Virginija Vitkienė: „Kultūra yra stipriausias priešnuodis propagandai, turintis ilgalaikį poveikį“
Prieš porą savaičių Kauno centriniame pašte duris atvėrė „CulturEUkraine“ erdvė, kuri kviečia įsikurti ukrainiečius kultūros sektoriaus darbuotojus, menininkus ir visus, norinčius kurti. Pašte įrengtoje bendradarbystės erdvėje jie ras aplinką kūrybinėms idėjoms įgyvendinti. „Norime išnaudoti savo turimus išteklius ir prisidėti prie paramos Ukrainai“, – teigia organizacijos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Pasak jos, šiandien vykstantis karas atidengė kariaujančių šalių skirtingas kultūrines sanklodas: imperialistinį menkavertiškumą iš vienos pusės ir europietiškomis vertybėmis grįstą laikyseną iš kitos.
„Kultūra prasideda šeimoje, prie pietų stalo, ji ugdoma darželyje, mokykloje. Žiūrint į tai, kaip laikosi Ukrainos vykdomoji valdžia, jos žmonės, kaip jie kalba ir reaguoja į kitų pasisakymus, matosi, jog ta visuomenė mąsto plačiomis, europietiškomis kategorijomis, vadovaujasi tomis vertybėmis“, – teigia V. Vitkienė.
Ji primena, kad egzistencinės grėsmės akivaizdoje psichologai ragina visų pirma rūpintis savo sveikata. Estetinės patirtys, kultūriniai renginiai, kuriuose susitinkame su panašiais į save, stiprina psichologinį visuomenės atsparumą.
Žemiau publikuojamame interviu su V. Vitkiene kalbamės apie naujai įrengtą erdvę, „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programą Rusijos ir Ukrainos karo akivaizdoje ir apie tai, kaip kultūros sektoriaus stiprinimas gali padėti naikinti karo padarinius.
– Praėjusią savaitę Kauno centriniame pašte duris atvėrė „CulturEUkraine“ erdvė. Gal galite papasakoti plačiau apie tai? Kam skirta ši erdvė?
– Karo akivaizdoje, kaip ir daugelis Lietuvos įmonių bei gyventojų, supratome, kad norime išnaudoti savo turimus išteklius ir prisidėti prie paramos Ukrainai. Visų pirma, Kaunui esant Europos kultūros sostine, turime tikrai nemažą matomumą, platų partnerių tinklą Europoje, esame girdimi Briuselyje. Galime siųsti žinią įvairiose platformose, skaityti pranešimus konferencijose, pasistengti, kad ukrainiečių balsas būtų girdimas
Mūsų įstaiga, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, yra gavusi panaudai visą Kauno centrinį paštą. Tai – pakankamai geros būklės patalpos, kurios visos kol kas nebuvo įveiklintos. Jas parengėme, kad patalpos būtų jaukios ir tinkamos naudoti, ir kviečiame jose įsikurti darbui ukrainiečius kūrybinio sektoriaus darbuotojus. Kviečiame dizainerius, menininkus, rašančius žmones, žurnalistus, programuotojus, medijų kūrėjus, kurie laikinai rado prieglobstį Kaune. Kauno centriniame pašte jiems nemokamai siūlome bendradarbystės erdvę, kurioje jie ras pagrindinius biuro patogumus.
– Ar jau atsirado tokių darbuotojų?
– Kol kas – ne. Tiesa, ukrainiečių šeimos, daugiausiai – mamos su vaikais – ateina, ieško informacijos, teiraujasi, kur galėtų gauti kokias paslaugas. Dabar tai – tiesiog atvira erdvė, kur žmonės gali ateiti pabendrauti. Joje yra įsikūrusi Kauno ukrainiečių bendruomenė, organizuojamos nedidelės veiklos, pavyzdžiui, meno terapijos užsiėmimai, susitikimai su psichologais.
– Kalbate apie tai, kad „ukrainiečių balsas būtų girdimas“. Kaip tai atrodo praktiškai?
– Na, pavyzdžiui, „CulturEUkraine“ erdvėje yra ir bendro naudojimo patalpų, kuriose tikimės organizuoti įvairius renginius, susitikimus su Lietuvos visuomene, kauniečiais. Turime platų kultūros organizacijų tinklą, manome, kad galime padėti kūrybinio sektoriaus darbuotojams iš Ukrainos į jį įsilieti, galbūt rasti naujų klientų, ryšių, partnerių.
Kita vertus, planuojame kurti renginių, kuriuose dalyvautų ir mūsų, ir Ukrainos menininkai iš visos Lietuvos, įrašų ciklą. Šią medžiagą pamatytų platesnės auditorijos, tokia meninė komunikacija pasiektų daugelį Europos šalių.
– Šie metai Kaunui – ypatingi. Mieste vyksta didžiulė kultūros šventė, lankosi įspūdingo masto kultūros pasaulio žvaigždės, numatyti didžiuliai renginiai. Kaip jaučiatės Ukrainoje vykstančio karo akivaizdoje? Kiek jis turi įtakos jūsų numatytai programai?
– Karas – tai, kad jis įvyko ir tebevyksta, mus visus sukrėtė. Peržiūrėjome savo programą, siekiame įtraukti į ją kuo daugiau Ukrainos partnerių (jų turėjome, bet planuojame atrasti daugiau), kviesti Ukrainos menininkus į rezidencijas, atlikėjus – koncertuoti Kauno scenose. Stengiamės tokiu būdu išreikšti palaikymą Ukrainai.
Iš tiesų, šiandien mes matome, kokia aktuali yra mūsų parengta programa. Daugiau nei pusė jos renginių yra skirta traumų gydymui, istorinės atminties atgaivinimui. Šiandien Kaune eksponuojami Williamo Kentridge’o, Yoko Ono darbai yra apie karo, represijų poveikį visuomenei. Netolimoje ateityje planuojami renginiai tik sustiprina pojūtį, kad šiomis temomis kalbėtis yra kaip niekada aktualu. Štai gegužės mėnesį vyks rezistencinio judėjimo paroda „1972: pramušti sieną“, skirta Romo Kalantos susideginimo 50-mečiui – labai aktuali šiuolaikiniam kontekstui. Kovo pabaigoje į Kauną atvyksta Marina Abramovič, kurios visa kūryba paženklinta jos jaunystės išgyvenimų komunistinėje Jugoslavijoje ir kuri yra asmeniškai sujaudinta šiandien vykstančio karo Ukrainoje. Garsiausia pasaulyje performanso menininkė M. Abramovič yra sukūrusi ir instaliacijų, kurių viena – krištolinė raudų siena, skirta holokausto aukoms atminti – yra Kijeve. Netoli tos vietos neseniai krito bombos.
Žinoma, ir iš savo partnerių girdime, ir patys matome, jog bilietai į kultūros renginius netirpsta taip greitai, kaip tikėjomės. Žmonės tarsi nejaukiai jaučiasi mėgaudamiesi estetiniais išgyvenimais, kai visai netoli siaubiami miestai ir žudomi žmonės. Tačiau psichologai teigia, jog, norėdami išgyventi ir padėti kitiems, turime saugoti savo sveikatą. Kultūriniuose renginiuose susitinkame su panašiais į save, galime pasidalinti skausmu ir nerimu, tampa lengviau. Kultūra yra didžiausias propagandos priešnuodis, turintis ilgalaikį poveikį.
– Šiandien vykstančiame kare iš dalies turbūt ir stebime kaip susiduria skirtingos kultūros.
– Šis karas atidengė esminį skirtumą tarp Ukrainos ir Rusijos žmonių, visiškai skirtingą jų kultūrinę sanklodą. Parodė, kad egzistuoja imperialistinis menkavertiškumas ir europietiška laikysena. Kultūra prasideda šeimoje, prie pietų stalo, ji ugdoma darželyje, mokykloje. Žiūrint į tai, kaip laikosi Ukrainos vykdomoji valdžia, jos žmonės, kaip jie kalba ir reaguoja į kitų pasisakymus, matosi, jog ta visuomenė mąsto plačiomis, europietiškomis kategorijomis, vadovaujasi tomis vertybėmis.
