ne tik Kauno rajonas, bet ir žmonės iš kitų miestų ir kitų Europos šalių!“
Burti kaimynus ir gaivinti sustabarėjusį tarpusavio bendravimą kilo menininkui Vyteniui Jakui. Jis pasiūlė surengti bendruomenei skirtą šventę, kurios programą ir turinį kurtų patys dalyviai. 2017 m. įvykęs pirmasis renginys buvo nedidelis, tačiau sulaukė teigiamų atsiliepimų ir entuziazmo iš vietinių žmonių, o tai paskatino tradiciją tęsti. Kasmet auganti ir besikeičianti šventė šiemet žada ir itin turiningą bei smagią programą.
Rekordinis renginių skaičius, staigmenos iš balkonų ir dėmesys Ukrainai
Viso vakaro metu vyks džiuginantys, stebinantys, netikėti renginiai, kuriuos kuria miesto bendruomenė ir patys dalyviai. Bendroje „Kiemų šventės“ stalų linijoje rikiuosis specialios pakylos, ant kurių nuolat vyks veiksmas – kauniečiai galės gėrėtis miesto ir miesto svečių kultūros kolektyvų ir įvairių disciplinų menininkų kuriamais pasirodymais, o jų šiais metais – daugiau nei 70! Į melancholiją panardinsiantys romansai, suomiškos dainos, teatrinės improvizacijos, pokalbiai apie kiną, poezijos skaitymai, vietinių lūpose atgimstančios miesto legendos... Tai – tik maža dalelė per vakarą įvyksiančių pasirodymų, kuriuos kuria net 800 atlikėjų. Organizatoriai atskleidžia vieną „Kiemų šventės“ netikėtumą – staigmenų pataria laukti ir iš alėjos balkonų!
Švenčiant „Kauno – Europos kultūros sostinės“ titulo metus, „Kiemų šventė“ tampa antrojo didžiojo metų renginio „Santaka“ programos dalimi. „Galbūt todėl, šiais metais šventė kaip niekad tarptautinė – joje laukiama net kelių šimtų užsienio svečių ir jų kuriamų pasirodymų. Atvyks ir dalyvių iš kitų „Europos kultūros sostinės“ titulo miestų – tai bus puiki terpė susipažinti su skirtingomis kultūromis, pasikeisti pasaulio aktualijomis, o gal net paragauti tradicinių patiekalų,“ – šypsosi S. Savickaitė.
Naujus namus Kaune kuriantys Ukrainos menininkai taip pat prisijungs prie iniciatyvos –. „Kiemų šventės“ metu lauks ne vienas renginys, skirtas solidarizuotis su karą išgyvenančia šalimi ir jos gyventojais: vyks Ukrainos poetų eilių skaitymai, skambės ukrainietiška muzika, o visi norintys galės pasimokyti ir ukrainiečių kalbos. „Kiemų šventę“ uždarys specialus Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas prie soboro, kviečiantis švęsti bendruomeniškumą. Koncertui diriguos ir solines partijas dovanos Ukrainos gyventojai.
Renginys kuriamas bendradarbiaujant „Kaunas 2022“ partneriams, Kauno kultūros organizacijoms, menininkams, tarptautinei bendruomenei, o svarbiausia – šimtams aktyvių kauniečių ir miesto svečių. Kaip niekad didelis renginys ir vėl žada jungti, burti bei dovanoti visapusišką bendrystę.
Registruoti vietą savo bendruomenei galima jau dabar!
Soboras – S. Daukanto g. Registracija čia.
S. Daukanto g. – Maironio g. Registracija čia.
Maironio g. – E. Ožeškienės g. Registracija čia.
Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.
Nuotr. autorius Martynas Plepys
Festivalio „Optimismo“ vizualinių sprendimų architektas: „Tokių autentiškų vietų, įdomių savastimi, beveik nelikę“
Birželio 3-5 dienomis vyksiantis elektroninės ir eksperimentinės muzikos festivalis „Optimismo“ atskleidžia savo lokaciją. Keliolika kompozitorių ir didžėjų iš viso pasaulio į Europos kultūros sostinę – Kauną sukviesiantis renginys vyks istoriniame metalo fabrike Karmelitų kvartale.
Vieta, paperkanti savo daugiasluoksne istorija
„Tokių autentiškų vietų, įdomių savastimi, beveik nelikę – įgyvendinant čia šiuolaikinį renginį mums nereikia naudoti modernios scenografijos, pakanka daug efemeriškesnių sprendimų, ne apkraunančių, o pabrėžiančių vaiskią industrinę erdvę“, – vaikščiodamas po fabriko, kuriame šiandien veikia kartodromas, patalpą komentuoja Eugenijus Sabaliauskas.
