„Kaunas 2022” atminties programa nuties tiltus tarp skirtingų kultūrų, religijų, kalbų
2022-aisiais „Kaunas 2022“ programa „Atminties biuras“ pakvies į metus truksiantį kultūrinį Kauno DNR tyrimą. Itin turtinga ir daugiasluoksnė meninė programa paskatins drąsią akistatą su sudėtinga miesto praeitimi, tarsi veidrodžiu, padedančiu geriau pažinti save ir savo žmogiškumą.
Lietuvos ir pasaulio kūrėjus bei būrį partnerių sukvietusi renginių programa leis geriau pažinti savo miestą, o atvykusiems ji taps naujų Kauno istorijų atlasu. Tyrinėti miestą padės pasaulyje žinomi menininkai Williamas Kentridge‘as, Philipas Milleris, Jenny Kagan, menininkų grupė „Sala-Manca Collective“ ir kiti. Parodose, koncertuose ir spektakliuose – naujai prakalbinti svarbiausi miesto istorijos įvykiai, formavę, keitę ir auginę šį miestą nuo antrojo pasaulinio karo, 1972- ųjų „Kauno pavasario“ iki šių dienų miesto mitų, istorijų ir legendų.
Istorijų festivalis – net keturis mėnesius
Didysis „Atminties biuras“ programos renginys, lankytojų jau pamėgtas „Istorijų festivalis“ 2022-aisiais vyks net keturis mėnesius ir kalbės apie sugrįžimą ir bendrystę. Šiame kaip niekad susipriešinusiame pasaulyje bandysime užmegzti naują santykį ne tik su savo skausminga istorija, bet ir tais, kurie šiandien gyvena greta mūsų. Itin didelėje festivalio programoje – įvairiausių formų istorijos, kurios tiesia tiltus tarp skirtingų kultūrų, religijų, kalbų. Istorijos, kurios moko užjausti ir įsiklausyti į Kitą.
Tarptautinė programa kvies į pasaulyje įvertintų menininkų parodas, spektaklius, koncertus, miesto istorijos entuziastų sukurtus naujus maršrutus ir ekskursijas pažinti kitokią miesto pusę. Istorijų pasakotojų projektas „Kur man tave rasti?“, pasklis po miesto kavines, gatves ir kiemus, ieškos visų norinčių išgirsti šiuolaikinio pasaulio istorijas ir jomis pasidalinti. Galiausiai, Europos idėjai skirta konferencija kels vieną aktualiausių šiandienos klausimų – kas yra Europa ir kokia mūsų vieta joje?
Ypatingas dėmesys Kauno žydiškajai atminčiai
„Atminties biuro“ programa ir „Istorijų festivalis“ itin daug dėmesio skirs žydiškai miesto atminčiai. 2022-aisiais Europos kultūros sostinė pakvies po visą pasaulį pasklidusius litvakus susitikti pasauliniame litvakų forume. Rugsėjo 29-30 dienomis diskusijų ir kultūros programoje garsūs menininkai, mokslininkai bei kultūros pasaulio atstovai kalbėsis apie litvakišką tapatybę, atmintį, ir kultūros vaidmenį, įprasminant daugiakultūrę atmintį, kuriant naujas dialogo galimybes.
Vienas laukiamiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” renginių – kompozitoriaus Philipo Milerio ir dailininkės Jenny Kagan kūrinys „Kauno Kantata: susitaikymas“. Keletą metų kuriama iki šiol didžiausia ir masiškiausia Kauno muzikinė patirtis, skirta simboliniam tautų susitaikymui, nuskambės Litvakų forumo metu. Prie šio vokalinės instrumentinės muzikos kūrinio prisijungė daugiau nei 400 atlikėjų: vietos muzikantų ir dainininkų, chorų, skirtingų žanrų ir kartų atstovų.
Žydiškajai temai skirti ir didieji keturis mėnesius truksiančio „Istorijų festivalio“ programos renginiai – parodos, spektakliai, muzikiniai pasakojimai, instaliacijos skirtos žydiškosios atminties paveldui ir kultūros ženklams miesto erdvėse ir daug kitų iveiklų. Į programos kūrimą ypač aktyviai įsijungė litvakai menininkai, sugrįžę į Lietuvą iš Pietų Afrikos Respublikos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Izraelio. Svarbiausi renginiai: Williamo Kentridge‘o paroda „Tai, ko neatsimename“, muzikinis spektaklis „Dibukas“, Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“, fotografijų paroda „Paskutinieji litvakai“, meninė instaliacija viešose erdvėse „Slenkstis – Threshold“ ir kiti.
Ne mažiau svarbi šiemet lietuvių ir anglų kalbomis pasirodysianti knyga „Kauno žydai“. Tai pirmasis toks žydiškosios Kauno istorijos pristatymas nuo svarbiausių faktų, sąvokų ir vardų. Ši iki šiol išsamiausia knyga šia tema nesiekia atsakyti į visus klausimus, tačiau pradedant XV a. nuosekliai primins kauniečių žydų indėlį į švietimo, medicinos, pramonės, verslo, kultūros ir kitas gyvenimo sritis, palies ir skaudžius istorijos puslapius.
Nepaklusniųjų laikui skirti renginiai ir kitoks žvilgsnis į miestą ir miestiečius
Speciali renginių programa primins didžiausią istorinį lūžį mieste gyvenime lėmusį laiką. 1972 m. gegužės 14 d. susideginęs devyniolikmetis Romas Kalanta ir po to sekę įvykiai paskatino vadinamojo „Kauno pavasario“ gimimą – daugiatūkstantinius antisovietinius protestus, vykusius daugiausiai Laisvės alėjoje. Šie įvykiai paliko trauminius pėdsakus ne tik tolesnėje miesto raidoje, jos kultūriniame gyvenime, bet ir didelės dalies jaunų kauniečių likimuose. Šiuos istorinius įvykius ir nepaklusniųjų laikotarpį „Kaunas 2022” programoje aktualizuos šiai temai skirti spektakliai, parodos, koncertai, diskusijos, susitikimai ir kt.
Svarbiausia šios programos ašimi taps paroda „1972: režimas, jaunimas ir menas“, kurioje paveikslai, fotografijos ir kino filmai, dokumentiniai muzikinio gyvenimo liudijimai, jaunimo mada ir kiti artefaktai pasakos apie alternatyvią kultūrą ir nesovietinį gyvenimo būdą sovietinėje Lietuvoje. Paroda atskleis mąstysenų įvairovę ir kūrybą visus niveliavusiame sovietiniame fone. Ji tyrinės, kaip estetinis skonis ir etinės nuostatos sovietmečiu formavo kitokius gyvenimo modelius ir nepaklusimo valdžiai atmosferą.
Kitu kampu į miestą ir miestiečius pažvelgti kvies miesto tapatybei skirtų renginių serija. Gvildensime miestą, naujai patyrinėsime pramoninį miesto paveldą ir fabrikų istorijas. Bene įdomiausias programos akcentas – Kauno ir Vilniaus pokalbis apie dviejų miestų priešpriešą, tylią kovą ir nebylią priklausomybę. Dviejuose miestuose vienu metu vyksiančioje parodoje MO bei Kauno miesto muziejus primins, kaip didieji miestai formavo vienas kitą ir kaip iš jų įtampos iškilo šiuolaikinė Lietuva.
Svarbūs renginiai: Paroda „1972: režimas, jaunimas ir menas“, koncertas „Made in Kaunas“, Istorinis-dokumentinis spektaklis „Kalanta“, roko opera „Kalanta“, paroda „Kaunas – Vilnius: nuversti kalnus“, maršrutas „Atminties ratas“, paroda „Didžioji pramonė“ ir kiti.
Kauno sienos irgi pasakoja istorijas
Kaunas ir Kauno rajonas pasidabino gatvės meno kūriniais, sugrąžinančiais prieš mus gyvenusiųjų veidus, pasakojantys jų likimus, pristatantys kultūrą. Taip į Kauną vėl grįžo poetė Lėja Goldberg, charizmatiškoji Rosian su mama Gerta ir totorių palikimo ženklai. Šių prasmingų sieninių piešinių vis daugėja, tad klaidžiodami po Kauną, Kulautuvą ar Kačerginę, nepamirškite pasidairyti ir stabtelėti paskaityti užrašus. Specialaus atminties gatvės meno maršruto ieškokite puslapyje www.atmintiesvietos.lt
Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
Visa 2022-ų metų programa: https://kaunas2022.eu/programa/
„Modernizmas ateičiai“: architektūra kaip įkvėpimas kinui, šokiui, muzikai, gyvenimui
Ruošdamasis tapti 2022-ųjų Europos kultūros sostine, Kaunas laukia ir dar vieno svarbaus įvyko. UNESCO Pasaulio paveldo komisija turi nuspręsti, ar modernistinė tarpukario architektūra ir turtingas urbanistinis miesto bus įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą. Toks įvertinimas papildytų Europos paveldo ženklu jau papuoštą tarptautinių įvertinimų sąrašą.