Kita vertus, ta neapykantos kalba, kurią girdime iš Rusijos, kariniai agresijos veiksmai akivaizdžiai parodo tos šalies kultūrą. Netikiu didinga Rusijos kultūra – tai yra mitas. Visi aiškiai tai pamatėme.
– „CulturEUkraine“ atidarymas buvo pažymėtas renginiu, pritraukusių gausų kauniečių būrį. Ukrainos palaikymo renginiai vyksta nuolat daugelyje Lietuvos miestų. Kiek jie iš tiesų veiksmingi kovojant prieš agresiją?
– Renginys buvo skirtas informuoti visuomenę, kad atidarėme tokią erdvę, siekėme, kad apie tai sužinotų kuo daugiau žmonių. Kasdienis darbas, žinoma, nėra toks parodomasis, bet jis labai prasmingas. Kaip jau matėme iš pandeminės situacijos, šis karas pateiks stiprių išbandymų mūsų visuomenei. Visiems reikės susikaupti, kad juos išlaikytume. Todėl tikiu, kad padėdami kultūros sektoriui mes prisidėsime ne tik prie to, kad ukrainiečiai kūrėjai atras ryšių, užsakymų Lietuvoje ir Europoje, bet ir prie visuomenės atsparumo ugdymo.
Karui pasibaigus to reikės – turėsime padėti Ukrainai atsistatyti. Beje, Kauno centrinis paštas, kuriame jau veikia architektūros centras, po karo galėtų tapti centru dirbti tarptautinei architektų komandai, planuojančiai tuos atstatymo darbus. Tai bus sudėtingas procesas – ne tik pastatyti naujus miestus, bet ir išvalyti karo griovimo pasekmes.
– Na, o realiai, šiandien – sakykime atsiranda dizainerė iš Ukrainos, kuri nori pradėti darbą biure Kauno centriniame pašte. Ką ji ten gali rasti?
– Yra darbo vieta – stalas, kėdė, internetas, kava, arbata. Galima eiti, jungtis kompiuterį ir dirbti. Kol kas ukrainiečių kultūros darbuotojų bendruomenė Kaune, Lietuvoje – tik kuriasi. Čia yra viena iš vietų, kurioje galėtų tarpti jų idėjos.
– Ačiū už pokalbį.
„CulturEUkraine“ centro erdvės yra atviros kūrybai, bendradarbystei, parodoms ir kitiems meniniams projektams. Taip pat, tai yra platforma visiems Ukrainos kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus atstovams, padėsianti rasti darbo pasiūlymų – šiuo metu esama keletas laisvų pozicijų Kaunas 2022 bei partnerių projektuose. Registracija vyksta šioje formoje.
Interviu parengė Aldona Tüür
Mariną Abramović į Kauną pakvietęs Arvydas Žalpys: „Kaunas su „Būties atmintimi“ pateks į pasaulinį šiuolaikinio meno žemėlapį“
Likus savaitei iki vieno didžiausių „Kaunas 2022“ įvykių, Marinos Abramović parodos „Būties atmintis“ atidarymo, su jos kuratoriumi, galerijos „Meno parkas“ vadovu Arvydu Žalpiu susėdome kavinėje „Kultūra“. Besikalbant apie iki liepos vyksiančią išsamią serbų menininkės kūrybos retrospektuvą ir kovo 31 d. įvyksiančią atvirą jos paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis.“, į Kauno paveikslų galeriją bandė patekti grupelė užsieniečių. Likus savaitei!
A. Žalpys įsitikinęs, kad mūsų regiono gyventojų pasaulėvaizdis artimas šios menininkės kūrybai. Apsilankymas neatpažįstamai pasikeitusioje Paveikslų galerijoje, pasinėrimas į vizijas, kuriose gausu fatališkų ateities nuojautų, žada tapti dramatišku, magišku iššūkiu. Rekomenduojama tam skirti gal net visą dieną. O kol „Būties atmintis“ įrenginėjama, su kuratoriumi kalbamės apie parodos priešistorę, būsimą paskaitą ir kitas įdomias detales.
Arvydai, kada jūs susipažinote su Marinos Abramović kūryba? Turbūt sovietinės okupacijos metais tai padaryti nebuvo lengva?
Tikrai seniai, dar tada, kai ji aktyviai kūrė, o mes Lietuvoje apie tai gaudavome šiokių tokių žinių. Jos kūrybą matėme kaip socialinį protestą, išmąstytą, konceptualų meną. „Performanso“ sąvoka į Lietuvą atėjo vėliau. Man ji buvo įdomi aktualijomis kūryboje ir tuo, kaip ji tai darė. Be abejo, žinios buvo skurdžios, bet informacija praslysdavo. Pavyzdžiui, per draugus gaudavome lenkiškų žurnalų, tokių, kaip „Sztuka“. Dar užsisakinėjau vengriškos spaudos – buvau pramokęs šios kalbos. Šios šalies žurnalai buvo itin svarbus langas į pasaulį – vartydamas puslapius, žiūrėdamas į reprodukcijas bandydavau užčiuopti, kaip žmonės kuria, kaip atrodo ekspozicijos... Visi tuomet panašiai ieškojome informacijos. Žinios, bent man, buvo siekiamybė. Grįžtant prie Abramović, tikrai taip, jos, kaip ištrūkusios iš Rytų bloko, asmenybė, mums visiems tuo metu darė didelį įspūdį, intrigavo. Na, o atkūrus Nepriklausomybę, kai eteris atlaisvėjo, vėliau ir internetas atsirado, gavus daugiau informacijos, tapo dar įdomiau. Man asmeniškai Abramović kūryba yra tai, ko noriu mene – menininko pozicijos buvimas, profesionalumas, ne tiesiog „menas vardan grožio“, bet menas tam, kad išjudintų, priverstų mąstyti.
O kada pamatėte jos kūrybą gyvai?
Esu vieną kitą kūrinį matęs užsienio galerijose. Bet tikrasis susitikimas įvyko 2019 metais, kai Marinos Abramović retrospektyvinė paroda „Valymas“ surengta Torunės šiuolaikinio meno centre „Znaki Czasu“. Paroda užėmė net 3000 kvadratinių metrų. Mūsų galerija, „Meno parkas“, artimai draugauja su kolegomis šiame Lenkijos mieste. Vykau į parodos, jau keliavusios iš Belgrado į Vokietiją, Švediją, atidarymą. Įrašai internete niekuomet neatstos to įspūdžio, kuris kyla pamačius meną realybėje. Tai verčia permąstyti daug ką – visą gyvenimą, idėjas, prasmę. Ne tik meną. Tai mane paveikė, iki šiol negaliu pamiršti to jausmo, nors pažintis buvo palyginti trumpa. Tokių retrospektyvų – tai yra, kad per gyvenimą sukurtų tokių kūrinių – galėčiau tik palinkėti daugeliui menininkų.
Torunėje dalyvavau spaudos konferencijoje. Uždaviau vieną kitą klausimą, tik net nebeatsimenu, kuo domėjausi. Turiu pasakyti, kad ji tikrai nėra toks žmogus, kokiu ją bando parodyti kritikai, turiu galvoje ne meno kritikus. Galbūt su jos komanda sudėtingiau, bet pati Abramović yra šilta, jautri, atvira aplinkai. Jai jau 75-ri, tai jaučiais, ir tame nieko keista – kai jaunystėje savo kūną aukoji didžiajam menui tikrąja to žodžio prasme, tai negali neturėti įtakos ateityje.
Į Kauną iš Lenkijos grįžau su viltimi – supratau, kad norėtųsi ją pasikviesti pas mus. Tuomet dar neturėjau vizijos, kokio lygio parodą galėtume surengti. Neturėjau ir tokios patirties, nors 30 metų kuruoju parodas. Bet į šį darbą, kurį šiuo metu dirbame Kauno paveikslų galerijoje, įeina viskas nuo A iki Z. Mūsų nedidelei komandai tai milžiniškas iššūkis. Na, bet pamaniau, kad Kaunas juk taps Europos kultūros sostine, galbūt mano idėja sudomins projekto organizatorius.
Negi kilo abejonių dėl sudominimo?
