Kauno moksleiviai viešąjį transportą pavers kultūros erdve: pirmoji pažintis – užrištomis akimis
Nuo rugsėjo mėnesio Kauno viešajame transporte ir traukiniuose iš Vilniaus į Kauną skambės poezija bei miesto pasakojimai, o kartu sukurti turinį grupė moksleivių kviečia visus kauniečius.
Read more
Apie Kauną ir optimizmą - Londone pirmą kartą surengta unikalus renginys-diskusija „Architektūra ir optimizmas“
Įkvėpta Marijos Drėmaitės, Giedrės Jankevičiūtės ir Vaido Petrulio keliaujančios parodos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918-1940“, Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje kartu su „Londono architektūros festivaliu“ bei „The Cass‘ architektūros ir dizaino mokykla suorganizavo diskusiją, nagrinėjančią optimizmo santykį su architektūra. Diskusija vyko Londono Rytuose įsikūrusioje Londono Metropolitan universiteto Sero John’o Cass’o meno, architektūros ir dizaino mokykloje.
Read more
Klausos negalią turintis Paulius: reikia paneigti mitus, kad girdintieji nebebijotų bendrauti
„Trūksta vertėjų, dėl ko gana sudėtinga studijuoti aukštosiose mokyklose, universitetuose. Dar viena problema – sunku įsidarbinti su klausos negalia, nes visuomenė nėra susipažinusi su kurčiaisiais, trūksta informacijos, jie nežino, kaip elgtis su negirdinčiu žmogumi“, – sako kaunietis Paulius Jurjonas.
Read more
Ieškome logistikos vadybininko(-ės)
Mes tikimės, kad tu:
- moki operatyviai priimti sprendimus ir spręsti visas netipines situacijas, organizuojant renginius biure ir dar dažniau – už jo ribų;
- moki ne tik pakeisti perdegusią lemputę, bet ir laisvai žongliruoji tokiais darbo įrankiais, kaip grąžtas, plaktukas, atsuktuvas ir kt.;
- turi vairuotojo pažymėjimą ir vairuoji automobilį;
- į darbus kimbi su šypsena.
Mes siūlome:
- darbą pilnu etatu dinamiškoje komandoje tarptautiniame Kauno miesto ir Kauno rajono kultūros projekte;
- naujas pažintis, kontaktus ir tarptautinę aplinką;
- galimybę prisidėti prie Europos kultūros sostinės – vienintelio tokio projekto Kauno regione per visą jo istoriją – kūrimo ir įgyvendinimo.
CV ir motyvacinį laišką siųskite iki birželio 15 d. el. paštu [email protected]. Užeikite plačiau pasikalbėti ir pasiteirauti apie sąlygas į „Kaunas 2022“ biurą Laisvės al. 36.
Žmogiškasis faktorius kultūroje, arba nuo „paprasta“ iki „nerealu“
Daugiau empatijos, įsiklausymo ir atidumo, daugiau darbo ir pastangų ne projektų ataskaitoms, bet kokybiškoms patirtims. Daugiau žmogiškojo faktoriaus. Tokie buvo pagrindiniai antrojo Europos kultūros sostinės forumo, gegužės 23–24 d. vykusio „Žalgirio“ arenos amfiteatre Kaune, leitmotyvai.
Read more
The Human Factor in culture or from the ordinary to the extraordinary
More empathy, listening to and hearing out, more work and effort not for completing project reports, but rather initiating high-quality experiences. More of the human factor. These were the main topics of the second European Capital of Culture Forum that took place on May 23–24 at the Žalgiris Arena in Kaunas, the European Capital of Culture 2022 in Lithuania.
Read more
„Kaunas 2022“ kviečia kartu įgyvendinti bendruomenių iniciatyvas
Kai nuvykstame į kitą šalį, miestą ar netgi rajoną, nesunku atskirti, kur klesti bendruomeniškumas: tokiose vietovėse yra viešų erdvių – parkų, skverų, bendruomeninių kavinių ar kitų vietų susiburti.
Read more
Panel discussion in Brussels on the role of the border regions as a driving force for the European idea
Initiated by the Saarland, experts from all over Europe discussed in May the potential of border regions as pioneers and driving forces for the European integration. Kaunas 2022 head of international relations and programming Ana Čižauskienė was part of the discussion about the opportunities and prospects that cross-border regions can offer to pan-European networking.
Under the auspices of the European Committee of the Regions (CoR), the Brussels-based regional representative offices of Saarland, Rhineland Palatinate, Eastern Belgium and the Bureau Europe Grand Est hosted a panel discussion on 28th May entitled ‘European Border Regions – Pioneers and Driving Forces for the European Idea?’.
Christoph Roth, the head of the Saarland Government EU Office in Brussels, underlined the forces and potential of border regions, representing 40% of the European territory and giving home to 30% of the European population.
“Border regions, where European identity and European reality come together, are somehow the grassroots for the European idea. The 350 European border regions are laboratories and predestined to test solutions for Europe.” said Martín Guillermo Ramírez, Secretary General of the Association of European Border Regions, in his incentive statement.