Šiuolaikinės sostinės žingsnis į UNESCO – iššūkis ne tik profesionalams, bet ir visiems Kauno ir Kauno gyventojams. Sužadinti atsakomybę už mūsų aplinką ir kurti emocinį ryšį su urbanistiniu peizažu bei kultūra – toks pagrindinis „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ tikslas
Kiek modernizmo turime?
Kaunas, tarpukariu okupavus Vilnių tapęs laikina Lietuvos sostine, tapo reikšmingų Lietuvos ir Europos istorijos įvykių epicentru. Šio laikotarpio palikimas – daugiau kaip 6000 modernizmo dvasia sukurtų privačių ir visuomeninių pastatų, išlikusių iki mūsų dienų – nuo stilingų vilų iki tautinį ir modernistinį požiūrius suderinančių reikšmingų objektų.
Tačiau tai ne tik pastatai ir vietos, bet ir jų autoriai, statytojai, puoselėtojai. Kartu tai ir jų likimai. Turėti tokį koncentruotą palikimą, persunktą pačių įvairiausių individualių istorijų ir reikšmių, yra didžiulė vertybė – tiesa, ne vienas įdomus pastatas kol kas neatrado savo vietos šiuolaikiniame Kaune. Būtent tai kartu su vietos kultūros organizacijomis, iniciatyvomis ir kitais partneriais siekia pakeisti ši „Kaunas 2022“ programa.
Pirmieji žingsniai
„Modernizmas ateičiai“ – tai atvira iniciatyvų ir susitikimų erdvė, kurioje bendroms diskusijoms, idėjų dirbtuvėms, meno ir kultūros veikloms susitinka įvairių sričių profesionalai, pastatų savininkai, paveldo bendruomenė ir kultūros iniciatyvų atstovai, drauge kuriantys modernistinio paveldo išsaugojimo, interpretacijos ir sklaidos scenarijus.
Siekiama iki 2022 m. pabaigos įveiklinti – simboliškai – 365 modernistinius pastatus Kaune ir Kauno rajone. Tokiu būdu siekiama atkreipti dėmesį ne tik į reikšmingiausius tarpukario modernizmo pastatus, bet ir į kasdienybės paveldą.
Pirmasis žingsnis – interneto svetainė, kurioje modernistinį žemėlapį gali pildyti tokių namų gyventojai, istorikai ir entuziastai, žinantys pastatų istorijų, mėgstantys fotografuoti ir naršyti archyvuose. Skaitmeninė modernizmo domenų kaupykla veikia ir kaip bendruomenės telkimo platforma, padedanti susipažinti ir dalinis geromis patirtimis, o ten atsirandantys pasakojimai tampa inspiracija įvairiems kūrybiniams projektams.
2018 m. Kaune įvyko pirmoji tarptautinė „Modernizmas ateičiai“ konferencija. Taip pat programos rėmuose surengtos dvi tarptautinės architektūros ir paveldo mokyklos – vieną vasarą studentai ir entuziastai tyrinėjo Kauno centrą, kitą – Kačerginės kurortą. 2021 ir 2022 m. šio renginių ciklo organizavimą tęsia Kauno technologijos universiteto komanda.
Unikalus filmas – į tarptautinius vandenis
Bene netikėčiausias „Modernizmo ateičiai“ užmojis – filmas, kurio premjera jau 2022 m. pradžioje įvyks tarptautiniuose kino festivaliuose užsienyje. Stop kadro animacijos pagalba Europai ir pasauliui bus papasakota Kauno modernizmo istorija ir kūrybiškai permąstyta jo vertė ateities kartoms. Airių menininkė Aideen Barry į filmo „Klostės“ kūrybą įtraukė Kauno moksleivius, video ir garso meno studentus, savanorius, modernistinių pastatų gyventojus, kūrybinio rašymo entuziastus, šokėjus, Mitinį Kauno Žvėrį ir kt.
„Dar rengiant konkursinę kultūros sostinės paraišką buvo mąstoma apie tarptautinei programos sklaidai skirto videomeno projekto sukūrimą. Pirminė jo idėja – kad pasakojimas apie unikalaus charakterio Kauno tarpukario modernizmo architektūrą neaplenktų ir čia gyvenusių ir gyvenančių žmonių ir jų kasdienybės. Projektas tapo labai ambicingas prieš du metus kūrybinį procesą patikėjus charizmatiškai menininkei Aideen Barry. Ji iki šiol savo įvairiuose kūriniuose daug dėmesio skiria socialiai jautrioms temoms ir vietos bendruomenės įtraukimui. Ne išimtis ir filmas „Klostės“, tapęs įvairaus amžiaus, gebėjimų ir interesų Kauno ir Kauno rajono gyventojų kūrybiškų susitikimų priežastimi“, – pasakoja programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.
Kuratorė atskleidžia, kad Aideen kvietė į meno kaip terapijos ir žaidybinio patyrimo bei mokymosi dirbtuves, kurių rezultatas – filmas – tapo tiek pat svarbus, kaip ir kelias jį kuriant. „Tai bus pati tikriausia bendruomeninė žinutė Europai ir pasauliui apie modernistinį ateities Kauną ir jo lobius - žmones ir miestą, kurį jie pažįsta ir myli“, – įsitikinusi V. Migonytė-Petrulienė.
Nuo elektroninės muzikos iki gėdos jausmo tyrimų
Dar viena programos „Modernizmas ateičiai“ stiprybė – kartu su partneriais įgyvendinamos kūrybinės idėjos, kurių dėka ne tik plečiamos paveldu ir jo integracija į Šiuolaikinę sostinę besidominti auditorijos, bet ir efektyviau skleidžiama žinia apie Kauną kaip išskirtinės architektūros miestą.
„MoFu 360/365“ – tai Europos sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2014–2020“ iš dalies finansuojamas tarptautinis projektas, kurį įgyvendina partneriai iš Kauno, Lvovo (Ukraina), Brno (Čekija), Kortrijko (Belgija) ir Tel Avivo (Izraelis). Iš viso bus sukurta 17 meninių projektų modernistiniuose pastatuose, o pagrindinė paroda Kauno centrinio pašto rūmų duris keturiems mėnesiams atvers „Kaunas 2022“ atidarymo savaitgalį sausį.
Drauge su „Kaunas 2022“ projektą „100 Kauno atvaizdų“ 2022 m. pristatys viena seniausių kūrybinių organizacijų šalyje – Lietuvos dailininkų sąjunga. Ši idėja – tai įvietintų meno kūrinių ir kuruojamų parodų ciklas įvairiose tarpukarį menančiose erdvėse Kaune ir Kauno rajone.
Savitą, įvairių šalių kūrėjų žvilgsnius į Kauną demonstruojančią koncepciją pasiūlė Kauno menininkų namai su partneriais iš užsienio. „DeMo“ (Dekoduojant modernybę) – tai meno rezidencijų mainų programa, kurios metu menininkai analizuoja modernybės vystymosi procesus bei eigą skirtinguose socialiniuose, kultūriniuose kontekstuose. Kauno fotografijos galerija taip pat rengia rezidencijų programą „Fotografija – dokumentas ateičiai“, kuri skirta tyrinėti ir reprezentuoti Kauno modernizmą tarptautiniame kontekste.
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius 2022 m. pristatys tris projektus, skirtus tyrinėti ir kūrybiškai pasakoti apie Kauno dvidešimtojo amžiaus architektūrą: projektas „[Ne]matoma architektūra“ (aut. Rasa Chmieliauskaitė) skirtas regos sutrikimus turinčių gyventojų dalyvavimo įtraukimui į architektūrinės aplinkos pažinimą; projektas „Geismo [architektūra]“ (aut. Tautvydas Urbelis) vykdo gėdos jausmo architektūroje tyrimą ir pristatys interpretaciją, susijusią su įvietintomis geismo apraiškomis Kauno mieste. Taip pat architektas Gintaras Balčytis su komanda atskleis įtraukiančią Kauno architektūros festivalio programą, kurią lydės parodos, dirbtuvės ir forumas.