Na, žinote, „Kaunas 2022“ nuo pradžių turėjo aiškius tikslus, programos rėmus, o mes, kaip ir kiti, turėjome galimybę teikti pasiūlymus ir tikėtis būti išgirsti, kalbėtis, ar sutampa įsivaizdavimas. Tenka ir dabar išgirsti komentarų, kad va, atvežame senus darbus, gerai žinomą vardą...
Bet juk būtent vardo žinojimu daugelio santykis su Marina Abramović ir baigiasi.
Tikrai taip. Todėl reikia pamatyti. Reikia pamatyti ją pačią. Nors meno erdvių situacija Kaune gerokai apriboja mūsų galimybes pačios parodos turiniui – tai net ne biudžeto klausimas. Kalbant apie pinigus, visuomet yra galimybė tartis, atvirai išsakyti galimybes. Tartis, beje, reikia ne su pačia Abramovič, o su tekstų autoriais, distributoriais, architektais (jie kūrė parodą Belgrade, jų kandidatūra Kaunui buvo pasiūlyta pačios menininkės), kūrinių video dokumentacijų teisių turėtojais. Bet visi linkę klausytis ir įvertinti situaciją. Taigi turime geriausia, ką galėjome turėti su savo pajėgumais.
Kiek laiko truko pasiruošimas parodai Kaune?
Trejus metus nuolatinio darbo. Komunikavimo, diskusijų. Visa tai labai įdomu, nors tikrai nelengva. Kaip jau minėjau, „Meno parko“ kolektyvas kamerinis. Šiemet dėl darbų krūvio atsisakėme dalyvavimo užsienio mugėse, o pačioje galerijoje dar turėsime ne vieną „Kaunas 2022“ programos parodą. Kartais net stebiuosi, kaip visa tai pavyksta.
Užtruko koncepcijos sukūrimas – ką mes galime padaryti, ką ir kaip rodysime? Didžiosios Abramović instaliacijos Kaune tiesiog netilptų. Daug padėjo Torunėje jos parodą kuravęs Waclawas Kuczma. Per diskusijas gimė mūsiškė paroda. Norėjau kaip galima daugiau gyvo veiksmo, paroda „Būties atmintis“ – milžiniška video instaliacija. Daug persipinančių garsų, vaizdų. Tai labai išsamus kūrybos pristatymas nuo pat pirmųjų darbų, žiūrovui suteikiant perspektyvą iš šių dienų pozicijos. Kaip sakė pati menininkė, tai lyg choras. O su ja bendraujame nuolat, dabar – kiekvieną dieną. Kiekviena detalė svarbi. Pavyzdžiui, suprojektavus apatinį parodos aukštą turėjome du variantus. Man priimtinesnis buvo vienas, už kitą kovojo architektai. Malonu, kad galiausiai sutapo mano ir menininkės nuomonės. Beje, ji pati jau šeštadienį atvyksta į Kauną.
Ar nebuvo minčių atkurtį kurį nors performansą?
Buvo, juk performansas Lietuvoje populiarus, pati menininkė tai pastebėjusi ir domėjosi detaliau. Bet net džiaugiuosi, kad nepavyko dėl to susitarti. Matote, nebūtume galėję to siūlyti išskirtinai lietuvių menininkams, būtų reikėję rengti tarptautinį atvirą kvietimą, kūrybinę stovyklą, kviesti mentorius. Pamatėme, kad tai – ne mūsų jėgoms, neturėtume tam biudžeto. Bet turime geriausia, ką galėjome turėti. Net baigus derinti sutartį dėl kūrinių parodai, dar pavyko įtraukti keletą, dėl kurių pradžioje nesitarėme, bet man atrodė labai svarbu juos pristatyti.
O ar iškart buvo tariamasi ir dėl pačios menininkės atvykimo į atidarymą, paskaitos surengimo?
Taip, tai buvo mano svajonė.
Galbūt įtakos turėjo geopolitinė situacija? Ar ji jaučia kokį nors ryšį su Baltijos šalimis?
Apie tai daug nekalbame, išskyrus pačias aktualiausias detales, pavyzdžiui, karo pabėgėlių situaciją. Abramović visgi svarbiausia tema yra menas. Kaip jau minėjau, performansas Lietuvoje, taip pat Mačiūnas, Mekas. Domėjosi, ar turime Meko muziejų. Nors, taip, ji viešai yra paskelbusi savo aiškią poziciją prieš Rusijos karą Ukrainoje, tai padarė pirmomis karo dienomis, ruošia apie tai meninį projektą.
Grįžtant prie paskaitos, pradžioje buvo numatytas susitikimo su publika formatas – toks, kaip buvo Torunėje. Tuomet dalyvavo keletas kuratorių, meno kritikai, kažkiek žiūrovų. Bet kai į Kauną atvyko Marinos Abramović instituto direktorius Giuliano Argenziano ir pamatė, kiek Lietuvoje pažengęs performanso menas, sulaukėme pasiūlymo formatą keisti. Ši paskaita Kaune ruošiama specialiai Lietuvos auditorijai, iki šiol ji nebuvo skaityta. Tai bus pasakojimas apie performanso praietį, dabartį, ateitį. Daugiau turinio negaliu išduoti, nelabai ir žinau detalių. Didžiulėje „Žalgirio“ arenos scenoje ji bus viena. Jau turime atsiųstą medžiagą, bus tikrai daug vaizdo, įrengiami specialūs ekranai. Smagu, kad pastaruoju metu kalbantis, kai papasakojome, į kokią auditoriją orientuojamės, kiek publikos planuojame sulaukti, ji sutiko, kad renginys truktų ne valandą, o ir visas dvi. Tai gražus gestas. Tad esu įsitikinęs, kad šis susitikimas norintiems ją pamatyti, išgirsti kalbant, yra unikali proga. Bus galimybė užduoti klausimus – menininkės pageidavimu stovės du mikrofonai, iš abiejų scenos pusių, ir visi norintys galės, sulaukę eilės, paklausti to, kas juos labiausiai domina.
Tad paskaita gali užsitęsti ir kokias penkias valandas...
Matysime, kokia kalbi mūsų auditorija (juokiasi). Bet susidomėjimas tikrai juntamas – tiek kalbant apie paskaitą, tiek apie parodą. Į jos atidarymą taip pat pasiūlėme nedidelį kiekį bilietų, jie jau beveik išparduoti. Planuojame, kad atidarymo metu menininkė pasirašys bent 150 knygų. Priminsiu, kad lietuvišką katalogo „Valytoja“ versiją, kurią išvertė Agnė Narušytė, išleido „Meno parkas“ – tai padarėme dar rugsėjį, ir publika tikrai noriai jį perka. Beje, jau yra atvykę TV žurnalistai iš Vokietijos, jie filmuoja pasirengimą. Interviu galimybe domisi švedai. Menotyrininkė Laima Kreivytė jau parengė interviu, dar vieną filmuos LRT. Menininkės pasiryžimas skirti tiek dėmesio Lietuvai irgi daug pasako.
Net meno mokyklos iš visos Lietuvos domisi, planuoja vykti grupėmis. Nekalbu jau apie artimus kaimynus Latvijoje, Lenkijoje. Kaunas su „Būties atmintimi“ pateks į pasaulinį šiuolaikinio meno žemėlapį. Ir čia kalbu ne tik metaforiškai – Kauno paveikslų galerijoje iš tikrųjų kabos žemėlapis, keliaujantis su menininkės kūriniais iš šalies į šalį. Ir jame pažymėsime mūsų miestą. Vėliau jis keliaus toliau.
Ką iš parodos jos lankytojai galės parsinešti namo, atsiminimui?
Suvenyrų, žinoma. Ne tiek daug, kiek galbūt kokiame „Tate Modern“, bet tikrai bus. Dalį jų atsivežame iš užsienio, iš kompanijų, įsigijusių autorines teises. Tokie dalykai, kaip dėlionės, stiklinės, kortos. Išdrįsome pasiūlyti ir savo idėjų – „Meno parko“ kuratorė ir dizainerė Airida Rekštytė sukūrė keletą projektų. Marškinėliai, puodeliai, krepšiai – tai buvo patvirtinta, parodos lankytojai galės įsigyti ir kaunietiškų suvenyrų.
