Sandra

Spektaklio „Kauno asamblėja“ aktoriai: „Labai lengvai nuteisiame žmogų, kai nematome jo priešais save“

Ką daryti su į Lietuvą patekusiais migrantais? Ar moteris gali apsispręsti dėl aborto? Ar reikia eitynių Laisvės alėjoje? Nuomonę apie karštus įvykius turi kiekvienas. Tik ar kiekvienas drįstų ją išreikšti neslėpdamas veido, vardo? Keletas kauniečių nepabūgo teatrinio eksperimento, kurį Nacionaliniame Kauno dramos teatre surengė kanadiečiai dokumentinio teatro kūrėjai „Porte Parole“. Vasario 18–20 dienomis žmogiškos nuomonės virs meno kūriniu – įvyks dokumentinio spektaklio „Kauno asamblėja“ premjera. Šis spektaklis ir kūrybinė partnerystė su „Porte Parole“, asamblėjas Kanadoje pradėjusiais nuo Donaldo Trumpo klausimo – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Apie savo patirtis ir pamokas šiame procese – ne tik dialogų mokymąsi mintinai, bet ir nuomonių, virtusių pjese, paieškas, pačios pjesės rašymą, sutiko papasakoti du NKDT aktoriai – Henrikas Savickis ir Aistė Zabotkaitė.

Kaip judu, būdami aktoriai, tapote ir spektaklio koprodiuseriais, jei galima taip pavadinti?

Henrikas: Teatras tiesiog paskyrė mums šią užduotį, lygiai kaip skirsto vaidmenis. Bet, žinoma, buvo atsižvelgta ne tik į aktorines mūsų savybes, bet ir į tai, kad ir aš, ir Aistė laisvai kalbame angliškai.

Ar dokumentinio spektaklio kūrimas jums buvo nauja patirtis – patiems ieškoti herojų, atlikti tyrimą?

Henrikas: Sakyčiau, tai nauja patirtis Lietuvos teatre apskritai. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, kaip teatro partneris, suteikė galimybę ieškoti naujų sferų, mums neįprastų ar nebūdingų veiklų ir meno formų. Tai, ką „Porte Parole“ atvežė, yra dokumentinis teatras, kurio pas mus negaliu sakyti, kad visai neturėjome, nes panašus bandymas prieš porą metų buvo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, bet buvo tikrai labai nedaug. Taigi nauja ne tik mums, bet ir Lietuvai.

Minėjote, kad diskusijos dalyvių, kurių išsakytos mintys virto pjese, ieškojote net Laisvės alėjoje. Ar žmonės lengvai pasiduoda tokioms avantiūroms? Visgi turi sutikti, kad tai, ką pasakei, ką manai, kuo tiki, bus, na, ne panaudota prieš tave, bet išstatyta viešai, scenoje. Ir ją interpretuoti žmonės bus laisvi kaip tik nori.

Henrikas: Laisvės alėjoje pavaikščiojome gal valandą. Jums, kaip žurnalistei, turbūt yra tekę tai daryti – ne visi nori bendrauti, leistis į diskusijas. Beje, kas labai įdomu – tuo metu kaip tik artėjo „Kaunas Pride“ eitynės. Tad vienas mūsų užduodamų klausimų buvo: kaip į šį įvykį žiūrite? Ir mes neradome itin priešiškai nusiteikusių žmonių. Net tie, kurie sakė nepalaikantys, pridurdavo: „Ai, tegul eina“. Tai man pasirodė keista – to, ką matai socialinėje medijoje ar spaudoje, gatvėje nerandi.

Turbūt tai daugiau pasako apie socialinę mediją, nei apie žmones?

Henrikas: Mes labai lengvai nuteisiame žmogų, kai nematome jo priešais save. Kai matome tik jo nuomonę vienu klausimu, net jo nepažįstame, nesame sutikę. Vien dėl tos nuomonės jis tampa mūsų priešu. Manau, kanadiečių kuriama asamblėja apie tai ir yra – mums reikia išmokti kalbėtis. Nereikia pulti neigti neišklausius visų kitos pusės argumentų. Galime likti prie savo nuomonių, bet galime kalbėtis.

Vakarienėje, virsiančioje spektakliu, aptartos temos – Stambulo konvencija, migrantų krizė, LGBTQ+ teisės, kartų konfliktas. Ar jums, kaip kauniečiams, būtent šios temos ir atrodo aktualiausios? Gal sąrašą papildytumėte, o gal patrumpintumėte?

Aistė: Visas temas palikčiau – Kauno visuomenę poliarizuoja lygiai tos pačios temos, kurios poliarizuoja visą Lietuvą. Vos žmonės pradeda kalbėtis, jos išlenda, tai labai aišku. Nereikėjo ilgai jų ieškoti. Temas siūlėme mes patys, tad tai yra tai, su kuo susiduriame gyvendami Kaune, Lietuvoje, siūlė jas ir žmonės, kurių klausinėjome. Pačioje vakarienėje dalyvavo gal tik 15 proc. iš tų, su kuriais bendravome.

Henrikas: Žinoma, būtų ką pridėti, tik ne visos temos tiek erzina. Tai priklauso nuo situacijos šalyje konkrečiu metu. Neseniai vyko Sausio 13-osios minėjimas prie Seimo – kažkas švilpė, kažkas negirdėjo teksto, tad Vasario 16-ajai žmonės jau ruošiasi kitaip. Mes visą laiką turime kokią nors poliarizuojančią situaciją. Tai medžius kerta, tai žemę užsieniečiams parduos – net jei nieko nevyksta, ką nors susigalvojame. Taigi tuo metu, kai kartu su Aiste temas ruošėme, būtent šios temos buvo aktualiausios visuomenėje, socialinėje žiniasklaidoje, tokius klausimus ir uždavinėjome.

