„Kaunas 2022“ uždarymo savaitgalį sutarta: Kaunas yra amžinas
Tuzinais, šimtais ir tūkstančiais galima skaičiuoti paskutiniojo oficialaus Kauno – Europos kultūros sostinės savaitgalio rezultatus. Susikertantys ir prasilenkiantys renginių ir įvykių maršrutai, renkami Kauno Žvėries žaidimo antspaudai ir dalinami pažadai pasirūpinti savimi ir miestu, rankų paspaudimai ir apsikabinimai, žibančios akys ir telefonų lempelės, ekspromtu sutviskusios skambant finaliniams baletorijos „Sutartis“ akordams „Žalgirio“ arenoje – Kaunas ir Kauno rajonas užtvindytas viltimi, kad po įspūdingos metus trukusios programos pozityvus, motyvuojantis ir auginantis santykis su savimi ir aplinka, kuriame kultūra – bene svarbiausias dėmuo, niekur nedings.
Europos dėmesys Kaunui
„Dažnai manoma, kad kultūra – tik dėl smagumo. Visgi ji – mūsų visuomenės ir sielos pagrindas, neatsiejama gyvenimo dalis. Asmeniškai tikiu, kad Europos kultūros sostinių tradicija yra viena svarbiausių Europos programų, kurianti tvarų teigiamą efektą. Kultūra moko, transformuoja, suteikia vilties ir perspektyvos, įkvepia vienybę ir solidarumą“, – penktadienio rytą teigė Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis. Jis drauge su Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos lyderiais bei internetu prisijungusiu Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu atidarė tarptautinį simpoziumą „Europos idėja“. Intelektualų – akademikų ir praktikų – suvažiavimas Vytauto Didžiojo universitete buvo solidžiausias „Sutarties“ savaitgalio renginys. Savo svoriu ir diskusijų gelme jis įrodė, kokia svarbi yra viena mažiausių žemyno šalių ir šiemet svariausiu titulu savo gyvenime pasipuošęs bei jo pagalba globalius iššūkius atlaikęs miestas.
Burianti ir auginanti muzika
Nuo skambiai debiutavusio Lietuvos jaunimo džiazo orkestro koncerto ir jidiš dainų puokštės Kauno menininkų namuose bei chorinės ir eksperimentinės muzikos renginio „Tykumos paslaptingame „Kauno vandenų“ rezervuare iki Karo muziejaus sodelyje pasigirdusių „Tabalų“, avangardiškai elektroninių performansų kino teatre „Daina“ ir naktinio klubo „Lizdas“ užimtoje M. Žilinsko dailės galerijoje – melomanų ausys lepintos visą ilgąjį Europos kultūros sostinės savaitgalį. Vienas laukiamiausių koncertų vyko Kauno rajone – penktadienį Raudondvario dvaro teritoriją šokių aikštele po atviru dangumi pavertė atlikėjas „Ten Walls“.
Žinoma, įspūdingiausias garsų audinys nuvilnijo šeštadienio vakarą „Žalgirio“ arenoje – kompozitorės Zitos Bružaitės specialiai šiai progai parašytą kūrinį „Sutartis“ atliko solistai Jeronimas Milius ir Monika Pleškytė, Kauno bigbendas, Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“, ansamblis „Giunter Percussion“ ir kiti, diriguojami talentingojo Ričardo Šumilos. Beveik 9 tūkstančiams susirinkusių žiūrovų magiją kūrė ir Petro Lisausko vedamos jungtinės šokėjų pajėgos, kurių gretose – ir „Nuepiko“, ULNA, „Šeiko šokio teatro“ trupės, ir augantys talentai.
„Sutartį“ žiūrovams padovanojo: meninės idėjos autorė ir kompozitorė Zita Bružaitė, režisierius Gediminas Šeduikis, libreto autorė Daiva Čepauskaitė, scenografijos autorė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, choro meno vadovė Danguolė Beinarytė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, choreografė Agnija Šeiko, dirigentas Ričardas Šumila.
Parodos – pasitiktos ir išlydėtos
„Sutarties“ savaitgalį atidaryta šūsnis parodų, kurios lauks lankytojų ir vėliau šiemet. Iki pat Naujųjų atviros spalvingojo lenkų kilmės liuksemburgiečio Filipo Markiewicz „Ultrasocialinis popsas“ galerijoje „Meno parkas“ ir šios kaimynystėje, Kauno fotografijos galerijoje, eksponuojama pasaulį apkeliavusios humanistinės fotografijos ištakas pristatančios parodos „The Family of Man“ ištrauka. Į melagienas menininkų žvilgsniu kviečia pažvelgti Lietuvos dailininkų sąjungos galerija „Drobė“, buvusiame tekstilės fabrike Šančiuose atvėrusi parodą „Fake News“. Vienybės aikštėje ratu susispietė modernistinių pastatų požemius atvėrusi fotografijų paroda „Mitinio Žvėries buveinės“ – ji, efektingiausia sutemus, smalsuolių dėmesį žada traukti visą šventinį laikotarpį.
Lankomkumo rekordus gerino ir jau paskutines dienas veikiančios Yoko Ono paroda „Laisvės pažinimo sodas“ Kauno paveikslų galerijoje, šiuolaikinio meno trienalė UKRAINE! UNMUTED Kauno centriniame pašte bei Williamo Kentridge’o „Tai, ko neatsimename“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Jas tyrinėjo ir pavieniai svečiai, ir į eskursijas būręsi meno mylėtojai. Išskirtinį maršrutą po mieste kūrusiems menininkams svarbias vietas pasiūlė ir Kauno modernaus meno fondas.
Tamsą sklaidančios instaliacijos
Socialinius tinklus marginusiuose „Sutarties“ savaitgalio įspūdžiuose itin dažnai fiksuotos žiemos laiku gyvenančius Kauną ir Kauno rajoną nuspalvinusios meninės instaliacijos. Nuo miesto centro, kuriame vienam efektingam šviesų spektakliui susivienijo daugybė kultūros įstaigų ir kitų pastatų, iki siaurutės gatvelės Senamiestyje, virtusios meno „Arterija“. Nuo stabtelėti privertusios instaliacijos „Procesas“ Nepriklausomybės aikštėje iki laiptų į Mitinio Žvėries guolį, tik šiam savaitgaliui atsiradusių Kauno tvirtovės I forte – visi šie meniniai akcentai pabrėžė, kad Kaunas – ne tik gražus, bet ir siekiantis būti laimingu miestas.
Sutartis su savimi
Svarbiausią „Kaunas 2022“ suvenyrą – sutartį, pasirašytą su savimi ir miestu, namo parsinešė beveik 4 tūkstančiai kultūros žaidimo taisyklių besilaikiusių „Sutarties“ savaitgalio dalyvių. Kaip ir pirmųjų dviejų Kauno trilogijos veiksmų „Sukilimas“ ir „Santaka“ proga, taip ir baigiantis lapkričiui miestiečiai šmirinėjo gatvėmis ieškodami specialių stotelių ir efektingai pasipuošusių personažų, kurie žaidimo knygeles žymėjo antspaudais.
Kiekvienas miestas yra gražus. Kiekvienas miestas yra meilės miestas. Visi miestai yra kaip Kaunas ir Kaunas yra kaip visi miestai. Kiekvienas miestas praeityje patyrė kančių. Kiekvienas miestas siekia būti laimingas ateityje. Žmonės, kuriuos pažįstame yra geri. Žmonės, kurių nepažįstame yra geri. Žmonės, kurių nesuprantame, yra geri. Mano laisvė priklauso nuo kitų laisvės. Kaunas yra amžinas. Šie „Sutartyje“ įrašyti punktai priminė rūpintis savimi, kitais ir savo miestu.
Ne tik vizualiai įspūdinga, bet ir asmeniškai kiekvienam dedikuota „Sutarties“ pasirašymo ceremonija šimtus kartų įvyko linkėjimais margintoje požeminėje perėjoje prie Nemuno. Žinoma, ir kiekvieno, išgyvenusio Kauno virsmą „iš laikinosios į šiuolaikinę“, širdyje bei galvoje. Juk, kaip skelbia paskutinis „Sutarties“ punktas, Kaunas yra amžinas.
„Kaunas 2022“ uždarymo programos maršrutas šeimoms: ko nepraleisti?
Didysis „Kauno – Europos kultūros sostinės“ uždarymo savaitgalis artėja. Jau lapkričio 24–27 d. Kaune ir Kauno rajone vyks speciali kultūrinė programa „Sutartis“, kurioje – parodos, koncertai, miestą puošiančios instaliacijos ir daugybė staigmenų. Ketinantiems renginiuose dalyvauti su visa šeima, „Kaunas 2022“ organizatoriai paruošė gidą, kuriame – rekomendacijos, patiksiančios tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Paslaptingos „Sutarties“ pasirašymas
Ne paslaptis, kad Kauno Mitinis Žvėris nepaprastai myli vaikus. „Sutarties“ metu mažuosius savo gerbėjus jis pakvies į paslaptingą žaidimą, kuriame – Žvėries draugijos narių paieška ir maršrutas, vedantis į svarbiausius programos renginius.