A. Abramović gyva paskaita „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis.” vyks kovo 31 d., Žalgirio arenoje. Bilietus galite įsigyti čia. Kaune menininkė viešės savo retrospektyvinės parodos „Būties atmintis“ atidarymo proga. Paroda Kauno paveikslų galerijoje visiems žiūrovams bus atverta nuo kovo 30 d.
Parengė Kotryna Lingienė
Ryškiausios Tarptautinio lėlių teatrų festivalio KAUNAS PUPPET 22 trupės ir pasirodymai
Spektaklis “Peregrinus” (Teatras KTO Lenkija, Krokuva)
Režisierius, scenarijaus ir muzikos autorius - Jerzy Zoń
Premjera 2015 m.
Trukmė - 50 min.
Keliaujantis teatro šou, įkvėptas poetinių T.S. Elioto darbų, vaizduoja vieną įprastą šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dieną. Akį patraukianti vizualinė forma, neįprasta choreografija ir groteskiškas pristatymas, pagardintas žiupsneliu druskos, skausmingai atskleidžia šiuolaikinio pasaulio spąstus, kuriuose daugelis iš mūsų negrįžtamai prarandame savo sielos išskirtinumą. Mobilus pasirodymo pobūdis atskleidžia pagrindinio veikėjo nuotykius skirtingose miesto erdvėse ir kontekstuose. Šį nebylų pasirodymą iliustruoja įvairių žanrų muzika.
KTO Teatras įkurtas 1977 m., o 2005-aisiais jam buvo suteiktas Krokuvos miesto teatro statusas. Jis garsėja savo pasirodymais atvirose erdvėse. Trupė gastroliavo 40-yje šalių, jų pasirodymus pamatė per du milijonus žiūrovų.
Spektaklis „Animare“ (Šešėlių teatras „Kakashiza“, Japonija, Yokohama)
Režisierius / prodiuseris - Goto Kei
Trukmė - 1 valanda (be pertraukos); amžius - +5 metai; be žodžių
Šviesų ir šešėlių pagalba šiame spektaklyje gimsta nuostabiausi vaizdai, o įvairių gyvūnų siluetai yra meistriškai sukuriami profesionalių aktorių rankomis. Spektaklis sudarytas iš 8 trumpų scenų, atskleidžiančių unikalias šešėlių teatro galimybes: žiūrovai išvys šešėlinių gyvūnų šokį, gorilų meilės istoriją, tradicinį japonų žaidimą, Bjauriojo Ančiuko ir pingvinų Pento ir Penko istorijas. Jūs tikrai nustebsite, išvydę, kaip išmaniai aktoriai sugeba atkurti gyvūnų judesius, pasitelkę tik savo rankas ir kūną.
Teatras „Kakashiza“
1952 m Jakahomos mieste įsikūręs teatras „Kakashiza“ - yra pirmasis profesionalus šiuolaikinis šešėlių teatras Japonijoje. Pradžioje ši trupė rodydavo tiesiogines šešėlių teatro transliacijas per televiziją. Tai buvo šešėliniai lėlių teatro spektakliai karpinių fone, sukurti panaudojant daugybę washi (klasikinis rankų darbo japoniškas popierius) bei tradicinio popieriaus sluoksnių ir taip sukuriant siluetines lėles. Nuo 1970-ųjų ši trupė ėmė kurti pasirodymus pradinėse mokyklose visoje Japonijoje, nuo 2009 m. - gastroliuoti užsienyje, taip pristatydami rankų šešėlių teatrą visame pasaulyje. Šiuo metu suvaidinama 1200 spektaklių per metus, kuriuos aplanko apie 270 000 žiūrovų.
Spektaklis „Labirintas” / Maze (Underwater teatras, Italija)
Idėja, režisūra, vaidyba: V. Bianchi, A. Buzzetti, G.De Canio
Premjera- 2018 m.
Nuo 12 m.
Tai šešėlių teatro spektaklis. Aktorių rankomis kuriami trimačių skulptūrų šešėliai projektuojami
dideliame ekrane. Publika gali pamatyti, kaip scenoje atlikėjai manipuliuoja objektais ir naudoja kamerą kaip šviesos šaltinį - tokiu būdu sukuriama kino filmo žiūrėjimo iliuzija.
Jaudinančios scenos, primenančios vizualius eilėraščius, vaizduoja brangių ir reikšmingų gyvenimo akimirkų nuotrupas, žmogaus gyvenimo cikliškumą, egzistencinės prasmės paieškas.
Spektaklyje nėra teksto, tačiau originalus garso takelis persipina su šešėlių teatro scenomis ir tampa esmine pasakojimo dalimi. Spektalis įkvėptas vizualių menų kūrėjų - S. Steinbergo, E. Tresoldi, A. Modiljanio, M. Lai, A. Kalderio darbų.
Universali vizualinio teatro kalba tampa instrumentu leidžiančiu gilintis į žmogaus sąmonę ir daugybę jos aspektų.
Underwater teatras
„UnterWasser“ yra eksperimentinio teatro grupė, kurią 2014 m. įkūrė Valeria Bianchi, Aurora Buzzetti ir Giulia De Canio.
Kompanija kuria vizualiojo ir šiuolaikinio meno ribose, tirdama, kaip jie sukuria originalią, poetišką kalbą kaip žmogaus protą ir daugelį jo aspektų tyrimo instrumentą.
Dėmesys sutelkiamas į meninį objektą, rankų darbą, vaizdą, skulptūrą, judančią medžiagą.
Spektaklis yra tarsi „mobilioji instaliacija“, kuria galima mėgautis besikeičiant scenoms.
Spektaklis „Didysis sprogimas“ (Idėjos autorius ir režisierius – Zvi Sahar, „PuppetCinema“)
Trukmė – 45 min. Premjera – 2020 m.
Nuo 5 m.
2021 m. „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimas spektaklio vaikams ir jaunimui kategorijoje.
2021 m. Klaipėdos miesto apdovanojimas „Padėkos kaukė“ už geriausią spektaklį vaikams ir jaunimui
Spektaklis „Didysis sprogimas“ – Klaipėdos lėlių teatro ir „Itim Ensemble“ (Izraelis) koprodukcija.
Zvi Sahar kuriamo teatro misija – lėlių teatro ir kinematografijos sinergija: spektaklių metu miniatiūrinės lėlės yra filmuojamos, o vaizdas tiesiogiai projektuojamas ekrane. Spektaklyje „Didysis sprogimas“ pasaulis kuriamas pasitelkiant įvairias elektroninių prietaisų detales.
Spektaklis „Didysis sprogimas“ – savotiška spektaklio „Planeta Kiaušinis“ priešistorė: žiūrovai bus sugrąžinami į pradžių pradžią, kai, įvykus Didžiajam sprogimui, susikūrė Visata. O toje Visatoje atsirado daug planetų – vienoje iš jų ir vyksta spektaklio „Didysis sprogimas“ veiksmas. Šiame klestinčios visuomenės, miestų ir kultūrų pasaulyje mes stebime mažo roboto ir jo šuns gyvenimą, kol vieną dieną iškyla pavojus: pradeda lyti.
Kaip šis metalo ir įvairių elektros prietaisų pasaulis reaguos į vandenį? Ar vanduo jį sunaikins? Kas nutiks robotui ir jo šuniui per šią klimato kaitos tragediją? Šiuo konkrečiu momentu žmonijai reikia užduoti sau klausimą ne tik apie tai, kaip atsirado gyvybė, bet ir kaip ji pasibaigs.
Klaipėdos lėlių teatras – vienas jauniausių ir perspektyviausių nepriklausomų lėlių teatrų Lietuvoje – nuolat ieško naujų lėlių teatro meninės kalbos būdų, yra šiuolaikiškas, kokybiškas, reprezentatyvus, įdomus ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Klaipėdos lėlių teatro misija – supažindinti Klaipėdos bei Klaipėdos krašto vaikus ir jaunimą su tradiciniu ir netradiciniu lėlių teatro menu, ugdyti jų intelektualines, kultūrines žinias bei formuoti vaiko ir jaunuolio vertybinę sistemą. Klaipėdos lėlių teatras - vienintelis profesionalus, repertuarinis lėlių teatras Vakarų Lietuvoje.