Aistė: Beje, abortų temos mes net nebuvome aptarę ruošdamiesi vakarienei. Ji iškilo vakarienės metu.

Spektaklyje judu vaidinsite save, tiesa?

Henrikas: Save... „Porte Parole“ yra sakę, kad tai gali būti problema – kai aktorius, kaip asmenybė, per daug asmeniškai įsitraukia į veiksmą. Ir tikrai, su Aiste tampame lyg ir asmeniškai suinteresuoti išspręsti visas tas problemas, sutaikyti ar supykdyti kitus pašnekovus. Neturi už ko pasislėpti.

Aistė: Vakarienės metu ir aš, ir Henrikas buvome savimi. Visiškai. Bet pjesėje mes išrašyti kitokie. Ne visai kitokie, bet... Pjesė parašyta taip, kad spektaklis būtų geras, įdomus, įtraukiantis. Keistas procesas – sėdi su komanda ir analizuoji, kodėl pasakei tą ar aną. Jie visi sako, kad aš taip pasakiau todėl, kad pykau ant Henriko, o aš sakau – ne, taip nebuvo! Kadangi spektaklis neišvengiamai yra hiperbolė, tai ir mes su Henriku tapome ryškesni, ne visai tokie, kokie esame kasdienybėje.

Turbūt visi aktoriai turi svajonių vaidmenų, bet ar iš tiesų galima norėti vaidinti save? Skamba kaip pats sudėtingiausias vaidmuo!

Aistė: Ne, man jis neatrodo sudėtingas. Juk tekstas yra mano sakytas, tad jis įsimena greičiau. Kalbu savo žodžiais, taip, kaip tai daryčiau natūraliai. Sunku tas analizavimas. Pradžioje nenorėjau priimti to, maniau, kad esu išrašyta tokia, kokia nesu. Tai gana intymu. Henrikas sakė per vieną repeticiją: „Aš jau užtektinai atsivėriau ir užtektinai nuo savęs pasakiau, viskas, nieko nebesakysiu.“ Nes mes tikrai labai atvirai žiūrėjome į šį reikalą nuo pat pradžių, bet spektaklis reikalauja dar daugiau atsivėrimo, ir norisi kai ką pasilikti sau. Tokiais momentais atrodo, kad geriau būtų vaidinti ką nors kitą.

Henrikas: Taip, yra ta privatumo stokos bėda. Turi aiškintis, kodėl pasakei viena ar kita, koks tavo paties asmeninis požiūris. Be to, dėliojant dramaturgiją, dar vienoje pirmųjų repeticijų skaitėme ir mąsčiau, kodėl Aistė mane nuolat nutraukinėja. Kitą dieną supratau, kad ji ne nutraukinėjo, o taip sudėliojo pjesę. Mes kalbėjome vienas kitam padėdami sukurti konfliktą. Taigi čia dalis realaus gyvenimo, dalis teatro.

Spektaklis vyks ne kur nors aikštėje, turguje, bet tradicinėje teatro salėje su savo aura ir auditorija. Ar jis, jo žinutė pasieks visų nuomonių turėtojus?

Aistė: Kalbant apie žinutę ir žiūrovo pasiekimą nėra didelio skirtumo, ar spektaklis dokumentinis, ar ne. Manau, „Kauno asamblėjos“ buvimas dokumentiniu spektakliu turi daug pliusų. Nereikia analizuoti Antikos autorių užrašytų reikšmių, klausytis senovinės kalbos. Žmonės tiesiog ateis pasižiūrėti, kaip keturi kauniečiai prie vakarienės stalo kalbėjosi. Kalbėjosi apie paprastus ir visiems suprantamus dalykus. Personažai realūs, aktualijos šiandieninės. Spektaklis ryškus, jis koncentruotas – juk iš penkių valandų vakarienės liko tik valanda su trupučiu. Vargu ar kas stebėtų veiksmą visas penkias valandas. Sutrumpinome, pabrėžėme konfliktus, paryškinome personažus, kad išlaikytume žiūrovo dėmesį. Ar žmonės spektaklį priims vienodai? Žiūrint, kas ateis. Galbūt po premjeros nuskambės gandas ir į teatrą prikvies dar jame nebuvusius? Tuos, kurie nemėgsta teatro, bet mėgsta dokumentiką? Galbūt tradicinio teatro žiūrovai neateis, nes jiems dokumentika neįdomi?

Henrikas: Tarp vakarienės dalyvių nevaikščiotojų į teatrą nebuvo, jei kalbame apie publiką. Jie visi šviesūs, kultūringi, įdomūs žmonės, tik su skirtingais įsitikinimais. Vieni liberalesni, kiti konservatyvesni.

Ar ši jau pusmetį trunkanti „Kauno asamblėjos“ patirtis pakeitė kurį nors jūsų įsitikinimą? Gal ėmėte žiūrėti plačiau?

Henrikas: Aš – ne. Dalykus, apie kuriuos diskutavome, kiekviena asmenybė savo laiku susidėlioja. Vargu ar juos įmanoma perdėlioti brandžiame amžiuje. Nors Aistė už mane jaunesnė, bet aš manau, kad ji tokia pat brandi asmenybė.

Aistė: Gal tik pagalvojau, kad nesu tokia radikali liberalė, kaip mane išrašė pjesėje. Nusprendžiau šiame savo gyvenimo etape likti kiek įmanoma labiau apolitiška. Supratau, kad norint diskutuoti daugiau, nei išdiskutuota prie vakarienės stalo, kai, manau, niekas nepakeitė savo nuomonės, reikia žinių. Reikia domėtis tuo ir suvokti, kokioms idėjoms ir vertybėms iš tiesų tu pritari. Dažnai žiūrime į dalykus paviršutiniškai. Todėl net bijau itin greito Europos liberalėjimo. Apie tai galvoju jau kuris laikas. Ir kituose spektakliuose kalbame apie šias temas, ir būtent dėl to noriu likti apolitiška, nes atsakymo nėra. Nenorėčiau gyventi nei kaip radikali kairioji, nei kaip radikali dešinioji. Visos šios kryptys turi to, kam nepritariu, ir nežinau, kame yra raktas į teisybę. Galbūt dėl to ir nesu politikė ir nepriimu sprendimų.

