Kauno miesto pakrantėse visą vasarą vyks unikalus socialinis upės žaidimas „Kitam Krante“
„Kitam Krante” – tai visą vasarą truksiantis unikalus bandymas sugrąžinti miesto krantams upių kultūros tėkmę, kuri sustojo praėjusiame amžiuje po šimtmečius trukusios turtingos Kauno uostamiesčio istorijos. Tuo pačiu – tai kvietimas kauniečiams atrasti miesto paupius ne vien kaip rekreacijos oazę, bet prisijaukinti juos per kultūrinį veiksmą – visiems atvirą upių paštą – , kuris suteiktų šalia tekančioms upėms Nemunui ir Neriai naują vaidmenį šiuolaikinio miesto gyvenime.
Daugybę metų Kaunas augo ir vystėsi šalia upių – vos prieš šimtmetį miestas vis dar buvo vienas didžiausių upių uostų visame regione! Čia kasdien aukštyn ir žemyn upe kursuodavo laivai, atplaukdavę iš Mažosios Lietuvos bei Nemuno aukštupio, o miesto pakrantėse galima buvo skaičiuoti dešimtis (ir netgi šimtus!) įvairaus dydžio vandens transporto priemonių: baidokų, vytinių, o vėliau – garlaivių ir motorlaivių. To meto upeiviai į uostamiestį atplukdydavo ne tik prekių, bet ir naujienų, laiškų, neregėtų papročių ir tradicijų. Krante, tuo tarpu, klostėsi unikalus
socialinis gyvenimas, tampriai surištas su upėmis, upeiviais bei jų kultūra. Šalia prekybinių laivų, Nemuną bei Nerį raižė ir mažesni gyventojų laiveliai bei keltai, tarsi tiltai jungę skirtingas upių pakrantes ir šių krantų gyventojus. Upės ir paupiai tais laikais nebuvo rezervuoti rekreacijai, bet veikė kaip pati tikriausia viešoji erdvė, pilna gyvenimo ir veiklos. XIX a. ir XX a. pradžios Kauno gyventojui „išėjimas“ į upę buvo toks pats natūralus ir įprastas reiškinys kaip mums kasdienė kelionė automobiliu ar viešuoju transportu.
Deja, šiandienos Kaune turtinga uostamiesčio atmintis beveik išnykusi ir likusi tik pačių seniausių miesto gyventojų prisiminimuose arba aptariama istorikų tyrimuose. Kartu pamirštos ir su upėmis bei upių krantais surištos ilgametės kauniečių paupių tradicijos. Upės šiandien dažniau skiria, o ne jungia miesto bendruomenes. Nuo 2016 m. veikiančios kultūrinės upių tyrimų platformos TẽKA komanda kviečia visus kauniečius semtis įkvėpimo iš turtingos Kauno uostamiesčio istorijos ir pradėti kurti šiuolaikinio miesto šiuolaikinę upių atmintį, dalyvaujant unikaliame visą vasarą vykstančiame socialiniame upės žaidime „UPYNĖS: Kitam Krante“!
Upės žaidimas „Kitam Krante“ – tai siekis užmegzti dialogą su upe ir kitu krantu bei atkurti kadaise buvusius tamprius paupių bendruomenių diplomatinius ryšius, kuomet gyventojai aktyviai naudojosi upe ir bendravo su kito kranto kaimynais, dažnai lankydavo vieni kitus. Ši krantų interakcija bus kuriama per simbolinį socialinį procesą, panaudojant unikalią upės pašto platformą: visą vasarą kauniečiai galės registruoti savo siuntas kitam krantui, o taip pat gauti siuntas iš kito kranto. Tokiu būdu pati upė taps reikšmingu komunikacijos koridoriumi tarp skirtingų krantų gyventojų. Šie siuntiniai – kiekvieno kauniečio vaizduotės vaisius. Tai galės būti atvirlaiškis arba laiškas, rankdarbis, įdomus radinys, meno kūrinys arba bet koks kitas nepavojingas daiktas, sveriantis ne daugiau kaip 6 kg.
Per vasarą surinkti ir užregistruoti siuntiniai tris rugpjūčio savaitgalius bus plukdomi iš vieno kranto į kitą trijose Kauno lokacijose: Nemune – tarp Šančių ir Jiesios krantų bei tarp Aleksoto ir Centro (Naujamiesčio) krantų, Neryje – tarp Vilijampolės ir Senamiesčio krantų. Šios logistinės pašto operacijos metu visi upės žaidime dalyvavę miestiečiai pateikę savo išsiųstos siuntos įrodymą žymintį kvitą galės iškeisti šį kvitą į siuntinį, atkeliausiantį iš kito kranto.
Upės žaidime „Kitam Krante“ dalyvauti ir siuntas registruoti galima jau dabar! Savo savarankiškai paruoštas siuntas nuo birželio 20 d. kauniečiai galės pristatyti skirtinguose krantuose vyksiančio dirbtuvių ciklo „Laiškai kitam krantui“ metu, kuris tęsis birželio ir liepos mėnesiais. Dirbtuvių metu taip pat bus kuriamos įvairios originalios kitam upės krantui dedikuotos siuntos kartu su projekto komanda.