„Gera Muzika Gyvai“, savo šiltais koncertais Lietuvos gyventojus pažindinanti su pasaulio muzika (world music) organizacija, kitąmet pakvies į koncertų ciklą „Pasaulio muzika Kaunui“. Koncertai tarpukariniuose butuose, visuomeninės paskirties objektuose ir viešose miesto ir rajono erdvėse vyks ištisus metus.
Nauju žvilgsniu į juos supančią aplinką bus pakviesti pažvelgti ir elektroninės bei eksperimentinės muzikos gerbėjai – festivalis „Optimismo“ industrinio paveldo objektus išskirtinės muzikinės programos, avangardinių scenografijos ir šviesų sprendimų pagalba pavers platformomis ateities skambesiui.
Kauno šokio teatras „Aura“ 2022-iesiems pasiūlė idėją „Pulsuojantis Kauno modernizmas“ – tai interaktyvių ekskursijų ciklas, kuriame gido pasakojimas bus papildytas gyvu pasirodymu. Ekskursijų, žinoma, kitąmet bus ir daugiau – neformalus įvairių sričių jaunų profesionalų ir savanorių sambūris „Ekskursas“ jau kviečia į pasivaikščiojimus metu tyrinėjami Kauno tarpukario modernizmo architektūros tipai, pristatomos ryškiausios architektų asmenybes, jų kūryba ir, žinoma, platesni tarpukario visuomeniniai reiškiniai.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus – ne tik modernistine „karūna“ padabintas pagrindis jo pastatas, bet net 8 padaliniai, įsikūrę reikšminguose Kauno pastatuose. Dalis jų – tai žymių tarpukario asmenybių memorialiniai butai. Viename jų, A. ir P. Galaunių namuose, jau veikia paroda „Arno Funk[cionalizmas]“. Arnas Funkas – vienas darbščiausių modernizmo architektų, suprojektavęs ir Galaunių namus.
Prie „modernistų“ judėjimo jungiasi ir tarptautinis dokumentinių filmų festivalis, siekiantis per kino meną užduoti nepatogius klausimus, tikromis istorijomis įkvėpti atvirus pasauliui žiūrovus ir paskatinti teigiamą pokytį visuomenėje. Nuo 2007 metų kasmet vykstantis renginys 2022 m. pakvies į filmų peržiūras Kauno tarpukario modernizmo erdvėse.
„Modernizmas ateičiai“ – tik viena iš „Kaunas 2022“ programų, kurios padeda Kaunui ir Kauno rajonui tapti Šiuolaikine sostine. Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kuruojamas tarptautinis projektas „MoFu 360/365“ iš dalies finansuojamas „Kūrybiška Europa 2021-2027“ – Europos Sąjungos programos.
Visa 2022-ų metų programa: https://kaunas2022.eu/programa/
Robertas Wilsonas: „Niekas negali kurti taip, kaip kuriu aš, ir nenoriu, kad kas nors bandytų tai daryti“
Daugiau nei pusę amžiaus savo kūriniais teatro pasaulį stebinantis Robertas Wilsonas jau pažįstamas Lietuvos auditorijai. Dukart kūręs Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre šįkart amerikietis dirba Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Spektaklio „Dorianas“ premjera numatyta kitų metų rugsėjo pabaigoje, tai – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Tiesa, kalbantis su formos meistru tituluojamu režisieriumi iškart po aktorių atrankos, iškyla netikėtas klausimas – ar tai tikrai bus monospektaklis?..
Man susidarė įspūdis, kad čia, Kaune, teatro darbuotojai jūsų bijo – pagarbiai, bet bijo. Greičiausiai ne tik Kaune. Ką apie tai manote?
Aš pats savęs bijau (juokiasi).
Iš tiesų nežinau. Visuomet buvau kiek kitoks. Manau, šiandien aktoriams atranka galėjo pasirodyti keista. Tokie mano metodai, niekuomet nesu tikras, kaip pasielgsiu. Matyt, jei būčiau studijavęs teatro profesiją, jei būčiau norėjęs dirbti teatre, jo nekurčiau.
Esu iš Teksaso. Į teatrą pirmąkart nuėjau palyginus vėlai, ir man labai nepatiko. Nepatiko aktoriai, nepatiko vaidyba, ji pasirodė nereikalinga ir sudėtinga. Nenorėjau sėdėti priešais trupę, besistengiančią man primesti savo emocijas. Geriau būčiau sėdėjęs vienas kambaryje. Tuomet nuėjau į operą, ir man dar labiau nepatiko. Vėl mieliau būčiau grįžęs į savo kambarį, užsidaręs duris ir klausęs įrašo, nei stebėčiau, kaip solistas man prieš akis pervaidina. Kostiumai pasirodė tiesiog juokingi, kaip ir scenografija. Tikrai mieliau būčiau užmerkęs akis (juokiasi).
Taigi greičiausiai dėl to, kad labai nepatiko viskas, ką mačiau, ir ėmiau kurti teatrą. Šios karjeros neplanavau, viskas nutiko netyčia. Su kurčiu juodaodžiu berniuku, niekuomet nelankiusiu mokyklos ir nemokėjusio žodžių, parašiau pjesę. Jos trukmė – septynios valandos. Niujorke žmonės sakė, kad negaliu tokios statyti – ji per ilga, žmonės nesupras, jie neišsėdės septynių valandų veiksme be žodžių.
Tuomet nuvykau į Prancūziją. Pierre Cardin pakvietė mane dviems pasirodymams teatre. Rodėme „Kurčiojo žvilgsnį“ penkis su puse mėnesio, kiekvieną vakarą, 2200 žiūrovų auditorijai. Charlie Chaplinas žiūrėjo spektaklį du kartus. Taip padariau karjerą, nors nieko nežinojau apie teatrą ir jo nemėgau. Mane ėmė kviesti Milano „La Scala“, Berlyno opera… Ir, žinote, kaskart maniau: „Gerai, pastatysiu dar vieną spektaklį, nes reikia mokėti nuomą“. Iš tiesų norėjau būti tapytoju, bet nebuvau pakankamai geras (juokiasi). Taigi jau 55-rius metus dirbu teatre.
Ar Kaune radote, ko ieškojote?
Tiesą sakant, ne. Bet esu plačių pažiūrų. „Dorianą“ statome ir Vokietijoje, ten jau turime aktorių, ir jis visiškai, visiškai kitoks, nei tie, kuriuos sutikau Kaune. Jis unikalus.
Monospektalio žanras man nesvetimas. Pats 1975 m. parašiau Hamleto monologą, 1977 m. suvaidinau spektaklį Paryžiuje. Dabar monologą atlieka kitas aktorius, ir pirmiausia, ką aš jam pasakiau, buvo „tu niekada nepadarysi to, ką padariau aš“. Niekas negali kurti taip, kaip kuriu aš, ir nenoriu, kad kas nors bandytų tai daryti. Jis – nedidelio ūgio, o aš tuomet buvau aukštas ir lieknas. Visai kitoks kūno sudėjimas ir visai kitoks aktorius. Iš dalies dėl tų skirtumų jį ir pasirinkau. Judesiai tie patys, apšvietimas toks pats, scenografija ta pati, bet jis – visai kitas žmogus. Ir Kaune mes ieškome kitokio. Nenorėtume padaryti kažko panašaus kaip Vokietijoje.
Tai bus skirtingi spektakliai?
Žinoma, nes skirsis aktoriai. Aš karts nuo karto prikeliu spektaklius. Pavyzdžiui mano ir Philipo Glasso operos „Einšteinas paplūdimyje“ premjera įvyko 1976 m., o prieš keletą metų jį vėl pastatėme. Judesio, scenografijos, muzikos, šviesų prasme viskas tas pats, bet žmonės jau kiti, taigi ir istorija kita.
Monospektaklis – tai daug kūrybinės laisvės, bet ir daug spaudimo aktoriui, ar ne taip?
Žinote, šįvakar pagalvojau, kad galbūt kviesime du aktorius. Nežinau, dar mąstau.
Du – vis tiek mažiau nei, tarkime, dešimt.
Sunkumas tame, kad būdamas vienas scenoje neturi partnerio. Partneris – tai publika.
Prieš keletą metų stačiau „Mariją, Škotijos karalienę“, šiame monospektaklyje vaidino prancūzė Isabelle Huppert. Planavau, kad vaidins Nicole Kidman, tuomet Meryl Streep, Cate Blanchett… Visos jos atsisakė, nes nenorėjo scenoje būti be partnerio. Isabelle tame nematė jokių problemų.