O ką valgėte vakarienės metu? Sutarėte dėl to?

Henrikas: Turėjome vieną vegetarą, jis valgė daržovių užkepėlę.

Aistė: O mes visi valgėme vištieną. Labai skanūs kepsniai buvo, su daržovėmis ir ryžiais.

Henrikas: Spektaklio metu valgysime tą patį, užuosite.

Interviu parengė Kotryna Lingienė

by Sandra

Vasario 16-osios Aktas bus eksponuojamas Kaune

Vasario 16-ąją į 2022-ųjų Europos kultūros sostinę Kauną atkeliauja ilgai lauktas svečias – Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje.

Dokumentas bus eksponuojamas istoriniuose Prezidento rūmuose Kaune, kuriuose šiandien veikia Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Remiantis signatarų atsiminimais, žinoma, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve iki pat sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. buvo saugomas vienas iš dviejų pagrindinių Nutarimo egzempliorių. Nė vienas iš šių egzempliorių nėra rastas.
2017 m. kovo 29 d. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve Berlyne Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio aptiktas Vasario 16-osios Nutarimo variantas su originaliais signatarų parašais yra pats autentiškiausias Lietuvos valstybės gimimo liudijimo egzempliorius.

Dokumentas nuo 2018 metų buvo eksponuojamas jo pasirašymo vietoje, Signatarų namuose Vilniuje. Tarpininkaujant Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinis archyvas sutiko dokumentą leisti eksponuoti 2022 metais Kaune, miestui tapus Europos kultūros sostine.
Lietuvoje tai bus paskutinieji šio ypatingo dokumento metai, kurių pabaigoje grįš pas saugotoją ir savininką – Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinį archyvą.
Dokumentas ir jo eksponavimas jau penktus metus iš eilės yra apdraustas „Lietuvos draudimo“.
Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atvykę pamatyti lankytojai taip pat galės apžiūrėti parodą „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“.

Simbolinė Vasario 16-osios Nutarimo perdavimo ceremonija ir spaudos konferencija vyks vasario 16 d. 11 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33). Ceremonijoje dalyvaus: Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius, Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Vokietijos ambasadoriaus pavaduotojas dr. Peter Buschmann, Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė, „Kaunas2022“ vadovė Virginija Vitkienė, Istorinės Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė, AB „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis ir Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis.
Lankytojams Istorinės Prezidentūros durys atsivers 12 val.

Informaciją teikia
Renata Mikalajūnaitė
Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune vadovė
Tel. 8 616 20115; [email protected]

by Sandra

Kitoks požiūris: suvenyrus iš Lietuvos kuria su belgų dizaineriais

Pirmieji Lietuvoje pristatę unifikuotas didmenines kokybiškų lietuviškų suvenyrų serijas, prekės ženklas „From.lt“ nusprendė žengti dar toliau ir, dirbdami pagal dizaino mąstysenos metodą, kartu su dizaineriais paklausti užsienio svečių – o ką jie norėtų parsivežti iš Lietuvos? Prisijungę prie Flandrijos vyriausybės finansuojamos dizaino inovacijų programos „5X5® Kaunas“, lietuviai bendradarbiauja su Belgijos dizaino agentūra „Heren Loebas“ ir ieško unikalaus, iš kitos požiūrio perspektyvos gimusio Lietuvą reprezentuojančio simbolio.

Prieš 11 metų įkurta UAB „Tiekimo projektai“ 2017 metais nuo prekių importo paslaugos tiekimo pasuko visai kita kryptimi – pradėjo kurti ir prekiauti suvenyrais. Kaip sako įmonės vadovas Simas Kargaudas, kažkokių specialių paieškų nebuvo, tiesiog taip susiklostė situacija, kai versle kilę iššūkiai privertė atrasti naują veiklos kryptį.

„Kai ėmęsis įgyvendinti šią idėją pradėjau analizuoti lietuviškų suvenyrų rinką, mane pribloškė visiškai su Lietuva nesusijusių dalykų gausa – kad ir toje pačioje Vilniaus Pilies gatvėje parduodamos matrioškos ar kailinės kepurės su sovietinėmis žvaigždėmis. Akimirksniu supratau, kad idėja sukurti kokybiškų lietuviškų suvenyrų seriją yra tarsi specialiai skirta mums. Iki tol specializavomės įvairių produktų pagal klientų poreikius užsakymuose – surasdavome gamintoją ir pasirūpindavome reikiamos prekės su užsakovo ženklu pagaminimu. Dabar produktą ir jo dizainą diktuojame mes,“ – pasakoja S. Kargaudas.

Turėdami turtingą know how, verslininkai gan nesunkiai sudėliojo procesus, kaip turėtų gimti naujoji Lietuvą reprezentuojančių suvenyrų serija. Pasitelkę vietos dailininkus, dizainerius, menininkus ir agentūras, kūrė produktus, kuriuos vėliau gamino įvairių Europos ir Azijos šalių gamintojai.

Tam, kad atskirtų naująją veiklą nuo iki tol buvusios, sukūrė ir savarankišką prekės ženklą – „From.lt“.  Šiuo metu įmonė siūlo apie 500 įvairių suvenyrų. Konkurentų lietuviškų suvenyrų versle nėra daug, o pirkėjai – ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų – ambasados, įvairios organizacijos.

