Litvakų kultūros forumas pagerbs žmones, garsinančius Lietuvą svetur

Prof. Šarūnas Liekis, Remio Ščerbausko nuotr.

„Lietuvos žydų praeitis vis dar neužima jai tinkamos vietos mūsų šalies istoriniame panteone. Masinėje Lietuvos kultūroje apie ją iki šiol žinoma per mažai, turint omenyje, kokią didelę įtaką Lietuvos žydai turėjo mūsų miestų, kaimų, meno, kultūros raidai. Labai dažnai būtent jų dėka Lietuva yra žinoma pasaulyje. Vien tarp Nobelio premijos laureatų yra nemažai Lietuvos žydų... Tad svarbu pagerbti žmones, kurie išvykę iš Lietuvos tiek daug nuveikė, garsindami mūsų šalies vardą“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, profesorius Šarūnas Liekis, vienas iš rugsėjo pabaigoje Kaune vyksiančio Litvakų kultūros forumo patariamosios tarybos narių. Forumą organizuoja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir „Atminties biuras“. 

Pasak profesoriaus, žydų istorija Lietuvoje siekia jau daugiau nei 600–700 metų. XIV amžiuje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė skatino žydų persikėlimą, joje jau buvo apie 6 tūkst. žydų. Iki Antrojo pasaulinio karo, istorinėje LDK teritorijoje iš viso gyveno daugiau nei milijonas žydų, iš jų 147 tūkst. – Lietuvoje. 

Istorinėje LDK teritorijoje gimę žydai, arba litvakai, turėjo ir tebeturi didelę įtaką viso pasaulio kultūrai ir mokslui: jų pasiekimai JAV, Prancūzijoje ir kitose šalyse svariai prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo – neretai net labiau, nei mūsų šalyje ir svetur plačiai pripažinti lietuviai. „Pavyzdžiui, Kaune yra gatvė, pavadinta žydų rašytojo Abraomo Mapu vardu. Kai kuriose šalyse, tarkim, Izraelyje, A. Mapu yra kur kas labiau žinomas nei Maironis ar kiti iškilūs Lietuvos veikėjai“, – pažymi prof. Š. Liekis.

Tokių litvakų asmenybių, kurios yra pripažintos pasaulyje, o Lietuvoje – nepakankamai įvertintos, yra nemažai, tikina profesorius. Pavyzdžiui, Vilniaus gubernijoje gimė leksikografas Eliezeris Ben–Jehuda, kuris sukūrė šiuolaikinę hebrajų kalbą ir parengė pirmąjį hebrajų kalbos žodyną. Balstogėje gimė gydytojas, filologas Liudvikas Zamenhofas, kuris sukūrė labiausiai paplitusią dirbtinę kalbą esperanto.

Rugsėjo 29–30 dienomis Kaune vyksiantis Litvakų kultūros forumas sieks paskleisti žinią apie Lietuvoje gyvenusių žydų kultūrą ir istoriją: renginys suburs dešimtis akademikų, istorikų, muziejininkų, meno, švietimo ir kitų sričių atstovų. Forume bus aptariama ne tik litvako tapatybė, bet ir kultūra kaip raktas į istoriją, atminties įamžinimas kaip būdas kurti geresnę ateitį. Kai kuriems forumo dalyviams tai bus pirmas apsilankymas tėvų gimtinėje.

„Forumo programa akcentuoja paveldą, Lietuvos žydų vietą Lietuvoje, Europoje ir pasaulinėje kultūroje ir civilizacijoje, bando tai apmąstyti. Pakviesta daug iškilių žmonių, kurie patys šiuos klausimus apmąstė, kurie tapatinasi, sieja savo šaknis su dabartine Lietuvos Respublika“, – apibendrina VDU profesorius.

