Paskutinis vasaros mėnuo: pasaulį talpinantis Kaunas ir kelios dešimtys šiuolaikinio meno įvykių
Paskutinį vasaros mėnesį „Kaunas 2022“ pasitinka renginių gausa ir tarptautiniais vardais. Rugpjūčio mėnesio programoje – didžiausia koncentracija šiuolaikinių scenos menų iš viso pasaulio. Kauną lankys kelios dešimtys tarptautinių „ConTempo“ pasirodymų, istorijas pasakos ilgiausias Istorijų festivalis ir džiugins bendruomenių šventės.
Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“
2022-ųjų „ConTempo“ programoje laukia įspūdingiausi projektai festivalio istorijoje. Vietoje scenos – upė arba 12-os metrų aukščio išskirtinė metalinė cilindro formos arena. Programą pildo kraštovaizdžio opera, ore pakibę atlikėjai ir ankstesnių metų favoritai. Laukia daugiau kaip 140 pasirodymų. Repertuare: garsaus prancūzų šiuolaikinio cirko menininko Boriso Gibé filosofiškas spektaklis „L’absolu“, Nyderlandų garso menininkų Jeroeno Strijboso ir Robo van Rijswijko kraštovaizdžio opera „Signal“, sukurta specialiai Kauno rajono apylinkėms, ir dar virš 20 kitų reginių. Vienas jų – šiuolaikinio šokio projekto „Tribune // Dance yourself!“ metu gimusi dviejų kultūros sostinių, Kauno ir Esch-sur-Alzette, premjera.
Kada? 2022 08 01-21 d.
Programą rasite čia.
Performatyvi instaliacija: PITCH BLACK Asamblėja
„Asamblėja“ – daugialybė instaliacija, kurioje kiekvienas atėjusysis tampa kūrėju ir Balso atminties visatos dalimi. Instaliacija sukurta bendradarbiaujant Kaunas 2022 ir Esch 2022, ji jungia ne tik kūrybines grupes, bendruomenes ir organizacijas, bet ir dviejų miestų bendruomenes.
Kada? 2022 08 07-13 d.
Kur? Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54
Daugiau informacijos rasite čia.
Šokio spektaklis „Mikado“
Spektaklis, filosofiškai nagrinėjantis žmogaus kūno ir virtualumo ryšį. Žiūrovai išvys, kaip dera skirtingos judesio kalbos: natūralus kūno fiziškumas, archajinės Aikido ir kitų kovos menų tradicijos bei šiuolaikinis šokis. Pojūčius sustiprins scenoje kuriami ritmai, muzika ir nuorodos į Italijos kultūrą. „Mikado“ choreografiją kuria žinomi italų choreografai Vittoria de Ferrari Sapetto ir Andrea Valfre), atlieka Šeiko šokio teatras, Kauno šokio trupė „Nuepiko“, šokėjai iš kitų Europos šalių bei Kauno miesto ir rajono bendruomenės. Šviesų dizainą kuria garsus šviesų dailininkas Giacomo Gorini, o muziką – pripažintas italų kompozitorius Giorgio Ferrero.
Kada? 2022 08 16-17 d.
Daugiau informacijos rasite čia.
OSTRALE bienalės jūrinių konteinerių su meno instaliacijomis parodos atidarymas
Tarptautinės OSTRALE bienalės menininkų rezidencijos programoje Dresdene 2021-ųjų vasarą kūrę menininkai savo kūrybos rezultatus pristatys 3 jūriniuose konteineriuose, kurie bus įkurdinti Zapyškyje, ant Nemuno kranto. Čia pristatomi Gabrielės Gervickaitės (LT), Anna Fabricius (HU) ir kūrybinio kolektyvo KOLXOZ (TI-CZ) kūriniai. Vėliau, spalio mėnesį Kauno centrinio pašto rūmuose bus galima išvysti pilną OSTRALE bienalės ekspoziciją.
Kada: 08 30 d. - 11 13 d.
Kuratoriai: Patricija Gilytė (LT), Ivana Meštrov (HR), Krisztián Kukla (HU), Natasa Bodrozic (HR)
Pasaulio muzikos žvaigždės Ukrainai
Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme – išskirtinis muzikinis projektas „Pasaulio muzikos žvaigždės Pažaislyje“, skirtas Ukrainai. Pasaulinio garso dirigentė ukrainietė Oksana Lyniv kartu su savo tautiečiais – baritonu Andrei Bondarenko, smuikininku Andrii Murza, Kauno miesto simfoniniu orkestru bei Kauno valstybiniu choru atliks programą, skirtą savo Tėvynei. Visos lėšos, surinktos už parduotus bilietus į šį koncertą, bus skirtos nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams paremti.