Tiesa, pandeminiai metai smogė ne tik turizmui, bet ir į užsienio svečius nukreiptam verslui, tad kompanijai vėl teko sparčiai persiorientuoti.

„2019 metai mums dar buvo puikūs, o štai 2020-ieji ir praėjusieji tapo tikru išbandymu – apie pelną negalėjome net galvoti, stengėmės tiesiog išgyventi. Atsigręžėme į vietinį turizmą ir pastaruosius metus daug dirbome su Lietuvos dvarais, muziejais, turizmo informacijos centrais iš miestų ir miestelių. Gavome daug užsakymų – nuo Biržų iki Plungės, didžiųjų muziejų ir miestų turizmo objektų. Pasistengėme ne tik pasinaudoti atsivėrusia niša, bet ir pasiūlyti klientams pridėtinės vertės – kūrybingų sprendimų ir kokybiškų suvenyrų jų lankytojams, kurie būtų adaptuoti kiekvienai konkrečiai vietai, objektui ar organizacijai,“ – sako. S. Kargaudas.

Kokį prisiminimą apie Lietuvą norėtumėte išsivežti?

Pasak suvenyrų rinką puikiai pažįstančių verslininkų, populiariausi suvenyrai tarp užsieniečių yra ne tik papuošalai iš gintaro ar lietuviška konditerija, bet ir įvairiu formatu apipavidalinta valstybės simbolika – vėliava, herbas, įžymūs miestų objektai.

Įdomu tai, kad pačią suvenyro formą labai lemia bendros tendencijos, kuriomis galima pasikliauti: dalis suvenyrų yra kolekcionierių geidžiamas objektas – kažkas renka antpirščius, kažkas stikliukus, varpelius ar šaukštelius. Kiti gaminiai tiesiog naudojami buityje, tarnauja kaip funkcionalūs daiktai: kanceliarija, maišeliai, marškinėliai ir pan. Tad, paradoksalu, bet ieškodami originalumo, suvenyrų kūrėjai kartu turi paisyti ir tam tikrų nusistovėjusių kanonų, jei nori, kad produktas būtų paklausus.

„Susidūrėme ir su dar vienu paradoksu: visos suvenyrų idėjos gimsta čia, Lietuvoje – jas kuriu aš ir mano kolegos, pasiūlo mūsų klientai-pardavėjai, bendradarbiaujantys menininkai. Bet juk mūsų pirkėjai – atvykėliai iš kitų šalių. Tad nesame tikri, ar mūsų siūlomi produktai atitinka tų pirkėjų lūkesčius. Juk mes matome Lietuvą kaip lietuviai, iš vidaus, o galbūt lankytojams iš užsienio mūsų šalis atrodo visai kitaip? Juk suvenyras – tai tas dalykas, kurį tu nori pasiimti atminimui iš aplankytos valstybės. Galbūt mūsų svečiai nori visai kitokio atsiminimo?“ – dėsto suvenyrus kuriančios įmonės vadovas.

Todėl, perfrazuojant „From.lt“ šūkį „pasiimk dalelę Lietuvos su savimi“, kilo mintis imti ir paklausti kliento: o ką jis norėtų pasiimti iš Lietuvos?

Idėjas kuria kartu su belgų dizaineriais

Įgyvendinti šią mintį lietuviai verslininkai nusprendė dalyvaudami dizaino inovacijų programoje „5X5® Kaunas“. Čia jiems į pagalbą atėjo Belgijos dizaino agentūros „Heren Loebas“ duetas – kūrybos vadovas Stijn D’Hondt ir meno vadovas bei grafinio dizaino specialistas Peter Van de Sijpe.

Kaip sako belgai dizaineriai, projektas juos patraukė tiek savo tarptautiškumu, tiek suteiktu šansu prisiliesti ir dirbti su visai kitokiomis kompanijomis, žmonėmis, nepažįstamoje aplinkoje ir su visiškai kitokia rinka, nei iki šiol.

„Mums, kaip kūrybinei studijai, tai pirmas tokio tipo projektas, todėl patiems be galo įdomu pamatyti, koks bus galutinis rezultatas. Agentūroje daugiausiai dirbame su grafiniu dizainu, reklama ir kampanijų organizavimu. Visų šių procesų metu stengiamės taikyti Design Thinking – dizaino mąstysenos – metodą. Daugumos mūsų projektų centras yra žmogus, didelį dėmesį teikiame socialinėms žinutėms, tad naudotis dizaino mąstysena yra vienas efektyviausių metodų kokybiškai atlikti tokius darbus.

Vienas ryškesnių pavyzdžių – mūsų organizuotas Belgijos Kortrijko miesto ženklo projektas. Prieš pradėdami darbą su šiuo prekės ženklu, pirmiausia pasistengėme išsiaiškinti, kas yra svarbu skirtingoms miesto bendruomenėms. Žmonės labai noriai įsitraukė į apklausas, stengdamiesi, kad rezultatai atitiktų jų poreikius,“ – pasakoja Stijn D’Hondt.

Tuo tarpu dirbdami su „From.Lt“ komanda, belgai dizaineriai sieks pasiūlyti kitokius požiūrio kampus ir suvenyrinius simbolius.

„Paprastai mes dirbame su spausdintais ar skaitmeniniais produktais, o šįkart tai bus kažkoks fizinis daiktas – ir tai kelia intrigą. Labai svarbu tai, kad dirbame kaip komanda – atvirai ir nuosekliai dalydamiesi savo žiniomis bei patirtimis: kartu su įmone siekiame apsibrėžti produkto pobūdį, o tuomet atrasti, koks vaizdas ir pojūtis jam geriausiai tinka. Finaliniame „5X5® Kaunas“ renginyje spalio mėnesį pristatysime konkretų masinei gamybai parengtą daiktą, kurį turistai norėtų įsigyti ir parsivežti namo kaip mielą prisiminimą iš Lietuvos,“ – sako Peter Van de Sijpe.