Jis – su daugeliu teatro garsenybių dirbęs šviesų režisierius, savo talentą ir patirtį drąsiai išnaudojantis ir elektroninės muzikos renginių žanre. „Sakyčiau, „Optimismo“ projekte spontaniškai, paveiktas renginio idėjos inercijos, tapau vizualinių sprendimų architektu – kartu su Kauno skulptoriumi Andriumi Pukiu tiriame čia esančius istorijos sluoksnius ir interpretuojame juos XXI a. skambesiui.“
XIX a. sparčiai augti ėmęs kvartalas Kauno centre šiandien apsuptas verslo įstaigų, naujų gyvenamųjų pastatų ir daugiasluoksnės istorijos. Čia, netoli geležinkelio, sparčiai kūrėsi įmonės dar caro laikais, o tarpukario Kaune kvartale išdygo tokie ikonininiai modernistiniai kompleksai, kaip „Pienocentras“ ar „Kauno audiniai“.
Istorinis miesto augimas kaip įkvėpimas šiuolaikiniams procesams
Šiandien Kaunakiemio vardą turinti gatvė kadaise vadinosi Malaja Gospitalnaja – šis pavadinimas sufleruoja, kad caro valdžios metu Karmelituose neliko pačių karmelitų – kvartalui pavadinimą suteikė dar XVIII a. čia atsikraustę vienuoliai. XIX a. 4 dešimtmetyje buvusiame vienuolyne įkurta karinė ligoninė, ir jau po keleto dešimčių metų netoli ėmė stiebtis metalo fabrikai. Teigiama, kad lartu su Šančiais, Karmelitai Kauną pavertė vienu svarbiausių metalo apdirbimo centrų Rusijos imperijos vakaruose.
Festivalis „Optimismo“ savo įkvėpimu laiko XX a. pradžios miesto kūrėjų dvasią ir ambicijas – tarpukariu Kaunas išaugo septynis kartus. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė būtent todėl Kauno modernizmą ir vadina optimizmo architektūra – ši frazė pasirodė tinkamiausia ir festivaliui, kuris ir vėl pritemusiais laikais kviečia atrasti šviesą menų samplaikoje.
Visai kaip modernizmo architektūros kūrėjai, pasižymėję politiniu, socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu optimizmu, taip ir šiuolaikinės muzikos kūrėjai drįsta eksperimentuoti su technologijomis ir išsiskiria virtuoziškumu, netradicine kūrinių struktūra bei naujais kūrybiniais metodais. Visgi joks progresas neateina be aukų – ir jos urbanistiniame miesto veide itin regimos. Kadaise medinukus pakeitę, dabar apleisti fabrikai, galų gale virsiantys prabangiais butais – vienas to pavyzdžių.
Šviesos tinklas kaip statybinis elementas
„Mane itin domina architektūrinių idėjų tikslumo santykis su gamtos ir laiko poveikiu metalo fabrikui – tikiu kad korozija gali būti funkcionali, jei kalbame apie estetiką“, – ekskursiją po metalo gamyklą tęsia E. Sabaliauskas. Jis ir A. Pukis vizualiniams elektroninės muzikos festivalio sprendimams panaudos greta veikiančio betono cecho gaminius – ne užsakomus specialiai, o jau egzistuojančius. Anot autorių, betono monumentalumas žvelgiant šiuolaikiškai gali tapti itin lanksčia materija.
Nors buvusio fabriko erdvės suskaidytos laiko, „Optimismo“ į vientisą pojūtį jas ir architektūrą sujungs lauko instaliacijos, autentiškų elementų išryškinimas, artefaktų ir šiuolaikinių konstrukcinių elementų priešpriešos.
Tai – lauke, o viduje vienas po kito besikeičiant elektroninės muzikos atlikėjams laiko pojūtį sekti – ar jį prarasti – padės stiklo blokelių linijos, įrėminančios fabriko pastogę. Šiuos ir kitus elementus paryškinti bus naudojamas vienintelis įrankis – šviesa: „Tiksliau, du šviesos šaltiniai, tampantys būsenos ir erdvės keitimo įrankiais – sutemus, dirbtinio apšvietimo pagalba, ritmiškai atsikartojantys stiklo blokeliai taps erdvės perspektyvą pabrėšiančiais vitražais, o prašvitus vėsi ryto šviesa, sklindanti per laiko paveiktas stiklo plokštumas, renginiui suteiks tyrą ritualinį poveikį.“
„Naujas, tik festivalio metu gimsiančias virtualias erdves maketuosime ir garso ritmo kilpų pagalba bei perregima tinklaine, paprastai brėžiniuose naudojama mastelio suvokimui“, – teigia E. Sabaliauskas.
Atlikėjai – nuo Kenijos iki Olandijos
Į industrinę miesto praeitį atsigręžiantis „Optimismo“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ dalis. Festivalį kuruoja „Digital Tsunami“ ir „Ghia“ kūrybinės komandos. Tarp jau patvirtintų į buvusį metalo fabriką atvyksiančių atlikėjų – Tarp atlikėjų – „Animistic Beliefs“ (Olandija), Corin (Australija/Indonezija), Slikback (Kenija), Osheyack (Kinija), Bambounou (Prancūzija), Nazar (Angola/Belgija) ir daugelis kitų.
Bilietais į festivalį (birželio 3 d., penktadienį, 4 d., šeštadienį ar visas dienas) prekiauja „Paysera“.