Kaunas 2022 will reveal its programme during special Forum
"Kaunas - European Capital of Culture 2022," is preparing for an extraordinary event: in September, the European Capital of Culture year-long program, put together with many partners, will be unveiled. At the international press conference on September 22, the details of the programs of "Kaunas 2022" and other European Capitals of Culture – "Esch 2022 "and "Novi Sad 2022 "- will be presented to the international and national audience of journalists. After the press conference, "Kaunas - European Capital of Culture 2022" will be inviting to the fourth European Capital of Culture Forum, dedicated to a detailed review and evaluation of the "Kaunas 2022" program.
September 23-24 The curators and program partners of the six Kaunas 2022 programs will speak about the vision of the Capital of Culture, the results of the activities developed over five years, the most remarkable achievements, the lessons learned from the Capital of Culture that influenced the program and - most importantly - about the brightest projects and events in 2022. "The annual European Capital of Culture Forum, established in Kaunas back in 2018, is the first initiative of this format in the European Capitals of Culture network. It's highly proven, in demand among local cultural practitioners, valued internationally. The leaders, curators, and producers of the European Capitals of Culture network regularly share their experiences at the Forum. It has also become a place for networking. Many Kaunas cultural organizations have turned the creative contacts established during the Forum into international art projects for 2022. In this year's Forum, titled "Being the European Stage," we want to not only announce what will be on the stage of Kaunas and Kaunas district but also to share what was going on behind the scenes in five years. The organizers of the forthcoming European Capitals of Culture are especially looking forward to this information," said Virginija Vitkienė, the head of Kaunas 2022.
This live meeting will provide a opportunity to gather and exchange the latest news from each European Capital of Culture program. In 2022, Kaunas will become European cultural scene – there will be more events than days in a year. The Kaunas - European Capital of Culture 2022 program, will flood Kaunas and Kaunas district's usual and unexpected spaces. It will be hard to escape culture: Kaunas residents and guests will be awarded world-class exhibitions and premieres of plays, works of public art, performing arts displays in cozy chamber spaces, and a new quality of mass events in Kaunas and Kaunas district. Kaunas 2022 program features over 1000 events. Next year over 40 festivals, over 60 exhibitions, more than 250 performing arts events (of which - more than 50 premieres), and more than 250 concert performances will take place.
According to Anna Kočegarova-Maj, the head of the Kaunas 2022 program, the program of the Capital of Culture is limitless. Therefore, this year the largest Kaunas 2022 discussion platform - the European Capital of Culture Forum – was dedicated solely to it and the detailed exploration of which projects will form the program and what results are already being enjoyed today. "Also, the Forum participants will learn about the participants' experience of the program, the partnerships developed in Kaunas and Kaunas district. The topic of program sustainability might be touched upon too. The press conference and Forum are like the last glance at the path traveled, which will begin the countdown to the actual start of 2022. In the cycle of September events, Kaunas will be the focus of attention throughout Europe for about a week. Many foreign colleagues, currently taking the initial steps of their own Capital of Culture projects, have already expressed their desire to participate. Local and foreign media representatives have also expressed interest in visiting Kaunas for the first time, and I hope they will bring back good impressions. In parallel with the press conference and forum, we will organize a congress of the European Capitals of Culture network, which will attract about 130 organizers of past and future Capitals of Culture to Kaunas," said A. Kočegarova-Maj.
The Forum's organizers will invite the participants to visit the different cultural spaces of the city related to the 2022 program and the Capitals of Culture partnerships. The event's program, which will last as long as two days - September 23 and 24 - will be complemented by cultural content, as usual. Kaunas 2022 invites you to register for the Forum events and watch the program updates on www.forumas.kaunas2022.eu . The number of registration spots for different forum sessions is limited; therefore, the Forum organizers invite participants to register as early as possible. The press conference and Forum will be broadcast live on www.facebook.com/kaunas2022, recordings will be posted on www.kaunas2022.eu.
Startuoja tarptautinis šokio projektas: italų choreografai jungs šokį ir kovos menų praktikas
Dvi praėjusias savaites Klaipėdoje vyko tarptautinio šokio projekto kūrybinė rezidencija. Pirmą kartą būsimo spektaklio „Mikado“ repeticijose susitiko Šeiko šokio teatras, Kauno šokio trupė „Nuepiko“, italų šiuolaikinio šokio kūrėjai Vittoria de Ferrari Sapetto, Andrea Valfrè ir septyni specialią atranką įveikę šokėjai iš penkių Europos šalių. Tai išskirtinis projektas Lietuvos šokio ir kultūros lauke, kai bendro spektaklio kūrimui pajėgas sujungia du šokio teatrai, kviečiami užsienio kūrybinė grupė, atranką praėję Europos šokėjai ir vietinės bendruomenės. Trejų metų kūrybinio darbo finalu taps šokį ir kovos menus jungiančio spektaklio premjera „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programoje.
Šokis ir kovos menai
„Mikado“ tyrinės šiuolaikinį žmogų, kurio gyvenimas keliasi į virtualų pasaulį, o fizinis kontaktas mąžta. Scenoje vaizdus kurs žmogaus kūnas, medinės lazdos ir nuolat mus lydintys mobilūs įrenginiai. Kūrinyje derinamos skirtingos judesio kalbos: natūralus kūno fiziškumas, archajinė Aikido ir kitų kovos menų tradicijos bei šiuolaikinis šokis.
„Mikado“ tyrinėja temą, kuri pandemijos metu tapo esmine: kaip kuriami žmonių ryšiai, kaip esame vieni nuo kitų priklausomi. Ironiška, kad lazdos, su kuriomis dirbame 1 metro ilgio, „saugaus atstumo“. Kūrybiniam procese jos tampa pagrindiniu komunikacijos įrankiu, kuris atriboja, bet tuo pačiu ieškai, kaip per jį gali kurti santykį. Ryškus ir domino efektas. Kadangi scenoje 16 šokėjų, sujungtų lazdomis, kiekvienas judesys veikia visą sistemą. Turi būti atsargus, jautrus ir ieškoti balanso su kitais šokėjais.“ – spektaklio idėją pristato Kauno šokio trupės „Nuepiko“ meno vadovas ir šokėjas Marius Pinigis.
Italijos geriausi
Prie spektaklio dirba net trys ryškūs Italijos menininkai. Choreografė Vittoria de Ferrari Sapetto – didžiulę patirtį turinti šokėja, dirbanti su svarbiausiais Europos choreografais ir režisieriais, tokiais kaip Jan Fabre, Sidi Larbi Cherkaoui, Damien Jalet, Quan Bui Ngnoc, Akram Khan, Romeo Castellucci ir kitais.
„Kurti kartu su ja garbė ir didelis laimėjimas Šeiko šokio teatrui ir „Nuepiko“ Kauno šokio trupei bei partneriams, o taip pat reikšmingas žingsnis Lietuvos šokiui į tarptautinę „lygą“. Labai įdomi V. de Ferrari Sapetto darbo metodika. Kūryboje ji jungia šiuolaikinį šokį, rytų kovos menus ir teatrą. Iš to gimsta labai įvairiapusė, turtinga kūryba.“ – apie choreografę atsiliepia Šeiko šokio teatro meno vadovė Agnija Šeiko.
Šeiko šokio teatro šokėja Gintarė Marija Ščavinskaitė papildo A. Šeiko pristatydama italų kūrybos principus ir užduotis, kurių pagalba kuriama choreografija:
„Medžiagą kuriame nuo mažo impulso ir auginame iki didesnės kompozicijos. Įsiklausome ir leidžiame judesiui tekėti per lazdas ir šokėjų kūnus tarsi vandeniui. Taip atsiranda labai natūralios, vientisos judesių sekos.“
Dar du italai kurs šviesų dizainą ir muziką. Tai garsus šviesų dailininkas Giacomo Gorini, taip pat dirbęs su režisieriumi Romeo Castelluci ir pripažintas kompozitorius Giorgio Ferrero.