Thomas Wobben, director at the European Committee of the Regions, discussed key issues with Lukas Redemann, Chair of the General Student Committee (AStA) at Saarland University, Hynek Böhm, a border studies specialist from Liberec (Czechia), Maria Stoicheva, Vice-President of Sofia University (Bulgaria), Ana Čižauskienė, Head of the ‘European Capital of Culture 2022’ in Kaunas (Lithuania), and Szymon Adamczyk, CEO of a start-up company from Katowice (Poland). The discussion was moderated by Michael Stabenow, Brussels correspondent at the German newspaper FAZ.
Šiuolaikinėje seniūnijoje Linksmakalnyje įvyko menininko Roberto Magro ir vietos bendruomenės pasirodymo premjera
Apleisti buvę vaikų globos namai Kaune taps šiuolaikinio cirko erdve
Kaune birželio 8–16 dienomis vyks šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija‘19“, kuriame pasirodymus surengs tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pripažinti artistai. Šiemet festivalis keliasi į Dainavos rajoną.
Gildas Aleksa, festivalio „Cirkuliacija“ sumanytojas ir vienas iš organizatorių, sako, kad šiemet cirko miestelis įsikurs Dainavos mikrorajone, buvusiuose vaikų globos namuose „Atžalynas“.
„Jau tradiciniu tapęs cirko miestelis kasmet įsikuria vis kitoje Kauno vietoje. Pernai buvome Šilainiuose. Visos cirko miestelio vietos turi kai ką bendro – tai miegamieji Kauno rajonai, kuriuose vis dar gana retai sutinkamas aktyvus kultūrinis ir bendruomeninis gyvenimas. Šiemet „Cirkuliacija“ kviečia atkreipti dėmesį į apleistus pastatus, kurie galėtų tapti aktyviai veikiančiais bendruomenių ir kultūros centrais.
Norime pasakyti, kad Kaune yra vietų, kurios tinka šiuolaikiniam cirkui ir kurias nėra labai sudėtinga pritaikyti. Tad apleistas vaikų namų patalpas apgyvendinsim kultūra“, – sakė G.Aleksa.
Tiesa, prieš festivalį patalpas teko ir tvarkyti: uždaryti vaikų namai per trumpą laiką tapo pastatu-vaiduokliu.
Pasirodymai – ir kitose erdvėse
Tačiau vaidinimai buvusiuose vaikų namuose – tik dalis „Cirkuliacijos“.
Prie buvusių vaikų namų įsikurs ir italo Giorgio Bertolotti palapinė. „Kosmonautas Jurijus“ – taip pavadintas menininko vaidinimas vyks net 14 kartų, mat žiūrovų skaičius vieno pasirodymo metu – labai ribotas.
Pasak organizatorių, tai lėtos klounados kelionė į kosmosą, kuri kupina netikėtų nuotykių. Spektaklio metu žiūrovai atsidurs Jurijaus svajonių kosminiame laive – kelionėje menininkas tyrinės visatą, ištrūks iš gravitacijos lauko, atras naujas gyvybės formas. Tačiau atsakinga kosmonauto rutina dažnai lemia ypač komiškas situacijas.
Šiuo spektakliu Giorgio Bertolotti ir Petras Formanas taip pat norėjo ištirti nemažus iššūkius keliantį ir Lietuvos teatre vis dar retai sutinkamą video-mapping‘ą. Spektaklio metu šios technologijos įpinamos į istorijos pasakojimą ir ją netikėtai papildo.
„Šis spektaklis – tai himnas lėtumui. Šiomis dienomis taip greitai lekiančiame pasaulyje, kuriame visi susiduriame su milžiniškais kiekiais informacijos, kūrėjai nori sustabdyti šį beprotišką skubėjimą bent valandai ir atkreipti dėmesį į tai, kokie vis dėlto yra svarbūs maži dalykai“, – teigiama spektaklio pristatyme.
Programoje – ir parkūro spektaklis
Suomių trupė „Nonine“, tarp kurios narių ir lietuvis Kęstas Matusevičius, pakvies į spektaklį „Nutikimai“ pagal Daniilo Charmso kūrybą.
Trupė iš Danijos „Glimt“ birželio 14 d. nagrinės šiuolaikinio biuro darbuotojo kasdienybę spektaklyje „Sizifas kyla“.
„Šis spektaklis yra išbandytas laiko ir rodomas jau 10 metų. Tai spektaklis apie rutiną: kaip mes dirbame ir kaip tai pamažu virsta teatrališka rutina. Labai gražus, labai jautrus spektaklis, kuris apkeliavo daug šalių. Labai kviečiame tuos, kurie nori pamatyti ką nors vizualaus“, – sakė G.Aleksa.
Belgai „Be Flat“, pasitelkdami parkūrą, susidurs ir žais su miesto erdve, o žiūrovai galės pasinerti į akrobatinę kelionę po Dainavą spektaklyje „Sek mane“, kurios metu urbanistinė aplinka taps scena, o aplinkiniai garsai – muzika.