Lapkričio 26–27 d. informacijos centruose, atsiėmę „Sutarties“ programėlę, dalyviai bus kviečiami nurodytu laiku užsukti į visame mieste vyksiančius renginius ir rinkti ypatingus juose laukiančių Žvėries draugijos narių antspaudus, sukurtus specialiai „Sutarties“ programai. Surinkus 3 antspaudus, dalyvių lauks staigmena – speciali „Sutarties“ pasirašymo ceremonija, kuri vyks K. Mindaugo požeminėje perėjoje, po M.K. Čiurlionio tiltu. Vaikai galės ne tik išgirsti Žvėrį, bet ir susipažinti su Karalaite, o, galiausiai, bus apdovanoti ypatinga Sutartimi, kuri primins, kad Kaunas yra amžinas miestas.
Daugiau apie žaidimą skaitykite čia.
Kauno Mitinio Žvėries pėdsakai
Jei su Kauno Mitiniu Žvėrimi norėtųsi susipažinti dar artimiau, verta jo pėdsakų paieškoti ir miesto centre. „Sutarties“ savaitgalis – puikus laikas aplankyti Kauno Nemuno salą, tiksliau – šalia Žalgirio arenos, ant metalinio molo, įsikūrusią Kauno Žvėriui skirtą skulptūrą, sukurtą Dariaus Petreikio. Norintys įsitikinti, kad Žvėris tikrai lankosi Kaune, įrodymą išgirs vaikščiodami Kauno pilies prieigose. Čia, priglaudę ausį prie vienos iš angų pilies vakariniame bokšte ir atidžiai paklausę, maži ir dideli išgirs Žvėries knarkimą. Maršrutą galima pabaigti užsukus į Jonavos bei A. Jakšto gatvių sankryžos pėsčiųjų salelę, kur galima išvysti Kauno senamiestyje doc. Remigijaus Sederevičiaus rastą milžinišką Žvėries dantį.
Nuo ekskursijos iki spektaklio
„Sutarties“ programoje – daugiau nei pusšimtis renginių, tarp kurių – ir užsiėmimai vaikams bei visai šeimai.
Kauno valstybinis lėlių teatras kviečia į spektaklį–žaidimą „Kauno Žvėris“. Patyriminiame, objektų teatro principu sukurtame pastatyme, vizualiai ir žaidybiškai, pasitelkus pagrindines jusles – regą, klausą, uoslę ir lytėjimą, keliaujama ieškoti Mitinio Kauno Žvėries.
Norintys susipažinti su animacijos istorija, laukiami edukacinėse–kūrybinėse dirbtuvėse „V. Starevičiaus animacijos laboratorija“, o norintiems pasinerti į kūrybą ir savo rankomis pasigaminti įvairius rankdarbius, verta užsukti į Kauno Vinco Kudirkos viešąją biblioteką, kur vyks grafikos bei piešimo šviesa edukacijos.
Kauno tvirtovės I-jame forte vyks paslaptingas susitikimas pačiame Žvėries guolyje – jo lizde, forto kaponieriuje. Specialiai šiam susitikimui ruošiama ekspozicija ir šviesos instaliacija – svečių lauks ekskursijos, kurių metu bus galima aplankyti kitas forto erdves bei išvysti ankstesniais metais sukurtas šviesos instaliacijas.
Dalis renginių – mokami arba jiems reikalinga registracija. Visą informaciją apie lapkričio 24–27 d. programą galima rasti čia.
Didysis uždarymo renginys „Žalgirio“ arenoje
Ko gero, laukiamiausias programos įvykis – trečiasis „Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos“ renginys „Sutartis“ – muzikinis spektaklis ant vandens, kuriame – operos, elektronikos, džiazo motyvų aidas ir daugiau kaip 150 atlikėjų, aktorių ir šokėjų, kuriančių masišką muzikos ir teatrinių elementų kupiną pasirodymą. Unikalius scenografinius sprendimus įkvėpė M. K. Čiurlionio kūryba, o jų įgyvendinimui pasirinkti netikėti sprendimai – scenoje bus naudojami 2022 smėlio maišai. Virsmą į šiuolaikinę sostinę vainikuos sutarties pasirašymas renginio pabaigoje – Europos kultūros sostinės programos palikimo Kaunui, jo istorijai, dabarčiai ir ateičiai dalis.
Įsigyti bilietus į renginį galima čia.
Instaliacijos visame mieste
„Sutarties“ metu visame mieste išsibarstys įvairios šviesos bei garso instaliacijos. Nepriklausomybės aikštėje įsikurs šviesos instaliacija „Procesas“, o Steigiamojo seimo aikštėje bus galima pamatyti daugiafunkcinę erdvinę skulptūrą „K-Totem“. Pajūrio duetas TYKUMOS (Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas) trečiąjį didįjį „Kaunas 2022“ veiksmą „Sutartis“ papuoš unikaliu ir išskirtiniu kūriniu – vizualiu akustiniu muzikiniu pasakojimu apie vandenį, tėkmę ir gelmes.
Kauno rajono projektui „Smaragdo kelias“ sukurtas Donato Bielkausko-Donio garso objektas „Tabalai“ – dedikacija partizanui Juozui Lukšai-Daumantui ir kitiems miško broliams, medžiu perduodant žinią, komunikuojant su jais per ritmą. Vasarą gamtoje pristatyta garso instaliacija „Tabalai“ kviečia visus pajusti ryšį su gamta ir per ritmą išsiųsti padėkos žinią visiems kovojusiems už mūsų laisvę.
Visą lapkričio 24–27 d. programą galima rasti čia.
Debiutiniame dueto „Tykumos“ albume „Nemuno septyni“ skamba upių žemkasės, tarpukario vandens rezervuarų bei dekonstruotų liaudies dainų garsiniai motyvai
Duetas „Tykumos“ melomanams dovanoja debiutinę plokštelę „Nemuno septyni“. Šį pavasarį autorine muzikine kompozicija ir gyvu koncertu užgimęs projektas viniliniame (12“ / 180 gr) formate pasirodė spalį. Muzikos kūrėjai Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas (padedant perkusininkui Viktorui Rubežui) plėtoja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto „Nemuno7“ vertybes, skelbiančias vandens, tvarumo ir dialogo būtinybę. Šiuokart dialogo, kuris įvyksta tarp industrinio paveldo istorijos ir šiuolaikinio klausytojo, tarp tradicinės lietuvių liaudies dainos ir garsinių naujadarų, tarp vietos bendruomenės ir profesionalių meno kūrėjų.
Albumą siejanti gija – vanduo, kaip visos gyvybės šaltinis, esminis žemės elementas, nuolatinės kaitos simbolis. Požeminės, geologinės, žmogaus(-nių) vidinės, matomos - nematomos, tikros ar tik nujaučiamos... Emocijų, santykių, laiko, vandens, smėlio, žvyro... upės bei tėkmės... Visos jos teka atskirai, susikerta vienos su kitomis, teka kartu, vėl atskirai ir taip be atvangos. Upės formuoja ir įtakoja vienos kitą. Visų jų sąveika sudaro prielaidas ir mūsų esačiai.
Muzikinės kompozicijos pagrindą sudaro aplinkos ir objektų garsų įrašai, kuriuos duetas „Tykumos“ įrašė Žaliakalnio tarpukario vandens rezervuaruose Kaune. Šiuos įrašus kūrėjai sujungė su autorine atmosferine muzika bei Kęstučio Jakeliūno vadovaujamo Kauno kultūros centro mišraus choro „Kamertonas“ (solo partiją atlieka Ilona Zajančkauskienė) atliekamomis repertuaro dainomis („Anoj pusėj Dunojėlio“, kompoz. Vaclovas Augustinas, ir „Už Raseinių ant Dubysos“, kompoz. Juozas Naujalis). Pastarosios K. Lučinsko ir D. Bielkausko buvo dekonstruotos, Ieškant įdomių skambesių ir šiuolaikiškos interpretacijos.
Galutinis albumo skambesys gimė projekto „Nemuno7“ atidarymo koncerto metu 2022 m. gegužės 22 d. Zapyškyje ant upių žemkasės „Nemuno 7“ denio. Unikalus 1965 m. Čekoslovakijoje statytas technikos paveldas, šiemet perkurtas į kultūros ir renginių erdvę bei landšafto dizaino objektą, koncerto metu tapo ir gyvu muzikos instrumentu kūrėjams.
Albumas bus pristatytas koncertuose: lapkričio 24 d. UAB „Kauno vandenys“ Žaliakalnio rezervuaruose („Kaunas 2022“ Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos III-iojo veiksmo „Sutartis“ programoje) bei lapkričio 17 d. Tarptautiniame menų festivalyje „Plartforma“ Klaipėdoje.