Litvakų kultūros forume susirinks gausus būrys kūrėjų, menininkų ir akademikų. Tarp jų – litvakas, garsiosios kauniečių Soloveičikų giminės palikuonis, Jeilio universiteto prezidentas, VDU garbės daktaras prof. Peter Salovey, taip pat – garsus istorikas, Brandeis universiteto profesorius emeritas, Lenkijos žydų istorijos ekspertas prof. Antony Polonsky.

Forume taip pat dalyvaus rašytoja, meno kuratorė Paulina Pukytė, dailininkė Sigutė Chlebinskaitė, menininkė Jyll Bradley, psicholingvistė prof. Tsvia Walden, atminties politikos Rytų Vidurio Europoje tyrėja prof. Violeta Davoliūtė ir daugybė kitų.

Aptardamas litvakus ir jų reikšmę, prof. Šarūnas Liekis pabrėžia, kad šis terminas gali apibūdinti ne tik Lietuvos žydus. „Litvakas pirmiausia reiškia žmogų, kuris išpažįsta tam tikrą judaizmo religinę srovę. Pas mus ši religinės tapatybės atmaina yra sutapatinama su lietuviškumu, tačiau iš tikrųjų tai neturi nieko bendro su etniškumu“, – patikslina profesorius.

Paroda „Iš Tamsos“, Gražvydo Jovaišos nuotr.

„Per žydišką kultūrą, norime parodyti Lietuvos praeities ir kultūros universalumą. Pavyzdžiui, „Fluxus“ yra universalus reiškinys Vakarų kultūroje, per kurį lengva atpažinti ir Lietuvą, kadangi jį kūrė išeiviai iš Lietuvos. To paties siekiama ir šiuo forumu“, – tikina prof. Š. Liekis.

Forumo dienomis vyks ne tik pranešimai ir diskusijos, bet ir specialūs muzikiniai projektai „Žalgirio“ arenoje: Marijos Krupoves jidiš dainų koncertas bei kompozitoriaus Philipo Millerio ir menininkės Jenny Kagan „Kauno kantata“. 

„Kantatoje“ muzikos, tekstų ir vaizdų kalba pasakojama sudėtinga istorinių perversmų, Holokausto, trėmimų ir asmeninių traumų istorija bei jos palikti pėdsakai kartų likimuose, atskirų žmonių gyvenimuose. Įspūdingas muzikos ir video vaizdų labirintas sukurtas bendradarbiaujant su įvairių žanrų Lietuvos ir užsienio atlikėjais. „Kantatą“ atliks daugiau nei 200 muzikantų, Kauno simfoninis orkestras, chorai ir ansambliai.

Litvakų kultūros forumas vyks rugsėjo 29–30 d. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas). Forumą pristato „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir „Atminties biuras“ kartu su pasaulio litvakais.

Forumo programa ir registracija: https://kaunas2022.eu/litvakforum/


„Kauno kantata“ „Žalgirio“ arenoje suburs beveik 300 atlikėjų: žiūrovai patys pasirinks, ko klausyti

Kauno kantatos repeticija, Juliaus Balašaičio nuotr.

„Kauno kantata“ „Žalgirio“ arenoje suburs beveik 300 atlikėjų: žiūrovai patys pasirinks, ko klausyti

Įtraukianti patirtis – daugybę kartų įvairiuose anonsuose skambėjusi frazė. Visgi rugsėjo 30–spalio 1 dienomis „Žalgirio“ arenoje laukia būtent tai. Dviejų iš Lietuvos kilusių menininkų Philipo Millerio (PAR) ir Jenny Kagan (JK) kuriama „Kauno kantata“ – tai nepaprastas ir nepakartojamas garso ir vaizdo labirintas, kokio Lietuvoje iki šiol nebuvo.

Šis projektas – vienas paskutiniųjų didžiųjų „Kaunas 2022“ renginių, taip pat viena svarbiausių „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ iniciatyvų bei  baigiamasis tarptautinio Litvakų kultūros forumo akcentas, atminties temas šiuolaikiškai pateikiantis kūrinys, kurio premjerai ruošiamasi jau kelerius metus.

Rafailas Karpis, Juliaus Balašaičio nuotr.