--

Flandrijos vyriausybės remiamą dizaino inovacijų programą „5X5® Kaunas“ įgyvendina Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius, „Designregio Kortrijk“ (Belgija, Flandrija) ir Kaunas 2022 kartu su partneriais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Lietuvos dizaino asociacija.

Projekte dalyvauja 5 įmonės ir 5 dizainerių komandos: jų bendradarbiavimo rezultatai bus pristatyti šiemet vyksiančioje parodoje, kuri taps „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dizaino programos dalimi.

by Sandra

Kauno centrinio pašto rūmuose fiksuotas rekordas: sukurta didžiausia žaislų mozaika

Praėjusį mėnesį Kauno centrinio pašto rūmai vėl tapo atviri plačiajai visuomenei – čia įkurdinta Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“. Šiandien, vasario 10 dieną, istoriniuose rūmuose įvyko kitas unikalus reginys, susijęs su vienu iš eksponuojamų darbų – čia buvo fiksuojamas Lietuvos rekordas, pavadinimu „Didžiausia žaislų mozaika“.

Pretendentė į rekordą – LEGO modelių kūrėjo, architektūrinio ir kultūrinio paveldo puoselėtojo Roko Mikšiūno kurta mozaika, kuri sudaryta net iš 70000 LEGO kaladėlių. Unikalus kūrinys savo raštais atkartoja istorinių Kauno centrinio pašto rūmų operacijų salės grindis. Autorius pasakoja, jog nenorėjo, kad parodoje eksponuojama instaliacija būtų buvusi tiesiog baltos spalvos užuolaida, tad gimė sumanymas kurti tautinėmis juostomis puoštą LEGO sieną.

„Vizualizacija gimė Excel programos lentelėje, o vėliau jos fragmentai buvo sumodeliuoti su specialia programa, skirta LEGO kaladėlių modeliavimui. Detalūs skaičiavimai parodė, kad idėjai įgyvendinti reikalinga net 70000 detalių, sveriančių apie 130 kg”,- pasakojo R. Mikšiūnas.

Instaliacijos autoriaus teigimu, kuriant meno kūrinį pirminis siekis buvo paprastas – sukurti įdomų, modernizmo svarbą pabrėžiantį, meno kūrinį. Tik proceso metu, konstruojant sieną su didele Kaunas 2022 savanorių komanda, buvo pagalvota, jog su šiuo kūriniu būtų galima siekti Lietuvos rekordo. Atidumo ir kantrybės reikalaujantis projekto realizavimas, net gi su didele pagalbininkų komanda, užtruko beveik 3 savaites. Rokui tai nėra pirmas darbas, „pasipuošęs“ rekordo titulu – 2015 metais, pagal jo idėją, buvo sukurtas ilgiausias lankstinių junginys – 20,3 m ilgio – vaizduojantis DNR (deoksiribonukleorūgšteis) grandinę

Rokas tokio tipo kūrinių srityje nėra naujokas – konstruoja jis jau nuo 2018 metų, yra sukūręs nemažai modernistinių pastatų su 3D lego modelių programa. Jo darbai eksponuojami muziejuose, vienas  jų – Venclovų namuose – muziejuje Vilniuje. Kūrėjo ateities planuose – tarptautiniai vandenys – gegužės mėnesį R. Mikšiūnas Tel Avive, Izraelyje, interpretuos bei iš LEGO kaladėlių kurs Max Liebling‘o namą. Tai – to paties projekto „MoFu 360/365“ dalis.

Lietuvos rekordas „Didžiausia žaislų mozaika“ bus patvirtintas per savaitę nuo fiksavimo datos ir paskelbtas Lietuvos rekordų agentūros „Factum“ oficialiame interneto puslapyje. Rekordu tapusį meno kūrinį bei kitus, parodos „Modernizmas ateičiai 360/365“ eksponatus, galite apžiūrėti Kauno centrinio pašto rūmuose. Paroda veikia iki balandžio mėnesio.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kuruojamas tarptautinis projektas „MoFu 360/365“ iš dalies finansuojamas „Kūrybiška Europa 2021-2027“ – Europos Sąjungos programos.

Parengė Vaida Morkūnaitė

by Sandra

Naują stiklinių fasadų erą kuria analogų Lietuvoje neturinčios technologijos

Pradėję nuo originalių stiklų saulės elektrinėms, dabar jūsų stiklinį namo fasadą gali išpuošti nors ir milžinišku „Mona Lizos“ paveikslu: įsigiję analogų Lietuvoje neturinčią įrangą, kauniečiai stiklo apdirbėjai „Gravera“ nusprendė sukurti unikalią paslaugą, tam pasitelkę dizainerius ir Design Thinking metodą.

Ši partnerystė – tai Flandrijos vyriausybės finansuojamos „Dizaino inovacijų programos 5X5® Kaunas“ dalis, kurios rezultatai bus pristatyti šiemet spalio mėnesį vyksiančioje parodoje, įtrauktoje į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dizaino programą.

Dar 1994 m. įkurta UAB „Gravera“ yra vieni seniausių stiklo apdirbėjų Lietuvoje. Nors daugelis Lietuvos vartotojų įmonę pažįsta iš mažmeninių tinklų – kaip veidrodžių ir kitų stiklo produktų gamintojus, bet tai buvo „Graveros“ pradžia, kuri šiandien tesudaro apie 2-3 proc. apyvartos. Pagrindiniu gamintojo produktu tapo architektūrinis stiklas: stikliniai fasadai, stiklo pertvaros biuruose, stiklo atitvarai balkonams, saugūs baldiniai stiklai. O pagrindiniai klientai – verslas (B2B). Šiuo metu kompanija yra išaugusi iki 90 darbuotojų gamyklos, dirbančios dviem pamainomis ir savo procesuose taikančios inovatyvias technologijas.