Pastarieji metai duetui „Tykumos“ ir jo nariams buvo itin sėkmingi. Su koncertine programa „Grynas takas“ duetas prisistatė Kaune, Klaipėdoje, Nidoje, Švėkšnoje, Kartenoje, Salantuose, ktr. 2021 m. Donatas Bielkauskas išleido autorinį albumą „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“, kuris per dvejus metus viešai pristatytas per 10 kartų (šiuolaikinės muzikos festivalyje „Permainų muzika“, Landšafto dizaino festivalyje „MAGENTA“, Vilniaus Energetikos ir technikos muziejuje, festivalyje „Mėnuo Juodaragis“, NOASS meno centre Rygoje, ktr.). Pernai pasirodė ir Donato Bielkausko autorinė vinilinė plokštelė „Švilpiai“, kurios muzika skamba dokumentiniame rež. Lino Mikutos filme apie skulptorių Antaną Mončį. 2021 m. D. Bielkauskui suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Kristijonas Lučinskas 2021 m. kaip muzikos bendraautorius, atlikėjas, garso režisierius dalyvavo „Neringa - Lietuvos kultūros sostinė 2021“ atidarymo renginyje, sukūrė ir atliko muziką spektakliui „Tarp žemės ir dangaus“ (rež. K. Jurkštaitė) bei garso takelį Klaipėdos Universiteto projektui apie senąsias kareivines „Migrantas“.
https://www.facebook.com/tykumos
Albumo prodiuseriai: Goda Giedraitytė, Gediminas „Skrandis“ Banaitis
Albumo partneriai: VšĮ „Kaunas 2022”, Kauno rajono savivaldybė, UAB „Kauno vandenys“, „Nemuno7“, „Disco4U“ Albumo leidybos Rėmėjai: AGATA ir LATGA
Nuoširdi padėka Klaudijai Aleksandravičiūtei ir Tadui Ivanauskui
Kontaktai: Goda Giedraitytė, tel. 8 615 31052, [email protected]
„Kaunas 2022“ organizatoriai atskleidžia „Sutarties“ programą: paskutinė galimybė sudalyvauti Europos kultūros sostinės renginiuose
Pusšimtis renginių, pasaulinio garso parodos, nemokamas elektroninės muzikos žvaigždės „Ten Walls“ koncertas ir įspūdingas renginys „Žalgirio“ arenoje – taip užbaigti Europos kultūros sostinės metus žada trečioji Šiuolaikinės Kauno Mito trilogijos dalis „Sutartis“. Anot programos organizatorių, net keturias dienas – lapkričio 24-27 d. – truksianti programa kvies leistis į nepamirštamas „Kaunas 2022“ kultūrines patirtis bei pažadėti nuo šiol gyventi ilgai ir laimingai.
„Šiuolaikinio Kauno mito trilogija – kelionė per tris didžiuosius Europos kultūros sostinės renginius tarsi per tris žmogaus gyvenimo etapus: supratimą, kas esu, savęs priėmimą ir susitarimą būti geresniu sau ir savo bendrapiliečiams, savo miestui“, – unikalų trilogijos konceptą pristato idėjos autorius Rytis Zemkauskas.
Sausį visos Europos akivaizdoje Kaune ir Kauno rajone įvyko kultūrinis „Sukilimas“ – taip pažymėta ambicingiausio miesto istorijoje projekto pradžia. Gegužę miestą užliejusi „Santaka“ nuteikė menu įkrautos vasaros tempui, o „Sutartis“ lapkričio 24-27 dienomis iš tiesų pakvies sudaryti sutartį su savimi ir savo miestu.
Uždarymas Kauno rajone – su nemokamu „Ten Walls“ koncertu
Kauno rajone trečioji Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis „Sutartis“ prasidės lapkričio 25 d. 19 val., Raudondvario dvare, kur vyks nemokamas pasaulinės žvaigždės „Ten Walls“ audiovizualinis koncertas po atviru dangumi. Raudondvario dvaro teritoriją viena didele šokių aikštele tą vakarą pavers ir elektroninės muzikos atlikėjai „Merimell“ (Estija, „Tartu – Europos kultūros sostinė 2024“) bei „Bulp“ (Slovakija, „Trenčín – Europos kultūros sostinė 2026“), o parką puoš šviesų šou ir „Kaunas 2022“ programos rezultatus Kauno rajone apžvelgianti fotoinstaliacinė paroda. Vakaro metu bus galima dalyvauti įvairiose veiklose – orientaciniame žaidime, asmenukių konkurse ir kitose veiklose.
„Žalgirio“ arenoje – Čiurlioniškų motyvų aidas ir daugiau kaip 150 atlikėjų
Ko gero, laukiamiausias programos įvykis – trečiasis „Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos“ renginys „Sutartis“, kuriame – operos, elektronikos, džiazo, čiurlioniškų motyvų aidas ir daugiau kaip 150 atlikėjų, aktorių ir šokėjų, kuriančių masišką muzikos ir teatrinių elementų kupiną pasirodymą.
Didžiojo „Sutarties“ renginio, vyksiančio „Žalgirio“ arenoje, autoriai – Nacionalinės premijos laureatė Zita Bružaitė, režisierius Gediminas Šeduikis, „Auksinių scenos kryžių“ laureatės dramaturgė Daiva Čepauskaitė bei choreografė Agnija Šeiko. Scenoje pasirodys Kauno bigbendas, Šeiko šokio teatro šokėjai, šokio trupė „Nuepiko“, „Giunter Percussion“, Kauno styginių kvartetas ir kiti. Kartu jie kurs poetišką miesto viziją, pinamą iš faktų, legendų, mitų ir vaizduotės.
„Sutartyje“ įpinsime jau atrastų elementų, tai – Kauno Žvėris, stichijos, įvairios geografinės nuorodos, užuominos į praėjusį laiką ir dabartį, miesto kūrimą ir gyvenimą jame – ši gija vienija visus tris spektaklius“, – akies krašteliu į visu pajėgumu vykstantį kūrybinį procesą leidžia dirstelėti Z. Bružaitė.
Kauno Mitinio Žvėries žaidimas
Didžioji uždarymo programa „Sutartis“ neįsivaizduojama be Europos kultūros sostinės talismano – Kauno Mitinio Žvėries. „Sutarties“ metu mažuosius savo gerbėjus jis pakvies į paslaptingą žaidimą, kuriame – Žvėries draugijos narių paieška ir maršrutas, vedantis į svarbiausius programos renginius.
Lapkričio 26-27 d. informacijos centruose, atsiėmę „Sutarties“ programėlę, dalyviai bus kviečiami nurodytu laiku užsukti į visame mieste vyksiančius renginius ir rinkti juose laukiančių Žvėries draugijos narių antspaudus. Organizatorių sudarytas maršrutas kvies aplankyti muziejus, galerijas, vaizdo ir garso instaliacijas bei įvairius mieste išsibarsčiusius objektus. Lapkričio 26- 27 d. Žvėries draugijos nariai slėpsis 10-yje renginių.
Surinkus 3 antspaudus, dalyvių lauks staigmena – speciali „Sutarties“ pasirašymo ceremonija, kuri vyks K. Mindaugo požeminėje perėjoje, po M.K. Čiurlionio tiltu. Vaikai galės ne tik išgirsti Žvėrį, bet ir susipažinti su Karalaite, o galiausiai, bus apdovanoti ypatinga Sutartimi, kuri primins, kad Kaunas yra amžinas miestas.
Keturių dienų programoje – nuo koncertų iki instaliacijų
Meno ir kultūros mėgėjų maršrutai lapkričio 24–27 dienomis vingiuos per visą miestą ir Kauno rajoną. Beveik pusšimtį renginių siūlanti programa pakvies į koncertus, spektaklius, parodų atidarymus, teatro ir fotomeno patirtis, o mieste išsibarstys įvairios instaliacijos ir objektai. Programa skirta ne tik suaugusiems, bet ir mažiesiems kultūros gerbėjams – jų lauks kūrybinės dirbtuvės, spektaklis, ekskursijos ir kt.
Turai su vietiniais ir nakvynė autentiškuose apartamentuose
Į Kauną atvykstančius iš kitų miestų, „Kaunas 2022“ kviečia išbandyti svetingumo programą „Patirk Kauną“. Unikali programa siūlo miestą pažinti per autentiškas patirtis: apsistoti tarpukario apartamentuose, dalyvauti vietinio vedamoje netradicinėje ekskursijoje ar keliauti vietovę pažįstančių, Kauno paslaptis atskleisiančių šoferių automobiliais.
Patyriminė viešnagė stipriai išsiskirs iš įprastos nakvynės šiuolaikiniuose viešbučiuose. Paliesti, pamatyti, užuosti ir net išgirsti laikotarpio atmosferą padės kruopščiai apgalvotos kambarių detalės: nuo autentiškų baldų iki laidinių telefonų ar laikmetį atspindinčių knygų.
Kultūros konsjeržai pasiruošę papasakoti apie Putvinskio gatvę, atskleisti Vilijampolės paslaptis ar net supažindinti su miesto tuneliais ir požemiais… Kauniečių lūpomis prabyla istorijos apie mylimiausius restoranus, vaikystės nuotykius ir rajonų legendomis tapusius akcentus.
„Patirk Kauną“ pagalvojo ir apie svečius, turinčius mažiau laiko, bet ne mažiau noro pažinti Kauną. „Kaunas 2022“ organizatoriai visiems skubantiems bei tiems, kurie nori pamatyti pėsčiomis sunkiau pasiekiamas vietas, siūlo išbandyti privatų turą automobiliu kartu su Kauno kultūros gurmanu. Šios iniciatyvos centre – už vairo besišypsantys kultūros renginių entuziastai, menininkai ir fotografai – vietiniai miesto žinovai, galintys pasidalinti ne vienu svarbiu patarimu.
Visą uždarymo renginių programą „Sutartis“ rasite ČIA. Įsigyti bilietus į „Žalgirio“ arenoje vyksiantį pasirodymą galite ČIA.
Garso ir judesio spektaklis „Nemiga“ sukurtas tarp raketų apšaudomo Lvovo, nuo karo pavojų pasitraukus į Paryžių ir būdraujančios bei pagalbą teikiančios Lietuvos
Lapkričio 9 d. 19 val. Klaipėdos kultūros fabrike Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ pristato premjerą – garso ir judesio spektaklį „Nemiga“. Tai – keturių Lietuvos ir Ukrainos kūrėjų bendras darbas, sukurtas per nuotolį ir analizuojantis nemigos temą.