Mūsų pokalbio metu paminėjote jau nemažai žymių asmenybių, garsių muzikos, kino kontekste. Galima dar pridėti Lou Reed, David Byrne ar Lady Gaga, kuri irgi nėra profesionali teatro aktorė. Ko išmokstate iš menininkų, dirbančių kitose sferose?
Lady Gaga yra nepaprasta. Jos talentas milžiniškas. Ji puikiai skambina fortepijonu, pavyzdžiui, Mocartą. Kūriau jos videoportretą – nufilmavau gal dvi dešimtis variantų. Viename ji vienuolika valandų stovėjo nejudėdama. Vienuolika valandų, o ji juk superžvaigždė. Kaip išstovėti nejudant tiek laiko ir būti įdomiam? Ji tai sugeba, nes ji – nuostabi. Dar ji skaitė tekstą apie Markizą de Sadą, kurį parašiau remdamasis paveikslais, rodomais Luvre. Ji tai sugeba ne prasčiau nei klasikinė aktorė. Profesionaliau nebūna. Todėl, kad ji ruošia namų darbus, sunkiai dirba. Yra itin inteligentiška.
Ar jūs visuomet sunkiai dirbote?
Taip. Aš lėtai mokausi. Mokykloje būdavau paskutinis, o dirbdavau sunkiau nei daugelis klasės draugų. Teksaso universitete gyvenau viename kambaryje su vaikinu, kuris buvo pirmas savo grupėje, o aš vos išlaikiau. Visą laiką mokiausi, ruošiau namų darbus, o jis tarsi prašvilpė mokslus. Man buvo daug sunkiau. Pavyzdžiui, Hamletą mokiausi ketverius su puse metų. Toks lėtas esu. Mokiausi dieną naktį, duše, gatvėje, autobuse, visur. Bet jau kai išmokstu, tai visam laikui.
Ilgai nešiojotės mintį apie „Dorianą“?
Gal trejus ar ketverius metus. Pradėjau nuo idėjos apie tai, kad du yra vienas. Nors tai monospektaklis, bet jame du personažai yra vienas. Tai lyg dvi rankos, kairė ir dešinė, bet vienas kūnas. Arba kairys ir dešinys smegenų pusrutuliai, bet vienas protas. Manome, kad vienas plius vienas – tai du, bet suma gali būti ir vienas. Rojus ir pragaras – vienas pasaulis, ne du.
Su rašytoju, dramaturgu Darrylu Pinckney pirmąkart dirbote prieš daugiau nei trisdešimt metų, buvo daug sėkmingų pastatymų. Ar jis buvo pirmasis kandidatas rašyti „Doriano“ scenarijų?
Žinote, teatre man ypač nuobodus dialogų pingpongas. - Labas, kaip sekasi? Kaip tavo vardas? Tavo gražūs plaukai. - Mano vadas Bobas. - Ką veikei vakar? - Daug degtinės išgėriau. - Tai šiandien nekažką? Va šito teatre aš nekenčiu. Darrylas tuo tarpu žodžiais formuoja kūną, kuriame pingpongo situacijai nėra vietos. Jis su kalba dirba itin elegantiškai. Įdomu, kaip „Dorianas“ išverstas į lietuvių kalbą. Net jei galiausiai turėsime du aktorius, tai tikrai nebus - Labas, kaip tu? - Normaliai. atvejis.
„Dorianas“ paremtas Oscaro Wilde‘o kūriniu ir rašytojo biografija, taip pat – tapytojo Francis Bacono gyvenimu. Kieno tai idėja?
Labiau Darryllo. Su juo klausėmės Peggy Lee dainos „The Alley Cat Song“. Peggy Lee tokia cool ir tuo pat metu karšta – ironiška. Mąstėme apie benamę katę, taip ir prasidėjo „Dorianas“. Netyčia atradome paralelę su Francis Baconu – sakoma, į jo studiją įsibrovęs vagis, o jis, vietoje to, kad iškviestų policiją, pasisiūlė nutapyti nepažįstamojo portretą. Jie tapo mylimaisiais. Pasirodė, kad tai neįprasta, keista, paralelė su Oscaru Wilde’u.
Ar galime tikėtis klasikinio Wilsono pastatymo?
Kaip teigė Marcelis Proustas, „visuomet rašau tą patį romaną“. O kai Alberto Einsteino paprašė pakartoti, ką sakė, jis atšovė: „Nėra prasmės kartotis, nes mintis visuomet ta pati.“
Atsibundu ir darau tai, ką turiu padaryti. Neinu į biurą, iš biuro negrįžtu namo, nežiūriu televizoriaus, neglostau šuns. Mano darbas yra gyvenimas, aš nemąstau apie tai, kaip apie darbą. Darau, ką darau.
Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
Visa 2022-ų metų programa: https://kaunas2022.eu/programa/
[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=MYyrTPiAczo[/embedyt]
Pasaulyje garsus režisierius Robertas Wilsonas lankėsi Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Spalio 11 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre vyko aktorių atranka į vaidmenį Roberto Wilsono spektaklyje „Dorianas“. Šiuo etapu prasidėjo išskirtinis teatro ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos įvykis, – jo premjera numatyta 2022 m. rugsėjo pabaigoje.
Premjera kuriama pagal režisieriaus bendražygio dramaturgo Darrylo Pinckney pjesę, kuri konstruojama Oscaro Wilde‘o romano „Doriano Grėjaus portretas“ bei tapytojo Francio Bacono (1909-1992) biografijos motyvais. Premjera pasaulinė – R. Wilsonas ją pristatys Diuseldorfe, D‘haus teatre 2022-ųjų metų birželio mėnesį, o rugsėjį – Kaune. Projekto partneriai: D'haus teatras (Diuseldorfas), „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, Nacionalinis Kauno dramos teatras, taip pat prisideda Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvoje.
R. Wilsonas į Lietuvą grįžta po dviejų metų pertraukos – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre statė G. Puccini operą „Turandot“. Būtent šios premjeros metu Gintautas Kėvišas supažindino teatro generalinį direktorių Egidijų Stanciką su R. Wilsonu, ir taip užsimezgė bendradarbiavimas. Vizito teatre metu R. Wilsoną maloniai nustebino Nacionalinio Kauno dramos teatro jaukumas, scena, techninės galimybės, personalas.
Kadangi R. Wilsono spektaklis „Dorianas“ tik iš dalies paremtas O. Wilde‘o kūriniu, žiūrovų lauks kitoks požiūris į šią istoriją. „Tai vieno aktoriaus psichologinė kelionė per skirtingų asmenybių prizmę,“ – sumanymą įvardijo menininkas. Diuseldorefe ir Kaune spektakliai vyks su skirtingais aktoriais, tad spektakliai skirsis. Kaune režisierius rinkosi vaidmens atlikėją iš septynių kandidatų. Paklaustas, kokius reikalavimus kelia aktoriui šiame pastatyme, R. Wilsonas sakė, jog darbas su aktoriumi ir nulemia režisūrinių sprendimų kryptį. „,Man svarbus ne tiek vaidybos preciziškumas, bet aktoriaus fizinė savivoka, nuo kurios prasideda spektaklio kūrimo procesas. Aš duodu tik formalius nurodymus aktoriams, sukuriu formą, o kaip ji užpildoma, priklauso tik nuo aktoriaus“,–– teigė kūrėjas.
Vienu metu scenoje dirbęs ir su būriu atlikėjų ( netgi 587!), ir su vienu atlikėju, menininkas teigė, kad mono žanras suteikia daugiau laisvės, bet yra sudėtingas, nes visų pirma nėra asistuojančio partnerio, nėra dialogų bei prisiminė savo spektaklį „Hamletas: monologas“, kuriame pats interpretavo W. Shakespere‘o pjesės tekstą, – visi likusieji herojai buvo jo vaizduotėje. Maestro taip pat kaip pavyzdį pateikė ir prieš keletą metų Paryžiuje vykusį jo spektaklį „Mary Sad What She Said“ pagal pjesę „Merė – škotų karalienė“ su prancūzų aktore Izabelle Huppert: vaidmuo buvo pasiūlytas aktorėms Nicole Kidman ir Meryl Streep, bet jos abi atsisakė.
Režisierių Kaune lydėjo Europoje dirbantys jo komandos nariai: vykdančioji režisierė Ann-Christin Rommen, vadybininkas Christophas Schletzas. R. Wilsonas į Kauną sugrįš likus kelioms savaitėms iki premjeros kitą rugsėjį. Aktoriaus pasirinkimas paaiškės netrukus.
