Kaunas 2022: The Crown Jewel of Europe’s Contemporary Culture
Kaunas – the future European Capital of Culture – has everything to captivate the world’s attention. The city’s history, Fluxus movement, design, and community all went into creating the legend of a new Contemporary Capital that’s set to become a year-long cultural festival, promising more events than there are days in 2022.
Read more
Kaunas jau matuojasi 2022-ųjų Europos kultūros sostinės karūną
Kaunas turi viską, kad būtų įdomus pasauliui. Būsimoji Europos kultūros sostinė pasitelkė istoriją, fluxus ir dizaino idėjas bei šiandien čia gyvenančią bendruomenę, kad sukurtų naująją „Šiuolaikinės sostinės“ legendą. Ji 2022-aisiais virs visus metus truksiančiu kultūros festivaliu, kuriame žadama daugiau renginių nei metuose dienų.
Read more
MagiC Carpets Landed: Exhibition Dates and Curator Announced
Kaunas Biennial is delighted to announce that the international exhibition “MagiC Carpets Landed” will take place in Kaunas (Lithuania) on 5 November 2021 – 23 January 2022. The “Magic Carpets Landed” exhibition will be one of the most prominent visual art events opening the programme of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
Read more
„MagiC Carpets Landed“: stebuklingi kilimai nusileis Kaune
Kauno bienalė ir keturiolika Kūrybiškos Europos platformos „Stebuklingi kilimai“ partnerių džiaugiasi galėdami pranešti, kad tarptautinė paroda „MagiC Carpets Landed“ vyks 2021 m. lapkričio 5 – 2022 m. sausio 23 dienomis Kaune. Ši paroda taps vienu pagrindinių vizualiojo meno renginių, atidarančių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą.
Read more
„Liuksemburgo akiračiai“: lietuvių fotografijos darbai išskirtinėse Ešo erdvėse
2022 m. Europos kultūros sostinės Kaunas ir Ešas – antrieji pagal dydį Lietuvos ir Liuksemburgo miestai – Liuksemburgo lietuviams dovanoja dvi puikias progas pristatyti Lietuvą ir pasirinktus kūrėjus. Lietuvių bendruomenei išskirtinai rezervuotose centrinėse Ešo erdvėse „Annexe22“ š. m. balandžio 3–10 d. ir birželio 19–26 d. vyksiančias dvejas parodas apjungs humanistinės fotografijos tema.
Žymiojo Antano Sutkaus pasekėjai Artūras Morozovas ir Tadas Kazakevičius Liuksemburgo lietuviams vedė seminarą apie humanistinę fotografiją ir surengė virtualias fotodirbtuves. Buvo paskelbtas fotokonkursas, kuriame geriausius Liuksemburgo lietuvių darbus atrinko Liuksemburgo lietuvių bendruomenė, padedama tarptautinės žiuri: „Ešas2022“ kultūros programų direktorės Francoise Poos, Lietuvos Respublikos Garbės konsulo Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje Robert‘o Wagener‘io, iškilaus liuksemburgiečio menininko Serge‘o Ecker‘io ir dviejų minėtų lietuvių fotografų.
Simboliškai 22 atrinkti Liuksemburgo lietuvių (mėgėjų ir profesionalų) darbai bus pristatomi parodoje „Liuksemburgo akiračiai“, kuri š. m. balandžio 3–10 d. papuoš centrines Ešo erdves „Annexe22“. Ja siekiama atkreipti vietinių dėmesį į Ešo partnerį – Kauno miestą. „Liuksemburgo akiračius“ š. m. birželio 19–26 d. vainikuos Artūro Morozovo ir Tado Kazakevičiaus autorinė darbų paroda.
Š. m. gegužės 5 d. Artūras Morozovas ir Tadas Kazakevičius lietuviškai nekalbantiems Liuksemburgo gyventojams pakartos seminarą anglų kalba (su sinchroniniu vertimu į prancūzų kalbą) ir visus pakvies vertinimui pateikti savo darbus. Įdomiausios nuotraukos su humanistiniais akcentais virs atvirukais, kurie vėliau bus nemokamai dalijami Eše. Parodos lankytojai bus skatinami atvirukus išsiųsti tiems, kuriems šiuo metu labiausiai reikalingas palaikymas, ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu.