Atrinkti šokėjai iš visos Europos
30 į 1 vietą – tokią atranką turėjo įveikti 7 šokėjai iš Italijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ir Rumunijos, kad galėtų prisijungti prie „Mikado“. Pandemijos įkarštyje paviešintas kvietimas dalyvauti atrankoje sulaukė didelio susidomėjimo – daugiau nei 200 paraiškų. Finaliniame atrankos etape Milane, Italijoje, septyni atlikėjai buvo pakviesti papildyti lietuvių ir italų kūrybininkų grupę.
„Kartu su mumis dirba labai įdomi, skirtinga komanda. Ne tik šiuolaikinio šokio šokėjai, bet ir cirko artistas prancūzas Nino Wassmer bei Kung Fu kovotojas rumunas Dan Mihai Rădulescu. Kurdami glaudžiame fiziniame kontakte turime galimybę keistis patirtimi, įsiklausyti ir kurti organišką ir autentišką judesį.“ – apie svečius teatre pasakojo Šeiko šokio teatro šokėjas Mantas Černeckas.
Iš užsienio atvykusius atlikėjus dalyvauti projekte patraukė galimybė dirbti su italų choreografais ir būsimo spektaklio tema – santykių kūrimas, tarpusavio priklausomybės ryšiai, hierarchija ar jos nebuvimas.
„Mane labai domina komunikacijos tema, santykių kūrimo strategijos. Šokdama pastebiu, kad esu linkusi laukti impulso, bet ne inicijuoti, todėl dabar mokausi išlyginti šias svarstykles. Tai, kas vyksta šokyje, atsikartoja gyvenime, kasdienybėje. Iš šio proceso galiu pasisemti naujų būdų kurti ryšį su pasauliu. Manau, kad „Mikado“ – labai gražus projektas, atmosfera organizacijoje labai atvira, laisva. Mano manymu, tai praturtina būsimą kūrinį, nes padeda atrasti galimybes, panaudoti bendrą komandos kūrybinį potencialą.“ – mintimis dalijosi šokėja Steffi De Leeuw iš Nyderlandų.
Šoks ir miestiečiai
Neringai 2021 metais nešant Lietuvos kultūros sostinės titulą į „Mikado“ įtrauki ir „Kultūros salos“ gyventojai, kuriems rengiami kūrybiniai šokio užsiėmimai. Kitais metais, Kaunui tampant Europos kultūros sostine, prie kūrybinio proceso prisijungs Kauno miesto ir rajono bendruomenė, šokio mėgėjai. Užsiėmimus veda spektaklio choreografai V. de Ferrari Sapetto ir A. Valfrè bei Lietuvos teatrų meno vadovai M. Pinigis ir A. Šeiko. Kartu su būriu profesionalių šokėjų bendruomenių nariai pasirodys spektaklio premjeroje.
„Mikado“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis, projektą finansuoja VšĮ „Kaunas 2022“, Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė, Goethe’s institutas, Thomo Manno kultūros centras.
Nuotr. autorė - E. Sabaliauskaitė
Teatre apsigyveno Mitinis Kauno Žvėris
Kauno valstybiniame lėlių teatre pradedama rodyti žaismingą spektaklį-žaidimą „Kauno Žvėris“. Objektų teatro principu sukurtame pastatyme vizualiai ir žaidybiškai, pasitelkus pagrindines jusles – regą, klausą, uoslę ir lytėjimą, – kartu su mažaisiais žiūrovais keliaujama ieškoti Mitinio Kauno Žvėries.
„Pažinimas yra didžiausias vaizduotės priešas. Kaip ir tikėjimui. Bet žaidimas be vaizduotės – neįdomus. Aš tikiu, kad Kaune gyvena Žvėris. Aš gyvenu įdomiai“, – teigia spektaklio autorius ir režisierius Andrius Žiurauskas. Šis vaikų spektaklis yra repertuarinis, jį rodys tiek 2021, tiek ir 2022 metais. Repertuaras organizuojamas atsižvelgiant į pandemijos situaciją, tad žiūrovai kviečiami sekti Teatro programą.
Spektaklio „Kauno Žvėris“ partneris – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, o „Mitinis Kauno Žvėris“ – tai „Kaunas 2022“ programa, kurios metu visi kartu kuriame šiuolaikinę Kauno ir Kauno rajono legendą. Žvėries istorija yra miesto istorija, kuriai pasitelkiamas Mitinis Žvėris – kaip Miesto Saugotojas bei miesto talismanas. Plačiau susipažinti su Kauno Žvėrimi galima interneto svetainėje www.kaunolegenda.lt.
Iki šiol į pasimatymus su Žvėrimi jau buvo kviesta Kauno pilyje – čia galima pasiklausyti, kaip knarkia Žvėris, Kauno tvirtovės I forte pasitinka Žvėries guolio instaliacija, o Žvėries pasakų galima pasiklausyti Kauno geležinkelių stoties perone: „Mitinio Kauno Žvėries“ traukinys neleis nuobodžiauti laukiantiems savojo traukinio ar tiesiog panorusiems atvykti į pasimatymą su Kauno Žvėrimi.
„Kauno Žvėris įgauna įvairius pavidalus ir tampa įkvėpimo šaltiniu įvairiems kūrėjams. Vienas smagiausių ir įtaigiausių būdų pristatyti Žvėrį vaikams – teatras, o ypač netradicinės jo formos“, – teigia „Kaunas 2022“ Mitinio Kauno Žvėries programos koordinatorė Renata Bartusevičūtė. Kitais metais numatoma R. Laužinyko „Ash-Žvėris“ premjera, kuri bus orientuota į paauglius, jaunimą.
Primename, kad Europos kultūros sostinės metais Kaune ir Kauno rajone renginių numatoma daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Tad Mitinį Kauno Žvėrį įvairiomis formomis bus galima sutikti ne kartą.
„Kaunas 2022“ kampanijai – aukščiausias „BalticBest“ įvertinimas
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kampanija „Mes Išaugom“ buvo pastebėta ir įvertinta tarptautiniu mastu – „BalticBest“ marketingo apdovanojimuose. Vienoje kompleksiškiausių ir konkurencingiausių Integruotos reklamos kampanijos kategorijoje „Mes Išaugom“ pelnė aukščiausią apdovanojimą – aukso medalį.
„Kampanija „Mes Išaugom“ buvo nominuota net keturiose kategorijose – Filmo kūrybos menas, TV reklama, Vaizdo klipai ir filmai internete bei Integruota reklama. Pastarojoje gavome aukščiausią įvertinimą. Tarptautinė komisija labai teigiamai įvertino projektą nuo drąsaus kūrybinio koncepto iki realizacijos bei pasiektų rezultatų. Tai – svarus įvertinimas „Kaunas2022“ komandai, kūrybinei agentūrai „Marios“ ir medijų partneriams, kurių pagalba įgyvendinome plačią ir stiprią komunikacijos kampaniją“, – teigė „Kaunas 2022“ rinkodaros vadovas Danas Viluckas. „BalticBest“ konkurse darbus vertino ir apdovanojimus skyrė autoritetinga bei įvairialypė marketingo profesionalų komisija iš skirtingų šalių: Surinamo, Armėnijos, Bosnijos ir Herzegovinos, Islandijos ir Jamaikos. Paminėtina, kad ne visoms kategorijoms komisija skyrė aukso ar sidabro medalius. Pritrūkus cinkelio, kai kuriose kategorijose aukščiausias įvertinimas buvo bronzos medalis, kitose neapdovanota nė bronza. Komisijos verdiktui buvo pateikta daugiau nei 200 darbų iš aštuonių šalių.