Nuoroda į renginį: Laiškai kitam krantui (https://fb.me/e/2fs9b6oTe)
Sekite informaciją projekto UPYNĖS tinklapyje www.upynes.lt ir kultūrinės upių tyrimų platformos TẽKA paskyroje facebook.com/tekakrantine
……………………………………………………………………
Projektą vykdo kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA
Projektą pristato Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022
Projekto partneris – Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius
„Kaunas 2022“ ieško kultūros partnerysčių koordinatoriaus/-ės
Darbo pobūdis:
· vykdyti priskirtų partnerių projektų veiklų įgyvendinimo kontrolę, informuoti programos kuratorių apie partnerių veiklų pasikeitimus ir iškilusių klausimų sprendimų paieška;
· paskirtų partnerių ir kitų programų kuratorių bei koordinatorių konsultavimas partnerių projektų administravimo klausimais;
· atlikti vidinę projektų ataskaitų kontrolę prieš buhalterinę apskaitą;
· kaupti ir sisteminti partnerių sutartis, projektų rezultatų duomenis, pildyti ataskaitas apie partnerių veiklą (mėnesio, ketvirčio ir metinių ataskaitų pildymas);
· rengti informacinius laiškus partneriams ir organizuoti susitikimus.
Reikalavimai:
· aukštasis humanitarinių arba socialinių mokslų srities išsilavinimas;
· ne mažesnė nei 1 metų patirtis kultūros vadybos srityje;
· puikios lietuvių kalbos žinios;
· labai geros anglų kalbos žinios;
· puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai;
· viešojo administravimo patirtis – privalumas;
· Kauno ir Kauno rajono kultūros sektoriaus išmanymas instituciniu požiūriu – privalumas;
· pareigingumas, komunikabilumas, pozityvumas, puikūs darbo komandoje įgūdžiai, reprezentaciniai ir viešojo komunikavimo įgūdžiai.
Iš mūsų gali tikėtis:
· prasmingos ir įdomios patirties tarptautiniame kultūriniame projekte;
· galimybės dalyvauti visuose „Kaunas2022“ veiksmuose, projektuose ir renginiuose bei būti gerojo pokyčio Kaune ir Kauno rajone dalimi;
· profesinio tobulėjimo galimybių;
· darbo užmokesčio – 800-900 Eur („į rankas“)
Siūloma terminuota darbo sutartis iki 2022 m. pabaigos.
Manai, kad turi visus reikiamus įgūdžius? Nedelsk – laukiame Tavo CV iki 2022 m. liepos 8 d. el. p. [email protected]. Telefonas pasiteirauti: 8 672 06529
Jeigu atitinki ne visus kriterijus, bet turi stiprią motyvaciją – norime apie tai sužinoti – parašyk mums!
Naktinio žygio „Raudondvaris. Kelionė laiku“ režisierė: leisimės į neakivaizdaus Raudondvario paieškas
Prakalbus apie keliones laiku, dažnam iš mūsų, pirmiausiai į galvą ateina fantastinių filmų vaizdiniai ar literatūros leitmotyvai, kuriuose dominuoja laiko mašinos ir kiti futuristiniai atributai. Raudondvario kultūros centras į kelionę laiku siūlo keliauti kitu unikaliu būdu – einant į kultūrinių patirčių kupiną naktinį žygį „Raudondvaris. Kelionė laiku“, vyksiantį birželio 17 dieną. Renginio metu svečiai bus pakviesti į žygį, kuriame bus galima išvysti Raudondvario bendruomeniškumo atspindžius iš skirtingų Lietuvos kultūros istorijos laikotarpių.
Šį, baigiamąjį „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginį Raudondvaryje, organizuoja gausi bendruomenė – nuo mažiausiųjų iki senjorų, kurie ne tik aktyviai įsitraukia į organizacinius procesus, tačiau svariai prisideda prie kūrybinio ir meninio renginio išpildymo, tapdami režisuoto žygio dalimi.
Apie bendruomenės įsitraukimą, įspūdingos teatralizuotos ekskursijos „maršrutą“ ir tai, kas būtina, rengiantis į naktinį žygį Raudondvario istorija, pasakoja renginio režisierė Eglė Valadkevičiūtė.
Egle, visų pirma, ši teatralizuota kelionė vyks naktį, tai jau savaime uždeda paslapties šydą renginiui, tačiau visgi galbūt galite atskleisti – kas lauks renginio turinyje? Kodėl pasirinktas nakties metas?
Iš tiesų, geras pastebėjimas, kad naktis suteikia paslapties – tokia mūsų intencija nėra atsitiktinė, kadangi naktys prieš Jonines – nors paslaptingos, tačiau labai šviesios, kai galima ieškoti tų paslapčių ir jas aiškiai pamatyti. Mes bandysime ieškoti to, kas Raudondvaryje nėra akivaizdu, nes kiekvienas kaunietis žino, kad Raudondvaris – tai Raudondvario dvaras, tačiau vargu ar visi žino, jog čia galima rasti nuostabių Nevėžio prieplaukų, medelyną, Meilės alėją ir kitus istorijoje nugulusius objektus. Viso kūrybinio proceso metu mes ieškojome „neakivaizdaus“ Raudondvario ir neakivaizdžių Raudondvario istorijos faktų.
Ar tai pasakojimas tik apie Raudondvarį?
Renginys aktualus ne tik Raudondvario bendruomenei, kadangi keliaujama per Lietuvos kultūros istoriją. Ieškome kaip raudondvariečiai atsispindėjo tuose skirtinguose istorijos tarpsniuose. Pavyzdžiui, sovietmečiu – žmonės vis tiek kūrė, dainavo dainas, viskas vyko paslapčia, kažkur net tūnojo hipiai, ypač Kaune. Renginyje mes bandysime atskleisti ir Roko maršą, Sąjūdį, vėliau ir hiphopo kultūros Lietuvoje ištakas… Manau, kad tai aktualus renginys kiekvienam, kadangi atskleisime visai Lietuvai svarbius kultūrinės istorijos momentus.
Renginio pavadinimas aiškiai sako, kad tai – kelionė laiku. Ar jos metu nusikelsime tik į praeitį, ar galime tikėtis pažvelgti ir į ateitį?