Kada? 2022 08 12 d.
Daugiau informacijos rasite čia.
Interaktyvus spektaklis jaunimui „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“
Šioje teatrinėje kelionėje istorija taps epiniu pasakojimu apie tikėjimą ir galimybes, o žiūrovai – aktyviais istorijos pasakotojais. Tai – keturių Europos teatrų kurtas spektaklis, pasakojantis fantastinę istoriją apie naujo pasaulio ir naujos žmonių genties kūrimą po visuotinės planetos katastrofos.
Kada? premjera 2022 08 19, 20, 26 d.
Daugiau informacijos rasite čia.
Kultūra mikrorajonuose ir jų kiemuose
„Kultūra į kiemus“ – viena populiariausių Fluxus Labas! iniciatyvų, pavertusi kiemus koncertų ir spektaklių scenomis. Rugpjūčio mėnesį pasirodymai džiugins Žaliakalnio, Petrašiūnų ir Vilijampolės kiemus. Tačiau kultūros vyksmas neapsistos tik kiemuose, šių mikrorajonų bendruomenės ruošia festivalius, pilnus ekskursijų, muzikos ir kitų kultūrinių netikėtumų. Žaliakalnyje rugpjūčio 6 dieną vyks šokio spektaklis-ekskursija „Pakopa po pakopos“ bei aibė pažintinių pasivaikščiojimų po rajoną. Rugpjūčio 13-14 dienomis Petrašiūnuose vyks spalvinga „Marių šventė“, pabrėžianti Kauno marių svarbą miesto veide. Tuo tarpu Vilijampolė rugpjūčio 20 d. pakvies į sporto ir meno šventę „Kultūrtonas“, kuriame bus atidaryta instaliacija „Under the Carpet“ (liet. „Po kilimu“).
Daugiau informacijos rasite čia.
Šiuolaikinės seniūnijos
Festivaliais alsuoja ir Kauno rajonas. Čia – įvairiose rajono seniūnijose savo identiteto atradimais dalijasi ir renginius kuria Kauno rajono gyventojai. Samylų (08 25-26) tradicinis renginys „Pėdos marių dugne“ primins Kauno marių užlietų kaimų tradicijas, gyvenimo papročius teatralizuotame pasirodyme. Ringaudų (08 20) seniūnija kviečia pažinti seniūniją per bendruomenės ir menininkės Paulinos Ružauskaitės sukurtą „Ringaudų almanachą“, kuris atskleis kaip visi žmonės skirtingai mato savo seniūniją.
Daugiau informacijos rasite čia.
Istorijų festivalis
Istorijų festivalis kviečia grįžti namo į daugiatautį, daugiakultūrį ir istorijomis apipintą Kauną. Kelis mėnesius trunkantis festivalis žadina žydiškąją miesto atmintį ir kelia klausimus apie šiuolaikinio Kauno istoriją. Rudenį renginį vainikuos Kaunas 2022 litvakų kultūros forumas ir pasakojimų programa „Kur man tave rasti?“. Visa festivalio programa čia.
Istorijų festivalis. Marillios Destot paroda „Kelionė“
Prancūzų menininkės Marilia Destot paroda „Kelionė“ pakvies lankytojus į intymų asmeninių išgyvenimų pasaulį. Parodoje pristatomi įvairia technika atlikti pastarųjų metų projektai, kuriuose menininkė tyrinėja savo šeimos istorines šaknis Lietuvoje ir atkuria vaizduotės atmintį.
Kada? Iki 2022 08 28
Daugiau informacijos rasite čia.
Istorijų festivalis. Klezmeriai grįžta į Kauno rajoną
Jungtinio Lietuvos klezmerių orkestro turas po Kauno rajono miestelius ketina priminti čia gyvenusius žmones ir jų kultūrą. Kauno rajono miesteliuose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gausios žydų bendruomenės. Autobusu keliaujantis orkestras aplankys Čekiškę, Vandžiogalą, Vilkiją, Babtus, Kačerginę, Kulautuvą ir Zapyškį. Keliaujančių muzikantų pasirodymą papildys ekskursijos.