Keli mėnesiai kūrybinio proceso būnant atskirai ir matantis tik zoom platformos pagalba, net nežinant ar pavyks galiausiai spektaklį parodyti gyvai. Toks kūrybinis procesas lydėjo keturis kūrėjus Yana Shliabanska ir Mariya Salo iš Ukrainos bei Donatą Bielkauską ir Petrą Lisauską iš Lietuvos. Ir štai jau kelios dienos kaip jie dirba kartu Lietuvoje, o lapkričio 9 d. savo jungtinį kūrybinį rezultatą pristatys Klaipėdos žiūrovams.
Šio spektaklio kūrybine ašimi tapo nemigos idėja. Mintis sujungti skirtingas patirtis turinčius menininkus ir reflektuoti jų išgyvenamą nemigą ir nerimą karo akivaizdoje kilo prodiuserei Godai Giedraitytei ir garso menininkui Donatui Bielkauskui. Bendradarbiaujant su Viktoru Rubanu, šokio kūrėju ir prodiuseriu iš Ukrainos, prie projekto prisijungti buvo pakviestos dvi Ukrainos kūrėjos.
Nemiga – tai priešprieša miegui. Tai – būsena, kurioje nuolat esame budrūs... nes virš galvų krinta raketos ir bombos, ir tu negali sudėti bluosto... bet, iš kitos pusės – turi būti visada pasiruošęs. Tai – pasipriešinimo ženklas, neleidžiantis užmigti karo akivaizdoje ilgainiui atsirandančio abejingumo, nuobodulio, rutinos jausme. Negalima ištrinti atminties... Nemiga, tai ir bėgančių nuo karo žmonių palydovas... tai ir priimančių pabėgelius žmonių bendražygė. Karo akivaizdoje mes nebemiegame... mes nuolatinėje būdravimo būsenoje... nerimas, pyktis ir viltis užgniaužia miegą...
Garsines interpretacijas šia tema ir vedami asmeninių patirčių Yana Shliabanska kūrė Paryžiuje, kur pasitraukė prasidėjus karui Ukrainoje, o Donatas Bielkauskas Klaipėdoje. Šiandien jų itin stipri muzika tampa pagrindu choreografiniams dviejų šokėjų –– sprendimams. Dar vos prieš keletą dienų Mariya repetavo raketų apšaudomame Lvove, o Petras Lisauskas Molėtuose. Dabar kartu plėtoja savo solo partijas Klaipėdoje, kurios apsijungs į vientisą 45 minučių trukmės spektaklį.
Spektaklio scenografija minimali. P. Lisausko rankose retkarčiais įsišviečiantis telefono ekranas – nuoroda į informacijos iš Ukrainos šaltinį ir „gelbėtoją“ nuo nemigos. Tamsią salę retkarčiais perskrodžia prožektorių šviesos, primenančios šiandien tamsoje skendinčią Ukrainą, o pabaigoje įsišviečiantis šviesos šaltinis virš galvos – bent nedidelis vilties ženklas žmonijai. Šviesas spektakliui kuria šviesų dizaineris Stasys Jamantas ir D. Bielkauskas.
Po premjeros Klaipėdoje spektaklis bus rodomas ir kituose Lietuvos miestuose. Spektaklio pristatymai vyks:
• lapkričio 9 d. 19 val. Klaipėdos kultūros fabrike Tarptautinio menu festivalio Plartforma programoje;
• lapkričio 11 d. 19 val. Kauno Centriniame pašte, kur šiuo metu vyksta Šiuolaikinio Ukrainos meno trienalė
“UKRAINE! UNMUTED” (Kaunas 2022 projektas);
• lapkričio 12 d. 22:30 val. Naktinėje teatrinių įvykių sesijoje COM•MOON•A Alytaus miesto teatre
• lapkričio 15 d. 19 val. Šiuolaikinio meno festivalyje VIRUS Šiauliuose.
Spektaklio pastatymą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Idėja: Goda Giedraitytė ir Donatas Bielkaukas
Choreografija ir atlikimas: Mariya Salo (UA) ir Petras Lisauskas
Garsas: Yana Shliabanska (UA) ir Donatas Bielkauskas
Šviesos: Stasys Jamantas ir Donatas Bielkauskas
Produkcija: asociacija “Žuvies akis” ir Tarptautinis menų festivalis Plartforma
Prodiuserė: Goda Giedraitytė
Partneriai: Viktor Ruban / Ruban Production ITP (UA)
Kontaktinis asmuo:
Goda Giedraitytė, tel. 8 61531052, [email protected]
„Kaunas 2022“ uždarymo programoje – Kauno Mitinio Žvėries pėdsakai: kviečia į paslaptingą žaidimą
Jau lapkričio 24-27 d. „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ pakvies į žaismingą kultūrinį nuotykį – uždarymo programą „Sutartis“. Didieji programos renginiai neįsivaizduojami be Europos kultūros sostinės talismano – Kauno Mitinio Žvėries. „Sutarties“ metu, mažuosius savo gerbėjus jis pakvies į paslaptingą žaidimą, kuriame – Žvėries draugijos narių paieška ir maršrutas, vedantis į svarbiausius programos renginius.
Kauno Mitinio Žvėries metafora kilo jungiant miesto pasakojimus. „Žvėris – šiek tiek tauras, šiek tiek Požeminio Kauno gyventojas, šiek tiek vaikas ar net mašina. Jis, kaip ir miestas, juda, keičiasi, kvėpuoja ir niekada nesiliauja veikęs, nes yra amžinas“, – teigia Kauno Mitinio Žvėries sumanytojai.
Žvėries draugijos narių paieška ir paslaptingas Sutarties pasirašymas
Net keturias dienas vyksianti „Kaunas 2022“ uždarymo programa „Sutartis“ pakvies į daugiau nei pusšimtį renginių, tarp kurių – parodos, koncertai, spektakliai ir ekskursijos. Lapkričio 26-27 d. visi norintys galės dalyvauti ir specialiai uždarymui kurtame Žvėries žaidime. Informacijos centruose atsiėmę „Sutarties“ programėlę, dalyviai bus kviečiami nurodytu laiku užsukti į visame mieste vyksiančius renginius ir rinkti juose laukiančių Žvėries draugijos narių antspaudus. Organizatorių sudarytas maršrutas kvies aplankyti muziejus, galerijas, vaizdo ir garso instaliacijas bei įvairius mieste išsibarsčiusius objektus. Lapkričio 26-27 d. Žvėries draugijos nariai slėpsis 10-yje renginių.
Surinkus 3 antspaudus, dalyvių lauks staigmena – speciali „Sutarties“ pasirašymo ceremonija, kuri vyks K. Mindaugo požeminėje perėjoje, po M.K. Čiurlionio tiltu. Vaikai galės ne tik išgirsti Žvėrį, bet ir susipažinti su Karalaite, o galiausiai, bus apdovanoti ypatinga Sutartimi, kuri primins, kad Kaunas yra amžinas miestas.
„Žvėriukas yra miesto, kaip gyvo organizmo, metafora, jis gali būti pagalbininkas, gali būti gynėjas, gali būti žaidimų partneris, ant jo gali ir kaltę suversti, jei kas nepasiseka... Kauno Žvėris myli miestiečius ir jis visada gėrio pusėje. Nors pačio Žvėries „Sutarties“ programoje neišvysime (jis turi daug darbo, nes turi prižiūrėti, kad Kaune viskas būtų gerai), tačiau vaikai galės susitikti su Kauno Mito pasakojimų personažais bei bus apdovanoti Sutartimi. Tai – suvenyras, priminsiantis apie mylimą miestą bei miestiečių rūpestį vieni kitais,“ – apie sumanymą pasakoja žaidimo organizatoriai.
Žvėries pėdsakai – visame mieste
Apie Mitinio Kauno Žvėries paliktus pėdsakus mieste jau sklando legendos. Netikėčiausiose vietose pasirodantis mitinis miesto gyventojas nuolat įsitraukia į kauniečių ir miesto svečių gyvenimus.
Norintys įsitikinti, kad Žvėris tikrai lankosi Kaune, įrodymą išgirs vaikščiodami Kauno pilies prieigose. Čia, priglaudę ausį prie vienos iš angų pilies vakariniame bokšte ir atidžiai paklausę, maži ir dideli išgirs Žvėries knarkimą.
Jeigu vis dar kyla abejonių dėl Žvėries egzistavimo, užsukti verta ir į Jonavos bei A. Jakšto gatvių sankryžos pėsč
iųjų salelę. Čia galima išvysti Milžinišką Žvėries dantį, kurį Kauno senamiestyje surado ir visiems smalsuoliams pristatė keramikas doc. Remigijus Sederevičius. Užbaigti Žvėries paieškų maršrutą geriausia užklydus į Kauno Nemuno salą, šalia Žalgirio arenos, kur ant metalinio molo, visu gražumu, galima pamatyti Kauno Žvėriui sukurtą skulptūrą, kurios dizainą sukūrė Darius Petreikis. Apie Kauno MItą ir jo personažų nuotykius galima sužinoti ir pasinėrus į knygų pasaulį, bei atsivertus iliustratoriaus Dariaus Petreikio papuoštus leidinius vaikams.
Daugiau informacijos apie Kaune ir Kauno rajone vyksiančią uždarymo programą „Sutartis“, galite rasti čia. Žvėries žaidimą organizuoja „Kultūros dokas“.