Renginyje darysime laiko kilpą. Saugią laiko kilpą (šypsosi). Pirmiausiai, tarsi laiko portalu iškeliausime į gilią praeitį, kai Raudondvario net nebuvo – čia žydėjo tik gėlės, skraidė paukšteliai. Vėliau keliausime per sovietmetį iki dabarties. Į šią dieną, dabartį, grįšime tam, kad sukurtume ateitį. Ji bus palikta žiūrovo fantazijai – jis galės tarsi numatyti tą ateitį, kai išvys visą didingą istoriją, nusidriekusią žygyje. Žinoma, nors ir paliekame ateities perspektyvą atvirą kūrybai, tačiau kai kuriuose momentuose ją bus galima išvysti, pajausti – pavyzdžiui, per artistų kostiumus.
Atrodytų, kad šiame patyrime, jeigu galima taip įvardinti, visko bus daug – garso, šviesų, reginių. Kas bus renginio kulminacija?
Iš tiesų, dvejopi jausmai – lyg ir norisi papasakoti, tačiau drauge norėtųsi palikti ir siurprizą, kad žiūrovas pats atvyktų ir pamatytų viską savo akimis. Galiu tik atskleisti, kad šiame renginyje įtraukta bene šimtas Raudondvario gyventojų: nuo mažiausiųjų iki vyresniojo amžiaus žmonių. Visa bendruomenė aktyviai prisideda prie kūrybos.
Ar renginį kuria tik raudondvariečiai? Ar prie kūrybos išpildymo prisideda ir profesionalūs aktoriai?
Ne, ne tik. Turėsime ir profesionalų. Pavyzdžiui, renginyje pasirodys profesionalus nunčiakų žonglierius – kovų menų ekspertas, o finalinį naktinio kultūros žygio momentą vainikuos Klaipėdos dramos teatro aktorių gyvo garso grupės „Kreivos muzikos orkestras!“ koncertas. Įdomu tai, kad prie pasirodymo prisijungs ir kito miestelio, esančio Kauno rajone ir nutolusio bene labiausiai nuo Raudondvario, Rokų jaunimo teatro trupė. Tikimės rudenį pratęsti gražią sinergiją ir pasikviesti Raudondvario jaunimą į Rokuose vyksiantį renginį. Galbūt taip užsimegs tolimiausių Kauno rajonų bendruomenių draugystė, pradėta kūrybinio bendradarbiavimo pagrindu.
Nors teatralizuotą kultūros žygį kuria ir profesionalūs artistai, tačiau pagrindas išlieka bendruomenės iniciatyva ir jos nariai. Sakykite, koks skirtumas yra jums, kaip režisierei, dirbti su bendruomene ir profesionaliais aktoriais? Ar tai kelia iššūkius?
Iš režisieriaus pozicijos, tai ir privilegija, tačiau ir kur kas didesnis iššūkis, kadangi pradedi dirbti nuo nulio. Žmonių aktyvavimas yra didelis iššūkis, turi svarstyti kokius kūrybinius metodus naudoti juos įtraukiant. Tai atskiras darbas – sukurti kūrybinę metodiką bendruomenės įtraukimui. Režisierius siekia sukurti profesionalius pasirodymus su neprofesionaliais aktoriais.
Grįžkime prie renginio. Aprašyme nurodoma, kad kelionėje laiku netrūks interakcijų – ar žiūrovas turi ruoštis būti spektaklio dalimi?
Ta interakcija yra kaip pati istorija – jeigu tu nori, gali būti aktyvia jos dalimi, jeigu nori – gali tiesiog vartyti jos puslapius ir stebėti iš šalies. Su kūrybine komanda į interakciją taip ir žvelgėme – kaip į pasirinkimą.
Pavyzdžiui, žiūrovai papuls į sovietinę valgyklą, kur galės paragauti tradicinės Raudondvario kiaušinienės. Žmonės bus įtraukiami – jie gaus šaukštą į rankas ir bus pakviesti prie stalo vaišintis. Jeigu norės – galės imtis ir kitų veiklų – pavyzdžiui, piešti. Žiūrovai gali būti ramūs – nestatysime jų į artistų pozicijas, tačiau kviesime žaisti drauge (šypsosi).
Unikalaus renginio apraše sakoma, kad tai – žygis. Tai skamba kaip intriguojantis iššūkis kultūrinių patirčių mėgėjams. Ar einant į šį renginį reikia specialaus pasiruošimo – lyg einant į žygį?
Žinoma! Avalynė yra svarbiausia! Be to, esame Raudondvaryje, kuris yra apsuptas vandenų, upių, tad priemonė nuo uodų į rankinę tikrai gali keliauti drauge su jumis. Primenu, kad tai nebus fizinės ištvermės reikalaujantis žygis, tai – kultūrinė patirtis, per kurią eisime ramiai su meniniais intarpais. Tai kelionė laiku ir erdve.
Dėkoju už pokalbį.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
„CulturEUkraine“ centre atidaroma paroda „Menas tarp sienų“
„CulturEUkraine“ – buvusiame Kauno centriniame pašte įsikūrusi „Kaunas 2022“ erdvė, skirta Ukrainos kūrybininkams ir menininkams. Laikinu kūrybiniu prieglobsčiu tapusioje erdvėje vyksta vis daugiau renginių ir įvairių iniciatyvų. Jau birželio 15 d. „CulturEUkraine“ taps traukos centru ir dėl čia atidaromos parodos „Menas tarp sienų“. Unikalioje ekspozicijoje – Lietuvos sulaikymo stovyklose gyvenančių migrantų darbai.