Beveik 300 atlikėjų gyvai

„Pati bandžiau atsiminti, ar daugybėje aplankytų muzikos renginių kada teko ką nors panašaus patirti, bet ne“, – įsitikinusi „Kauno kantatos“ prodiuserė, teatrologė Ina Pukelytė. Ji išduoda, kad šio eksperimentinio kūrinio premjeros metu žiūrovai bus pakviesti judėti po arenos erdvę ir iš itin arti stebėti kantatą atliekančius muzikantus. Tarp atlikėjų, kurių projektas subūrė beveik 300 – Kauno miesto simfoninis orkestras, klezmerių orkestras, pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“, VDU Muzikos akademijos studentai, folkloro ansambliai „Kadujo“, „Ratilėlis“ ir daugelis kitų.

Tokio masto ir kompleksiškumo imersinis kūrinys neįsivaizduojamas be choro – jų prie projekto prisijungė ne vienas. Tai ir  Kauno valstybinis choras, ir „Cantate Domino“, ir vaikų kolektyvai. Taip pat solistai – Rafailas Karpis, Agnė Stančikaitė, Steponas Zonys, Tshegofatso Moeng (PAR), skaitovės Bella Shirin ir Violeta Rakauskaitė-Shtromas.

„Itin malonu šiame projekte dirbti su vienu užimčiausių šalies aranžuotojų Jievaru Jasinskiu, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaethesis“ įkūrėju dirigentu Karoliu Variakoju bei „Kaunas 2022“ atidarymo renginio režisieriumi Chrisu Baldwinu“, – apie bendradarbystę geriausio įmanomo įspūdžio vardan pasakoja „Kauno kantatos“ prodiuserė. Paklausta apie didžiausius iššūkius I. Pukelytė sako, kad sudėtingiausia buvo suderinti šimtų žmonių grafikus – profesionalūs muzikantai dirba įprastu metu, o mėgėjų kolektyvai repetuoti gali tik vakarais.

Kauno kantatos repeticija, Juliaus Balašaičio nuotr.

Kantatoje sklendžianti mintis – žvilgsnis į kitą

Pirmoji „Kauno kantatos“ sėkla pasėta „Kaunas 2022“ vadovei Virginijai Vitkienei lankantis Pietų Afrikos Respublikoje, kur moteris išgirdo ją palietusį litvako kompozitoriaus Philipo Millerio kūrinį apartheido tema. Iš Lietuvos kilęs menininkas dalyvavo ne vienoje Kauno bienalėje – čia susipažino su Anglijoje gimusia vizualių sprendimų menininke Jenny Kagan, kurios tėvai – kauniečiai (šiuo metu Gimnazijos g. 4 veikia menininkės šeimos istoriją atskleidžianti paroda „Iš tamsos“). Tad į kvietimą parašyti kūrinį pagrindinei „Kaunas 2022“ programai kompozitorius atsakė pasiūlymu dirbti kartu su J. Kagan.

Dokumentinę medžiagą kantatai menininkai pradėjo rinkti 2020 m., jiems talkino archyvuose ne vieną valandą praleidęs Kauno jaunimas. Holokaustą išgyvenusių žydų, taip pat lietuvių liudijimų bei atsiminimų, ieškota ir kitų šalių archyvuose. Be Holokausto temos, „Kauno kantatos“ kūrėjams svarbios ir Sibiro tremtys, taip pat – pokariu kentėjusių „vilko vaikų“ likimai.

„Nesiekiame dokumentinio atpasakojimo – juk kuriame meną. Norime atskleisti istorijos kompleksiškumą. Į faktus Jen ir aš žiūrime kaip į akimirkas, į dviejų žmonių susidūrimus, kuriuose slypi vienas kito žmogiškumo atpažinimas. Kai tai įvyksta, kai supranti, kad kitas yra pažeidžiamas, kad jo gyvybė gal net priklauso nuo tavęs, tampi kito atžvilgiu etiškas – apie tai juk rašė Kaune gimęs filosofas Emmanuelis Levinas“, – svarsto P. Milleris, trečios kartos PAR litvakas, kurio seneliai iš Lietuvos ir Latvijos išvyko dar iki Antrojo pasaulinio karo.