Teatro avangardo kūrėjas
„Man teatras – visada yra muzika. Teatras visada yra šokis, judesys“, – sakė R. Wilsonas. Išties, vienas žymiausių šiuolaikinių teatro režisierių ir scenografų pasaulyje pakeitė modernaus teatro meno idėją ir žiūrovų suvokimą apie vyksmą scenoje. Formos meistru tituluojamas menininkas, savo spektaklius grindžiantis peizažu, kurį ištobulina apšvietimas, vaizdo projekcijos, judesio architektūra. „Kaip pagrindinį poveikio įrankį šis menininkas naudoja ne kalbą, o judesį ir šviesą, tikrąją spektaklio prasmę ir grožį jis atskleidžia vaizdo pagalba. Jo darbai scenoje netradiciškai integruoja įvairiausias menines raiškos formas, įskaitant šokį, apšvietimą, muziką ir tekstą, jo kūryba pelnė žiūrovų ir kritikų pripažinimą visame pasaulyje bei daugybę apdovanojimų. Režisieriaus ir kūrėjo asmenybę gaubia daug legendų, susijusių su jo preciziškumu, reiklumu. Repeticijos vyrauja maksimalus susikaupimas: čia nei vienas komandos narys nenuobodžiauja paniręs į išmaniojo telefono ekraną, visada yra maksimaliai pasiruošęs“, – vardino E. Stancikas.
Pasak NKDT meno vadovo Edgaro Klivio, labai intriguoja, kad Robertas Wilsonas šįkart Lietuvoje kurs būtent dramos spektaklį: „Šio režisieriaus operose mes labai aiškiai matome jo išgrynintą vizualinį stilių, bet dramos spektakliuose, o tiksliau sceniniuose performansuose, geriau atsiskleidžia kitos jo režisūrinės idėjos: kaip neįprastai plėtojamos skirtingos temos, kaip dirbama su dramos aktoriumi, kaip konfliktiškai sintetinami spektaklio vaizdai ir garsai. Roberto Wilsono spektakliai atskleidžia labai nuoseklią teatrinę filosofiją ir estetiką, kuri buvo plėtojama dešimtmečiais, tačiau netapo mechanine ar inertiška. Svarbu pastebėti, kad šios estetikos pagrindas – dėmesys formai yra svetimas lietuviškajai teatro tradicijai, kur formalizmas dažniausiai buvo suvokiamas kaip antihumaniškas, sunaikinantis mene žmogiškumą. Man regisi, kad mūsų teatrui labai svarbu patirti iš vidaus tą formos vertę ir jos galią, kaip režisūrinį principą, o žiūrovams – sugrįžti prie estetikos.”
Garsiausi R. Wilsono spektakliai: „Kurčiojo žvilgsnis“ (1970), „KA MOUNTAIN AND GUARDenia TERRACE: istorija apie šeimą ir besikeičiančius žmones” (1972, ant Haft Tan kalno Širaze Irane), opera „Einšteinas paplūdimyje“ (1976, Avinjono festivalis), H. Müllerio „Hamleto mašina“ (1986), opera „Juodasis raitelis“ (1990) kartu su Tomu Waitsu ir Williamu S. Burroughsu, „Hamletas: monologas“ (1995), Giacomo Puccini opera „Madam Baterflai“ (1993, Paryžiaus nacionalinė opera), G. Verdi „Makbetas“ (2013), „Traviata“ (2016) ir „Otelas“ (2019) ir kiti.
Lietuvoje vyko du režisieriaus pastatymai: 2007 m. Johanno Sebastiano Bacho „Pasija pagal Joną“ ir 2019 m. G. Puccini opera „Turandot“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Už šio spektaklio scenografiją Robertas Wilsonas apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“.
NKDT informacija
D. Stankevičiaus nuotraukos
Angelų procesija pradėtas Istorijų festivalis dovanojo Kaunui namų jausmą
Trečiąkart įvykęs „Kaunas 2022“ inicijuotas Istorijų festivalis spalio 7–9 dienomis Kauną ir Kauno rajoną pripildė pasakojimų apie namus. Namus, kuriuose telpa visas pasaulis, namus, kuriuose gimsta Istorija.
Ketvirtadienio vakarą simbolinę festivalio pradžią Laisvės alėjoje pažymėjo angelų procesija. Prie šios kelionės prisidėti buvo kviečiami visi – juk, anot festivalio iniciatorės „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorės Daivos Citvarienės, būti angelu ir stumti angelą yra sunki dvasinė ir fizinė pastanga.
Jaudinančias patirtis festivalio svečiams penktadienį suteikė du įvykiai Kauno kultūros centre. Spektaklis „Jaunimas kalba apie karą“ minimaliomis priemonėmis stebėtinai paveikiai perteikė skaudžius, bet reikalingus kelių Kauno kartų dialogus. Taip pat penktadienį vyko Didžiosios akcijos Kauno gete 80-mečiui skirtas koncertas, kurio metu skambėjo kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurta „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. Holokausto 80-mečiui skirtą kūrinį atliko Vilniaus miesto šv. Kristoforo kamerinis orkestras bei kviestiniai klasikos, džiazo ir folkloro muzikantai. Ypatingas svečias – Artimųjų rytų styginiais instrumentais grojantis multiinstrumentalistas iš Izraelio Yaron Cherniak.
Istorijų festivalio programoje, kurią drauge kūrė įvairios Kauno ir Kauno rajono kultūros įstaigos, menininkai ir bendruomenių nariai, tilpo ir įvairių tautų pasakų skaitymai, ir netikėtus gerai pažįstamų vietų veidus atskleidusios ekskursijos, ir meninės instaliacijos.
Tradicinį Istorijų festivalį šeštadienio vakarą uždarė du pasakojimo pasirodymai kultiniame medinuke Vytauto parke – „O kodėl ne?“. Pasirodymus specialiai festivalio programai sukūrė ir atliko aktoriai Eimutis Kvoščiauskas ir Dominykas Vaitiekūnas.
„Tai mano asmeninė patirtis prisijaukinant karantiną. Su jo nuoboduliu ir netikėtais atradimais. Tai pasakojimas apie tai, kaip aš tapau intravertu, tuo pat metu kaip niekad aktyviai dalyvaujančiu socialiniame gyvenime“, – sakė E. Kvoščiauskas. D. Vaitiekūnas tuo tarpu pakvietė įsijausti į emocionalų jo ir 27-rius metus nelankytos Vilijampolėje gyvenančios giminaitės Genutės susitikimą. Žinoma, namuose.
Istorijų festivalis – vienas iš didžiųjų Kaunas 2022 programos „Atminties biuras“ renginių. 2019 m. spalį startavusi iniciatyva jungia istorijų pasakotojus: muziejininkus, teatralus, menininkus, pavienius istorijos entuziastus, profesionalius pasakotojus („storitelerius“), vietos bendruomenių aktyvistus ir kitus.
Istorijų festivaliu siekiama priminti daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį, stiprinti dialogą tarp skirtingų bendruomenių, skatinti pasididžiavimą vieta, kurioje gyvename, o kartu – kalbėti šiuolaikiniam europiečiui aktualiomis temomis. Kitąmet festivalis truks beveik visą mėnesį.
Nuotr. autorius L. Kazakevičius
Kaune susitiko Lietuvos ir Estijos vyriausybių vadovės
Šiandien Kaune vyko tradicinis neformalus Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimas. Šiais metais Baltijos Ministrų Tarybai pirmininkaujanti Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pakvietė Latvijos Ministrą Pirmininką Krišjanį Karinį ir Estijos Ministrę Pirmininkę Kaja Kallas aplankyti Kauną – 2022 metų Europos kultūros sostinę.
Deja, dėl šiandien Latvijoje skelbiamos ekstremalios situacijos dėl Covid-19, Latvijos ministras pirmininkas atvykti, kaip buvo suplanavęs, negalėjo.
Pagal neformalią programą Lietuvos ir Estijos premjerės apsilankė Pažaislio vienuolyne, apžiūrėjo Kauno senamiestį, lankėsi Europos kultūros sostinės 2022 m. biure, čia joms buvo pristatyta „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa. Taip pat, premjerės apsilankė „Art Deco“ muziejuje.
Neformaliame susitikime premjerės aptarė aktualiausius Baltijos valstybėms klausimus, tarėsi, kaip stiprinti Baltijos šalių bendradarbiavimą.
Ministrės pirmininkės pasikeitė nuomonėmis apie COVID-19 pandemijos valdymą ir vakcinavimo būtinumą.