Kada? 08 12-14
Daugiau informacijos rasite čia.
Istorijų festivalis. Paroda „Iš tamsos“
Pirmą kartą paroda pristatyta Didžiojoje Britanijoje. Dabar ji perkurta specialiai Kaunui, nes čia ir įvyko parodoje pasakojama istorija. Menininkė Jenny Kagan (GB) atgaivina tėvų pasakojimus apie jų išgyvenimus Kaune Holokausto metu. Parodos aplinka – vaizdai, muzika, projekcijos ir kiti elementai – įtraukia žiūrovus į asmenišką ir kartu universalų pasakojimą, kviečiantį tyrinėti savo jausmus ir išgyvenimus atminties, šviesos ir tamsos akivaizdoje.
Kada? 2022 08 04 d. - 10 30 d.
Kur? Gimnazijos g. 2/4
Daugiau informacijos rasite čia.
Kaunas 2022 Vasaros scena
Visą šiltąjį sezoną Kauno senamiesčio širdis – Rotušės aikštė – plaka kultūros ritmu. Rugpjūčio mėnesį scenoje nemokamai bus galima išgirsti užsienio atlikėjus Lavoisier (Portugalija), Anna Kaneelina (Estija), Jonas f.k (Estija), Umme Block (Vokietija). Klausytojus stebins ir lietuvių atlikėjai. Savo muzikine energija dalinsis grupė „Graži ir ta galinga“, o Monikazė ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras atliks išskirtinę elektroakustinę simfoniją „Laws of Distraction“. Vasaros scenoje – ne vien koncertai. Oskaro Koršunovo teatras pristatys spektaklį „Vestuvės“, o rugpjūčio 25 d. minėsime Ukrainos nepriklausomybės dieną su YeS Duet ir VDU kameriniu orkestru.
Kur? Kauno rotušės aikštė
Daugiau informacijos rasite čia.
Vasara baigsis, o kultūra – išlieka
Iki rugsėjo 19 d. Kauno fotografijos galerijoje bus eksponuojama Mari Katayama personalinė paroda, nagrinėjanti grožio, moteriškumo ir pažeidžiamumo klausimus, kartu kvestionuodama negalios sampratą ir moters kūno reprezentaciją. Paskutinis mėnuo pamatyti tarptautinio dėmesio sulaukusią parodą „1972: pramušti sieną“. Kitos vykstančios parodos, dėl kurių verta atvykti: Williamo Kentridge‘o „Tai, ko nepamename“, „Kaunas – Vilnius: nuversti kalnus“, Lietuvos aviacijos muziejaus paroda „ANBO fenomenas“.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
„Kaunas 2022“ komandai – Ingridos Šimonytės komplimentai
Liepos 19 d. „Kaunas – Europos kultūros sotinės 2022“ biure lankėsi LR Ministrė Pirmininkė. Ingrida Šimonytė iš „Kaunas 2022“ komandos išgirdo apie paskutiniuosius pasirengimo titulo metams darbus bei negailėjo komplimentų dėl būsimos ambicingos programos: renginių gausos ir gylio. Ministrę Pirmininkę džiugino faktas, kad tai nebus vien tik vienkartiniai renginiai miestiečiams bei Kauno ir Kauno rajono svečiams – tai, kas yra planuojama ir bus pristatoma, kurs bendruomenių pokytį ir turės išliekamąją vertę.
„Ministrės pirmininkės dėmesys mums yra labai svarbus. Džiugu dėl komandos darbų įvertinimo: „Kaunas 2022“ komanda kartu su 80 partnerių organizacijų jau baigia rengti 2022-ųjų metų programą Kauno ir Kauno rajono svečiams. Ji išsamiai bus pristatyta šį rugsėjį. Europos kultūros sostinės metais, kurių atidarymo renginys numatomas 2022 m. sausio 22 d., renginių bus daugiau nei metuose yra dienų. Visuomenei pristatysime daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Visi jie – atviri visų Lietuvos ir Europos piliečių nuomonėms, diskusijoms, saviraiškai“, – po susitikimo su Ingrida Šimonyte teigė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Anot „Kaunas 2022“ vadovės, visą pasirengimo titulo metams laikotarpį Vyriausybė bei Kultūros ministerija buvo patikimas ir stabilus partneris, leidžiantis sklandžiai pasiruošti momentui, kai Kaunas taps didžiausia Europos scena. Vyriausybė, kartu su Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybėmis, yra pagrindiniai šio projekto finansuotojai, valstybės indėlis siekia dešimt milijonų eurų.