Nuo Ukrainos iki Liuksemburgo: 12 parodų, kurias lapkričio mėnesį verta aplankyti Kaune
Parodų entuziastų maršrutai lapkritį vingiuos visame Kaune. Nuo pasaulinio garso menininkų, tarpdisciplininių projektų iki pažinties su Ukrainos kultūra – „Kaunas 2022“ organizatoriai rekomenduoja, ką pamatyti ir kur apsilankyti besibaigiant rudeniui.
Ukrainos šiuolaikinio meno trienalė „Ukraine! Unmuted“
Lapkričio 4 d. prasidėjo Ukrainos šiuolaikinio meno trienalė „Ukrainian Cross-Section 2022. UKRAINE! UNMUTED“. Svarbiausias trienalės programos akcentas – 17 meno projektų pristatanti paroda, kurioje – Ukrainos menininkų iš Dnipro, Chersono, Kijevo, Charkivo, Lvivo, Odesos bei Donecko darbai. Kauno centriniame pašte pristatomoje ekspozicijoje galima išvysti vaizdo kūrinius, instaliacijas bei kitus objektus, tapybos, grafikos, fotografijos darbus.
Anot parodos kuratorių Volodymyr Kaufman bei Sergiy Petlyuk, parodoje dalyvausiantys menininkai pasirinkti neatsitiktinai. „Atrenkant trienalėje dalyvausiančius menininkus, domėjomės tais projektais, kurių žvilgsnis yra gilesnis – ypač kalbant apie esamą situaciją Ukrainoje. Nors šie kūriniai galėjo būti sukurti ir prieš Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, jie vis tiek gilinasi į tai, ant ko mes, ukrainiečiai, stovime, kokio masto yra mūsų patirtos traumos. Svarbu perteikti, kad ukrainiečių kultūra yra savarankiška, verta dėmesio ir gilesnio tyrinėjimo, o ne priedas prie „rusų kultūros“, kaip kadaise į ją žiūrėjo pasaulis“, – teigia Volodymyr Kaufman.
Kada: iki gruodžio 4 d.
Kur: Kauno centrinis paštas
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Paroda „Working Class Heroes“
Laisvė, galia, pinigai, žmogaus teisės – tai universalios temos, į kurias gilinasi pirmasis Liuksemburgo Darbo muziejus MUAR/ Musée vun der Aarbecht. Kauno Paveikslų galerijoje eksponuojama MUAR paroda „Working Class Heroes“ šiuolaikiškai pristato tris darbininkų klasės herojus: Jean-Pierre Bausch (1891–1935), Léon Weirich (1878–1942) ir Jean Schortgen (1880–1918). Interaktyvi ekspozicija atskleidžia industrinio Liuksemburgo pietų regiono kasdienybę – darbą, svajones ir viltis, įtemptą kovą dėl darbininkų teisių. Asmeninės istorijos žmonių, sukūrusių Liuksemburgą, iš naujo kelia klausimus – kas sukūrė jūsų šalį, kas šiandien atstovauja jūsų teises?
Kada: iki 2023 m. vasario 23 d.
Kur: Kauno paveikslų galerija
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Filip Markiewicz „Ultrasocial Pop“
Liuksemburgo menininkas Filip Markiewicz atvyksta į Kauną su tarpdisciplininiu projektu „Ultrasocial Pop“, 2019 m. įvertintu prestižiniu „Art Prize Bourse Bert-Theis“ prizu. „Ultrasocial Pop“ jungia tapybą, piešimą, kiną, performansą ir unikalų muzikinį projektą. Autorius siekia meno sąvokas permąstyti laikais, kai meno istorija yra perrašoma socialiniuose tinkluose. „Ultrasocial Pop“ instaliacijos idėja – atskleisti tikrovės užkulisius ir sukurti naują savitą dada-siurealistinės popkalbos formą, bandant suprasti šiandieninės Europos visuomenės raidą.
Kada: lapkričio 25 – gruodžio 31 d.
Kur: Galerija „Meno parkas“.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
OSTRALE šiuolaikinio meno paroda „Srovės nepasroviui“
Dresdene vykstanti OSTRALE bienalė – viena didžiausių Vokietijoje rengiamų šiuolaikinio meno parodų, organizuojama netradicinėse, kitai funkcijai projektuotose, ne menui skirtose erdvėse. „Srovės nepasroviui“ – paskutinė keliaujančios OSTRALE bienalės renginių dalis, pasakojanti apie globalumą su visomis šio daugiasluoksnio reiškinio srovėmis. Žiūrovas ieškos ne tik jam skirtos kitakalbės, svetimšalio slapta perduotos žinios, bet ir pajaus, kaip laiko tėkme alsuoja Kauno centrinio pašto sienos.
Kada: iki lapkričio 13 d.
Kur: Kauno centrinis paštas
Daugiau informacijos galima rasti čia.
W. Kentridge'as. „Tai, ko nepamename“
William Kentridge (PAR) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs, vienas įtaigiausių šių laikų menininkų – pirmą kartą parodą pristatantis Lietuvoje ir Kaune – ten, iš kur kyla jo šeimos litvakiškos šaknys. Menininkas dažnai apibūdinamas kaip skaudžiai atviras humanistas. Parodoje „Tai, ko nepamename“ (kuratorė – Virginija Vitkienė) susiliečia skirtingos technikos, skirtingi žanrai, bet labai panašios dominuojančios spalvos. Juoda ir balta. Menininkas geba įtraukti lankytoją į praėjusius įvykius ir padėti pasijusti lyg jis juose būtų čia ir dabar. Jis genialiai derina aštrų turinį ir paveikią estetiką, supurto išankstines žiūrovo nuostatas ar stereotipinį požiūrį.
„Tai, ko neatsimename, nes tai buvo nuslėpta, nes mūsų galvos buvo užimtos lengvesnių, labiau guodžiančių minčių, nes neradome jėgų ieškoti savo istorijų sąryšio“, – sako menininkas.
Kada: iki lapkričio 30 d.
Kur: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Yoko Ono retrospektyvinė paroda „Laisvės pažinimo sodas“
Meno pasaulio nonkonformistę Yoko Ono atpažįsta visi: muzikos prodiuserė, ryški Niujorko meno scenos figūra ir legendinės roko grupės „The Beatles“ įkūrėjo Johno Lenono žmona, kadaise kartu su Jurgiu Mačiūnu buvusi prie Fluxus judėjimo ištakų. Yoko Ono braižui būdingas politiškumas ir visuomeniškumas, tad jos darbai neprarandanti aktualumo, skatina kritiškai vertinti aplinkinį pasaulį. Šios menininkės kūrybą visą rudenį galima pamatyti Kauno paveikslų galerijoje.
„Laisvės pažinimo sodas“ (kuratorius – Jon Hendricks) – retrospektyvinė Yoko Ono kūrybos paroda, rengiama bendradarbiaujant su jos įkurta „Studio One“ Niujorke, Šiuolaikinio meno centru ir Kauno paveikslų galerija. Parodoje gausu menininkės kūrinių, apžvelgiančių įvairius kūrybos laikotarpius bei praktikas: nuo konceptualaus meno, eksperimentinio kino iki erdvinių instaliacijų, objektų ir performanso meno. Paroda kviečia žiūrovus ne tik stebėti meno kūrinius galerijos erdvėse, bet ir patiems įsitraukti į kūrybos procesus, sekant menininkės paliktomis instrukcijomis.
Kada: iki gruodžio 4 d.
Kur: Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Paroda „ANBO. Avangardo Naujokai Bet Oho“
Lietuvos aviacijos muziejus kartu su „Kaunas 2022“ šį rudenį pristato parodą „ANBO. Avangardo Naujokai Bet Oho“. Paroda vainikuoja visą pusmetį kurtą tinklalaidžių ciklą apie ANBO epochos Lietuvą nuo 1925 m. iki 1939 m. Parodos pagrindinė tema – pažintis su Antano Gustaičio gyvenimu ir jo indėliu Lietuvos aviacijai: pačio sukurtais moderniais ANBO lėktuvais.
Šalia šio svarbaus tarpukario Lietuvos dėmens vyko miestų ir žmonių modernizacija, todėl paroda taip pat pasakoja apie Antano Gustaičio Lietuvą – europietišką, stilingą, avangardišką ir ambicingą: iki šiol stovinčius Art Deco pastatus ir interjere naudojamus baldus, garsias asmenybes, pramonės augimą, sveikatos ir švietimo reformas, sukurtus meno šedevrus, susisiekimą pagerinusius sprendimus ir kitas avangardiškas gyvenimo dalis.
Kada: nuo lapkričio 24 d.
Kur: Lietuvos aviacijos muziejus.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
VIDEOFORMES | Regina Hübner. „Brangioji ląstele“
Galerija „Meno parkas“ kviečia į žinomos menininkės kilusios iš Austrijos – Reginos Hübner – parodą „Brangioji ląstele“ . Paroda atvers galimybę užmegzti dialogą su optiškai, chemiškai ir matematiškai identifikuojamu objektu, kurio neįmanoma suvokti vien žmogaus pojūčiais. „Brangioji ląstele“ yra tarpdisciplininis projektas pradėtas IMéRA institute pažangiosioms studijoms Aix- Marseille universitete ir realizuotas bendradarbiaujant su CIML Centre d`Immunologie de Marseille- Luminy ir Inmed Mediterranean Institute of Neurobiology, Marseille-Luminy, Prancūzijoje.
Kada: iki lapkričio 20 d.
Kur: galerija „Meno parkas“
Daugiau informacijos galima rasti čia.