„Kaip ir dauguma Lietuvos įmonių, po 2008 metų krizės „išmokome“ eksportuoti: drastiškas ekonomikos kritimas šalyje privertė ieškoti kitų rinkų. Ir mums tai puikai sekėsi: dabar eksportas sudaro nemažą pardavimų dalį – užsienio rinkoms tenka apie 40 proc. mūsų pagaminamos produkcijos,“ – sako pardavimų vadovas Ramūnas Cipkus.

Konkurencijos, žinoma, netrūksta tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose, kur tenka konkuruoti su gamintojais iš Azijos, Turkijos, Lenkijos, tačiau įmonė sėkmingai savo gaminius eksportuoja į Skandinaviją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Baltijos šalis. Jos stiprybė ir pagrindinis konkurencinis pranašumas – nestandartiniai, mažesni užsakymai, lankstumas, greitis ir individualizuoti sprendimai, kuriuos atlikti padeda progresyvios technologijos bei moderni įranga.

Inovacijos – privaloma išlikimo sąlyga

„Robotizacija ir inovacijos yra neišvengiama mūsų pramonės šakos ateitis – jeigu to nepadarysime dabar, tai beviltiškai atsiliksime ir tiesiog neišliksime,“ – tvirtina „Graveros“ pardavimų vadovas.

Įmonė dar 2018 metais skelbė apie robotizuotų linijų įsigijimą ir išsikeltą tikslą – kurti pramonės kompetencijų centrą. Laikantis šios inovacijų diegimo strategijos, į „Graverą“ atkeliavo unikali, Lietuvoje analogų neturinti įranga, atliekanti keraminės spaudos ant stiklo darbus. Pirminė šio prietaiso paskirtis buvo padėti įmonei kurti sprendimus, skirtus saulės kolektorių gamintojams.

„Turėjome užduotį – paslėpti fasaduose saulės kolektorius taip, kad jie būtų praktiškai nematomi, bet maksimaliai efektyviai generuotų saulės energiją. Tokių projektų jau esame atlikę ir darome juos toliau – gaila, kol kas ne Lietuvoje. Pavyzdžiui, vienas jų – naujai statomame rajone saulės baterijas paslėpti akmens plokštes imituojančiuose fasado skyduose. Mūsų užduotis – padaryti taip, kad tas stiklas būtų kuo panašesnis į akmenį ir darniai integruotųsi aplinkoje tiek vizualiai, tiek neprarastų technologinių saulės elektrinei svarbių savybių“, – pasakoja R. Cipkus.

Būtent ši įranga ir tapo akstinu sudalyvauti atrankoje į „Dizaino inovacijų programą 5X5® Kaunas“.

„Mums reikia kurti produktus, kad šis įrengimas dirbtų pilnu pajėgumu, juolab, kad jo galimybės – fantastiškos: mes galime atspausdinti keraminiais dažais ant stiklo bet kokį atvaizdą – nuotrauką, grafiką ar kas tik klientui šaus į galvą. Kuo ši technologija unikali – kad tai stiklo keramika, kurios dažai, pagaminti su stiklo dulkėmis, užpurškiami ant stiklo, kuris kartu su piešiniu grūdinamas 700 laipsnių temperatūroje. Tokiu būdu piešinys „įkepamas“ į stiklą ir su juo susilieja, tampa neatskiriama stiklo dalimi, kuri nei trinasi, nei blunka, nei braižosi, nei gali būti sugadinta ar pašalinta, taip pat yra atspari ir ultravioletiniams spinduliams,“ – pasakoja R. Cipkus.

Dizaineriai – į pagalbą gamybininkams

Pasak „Graveros“ pardavimų vadovo, norint šias inovatyvias technologijas maksimaliai išnaudoti, reikia sukurti paslaugą verslo klientams – kuri parodytų galimybes, pateiktų vizualus, įkvepiančius pertvarų, stiklinių fasadų kūrėjus, architektus, interjero dizainerius juos panaudoti savo projektuose.

Į pagalbą šiame darbe atėjo dizainerė – „5X5® Kaunas“ programoje dalyvaujanti Sandra Kasperavičienė. Jos užduotis dvejopa: ne tik sukurti vizualinius sprendinius-pasiūlymus, bet ir pačią paslaugą.

„Reikia, kad tai būtų vizualiai apipavidalintas ir rinkai paruoštas produktas, kurį pamatęs žmogus pasakytų: štai, šito man reikia! Man pačiai šis projektas suteikė galimybę sujungti dvi savo aistras – grafinį ir erdvinį mąstymą dizaine,“ – sako dizainerė.

Pasak jos, tokiuose projektuose įmonės ir verslai būna priversti į savo veiklą pažvelgti kitu kampu, o tai nėra lengva: „Gamyba – tai gana rutininė veikla: tie patys kasdieniais reikalais užsivertę darbuotojai, kuriems kartais yra sudėtinga pradėti galvoti strategiškai, kaip pažvelgti į turimus resursus, gebėjimus ir technologijas, kad jas panaudotų dar plačiau, pasiūlytų daugiau vertės klientui, o gal net ir atvertų naujas rinkos nišas. Štai tuo ir puiki „5X5® Kaunas“ programa, tampanti jungtimi tarp išorinio žmogaus – dizainerio, kuris ateina į įmonę, išgvildena, ko jai reikėtų, ir tuomet, remdamasis savo patirtimi ir kitokiu požiūriu, pateikia sprendinius. Konkrečiai „Graveros“ atveju, prie stalo sėda dizaineris ir gamybininkai, tardamiesi, ką galima su jų turima technologija padaryti tokio, ko reikia šiuolaikinei rinkai ir šiuolaikiniam vartotojui. Juolab, kad aš pati dirbu su interjero dizainu, užsakovais ir matau, ko rinkai reikia“.