Kaunas galimybę gauti Europos kultūros sostinės titulą laimėjo 2017 metais.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Pakaunėje kylančius meno objektus vietos gyventojai ir įkvepia, ir palaiko
Kultūra ir menas – ne tik kažkur toli, miesto centre esančios, elitui priklausančios vertybės, bet ir savoje aplinkoje gimstantys, vietos gyventojų idėjomis praturtinti, jų pačių inicijuoti kūriniai. Būtent apie tai yra „Šiuolaikinės seniūnijos“ – trečius metus Kauno rajone vystomas tęstinis kūrybinis projektas. Šia „Kaunas 2022“ programos dalimi metu yra siekiama telkti bei stiprinti vietos bendruomenes ir puoselėti Kauno rajono kultūros sektorių.
Projekte dalyvauja penkiolika Kauno rajono seniūnijų: Akademija, Babtai, Domeikava, Ežerėlis, Garliavos apylinkės, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Linksmakalnis, Raudondvaris, Ringaudai, Rokai, Samylai bei Vilkija. Nėra dviejų tokių pat seniūnijų, visos jos išsiskiria ryškiu identitetu, kurį meniniai procesai tik stiprina. Kol vienur vis garsiau skamba muzika ar kuriami scenos menų pasirodymai, kitose gyvenvietėse kyla nauji skulptūriniai objektai ir gaivinamos viešosios erdvės.
Jau šią vasarą ir rudenį keliaujant aplink Kauną galima įvertinti ne vieną tokį kūrinį. Štai liepos 15 d. Raudondvaryje, visai greta istorinio dvaro, spalvingai ir triukšmingai atverta nauja jaunimo laisvalaikio erdvė. „Esu dalyvavęs ne viename savo objekto atidaryme, bet šis tikrai buvo pats įspūdingiausias“, – juokiasi architektas, „Kaunas 2022“ ambasadorius Algimantas Grigas. Simboliška, kad Raudondvaryje augęs menininkas į pagalbą pasikvietė savo keramikos mokytoją, čia pat gyvenantį ir kuriantį Ričardą Gašką. Kartu jie darbavosi su vietos jaunimu, išreiškusiu norą turėti naują susitikimo vietą, kurioje galėtų jaustis laisvai. Pavyko – jau atidarymo vakarą vedėjo vaidmenį puikiai atliko vienas dirbtuvių dalyvių.
„Tiesa, pradinėse diskusijose aktyviau dalyvavo vietos abiturientai, kurie prasidėjus fizinėms dirbtuvėms jau buvo baigę mokyklą – čia juos pakeitė jaunesni moksleiviai, kurie šioje erdvėje dažniausiai ir rinksis“, – pastebi architektas. Jis buvusiame stadione suprojektavo dvi terasas, sujungtas kartimis. „Tai vaikai pasiūlė nudažyti kartis baltai ir raudonai – juk Raudondvaris“, – šypsosi A. Grigas. Ir pastebi, kad atidarymo vakarą naujasis objektas, kuriame patogu piknikauti, žaisti ar tiesiog šnekučiuotis, visai netikėtai tapo ir scena – čia muzikinę programą atliko vietos gyventojas bardas Ignas Lapienis. Beje, nors objektas – atviras, jis gali būti naudojamas ir lankomas visais metų laikais.
Grigas teigia, kad bene svarbiausia „Šiuolaikinių seniūnijų“ idėja ir yra nepertraukiamas darbas su vietos bendruomene – vaizdžiai kalbant, ne tiesiog „žuvies įdavimas“, bet mokymasis meškerioti. Susitikimuose ir diskusijose apie naująją erdvę jaunimui ir architektūrinį objektą dalyvavo visas Raudondvaris – kultūros centro, mokyklos atstovai, taip pat bendruomenių, kurių čia oficialiai veikia keletas, nariai. O dirbtuvių birželio ir liepos sandūroje metu vyko ir jaunimo dienos stovykla, taigi dalyviai dalį laiko skyrė Kauno pažinimui, lankėsi festivalio „Per_kūnija“ renginiuose, o vakarais drauge plušėjo statybose.