VIDEOFORMES | „Atskleistas neregėtas laikas“
Anne-Sophie Emard drauge su Golnaz Behrouznia atidaro bendrą parodą „Atskleistas neregėtas laikas“ (kuratorius –Gabriel Soucheyre). Menininkai yra tarsi vizionieriai, o jų meno kūriniai atskleidžia nematomus dalykus tai, kas yra už realybės ribų. Pastarajame skaitmeniniame amžiuje šiuolaikiniai menininkai turi beveik begalybę įvairiausių reikšmių išreikšti save, savo idėjas, savo jautrumą, savo estetiką. Jie su jauduliu ir įdomumu žvelgia į tai, kas mums tapo įprasta, į mūsų kasdienybės rutiną, kurioje tapome vis mažiau pastabūs ar supratingi. Parodoje pristatomos multimedijos instaliacija „Šaknys“ bei audiovizualinė instaliacija „Geomorfinės akimirkos“.
Kada: iki lapkričio 20 d.
Kur: galerija „Meno parkas“
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Bruce Clarke paroda „Tiems, kurie liko“
Litvakų kilmės menininkas Bruce’as Clarke’as (FR) Kauno IX forto muziejuje sukūrė dviejų dalių parodą, sudarytą iš sienų tapybos kūrinio „Kai buvome medžiai“, sukurto specialiai muziejaus vidiniam kiemeliui, ir skulptūrinių objektų instaliacijos „Suvaržyti išgyvenusieji“, eksponuojamos muziejaus viduje.
Iškėlęs klausimą, kaip menas gali traktuoti Holokausto temą ir pagerbti IX forte nužudytas aukas, kūrinyje „Kai buvome medžiai“ B. Clarke’as renkasi metaforos kelią. Pasitelkdamas medžių ir ugnies simboliką, nuotrupas iš archyvų, menininkas perteikia skaudžius istorinius įvykius, kartu atskleisdamas beviltiškoje situacijoje atsidūrusio žmogaus nepaprastą atsparumą.
Kada: iki 2023 m. rugsėjo 23 d.
Kur: Kauno IX forto muziejus
Daugiau informacijos galima rasti čia.
ARTERIJA: trečioji ekspozicija „Jei Tu gyvas atplauk...“
VDA Kauno fakulteto Tekstilės katedros dėstytojų Linos Jonikės ir Monikos Žaltės paroda skirta akcentuoti tvarumo koncepciją, kuri skleidžiasi per menines idėjas apie vandenį. Upės tėkmė parodoje plėtojama kaip tvaraus gyvenimo, vartojimo įpročių, ekologinės etikos refleksija. Linos Jonikės perkonstruotos ir prikeltos naujam gyvenimui baidarės, sukurtos iš džinsinio audinio, byloja apie tvarios gyvensenos ir vartojimo įpročius. Monikos Žaltės video instaliacija „Jei Tu gyvas atplauk balta pieno puta“ byloja apie upės būseną. Balta tekanti upės tėkmė simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybės formą, vilties, prašymo ir laukimo būsenas.
Kada: iki lapkričio 23 d.
Kur: Tarp Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto pastatų
Daugiau informacijos galima rasti čia.
„Dulkės ir vanduo“: Romualdo Požerskio ir Ritos Stankevičiūtės fotografijų paroda
Tai – ambivalentiškų paradoksų žavesiu patraukianti paroda, kurioje susitinka Nacionalinės premijos laureatas, viena svarbiausių Lietuvos fotografijos figūrų Romualdas Požerskis ir Rita Stankevičiūtė, jaunosios kartos kūrėja, atstovaujanti meninės ir spaudos fotografijos laukui. Dviejų stiprių autorių pokalbis, kurio centre – vandens ir žemės substancijas tyrinėjantis žmogus: drąsiai peržengiantis ribas, kuriantis ir laisvas. R. Požerskio inicijuotas meninis duetas pirmą kartą savo vizualiąsias istorijas eksponuoja Kaune, dialoginėms struktūroms itin palankiose galerijos „Aukso pjūvis“ erdvėse ir kviečia pasinerti į dvi skirtingas realybes.
Kada: iki lapkričio 15 d.
Kur: galerija „Aukso pjūvis“
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Programos „Dizainas laimei“ kuratorė D. Jutkienė: „Norime, kad Kaunas taptų laimingų žmonių miestu“
„Vienas iš mūsų tikslų – padaryti Kauną laimingų žmonių miestu“, – pasakoja Donata Jutkienė, programos „Dizainas laimei kuratorė. „Dizainas laimei“ – „Kaunas 2022“ programa, miestui padovanojusi Laimės dieną, festivalį MAGENTA, Tarptautinių dizaino tinklų forumą ir daugybę kitų renginių, padėjusių į dizainą pažvelgti naujai. Apie svarbiausius programos akcentus, įsiminusias akimirkas ir ateities lūkesčius – pokalbyje su programos kuratore Donata Jutkiene.
Donata, ar galėtumėte plačiau papasakoti apie programą „Dizainas laimei“? Kaip kilo jos idėja? Kokie buvo pagrindiniai jūsų tikslai?
Vienas iš pagrindinių užsibrėžtų tikslų buvo padaryti Kauną laimingų žmonių miestu pasitelkiant dizainą. Dizainas mus supa visur, nors kasdienybėje to dažnai nepastebime. Tai ir architektūra, ir eksterjerai, interjerai, visa aplinka. Neseniai praėjęs Tarptautinių dizaino tinklų forumas, skirtas miestui ir žmogui jame, puikiai atspindėjo žmogaus, miesto ir dizaino santykį, kuris buvo akcentuojamos šioje programoje. Tai laimingų gyventojų, prieinamumo, žalumos temos, tvaraus miesto iššūkiai, dizaino reikšmė miesto kontekste, identiteto kūrime.
Užsiminėte apie neseniai praėjusį Tarptautinių dizaino tinklų forumą. Ar galite apie jį papasakoti plačiau?
Dizaino tinklų forumas svarbus ne tik savo turiniu, bet ir dėl to, kad čia susitiko didžiausios pasaulio ir Europos dizaino organizacijos: BEDA, IcoD, EIDD, UNESCO kūrybinių dizaino miestų tinklas ir WDC Valencia 2022. Tokio masto susitikimas Lietuvoje buvo organizuojamas pirmą kartą. Visas šias organizacijas sukviesti į vieną miestą – itin retas reiškinys. Tai ir galimybė pasidalinti patirtimi, ir tinklaveika, miesto pristatymas. Mums tai buvo vienas didžiausių laimėjimų, o kartu ir iššūkių. Forumą kartu su partneriais – Lietuvos dizaino asociacija ir Lietuvos dizaino forumu – pradėjome organizuoti prieš metus, o tuomet niekas dar nežinojo apie karą, įvairius vėliau nutikusius pasaulinius ir politinius reiškinius – nežinojome, ar organizacijų nariai atvyks. Visgi rezultatu labai džiaugiamės. Pranešėjai, organizacijų atstovai, kiti dizaino profesionalai atvyko, susitiko ir parsivežė puikius įspūdžius, dirbtuvių metu patirtimi pasidalino su Lietuvos savivaldybių atstovais, dalyviais.
Forumo metu pranešimai aprėpė daugybę temų – nuo geriausių Lietuvos iki pasaulinių dizaino miestų projektų pavyzdžių, prieinamumo, netgi vertybinių klausimų. Visgi mane labiausiai palietė Ukrainos architekto Maksym Holovko pranešimas, kuris paskatino atsigręžti į konkrečius šiandienos įvykius.
Maksym, vykstančio Ukrainos karo kontekste, pristatė savotišką gidą, skirtą sugriautų vietovių atstatymui. Visa tai sudėjo paskutinius taškus, galima sakyti, grąžino į sudėtingą realybę.
Kokius svarbiausius akcentus, renginius, projektus išskirtumėt, kalbant apie visą „Dizainas laimei“ programą?
Be Tarptautinių dizaino tinklų forumo, išskirčiau Laimės dienos festivalį, kuris, prasidėjus karui Ukrainoje, įgavo naują formatą. Ne mažiau svarbus ir landšafto dizaino festivalis MAGENTA, kalbantis miesto ir gamtos santykio tema. Žingsnis į priekį prieinamumo didinimo link yra mūsų sukurtas Prieinamumo gidas, kurį jau sėkmingai naudoja kelios kultūros organizacijos.
Ypatinga programos dalis yra bendradarbiavimas su Kortreiko miestu. Tikriausiai Kaune daugelis jau pastebėjo K-Totem trimatį objektą Steigiamojo Seimo aikštėje. Taip pat kartu su Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriumi vykdėme 5x5 programą. Tai licencijuota 12 žingsnių Designregio Kortrijk programa, kurioje dalyvavo 5 verslo ir pramonė įmonės su 5 dizaineriais. Tarptautinio dizaino festivalio metu buvo pristatyta paroda „5x5 dizaino inovacijų istorijos nuo Kortreiko iki Kauno“, kurioje supažindinama su 5 Lietuvos ir 5 Belgijos įmonių bei dizainerių kurtais inovatyviais produktais ir paslaugomis. Labai smagu, kad žmonės lankė ir kitas dizaino parodas. Kai išgirsti teigiamus atsiliepimus, supranti, kad viską kūrei ne veltui.
Kokie momentai, akimirkos labiausiai įsiminė įgyvendinant programą?