Parodos tikslas – ne tik supažindinti lankytojus su skirtingų menininkų kūriniais, bet ir griauti stereotipus apie žmones, tapusius 2021 metų vasarą prasidėjusios migrantų krizės įkaitais. Paroda siūlo į juos pažvelgti per humanistinę prizmę, atkreipiant dėmesį į kuriančią, mąstančią bei jaučiančią asmenybę, dažnai nepastebimą dėl klijuojamos „migranto“ etiketės.
„Parodos idėja kilo žvelgiant į situaciją Lietuvoje. Savanoriaudami ir vykdydami įvairias veiklas centruose pamatėme, kad užsieniečių gyvenimo sąlygos išties sudėtingos – jie negali palikti savo gyvenamosios zonos, susiduria su neigiama viešąja nuomone. Talentingų užsieniečių meno darbų eksponavimas – būdas visuomenei pamatyti šiuos žmones per kitą prizmę. Pristatant vizualinį meną dingsta kalbos barjeras, tad manau, jog tai puikus būdas prakalbinti Lietuvos žmones, praplėsti santykį su stovyklose gyvenančiais migrantais“, – apie parodos idėją pasakoja organizacijos „MAGIS“ atstovas Lukas Ambraziejus.
Paroda „Menas tarp sienų“ – nuoširdus menininkų istorijų, jausmų bei jų dabartinių išgyvenimų pasakojimas. Viena iš darbus pristatysiančių menininkių – Juliet Hassan iš Irako. Moteris tapyti pradėjo dar būdama labai jauna ir nors niekada nesimokė dailės, dalyvavo ne vienoje parodoje gimtojoje šalyje ir Vokietijoje. „Dažniausiai tapau portretus – galbūt todėl, kad labai myliu žmones, man patinka įamžinti jų veidus. Tapymas man – tiek gyvenimo dalis, tiek hobis, tiek būdas nusiraminti. Kuriant susikoncentruoji ir pamiršti viską aplinkui“, – pasakoja menininkė. Parodoje ji pristatys du kūrinius – „Sumaištis“ ir „Viltis“.
„Dažniausiai tapau tai, kas man patinka, rečiau – tai, ką jaučiu. Šie kūriniai pirmą kartą kalba apie mano emocijas ir tai, ką kiti žmonės jaučia čia, migrantų sulaikymo stovyklose. Kūrinys „Sumaištis“ pasakoja apie mūsų emocijas – jaučiamės išblaškyti ir pasimetę. Piešinyje paliktos tuščios vietos parodo ir patiriamą tuštumą, nes negalime gyventi normalaus gyvenimo. Tapybos darbas „Viltis“ primena, kad mūsų situacija netrukus pagerės, o spalvingos gėlės – kad esame stiprūs nepaisant sunkių aplinkybių. Mano idėjos kilo matant, kaip jaučiasi stovyklose dienas leidžiantys žmonės, girdint, ką jie kalba. Manau, kad menas gali pasakoti apie viską – nuo jausmų iki noro ką nors pakeisti. Tai puikus būdas kalbėti – ypač tiems, kurie nenori garsiai reikšti savo emocijų.“
Parodos bendraorganizatoriai „Sienos grupė“ pastebėjo kelis tapančius bei piešiančius menininkus. Pastarieji su savanoriais vis dažniau dalinosi savo darbais, tad nuspręsta ne tik juos aprūpinti priemonėmis, bet ir darbus pristatyti plačiajai visuomenei. Parodoje bus eksponuojami 8 menininkų, kilusių iš Irako ir Kongo, kūriniai.
„Labai džiaugiuosi organizuojama paroda ir esu dėkinga visiems, kurie sutiko parodyti mūsų darbus. Taip pat norėčiau priminti – gyvenkite ir išnaudokite laiką, kurį turite, nes jis yra nepaprastai brangus. Ačiū, kad skiriate laiko ir skaitydami mano istoriją“, – dėkoja Juliet Hassan.
Paroda atidaroma birželio 15 d. 18 val. „CulturEukraine“ centre Kaune, Laisvės al. 102, III aukšte. Paroda veiks iki liepos 13 d. Daugiau informacijos apie renginį galima rasti čia.
Kauno rajone atidarytas „Smaragdo kelias“: kviečia leistis neįprastu maršrutu
Birželio 10 d. Kauno rajone atidarytas viešo meno objektų maršrutas – „Smaragdo kelias“, kuriame – pastarųjų metų Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai. Lyg brangakmeniai netikėtose erdvėse sužibę objektai Kauno rajoną pavertė išskirtine galerija po atviru dangumi.
„Smaragdo kelyje“ – tiek pirmą kartą pristatomi, tiek jau ne vienerius metus džiuginantys Kauno rajono meniniai objektai – skulptūros, instaliacijos, šiuolaikinio meno kūriniai ir net senoji technika, paversta į meno galeriją ar gastronomijos centrą. Gamtoje, miestelių skveruose ir įvairiose netikėtose erdvėse pastaraisiais metais realizuotos Lietuvos ir užsienio menininkų idėjos nuo šiol lengvai randamos specialiai sudarytame „Kaunas 2022“ maršrute.
„Kauno rajone sukurta daug meninių objektų, tačiau ne visi žmonės žino, kur jų ieškoti. Norėjome sukurti žemėlapį, kuris leistų pažymėti visus menininkų kūrybos vaisius – tiek jau radusius savo vietą Kauno rajone, tiek vietoves praturtinsiančius šią vasarą“, – apie idėją pasakoja „Kaunas 2022“ kuratorė Milda Rutkauskaitė.