Be jaunimo erdvės atidarymo, Raudondvaris vis intensyviau ruošiasi ir kitų metų šventei, kurios metu visuomenei bus pristatytas bendruomenės narių kurtas spektaklis, kurio kūrybinį procesą lydės menininkų Eglės Valadkevičiūtės ir Mariaus Pinigio indėlis.
Tiek naujienų iš Raudondvario – keliaukime toliau palei Nemuną. Ir jei anksčiau plaukiant laivu pro Kulautuvą nebuvo matyti jokio ryškesnio šios istorinės kurortinės gyvenvietės simbolio, šią vasarą būtent toks ir randasi. Iš žiemą Kulautuvos miškuose išlaužytų pušų medienos ryškiai geltoną skulptūrinį objektą čia jau du mėnesius kuria architektas-menininkas Džiugas Karalius.
„Esu dėkingas savo šeimai, kad mane mažą vežiodavo po įvairias vietoves Lietuvoje, įskaitant ir Kauno apylinkes, Kulautuvą“, – prisimena D. Karalius, kuriam apie atvirą konkursą šiame miestelyje sukurti meninį objektą papasakojo žmona. Architektas teigia vertinantis kūrybos atokesnėse vietovėse, ne miesto centre, patirtį – pavyzdžiui, ne taip seniai iš čia pat surinktų šiukšlių jis sukūrė keletą skulptūrinių objektų Kauno tvirtovės VIII forte. O Kulautuvoje jis atrado itin stiprią ir kūrybišką vietos bendruomenę, kurią sudaro ir senieji gyventojai, ir naujakuriai, ir savo kraštą mylintis jaunimas. Anot D. Karaliaus, kulautuviškiai atidžiai stebi jo kūrybinį procesą, kuris vyksta bet kokiomis oro sąlygomis, negaili patarimų, o ir įdėmiai išklauso jo pasakojimų apie tai, koks gali būti menas ir kaip jis gali būti kuriamas.
Skulptūra „Uoste šuolis“, kurios aukštis – 4,5-5 m, ilgis – 7-8 m, plotis – 5 m, taps kelrodžiu ne tik plaukiantiems Nemunu. Mažųjų laivų uoste konstruojamas objektas puikiai matomas ir ateinant iš miestelio – mat pati upė artėjant yra tik nuspėjama, bet neregima, iki jos reikia eiti per užliejamą pievą. Beje, tai nebus tik vizualus, dekoratyvinis objektas – šiaudinius sodus primenančioje struktūroje, kurioje nerasite stataus kampo, bus galima karstytis, piknikauti ar tiesiog atsipūsti. „Tai susitikimo vieta“, – sako architektas ir priduria, kad tokios apimties objektas – itin imlus laikui. Visgi iki rugpjūčio pabaigos „Uoste šuolis“ bus visiškai pabaigtas – o jei į Kulautuvą užsuksite anksčiau, galite stebėti, kaip darbuojasi D. Karalius.
Taip pat šiemet Kulautuvoje baigta kurti ir tekstilininkės, žemės meno kūrėjos Gailos Akelienės idėja – „bendrystės erdvė“. Tai skulptūros-suoliukai iš nukirstų akacijų, kurios taip pat yra svarbi Kulautuvos identiteto dalis. Juk dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“ skaičiuoja jau dvi dešimtis metų!
Kitame Kauno rajono gale, ties riba su miestu – dar vienas „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto dalyvis – Rokai. Čia menininkų šeimoje gimusi ir augusi „Kaunas 2022“ komandos narė Greta Klimavičiūtė-Minkštimienė tapo ir kūrybinių procesų kuratore. „Džiugu tai, kad jei pernai menines dirbtuves čia vedė atvykę į Rokus kūrėjai, tai šiemet tuo užsiėmė jau vietos gyventojai“, – tokių projektų prasmę vietos bendruomenei vienu sakiniu nusako ji.
Bene ryškiausias Rokų identiteto elementas – molis, mat dar 1603 m. čia įkurta Bernardinų vienuolyno plytinė. Nenuostabu, kad būtent į šią medžiagą ir keramiką apskritai Rokuose koncentruojamasi labiausiai – tiesa, šiemet į kūrybinius procesus įsisuko ir naujas paukštis. Taip, paukštis, vardu Rokas – tai mitinis gyvūnas, nuo kurio vardo, kaip sako viena legendų, kilo gyvenvietės pavadinimas.