Prisimenu, kaip Milano dizaino savaitės metu pristatėme Baltijos šalių menininkes. Tai buvo labai nedidelės apimties paroda, tačiau ji sulaukė be galo daug susidomėjimo. Didžiuotis galima ir tuo, kad neseniai praėjusio belgų karališkosios poros vizito Kaune metu, pristatyti K-Totem ir dizaino programos paroda „5x5 dizaino inovacijų istorijos nuo Kortreiko iki Kauno“. Supratome, kad programa jau apima daugiau, nei mes galėjome pagalvoti ar įsivaizduoti.
Jūsų manymu, koks šiandien yra dizaino ir visuomenės santykis Lietuvoje, Kaune?
Tikiuosi, kad po įvairių parodų, Tarptautinių dizaino tinklų forumo, žmonių suvokimas apie dizainą prasiplėtė. Manau, kad tarp dalyvavusių, besidominčių kitaip būti ir negalėjo. Tikiu, kad prasiplėtė ir dizaino sampratos suvokimas – dizainas yra ne tik namų interjero detalės, bet visą miestą, kasdienį gyvenimą, komunikaciją apimanti sritis. Kartu su partneriais tarptautinio dizaino festivalio metu pristatytos parodos „1964–1984 m. grafinio dizaino istorijos“, „Porceliano miestas“, „Austinis menas – 20 a. Europos ir Amerikos avangardiniai kilimai“, „Gero dizaino prizo paroda“ ir kt. parodė daugybę skirtingų dizaino galimybių.
Ką dizainas gali pasiūlyti ir duoti miestui?
Dizainas žmogui duoda labai daug. Galima kalbėti ne tik apie aplinką, dizainą mieste, daiktinius pavyzdžius – platesnė dizaino samprata apima vizualinę komunikaciją, paslaugas, procesus. Dizaino sąvoka apibūdina tiek vizualinę kalbą, tiek aplinką, buitį, žmonių santykį su žmonėmis, su aplinka.
Kaip manote, ką miestui ir jo gyventojams paliks besibaigiantys Europos kultūros sostinės metai?
Nuoširdžiai tikiuosi, kad mieste ir toliau aktyviai veiks K-Totem – ekspozicinė erdvė grafinio dizaino kūrėjams, skirta perteikti aktualias žinutes, festivalis MAGENTA, Laimės diena. Lapkričio 27 dieną kartu su Kauno kolegija, atidarysime menininko Žilvino Landzbergo „Vasaros paviljoną“, kuris įsikurs ant Pelėdų kalno. Tikiuosi, kad ši erdvė bus atvira kultūrinei veiklai, susitikimams ir kitoms meninėms veikloms.
Jei kalbėtume apie bendrą žmonių nusiteikimą, sakyčiau, kad jie tapo atviresni kultūrai. Per šiuos metus įvyko labai daug įvairaus žanro, stilių, tarpdisciplininio meno renginių, pasaulinio lygio menininkų parodų, performatyvaus meno pasirodymų. Žmonės lankėsi labai noriai, galbūt buvo tokių renginių pasiilgę. Prisimenu, kad nors „Santakos“ savaitgalio metu beprotiškai lijo, gatvės buvo pilnos žmonių.
Taip pat išaugo Kauno lankomumas, jo pastebimumas tarptautinėje erdvėje. Žmonės galėjo naujai pamatyti miestą, atrasti dar nelankytas erdves.
Šokėjas M. Pinigis – apie „Kaunas 2022“ uždarymo renginį: „Mes susitarsime“
Kaunas ir Kauno rajonas ruošiasi užbaigti Europos kultūros sostinės metus. Lapkričio 24–27 dienomis mieste ir rajone vyks baigiamieji metų renginiai, o Kauno „Žalgirio“ arenoje nuskambės paskutinioji Kauno Mito trilogijos dalis „Sutartis“.
Šiuolaikinio šokio šokėjas Marius Pinigis, kartu su kolegomis taip pat dalyvausiantis kultūros sostinės metų uždarymo renginyje, sako, jog finalas yra tik simbolinis – Kaunas išaugo laikinosios sostinės drabužį ir drąsiai gali vadintis ne laikinąja, o šiuolaikine sostine.
Pasak M. Pinigio, Kaune ir Kauno rajone pokyčius pastebi tiek kultūros vartotojai, tiek jos kūrėjai, o galimybė būti kultūros įvykių centre tapo gerąja patirtimi menininkams.
Pokalbis su M. Pinigiu – apie Europos kultūros sostinės duris uždarantį Kauną ir intensyvų šių metų kūrybinį sezoną.
– Lapkričio pabaigoje „Žalgirio“ arenoje vyks „Sutartis“ – paskutinioji Kauno Mito trilogijos dalis. Programoje dalyvausite ir jūs, tad ką jums pačiam reiškia „Sutartis“ ir kokie buvo Europos kultūros sostinės metai?
– Taip, dalyvausime kartu su kolegomis, o visą choreografinę dalį kuruoja Agnė Šeiko iš Šeiko šokio teatro. Iš kūrybinės pusės – renginio detalių nežinau, bet pats žodis sutartis yra tarsi sutarimas, kad mes tai, ką darome, tęsime ir toliau. Tai – ir menininkų tarpusavio ryšių palaikymas.
Žvelgiant atgal, per pastaruosius penkerius metus įvyko labai daug. Tikrai yra ką prisiminti. Kai kurie politikai sako, kad menininkai nebuvo įtraukti į kūrybinius procesus. Tačiau tai – dideli lozungai be konteksto išmanymo. Į „Kaunas 2022“ programą įsijungė labai daug kauniečių menininkų. Manau, kad tie, kurių nebuvo programoje, patys galbūt pristigo atvirumo priimti naujesnes idėjas.
„Sutartis“ man simbolizuoja ne tik tai, kad turime tęsti pradėtas veiklas, bet tuo pačiu – neprarasti noro siekti šiuolaikiškumo ir negrįžti į tą Kauną, koks buvo prieš penkerius metus. Negalima sakyti, kad kultūros nebuvo, tačiau ji buvo labiau formali, stigo progreso, nekonvencinių kultūrinių renginių. Kultūra buvo, tačiau labiau – vienasluoksnė.
Prieš kelis metus mieste gimė spalvingas renginys – kopimas į Parodos kalną fluxus būdu. Girdėjau sakant: kokia čia kultūra? Bet šis renginys yra labiau apie laisvę, apie skirtingas išraiškas. Norisi, kad išliktų ir Laimės diena. Emocijų, pašėliojimo mieste taip pat reikia, tai – irgi kultūros dalis ir tokių renginių visuomenei reikia.
Tad susitarimas, sutartis man tai ir reiškia. Labai tikiuosi, kad tai toliau tęsis, juolab, kad šis projektas subūrė žmones kurti, dirbti Kaunui ir dėl Kauno, o ne įsisavinti pinigus.
Kitas svarbus akcentas – bendruomenių įsitraukimas, atsiradę ryšiai. Per tuos metus jos turėjo tiek veiklų, kad, spėčiau, nuo veiksmo kartais pavargdavo.
„Kaunas 2022“ subūrė choreografus, režisierius, muzikantus, šokėjus, kitų sričių menininkus, kurie tarpusavyje pradėjo kolaboruoti, atsirado netikėti kontekstai ir tai tapo gerais įrankiais kultūros centruose dirbantiems specialistams. Tuo pačiu leido įsivertinti save, savo kuriamos kultūros lygį. Kalbu ne tik apie profesionalų, tačiau ir apie neprofesionalų bendruomeninį meną.
O mums, menininkams, tai buvo laikas, suteikęs galimybe užmegzti ryšius. Pats jų atradau nemažai ir tęsiasi toliau.
Dar vienas, taip pat svarbus akcentas – kitos Lietuvos savivaldybės iš „Kaunas 2022“ perima gerąsias patirtis.
– Koks buvo jūsų paties šių metų kūrybinis sezonas?
– Labai įvairus savo darbais – įvyko nemažai premjerų. Kovo mėnesį su trupe „Nuepiko“ pristatėme naują šokio spektaklį „Niekur, bet ne čia“, taip pat spektaklį „Pakankamas atstumas“, kuris sukurtas bendradarbiaujant su Kauno miesto kameriniu teatru.
Juozo Miltinio dramos teatre Panevėžyje pastatėme šokio spektaklį „Kūnai“, kuris tapo šio teatro repertuaro dalis. Teko dalyvauti ir keliuose projektuose Klaipėdoje, o bendradarbiaujant su Šeiko šokio teatru gimė dar vienas bendras projektas.
Tęsiasi ir spektaklio „Perdegimas“ gastrolės. Kartu su Šeiko šokio teatru buvome gastrolėse Danijoje, kur surengėme 16 spektaklių – nuo didesnių iki mažų miestų.
– O dabar kalbamės jums iš Žagarės keliaujant į Telšius, kur taip pat rodote šokio spektaklius. Šiemet nemažai teko būti mažesniuose Lietuvos miestuose, tad ar jums pačiam yra juntamas skirtumas tarp skirtingų miestų, šalių, bendruomenių?
– Kiekvienas kontekstas man turi labai skirtingą poveikį. Jis vienodas ta prasme, kad aš visur esu menininkas ir taip save išreiškiu. Nėra labai svarbu, ar tai Danija, ar Žagarė. Man visur patinka.
Gastrolės užsienyje galbūt atgaivina ta prasme, kad ištrunki iš savo rėmų, iš savo rutinos. Ten kiti žmonės, kitas kultūrinis kontekstas, kita kultūros politika ir meninio lauko valdymo modelis. Jei šalis moderni – tu gauni patirties, semiesi žinių ir grįžęs bandai jas pritaikyti.