Šį daugiasluoksnį Liuksemburgo lietuvių bendruomenės projektą remia Liuksemburgo kultūros ministerija ir „Ešas2022“.
Daugiau informacijos apie seminarą rasti ir į jį užsiregistruoti galite šiame puslapyje.
Tekstą parengė „Ešas – Europos kultūros sostinė 2022“
Stefano Vaccaro nuotr.
Horizons of Luxembourg: Humanist Photographers from Lithuania at Annexe22
To celebrate Kaunas and Esch, the second-largest cities in Lithuania and Luxembourg, and both European Capitals of Culture in 2022 (alongside Novi Sad, Serbia), the Lithuanian community in Luxembourg presents three photographic events at Annexe22.
Read more
Design as a Key to an Open City: Kaunas 2022 presents a Cultural Accessibility Guide
“Universal design is a level we all aim to achieve,” Jonas Liugaila, one of the founders of branding and service design agency Critical, says.
The design strategist believes it’s wise to separate three visions in the international discourse – accessible, inclusive and universal design: “If inclusive design focuses on those with special needs, the highest level does not exclude any group of our society”. In today’s context, we still can’t avoid discussing the first two steps. Therefore, back in 2019, the organisation “Kaunas – European Capital of Culture 2022” invited Critical to create a cultural accessibility guide meant for events and institutions. The guide aims at rethinking one’s surroundings and opening oneself to new audiences.
Read more
KTU rektorius E.Valatka – apie svajonę išvažiuoti į Prancūziją, chemiją ir laimę: sėkmė svarbi, bet dažnai ji tėra atsitiktinumas
Kovo 20-ąją sugrįžta Tarptautinė laimės diena, o drauge su ja duris pirmiesiems lankytojams atveria muziejai bei galerijos. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda, Kauno miesto savivaldybė ir kultūros įstaigos kvies prisijungti švenčiant šiemet su Laimės diena sutampantį muziejų ir galerijų atidarymą.
Nors Laimės dienos programa ir renginiai, kaip ir visas dabartinis pasaulis, atsimuša į karantino sienas, tačiau organizatoriai sako, kad ši diena praskaidrins nuotaikas ir įkvėps pavasariui. Laimės dienos išvakarėse – pokalbis su Kauno technologijos universiteto rektoriumi, profesoriumi, chemijos inžinerijos mokslų daktaru Eugenijumi Valatka – apie svajones, laimę, sėkmę ir chemiją. Ir apie tai, kaip Prienų rajone augęs vaikas įgyvendino savo svajonę – studijuoti Paryžiuje.
– Savaitgalį bus minima Tarptautinė laimės diena. Iš kokių dedamųjų yra jūsų laimė?
– Gyvenimas yra tarsi gyvas audinys, nuaustas iš nuolat besikeičiančių situacijų ir jas lydinčių jausmų kaitos, todėl laimės pojūtis atskiram žmogui konkrečioje situacijoje gali būti labai skirtingas. Asmeniškai aš neįsivaizduoju laimės be tokių pamatinių gyvenimo sudedamųjų dalių, kaip šeima, tėvynė, tikėjimas ir kūryba. Kalbant labiau apibendrintai, laimė man visų pirma siejasi su prasmingumu. Jausmas, kad mano buvimas šioje žemėje yra prasmingas, man suteikia ne tik vidinės ramybės kasdieniniuose darbuose, bet ir nuolatinių jėgų ieškant to, kas slepiasi anapus regimų reiškinių horizonto.
– Gimėte Prienų rajone, čia ir mokėtės, augote? Apie ką svajojote, būdamas vaikas, paauglys?
– Tikrai taip, visa vaikystė ir paauglystė prabėgo Sokonių kaime, baigiau Jiezno vidurinę mokyklą. Daugybė laiko praleista gamtoje, todėl man nesvetima kaimo žmogaus pasaulėjauta. Nors ,turiu prisipažinti, kad gerai jaučiuosi ir didmiesčiuose.