Šį mitą bendruomenės nariams žygio metu papasakojo Vanda Mažeikienė, išleidusi jau ne vieną knygą apie Rokų savastį ir istoriją. Taigi nors projektas Rokuose, kurio sezono uždarymo renginys įvyks rugsėjo 10 d., vadinasi „Molio kelias“, sparnų ir polėkio jo rezultatuose taip pat netruks. Mitinio paukščio Roko skulptūrą kartu su bendruomene kuria menininkas Algimantas Šlapikas, tiesa, šios „premjera“ – tik kitąmet. O į jau tradicine tampančią „Molio kelio“ šventę, kurioje kūryba liesis toliau, jau siunčiami kvietimai – juos linoraižinio technikos pagalba sukūrė dirbtuvių dalyviai. Jie, beje, vis jaunėja – tai rodo, kad vietos istorija ir tapatybė jaunąją kartą gali dominti ne mažiau nei naujausios interneto tendencijos.
Jau liepos 24 d. į savo bendruomenės šventę kvies ir Babtai, kuriantys keliaujančią kūrybinę laboratoriją… troleibuse. Nors šios elektra varomos priemonės lynai iki Babtų seniūnijos, susidedančios iš Sitkūnų, Panevėžiuko, Pagynės gyvenviečių, tikrai „netraukia“, troleibusą seniūnija įsigijo atnaujinant miesto viešojo transporto parką. Pernai nauju troleibuso „veidu“ pasirūpino bendruomenė ir menininkas Gabrielius Žvirblis. Šiais metais rūpinamasi troleibuso įrengimu, o šį procesą lydį kūrybinių dirbtuvių ciklas. Šventės metu Babtų bendruomenė kvies atvykti ir pasidžiaugti bendrais pasiektais rezultatais.
Dar viena svarbi data – rugsėjo 4 d. Tądien į svečius kvies, nuo 2019 m. save pristatantis kaip Angelų miestą. Anksčiau buvęs kariniu sovietmečio miesteliu, dabar Linksmakalnis kviečia pažinti besikeičiantį seniūnijos įvaizdį. Angelai pasirinkti ne atsitiktinai – čia yra įkurtas Angelų muziejus, gyvūnų prieglauda. Dabar Linksmakalnyje galima išvysti ir jau minėto menininko A. Šlapiko sukurtą skulptūrą-suolelį, gatvės meno kūrinių, susijusių su angelų tema. Šiais metais į Linksmakalnį atvyksta užsienio menininkė, skulptorė Marit Benthe Norheim, kuri savo kūryba dar labiau sustiprins Linksmakalnio, kaip angelų miestelio, identitetą ir praturtins viešąsias erdves. Menininkės kūryba bus pristatyta Linksmakalnio šventėje rugsėjo 4 d.
Projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. „Kaunas 2022“ komanda kartu su 80 partnerių organizacijų jau baigia rengti 2022-ųjų metų programą Kauno ir Kauno rajono svečiams. Ji išsamiai bus pristatyta jau šį rugsėjį. Europos kultūros sostinės metais renginių bus daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Visi jie – atviri visų Lietuvos ir Europos piliečių nuomonėms, diskusijoms, saviraiškai.
Martyno Plepio nuotr.
„Įdomiosios atostogos“ atkeliauja į 2022-ųjų kultūros sostinę – Kauną
Liepos 23 d. penktadienį, 13 val. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kartu su savo partneriu LRT televizija pakvies dalyvauti edukacinėje pramoginėje laidoje „Įdomiosios atostogos“. Laidos vedėjai Raminta Naujanytė-Bjelle ir Vidas Bareikis su vietos gyventojais ir svečiais sveikinsis iš nuostabios vietos – Kauno pilies amfiteatro.
„Ypatingo populiarumo sulaukusi edukacinė pramoginė laida vaikams tęsia turą per Lietuvą ir šį kartą dalyvauti renginyje bei stebėti tiesioginę transliaciją pakvies kauniečius bei jų svečius. Žiūrovų laukia įdomūs pasakojimai apie išskirtines Kauno vietas bei kultūrą, šokių studijos „Me gusta” pasirodymas ir ypatinga dovana – vedėjo Vido Bareikio ir „Baltų varnų” premjerinė daina „Miškuose”, – teigė televizijos prodiuseris Laurynas Šeškus.