J. Kagan atskleidžia, kad kantatoje bus ir Kauno gete išgyvenusios, čia būsimąjį vyrą sutikusios jos mamos istorija apie gelbėtoją: „Šis kūrinys yra visų pirma Philipo Millerio darbas, jo pasakojimas, tačiau aš savo tyrimais irgi prisidėjau. Iš pradžių parodą „Iš tamsos“ ir kantatą siekiau atskirti, bet vėliau supratau, kad bus puiku, jei šie projektai susikirs. Tas pats tekstas, kurį rasite parodoje, bus ir kantatoje. Tai mano mamos žodžiai: „Kodėl kas nors renkasi rizikuoti savo gyvybe, kad išgelbėtų mus – neišsprendžiamas klausimas.“

„Kauno kantata“ vyks rugsėjo 30–spalio 1 dienomis „Žalgirio“ arenoje. Įsigyti bilietus galima čia. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.

Kauno kantatos repeticija, Juliaus Balašaičio nuotr.

Aleksoto bendruomenė kviečia gyvenimo patirtis pažinti per spalvas

Irmanto Sauliaus nuotr.

Ar važiuojant autobusu jūs esate ramūs, kad jums tikrai nepradės snigti ant galvos? Ar minant dviračiu miesto gatvėmis, kada nors teko pasijusti lyg Niujorke?  Ar prisimenate savo pirmojo bučinio skonį? Šiems ir kitiems klausimams atsakyti, kartu kurti, pasidalinti savo patirtimis bei geriau pažinti save pakvies šį savaitgalį Aleksoto bendruomenės šventės metu Kaune vyksianti performatyvi patirtis „5 spalvų istorijos”.

„5 spalvų istorijos” - Aleksoto bendruomenės darbo rezultatas, atskleisiantis asmeniškose patirtyse gyvenančias istorijas, raginsiantis pažinti save, kitus bei patį Aleksotą per stebėjimą ir kūrybą. Trijų - kvietimo, dalyvavimo, kūrybos - dalių performatyvi patirtis pakvies žiūrovus susipažinti su netikėtais Aleksotiškių pasakojimais, kartu išgyventi jų patyrimus bei kolektyviai kurti, savo bei kitų asmenines istorijas atrandant Aleksoto spalvose.

Per įsiklausymą ir dalyvavimą performatyvios patirties metu žiūrovai galės artimai pažinti visą Aleksoto bendruomenę. „Nuo vienos nežinomo Aleksoto gyventojo istorijos mes einame į bendruomeniškumą, kolektyviškumą bei suderėjimą jame, kuriame gali gimti kažkas daugiau, nei pati bendruomenė. Čia gimsta kūrinys, kurį galime įgyvendinti kartu,” - teigia Adelė Šuminskaitė, viena iš projekto sumanytojų.

Irmanto Sauliaus nuotr.

„5 spalvų istorijos” - Menų agentūros „Artscape”, partneriaujant su Baltijos taikomojo teatro mokykla (BATS), vykdomo taikomojo teatro projekto „Pajausk Kauną” rezultatas, gimęs kūrybinių taikomojo teatro dirbtuvių metu. Aleksote vykę susitikimai taikomojo teatro metodų, žaidimų bei diskusijų pagalba padėjo surasti atspirties tašką - istorijas, iš kurių gimė patirties koncepcija ir turinys.

Taikomojo teatro praktikės, scenos menų profesionalės Adelė Šuminskaitė ir Rūta Šmergelytė kuria ne pirmoje „Artscape” produkcijoje. Kartu su taikomojo meno fasilitatore, režisiere Kristina Werner (Vokietija) aktorės 2020, 2021 m. dalyvavo projekte „Žaiskime Pabradę”; 2020 m. vykdė taikomojo teatro projektą „Užeikite”.