Atspindi Kauno virsmą iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę
„Kaunas 2022“ kampanija „Mes išaugom“ kalba apie tai, kad Kaunas išaugo iš laikinosios sostinės ir 2022-aisiais taps šiuolaikine Europos kultūros sostine. Reklamos agentūros „Marios“ kūrybinės komandos teigimu, kampanija siekta parodyti maksimaliai autentišką, ne dirbtinai oficialų miesto portretą, sukonstruotą iš Kauno praeities, atminties, nostalgijos ir energingo, protestuojančio, alternatyvaus gatvės poezijos, slemo, garso takelio. „Kuriant šią kampaniją, ypač vaizdo klipą, vaizdo medžiagos autentiškumas, kolektyvinės atminties, kokį Kauną prisimena skirtingos kartos, perteikimas buvo svarbiausia. Turėjo būti unikalu ir kartu atpažįstama, žadinti nostalgiją, ir atrodyti, skambėti šiuolaikiškai ir moderniai, nes tokia bus būsimų renginių programa. Pasirinktas kelias visą klipą konstruoti iš archyvinės medžiagos buvo drąsus sprendimas. Reikėjo atspindėti šimtus kitąmet vyksiančių skirtingų kultūros renginių, parodyti, kad „Kaunas2022“ programa bus skirta visiems – bendruomenėms, kauniečiams, miesto svečiams, – o ne dar vienas menininkų menininkams kuriamas festivalis. Visa tai reikėjo padaryti sudėtingomis pandemijos sąlygomis, kai organizuoti darbą, įgyvendinti šį kūrybinį sumanymą, buvo tikrai sudėtinga. Bet mums pasisekė, darbui prie šios kampanijos, suburti didelę ir tikrai talentingą komandą, įgyvendinimo procese „integruoti“ daug skirtingų nuomonių ir kompetencijų, išlaikant kūrybinio sumanymo stilistinį vientisumą ir emocinę įtaigą“, – teigė „Marios“ kūrybos vadovė Renata Šarkauskaitė.
Anot „Kaunas 2022“ kūrybos vadovo Lauryno Rėčkaus, teiginys „Mes Išaugom“ gali būti interpretuojamas plačiai: tiesioginė jo reikšmė atspindi Kauno progresavimą, pokytį bei „prisirpimą“ Europos kultūros sostinės titului. „Tačiau žodis „išaugti“ gali turėti ir kitą atspalvį: galima išaugti senus drabužius, senus įpročius, miestą supančius stereotipus ir klišes. Mes tikime, jog Kaunas išaugo. Visomis šiomis prasmėmis“, – teigė Laurynas.
Siekia realių kultūrinių postūmių Kaune
Klipo kūrimui pandemijos sąlygomis buvo pasirinktas kelias nieko naujai nefilmuoti, o miesto portretą sukurti iš jau esančios filmuotos medžiagos – po gabalėlį iš archyvų suklijuoti užfiksuotus įdomiausius momentus į bendrą visumą. Klipe rodoma miesto įvairovė, jos nefasadinė, nepasaldinta pusė, sudaryta ir iš undergroundo, ir iš marginalinių sferų, kurios leidžia Kauną pamatyti kitais kampais ir taip, kaip nėra įprasta.
„Federico Fellini yra pasakęs, kad kūrybiškumą jam geriausiai paskatindavo įvairūs suvaržymai, pavyzdžiui, į rankas atiduotas avansas ar galutinė data filmui pastatyti. Ko gero, šiuo atveju mūsų komandai ir agentūrai „Marios“ Covid-19 suvaržymai padarė lygiai tokią pačią paslaugą – pastatė į rėmus, kuriuose kūrybiškas ir skvarbus sprendimas buvo neišvengiamas. Ką jau kalbėti apie tai, jog esame viešas projektas, skrupulingai skaičiuojantis ir audituojantis kiekvieną išleistą centą.
Fantastiška, jog absoliučiai tik vietinei auditorijai skirtas reklaminis produktas puikiai įvertintas ir suprastas tarptautiniame lygyje“, – teigė L. Rėčkus. Anot jo, šios kampanijos galutinė misija yra ne apdovanojimai ar parodymai televizijoje, o realus kultūrinių postūmių jausmas Kaune. „Sukryžiuotais pirštais su laikomomis špygomis nekantriai laukiu 2022-ųjų. Bus įdomu“, – intrigavo L. Rėčkus.
Europos kultūros sostinės metais Kaunas ir Kauno rajonas taps milžiniška kultūros scena – čia renginių numatoma daugiau nei metuose yra dienų. Kultūros išvengti tikrai nepavyks – bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų.
„Mes Išaugom“ vaizdo įrašą galite pamatyti paspaudus čia.
Kauno autobusų stotyje – buvusio „Tulpės“ kooperatyvo namo meninė interpretacija
Kauno autobusų stotyje nuo šios savaitės eksponuojama buvusio „Tulpės“ kooperatyvo namo meninė interpretacija. Apie 4,4 metrų aukščio ir 15 metrų ilgio kūrinys – menininko iš Izraelio Shay Zilbermano darbas ir Kaune vykstančios modernizmo architektūros projekto „MoFu“ dalis.
Tai – vienas iš bandymų kūrybiškai pažvelgti į Kauno modernizmo architektūrą, susikurti savo santykį su miestą garsinančiu istoriniu palikimu ir išryškinti charakteringus pastatų fasadų elementus – linijas, pamėginant pažaisti ir atskleisti, kas slypi už jų. Tyrinėdamas archyvus, S.Zilbermanas išsirinko 40 ikoniškų ir mažiau garsių Kauno modernizmo pastatų projektų. Remdamasis šiais dokumentais, jis ant popieriaus lapo atkūrė pastatų fasadų kontūrus – taip, kaip juos braižė architektai.
Vėliau piešiniai apdoroti skaitmeniniu būdu ir išpjauti organinio stiklo plokštėje, taip sukuriant įvairių spalvų trafaretus. Šias plokštes menininkas naudojo kurdamas pastele nupieštų paveikslų seriją, kurioje išryškėjančios linijos ir figūros susijungia į įsivaizduojamą tinklelį. Tai – alternatyvus, poetiškas, tyrimais paremtas modernistinio Kauno atvaizdavimas.
„Šiam projektui įkvėpimo sėmiausi iš tiesių linijų, atsirandančių liniuote matuojant atstumą nuo vieno taško iki kito. Liniuotė – modernistinis architekto darbo įrankis. Piešimas naudojant trafaretus dažnai siejamas su vaikyste. Tai žaismingas eksperimentas, kurio metu svarbu tik viena – piešti už linijų“, – apie projektą sako pats autorius.
Paveikslų serija bus eksponuojama 2022 metais „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ atidarymo metu. Parodoje „Modernizmas ateičiai 360/365” bus pristatomi ir kitų šio projekto menininkų darbai, interpretuojantys modernizmą Kaune, Lvove, Brno, Kortrijke ir Tel Avive
„Prieš atvykdamas darbuotis į Kauną, kūrėjas S.Zilbermanas aktyviai tyrinėjo Kauno modernistinę architektūrą, rinko medžiagą apie pastatus ir konsultavosi su architektūros istoriku. Jį domino įvairūs architektūriniai aspektai, pradedant nuo ikoniškų apvalių langų ir plokščių stogų, baigiant palei pastatų fasadus išsilanksčiusiais lietvamzdžiais. Izraelio menininkas dirbo su keliasdešimt Kauno pastatų, bet ekspozicijai Kauno autobusų stotyje pasirinko būtent „Tulpės“ kooperatyvo pastatą, esantį A.Mickevičiaus g. 15“, – sakė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ koordinatorė dr. Ugnė Marija Andrijauskaitė.