Savaitgalį nušvito vandens bokštai
Maršruto atidarymo dieną, birželio 10-ąją, Kauno rajono gyventojai ir svečiai galėjo išvysti ir išgirsti garso instaliaciją gamtoje „Tabalai“. Ji buvo pristatyta partizano Juozo Lukšos Daumanto žūties vietoje Pabartupyje. Kiek vėliau veiksmas persikėlė į Mastaičių parkelį, kur vyko dueto „Tykumos“ (Donato Bielkausko ir Kristijono Lučinsko) koncertas. Tądien pristatytos ir trys instaliacijos ant vandens bokštų. Savotiškais kultūros švyturiais juos pavertė kūrėjai Donatas Jankauskas-Duonis, Kotryna Čalkaitė ir Vėjas Aliukas, Tadas Černiauskas-Tadao. Vakarop, Neveronyse, buvo galima pasiklausyti šių menininkų diskusijos.
Menininkai vienbalsiai sutarė, kad kūrybines idėjas įgyvendinti ant didžiulių vandens objektų lengva nebuvo, o įtvirtinti instaliacijas kai kuriems pavyko ne iš pirmo karto. Visgi galutinis rezultatas – itin džiuginantis.
Neveronyse vandens bokštas pasipuošė Tado Černiausko-Tadao kūriniu „Atpasakojimas“. Pakabintame ekrane dirbtinio intelekto pagalba žiūrovai nuo šiol gali išvysti iš viso pasaulio publikuojamas žmonių nuotraukas, kuriose – saulėlydžių akimirkos. Anot menininko, idėja
kilo vasarą pajūryje, matant besileidžiančią saulę ir suvokiant, kad kažkam pasaulyje ji tik pateka. Šis nenutrūkstamas procesas įkvėpė sukurti instaliaciją, kurioje saulė matoma nuolatos.
Daugėliškių kaimo bokštą papuošusi Kotrynos Čalkaitės ir Vėjo Aliuko instaliacija – iš toli matomi „Spygliai“. Kiekvienas šviesos instaliacijos segmentas – tarsi daug kelio ženklų rodys kryptis judėjimui toliau. Anot menininkės, ypač įdomu kurti vietose, kuriose menas ne toks prieinamas. „Mieste kultūros koncentracija didelė ir lengvai pasiekiama, o miesteliuose – galimybė pamatyti kažką neįprasto. Džiugu, kad pro šalį važiuojantys ūkininkai ar gyventojai sustoja, nustemba, jiems tai įdomu“, – pasakojo K. Čalkaitė.
Piliuonoje nuo šiol bus galima pamatyti Donato Jankausko-Duonio skulptūrą „Veneros gimtadienis“, po kelių savaičių Čekiškės kaime – Vytauto Viržbicko instaliaciją „Prarastų namų raktai“. Aukščiausioje vandens bokšto vietoje pakabinti pamestų namų raktai primins praeityje Čekiškėse gyvenusius žmones, kurių dalis dėl okupacijos ir karo prarado namus.
„Smaragdo kelyje“ – pusšimtis meno objektų
Iš viso „Smaragdo kelyje“ bus galima rasti apie 50 meninių objektų, kurie išsibarstė po visą Kauno rajoną. Visi jie kurti netradicinėse erdvėse ir itin skirtingi: nuo skulptūrų iki gatvės meno kūrinių, stimpankinių suolelių, laisvalaikio erdvių ar net interaktyvaus žaidimo. Kai kurie objektai nustebins ir savo dydžiu – Zapyškyje meno erdve tapo laivas-žemkasė „Nemuno7“. Naujam gyvenimui prikeltas apleistas laivas – originalus landšafto projektas, tapęs daugiafunkcine kultūros erdve. Keletas objektų dar ruošiami – vasaros viduryje Karmėlavoje bus galima pamatyti „Žvaigždžių sieną“ ir skulptūrą „Skrendantis cepelinas“, o įvairiose Vandžiogalos vietose – instaliaciją „Gyvenimai. Vandžiogala“.
Vasara – puikus metas aplankyti turiningą maršrutą, tad nepamirštamai kelionei verta ruoštis jau dabar. „Smaragdų kelias“ Kauno rajoną neabejotinai pavers viena įdomiausių vietų šiuolaikinės kultūros turistui. Unikalus maršrutas – ilgalaikis projektas, Kauno rajono gyventojus ir svečius džiuginsiantis ne vienerius metus. Maršruto žemėlapį galima rasti čia.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Paroda „Simono Karczmaro Štetlo Šviesa“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, birželio 16 d., ketvirtadienį, 16 val.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ proga S. Karczmaro kūrybos namai pristato litvako menininko Simono Karczmaro (1903–1982) parodą „Simono Karczmaro štetlo šviesa”. Parodos atidarymo metu muzikinę programą atliks ansamblis Rakija Klezmer Orkestar.
Štetlas – sumažintas visatos modelis, kurį Simonas Karczmaras nešiojosi visos savo žemiškosios kelionės metu, jo kūryboje įgavo pavidalą, persmelktą vaikystės vaizdinių ir pastebėjimų. Papildomą impulsą suteikė skaitytų jidiš kalba pasakojimų įspūdžiai.
Šviesa – vienas svarbiausių S. Karczmaro paveikslų elementų. Dieveniškių štetlo gyvenimas skendi jaukioje, gelsvai auksinėje šviesoje. Joje – chatos, žmonės, kasdienio gyvenimo ir švenčių scenos. Cfato (tarsi štetlo analogo Izraelyje) serijos darbuose kai kurie siužetai pasikartoja, kai kurie jų nauji, tačiau auksinę šviesą pakeičia išblyškęs, intensyvios Izraelio platumų šviesos paveiktas koloritas, gyvenimo vaizdai paskęsta jau kitoje, kaitra alsuojančioje kasdienybėje. Hebrajiškai „šviesa“ (אור) reiškia ir dvasinę šviesą. Tai nulėmė ir šios parodos pavadinimą.