Pasak S. Kasperavičienės, „dip-tech“ spauda ant stiklo atveria unikalių galimybių pateikti šiuolaikiškus sprendinius interjero ir eksterjero dizainui, nes pats stiklas kaip medžiaga suteikia daug variacijų ir kintamųjų – skaidrumo, gradientų, stiklo laminavimo ir jo lenkimo, kelių sluoksnių dengimo.

Dizainerė pastebi, kad sėkmingam rezultatui gauti labai svarbus ir paties verslo indėlis į procesą – kurį kuruoti padeda dizaino inovacijų programos priskirti moderatoriai: nepakanka nusisamdyti dizainerį ir tikėtis, kad jis pats vienas išspręs įmonei aktualius klausimus. Siekiant rezultato, tenka skirti įmonės resursų – tiek techninių, tiek laiko ir energijos kūrybinių susitikimų metu.

„Man labai patiko nuo pat pirmo susitikimo Ramūno išsakytas „Graveros“ požiūris: suprantame, kad tai MUMS jūsų reikia. Kad įdarbintų technologijas ir išvystytų naują paslaugą, įmonė nori gauti tokius sprendinius, kurie nebūtų tik vienkartiniai produktai, o gerai apgalvota paslauga,“ – pasakoja dizainerė.

Būtent tokią – technologinėmis inovacijomis ir originaliu požiūriu paremtą paslaugą, ji kartu su stiklo meistrais ir kuria. O rezultatą – aktualius, universalius ir šiuolaikiškumo kriterijus atitinkančius produktus – pademonstruos šiemet vyksiančioje „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dizaino programos parodoje.

--

Flandrijos vyriausybės remiamoje „Dizaino inovacijų programoje 5X5® Kaunas“ dalyvauja 5 atrinktos vidutinio ir smulkaus verslo įmonės. Bendradarbiaudamos su dizaineriais ir integruodamos dizaino mąstymą bei strategiją, jos įgyvendina nestandartinius projektus.

Programos vykdytojai – Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius, „Designregio Kortrijk“ (Belgija, Flandrija) ir Kaunas 2022 kartu su partneriais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Lietuvos dizaino asociacija.

by Sandra

Antram gyvenimui prikeliamas laivas-žemkasė kviečia pirmai pažinčiai

Jau gegužės mėnesį Zapyškyje, kairiajame Nemuno krante bus prišvartuotas buvęs laivas-žemkasė, paverstas tarpdisciplinine kultūros ir meno erdve „Nemuno7“. Susipažinti su žemkasės praeitimi galima jau šiandien. Šalia Senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios iškilo fotografijų parodos stendai –  žvilgsnis į Nemuno laivybos istoriją.

„Nemuno7“ – tuometinėje Čekoslovakijoje 1965 m. statyta žemkasė, naudota upės vagai Nemune gilinti. Dėl pasenusios ir upės ekosistemai žalingos technologijos ji nebegali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Užuot objektą sunaikinus, pasirinktas tvaresnis sprendimas – suteikti jam naują vaidmenį ir transformuoti į kultūrinę erdvę, kviečiančią apsilankyti meno parodose ir renginiuose vandens tema.

Parodos autorius Lukas Mykolaitis – tyrėjas ir fotografas iš Kauno, dažniausiai dirbantis su asmeninių ir istorinių erdvių atvejais. Jiems fiksuoti kūrėjas naudoja įvairias dokumentacijos technikas, taip permąstydamas laiko, atminties, paveldo, informacijos rinkimo, saugojimo ir perdavimo temas.

Fotografijų parodos centre – prieš žemkasės transformaciją Luko Mykolaičio specialiai atlikta „Nemuno7“ erdvės dokumentacija, fiksuojanti laiko paveiktus, upės apnašų sluoksniais padengtus paviršius. Šie kadrai derinami su vintažinėmis, tarpukarį menančiomis Kauno upių laivybos fotografijomis, surinktomis Lietuvos jūrų muziejaus archyvuose. Pasak parodos autoriaus, tai – dar vienas laiko juostų sintezavimo pavyzdys ir vientisas, jutiminis naratyvas.

Projekto vadovės Astos Ivanauskienės teigimu, „Nemuno7“ – ne tik būsima unikali meno erdvė, bet ir savotiška priemonė diskusijoms: „Nemuno7“ veiklose akcentuojame 3 pagrindines temas: vanduo, tvarumas ir dialogas. Visos jos puikiai atsiskleidžia ir Luko Mykolaičio parodoje, kurioje vandens tema tęsiasi nuo Nemuno iki Baltijos jūros, o sena žemkasė tampa priežastimi dialogui tarp praeities, dabarties ir ateities bei kviečia pokalbiui apie tvarumą.

Nors žemkasė po transformacijos nepasikeis kardinaliai ir išliks atpažįstama, L. Mykolaičio įamžinti kadrai padės ne tik mums patiems, bet ir būsimiems „Nemuno7“ lankytojams įvertinti, nuo ko viskas prasidėjo. O gal net naujame kontekste atrasti kelias dešimtis metų skaičiuojančią istoriją?“ – tikisi A. Ivanauskienė.

Fotografijų paroda šalia Senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios veiks iki balandžio mėnesio vidurio.

„Nemuno7“ yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Objekto atidarymas – 2022 m. gegužės 22 d.

by Sandra

Kauną užklups Audra – miesto, meno ir techno provokacijos

Kaunas tapo Europos kultūros sostine, o šia proga naktinis klubas „Lizdas“ su Kauno jaunimu parengė didžiulį festivalį viso miesto teritorijoje pavadinimu „Audra“. Šiuolaikinio meno instaliacijos ir gyvi pasirodymai miesto erdvėse kaustys Europos centre atsidūrusios Kauno gatves net penkias dienas – birželio 29-liepos 3 dienomis. Jų metu – teatro performansai, parodos bei tokių atlikėjų kaip Tommy Cash ar Helena Hauff pasirodymai.