„Tulpės“ pastatas buvo pastatytas 1925 metais, o jo architektas – Antanas Macijauskas. U.M.Andrijauskaitė svarstė, kad galbūt menininką suintrigavo šio pastato fasade itin stipriai išreikštas tautinis stilius.
– Šis kūrinys – tarsi įžanga į būsimąją 2022 metų parodą ir viso projekto pristatymą? – 15min paklausė U.M.Andrijauskaitės.
– Taip, šio kūrinio eksponavimas – tai nedidelė įžanga į kitus metus. Šią vasarą Kaune bei kituose „MoFu“ partnerių miestuose – Lvove (Ukraina), Kortreike (Belgija) ir Brno (Čekija) jau buvo pristatyti pirmieji menininkų rezidencijų rezultatai, o visus modernizmą interpretuojančius kūrinius bus galima pamatyti parodoje 2022-aisiais metais. S.Zilbermano kūrinys Kauno autobusų stotyje kabos bent vienerius metus ir sveikins visus, atvykusius į Europos kultūros sostinę autobusais.
– Kodėl pasirinkta vieta – Kauno autobusu stotis? Tai – tiesiog tinkama erdvė pristatymui ar yra ir simbolinė šios vietos reikšmė? Kuo patrauklus būdas tokius darbus pristatyti ne kultūros erdvėse, tačiau viešose miesto vietose?
– Jau nuo pat kūrybinio proceso pradžios menininkas žinojo, jog savo kūrinį nori eksponuoti vietoje, pro kurią praeina daug žmonių, ir taip pakviesti juos trumpam stabtelėti, apsidairyti aplinkui bei pasigrožėti Kauno modernistine architektūra bei jos meninėmis interpretacijomis. Todėl kūrinio eksponavimo vieta pasirinkta labai tikslingai: pro autobusų stoties duris kasdien keliauja didžiuliai žmonių srautai, o šioje vietoje įkurdintas S.Zilbermano kūrinys labai simboliškai pasitinka į Kauną atvykstančius svečius bei sugrįžtančius kauniečius.
S.Zilberman rezidenciją Kaune parėmė Izraelio ambasada Vilniuje, o kūrinį eksponuoti priėmė „Kaunas 2022“ partneriai – bendrovė „Kautra“. Viliamės, jog kūrinys sudomins praeivius, ir jie 2022 metų sausį užsuks į buvusiame Centriniame Kauno pašte įrengtą parodą pažiūrėti likusių S.Zilbermano darbų bei kitų „MoFu 360/365“ rezidencijų mainuose dalyvavusių menininkų kūrinių.
Be pastarojo pastato, į S.Zilbermano kūrinius įsiliejo ir kiti daugiau ar mažiau žinomi Kauno modernizmo objektai: Iljinų šeimos namas (Donelaičio g. 19), „Dainos“ ir „Romuvos“ kino teatrai, Žaliakalnio vandens stotis, Tyrimų laboratorija (KTU Cheminės technologijos fakulteto C Korpusas) ir kiti.
– Jūs pati esate „Modernizmas ateičiai“ koordinatorė , tad kokia jums atrodo ši sukurta menininko interpretacija – ką matote, žiūrėdama į ją, kuo ir kaip kitaip jį pristato Kauno modernizmą?
– Teko stebėti visą ilgą kūrybinį procesą. Iš pradžių menininko atsirinkti Kauno pastatai virto iš plonyčių linijų sudėliotais trafaretais, tada trafaretai buvo vežiojami pieštukais bei pastele ant popieriaus, sujungiant skirtingų modernistinių Kauno pastatų fasadus į naujas, dar nematytas konstrukcijas. Tokį modernistinės architektūros perkėlimą ir atkartojimą siečiau su tuo, jog modernizmas – tai globalus reiškinys, ir panašūs elementai architektūroje atsirado panašiu metu, bet labai skirtingose pasaulio vietose. Į Kauną atvykęs S.Zilbermanas buvo nustebintas atradęs nemažai panašumų su jam gerai pažįstamais Tel Avivo modernizmo pastatais. Iš tiesų, kauniečio akiai jau įprastus juostinius langus bei lenktus balkonus galime atrasti ir kituose miestuose, tiek Europoje, tiek ir kituose žemynuose. Man pačiai šis autobusų stotyje įkurdintas meno kūrinys patinka tuo, jog jis žavingai žaidžia su šviesa: iš išorės kiek kuklesnis ir matinis, žiūrint į jį iš stoties vidaus virsta neįprastu vitražu, pro plonas fasado linijas įsileidžiančiu saulę vidun.
Apie „MoFu“
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vykdo projektą, iš dalies finansuojamą „Creative Europe „Modernism for the future 365/360“ (MoFu). Tai – modernizmo architektūros meninės interpretacijos. Vyksta vietos rezidencijų pristatymai bei užsienio kūrėjų vizitai Kaune, Lvove ir Brno, Tel Avive. Projekto turinys bus kuriamas iki rugsėjo mėnesio, o vėliau bus rengiamasi visus juos pristatyti tarptautinėje parodoje. Menininkai kartu su vietos tyrėjais ir paveldo bendruomene sukurs 17 meninių projektų XX amžiuje statytuose modernistiniuose pastatuose. Iš jų – šeši objektai Kaune. 17 unikalių projektų stiprins Europos modernizmo paveldo pasakojimą bei sieks atspindėti dabartinę jo reikšmę globaliai visuomenei.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kuruojamas tarptautinis projektas „MoFu 360/365“ iš dalies finansuojamas „Kūrybiška Europa 2021-2027“ – Europos Sąjungos programos.
Nuotraukų autoriai – M. Plepys ir A. Aleksandravičius
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. T
Kaune atsivers didžiausia pokalbių platforma – Europos kultūros sostinės forumas
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rengiasi neeiliniam įvykiui: jau šį rugsėjį atskleis kartu su daugybe partnerių ilgai brandintą Europos kultūros sostinės metų programą. Rugsėjo 22 d. vyksiančioje tarptautinėje spaudos konferencijoje bus pristatomos „Kauno 2022“ bei kitų Europos kultūros sostinių – „Esch 2022“ ir „Novi Sad 2022“ – programų detalės tarptautinei ir nacionalinei žurnalistų publikai. Po spaudos konferencijos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pakvies į jau ketvirtą kartą rengiamą Europos kultūros sostinės forumą, kuris šiemet bus dedikuotas išsamiai „Kaunas 2022“ programos apžvalgai ir įvertinimui.
Rugsėjo 23–24 d. vyksiančiame forume šešių „Kaunas 2022“ programų kuratoriai ir programų partneriai kalbės apie kultūros sostinės viziją, penkerius metus vystytų veiklų rezultatus, didžiausius pasiekimus, išmoktas kultūros sostinės pamokas, formavusias programą ir, svarbiausia, – apie tai, kokie ryškiausi projektai, įvykiai laukia 2022-aisiais. „Kasmetinis Europos kultūros sostinės forumas, įsteigtas Kaune dar 2018 metais, yra pirmoji tokio formato iniciatyva Europos kultūros sostinių tinkle. Ir labai pasiteisinusi, paklausi tiek tarp vietos kultūros praktikų, vertinama tarptautiškai. Forume nuolat savo patirtimis dalinasi Europos kultūros sostinių tinklo vadovai, kuratoriai, prodiuseriai. Jis yra tapęs ir partnerysčių mezgimo vieta. Ne viena Kauno kultūros organizacija forumo metu užsimezgusias kūrybines pažintis pavertė tarptautiniais meno projektais 2022-iems. Šių metų forumo, pavadinto „Būti Europos scena“, metu norime ne tik anonsuoti, kas bus Kauno ir Kauno rajono scenoje, bet ir dalintis tuo, kas vyko per penkerius metus užkulisiuose. Šitos informacijos itin laukia besiruošiančių Europos Kultūros sostinių organizatoriai”, – teigė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Šis gyvas susitikimas suteiks unikalią galimybę susiburti ir apsikeisti karščiausiomis naujienomis iš kiekvienos Europos kultūros sostinės programos. 2022 metais Kaunas taps milžiniška Europos kultūros scena – čia vyks daugiau renginių nei metuose dienų. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa užlies įprastas ir netikėčiausias Kauno ir Kauno rajono erdves. Kultūros išvengti tikrai nepavyks: kauniečiai ir miesto svečiai bus apdovanoti pasaulinio lygio parodomis ir spektaklių premjeromis, viešo meno kūriniais, scenos menų pasirodymais jaukiose kamerinėse erdvėse, bet taip pat naujos kokybės masiniais renginiais Kaune ir Kauno rajone. „Kaunas 2022“ programoje – daugiau kaip 1 000 renginių. Kitąmet vyks virš 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertinių pasirodymų.