Projekto kūrybinė grupė: Adelė Šuminskaitė, Rūta Šmergelytė, Kristina Werner (Vokietija), Aistė Ulubey, Nataliia Guliaeva. Partneriai: Aleksoto bendruomenės centras, „Fluxus Labas!” bendruomenių programa. Renginys yra “Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022” programos dalis.

Performatyvi patirtis vyks rugsėjo 18 dieną, 14 valandą, Aleksoto bendruomenės šventės „Skrydis laiko erdve” metu, VDU Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas). Renginys nemokamas. Daugiau informacijos performatyvios patirties Facebook įvykyje.

Vytauto Paplausko nuotr.

Šimtmetį švenčianti Kauno meno mokykla kviečia į parodą bei tarptautinę konferenciją

Kauno meno mokykla 2022 metais mini 100 metų jubiliejų. Jam pažymėti skirta tarptautinė mokslinė konferencija „Menas moderniai šaliai moderniame mieste” ir lydinti paroda „Prieš... ir po 100 metų“ įsilies ir į Kauno Europos kultūros sostinės 2022 metų renginius.

Šia proga pažymima aukštųjų dailės studijų reikšmė moderniai meninei kultūrai ir poveikis vėlesnei tos kultūros plėtrai bei transformacijai. 

Jubiliejaus proga rengiama tarptautinė mokslinė konferencija kviečia susitelkti į dailės studijų reikšmę modernybei ir išryškinti jų sąsajas su modernių valstybių bei miestų formavimosi procesais, aptariant dailės mokymo istorinę, esamą ir būsimą padėtį, nagrinėti dailės edukacijos klausimus. Siūloma naujai apmąstyti Kauno meno mokyklos istoriją, jos ištakas ir raidą miesto istorinės, politinės ar ekonominės kaitos kontekste, atskleisti paraleles su kitomis XX a. pirmos pusės Europos meno mokyklomis ir modernizmo sąjūdžiu. Konferencija taip pat siekia aktualizuoti mokyklą kūrusių ir joje besimokiusių asmenybių – dailininkų, pedagogų, architektų, dailės istorikų – veiklą, išryškinti jų kūrybos sąsajas su vietos, nacionaliniu ir globaliu dailės kontekstu; atskleisti Kauno meno mokyklos tradicijų kilmę ir tęstinumą.

Šimtmečiui pažymėti pristatoma paroda „Prieš... ir po 100 metų“

Aplinkos kaita ir kontekstai turi įtakos meno vystymuisi. Menas ypač reaguoja į vietos ar situacijos pasikeitimus. Per šimtą metų įvykusiai kaitai (naujų technologijų atsiradimas, atvirumas pasauliui, globalizacija ir t.t.) atliepia ir profesionali kūryba. Išlaikydama Kauno meno tradicijas ji sparčiu žingsniu žengia su šiuolaikiniu gyvenimu, atspindėdama visas jo realijas.

Paroda sudaryta iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniuose esančių Kauno meno mokykloje dirbusių pedagogų – menininkų kūrinių ir šiuo metų dirbančių ir kuriančių Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojų – menininkų. Ekspozicijoje žiūrovams pristatomi kūriniai, sukurti beveik prieš šimtą metų ir dabar, jau po šimto metų, atskleidžiant kūrybinių principų kaitą ar panašumus plastikos ir technologiniuose sprendimuose. Žiūrovui siūloma susipažinti kaip aplinka ir kontekstas šimtmečio bėgyje keitė ir keičia meno suvokimą ir išraišką, kuri atsispirdama ir tęsdama Kauno meno tradicijas įsipina į pasaulio Didįjį Peizažą.

Konferencijos datos: rugsėjo 15 d., 9:00 – 17:00 val. ir rugsėjo 16 d., 9:30 – 16:10 val.

Konferencijos vieta: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Muzikos salė (V. Putvinskio g.55, Kaunas).