Didžiojoje konkurso „Prix Laurence 2022“ scenoje – laureatai iš Lietuvos
Į Vytauto Didžiojo universiteto kvietimą jaunuosius literatūros kūrėjus siųsti savo tekstus ir dalyvauti „Prix Laurence 2022“ konkurse sureagavusių dalyvių iš Lietuvos ir atsiųstų tekstų skaičius pranoko lūkesčius. Betembūro literatūros festivalio „LiteraTour“ (Liuksemburgas) organizuojamam konkursui lietuviai pateikė net 50 tekstų, iš kurių komisija atrinko devynis laureatus – jie balandžio 23–24 d. Liuksemburge pristatys savo kūrybą didžiojoje „Prix Laurence 2022“ finalo scenoje.
Lietuvoje konkursu rūpinosi VDU festivalio „Kauno literatūros savaitė“ komanda, taip prisidėdama prie jaunimo kūrybos skatinimo ir dviejų Europos kultūros sostinių – „Kaunas 2022“ ir „Ešas 2022“ – bendradarbiavimo.
Festivalio „Kauno literatūros savaitė“ vadovė, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. Rūta Eidukevičienė džiaugiasi dideliu jaunųjų kūrėjų aktyvumu. „Mūza Svetickaitė, Linas Daugėla, Evelina Gudukaitė, Jovaras Kelpšas, Milda Lileikaitė, Dominykas Matulionis, Ieva Marija Sokolovaitė, Monika Staugaitytė, Gustė Vyšniauskaitė – šie tekstų autoriai yra kviečiami vykti į Liuksemburgą savo kūrybą pristatyti didžiojoje „Prix Laurence 2022“ finalo scenoje. Finalinių skaitymų metu bus įteiktas ir publikos prizas, o už patikusius tekstus skaitytojai gali balsuoti jau dabar oficialioje konkurso svetainėje https://www.prixlaurence.lu/home/17/lt/. Be to, finalo dalyviai net penkias dienas praleis tarptautinėje rezidencijoje kartu su Liuksemburgo, Prancūzijos, Vokietijos, Portugalijos ir Italijos jaunaisiais kūrėjais, turės galimybę dalyvauti „Ešas 2022“ renginiuose ir plėsti kontaktų ratą. Visų finalistų tekstai suguls į konkurso antologiją, kurią planuojama išleisti rudenį“, – teigė doc. R. Eidukevičienė.
„Vykusi abstraktumo ir realijos dermė, aktualus tekstas“, „Gyvas, charakteringas pasakojimas, kuriame gerai juntamas pasakotojo pasaulis“, „Gausi vaizdiniais, metaforiška, inteligentiška poezija“, „Jaunatviškas, nenuglaistytas, atpažįstamos realijos, skaudžiai atvirai pristatomas psichologinių traumų pamušalas“, „Turintis magiškojo realizmo elementų, rišlus ir savitas tekstas, paliekantis vietos skaitytojo vaizduotei“, – tai tik keletas apibūdinimų, kuriais nacionalinė Lietuvos komisija, vadovaujama rašytojos Sandros Bernotaitės, pagrindė savo pasirinkimą ir linkėjo jauniesiems kūrėjams sėkmės tarptautinėje scenoje.
Nauja patirtis kūrėjams bus ir ta, jog savo tekstų ištraukas teks skaityti užsienio kalba. Čia į pagalbą literatams atskubėjo VDU Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros studentai ir dėstytojai – kovo 18 d. universitete vyko literatūrinio vertimo dirbtuvės, kuriose dalyvavo Anglų filologijos programos studentai ir kurioms vadovavo dėstytoja, vertėja Kristina Aurylaitė. Dirbtuvių metu buvo siekiama, kad autoriai ir būsimi vertėjai, konsultuodamiesi vieni su kitais, surastų geriausius vertimo sprendimus ir pajustų tokio kūrybinio bendradarbiavimo prasmę.
„Dalyvavimas konkurse – tai dar vienas postūmis jauniesiems rašytojams augti. Džiugu, jog prie šios misijos prisideda ir mūsų universitetas, vis dažniau tampantis jaunųjų Kauno kūrėjų susibūrimo vieta. Konkursantai jau spėjo sudalyvauti ne tik universiteto organizuojamose kūrybinio rašymo dirbtuvėse, bet ir festivalio „Kauno literatūros savaitė“ jaunimo renginiuose – vieni jų lipo į „Naujųjų vėjų“, kiti – į atviro mikrofono sceną. Dalis laureatų – Jovaras Kelpšas, Evelina Gudukaitė, Milda Lileikaitė – studijuoja Vytauto Didžiojo universitete, tikimės, kad jų pavyzdys padrąsins ir kitus ne tik rašyti, bet ir dalintis savo kūryba plačiau. Tokios iniciatyvos padeda pradedantiems kūrėjams pasitikrinti savo literatūrinius gebėjimus, išmokti viešai pristatyti savo kūrinius, reaguoti į pastabas ir kritiką, užmegzti kontaktus su bendraminčiais ir vyresniais literatūros lauko žmonėmis. Linkime konkurso laureatams sėkmės ir tikimės, kad jų žodžiai prisidės kuriant bendrą Europos jaunimo tekstą“, – sako doc. Rūta Eidukevičienė. Ji tikisi, kad konkurso dalyvius ir laureatus taip pat išvysime tarptautiniame rašytojų ir knygų festivalyje „Kauno literatūros savaitė“, kuris šiemet vyks gegužės 4–8 dienomis.
VDU organizuojamas festivalis yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis, o prie jo įgyvendinimo jungiasi ir kiti partneriai – bibliotekos, muziejai, kultūrinės ir literatūrinės miesto bendruomenės. Šiemet festivalio programoje dar daugiau dėmesio vertų pasimatymų su Lietuvos ir užsienio autoriais, taip pat ir netikėtų susitikimų su knyga viešose miesto erdvėse. Informaciją apie festivalį rasite oficialiame festivalio puslapyje https://literaturossavaite.lt/ bei socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/literaturossavaite.
Kvietimas dalyvauti meno mugėje Ukrainai paremti
Kauno menininkų namai kartu su Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetu, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriumi ir Kauno kolegijos Menų akademija kviečia dalyvauti Meno mugėje Ukrainai paremti. Mugė vyks kovo 26 d. (šeštadienį) nuo 11 val. iki 19 val. VDA Kauno fakulteto kiemelyje, Muitinės g. 2.
Mugėje bus galimybė įsigyti tiek žinomų, tiek kylančių menininkų darbus. Surinkti pinigai bus tiesiogiai paaukoti Ukrainą remiančioms organizacijoms VšĮ "Mėlyna ir Geltona" ir VŠĮ “Stiprūs kartu” bei studentams, atvykusiems iš Ukrainos. Mugėje už meno kūrinius svečiai galės atsiskaityti bankiniu pavedimu arba grynaisiais pinigais.Visus menininkus, norinčius prisidėti prie iniciatyvos pateikiant meno kūrinius ar vedant edukacines veiklas, kviečiame registruotis. Registracijos forma: https://bit.ly/meno_mugė_Ukrainai_paremti
Kaune atidaryta Ukrainos žmonėms skirta kultūrinė–kūrybinė erdvė „CulturEUkraine“
Vakar Kaune, istoriniuose centrinio pašto rūmuose, visuomenei buvo atverta ir pristatyta kūrybinė-kultūrinė erdvė „CulturEUkraine”, skirta nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms, laikinai įsikūrusiems Kaune. Atidarymo dieną centro patalpas užpildė šurmulys: čia telkėsi įvairios organizacijos, menininkai, sveikatinimo ekspertai bei kitos iniciatyvos, teikiančios ir organizuojančios paramą Ukrainai, lankėsi miestiečiai, o taipogi jau sulaukta ir pirmųjų besikuriančios bendruomenės narių – Ukrainos piliečių. Vakare centro atidarymas buvo pažymėtas solidarumą išreiškiančiu „mėlynai-geltonu” koncertu, kuriame pasirodė Lietuvos ir Ukrainos atlikėjai.