Anot „Kaunas 2022“ programos vadovės Anos Kočegarovos-Maj, kultūros sostinės programa – neišsemiama. Todėl šiemet norėta didžiausią pokalbių platformą – Europos kultūros sostinės forumą – skirti būtent jai ir išsamiai papasakoti, kokie projektai sudarys programą, kokiais rezultatais džiaugiamasi jau šiandien. „Taip pat forumo dalyviai sužinos programos dalyvių patirtis, Kaune ir Kauno rajone išsivysčiusias partnerystes. Bus paliesta ir programos tęstinumo tema. Spaudos konferencija ir forumas – tarsi paskutinis žvilgterėjimas į nueitą kelią, nuo kurio bus pradedamas atgalinis skaičiavimas iki tikrojo 2022-ųjų starto. Rugsėjo renginių cikle bene visą savaitę Kaunas bus visos Europos dėmesio centre. Sudalyvauti jame jau išreiškė norą daug užsienio kolegų, šiuo metu žengiančių savo kultūros sostinės projekto pradinius žingsnius. Taip pat susidomėjimą reiškia vietos bei užsienio medijų atstovai, kurie pirmą kartą aplankys Kauną ir, tikiuosi, išsiveš gerų žinių apie jį. Paraleliai su spaudos konferencija ir forumu organizuosime ir Europos kultūros sostinių tinklo suvažiavimą, į Kauną pritrauksiantį apie 130 buvusių ir būsimų kultūros sostinių organizatorių“, – sakė A. Kočegarova-Maj.
Forumo organizatoriai jo dalyvius pakvies aplankyti skirtingas su 2022-ųjų programa ir kultūros sostinės partnerystėmis susijusias kultūrines miesto erdves. Renginio, truksiančio net dvi dienas – rugsėjo 23 ir 24 – programą, kaip įprasta, papildys kultūrinis turinys. „Kaunas 2022“ kviečia registruotis į forumo renginius ir programos atnaujinimus stebėti renginio puslapyje www.forumas.kaunas2022.eu Registracijos vietų skaičius į skirtingose vietose vyksiančias forumo sesijas yra ribotas, todėl forumo organizatoriai dalyvius kviečia registruotis kaip įmanoma anksčiau. Spaudos konferencija bei forumas bus tiesiogiai transliuojami www.facebook.com/kaunas2022, įrašai bus talpinami www.kaunas2022.eu.
Festivalyje „ConTempo“ – katalonų choreografo kūrinys „Orbes“, tyrinėjantis atsitiktinumą ir simetriją
Festivalyje „ConTempo“ pristatomo katalonų menininko Jordi Galí kūrinys „Orbes“ svyruoja tarp instaliacijos, šokio ir šiuolaikinio cirko. Dvi dienas – trečiadienį ir ketvirtadienį – prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios 150 minučių vyksiantis tam tikrų taisyklių ir derinių žaidimas, kurio metu žiūrovui paliekama laisvė ateiti ir išeiti norimu metu, kvestionuoja judesio ir vietos sąsajas, o atlikėjų kūnams susidūrus su nerašytomis taisyklėmis gimsta keista fizinio kontakto poezija.
„Labai smagu suprasti, jog šokis mums siūlo išbandyti kitokį būdą suvokti pasaulio dėsnius ir mūsų santykį su juo. „Orbes“ puikiai pavyksta išlaisvinti mūsų suvokimą“, – apie pasirodymą yra sakęs prancūzų žurnalistas, šokio kritikas Gerardas Mayenas.
Šokėjas ir choreografas J. Galí dar 2010-aisiais sukūrė savitą judesio kalbą, kuriai būtinas kitas. „Aš niekada neieškau išskirtinių judesių – man reikalingi paprasti ir gražūs žmonių judėjimai“, – atskleidžia menininkas ir priduria, kad nenori būti apribotas vienos, tam tikros prasmės.
Kūrinys „Orbes“, kurio pavadinimas yra senas prancūzų kalbos žodis reiškiantis planetas, žiūrovą žavi lygiai taip pat kaip žvaigždžių judėjimas: pritraukimas arčiau, atstūmimas, kontaktas be kontakto, taisyklės, kurias reikia iššifruoti… Penkių erdvėje esančių atlikėjų kūnai tampa pačios instaliacijos architektais, aktoriais, medžiagomis, statytojais ir konstrukto detalėmis, visus susirinkusius užburdami judesiais, kurie atitinka logiką, taisykles ir kartu vyksta netikėtomis kryptimis, tyrinėdami atsitiktinumą bei simetriją.
„Šis pasirodymas gali vykti tik dėl to, kad kiekvienas jo dalyvis prisiima atsakomybę“, – sako choreografas, atskleisdamas, kad būtent laikas yra pagrindinis „Orbes“ elementas, vaizduojamas savotiško laikrodžio – ant žemės esančio didžiulio apskritimo, ribojančio atlikėjų perimetrą ir pažymėto 120 mažų spalvotų kubelių. Vienas kubas reiškia vieną judesio struktūrą, kurią atlikus yra pašalinamas. „Orbes“ pabaigoje kubelių nelieka.
„Įtampa tarp kūnų, siekiančių sukurti figūras, suteikia galimybę kurti naratyvą ne psichologiniu, bet abstrakčiu požiūriu“, – po „Orbes“ pasirodymo Nacionaliniame Katalonijos meno muziejuje, Barselonoje, sakė menininkas Xavieras Manubens. – Yra begalė galimybių žiūrėti į figūras, o kiekviena galimybė turi daugybę požiūrio taškų. Rodyti spektaklį viešojoje erdvėje yra būdas jį įtraukti į viską, kas vyksta, kuo tampama, kad jis būtų to paties lygio kaip visi, ir suteikti jam galimybę atsiriboti nuo savęs. Urbi ir Orbi, miestui ir pasauliui“.
Festivalį „ConTempo“ pristato „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, organizuoja VšĮ „Kultūros platforma“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto ir rajono savivaldybės bei Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija. Dalis festivalio renginių nemokami, į mokamus renginius bilietus platina „kakava.lt“.
Visa festivalio programa: https://www.contempofestival.lt/programa-2021-2/
V. Jakas: „Gyventi pasidaro įdomiau, kai savyje vėl atrandi norą kurti“
Išskirtinį bendruomeniškumo ir bendrakūrybos pavyzdį Kaune – „Kiemo galeriją“ – pildo vis nauji netikėti kūriniai. Liepos mėnesį vykusiose atvirose dirbtuvėse Baltojo namo sienas papuošė veidrodinės gyvenimo gėlės, kurias galėjo kurti visi panorusieji. Kiekvienas sukurtas žiedas atspindi jį kūrusį žmogų bei jo gyvenimo istoriją.