Dailininko darbai, apkeliavę pusę pasaulio, šiandien simboliškai sugrįžo į vaikystės namus.
Parodos kuratorė: S. Karczmaro kūrybos namų direktorė menotyrininkė Rūta Ostrovskaja
Parodos partneriai: Kaunas 2022 Atminties biuras, S. Karczmaro kūrybos namai, Dieveniškių Simono Karczmaro amatų kiemas, JUDVI&AŠ kūrybinė grupė
Paroda veiks: 2022 06 16 – 10 16
Papildomą informaciją teikia: parodos kuratorė Rūta Ostrovskaja tel. 8 628 344 20
„Nacionalinė ekspedicija“ prisišvartuos Kaune: kviečia į viešas diskusijas apie miestą
„Nacionalinė ekspedicija“, per septynerius metus upėmis apkeliavusi Lietuvą, Baltarusiją, Latviją, Lenkiją, išnaršiusi senąsias LDK valdas ir Vidurio Europą, prisišvartuos Kaune – Europos kultūros sostinėje. Žiūrovų pamiltas ir savotišku šalies istorijos populiarinimo ambasadoriumi tapęs projektas kartu su „Kaunas 2022“ visą savaitgalį (birželio 17–19 d.) kvies diskutuoti apie miestą, istoriją ir Europos kultūros sostinės titulą.
„Lietuva neįsivaizduojama be Kauno lygiai taip pat, kaip Senasis žemynas neįsivaizduojamas be savo kultūros. Tad labai džiugu, kad šiemet „Nacionalinė ekspedicija“ į Kauną atvyksta ne tik kaip į istoriškai svarbų miestą, bet ir į šių metų Europos kultūros centrą. Tikiu, kad diskusijose Kaunas dar sykį atsiskleis kaip atviras ir šiuolaikiškas miestas, kuriame yra vietos naujoms idėjoms,“ – į renginius kviečia „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Viešoms diskusijoms „Nacionalinė ekspedicija“ surinko didelį būrį Lietuvos istorikų, visuomenininkų, mokslininkų, kultūros ir meno ekspertų. Dauguma jų – kauniečiai, apie savo gimtąjį miestą galintys papasakoti iš skirtingų perspektyvų. Apie tai, ar Kaunas tikrai yra lietuviškiausias miestas, kokia miesto misija bei kokius pokyčius atnešė Kultūros sostinės metai, diskutuoti kvies režisierius Gytis Padegimas, krepšinio treneris Rimas Kurtinaitis, prof. Alfredas Bumblauskas, prof. Rasutė Žukienė, dr. Rytis Bulota, prof. Antanas Kulakauskas, žurnalistas, „Kaunas 2022“ kuratorius Rytis Zemkauskas, dr. Vilma Akmenytė – Ruzgienė ir kiti dalyviai.
Birželio 17 d. programoje – dvi diskusijos: „Kaunietis – kilmės vieta ar savimonė?“ bei „Kaunas – lietuviškiausias Lietuvos miestas. Ar tikrai?“. Birželio 18 d. dalyviai svarstys ar Kaunas buvo Lietuvos pasipriešinimo sovietmečiu sostinė bei ar Kauno misija – būti alternatyva Vilniui. Birželio 19 d. laukia įtraukiantis pokalbis apie Europos kultūros sostinę ir kelionę iš laikinumo į normalumą.
Pasidalinti idėjomis bei užduoti klausimus bus kviečiami ir gyventojai bei miesto svečiai. Jie galės ne tik klausyti, bet ir aktyviai įsitraukti į diskusijas ar pareikšti savo nuomonę.
„Nacionalinės ekspedicijos“ diskusijos bus puiki galimybė viešai padiskutuoti ne tik apie Kauno vietą ir vaidmenį Lietuvos istorijoje, bet ir geriau pažinti pačius kauniečius – galbūt paneigti kai kuriuos mitus, pamatyti dabarties Kauno – visiškai europietiško didmiesčio veidą. Tikiu, kad ši mūsų kūrybinės grupės ir „Kauno – Europos kultūros sostinės“ iniciatyva sudomins daugelį mano mylimo gimtojo miesto žmonių“, – į renginį kviečia „Kaunas 2022“ ambasadorius Edmundas Jakilaitis.
Profesorius A. Bumblauskas nedaugžodžiauja. „Už ką mylim Kauną Lietuvos istorijoje? Už sviestą, ANBO ir krepšinį“, – teigia jis.
Viešų diskusijų partneris – „Kaunas 2022“. Diskusijas moderuos „Kaunas 2022“ ambasadorius Edmundas Jakilaitis bei Robertas Petrauskas. Renginiai vyks Kauno Rotušės aikštėje įsikūrusioje „Kaunas 2022 vasaros scenoje“. Daugiau informacijos apie diskusijų temas ir dalyvius rasite čia.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Žemės ūkio rūmuose atsidaro šiuolaikinio meno paroda „Melioracija“
Birželio 22 d. 18 val. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmuose atsidarys šiuolaikinio meno paroda „Melioracija“. Paroda yra trečius metus vykstančios tarptautinės mainų rezidencijų programos „DeMo“ (Dekoduojant modernybę sutr.) Kauno menininkų namuose rezultatas. Programa menininkus/es kvietė kiek įmanoma subjektyviau tyrinėti galimas sąsajas, sutapimus ir skirtumus tarp įvairių modernybių ir modernizacijos procesų, jų formų ir išraiškų. Paroda „Melioracija“ atskleis pastarojo tyrimo perspektyvas tuo pačiu atverdama labai platų klausimą apie šiandieninį mūsų ryšį su pažanga arba progresu ir neišvengiamą jo dialektiką bei materialumą.