Kauniečius laidos kūrėjai kvies drauge žaisti populiarųjį „Prototo“, vietos moksleiviai susirungs „Juodųjų ir baltųjų“ žaidime.
Tiesioginę „Įdomiųjų atostogų“ transliaciją Kauno pilies amfiteatre stebėsiantys kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami pasirūpinti apdangalais nuo saulės ar lietaus, vandeniu ir laikytis Vyriausybės nustatytų saugumo reikalavimų.
Primename, kad „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda kartu su 80 partnerių organizacijų jau baigia rengti 2022-ųjų metų programą Kauno ir Kauno rajono svečiams. Ji išsamiai bus pristatyta jau šį rugsėjį. Europos kultūros sostinės metais renginių bus daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Visi jie – atviri visų Lietuvos ir Europos piliečių nuomonėms, diskusijoms, saviraiškai.
D. Umbraso LRT nuotr.
Didžiajam kultūros sostinės atidarymui – apie miesto kūrimą pasakojanti simfonija
Kaunas išaugo ir yra kelionės į Europos kultūros sostinės metus finišo atkarpoje – ilgai planuota ir iki šiol tik svajonėse ir aprašymuose egzistavusi programa, jau įgauna realų pavidalą. Nors dar tik gegužė, „Kaunas 2022” komanda dirba intensyviai ir didžiojo atidarymo renginiui „Sukilimas“ ruošia ypatingą muzikinį kūrinį: kompozitoriaus ir „Kaunas 2022” ambasadoriaus Antano Jasenkos specialiai atidarymui sukurtą unikalią simfoniją „Šaipėrantas“. „Šaipėrantas“ – tai pakilus kūrinys, skirtas orkestrui, chorui bei solistams, pasakojantis apie valstybingumo, miesto, bendruomenės, aplinkos kūrimą.
Read more
Dovana Kauno gimtadieniui – stalo žaidimas skirtas Mitiniam Žvėriui
Turtingas istorijų ir paslapčių Kaunas pagaliau turi savo stalo žaidimą, kurį miestui sukūrė stalo žaidimų Oskarą Berlyne laimėjęs Urtis Šulinskas. Visai šeimai skirtas stalo žaidimas „Kauno Žvėris“ kviečia keliauti Saulėtojo ir Požeminio Kauno labirintais bei sužinoti kuo daugiau paslapčių apie šį miestą.
Read more
Kaunas ir Kauno rajonas pradeda skaičiuoti laiką iki Europos kultūros sostinės atidarymo
Beveik penkerius metus užtrukusi kelionė Europos kultūros sostinės metų atidarymo link, šiandien išaugo surašytus planus ir pasiekė paskutinę finišo atkarpą. Nuo Kauno gimtadienio šventės, miestas ir rajonas pradėjo skaičiuoti dienas, likusias iki Didžiojo kultūros sostinės atidarymo renginio.
Read more
Virtuali filmo „Exquisite Corpse“ premjera
Europos kultūros sostinė „Galway 2020“ kviečia stebėti eksperimentinio, 8mm kamera užfiksuoto, trumpametražio filmo „Exquisite Corpse“ premjerą! Balandžio 29 d., ketvirtadienį, 21 val. „Super8 Shots“ festivalis pristatys niekur nerodytą filmuotą miestų – 20 a. 5-7 dešimtmečių Golvėjaus (Airija) ir šiuolaikinio Kauno – medžiagą su originaliu kompozitoriaus Julien Dorgere garso takeliu.
Virtual Film "Exquisite Corpse" Premiere
Galway 2020, European Capital of Culture, invites everyone to watch the premiere of the experimental, 8mm camera-captured short film Exquisite Corpse! On Thursday 29th April, Super8 Shots Festival will host a one-off screening of unseen footage gathered from Galway of years gone by as well as present-day Kaunas, Lithuania.
Kauno tvirtovės I fortas nušvito naujomis spalvomis
Ringaudų seniūnijoje stūksantis Kauno tvirtovės I fortas nušvito roplio odą primenančiais raštais. Menininko Lino Kutavičiaus šviesos instaliacija – draugiška meninė instaliacija čia gausiai gyvenantiems šikšnosparniams, kviečia lankytojus iš naujo atrasti ir apžiūrėti šią tvirtovę.
Read more