Pirmieji sienos piešiniai buvo anksčiau čia gyvenusių kaimynų portretai. Gerokai vėliau, kai buvo įgyvendinamas menininko Vytenio Jako kiemo scenografijų projektas, čia atsirado ir knygų iliustratorės, menininkės Staselės Jakunskaitės kiemo viduryje sukurtas spalvingas piešinys „Sapnų siuvykla“. Šis kūrinys paskatino ir į kitus pilkus kiemo pastatus pažvelgti spalvingai: vietos menininko Vytenio Jako iniciatyva gimė Juodasis ir Mėlynasis namas. Šiais metais drauge su VšĮ „Kaunas 2022“ bendruomenių programa „Fluxus Labas!“ kuriamas Baltasis namas, kuris yra įžanga į 2022 metų bendruomenines veiklas Centro seniūnijoje.
Skatina nebijoti kurti
Liepos mėnesį prie Baltojo namo „Kiemo galerijoje“ vyko atviros kūrybinės dirbtuvės, kurių metu kiekvienas kaunietis ar miesto svečias galėjo sukurti savo gyvenimo gėlę ant vienos iš pastato sienų, panaudojant veidrodžių gabalėlius. Pirmosios veidrodinės gėlės, simbolizuojančios čia gyvenusias tris seseris, sienas papuošė dar 2014 m. vykusio gatvės meno festivalio „Nykoka“ metu. Dirbtuvių „Susikurk gyvenimo gėlę“ tematiką padiktavo viena iš seserų – Kazimiera. Ji puošė kiemelį gėlėmis, o V. Jakas panoro šią idėją pratęsti kūrybiškai. „Negražių gėlių tiesiog nebūna – tokia tezė turėtų paskatinti žmones nebijoti kurti. Kiekvienas sukurtas žiedas atspindi jį kūrusį žmogų, jo istoriją. Aš noriu pratęsti sesers Kazimieros idėją – auginti gėles, puošti kiemą, džiuginti gyventojus ir čia atėjusius svečius. O visų svarbiausia – džiaugtis tuo kūrybiniu impulsu, kuris įvyksta susitikus įvairiems žmonėms prie bendro kūrinio“, – pasakojo Vytenis.
Pagrindinis Baltojo namo akcentas – veidrodžiai. „Kūrinio įgyvendinimui veidrodžius pasirinkau dėl to, jog jie yra mistinis, magiškas dalykas. Aš į veidrodį žiūriu kaip į nebaigtinę realybę, kurioje viskas gali pasirodyti kitu kampu, kitaip. Veidrodis yra toks arčiausiai čia ir dabar realybės egzistuojantis atspindys, kuris tiesiog atspindi tikrovę. Kiekvienas iš mūsų rytą pradeda nuo veidrodžio. Pradžia, čia ir dabar, nuolatinė refleksija su aplinka“, – paklaustas, kodėl Baltojo namo idėjai įgyvendinti pasirinko būtent veidrodžius, atsakė Vytenis Jakas.
Siekia „ištraukti“ iš rutinos
Ne paslaptis, jog menas yra veiksminga priemonė, padedanti atsiverti bei pažinti save ir aplinkinius. V. Jakas pastebi, jog šiuolaikiniai žmonės yra per daug susvetimėję, o šią problemą gali padėti išspręsti kūryba. „Kuo mes esame artimesni vieni su kitais, tuo lengviau mums sekasi spręsti iškilusius iššūkius, problemas. Meno vaidmuo – „ištraukti“ žmogų iš rutininių scenarijų, iš įprasto gyvenimo ritmo. Tai padeda į tą pačią aplinką bei save patį pažvelgti kitaip. Gyventi pasidaro įdomiau, kai savyje vėl atrandi norą kurti.“
Panašią mintį tęsia ir „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ koordinatorė Aistė Ptašinskaitė-Paukštė: „Kiemeliai dažnai yra gana uždari, kaimynai nepažįsta vieni kitų. Pastebėjome, kad šiuo atžvilgiu unikali seniūnija yra Centras – renginių gausu, tačiau dauguma jų skirti plačiajai miesto auditorijai, trūksta nedidelių, kamerinių erdvių, kuriose kaimynai galėtų tiesiog susitikti ir artimiau pažinti vieni kitus. „Kiemo galerijos“ pavyzdys įrodė, kokį didelį pokytį gali sukurti sąveika tarp menininko, bendruomenės ir kūrybos. Norisi tokias iniciatyvas plėsti plačiau ir skatinti žmones papasakoti savo kiemo istorijas, dalintis prisiminimais bei patiems tapti menininkais“.
Suburs bendrai muzikos ir istorijų šventei kiemuose
Bendradarbiaujant su „Kiemo galerijos“ menininkais, atviros galerijos idėja 2022-aisiais pasklis po dar daugiau Kauno Centro ir Senamiesčio kiemų: kaimynai bus kviečiami susiburti ir ieškoti jiems svarbių tapatybės ženklų, istorijų, prisiminimų. Kūriniai gims susitikimų su menininkais metu, o jų idėjiniai autoriai – visa prisijungusi kiemo bendruomenė. Spalvingais akcentais planuojama papuošti šešis Centro seniūnijos kiemus, o 2022 m. liepos 16 d. juos suburti bendrai muzikos ir istorijų šventei kiemuose.
„Kaunas 2022“ komanda kartu su 80 partnerių organizacijų jau baigia rengti 2022-ųjų metų programą Kauno ir Kauno rajono svečiams. Ji išsamiai bus pristatyta jau šį rugsėjį. Europos kultūros sostinės metais renginių bus daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Visi jie – atviri visų Lietuvos ir Europos piliečių nuomonėms, diskusijoms, saviraiškai.
Daugiau informacijos apie bendruomenines veiklas Kauno mieste ir rajone ieškokite www.fluxuslabas.lt
Tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“ – geriausi Europos scenos meno kūriniai ir kūrybiškumą skatinantys susitikimai
Vasaros pabaigoje, kai dažnas mūsų ieškome įkvėpimų naujiems darbams, kūrybai ir gyvenimui, tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ visus, palengva grįžtančius į rudenėjantį Kauną, kviečia papildyti savo kūrybiškumo rezervuarus bei atverti duris smalsumui, juokui, nuostabai ir netikėtiems patyrimams. Rugpjūčio 17-26 dienomis jau trečiąjį kartą Kauno mieste ir Kauno rajone vyksiantis renginys miestiečius bei miesto svečius per 10 festivalio dienų kvies pamatyti 10 geriausių Lietuvos ir Europos šiuolaikinio scenos meno projektų, tarp kurių – ir į Avinjono festivalio 10 rekomenduojamų pamatyti spektaklių sąrašą įtrauktas Claudio Stellato spektaklis „Work“.