Kaip ir kiekvienas jaunas žmogus, svajojau apie daugybę dalykų ir profesijų – norėjau būti ir rašytoju, ir keliautoju, ir istoriku. Gal todėl, kad nuo mažų dienų buvo didžiulis polinkis į knygas. Daug skaičiau, domėjausi. Žavėjo Žiulis Vernas, Aleksandras Diuma, Viktoras Hugo, ir, žinoma, nuotykių knygos apie indėnus. Knygos man, kaimo vaikui, buvo tarsi visai kitas pasaulis. Kartais – kupinas nuotykių, kuriuos, rodos, išgyveni kartu su knygų herojais, kartais – įkvepiantis ieškoti, tyrinėti, atrasti. Ir šiandieną, naujųjų medijų apsuptyje, knygos man išlieka pačiais svarbiausiais vartais į savęs suvokimą ir pasaulio pažinimą.
– Kaip susidomėjote chemija ir kodėl? Kada buvo šio susidomėjimo pradžia?
– Chemija susijusi su daugybe spalvų, su nuolatiniu kitimu. Gyvenant kaime, labai jaučiasi gamtos ritmas, regi nuolat besikeičiančias metų laikų spalvas. Prisimenu žiemas su milžiniškais sniego kalnais, darganotą rudenį ir raudono molio arimus, kintančias medžių lapų spalvas. Tai nebūtinai tiesiogiai chemija, tačiau taip intuityviai sužadinama ne tik grožio pajauta, bet ir smalsumas, noras pažinti. Galiausiai paskutinėje klasėje, kai reikėjo rinktis būsimą profesiją ir galvoti apie ateitį, nusprendžiau mokytis tuomečio Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultete, pasirinkau visuomeninio maitinimo specialybę. Tais laikais ši specialybė buvo ypač populiari, reikėjo gerai mokytis norint patekti į šias studijas ir, žinoma, ten buvo reikalinga chemija.
– Galbūt mokykloje turėjote puikią chemijos mokytoją?
– Suprantama, mokytojų įtaka taip pat yra labai didelė. Mano chemijos mokytoja buvo labai stipri asmenybė ir labai gera mokytoja, tad ir su dalyku sunkumų nekilo. Dažnai mintimis su nostalgija grįžtu į savo mokyklą, nes man išties teko laimė turėti puikius Mokytojus.
– Apskritai, jūsų nuomone, kiek mūsų pasirinkimus lemia tai, kas ir kaip mus moko mokykloje?
– Manau, kad daugeliui vaikų tolimesnio gyvenimo pagrindas yra vaikystė, tėvų auklėjimas, vertybių kompasas, požiūris į save ir aplinką, pagarba kitam žmogui ir kitam požiūriui. Mokykla ir universitetas, kaip ugdymo institucijos, suteikia galimybę praplėsti pasaulėžiūrą, gilinti pamatines žinias ir vertybes, įgyti profesines kompetencijas, perimti kitų patirtį. Tačiau pagrindą mes jau atsinešame.
Besąlygiškai priimu Antoine de Saint-Exupéry mintį: visi mes iš vaikystės. Jei jaunas žmogus dar mokykloje sutinka mokytoją, gebantį sudominti ir kantriai paaiškinti naujus, sudėtingus dalykus, tikiu, kad tai vienaip ar kitaip daro didžiulę įtaką tolimesniems pasirinkimams.
– Kaip prasidėjo jūsų studijos, kokios jos buvo?
– Pradėjau studijuoti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikais, todėl buvau vykusio didžiulio socialinio virsmo liudininkas. Tai buvo nepaprastas, ypatingos atmosferos prisodrintas metas. Kartu man tai buvo magiškas dvasinių ieškojimų ir atradimų laikotarpis. Galiu pasakyti, kad kaip tik tuo metu aš giliai supratau, kad universitetas yra ta erdvė, kuri labiausiai atitinka mano troškimus ir siekius. Pirmiausia todėl, kad man tai yra kūrybinė erdvė, kur žmogus turi vietos saviraiškai ir kūrybai. Kartu tai dvasinė, susitikimo erdvė – čia turiu galimybę susitikti su jaunais ir kuriančiais žmonėmis, taip nuolat atsinaujinant ir pačiam.