Kaip jau anksčiau skelbė vieni pagrindinių šio centro iniciatorių ir kūrėjų – Europos kultūros sostinės „Kaunas 2022” atstovai, šio centro tikslas – suteikti erdvę ir vietą, kurioje nuo karo pabėgę žmonės galėtų tęsti savo pradėtas kūrybines veiklas, ieškoti įkvėpimo ir galimybių naujoms ir tiesiog susitikti, bendrauti, rasti šviesią emocinę užuovėją, kuri, šiai akimirkai, yra esmiškai svarbi karo baisumų išvargintiems žmonėms.
Atidarymo dieną Centre būrėsi norintieji padėti ir pirmieji bendruomenės nariai
Kauno centrinio pašto rūmų 3 aukšte, kuriame, planuojama, įsikurs atviros erdvės kūrybai ir bendradarbystei, meno terapijos užsiėmimams, bendravimui ar edukacinėms veikloms, atidarymo dieną netrūko šurmulio: čia telkėsi įvairios organizacijos ir iniciatyvos, kurių tikslas – informuoti, padėti ir suteikti paramą Ukrainai ir jos žmonėms. Naujajame centre netrūko ir miestiečių, norinčiųjų įvairiomis formomis prisidėti prie Centro kūrimo.
Kontaktų mugėje dalyvavo puikiai pažįstamos didžiosios organizacijos – Lietuvos Raudonojo Kryžius, „Gelbėkit vaikus“, Maltos Ordino pagalbos tarnyba, kurios konsultavo ir teikė informaciją visiems, norintiems padėti ar savanoriška veikla prisijungti prie paramos veiklų.
Vilniaus Dailės akademijos, Kauno fakulteto atstovai kvietė norinčiuosius prisijungti prie tapybos veiklų ir užsiimti dailės terapija. Pasak šios veiklos organizatorių, tai ne tik laisvalaikio užsiėmimas, tačiau ir emocinę gerovę stiprinanti veikla, kuri meninei terapijai suteikia dar didesnę vertę ir prasmę.
„CulturEUkraine” atstovai pabrėžė, jog siekiama, kad šioje erdvėje rastų vietų visi – nuo didžiausio iki mažiausiojo, tad tiek planuojant ateities veiklas, tiek atidarymo dieną, didelis dėmesys buvo skirtas ir vaikams – centre juos linksmino ir į aktyvias, edukacines veiklas įtraukė spalvingi animatoriai, kurie mažuosius, ir jų mamas, pasitiko jau Centro prieigose.
Modernistinio stiliaus patalpose buvo galima įvairiais būdais ir formomis prisidėti prie finansinės paramos Ukrainai, įsigyjant atributikos: „Kaunas 2022“ kvietė įsigyti Ukrainą palaikančius marškinėlius, puoštus Herojaus mokyklos vaikų piešiniais, o Kauno menininkų namų stende buvo pristatytos sagės, pažymėtos, simbolinę prasmę turinčiu, saulėgrąžos motyvu.
Ukrainiečių bendruomenė Kaune: tai erdvė mūsų savirealizacijai ir kultūros išsaugojimui
Atidarymo renginyje įsikūrė ir Ukrainiečių bendruomenės nariai, kurie džiaugėsi kuriamo centro idėja ir pavirtinimo tokios vietos būtinybę. Vienas iš bendruomenės atstovų Volodimir Vasilenko teigė, jog tai – erdvė jų savirealizacijai.
„Ilgą laiką neturėjome fizinės erdvės, kurioje galėtume paprasčiausiai susitikti, pabendrauti, o tai apsunkino pačios bendruomenės kūrimą ir vystymą. Džiaugiamės, kad turėsime erdvę savirealizacijai, galimybei mokytis kalbų, organizuoti kitas kultūrines veiklas. Tai galimybė mums surasti vieni kitus ir išsaugoti savo kultūrą”,- apie „CulturEUkraine” prasmę kalbėjo V. Vasilenko.
„Mėlynai geltoname“ koncerte jaudinantys pasirodymai ir tvirta žinutė: Ukraina atstovės
Mėlynu-geltonu spalvų deriniu užlietose pašto prieigose, atidarymą pažymėjo solidarumo gestas: čia pat, ant Laisvės alėjos grindinio įsikūrusioje scenoje, skambėjo jungtinis Lietuvos ir Ukrainos atlikėjų koncertas.
Koncertą atidarė vienuolikmečio ukrainiečio, prieš keletą savaičių atvykusio į Lietuvą, Kiril Dernovoj sugiedotas Ukrainos valstybinis himnas. Stipriu vokalu ir tvirta laikysena scenoje pasižymėjęs Kiril sujaudino ne vieną – susirinkusieji, išlydėjo mažąjį ukrainietiį gausiais aplodismentais ir šūksniais „Slava Ukraini”.
Nemažiau jaudinantis buvo ir kitas Ukrainos piliečių pasirodymas: trio – vos prieš keletą valandų susibūrę muzikantai, atvykę iš skirtingų Ukrainos vietų ir dar ryte vieni kitų nepažinoję. Kondratyeva Olga Mikhailovna (smuikas), Nekh Nikita Alexandrovich (smuikas), Radkova Natalia Stanislavovna (smuikas) – nepriekaištingai atliko klasikinių kūrinių instrumentinį pasirodymą ir sužavėjo publiką.
Į sceną kilo ir Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje 3-ioji sekretorė Elena Kuzmenchuk, kuri savo trumpoje, tačiau turiniu tvirtoje, kalboje dėkojo Lietuvai už paramą bei ištransliavo aiškią žinutę, jog Ukraina ir jos žmonės, demonstruodami stiprybę, atstovės ir atlaikys bet kokius sunkumus.
Koncerto metu pasirodė ir Lietuvos atlikėjai: skambėjo Šaruko Joneikio (grupės „Garbanotas“ narys) dainos, atlikėjos Clara Giambino, elektroninės muzikos atlikėjo Mesijaus ir matematinio roko grupės jautì muzika.
Centro atidarymas – tik pirmas žingsnis link tolimesnių veiklų
Renginio uždarymo metu „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė pabrėžė, kad Centro atidarymas tik pirmasis tvirtas žingsnis link didelių, kartais pilnų iššūkių, darbų. Jau kitą savaitę čia prasidės veiklos, skirtos ukrainiečiams, o registruotis galima jau dabar, šioje formoje.
„CulturEUkraine” erdvės kuratoriai primena, kad miestiečiai vis dar aktyviai kviečiami prie Centro gimimo prisidėti parama būtiniausiais buityje naudojamais daiktais, ypatingai laukiama informacinių technologijų prietaisų – kompiuterių, vaizdo monitorių, planšetinių kompiuterių ir kitų. Kviečiame registruotis turimus daiktus, kuriuos norėtumėte padovanoti centrui čia.
Pranešimą parengė Vaida Morkūnaitė
Nuotr. autorius Martynas Plepys
Ukrainos palaikymo akcijoje – tarptautiniu mastu pripažintas menininkas Dan Perjovschi
Šiandien, kovo 17 d., tarptautiniu mastu pripažintas rumunų menininkas Danas Perjovschi jungiasi prie Kaune vykstančios karą išgyvenančios Ukrainos ir jos žmonių palaikymo akcijos. Simbolinėje vietoje, buvusioje Kauno aviacijos gamyklos teritorijoje Aleksote, ant betoninės sienos bus perkelti jo kritiški ir karo absurdiškumą atskleidžiantys piešiniai. Ši meninė akcija – tai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojamo tarptautinio kongreso „CoHappiness“ (partneris – Kaunas 2022) programos dalis.
D. Perjovschi kūrinius perduoda neatlygintinai: jam skirtą honorarą jis aukoja nuo karo nukentėjusiems Ukrainos gyventojams remti. Jo darbus perpieš gatvės menininkas Tadas Šimkus.
Įkvėptas žiniasklaidoje nušviečiamų aktualijų, D. Perjovschi savo piešiniuose ir instaliacijose tyrinėja tokias temas kaip kariniai konfliktai, tarptautinių organizacijų politika, kapitalizmas, ekstremizmas ir kt. Jo kūriniai eksponuojami ir pristatomi muziejuose, viešose erdvėse ir laikraščių puslapiuose. Menininkas yra surengęs parodas Modernaus meno muziejuje (MoMA) Niujorke, Venecijos bienalėje, „Manifesta“, „Documenta“ parodose, taip pat – personalinėse parodose Hamburgo, Tokijaus, Helsinkio, Stambulo, Berlyno, Liuksemburgo muziejuose ir kt. Jis yra pelnęs Europos kultūros fondo Princesės Margriet premiją, J. Mačiūno premiją ir kt. apdovanojimus. Jo darbai yra įtraukti į muziejų kolekcijas MoMA Niujorke, „Pompidou“ centre Paryžiuje, „Moderna Museet“ Stokholme, „Tate“ Londone ir kitur.
Menininko kūriniai Aleksote atsiras neatsitiktinai. Kaip teigia viena iš kongreso organizatorių VDU docentė dr. Jūratė Tutlytė, buvusioje karinėje teritorijoje esanti siena Ukrainos karo fone yra stiprus simbolinis užtaisas. Vėliau ant jos gali atsirasti daugiau menininkų kūrinių, tiriančių karo beprasmybę, laisvės sąvoką, – taip ji taptų atvira galerija, kurios segmentai su kūriniais vėliau gali būti perkelti į kitas miesto vietas, tęsti diskusiją.
Menininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) kvietimu, turėjo dalyvauti pirmajame tarptautiniame kongrese „CoHappiness. Permąstant laimę“, kuris, prasidėjus karui Ukrainoje, buvo atidėtas. Paskaitą apie savo kūrybą D. Perjovschi sutiko perskaityti Kaune vėlesniu laimingesniu metu. Kongresą konsultuojantys menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai sako: „Dan Perjovschi pakvietėme į Lietuvą, nes jo kūriniai pasižymi nuginkluojančiu humoru bei taupia piešinio išraiška, ir verčia žiūrovą šypsotis ar juoktis žvelgiant absurdui ir siaubui į akis. Tokie taiklūs komentarai šiandien yra ypač svarbi atsvara neviltį skleidžiančiai destruktyviai propagandai.“
Piešimo veiksmas gyvai gali būti stebimas ketvirtadienį, 9.30–11.30 val. netoli Lakūnų plento esančioje teritorijoje (koordinatės - https://maps.app.goo.gl/1mJ4rDRgkNvPAqVL7).
Menininkas į Lietuvą planuoja atvykti spalio mėnesį. Jo vizitas yra tarptautinio kongreso „CoHappiness. Permąstant laimę“, kurį birželio 1–3 dienomis organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas, programos dalis. Renginio partneris – „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“.
Akcijos partneris – tarptautinis projektas „T-Factor“ (partneriai KTU ir KMS).
Kultūrinė–kūrybinė erdvė „CulturEUkraine“ kviečia į atidarymą: solidarumo susibūrimas ir jungtinis atlikėjų koncertas
Jau rytoj, kovo 17 d., ketvirtadienį, Kauno centrinio pašto rūmų trečiajame aukšte bus oficialiai atidaryta kultūrinė–kūrybinė erdvė „CulturEUkraine“, skirta Ukrainos kūrėjams, menininkams bei visiems ukrainiečiams, savo laikinais namais pasirinkusiems Kauną. Atidarymo dieną erdvėje susitelks organizacijos ir iniciatyvos, teikiančios paramą nuo karo kenčiančiai šaliai ir jos žmonėms, o vakare vieningas solidarumas bus išreikštas jungtiniame Ukrainos ir Lietuvos atlikėjų koncerte.
Europos kultūros sostinė „Kaunas 2022”, būdami vieni pagrindinių šio Centro steigimo iniciatorių, jau anksčiau akcentavo tokios erdvės Kaune įsikūrimo svarbą bei misiją: tai – vieta Ukrainos žmonėms kurti ir susitikti, bendrauti, atsipalaiduoti, ar susisiekti su artimaisiais. „CulturEUkraine“ platforma sieks, jog Ukrainos kultūros, meno ir balsas būtų girdimas plačiai Europos mastu, o pačių kūrėjų darbai ir idėjos nebūtų sunaikinami visa griaunančios karo agresijos ir turėtų saugią kultūrinę užuovėją.
„CulturEUkraine“ centras kovo 17 d. bus atvertas Kauno centrinio pašto rūmų 3 aukšte, kuriame, planuojama, įsikurs atviros erdvės kūrybai ir bendradarbystei (co-working), vietos meno terapijos užsiėmimams, bendravimui, taipogi – parodų erdvės.
Solidarumas su Ukraina – paramos organizacijų susitelkime, ir jungtiniame Ukrainos ir Lietuvos atlikėjų koncerte
Į oficialų kultūrinės-kūrybinės erdvės „CulturEUkraine“ atidarymą miestiečius ir miesto svečius, kvies dvi iniciatyvos, vyksiančios Kauno centriniame pašte ir jo prieigose: nuo 16:00 val. iki 20:00 val. 3-ajame aukšte, įsikurs ir organizacijos, menininkai, sveikatinimo ekspertai bei kitos iniciatyvos, teikiančios ir organizuojančios paramą Ukrainai. Šiame kontaktų susitelkime, kviečiami dalyvauti visi, norintys prisidėti asmeniškai. Renginio metu bus pateikiama aktuali informacija a apie galimybes prisidėti prie paramos Ukrainai bei sužinoti, kur ir kokių pagalbos priemonių gali tikėtis į šalį atvyksiantys karo pabėgėliai.
Susitelkime dalyvaus platus spektras organizacijų ir pavienių iniciatyvių: nuo didžiųjų – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, „Gelbėkit vaikus“, Maltos Ordino pagalbos tarnybos, Lietuvos Šaulių Sąjungos iki mažesniųjų, organizuojančių meninės terapijos užsiėmimus, teikiančiųjų psichologinę ir fizinę pagalbą.
Šio kontaktų susibūrimo metu veiks ir „Kaunas 2022“ erdvė, kurioje bus galima įsigyti specialios atributikos, puoštos Herojaus mokyklos vaikų piešiniais. Visos gautos pajamos už parduotą atributiką bus skirtos ukrainiečių meninėms rezidencijoms ir meniniams projektams.
Nuo 18:00 val. istorinis pašto pastatas bus užlietas simboliniu mėlyna – geltona šviesų deriniu, o visai čia pat – Laisvės alėjos ir Kanto gatvės sankryžoje vyks jungtinis Ukrainos ir Lietuvos kūrėjų gyvo garso koncertas, skirtas išreikšti paramą ir solidarumą Ukrainai ir jos žmonėms. Koncerto metu pasirodys: ukrainiečių atlikėjai – Kondratyeva Olga Mikhailovna (smuikas), Nekh Nikita Alexandrovich (smuikas), Radkova Natalia Stanislavovna (smuikas), Kiril Dernovoj. Lietuvos atlikėjų eilėje skambės Šaruko Joneikio (grupės „Garbanotas“ narys), dainininkė Clara Giambino, elektroninės muzikos atlikėjo Mesijaus ir matematinio roko grupės jautì muzika. Koncertas nemokamas, į jį kviečiami visi miestiečiai.
Kultūrinė erdvė žmonėms – su žmonių pagalba
Kaip ir didelėje dalyje iniciatyvų, skirtų paremti ir padėti Ukrainai ir jos žmonėms, šio centro įsikūrimo ir įrengimo etape esminį vaidmenį vaidina savanoriška visuomenės – pavienių piliečių ir verslo bendruomenės – pagalba ir parama.
„Vos tik paskelbus apie reikalingą paramą kūrybinės erdvės įkūrimui, sulaukėmė didelio skaičiaus norinčiųjų padėti – nuo fiziškai norinčiųjų prisidėti prie erdvių sutvarkymo iki „įjaukinimo“ daiktais ir prisidėjimo buityje reikalingais prietaisais. Iniciatyvių piliečių noro padėti sulaukėme net iš kitų miestų. Toks dėmesys stipriai motyvuoja, o pačiai erdvei suteikia dar didesnę prasmę ir sustiprina idėją, kad tai projektas, kuris sukurtas žmonių – žmonėms”,- kalbėjo viena iniciatyvos organizatorių, „Kaunas 2022“ rėmimų kuratorė Irutė Tumaitė.