Šio spektaklio kūrėjai kviečia žmones susipažinti su savimi bei miestu, jo urbanistine ir pramonine dalimis, gyventojais.
„Į spektaklį jie įtraukia net vietos būgnininką, vietos vairuotoją ir net kalbasi su kai kuriais gyventojais, kad galėtų įšokti pas juos į balkoną. Tai labai įspūdingas ir širdį sušildantis spektaklis, kuris bus rodomas keturis kartus“, – kalbėjo G.Aleksa.
Teatrališkumo ir akrobatikos sapno realybė
Pagrindinis festivalio akcentas – trupės iš Didžiosios Britanijos „Barely Methodical Troupe“ spektaklis „SHIFT“. Birželio 14 ir 15 dienomis ši trupė pakvies žiūrovus patyrinėti teatrališkumo ir akrobatikos kupiną sapno realybę.
Stipri akrobatika, pribloškiančiais cirko triukais ir stipriomis emocijomis pripildyti teatriniai pasirodymai yra išskirtiniai šios trupės bruožai. Tai – pirmasis trupės pasirodymas Baltijos šalyse.
Beje, šiuo renginiu domisi ir šiuolaikinio cirko mėgėjai iš aplinkinių šalių, nes tai – reta proga pamatyti pasirodymą.
Festivalio programoje taip pat numatoma daugybė nemokamų spektaklių, koncertų, diskusijų ir renginių visai šeimai.
Birželio 13–16 d. popietės bus skirtos senjorams, kur jų lauks vaišės ir įvairūs žaidimai. Kasdien bus galima laimėti kvietimus į vakarinius spektaklius, kuriuose pasirodys įdomiausi šiuolaikinio cirko atlikėjai iš visos Europos.
Pasirodymas namo balkonams
Šiemet taip pat tęsiama ir vadinamoji mažoji festivalio programa. Pernai italų cirko artistas Roberto Magro Savanorių prospekto viename iš kiemų pristatė vaidinimą, kurį gyventojai galėjo stebėti tik iš balkonų.
„Šiemet į Dainavos balkonus atkeliauja švedų trupės „Svalbard“ nariai Alexis Akrovatakis (Graikija) ir Benas Smithas (Didžioji Britanija), kurie pasirodymą surengs Partizanų gatvės 208 namo balkonams. Šį kartą tai bus ilgas – 1,5–2 valandų – pasirodymas, kur jie tiksi parodyti ne tik šiuolaikinį cirką, bet ir laikinai nuspalvinti visą kiemą. Manau, kad tai bus labai įspūdinga ir kviesim kaimynus eiti pas kaimynus žiūrėti spektaklio“, – pasakojo G.Aleksa.
Šiuolaikinio cirko festivalis tęsia ir dar vieną praėjusių metų tradiciją – kviečia jungtis kultūros organizacijas, o „Cirkuliacija“ tampa platforma pasiekti mikrorajonų auditorijas.
„Pernai, pavyzdžiui, Kauno menininkų namai padarė nuostabų darbą ir žmonėms iš Šilainių sudarinėjo maršrutus, o jie keliavo į miestą lankyti kultūros vietų pagal savo pačių norus“, – kalbėjo G.Aleksa.
Prie „Cirkuliacijos“ šiemet taip pat prisijungia Kauno menininkų namai, Kauno bienalė, Kauno miesto muziejus, „Knygų klubas“, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bei V.Kudirkos viešoji biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Festivalis kalba ir apie bendrumą
Kaip sako G.Aleksa, „Cirkuliacija“ kalba ne tik apie santykį tarp architektūros, cirko ir bendruomenės.
„Šis festivalis šiemet man – labai asmeniškas. Nuo gegužės mėnesio pradėjau gyventi Dainavos mikrorajone ir jaučiu, kad žmonės nebendrauja. Turiu kaimynus, kurie nesako „labas“, o praeina kaip per tuščią vietą. Labai norėčiau suartinti dainaviškius“, – kalbėjo G.Aleksa.
Pasak G.Aleksos, cirko artistai yra geriausias būdas skatinti bendravimą, jie – atviri, kviečiantys ir neturintys jokių bendravimo kompleksų.
„Pernai tai atsipirko Šilainiuose, kur žmonės bendravo su artistais ir jokio skirtumo, kad nė vienas nemokėjo normaliai angliškai. Gyventojai juos kvietė į svečius, nešė savo užaugintus pomidorus.
Pernai bare Šilainiuose neblaivus žmogus pagyrė mus už festivalį ir man tai buvo geriausia recenzija, kurią aš galėjau gauti. Nes tai žmogus, kuris nežinau kada apsilankė kultūros renginiuose, o mes kultūros renginį atvežėme beveik į jo kiemą. Laikina magija, kurią sukuria šis festivalis, verta būti plėtojama ir jai reikia ieškoti vis kitų vietų“, – kalbėjo G.Aleksa.
Visa festivalio „Cirkuliacija‘19“ programa čia
Straipsnio autorė: naujienų portalo 15min žurnalistė Jurgita Lieponė