– Kaip jus keliai nuvedė į Prancūziją? Apie jus sakoma: vaikas iš Prienų rajono įgyvendino svajonę studijuoti Prancūzijos universitete. Kokia ta istorija?
– Dar vis pamąstau, kodėl. Juokaudamas galiu pasakyti, kad gal tik labai talentingas psichoanalitikas galėtų padėti atsakyti į šį klausimą. Galbūt lemiamos įtakos turėjo daugybė dar vaikystėje perskaitytų prancūzų literatūros kūrinių ar nuolat klausoma Joe Dassin‘as muzika. Bet faktas – nuo pat mažų dienų Prancūzija, ypač Paryžius, buvo mano svajonių kraštas, tiesa, sunkiai pasiekiamas.
Troškau išvažiuoti į ją mokytis ir brandinau šią svajonę savyje. Ir prieš daugiau kaip tris dešimtmečius užgimusi mūsų Nepriklausomybė atvėrė šias galimybes. Žinoma, tuo metu išvykti mokytis į užsienį buvo daug sunkiau negu dabar, nebuvo tiek įvairių programų, pasisekdavo nedaugeliui, bet aš nuoširdžiai tam ruošiausi. Turėjau aiškų tikslą išvykti ir dėl jo nuosekliai ir kantriai dirbau.
O ten praleistą laiką prisimenu kaip išties labai šviesų savo gyvenimo laikotarpį, įdomių patirčių ar istorijų yra tikrai ne viena. Studijų laikas užsienyje leido geriau pažinti save, išgryninti savo norus, savo siekius. Nors jau esu aplankęs nemažai kitų kraštų, tačiau Paryžius man ir toliau išlieka magiška, išskirtinė vieta, tarsi didelė gyvenimo mįslė, kurią norisi įminti.
– Kiek jūsų karjeroje buvo svarbi sėkmė, o kiek – įdėtos pastangos ir darbas? Ar tikite sėkme?
– Sėkmė yra svarbi, tačiau dažniausiai tai tėra atsitiktinumas. Aš linkęs labiau pasikliauti kantriu ir nuosekliu darbu, atvirumu kitiems ir kryptingu ėjimu savo svajonių link. Manau, kad tai tvirtesniais akmenimis grįstas gyvenimo kelias.
– Ir paskutinis klausimas. Pasakykit kaip chemikas: ar egzistuoja tarp žmonių ta paslaptingoji chemija? Ir kaip ją „įžodinti“? O gal tai mitas?
– Manau, kad ji iš tikrųjų egzistuoja ir tai nėra mitas. Juk tikriausiai kiekvienas iš mūsų esame patyrę tą mistinį jausmą, kai su pirmą kartą sutiktu žmogumi užsimezga ilgalaikis, giluminis tarpusavio ryšys, atsiremiantis į panašias mintis, patirtis, išgyvenimus ar įveiktus sunkumus. Nemanau, kad racionaliai galime paaiškinti ir suvokti tokius fenomenus. Įžodinti, kaip sakote, šią slaptingąją chemiją geriausiai galima per bendrystę, pokalbį, pagarbą ir nuolankumą vienas kitam.
KTU nuotr.
„Kaunas 2022“ invites to an international conference on European Democracy
National governments all across Europe order their citizens to stay in the confinement of their homes via the freedom-inhibiting curfews. In these times of technocratic decision-making and crisis-managing, it is often unclear which information our leaders are basing their verdicts on. How can we as citizens hold our elected officials accountable for their policy implementations?
Read more
„Kaunas 2022“ kviečia į virtualią tarptautinę Europos kultūros forumo konferenciją
Nacionalinės vyriausybės visoje Europoje liepia piliečiams izoliuotis namuose laisvę varžančių komendanto valandų metu. Šiais, technokratinių sprendimų priėmimo ir krizių valdymo laikais, dažnai neaišku, kokia informacija remdamiesi valstybių lyderiai priima sprendimus. Kaip mes, piliečiai, galime prisidėti prie valstybės pareigūnų atsakingumo priimant ir įgyvendinant sprendimus?
Read more