„Nuo 2019-ųjų Kaune ir Kauno rajone organizuojamas festivalis „ConTempo“ labai nuosekliai atspindi pamatinę „Kaunas 2022“ vertybę – visuomenės įtraukimą į kultūrą viešosiose erdvėse. Tiesa, labai aukšto lygio, profesionalų kurti spektakliai vyksta ir tradicinėse erdvėse, tad žiūrovai gali rinktis jiems patrauklias vietas ir ten vykstančius šiuolaikinio meno pasirodymus. Festivalis planuoja augti, plėstis – kitais metais, kai Kaunas ir Kauno rajonas bus tituluojamas Europos kultūros sostine, „ConTempo“ renginiai vyks daug ilgiau – visą rugpjūčio mėnesį. Renginiuose netrūks tarptautinio lygio žvaigždžių, trupių, tad labai kviečiu sekti informaciją ir žymėtis kalendoriuose šiuos įtraukiančius ir praturtinančius šiuolaikinius scenos meno pasirodymus“, – teigė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
„ConTempo“ vadovė Gintarė Masteikaitė sako, kad pandemijai šiek tiek sujaukus festivalio planavimą ir nuoseklumą, šiemet žiūrovų laukia labai ambicinga ir šiuolaikiška programa. „Pirmą kartą „ConTempo“ vyks net dešimt dienų ir jų metu meniniais tiltais sujungs ne tik Kauną, Klaipėdą ir Vilnių, bet ir visą Europą. Šių metų festivalio programoje – puikiai visoje Europoje žinomi vardai: scenos meno virtuozas italas Claudio Stellato, cirko ir šokio pasaulyje pripažinimą pelnęs Alexanderis Vantournhoutas, cirko bei judesio konceptualistai Rhizome ir Jordi Gali, taip pat išskirtinai festivalio programai sukurti darbai. Todėl Lietuvos žiūrovai turės tikrai išskirtinę galimybę pasimėgauti aukščiausios prabos scenos meno darbais, kurių pavyzdžių Lietuvoje kol kas dar neturime“, – atskleidžia ji.
Garsiausi Europos scenos meno kūriniai ir fantastinis lietuvių kūrėjų pasakojimas
Formuojant šių metų programą buvo svarbiausia, kad ji nebūtų atrenkama pagal įsivaizduojamą miesto ar regiono auditorijos skonį. „Manome, kad festivalio programa leidžia susipažinti su labai plačiai išvystytais scenos meno žanrais, naujausiomis Europos ir viso pasaulio tendencijomis, menininkais, kurie šiuo metu stebina, glumina ir kelia klausimus. Siekiame, kad festivalio programa įkvėptų ne tik žiūrovus, bet ir vietos meno bendruomenę bei patį miestą augti, eksperimentuoti, išbandyti naujus kūrybinius kelius. Neturime tikslo patikti visiems, siekiame kurti diskusiją ir dialogą per santykį tarp kūrėjo ir žiūrovo bei tos magiškos energijos apykaitos, vykstančios spektaklių metu, kai nutinka patys didžiausi stebuklai. Mes labai pasitikime žiūrovais ir esame tikri, jog tie, kurie pakliūva į festivalį planuotai arba ne, puikiai susidoros su jiems mestais iššūkiais“, – neabejoja ji.
Vienas tokių spektaklių – italo Claudio Stellato spektaklis „Work“, įtrauktas į Avinjono festivalio 10 rekomenduojamų pamatyti spektaklių sąrašą. Vinys, šiek tiek medžio, dažų, įrankių ir kasdienių veiksmų, kurie iš pažiūros nėra svarbūs, spektaklyje yra naujai reflektuojami ir transformuojami nepaprastoje statybų aikštelėje. Medžiagoms ir scenografijos elementams nuosekliai keičiantis, pradės ryškėti tikrieji paveikslai, o žiūrovas taps sudėtingo, nelogiško ir absurdiško meno kūrinio kūrimo liudininku.
Kvestionuoti kūno ir objekto santykius kvies naujasis belgų kūrėjo Alexanderio Vantournhouto spektaklis „Screws“. Pasitelkę ledo batus, boulingo kamuolius ir kitus neįprastus daiktus spektaklio šokėjai virs būtybėmis, nepaisančiomis jokių fizikos dėsnių. Kartu su penkiais šokėjais-akrobatais A. Vantournhoutas žiūrovą ves maršrutu, kuriame daugybė mikro pasirodymų – nuo trumpučių solo ir duetų iki kelių šokėjų kompozicijų. Šis įvietintas spektaklis kvies pajudėti iš savo vietos, vaikščioti po spektaklio erdvę ir kiekvienam žiūrovui pačiam pasirinkti kampą, iš kurio galima stebėti visas miniatiūrines kompozicijas.
Mokslininkams tyrinėjant, kaip spalvos, veikdamos informacijos apdorojimo procesus smegenyse, pakeičia žmonių elgseną ir ar gali turėti įtakos mūsų norui padėti kitiems, vokiečių cirko artistas Kolja Huneckas spektaklyje „CM_30“ žiūrovus kvies į pasivaikščiojimą po spalvų pasaulį, kuriame kartu su jais kurs sinestetinę spalvų erdvę, akustiškai užpildytą Rutgerio Zuydervelto sukurtomis kompozicijomis, padedančiomis stipriai patirti visatos laikinumą ir grožį.
Į fantastinį pasakojimą kvies lietuvių režisierius Artūras Areima. Savo spektaklio adaptacijoje–meniniame filme „Už geresnį pasaulį“ kūrėjas vysto mintį, jog žmogus turėtų ieškoti gilaus santykio su gamta, į ją žvelgti ne iš naikinimo, o iš išsaugojimo perspektyvos, suvokti save kaip jos dalį, o ne apibrėžtos teritorijos savininką, pažvelgti į sutirštintą dabartinę socialinę ir psichologinę žmonijos realybę bei susidurti su galimais žmogaus neatsakomybės sukeltais padariniais.
Konceptualieji Rhizome ir Jordi Gali bei Aleksandro Špilevojaus spektaklis „Stepai, gazo!“
Per metus festivaliui stipriai ūgtelėjus, programą praplėtė ir lietuvių kūrėjų darbai, kuriuos šiemet „ConTempo“ atstovauja išskirtinai jaunosios kartos Lietuvos režisieriai – Artūras Areima, Aleksandras Špilevojus ir teatrai „Kosmos Theater“ bei „Teatronas“.
Aleksandras Špilevojus festivalio gerbėjams pristatys spektaklį „Stepai, gazo!“, kurio metu papasakos iki šiol mažai girdėtą, realiais faktais paremtą, taip pat ir pačių aktorių išmone, fantazija ir smagiomis prielaidomis praskiestą istoriją apie kunigaikščio Stepono Batoro gyvenimą.
Cirko bei judesio konceptualistai Rhizome ir Jordi Gali patiks subtilius, meditatyvius pasirodymus mėgstantiems žiūrovams – Jordi Gali spektaklyje „Orbes“, kaip ir ankstesniuose savo kūriniuose, tyrinėja judesio atsiradimą materijos ir konteksto atžvilgiu, o Rhizome reflektuoja gravitaciją sustingusiame laike.
„ConTempo“ vadovė sako, kad būsimi ir esami festivalio žiūrovai turėtų būti pasiruošę leistis į nuotykius, būti atviri naujoms formoms, nematytiems kūrybiniams sprendimams ir, svarbiausia, kokybiškam bei geram laikui. „Pažadame, kad visi apsilankiusieji gaus geros energijos ir kūrybiškumo dozę. Mes labai laukiame smalsių ir atvirų žmonių, nebūtinai didelių scenos meno gerbėjų. Programa labai plati, dinamiška ir joje kiekvienas tikrai ras savo favoritą. Tie, kurie seka festivalį nuo jo pradžios jau žino, kad tikrai labai verta pamatyti ir apsilankyti bent keliuose jo renginiuose“, – ragina ji.
Festivalis „ConTempo“ yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. „Kaunas 2022“ komanda kartu su 80 partnerių organizacijų jau baigia rengti 2022-ųjų metų programą Kauno ir Kauno rajono svečiams. Ji išsamiai bus pristatyta jau šį rugsėjį. Europos kultūros sostinės metais renginių bus daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Visi jie – atviri visų Lietuvos ir Europos piliečių nuomonėms, diskusijoms, saviraiškai.
Festivalį „ConTempo“ pristato „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, organizuoja VšĮ „Kultūros platforma“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto ir rajono savivaldybės bei Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija. Dalis festivalio renginių nemokami, į mokamus renginius bilietus platina „kakava.lt“. Visa festivalio programa: www.contempofestival.lt.