Vyriausybių vadovės aptarė Baltarusijos režimo sukeltos nelegalios migracijos grėsmes.
Lietuvos ir Estijos premjerės tarėsi, kaip dar efektyviau koordinuoti šalių pozicijas tarptautinės darbotvarkės klausimais, stiprinti šalių bendradarbiavimą ekonomikos, kultūros ir kitose srityse.
Formalus Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimas planuojamas gruodžio mėnesį.
Nuotr. autorius L. Kazakevičius
Išskirtinio muzikinio filmo premjeroje Kaunas atsiskleidžia kaip viena didelė Europos scena
[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=DcqZWNzoUFc[/embedyt]
Kaunas pasitinka Europos kultūros sostinės titulo metus. Visas miestas ir rajonas gyvena laukimu ir ruošiasi tapti viena didele Europos scena. Šia proga vieni žymiausių šiuolaikinių Lietuvos atlikėjų bei šokėjų sutiko vienintelį kartą pasirodyti netikėtose Kauno erdvėse. „Kaunas – viena didelė Europos scena“ – taip vadinasi naujas muzikinis filmas, kurio premjera „LRT Plius“ eteryje suplanuota spalio 3 d.
Filmas žiūrovus pakvies keliauti realiame gyvenime sunkiai įgyvendinamu, todėl itin įkvepiančiu maršrutu po būsimąją Europos kultūros sostinę. Maršrutas prasideda ant šią vasarą automobiliams uždarytas Petro Vileišio tilto, jungiančio Vilijampolę ir Senamiestį, tęsiasi per VDU botanikos sodą, Nemuno ir Neries santaką, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės konstrukcijas, M. Žilinsko dailės galerijos ir Kauno autobusų stoties stogus.
Muzikos pasaulio atstovai šioje kelionėje – tokie jaunąją urbanistinės kultūros mylėtojų kartą džiuginantys kūrėjai, kaip Monika Liu, Lukas Pilkauskas ir grupė „Flash Voyage“, taip pat – didingos dinastijos atstovas pianistas Lukas Geniušas bei disko skambesio Lietuvoje pradininkas kompozitorius Teisutis Makačinas. „Kviesdami herojus mąstėme apie tai, kad kūrinys turi pasiekti kiekvieną lietuvį, žiūrintį kanalą „LRT Plius“, nepriklausomai nuo jo amžiaus ar skonio – taigi ieškojome balanso tarp pripažintos klasikos ir drąsių šiuolaikinių sprendimų“, – šypsosi filmo kūrime dalyvavusi „Kaunas 2022“ atstovė Irutė Tumaitė. Ji prideda, kad šiuo kūriniu norėjosi dar kartą pabrėžti, kad Kaunas – šiuolaikinio šokio lopšys, tad ypatingi vaidmenys skirti šokio trupei „Nuepiko“, šokėjui Petrui Lisauskui bei išskirtinį braižą turintiems broliui ir seseriai Jokūbui ir Stefanijiai Nosovams.
Filmą režisavo Tomas Lukaševičius, kurio balsas puikiai pažįstamas radijo programos „LRT Opus“ klausytojams, o drąsios vizualinės idėjos – unikaliomis lokacijomis pasižyminčio audiovizualinio elektroninės šokių muzikos projekto „Antidote“ sėkėjams. „Ypač džiugu, kad tokių objektų, kaip Kauno autobusų stotis ar Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė, valdytojai bemat sutiko su mūsų avantiūra ir visais įmanomais būdais prisidėjo prie kokybiško bei kūrybiško jos įgyvendinimo – tai tik dar kartą patvirtina, kokia didelė jėga yra vienos pagrindinių Europos kultūros sostinės idėjų, bendrakūrystė ir partnerystė“, – džiaugiasi I. Tumaitė. Anot jos, filmas įprasmina ir kultūros decentralizacijos principą, kuris itin aktualus „Kaunas 2022“ programos įgyvendinime, bei leidžia nusiteikti, kad kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas bus išties pilni kultūros.
Po premjeros televizijoje spalio 3 d. „Kaunas 2022“ muzikinis filmas kurį laiką bus pasiekiamas LRT.lt mediatekoje. Vėliau „Kaunas – viena didelė Europos scena“ papildys kūrybinį „Kaunas 2022“ arsenalą ir bus rodomas įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje – pavyzdžiui, dar šiemet išskirtinius Lietuvos menininkų pasirodymus išvys „Expo 2020“ lankytojai Dubajuje.
2022 metais Kaunas iš tiesų taps milžiniška Europos kultūros scena – čia vyks daugiau renginių nei metuose dienų. Kultūros išvengti tikrai nepavyks: kauniečiai ir miesto svečiai bus apdovanoti pasaulinio lygio parodomis ir spektaklių premjeromis, viešo meno kūriniais, scenos menų pasirodymais jaukiose kamerinėse erdvėse, bei naujos kokybės masiniais renginiais Kaune ir Kauno rajone. „Kaunas 2022“ programoje – daugiau kaip 1 000 renginių. Kitąmet vyks virš 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertinių pasirodymų.
Sugrįžtantis trečiasis „Istorijų festivalis“ – apie namus, kuriuose telpa pasaulis
Prieš beveik dvejus mūsų gyvenimas pasikeitė – jis liko namuose, jie tapo tapo mūsų prieglobsčiu ir visatos centru. „Normalaus“ gyvenimo atsiminimai, buvusių kelionių įspūdžiai ar prieškarantininio gyvenimo fotografijos tapo inkarais, teikiančiais vilties ir padedančiais nenuskęsti nerimo jūroje. Apie namus, kuriuose gimsta istorija, kviečia kalbėti trečiąkart grįžtantis „Istorijų festivalis“. Jis Kaune ir Kauno rajone šiemet vyks spalio 7–9 dienomis.
2019 m. debiutavęs nauju kūrybišku žvilgsniu į nevienalytę senųjų miesto kapinių – Ramybės parko – istoriją, pernai festivalis per garsus, vaizdus ir pasakojimus bei naujus gatvės meno kūrinius ragino iš naujo apmąstyti, kaip su koronavirusu susijusi patirtis paveikė įpročius ir tarpusavio santykius.
„Šįkart istorijas pasakosime šiuolaikinio meno kūriniuose, aktorių pasirodymuose. Naujas patirtis pasiūlys „sumuziejinti“ namai – memorialiniai muziejai ir kitos miesto bei rajono miestelių erdvės“, – teigia festivalio ir jį inicijavusios „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Citvarienė.
D. Citvarienė įsitikinusi, kad „Istorijų festivalis“ – tai metas susitaikymui su savimi ir supančiu pasauliu: „Todėl jau pirmąją festivalio dieną į centrinę miesto gatvę išvažiuos ratuoti angelai. Jie primins mums tai, ką galbūt gyvendami nerimo kupinuose namuose pamiršome – taikos, ramybės, artimojo meilės, empatijos ir atvirumo kitam vertybes.“
Tradiciškai festivalio programą sudaryti padėjo galybė partnerių – kultūros įstaigų ir iniciatyvų, veikiančių Kaune ir Lietuvoje. Simboliškai savaitgalio renginį jau spalio 7 d. rytą atidarys itin tampriai su namų jausmu susijęs ritualas – pasakų sekimas. Projektą „Kauno tautų pasakos“ pristato leidykla „Debesų ganyklos“, kurios dėka Istorinės LR Prezidentūros kiemelyje nuskambės rumunų ir moldavų pasakos. Vėliau festivalyje bus sekamos ir lenkų bei graikų pasakos.
„Istorijų festivalio“ proga savo vartus ir duris plačiai atvers kadaise žymių Kauno asmenybių namais buvę, jų prisiminimus bei kitas vertybes saugantys muziejai. Scenografo Liudo Truikio ir dainininkės Marijonos Rakauskaitės bute bus ruošiamasi operai „Aida“ – čia, kaip ir Maironio bute prie pat Rotušės, vyks vaidmenų žaidimai.
Ekskursijos rašytojo Balio Sruogos ir jo žmonos Vandos namuose (ar žinojote, kad jų sode auga šilbaravykiai?) metu vėl pakvips kava ir žagarėliais, taip pat festivalis taps proga gal net pirmą kartą užsukti į poetės Salomėjos Nėries ir jos vyro skulptoriaus Bernardo Bučo meilės istorijos vaisiumi tapusius šeimos namus Palemone.