Melioracija – tai žmogaus sukurtos priemonės, kurios ilgainiui pagerina dirvožemio vandens, oro, šilumos, maisto medžiagų režimą ir sudaro sąlygas gausiam ir stabiliam žemės ūkio derliui. Paklaustas apie melioracijos istoriją Lietuvoje, profesorius, Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotojas, dr. Edis Kriaučiūnas, teigia: „Melioracija buvo prievartinis procesas, todėl jis tikrai nėra geras pavyzdys. Kita vertus, Lietuva yra kritulių pertekliaus zonoje, drėgmės yra per daug ir jei norima daugiau įdirbti žemės, ją reikia melioruoti. Žinoma, tai daryti reikia savanoriškai, o ne per prievartą. Ūkinės naudos nusausinus užmirkusią žemę, be abejo, yra. Bet jei su mano kolegomis geografais pakalbėtumėte, tai išgirstumėt, kad ta priverstinė melioracija vienareikšmiškai buvo blogas dalykas, ypatingai tai, kad tuo pačiu metu buvo naikinami kaimai ir tradicinė gyvensena.“
Anot parodos kuratorės Agnės Bagdžiūnaitės, melioracija parodoje naudojoma kaip atspirties taškas, skirtas pažymėti žmogaus pastoviai daromą poveikį jo aplinkai dideliais ir mažesniais maštabais. „Noriu iš karto žiūrovą informuoti, kad nieko apie žemdirbystę, žemės ūkį čia parodoje nesurasime. Viskas bus daug labiau sukoncentruota į progreso reikšmę, jos atsiskleidimą per meno kūrinio gamybos procesus. Klausimas ar meno kūrinys yra gaminamas, ar kuriamas, šioje parodoje yra labai svarus.“
Parodoje „Melioracija“ savo darbus eksponuos 11 menininkų ir menininkių iš Ukrainos, Lietuvos, Šiaurės Airijos ir Prancūzijos. Paroda veiks iki rugpjūčio 21 d. Žemės ūkio rūmuose, Donelaičio g. 2.
Ją lankyti bus galima nuo antradienio iki ketvirtadienio 13–17 val. su išsankstine registracija el. paštu: [email protected]
Mainų rezidencijos „DeMo“ ir paroda „Melioracija“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ dalis.
Kauno centriniame pašte skamba ukrainiečių kalba: „CulturEukraine“ erdvėje įsikūrė menininkų bendruomenė
Buvusiuose Kauno centrinio pašto rūmuose jau kelis mėnesius skamba ukrainiečių kalba. Čia įsikūrusi „Kaunas 2022 CulturEukraine“ erdvė tapo laikinu kūrybiniu prieglobsčiu ne vienam dėl karo iš Ukrainos pasitraukusiam žmogui. Atvėrus centro duris, pasitinka aktyvi bendruomenė – čia vyksta susibūrimai, gimsta parodų ir koncertų, įvairių iniciatyvų idėjos.
„CulturEukraine“ – atvira bendradarbiavimo erdvė Ukrainos kūrybininkams ir menininkams. Jau nuo kovo mėnesio centre vyksta įvairios veiklos, o čia įkurtose erdvėse, individualiose studijose bei dirbtuvėse verda gyvenimas. Šiuo metu „CulturEukraine“ centre dirba bei veiklas organizuoja 15 bendruomenės narių.
Anot „Kaunas 2022“ Tarptautinių ryšių koordinatorės Monikos Inčerytės džiugina tai, kad centras tapo terpe naujoms pažintims – čia kyla bendrų projektų ir veiklų idėjos. Prie jų prisijungia tiek į Kauną neseniai atvykę, tiek mieste jau ne vienerius metus namus kuriantys ukrainiečiai. Centre vyksta šokių pamokos, studentų susitikimai. Nuo pat centro veiklos pradžios vedamos kūrybinės dirbtuvės vaikams, dirba psichologės.
Idėjų centre netrūksta, o užsimezgusios draugystės miestui dovanoja ir naujus renginius. Birželio 8 d. pasirodymą surengė trys muzikantės – dainininkės Katerina ir Aliona bei profesionali pianistė Zlata. Anot moterų, jas į centrą atvedė noras kurti muziką bei galimybė kartu repetuoti. „Kiekvienas koncertas yra svarbus įvykis, tačiau šis pasirodymas ypatingas ir tuo, kad man jis buvo pirmasis tokio masto renginys Kaune. Lietuva mums labai draugiška ir atvira, tad norėjau su šios šalies žmonėmis pasidalinti savo muzika, padovanoti ukrainietiškų dainų skambesį,“ – šiltai apie savo patirtį Kaune atsiliepia dainininkė Aliona Kravtsova.
„Smagu, kad centre žmonės gali bendrauti – tiek dirbdami prie bendrų projektų, tiek susitikę prie arbatos puodelio. Čia įsikūrę žmonės atsidavę savo veikloms – bendruomenės nariai nusiteikę ne laukti, kol situacija pasikeis, o aktyviai iš naujo kurti savo gyvenimus – veikti, integruotis į miesto kasdienybę,“ – pasakoja Monika Inčerytė.
Anot jos, Ukrainiečių bendruomenė įsitraukė ir į ne vieną mieste vykusį renginį – dalyvavo Kiemų šventėje, didžiojo Santakos savaitgalio renginiuose, o tradicinėje amatų mugėje pristatė ukrainiečių rašytojų knygas bei rankdarbius, atvežtus iš Lvivo. Bendruomenė vis geriau pažįsta laikinais namais tapusį Kauną – gegužės pabaigoje, visi norintys dalyvavo ekskursijoje, kuri supažindino su Kauno modernizmo architektūra.