MoFu artist K.Pisarikova interprets Kaunas 9th fort
„That suffering or what was happening in the 9th fort is indescribable and incomprehensible. I am thankful for the opportunity to live in peace and freedom” – says Karin Pisarikova, the artist from Brno, Czech Republic.
K.Pisarikova – one of the artists participating in „Kaunas – European Capital of Culture 2022“ project, that is partly funded by „Creative Europe'' – „Modernism for the future 365/360“ (MoFu). These are art interpretations on modernism architecture. Various artists together with local researchers and heritage community will create 17 art projects in the 20th century modernism buildings. Six of them are located in Kaunas.
“The Idea of “Come in the form of milk” (“Atplauk pieno puta”) project – to interpret and present the memorial of Kaunas 9th fort in the form of visual language using not logical but emotional associations. To capture genius loci and to remind of human resilience: psychological, emotional, physical and social.
Project iconology was directly selected from the highest memorial part “Liberation” (“Išsilaisvinimas”), that depicts powerful figures, emerging and freeing themselves from violence, terror, oppression. An important part of iconology is clenched fists crowning the composition. That is why I focused on this unique gesture and developed it further.” – says the artist.
K.Pisarikova – artist, curator and associate lecturer born in Brno city, Czech Republic. The biggest inspiration for her creation comes from life: human connections and daily rituals.
Karin usually creates art installations, has experience in performance, visual art and photography fields. Typical material for an author's work is human hair. Such a choice is determined by hair ambiguity, connection with the body. Main artist’s topics are: human’s life, creative process in everyday life, authenticity, fiction and reality.
That is why human hair used for the project wasn’t new or an accidental element. K. Pisarikova has been using this material in her creations for a long time: for its meaning - positive or negative connotation and for its direct connection with the human body, connection with ancestors, and finally - for its infinite cycle of growth.
The costumes of the creative group represent the people from the whole world who are united by the uniforms - sportswear, grey colour - they merge with the concrete shades of Kaunas 9th fort memorial.
Artist’s children who worked together on this project, symbolize hope and being “here and now“. Children who don’t belong to anyone, who appear and disappear, who can be a gift and at the same time a doom for a planet. However, they symbolize human resilience, ability to rise and look forward, no matter all the bad things that had happened in the past.
– Why are you participating in the “MoFu” project? What is interesting to you about it?
– I grew up in a modernist house built in the 30s. It was my family home from when I was three. That's why I thought it's perfect because I have done projects around home and I feel connected to it.
Since I got children I started thinking about the first home. First home is inside the mother and after birth we change home. What is home for us? It’s an extension of our body or a shelter for it. This concept was interesting, so I was hoping to work with modernism architecture. What is more, my father is an architect. He is connected to brutalist architecture.
At first I was worried about the pandemic, so I applied for a project in Brno but I was chosen to participate in Kaunas. I was excited - I love visiting various places. In my work and in my life I love coincidences. Sometimes you meet someone and I think this is a very nice coincidence.
– You create interpretations for Kaunas 9th fort. What was the first impression of this object after “meeting” it?
– I think it's a dark place with a lot of heavy energy. When I visited it for the first time, it was shocking. I think it is hard to even touch the subject. I think that suffering or what was happening in the fort is indescribable, incomprehensible for us or just for me because I have not had any hurdles like that in my life.
In the fort you are thinking about the memorial in a respectful way without going too much into the concrete details of what used to be happening there.
– Can you elaborate about your idea for interpretation underline fort and what is the form of your creation here in Kaunas?
– I focused on the memorial monument after the ninth fort. It’s a brutalist monument. Regarding the message I was very interested in how it’s phases changed through the time.
I was looking at the final form and what message this sculptor wanted to convey as much as the permanent aspect of the monument. Suffering and hope can be seen. There are three parts and the final one - victory - that was the most noticeable. It's a bit controversial but it's like a strong visual signal for me.
– Your inspiration comes from life: human connections, daily rituals. For your creations the common material is human hair. How did human hair become like an instrument for your creation?
– I believe each of us has something in their life that you are drawn to and you don't know why. For me it has always been hair. Since I was little I have really liked hair or this kind of material.
I work as a hairdresser as a part time job. But I really started using hair after moving to Japan (in 2015 the artist completed her PhD. at Tama Art University, Tokyo – author’s note). This was something I already knew and I could relate to even in a foreign country. I could not speak the language and I was really lost. However, there was a hairdresser’s next to the place I lived and I could smell the familiar smell of wet hair. You know, it has a certain smell.
Then I slowly started to make a connection with the people by going there and asking them for the material for my works.
Also in Japan (I guess in many cultures, but in Japan particularly) the hair is connected to life. There's a parallel between. Long, black, thick hair symbolizes energy. So if you start going gray or lose hair it means you're losing energy. That's why so many Japanese men color their hair, because showing that you have gray hair is a sign that you cannot work anymore. Hair has a super power. For me it’s the energy.
I started doing some sculptures and installations from the hair. I made a jellyfish out of hair. Hair contains both life and death. It is beautiful when it's attached to your head and it's part of it. But once it's cut, it's something disgusting, it becomes an object. In a matter of a split of a second - it changes from beautiful to ugly.
– What connection have you created with Kaunas and its history?
– We had a guided tour around Kaunas modernism architecture objects. I love it, I think it's beautiful. The monuments are also impressive and memorable. What connection have I created? There's this connection between Brno and Kaunas - they are the partner cities, and also they have a similar history of modernism.
From 1930 to 1995 there was a big wave of modernism architecture. Just like you, we also had a big Jewish community, so there’s a lot of their cultural legacy and UNESCO monuments. So, in Kaunas this kind of similarity feels like home now. But I enjoy the differences as well.
– Can your project become a bridge between these two cities and deepen the awareness of 20th architecture and its stories?
– Yes, that would be nice. I always think about connecting cultures or how to learn more about them. It's super useful and super important to me because it basically lets you learn about yourself. You look at your beliefs and find out about yourself. Traveling in different cultures, you can travel inside your soul.
– A month in Lithuania, creating and traveling with your family. What is your family connection with your creation, what is their role?
– They are part of me. This is a long story. We have this movement in Check that is called “Mothers art lovers”. It's a group of artists who are mothers and we were trying to discuss the possibility of working because it's not easy. For instance, I have been to some artists' residencies, but usually they don't accept families. It's just the artist, but if you have small children you can’t really leave them alone at home. Since my husband is working, I can’t leave a 2 year old. But I also want to work, because I would have more than a 10 year gap if I did not. I don't want to wait, so I try to include my family and work with them. This is how I developed some of the projects. Of course, when I can, I also do something on my own. But sometimes I need a longer period of time because for me it's important to see what Kaunas is about. I didn’t want to come and shoot a few photos and just leave. I really wanted to see the atmosphere, so I had to include my family. Sometimes they become an inspiration. I always tell them about the place, and they are interested to know what happened there. They were reading the stories to see the world the other children went through.
– What are the key values you share in your art and how do they help expressing your idea?
– I want to step back and talk generally about humanity and human experience. The most attention is for values like hope, resilience and survival. I like mythology a lot, so I think I use it to express them. It (mythology) tells us a lot. So I used it for the work I did.
Hero’s journey, as the hero starts and goes. He encounters challenges, and comes to the lowest point. There is a fight which can be internal or external. Now the hero's journey can be applied also to your internal struggles. So the hero sets off into the unknown and then there are some struggles, challenges and temptations. There's death and rebirth.
[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=n8EiRYW9OV8[/embedyt]
Photos by M. Plepys
Text authors: journalist of „15min“ Jurgita Lieponė and Sandra Karnilavičiūtė. Text in lithuanian can be found here 15min.lt.