Prabudimo orkestras ir Kauno žydų bendruomenė pakvies su muzikos garsais paminėti Didžiosios akcijos Kauno gete 80-metį. Dar vienas Antrojo pasaulinio karo atminčiai skirtas projektas – režisierės Saulės Sakalauskaitės spektaklis „Jaunimas kalba apie karą“, rengiamas kartu su olandų teatru „Na de Dam“ ir į savo veiksmą viešose erdvėse bei pokalbius apie karą įtrauksiantis miesto gyventojus.
Škotų menininko Sven Werner patyriminė garso ir vaizdo instaliacija atvers retam miestiečiui pažįstamą Kauno evangelikų reformatų bažnyčią E. Ožeškienės gatvėje. „Istorijų festivalio“ partneriai V. Kudirkos viešoji biblioteka pakvies į pasivaikščiojimą S. Daukanto gatvėje, gidė Karina Židokaitė – į ekskursiją apie Kauno rusus, gidas Jonas Oškinis – į aviacijos istoriją pasakosiantį žygį į Aleksotą.
Programoje bus paminėti ir Lietuvos totorių istorijos metai. Menininkė Eglė Narbutaitė šiai progai sukūrė specialius atvirukus, kuriuos viso festivalio metu bus galima rasti „Kaunas 2022“ biure ir miesto kavinėse. Be to, savaitgalį Kauno kavinėse vyks „Gruby Punkt Urban Lab“ organizuojama atvirukų akcija „Jautrusis Kaunas“ – jos metu visi norintys, įkvėpti festivalio patirčių, kviečiami užrašyti savo istoriją ir pasidalinti su nepažįstamuoju.
Jau tradiciškai Istorijų festivalis siekia užčiuopti ir Kauno rajono gyvenviečių atminties pulsą. Specialūs „Kaunas 2022“ autobusai kvies kartu keliauti į Vandžiogalą ir Linksmakalnį. Pastarajame šeštadienį šiuolaikinio cirko pasirodymą pristatys skulptorė Marit Benthe Norheim (Danija) ir šiuolaikinio cirko artistas Džiugas Kunsmanas. Vandžiogaloje tuo tarpu vyks dailininko Mindaugo Lukošaičio parodos „Atminties atspindžiai kraštovaizdyje“ pristatymas bei pokalbis su kūrėju. Abu ekskursai – paskutinę Istorijų festivalio dieną, spalio 9 d.
Du ypatingus festivalio akcentus ruošia aktoriai Dominykas Vaitiekūnas ir Eimutis Kvoščiauskas. Abu menininkai šeštadienį pakvies į „O kodėl ne?“ medinuką Vytauto parke. Dominykas savo pasakojimą „Slabodkės Vyšnelė“, skirtą Vilijampolėje gyvenančiai savo tetai, praturtins muzika, o Eimutis aktoriniais sugebėjimais įprasmins kruopščiai vestą karantino dienoraštį.
Spalio 7–9 dienomis organizuojamas „Istorijų festivalis“ yra vienas iš didžiųjų „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ renginių, subūręs muziejininkus, teatralus, menininkus, pavienius istorijos entuziastus, profesionalius pasakotojus („storytellers“), vietos bendruomenių aktyvistus ir kitus. Festivaliu siekiama priminti daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį, stiprinti dialogą tarp skirtingų bendruomenių, skatinti pasididžiavimą vieta, kurioje gyvename, o kartu – kalbėti šiuolaikiniam europiečiui aktualiomis temomis. Kitąmet festivalis truks beveik visą mėnesį ir prisidės prie Kauno ir Kauno rajono virsmo viena didele Europos scena.
Nuotr. autorius: A. Aleksandravičius
Penkeri metai kūrybiškų patirčių, atradimų ir pasiekimų Kaune ir Kauno rajone pristatyti Europos kultūros sostinės forume
Rugsėjo 22–24 dienomis ne tik visos Lietuvos, bet ir visos Europos dėmesys krypo į Kauną ir Kauno rajoną. Atskleidus didžiuosius kitų metų renginius ir kūrybiškai pristačius „Kaunas 2022“ idėjas bei vertybes tapo aišku, kad tai bus vieni geriausių metų miesto istorijoje – tuo pačiu ir įžanga į naują veiksmo ir idėjų kupiną etapą.
Šimtai skvarbių žvilgsnių, stebėjusių „Kaunas 2022“ programos pristatymo renginius gyvai, ir tūkstančiai reakcijų į tiesiogines Europos kultūros sostinės forumo transliacijas, tapo įkvėpimu didiesiems 2022-iesiems metams besiruošiančiai komandai.
„Jaučiuosi kaip tada, prieš beveik penkerius metus, kai stovėjome prieš dešimt Europos Komisijos ekspertų Vilniuje, Kultūros ministerijoje“, – prieš imdamasi didžiosios programos, prie kurios kūrimo prisidėjo 80 organizacijų, 500 prodiuserių, 4000 atlikėjų ir menininkų, atskleidimo prisiminė V. Vitkienė. Ji prisiminė, kad tuomet pažadėjo žiuri, jog kultūra gali padaryti pokytį žmonių sąmonėse, savitarpio supratime, taip pat – pagydyti miestą nuo amnezijos.
Atminties temos aktualios nepaisant valstybių ribų
Būtent nuo programos „Atminties biuras“ pristatymo prasidėjo Europos kultūros sostinės forumas. Į dvi ekskursijas po miesto centrą ir Ramybės parką pakvietusios programos kuratorė Daiva Citvarienė ir Justina Petrulionytė-Sabonienė įsitikinusios, kad į meno kalbą išversti žmonių liudijimai gali pasiekti daug daugiau, nei sausai beriami faktai.
Tokiu būdu ir konstruota „Atminties biuro“ programa – 1972 m. Kauno pavasario įvykiai kitąmet bus pristatyti net dviejuose spektakliuose, tikrais prisiminimais paremtas „Istorijų festivalis“ truks visą mėnesį, šimtus įvairių tautų ir konfesijų atstovų suvienys įspūdingos apimties kūrinys „Kauno kantata“, o į protėvių žemę sugrįšiančių pasaulio litvakų kongresas taps akstinu kalbėti ne tik apie skaudžią praeitį, bet ir apie visų mūsų bendrą ateitį. Itin daug susidomėjimo iš tarptautinės žiniasklaidos sulaukusį programos pristatymo renginį praturtino ir žinia apie ką tik pasirodžiusią iliustruotą knygą „Kauno žydai“ – tai pirmasis toks bandymas papasakoti daugiasluoksnę miesto istoriją.
Partneriai, kuriantys vertę sau ir miestui
„Šis forumas pradėtas kaip proga ir vieta mokytis ir pasisemti įkvėpimo iš miestų ir organizacijų sėkmės istorijų“, – pristatydama „Kaunas 2022“ partnerysčių programos diskusiją kalbėjo Šiuolaiakinės sostinės programos vadovė Ana Kočegarova. Anot jos, šiemet, patvirtinus drąsią ir ambicingą kitų metų programą, paremtą bendrakūrybos principu, pasirodė natūralu savo patirtimi dalintis su kitais – miestais, kurie planuoja Europos kultūros sostinėmis tapti ateityje, bei šio kultūrinio fenomeno dalimi norinčiais būti kūrėjais.
Be kitų prelegentų, diskutuoti apie partnerystės ir bendradarbiavimo prasmę A. Kočegarova pakvietė Kaune ir Kauno rajone sėkmingai augančio festivalio „ConTempo“ vadovę Gintarę Masteikaitę. Ji pabrėžė, kad 2022-ieji – unikali galimybė į Kauną atvežti visą pasaulį, o pasauliui – atrasti Kauną. Kultūros profesionalė taip pat džiaugėsi scenos menais kaip vienu efektingiausių būdų veikti kartu, o į „ConTempo“ sėkmės formulę įtraukė į Lietuvą dėl šio festivalio grįžtančius užsienyje kuriančius mūsų šalies atstovus.
Architektūra kaip katalizatorius
„Modernizmas ateičiai“ – viena ambicingiausių „Kaunas 2022“ programų, siekianti kitąmet žmonėms, idėjoms, renginiams atverti 360 tarpukariu Kaune ir Kauno rajone iškilusių pastatų. Šis siekis sutampa su sparčiu Kauno modernizmo, vadinamo „optimizmo architektūra“, žingsniu UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo link. Neatsitiktinai programos pristatyme modernistinėje Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus auditorijoje dalyvavo ir UNESCO atstovai.