Jau birželio 15 d. „CulturEukraine“ erdvė taps traukos centru ir dėl čia atidaromos parodos „Menas tarp sienų“. Parodoje bus eksponuojami aštuonių menininkų, gyvenančių trijose sulaikymo stovyklose Lietuvoje, kūriniai. Ši socialinė meno ekspozicija leis naujai pažvelgti į žmones, kurie jau daugiau nei dešimt mėnesių gyvena visai šalia mūsų. Liepos viduryje planuojama ukrainiečių menininkių ir vaikų paroda.
„CulturEUkraine“ – vieta dirbti ir kurti, bendrauti ir susitelkti. Centras atviras visiems, savo laikinais namais pasirinkusiems Kauną. Rezervuoti nemokamą darbo erdvę ar studiją galima čia. Daugiau informacijos apie centre vykstančius renginius ir veiklas rasite čia.
Kaunas 2022 traukiniu siunčia Europai gyvos muzikos „siuntą“
Jau šį sekmadienį iš Kauno geležinkelio stoties išriedės neįprastas traukinys. Juo nuo vienos Europos kultūros sostinės – Kauno iki kitos Europos kultūros sostinės - Ešo prie Alzeto kelionę pradės Railways brass kvintetas. Muzikos atlikėjai iš Lietuvos, keliaudami traukiniais, atsitiktinei publikai skleis žinią apie Kauną, koncertuos traukinių vagonuose, traukinių stotyse, miestų parkuose ir aikštėse, pristatys Kauną ir jame vykstančius Europos kultūros sostinės renginius.
„Kultūrą galime gabenti ir vagonais“- šmaikštauja šio muzikinio traukinio idėjos įgyvendintojas Eugenijus Butvydas. O tais vagonais dešimt dienų keliaus išskirtinai lietuviška muzika – nuo mūsų klasikų iki šuolaikinių kompozitorių. Railways brass kvintetas į savo repertuarą įtraukė ir S.Šimkaus „Bakūžę samanotą“, J.Naujalio „Svajonę“ ir A.Remesos „Jomarką“. Tad Europos publika turės puikią galimybę susipažinti su Lietuvos autorių kūriniais.
Pirmasis muzikinis Railways brass kvinteto pasirodymas skambės Kauno geležinkelio stoties keleiviams. Po pasirodymo muzikantai iškart keliaus į Lenkiją – Balstogę ir Varšuvą. Vėliau gyva muzika užlies Berlyną ir Kelną. Ypatingas sutikimas kvinteto laukia Eše prie Alzeto – juk šis miestas kaip ir Kaunas šiemet yra paskelbtas Europos kultūros sostine. Ir simboliška kelionės pabaiga- Europos sostinėje- Briuselyje.
Organizatorių info.:
Pasiteiravimui 8 612 68419
Papildoma informacija:
Kelionės maršrutas: Kaunas - Balstogė - Varšuva - Berlynas - Kelnas - Ešas prie Alzeto – Briuselis
Išvykimas: birželio 12 d. 15 val. Kauno geležinkelio stotyje.
Railways brass kvintetas (Lietuva)
Vilius Laureckis (trimitas)
Gvidas Aleksandravičius (trimitas)
Danielius Štrapenskas (valtorna)
Jovaras Šiekštelė (trombonas)
Laimonas Masevičius (tūba) (projekto meno vadovas)
Programa
- Giedraitis „Papliauškutis“
- McCartney „Ticket to the Ride“
- Adomavičius „Vilniaus Belzebubo bliuzas“
- Adomavičius „Brass Polka“
- Naujalis „Svajonė“
- Adomavičiaus „Fantazija“
- Remesa „Jomarkas“
- Šimkus „Kur bakūžė samanota“
Susipažinkime su kompozitoriais!
Rimantas Giedraitis – fleitistas, kompozitorius ir aranžuotojas, be kurio neapsieina nė viena Lietuvos dainų šventė ar pučiamųjų orkestrų fiestos. Nors kompozicijų R. Giedraičio repertuare nėra daug, tačiau visos jos yra labai originalios, mėgstamos, bei grojamos pučiamųjų ansamblių.
Tauras Adomavičius (1945) – iš Kauno kilęs kompozitorius ir dirigentas. Jo kūrybos interesų laukas – pučiamųjų muzika, kadangi pats groja trombonu. Jo kūriniai pasižymi įdomiomis džiazinėmis harmonijomis, bei intriguojančiomis melodijomis.
Juozas Naujalis (1869-1934) – vienas žymiausias Lietuvos ir Kauno kompozitorių, pedagogas, vargonininkas, choro dirigentas, muzikinio švietimo Lietuvoje pradininkas. Nors kompozitoriaus muzika pagrįsta paprastomis raiškos priemonėmis, tačiau yra labai daininga ir romantiška. „Svajonė“ tai viena ryškiausių J. Naujalio kompozicijų skirta styginių kvartetui, labai mėgstama atlikėjų ir klausytojų.
Stasys Šimkus (1887-1943) – kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas, muzikinius pradmenis gavęs iš J. Naujalio Kaune. Jo harmonizuotos ir originalios dainos skirtos chorui padarė didelę įtaką Lietuvos tautinei kultūrai.
Alvidas Remesa (1951) – Kauno kompozitorius, pedagogas, muzikos terapeutas sukūręs per šimtą įvairaus žanro kūrinių pradedant dainomis ir baigiant simfonijomis bei scenine muzika, o reikšmingiausią ir didžiausią kūrybos dalį sudaro religiniai opusai.