Skelbiama, jog per penkias festivalio dienas, bus galima pamatyti visą Kauno miesto ateitį. Šiuolaikinio miesto festivaliu besivadinanti „Audra“ garsiai ir aštriai kalbės apie jaunos kultūros ir jauno žmogaus patiriamas dramas mieste.

Festivalio ašimi taps koncertai bei vakarėliai Kauno erdvėse. Renginiai įvyks Ąžuolyno parke, Santakos parke, buvusioje „Pergalės“ gamykloje ir daugybėje kitų, dar renginių niekada nemačiusių, erdvių. Jų metu į Kauną atvyks pasauline žvaigžde tapęs estų reperis Tommy Cash, kuris savo komiška kūryba bei neįtikėtinais video klipais patraukė tokių įtakingų žmonių kaip dizainerio Rick Owens, menininkės Ellen Sheidlin ar didžėjaus bei prodiuserio Diplo dėmesį. Kartu su juo į Kauną atvyks ir visa gvardija šiuolaikinės techno muzikos didžėjų – jų tarpe elektro muzikos karaliene tituluojama Helena Hauff, britų eksperimentatorius Call Super, olandų šokių muzikos žvaigždė Job Jobse ir daugybė kitų vardų.

Veiksmas naktimi neapsiribos. Dienos metu dalyviai galės gaivintis naujoviška ir intriguojančia kultūra: sudalyvauti karščiausio meno rinkos raktažodžio NFT inspiruotame hakatone, tvarumo dirbtuvėse ar pamatyti bent keletą naujų parodų. Mieste veiks ne tik įvairios meninės instaliacijos, bet ir teatro performansai, kviečiantys tyrinėti tokias temas, kaip identitetas, psichologinė gerovė, tvarumas ir neverbalinė komunikacija. Įdomu tai, jog festivalio lankytojų lauks programa Kauno menininkų namuose, Tempo erdvėje, Rotušės vasaros scenoje, muziejuose ir kitose netikėtose miesto erdvėse. Daugiau apie veiklas, vykstančias festivalio metu, organizatoriai atskleis vasario 14 dieną.

Birželio 29-liepos 3 dienomis vyksiantį šiuolaikinio miesto festivalį „Audra“ kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendromis jėgomis organizuoja naktinio klubo „Lizdas“ komanda kartu su jaunimo organizacija VšĮ „Kylantis Kaunas“. Prie festivalio renginių prisideda Pažaislio muzikos festivalis, Kauno miesto kamerinis teatras, šokių studija „GAMERS“ bei įvairūs partneriai iš Graikijos, Serbijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Suomijos ir kitų Europos šalių.

Bilietai prekyboje pasirodys ketvirtadienį (vasario 3d. ) vietinėse ir tarptautinėse bilietų pardavimo platformose. Visa informacija apie festivalį: www.audrafestival.lt

by Sandra

Šaltiems vakarams – šiltos Kauno Žvėries audio pasakos

„Šaltiems vakarams – šiltos Kauno Žvėries audio pasakos”,- tokiu šūkiu, nuaidėjus didžiajam „Europos kultūros sostinės atidarymui”, „Kaunas 2022“ programos organizatoriai kviečia tamsius ir niūrius žiemos vakarus spalvinti drauge su miestą globojančio Mitinio Žvėries pasakomis, kurios audio formatu nugulė į „Youtube“ ir „SoundCloud“ platformas.

Jau anksčiau pristatytoje „Kauno Žvėries pasakų knygoje“, skirtoje vaikams ir jų tėveliams, buvo galima susipažinti su Mitiniu Kauno Žvėrimi ir jo nuotykiais mieste. Be to, knygoje, pasitelkiant pasakas, vaizdžiai ir įtaigiai yra pasakojama „Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022” programa, jos vertybės bei idėjos. Paslaptingas istorijas apie Kauną ir Kauno rajone į knygą suguldė jų autorius Rytis Zemkauskas,  iliustravo Darius Petreikis.

Praėjusių metų rugsėjį, LRT radijas „Vakaro pasakos“ programos metu, transliavo dešimtį istorijų, o jas įgarsino pats knygos autorius. Palankūs tokio formato pasakų vertinimai ir susidomėjimas lėmė, jog visą knygą, tai yra 30 pasakų, buvo nuspręsta įgarsinti ir išleisti audio formatu.

„Kuomet gimė mintis įgarsinti pasakas, nekilo abejonės, kas tai turi padaryti – Ryčio Zemkausko balsas šiam žanrui labai tinkamas. Labai džiaugiamės, kad pasakos dabar bus prieinamos ne tik fiziniu knygos pavidalu – jos galės būti visur ir visada su klausytojais audio įrašo formate“,- apie audio knygą kalbėjo „Mitinio Kauno Žvėries“ programos koordinatorė Renata Bartusevičiūtė.

Garsinės knygos „Kauno Žvėries pasakų knyga“ pasakos pasiekiamos „Kaunas 2022“ grojaraščiuose „Youtube“ ir „SoundCloud“ platformose, paieškoje naudojant grotažymes #kaunozveris. Turinys yra atviras ir prieinamas visiems nemokamai.

Programos „Kaunas 2022“ organizatoriai primena, jog šiemet Kaunas ir Kauno rajonas tapo visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje kultūros šiemet išvengti tikrai nepavyks: 2022-ųjų tėkmėje čia bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių – per 50 premjerų, o melomanų lauks virši 250 koncertų.

by Sandra