„Modernizmas ateičiai“ – tai architektūros kaip jausmo suvokimas, asmeninio santykio su paveldu mezgimas, istorijos dekonstravimas ir tarptautiniame kontekste aktualių idėjų mezgimas pasitelkiant vietos ir užsienio patirtis bei požiūrius. Visa tai per dirbtuvių, parodų, šiuolaikinio šokio pastatymų, kitų kultūros renginių, ekskursijų ir kelionių prizmę atsivers 2022-aisiais.
Suprasti save ir pasaulį per mitą
Nemuno ir Neries santakoje temstant susirinkusius žmones pasveikino vienas „Kaunas 2022“ programos autorių, „Kauno žvėries“ mito kuratorius ir istorijų pasakotojas Rytis Zemkauskas. Jis pakvietė panirti į metaforą ir pabrėžė, kad viskas, ką žinome apie šį pasaulį ir dar sužinosime, yra čia ir dabar, o pasakotojas yra kiekvienas mūsų.
„Esame tai, ką pasakojame“, – dėstė R. Zemkauskas, pakvietęs suvaldyti aplink tvyrantį chaosą neriant vieną bendrą istoriją, o Europos kultūros sostinės programą atrasti per šiuolaikinį Kauno mitą. Būtent drauge kuriamo mito koncepcija paremta didžioji 2022-ųjų trilogija „Sukilimas“ (sausio 22 d.), „Santaka“ (gegužės 20 d.) ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.). Šie renginiai drauge kuriami daugybės Lietuvos ir užsienio menininkų, jų idėjose atgimsta ir istorinės Kaune gimusios bei kūrusios asmenybės bei šių idėjos.
Visi kaip vienas istorijoje ir ateityje
Nuo pristatymo metu Kauno kultūros centro terasą užtvindžiusių tradicinės muzikos garsų ir papročių iki drąsių šiuolaikinio meno pareiškimų – Kauną ir Kauno rajoną vienijanti bendruomenių programa siekia atskleisti visapusišką šio regiono veidą, sudarytą iš daugybės vienodai svarbių bruožų, legendų, įsitikinimų bei troškimų.
Švęsti bendruomeniškumą – vienas didžiųjų „Kaunas 2022“ tikslų. Bendruomenių laboratorijos mikrorajonuose „Fluxus Labas!“ ir „Šiuolaikinių seniūnijų“ programa Kauno rajone – tai jau įvykę renginių, daugiau nei 18000 dalyvių ir per 55000 žiūrovų. Prie ketverius metus trunkančios kelionės jau prisidėjo daugiau nei 350 užsienio ir Lietuvos menininkų, sukurta daugiau nei 70 įvietinto meno kūrinių. Apie savo asmenines keliones ir bendrus žingsnius tikslo link susirinkę Kaune pasakojo bei savo identitetą atskleidžiančius pasirodymus pristatė tradicines ir šiuolaikines vertybes suvieniję bendruomenių atstovai, o Kauno rajoną „apkeliauti“ susirinkusieji buvo pakviesti vaizdo klipo pagalba. Be abejo, tai buvo tik kvietimas 2022-aisiais šią kelionę įgyvendinti ir gyvai.
Laimingo miesto formulė – neatsiejama nuo dizaino
Nuo auditorijų plėtros iki žalesnio miesto – dizainas kaip įrankis svarbus iš esmės visuose Europos kultūros sostinės veiklos sferose. Programa „Dizainas laimei“, kaip platforma kurti laimingesnį, tvaresnį, žalesnį miestą, gimė kartu su idėja Kaunui tapti Europos kultūros epicentru. „Jau ruošiant programos paraišką mums buvo aišku, kad norime Kauną matyti ir pristatyti ne tik kaip modernistinės architektūros, bet ir kaip šiuolaikinio dizaino miestą“, – atidarydama penktadienio ryto sesiją verslo centre „Magnum“ kalbėjo „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
V. Vitkienė ir partneriai susirinkusiems bei sesiją stebėjusiems internetu pristatė lyg vešlus medis išsišakojusį „Dizaino laimei“ veiklų žemėlapį, kuriame – ir naujas prieinamumo gidas bei ženklinimo sistema plačiau auditorijoms atsiverti siekiančioms kultūros įstaigoms, ir kūrybiškam meniniam gyvenimui prikeliama žemsiurbė Nemune prie Zapyškio, ir itin skalsus bendradarbiavimas su Kauno bičiuliu UNESCO dizaino miestų tinkle – Kortreiku Belgijoje, ir tvari mada, ir landšafto dizaino atgimimas, ir, be abejo, Tarptautinė laimės diena, ryškiai įrašyta į svarbiausių tradicinių miesto renginių kalendorių.
Kauno ateitis pristatė ugningą užtaisą ne tik 2022-iesiems
Ne tik platus vietos ir užsienio profesionalų tinklas, bet ir jaunojo Kauno atstovai aktyviai dalyvauja formuojant Europos kultūros sostinės programą. Urbanistiniais ritmais pradėta paskutinioji šių metų forumo sesija pristatė būtent šiuos – „Kylančio Kauno“ – programos akcentus. Apie pokyčius, kuriamus savo galvose ir savo rankomis, kalbėjo nuo pat titulo gavimo metų augantys su Kauno Europos kultūros sostine, jaunuoliai. Dalis jų, pradėję savo kelią kaip mokymų dalyviai, jau dirba „Kaunas 2022“ organizacijoje, kiti aktyviai vysto šio projekto dėka startavusias menines idėjas, kurios taip pat buvo pristatytos Kauno kultūros centro terasoje. Užsiminta ir apie kitąmet vyksiantį jaunimo festivalį „Audra“, jo erdves, nuotaikas ir mastelius, prisimintas šiemet įvykęs „Audros“ pirmtakas – „Per_kūnija“, renginys, kurio programa patikėta išskirtinai jauniesiems. Kuriantys tokį miestą, kuriame patogu ir įdomu gyventi patiems, „Kylančio Kauno“ dalyviai – didžiausias įrodymas to, kad 2022-aisiais Kaunas įžengs į naują kultūrinį ir vertybinį etapą.
Visos Europos kultūros sostinės forumo sesijos buvo transliuojamos tiesiogiai, jų įrašus galima peržiūrėti „Kaunas 2022“ feisbuko ir „YouTube“ paskyrose.
Kaunas ir Kauno rajonas 2022 m. taps viena didele Europos scena. 2022 m. sausio 22 d. įvyks didysis programos „Kaunas 2022“ atidarymas, o per ateinančius metus Kaune ir Kauno rajone įvyks apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, per 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų) ir per 250 koncertų.
Teksto autorė: Kotryna Lingienė
Nuotr. autorius: Martynas Plepys
„Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programos švyturiai – visus metus LRT ekrane
LRT tęsia jau keletą metų trunkančią partnerystę su „Kaunas 2022“ ir tampa oficialiu „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos transliuotoju. 2022-ais metais per LRT bus galima stebėti ryškiausius ir svarbiausius renginius ir projektus, vyksiančius Kaune ir Kauno rajone, kurie kitąmet virs viena didele Europos scena.
Ryškiausius tarptautinės programos – muzikos, teatro, šokio, dailės, literatūros, tarpdisciplininių menų ir kt. švyturius – galės matyti LRT žiūrovai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Taip šiuolaikinės sostinės vertybės, laimėjimai ir atradimai pasieks net tuos, kurie 2022-aisiais bus toli nuo namų.
Apie tai, kas LRT žiūrovų laukia eteryje ir kokiais renginiais prasidės Europos kultūros sostinės didžiųjų renginių programa, pasakoja „Europos kultūros sostinė Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė:
„Sunku patikėti, bet 2022 m. Kaune ir Kauno rajone vyks daugiau renginių nei metuose dienų. Kultūros išvengti tikrai nepavyks: esame suplanavę daugiau kaip 1 000 renginių. Kitąmet vyks virš 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertinių pasirodymų. Visus juos patirti kviečiame ne tik kauniečius, miesto svečius bet ir LRT žiūrovus, kuriems kultūrą atnešime tiesiai į namus“, – subrendusia partneryste su nacionaliniu transliuotoju džiaugiasi „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė. Anot jos, viena pamatinių Europos kultūros sostinės idėjų – kultūros decentralizacija, tad galimybė kuo plačiau transliuoti geriausia, kas iki šiol yra vykę Kaune – itin svarbi visiems, kuriantiems 2022-ųjų programą.
Sekti „Kaunas 2022“ programą, stebėti renginius ir visapusiškai įsitraukti į šiuolaikinės sostinės kelionę galima jau dabar: https://kaunas2022.eu
LRT nuotr.