Danijos mažuose miesteliuose labiau išvystyti scenos menai, puikiai veikia nepriklausomas menas, o ne tik tai, ką siūlo miestų ir miestelių kultūros centrai. Mūsų kultūros centrai turi puikią techninę bazę, tačiau skiriasi supratimas kalbant apie profesionalią kultūrą, jos sklaidą regionuose.
Būna, kad į mažą miestelį atvežęs šiuolaikinio šokio spektaklį, jautiesi kaip Prometėjas arba kosmonautas, nusileidęs Mėnulyje. Žinoma, mums žymę paliko sovietmetis, kuomet negalėjo būti nieko šiuolaikiško, modernaus. Todėl dabar turime vytis.
Bet tai svarbu – grįžęs iš užsienio supranti, kad yra labai prasminga važiuoti į mažesnius miestus. Važiuoti nedarant kompromiso su savimi, kad čia, galbūt, reikia vežti lengvą turinį. Ne – reikia vežti tai, kas profesionalu, kas kalba socialiai svarbia tema, galbūt yra estetiškai stipru. Ir tai paliečia žmones, įvyksta tikri dalykai. Man tai svarbu.
– Vienas iš naujesnių jūsų darbų – spektaklis „Niekur, bet ne čia“. Kokias temas jame nagrinėjate?
– Taip, tai yra naujausias darbas. Šiuolaikiniame šokyje nutinka taip, kad yra spektaklio idėja, o vėliau, kai jis jau sukuriamas, mes patys reflektuojame – koks jis, apie ką?
Visų pirma, šiame spektaklyje scenoje veikia ne trys, o keturi šokėjai. Taip pat prie kūrybinės komandos prisijungė šokėja choreografė Vilma Pitrinaitė ir šokėjas choreografas Mantas Stabačinskas – tai talentingi ir įvertinti žmonės, kurie gerai supranta šiuolaikinį šokį. Mums norėjosi dramaturginių sprendimų, kitokio buvimo scenoje.
Spektaklis kalba apie buvimą momente. Esu čia, bet ne čia – lyg niekur. Kartais taip būna – tarsi esame viename kambaryje, bendraujame ta pačia tema, bet kiekvienas ją traktuoti galime visiškai skirtingai. Galime nesusikalbėti, net jei draugiškai linksime. Juk taip būna dažnai: net jei esame kartu, bet mintimis nukeliavę tolyn. Buvo įdomu tyrinėti šias temas, gilintis į jas.
– „Nuepiko“ scenoje paprastai yra trys šokėjai. Kas yra ketvirtasis jūsų komandos narys?
– Mantas Ūsas iš Klaipėdos, Šeiko šokio teatro. Mes, kaip komanda, taip pat bandome atrasti buvimą kartu. Man rodos, šiame spektaklyje atsirado naujas kokybinis, o gal ir kiekybinis aspektas.
Spektaklyje įkvėpimu mums tapo airių tapytojo Francis Bacono drobės. Jis darbuose vaizdavo sumaitotus, deformuotus žmonių kūnus, skausmo ir baimės perkreiptus veidus. Nejauki akistata su tamsiąja žmonijos puse ir dažnai tapytojo drobėse atsikartojantis „įstiklinto“ žmogaus motyvas – tai ir spektaklio „Niekur, bet ne čia“ vedančioji linija.
Spektaklį, visų pirma, suprantame kaip vizualų kūrinį, siekiame kalbėti vaizdiniais ir metaforomis. F. Bacono tapė pokariu, kai visuomenė gyveno pereinamajame laike – baigėsi kažkas labai sukrečiančio ir reikėjo sukurti naują realybę. Žmogus yra paženklintas karo siaubo ir tuo pačiu – nuogas, pasiruošęs priimti tai, kas, galbūt ateis. Kokia bus nauja realybė? Todėl jo drobėse daug durų, sienų – tai lyg noras pažiūrėti už horizonto.
Šio spektaklio užuomazgos gimė per pandemiją, vėliau prasidėjo karas Ukrainoje. Mes taip pat turime įvertinti, kokiame laike gyvename, kur mes judame toliau ir kur turėtų pasukti žmonija tam, kad tokių dalykų būtų mažiau. Mes esame pereinamajame laike – kaip Bacono drobėse.
Visuomenėje kažkas turi drastiškai pasikeisti – kad nustotume sirgti. Mes nemoralizuojame, kalbame per šokį, bet mus labai patiko ir buvo aktuali F. Bacono tapyba. Be to, jis visada mėgo tapyti kūną, kuris būna ir gražus, ir ne. Jo paveiksluose susipina kontekstai, kai vienoje erdvėje gali būti du žmonės, bet jie atrodo visiškai skirtingi – nesuderinami. Tai irgi simbolis tos vidinės būsenos, kurią ir nagrinėjame spektaklyje.
– Mariau, kas jums pačiam yra kultūra?
– Man kultūra prasideda nuo santykio su savimi ir su kitais. Nebūtina būti menininku, kad suprastum, kas yra kultūra. Juk ne veltui yra frazė „kultūringas žmogus“. Kultūringas žmogus – ne tik tas, kuris kultūringai elgiasi, bet ir tas, kuris sugeba priimti kitą nuomonę, skirtingą požiūrį, būti laisvas, atviras idėjoms, nebijoti įsitraukti į visuomenėje vykstančius procesus. Man kultūra prasideda nuo komunikacijos, nuo santykio su savimi, su aplinka.
Kaune – išskirtinis renginys: apie Europos ateitį diskutuos Lietuvos ir užsienio valstybių vadovai bei intelektualai
Lapkričio 25 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) organizuoja tarptautinį simpoziumą „Europos idėja“ – „Kaunas 2022“ uždarymo programos renginį, į kurį suvažiuos intelektualai iš visos Europos bei penkių valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Rumunijos prezidentai.
Simpoziumas prasidės Prezidento Gitano Nausėdos ir VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio sveikinimo žodžiais, nuotoliniu būdu į simpoziumo dalyvius kreipsis Ukrainos Prezidentas Volodymyr Zelenskij ir Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen.
Specialioje prezidentinėje diskusijoje penkių Europos valstybių lyderiai diskutuos apie Europos ateitį bei ką reiškia būti ir išlikti europiečiu. Diskusijoje dalyvaus Estijos Respublikos Prezidentas Alar Karis, Latvijos Respublikos Prezidentas Egils Levits, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzej Duda ir Rumunijos Prezidentas Klaus Iohannis.
Antrojoje renginio dalyje vyks trys diskusijos, kuriose intelektualai iš skirtingų Europos šalių aptars, ką šiandien reiškia Europa, europietiška civilizacija ir europietiškos vertybės.
Diskusijose dalyvaus pasaulyje žinomi vardai iš žiniasklaidos, teisės, žmogaus teisių, politikos ir kitų sričių: „Reuters“ instituto žurnalistikos direktorius ir „Financial Times“ prisidedantis redaktorius John Lloyd; „Krytyka Polityczna“ vadovas ir Priešakinių studijų instituto Varšuvoje direktorius Sławomir Sierakowski; VDU Teisės fakulteto dekanas, buvęs LR Konstitucinio teismo vadovas Dainius Žalimas, „Democracy Without Borders“ įkūrėjas ir direktorius Andreas Bummel, Tarptautinių ir Europos reikalų instituto narys Francis Martin O’Donnell; buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Armėnijoje Piotr Świtalski, „Kenna Focus Ukraine“ vyr. redaktorius Michail Minakov; buvusi „Le Monde“ vyriausioji redaktorė ir „The Guardian“ redaktorių kolegijos narė Natalie Nougayrède.
„Simpoziumo tikslas yra permąstyti Europos idėją. Pastarųjų dešimtmečių geopolitiniai, kultūriniai ir mentaliniai pokyčiai verčia iš naujo klausti, ką gi turime omeny, kai sakome „Europa“. 1950 m. Schumanno deklaracija paskelbė: „Europa nebus sukurta nei per vieną kartą, nei pagal vieną planą. Ji bus pastatyta konkrečiais pasiekimais, kurie pirmiausia kurs de facto solidarumą.“ Europos Sąjunga gimė kaip projektas užtikrinti taikai ekonominio bendradarbiavimo priemonėmis. Per vėlesnius septynerius dešimtmečius šis tikslas susidūrė su iššūkiais ir modifikavosi. Šiuo metu vykstantis karas Europoje ir už Europą prideda papildomos svarbos klausimams apie Europą, jos tapatybę, apimtį ir vaidmenį. Klausimai apie atsparumą, tvirtumą ir vertybes reikalauja skubių atsakymų,“ – teigia simpoziumo sumanytojas filosofas dr. Viktoras Bachmetjevas.
Lapkričio 26 d., šeštadienį, papildomoje simpoziumo programoje Ukrainos instituto direktorius Volodymyr Šeiko kartu su diplomatu, švietimo ir kultūros sektoriaus vadovu Pawel Potoroczyn diskutuos apie tai, kaip (ne)lygiaverčiai kultūros yra priimamos, vertinamos ir žinomos. Prieš diskusiją dalyviai bus kviečiami į ekskursiją Ukrainos šiuolaikinio meno trienalėje tema „UKRAINE! UNMUTED!“.
Pilna simpoziumo „Europos idėja“ programa ir registracijos nuoroda https://ideaofeurope.org/
Simpoziumą globoja JE Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Simpoziumą organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas.
Simpoziumas yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos