Šiuolaikinės Kauno rajono seniūnijos: nuo almanachų iki skraidančių cepelinų
Penkiolika Kauno rajono miestų ir miestelių bendruomenių, projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalyvių, jau surengė ir dar rengiasi gausybei renginių, turinčių vieningą vertybinę giją. Jų formos ir temos – labai įvairios: seniūnijos kviečia į tvarumo festivalius, bendruomenių spektaklius, įvairias dirbtuves, koncertus.
„Projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ ne tik atveria daugiau galimybių Kauno rajono miestelių gyventojams susipažinti su profesionaliuoju menu, bet ir įtraukia bendruomenes į kūrybos procesą. Tai – ypač svarbu labiau atitolusių vietovių gyventojams. Smagu, kad tuose miesteliuose lieka ir išliekamąją vertę turinčių kūrinių. Akį džiugina spalvinga sieninė tapyba Kulautuvoje, Vilkijoje, Linksmakalnyje. Kartu su „Kaunas 2022“ komanda Zapyškyje planuojame įrengti plaukiojantį sodą, kuriame būtų vietos parodoms, filmų peržiūroms, diskusijoms, maloniam pabuvimui ant vandens. Tokie projektai džiugina, nes jie plečia žmonių galimybes turiningai leisti laiką“, – teigė Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Visockas.
Stiprina bendruomenių dialogą
Anot „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022” projekto regioninių partnerysčių koordinatorės Mildos Rutkauskaitės, kiekviena seniūnija, kurdama meninį projektą, atsižvelgia į savo kontekstą – vietos tradicijas, istoriją, tarpusavio santykius, žaidžia ir eksperimentuoja, nagrinėdamos svarbias temas, ir visa tai daro kartu. „Labiausiai siekėme stiprinti bendruomenės dialogą su kultūros organizacijomis, pasitelkiant meną, ir jaučiame, kad žmonės, įstaigos ir privačios įmonės yra siejami jau kur kas glaudesnio ryšio,“ – teigė M. Rutkauskaitė.
„Šiuolaikinių seniūnijų“ dalyviai, bandydami įvairias meno formas, atrado savo tapatumą ir ruošia programą, kuri sujungs 2021-uosius ir 2022-uosius metus. Didžioji dalis šių metų renginių yra tarsi repeticijos tų renginių, kurie lauks 2022-aisiais.
Nuo tvarumo temų iki kinetinių skulptūrų
Trečiojo sezono renginiai Kauno rajono bendruomenėse – labai įvairūs. Lapių seniūnija tęsia tvarumo temą ir šįmet dirba su tekstile: dirbtuvėse iš bendruomenėje surinktų medžiagų gamina hamakus, kurie džiugins hamakų erdvėje, o veiklas vainikuos Lapių tvarumo festivalis. Hamakus kuria bendruomenės nariai su menininke A. Geguže. Tvarumo temą vysto ir Samylų seniūnija, kartu su menininku Marijumi Gvildžiu nagrinėjanti žemės meno temą, o rugsėjo mėnesį švęsianti Žemės meno festivalį.
Kačerginė atsigręžia į rašymo tradiciją ir kartu su rašytoja Enrika Striogaite bei fotografu Remiu Ščerbausku kuria Kačerginės pasakojimų rinkinį, paremtą vietos gyventojų prisiminimais ir istorijomis apie miestelį. Pasakojimų rinkinio pristatymas vyks 2022 m., o šiemet Kačerginėje „iškylaus“ klasikinės muzikos skambesiai, kurie kvies džiaugtis ir švęsti įsibėgėjusį kūrybinį procesą su Barbora Valiukevičiūte ir kitais atlikėjais. Muzikos koncertai prasidės rugpjūtį, o baigiamasis koncertas įvyks rugsėjo 5 d.
Vilkijoje liepos 24 d. vyks vidurvasario šventė „Kelkis ir judėk Vilkijoje 2021“, kurioje bus pristatoma kartu su atlikėju Medonu sukurta Vilkijos miestelio daina ir M. Gvildžio kinetinė skulptūra.
Kuria kartu su vietos bendruomene
Kulautuvoje rugsėjo 18 d. laukia bendruomenės šventė, pasirodys pirmieji režisieriaus E. Kvoščiausko kūrybinio proceso su bendruomene rezultatai, greitu metu bus galima išvysti menininkų D. Karaliaus ir G. Akelienės drauge su bendruomene sukurtus meno kūrinius. Į Linksmakalnį atvyksta užsienio menininkė, skulptorė M. B. Norheim, kuri prisidės prie angelų miestelio tapatybės stiprinimo. Menininkės kūryba bus pristatyta Linksmakalnio šventėje rugsėjo mėnesį. Iki rugsėjo 4 d. Linksmakalnio jaunimui užsiėmimus ves šiuolaikinio cirko artistas D. Kunsmanas.
Babtai kurs keliaujančią laboratoriją, apjungsiančią Sitkūnus, Pagynę ir Panevėžiuką. Liepos 24 d. Babtų bendruomenė kvies atvykti ir pasidžiaugti bendrais pasiektais rezultatais. Ežerėlyje birželio mėnesį vyko fotografijos menininkų rezidencijos, o Garliavos apylinkės liepos 24–25 d. su menininku Eugenijumi Šuldiakovu tęs kelionę per fantastinį „steampunk“ žanrą.
Festivaliui „Gatvės rokas“ – išskirtinis susidomėjimas
Liepos 2 d. aštuntus metus vykstantis roko kultūros festivalis „Gatvės rokas“ į Ramučius sukvietė daugiausia žiūrovų per visą festivalio istoriją. Iškilmingas šventės atidarymas vyko prie Kauno rajono savivaldybės su 6 Lietuvos baikerių klubų nariais, kurie pajudėjo maršrutu Kauno rajono savivaldybė–Karmėlava II–Ramučiai. Čia publiką audrino roko muzikos atlikėjai: jaunieji rokeriai „Medutis“, „Miss match“, „Garma“, Justinas Lapatinskas su grupe, „Black spikes“ bei visų lauktas Jeronimas Milius su grupe.
Dieną po griausmingo koncerto Ramučių kultūros centras pakvietė į neeilinę ekskursiją „Neatrasta Karmėlavos istorija“. Ekskursijos maršrutu dalyviai keliavo netikėta staigmena – retrobusais. Buvo aplankyti Narėpų gynybiniai bunkeriai, I Pasaulinio karo karių kapinės, arklių pašto stotis ir kiti įdomūs lankyti objektai.
„Gatvės roko“ festivalį praeiviams primins Šarūno Juknio ir Tado Vincaičio-Plūgo Ramučiams padovanotas gatvės meno kūrinys ant autobusų stotelės. Tai – jau trečias meno kurinys roko tema. Iki „Gatvės roko“ festivalio buvo surengtas roko koncertas per Jonines, o Valstybės dieną – dar vienas roko koncertas.
Sukurs skraidantį cepeliną
Karmėlava nekantriai ruošiasi kitais metais čia atsirasiančiam aplinkos objektui „Skraidantys Cepelinai_Flying Cepelinai“, kurį kuria Algimantas Šlapikas ir Liuksemburgo menininkas Serge Ecker. Skulptorius A. Šlapikas ir šiuolaikinio meno kūrėjas iš Liuksemburgo S. Ecker cepelinų sostine tituluojamoje Karmėlavoje žada sukurti savitą meninį akcentą – skraidantį cepeliną. Sumanymui įgyvendinti buvo pakviesti seniūnijos bendruomenės nariai, kurie dalyvavo cepelinų gamybos procese. Daugiau nei pusę kilogramo sveriančius didžkukulius S. Ecker nuskenavo specialiomis 3D priemonėmis. Pagal vizualizacijas bus sukurta skulptūra „Skraidantys Cepelinai_Flying Cepelinai“.
A. Šlapiko kūrybinis indėlis neaplenks ir Rokų, kuriuose yra kuriama mitinio paukščio, Roko, skulptūra. Rugsėjo 2–9 d. Akademijoje bus galima pasidžiaugti stiprėjančia tvaraus verslo parduotuve ,,Lokali: Made in Akademija“ bei menininko V. V. Landsbergio stovykla su Akademijos jaunimu. Ringaudai rugsėjo 18 d. pristatys bendruomenės narių ir menininkų – I. Dagilės, N. Daniulaitienės, A. Sarapino, M. Pauliko – kuriamą Ringaudų almanachą. Tuo tarpu Raudondvaris jau liepos 15 d. kartu su menininkais A. Grigu ir M. Pinigiu atvers jaunimo erdvę. Be jaunimo erdvės atidarymo Raudondvaris vis intensyviau ruošiasi ir kitų metų šventei, kurios metu visuomenei bus pristatytas bendruomenės narių kurtas spektaklis, kurio kūrybinį procesą lydės menininkų E. Valadkevičiūtės ir M. Pinigio indėlis. Domeikava rugsėjo 18 d. kvies patirti gyvo veiksmo vaidmenų žaidimą, kurį kuria su MB „Žaidimo meistrai“. Gyvo veiksmo vaidmenų žaidime kūrėjais ir veikėjais taps Domeikavos bendruomenės nariai, o žaidime susipins realūs seniūnijos istorijos bei fantastikos elementai.
Žada daugiau renginių nei metuose dienų
„Šiuolaikinės seniūnijos“ – tai Kauno rajone vystomas tęstinis kūrybinis projektas, kurio metu yra siekiama telkti bei stiprinti vietos bendruomenes ir puoselėti Kauno rajono kultūros sektorių. Pirmuosius žingsnius projektas ėmė žengti 2019 m., ilgainiui suburdamas 15 Kauno rajono seniūnijų: Akademiją, Babtus, Domeikavą, Ežerėlį, Garliavos apylinkes, Kačerginę, Karmėlavą, Kulautuvą, Lapes, Linksmakalnį, Raudondvarį, Ringaudus, Rokus, Samylus bei Vilkiją.
Projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. „Kaunas 2022“ komanda kartu su 80 partnerių organizacijų jau baigia rengti 2022-ųjų metų programą Kauno ir Kauno rajono svečiams. Ji išsamiai bus pristatyta jau šį rugsėjį. Europos kultūros sostinės metais renginių bus daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Visi jie – atviri visų Lietuvos ir Europos piliečių nuomonėms, diskusijoms, saviraiškai.
Laukiantiems traukinio – Mitinio Kauno Žvėries pasakos
Į Kauno geležinkelio stoties peroną atrieda „Mitinio Kauno Žvėries“ traukinys – jis neleis nuobodžiauti laukiantiems savojo traukinio ar tiesiog panorusiems atvykti į pasimatymą su Kauno Žvėrimi. Graffiti piešiniais išpuošti vagonai dieną naktį seks pasakas apie Žvėries nuotykius Kaune iki spalio mėnesio.
Kelionės iš laikinosios sostinės į šiuolaikinę akcentą dovanoja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir UAB „LTG Link“, atsakinga už keliones traukiniais Lietuvoje ir užsienyje. Atvykus į Kauno geležinkelio stotį, Kauno Žvėries pasakų traukinys pasitiks take, esančiame netoli automobilių stovėjimo aikštelės.
„Originalioms idėjoms, kurios praturtina keliones traukiniais, visuomet sakome „Taip“. Gamtos motyvais puoštą traukinį išlydėjome kursuoti tarp Vilniaus ir Trakų, bet šalia esamos bei senosios neužmirštame ir laikinosios sostinės – Kauno. Kauniečiai ir miesto svečiai, laukdami savo kelionės pradžios, galės įdomiai pakeliauti ir po Mitinio Kauno Žvėries istorijas“, – pasakoja „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.
Visiems, kurie jau yra skaitę „Kauno Žvėries pasakų knygą“, veikėjai bus matyti ir pažįstami. Priėjus prie traukinio pasigrožėti Pijaus Šematulskio graffičiais, sukurtais pagal Dariaus Petreikio iliustracijas, pasigirs įtraukiančios Ryčio Zemkausko sukurtos ir paties autoriaus įgarsintos istorijos. Jų linijos sujungs Žvėries susitikimus su vaiduokliais, bandymus užkariauti Karalaitę ar draugystę su virėju Vasiliausku.
„Labai džiaugiuosi, kad „Kaunas 2022“ pakvietė prisijungti prie savo veiklų ir patikėjo išpiešti „Mitinio Kauno Žvėries“ traukinį. Nors jau esu piešęs ant traukinio praeityje, tačiau piešti tokia stilistika, kuomet piešinys yra labai detalus, buvo nauja patirtis. Traukinys nėra lygi siena, tad tokia plotmė reikalauja dar daugiau pastangų. Tikiuosi, kad visiems laukiantiems ir atvykstantiems į Kauno geležinkelio stotį kultūringa Žvėries traukinio stotelė pakels nuotaiką ir praplės akiratį“, – pasakojo alytiškis graffiti meistras Pijus Šematulskis.
Pasakomis prakalbinti traukinius padėjo „Glow Factory“ komanda. Iki šiol į pasimatymus su Žvėrimi jau buvo kviesta Kauno pilyje – čia galima pasiklausyti, kaip knarkia Žvėris, o Kauno tvirtovės I forte, Rokuose, pasitinka Žvėries guolio instaliacija.
„Mitinis Kauno Žvėris“ – tai „Kaunas2022“ programa, kurios metu visi kartu kuriame šiuolaikinę Kauno ir Kauno rajono legendą. Žvėries istorija yra miesto istorija, kuriai pasitelkiamas Mitinis Žvėris – kaip Miesto Saugotojas bei miesto talismanas. Plačiau susipažinti su Kauno Žvėrimi kviečiame internetinėje svetainėje www.kaunolegenda.lt.
Jau ateinančiais metais „Kaunas 2022“ pasiūlys milžinišką kultūros injekciją Kauno ir Kauno rajono svečiams. Kultūros išvengti nepavyks – renginių vyks daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, daugiau kaip 60 parodų ir prie programos prisijungusios bienalės, per 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų (per šimtas festivalyje „ConTempo“), daugiau nei 250 koncertų – Kaunas ir Kauno rajonas tampa viena didele Europos scena.
Nuotr. autorius – M. Plepys
Invitation to MEDIA EVENT - Esch 2022, Kaunas 2022, Novi Sad 2022
Big announcement of three European Capitals of Culture in one event in a delightful modernist architecture city of Kaunas – this is an offer for international media. "Kaunas 2022" together with “Esch 2022” and “Novi Sad 2022" are delighted to announce the International Media Event in Kaunas, Lithuania, on Thursday, September 24th, 2021.
We are convinced that this first joint post-pandemic physical meeting will provide everyone with a unique opportunity to meet up in one place and exchange the hottest news from each of the ECoC programmes. We are thrilled that besides our big Trio of title owners, many representatives from the ECoC network from all over Europe will also be attending and supporting us during this truly exceptional event in Kaunas.
Accompanied by announcements and presentations from “Novi Sad 2022” and “Esch 2022”, “Kaunas 2022” will take the home stage to reveal its full programme of the upcoming year. This is when you will find out how Kaunas – the Contemporary Capital – will be converted to a place where you simply will not escape culture.
Do not worry, the organisers have omitted all the boring parts of traditional media events. The pandemic suspended the culture sector, but it also provoked our creativity and special powers – we are ready to surprise you.
Besides all the numbers, names of co-creators we are proud of, and facts about the three bold and beautiful programmes for 2022, the mystery of the new Kaunas Myth will be revealed. In other words, the most exciting and attractive public events – The Contemporary Myth of Kaunas Trilogy – will be presented. The main character – the witty Kaunas Beast – will prevail in many of the year’s projects in Kaunas.
The city’s history, Fluxus movement, design, and community all created the legend set to become a year-long cultural festival with an extensive programme in 2022. Kaunas is becoming one big European stage: it will host more than 40 festivals, a comprehensive year-long exhibition programme, more than 250 performing arts events, including 50 premieres and a rich musical programme with approximately 250 concerts.
During your stay, you will be invited to take part in the European Capital of Culture Forum in Kaunas, which will happen simultaneously, on the 22nd -24th of September. The Forum will focus on detailed creative presentations of the programmes of ”Kaunas 2022“ – “Modernism for the Future”, “Designing happiness”, “Memory Office”, “We, the people”, “Emerging Kaunas”, “Wake it, shake it”, many spectacular events by our partners. We will also invite you to a date with the Kaunas Beast.
In a city full of culture, we prepare many pleasant surprises, especially for you. Take the opportunity to get acquainted with Kaunas – an innovative, passionate, stunning, dashing and friendly city for its residents and guests. International Media Event is planned on the 22nd -24th of September. The unique media programme will be followed by special tours in Kaunas and Kaunas district and a tasting of Lithuania’s favourite dishes and drinks. If you are unable to arrive or would like to schedule other dates, we are open for talks and cannot stress enough how we recommend the following events in 2021:
• International Performing arts festival “ConTempo” (17-23rd August)
• Fluxus Festival (11th of September)
• Landscape design festival “Magenta” (17-26th September)
• CityTelling Festival (7-9th October)
• Kaunas Biennial (from November 11)
Feel free to ask for information and confirm your participation (no later than August 5, Thursday) by e-mail: [email protected]. The entire programme will be prepared for you in English.
We do understand that some media, especially cultural, are experiencing hard times. Thus, we are open to discuss terms and conditions which could motivate you to visit us, including possibility to cover your travel and accommodation expenses related to the International Media Event and European Capital of Culture Forum on the 22nd -24th of September.
See You soon!
Kaunas 2022
Esch 2022
Novi sad 2022
Picture by M. Plepys
Gigantic Birthday Cards from Kaunas Appeared in Tartu
Kaunas, a city where you cannot escape culture, is known for its unconditional love for sister cities in Lithuania and abroad. Just recently, it has sent its first-ever birthday postcards to Tartu, Estonia. The shipment costs are not revealed, but the size of the postcards – and good wishes – is motivating.
Tartu, known as the intellectual capital of Estonia, will become the European Capital of Culture in 2024. The “Kaunas – European Capital of Culture 2022” team, who had cheered hard for Tartu to win the title, had big plans this Summer to visit Estonia on June 29, the official birthday of Tartu.
For reasons known too well, organising trips is not so easy these days – but it’s always possible to send greetings. So, starting June 29, the people of Tartu – both downtown and “sleeper” districts – can read warm wishes from Kaunas on billboards, including an extended invitation to visit Kaunas in 2022.
Both Kaunas and Tartu are second cities in their countries; the official pact of cooperation was signed in 1993, but the friendship dates back many years. In fact, there once was a trendy restaurant, “Tartu” in Kaunas – many older residents keep a special place in their hearts for memories about it. Tartu, of course, had a restaurant called “Kaunas”, and to this day, it has a Kaunas street! Residents of it and passers-by also have the privilege of the gigantic birthday card from Kaunas.
Kaunas hopes that the friendly gesture will help strengthen the cultural bridges between Lithuania and Estonia and invite for the co-creation of many artistic projects in the future, both for Kaunas 2022 and Tartu 2024.
The European Capital of Culture year in Kaunas will reveal a newly created myth of the Kaunas City. The main character of it – the playful but dangerous Kaunas Beast – will prevail in many of the year‘s projects.
The Mythical Beast of Kaunas narrative will unfold in next year’s great mythical trilogy comprised of the Uprising (January 19–23), Confluence (May 20–22), and Treaty (November 25–27).
Of course, residents of Tartu, Estonians, and people from all over the globe are more than welcome all year long, as Kaunas and Kaunas district will host more events than days in the year 2022. In fact, it will become one big European stage.
Estijos mieste Tartu – gigantiški gimtadienio atvirukai iš Kauno
Kaunas tęsia geriausias partizaninių idėjų tradicijas ir siunčia sveikinimų dar vienam mylimam miestui. Jei džiuginti Lietuvos sostinę ir jos gyventojus sausį jau tapo įprasta, Kauno miestas-partneris Tartu Estijoje išties didelio formato „atviruko“ sulauks pirmąkart.
Intelektualine Estijos sostine vadinamas universitetų miestas Tartu 2024-aisiais taps ir Europos kultūros sostine. Už Baltijos „brolį“ rinkimuose aktyviai sirgusi „Kaunas 2022“ komanda šiemet Tartu gimtadienio, kuris tradiciškai švenčiamas birželio 29 dieną, iškilmėse dalyvauti negali dėl visiems savaime suprantamų priežasčių, bet linkėjimai jau išsįųsti – ir iškabinti.
Nuo birželio 29 d. Tartu centre praeiviai gali išvysti reklaminį stendą, kuriame – sveikinimas, atsiprašymas „negalėjome atvykti“, ir, mainais, kvietimas 2022-aisiais apsilankyti Kaune – Europos kultūros sostinėje.
Antrieji savo šalių miestai Kaunas ir Tartu bičiulystę oficialiai patvirtino ir miestais partneriais tapo 1993-aisiais, bet draugiški santykiai užsimezgė daug anksčiau. Vyresnės kartos kauniečiai tikrai prisimena restoraną Žaliakalnyje, K. Petrausko gatvėje, jaukiai vadintą „tartukais“.
O štai Tartu yra ir visa Kauno gatvė. Joje, esančioje miegamajame miesto rajone, taip pat „įsikūrė“ gigantiškas sveikinimas estams nuo „Kaunas 2022“. Tiesa, šiame mieste taip pat buvo ir „Kauno“ restoranas. Galbūt atnaujinta miestų draugystė taps simboliniu tiltu kartu kurti naujus kultūrinius projektus, virsiančius prisiminimais ateities kartoms?
Oficialus „Kaunas 2022“ programos startas numatytas 2022 m. sausio 19–23 dienomis – tuomet įvyks pirmoji Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis. Žinoma, estai ir visi kiti europiečiai bei pasaulio gyventojai Kaune ir Kauno rajone, tapsiančiuose viena didele Europos scena, bus laukiami ištisus metus – suplanuota daugiau renginių, nei metuose dienų.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ biurą ir komandą aplankys Ingrida Šimonytė
„Kaunas 2022“ pakvietė Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę apsilankyti kultūros sotinės biure bei išgirsti apie paskutiniuosius pasirengimo darbus. Premjerė mielai sutiko tai padaryti artimiausiu metu – tiksli data yra derinama, atsižvelgiant į įtemptą darbotvarkę.
„Premjerės dėmesys mums, „Kaunas 2022“ komandai, yra labai svarbus. Nes jau rugsėjo pabaigoje visuomenei pristatysime pilną ateinančių metų programą ir jau labai laukiame atidarymo renginio 2022 m. sausio 22 dieną“, – teigė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Anot jos, visą pasirengimo titulo metams laikotarpį Vyriausybė bei Kultūros ministerija buvo patikimas ir stabilus partneris, leidžiantis sklandžiai pasiruošti momentui, kai Kaunas taps didžiausia Europos scena.
Kaunas galimybę gauti Europos kultūros sostinės titulą laimėjo 2017 metais. Kitais metais miestą ir rajoną užlies daugiau kaip tūkstančio renginių banga. Kartu su 80 partnerių organizacijų „Kaunas 2022“ komanda surengs daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Visi jie – atviri visų Lietuvos ir Europos piliečių nuomonėms, diskusijoms, saviraiškai.
Vyriausybė, kartu su Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybėmis, yra pagrindiniai šio projekto finansuotojai, valstybės indėlis siekia dešimt milijonų eurų.
Nuotr. autorius - V. Raubickas