I.Tumaitė pabrėžė, kad paramos sulaukta ne tik iš pavienių miestiečių, stipriai prisideda ir verslo įstaigos:
„Norėtume padėkoti jau prisidėjusiems verslams, vienas tokių – oficialus „Kaunas 2022” bendruomenės narys – partneris „Kauno baldai”, prie Centro jaukumo sukūrimo prisidedantis dovanotais kilimais ir baldais, kurie, šiai akimirkai, yra vienas reikalingiausių atributų erdvės įkūrime”,- teigė I. Tumaitė.
Miestiečiai vis dar aktyviai kviečiami prie Centro gimimo prisidėti parama būtiniausiais buityje naudojamais daiktais. Smulkesnius daiktus kviečiama atvežti į Kauno centrinio pašto patalpas (Laisvės al. 102, Kaunas ). Daiktai bus priimami iki kovo 17 dienos imtinai. Jei turite stambiagabaričių krovinių, organizatoriai kviečia registruoti juos šioje formoje.
Vieta kurti: Kaune bus atvertas kultūros centras, įgalinantis Ukrainos žmonių kūrybą
Lietuvai sulaukiant vis daugiau žmonių iš Ukrainos, bėgančių nuo karo baisumų, visuomeninės organizacijos ir pavieniai piliečiai aktyviai prisideda prie įvairių paramos formų iniciatyvų. Viena jų – kultūrinė plotmė, todėl kovo 17 d., ketvirtadienį, „Kaunas 2022” drauge su partneriais kviečia į Kauno centrinio pašto rūmus, kuriuose bus atverta kultūrinė - kūrybinė erdvė „CulturEUkraine“, skirta Ukrainos kūrėjams bei menininkams, savo laikinais namais pasirinkusiems Kauną. Planuojama, kad čia susitelks ir organizacijos, bendruomenės bei kitos iniciatyvos, prisidedančios prie paramos Ukrainos žmonėms.
Kultūrinė parama: galimybė tęsti pradėtus darbus, vieta kurti ir būti matomiems Europoje
„Šiuo metu Lietuvoje veikiančios pilietinės iniciatyvos, visuomeninės organizacijos ir valstybinės institucijos, suvienijusios jėgas, prisideda prie saugaus ukrainiečių atvykimo į šalį, apgyvendinimo ir aprūpinimo pirmo būtinumo priemonėmis. Tai – lyg sinergiškai veikiantis mechanizmas, kuriame „Kaunas 2022“ misija yra pasiūlyti kultūrinę užuovėją, kūrybos erdvę ir matomumo platformą kūrėjams iš Ukrainos“,- apie „CulturEUkraine“ idėją kalbėjo „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė
„CulturEUkraine“ centras kovo 17 d. bus atvertas Kauno centrinio pašto rūmų 3-4 aukštuose. Planuojama, kad čia įsikurs atviros erdvės kūrybai ir bendradarbystei (co-working), zonos meno terapijos užsiėmimams, bendravimui, taipogi – parodų erdvės.
„Siekiame, kad šis Centras būtų ta vieta, kurioje Ukrainos žmonių balsas ir Ukrainos aktualijos būtų išgirstos Europos mastu. Tikimės, kad čia atvykę kūrėjai galės tęsti savo veiklas, palaikydami ryšius su tiek su Ukrainoje likusiais, tiek su vietos menininkais. Teikiant pagalbą, svarbu užtikrinti kuo sklandesnę ir emociškai lengvesnę adaptaciją mūsų šalyje, todėl sudarysime galimybę tęsti savo įprastas veiklas ir kūrybiniais sprendimais prisidėti prie kuo greitesnės karo baigties ir Ukrainos pergalės. „CulturEUkraine“ centras taps vieta susitikti, bendrauti, kurti, atsipalaiduoti, ar susisiekti su artimaisiais. Tikimės, kad Pašto erdvėse įsikurs įvairūs kultūros partneriai, menininkai. Taip pat prisidėsime prie paramos rengiant parodas, susitikimus. Kultūra ir kūryba padeda įveikti sunkumus, tad, viliamės, kad projektas prisidės ir prie emocinės būklės gerinimo“,- kalbėjo V. Vitkienė.
Kultūrinio centro įrengimui esminė žmonių parama
Prieš Centro atidarymo renginį, organizatoriai kviečia visus galinčius prisidėti prie jaukesnės, funkcionalesnės erdvės įkūrimo.
„CulturEUkraine erdvės kūrimo ir vystymo procesuose ypatingai svarbus ir verslo sektoriaus prisidėjimas, todėl kviečiame tiek didesnius, tiek mažesnius verslo atstovus prisidėti prie kūrybinės erdvės „įjaukinimo” ir tuo pačiu padėti pamatą naujos bendruomenės gimimui. Žinoma, labai svarbi ir pavienių miestiečių parama ir įsitraukimas į erdvės kūrimo procesą. Be žmonių sutelktos energijos, be jų pagalbos rankų ir idėjų pasiekti kilnius tikslus būtų neįmanoma, tad ir kiekvieno įsitraukimas yra labai svarbus”,- kalbėjo viena iniciatyvos organizatorių, „Kaunas 2022“ rėmimų kuratorė Irutė Tumaitė.
Kūrybinės erdvės atstovai pabrėžia, kad šiai akimirkai reikalingiausi daiktai, kurie padėtų įrengti kokybišką vietą kurti, o vėliau, jau projektui įsibėgėjus, visuomenės ir verslo indėlis ir palaikymas galėtų būti išreiškiamas ir kitomis formomis – organizuojamomis aktyvacijomis, edukacinėmis, sveikatinimo veiklomis, skirtomis bendruomenei.
„Dabar reikalingiausia įranga yra įvairūs buities daiktai – nuo lempučių, šviestuvų, šildytuvų, veidrodžių, sėdimųjų ir rašomųjų baldų, vaikų inventoriaus (žaislai, dėlionės) iki buityje naudojamų – šluotų, siurblių, indų, stalo įrankių ir smulkios buitinės technikos daiktų“,- vardijo I. Tumaitė.
Miestiečiai kviečiami daiktus atvežti į Kauno centrinio pašto patalpas nuo kovo 11 dienos. Kauno centriniame pašte (Laisvės al. 102, Kaunas ) daiktai bus priimami iki kovo 17 dienos kasdien nuo 10-18 val. Jei turite stambiagabaričių krovinių, kviečiame susisiekti ir šiuos daiktus paimsime iš jūsų nurodytos vietos (el. paštas informacijai – [email protected])
Kovo 17-ąją dieną vyks Kultūrinio centro Ukrainai atidarymas, paramos iniciatyvų susitelkimas ir svetingumo koncertas
Kovo 17-ąją dieną Kauno centriniame pašte bus oficialiai atverta kūrybinė „CulturEUkraine“ erdvė. Čia pat, 3-ajame aukšte, įsikurs ir organizacijos bei iniciatyvos, teikiančios ir organizuojančios paramą Ukrainai. Bendrauti, gauti informacijos ir kontaktuoti bus galima nuo 16:00 iki 20:00 val.
Šio susitelkimo tikslas – į vieną vietą suburti visą aktualią informaciją apie veiklas, kurios yra organizuojamas Kaune apsistojusiems ukrainiečiams priimti. Taip pat svarbu parodyti, kad esame kartu. Čia bus galima įsigyti suvenyrų, simbolikos, meno kūrinių, taipogi veiks „Kaunas 2022” erdvė.
Tiek pašto viduje, tiek prieigose, bus išreiškiamas svetingumas ukrainiečiams: vakarop istorinis pastatas bus užlietas simboliniu mėlyna - geltona šviesų deriniu, o visai čia pat – Laisvės alėjos ir Kanto gatvės sankryžoje vyks gyvo garso koncertas, skirtas išreikšti paramą Ukrainai ir jos žmonėms.