Konferencijos pranešėjai: prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas (LT), prof. dr. Stanislavas Mostauskis (LT), doc. dr. Ramutė Rachlevičiūtė (LT), doc. dr. Aušrinė Cemnolonskė (LT), dr. Stella Pelše (LV), Margus Meinart (EE), dr. Theodor Liho (BG), Yaroslav Kravchenko (UA), Lina Mumgaudytė (LT), doc. dr. Aušra Vasiliauskienė (LT), Rūta Marija Purvinaitė (LT), doc. dr. Inese Sirica (LV), Šelda Puķīte (EE), dr. Lijana Natalevičienė (LT), prof. dr. Raimonda Simanaitienė (LT), dr. Aistė Dičkalnytė (LT), Daina Zozaitė (LT), doc. dr. Odeta Žukauskienė (LT), dr. Vilma Gradinskaitė (LT), Vaida Sirvydaitė (LT), Lina Hall (LT), Ilona Mažeikienė (LT), doc. dr. Rasa Butvilaitė (LT), doc. dr. Lina Preišegalavičienė (LT), doc. dr. Vaida Almonaitytė-Navickienė (LT)

Parodos atidarymas: rugsėjo 15 d., 18 val. 

Paroda veiks: nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. sausio 29 d.

Parodos vieta: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V.Putvinskio g. 55, Kaunas).

Parodos menininkai, dalyviai: 

Justinas Vienožinskis (1886–1960), Adomas Galdikas (1893–1969), Stasys Ušinskas (1905–1974), Antanas Gudaitis (1904–1989), Antanas Samuolis – Samulevičius (1899–1942), Viktoras Vizgirda (1904–1993), Juozas Zikaras (1881–1944), Jonas Mikėnas (1899–1988), Viktoras Petravičius (1906–1989), Adolfas Vaičaitis (1915–2015), Mastislavas Dobužinskis (1875–1957), Vytautas Bičiūnas (1893–1943), Vytautas Kazimieras Jonynas (1907–1997), Liudvikas Strolis (1905–1996), J. Steponavičius (1907- 1996) Marcė Katiliūtė (1912–1937), Telesforas Kulakauskas (1907–1977).

Arūnas Vaitkūnas (1956–2005), Laima Drazdauskaitė, Audronė Petrašiūnaitė, Pranas Griušys, Eimutis Markūnas, Aušra Vaitkūnienė, Aleksas Andriuškevičius, Andrius Zakarauskas, Petras Lincevičius, Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė, Povilas Ramanauskas, Darius Rakauskas, Sandra Kvilytė, Milda Gailiūtė, Rosanda Sorakaitė-Ramanauskienė, Rimas Mulevičius,  Evaldas Mikalauskis, Rolandas Rimkūnas, Tadas Vosylius, Alfonsas Vaura.

Rengėjai: Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas,  Kauno kolegijos Menų akademija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Partneriai: Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022, Lietuvos dailės istorikų draugija

Visą renginių programą rasite čia.


Ukrainiečių fotografas O. Zakleckis: rusų kultūra atkuria laukinio elgesio modelį

Indrė Baltakytės nuotr.

„Kultūra – tai koncentruota visuomenės civilizacinė patirtis, išsaugota tam tikromis priemonėmis ir galinti toliau vystyti šią visuomenę, motyvuoti žmones pereiti nuo barbariškumo prie žmogiškumo. Rusijos kultūra šiuo metu demonstruoja didžiausią savo defektą: ji ne tik neužkerta kelio žiaurumams, bet, priešingai, atkuria laukinio, barbariško elgesio modelį. Nuotraukose matome, kaip veikia „didžioji rusų kultūra“, – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) penktadienį pristatydamas fotografijų parodą „Karo geometrija“ kalbėjo ukrainiečių fotografas Oleksandras Zakleckis. Parodos atidarymas buvo Europos kultūros parlamento (EKP) 20-osios sesijos ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Tai pirmasis kartas, kai EKP sesija buvo surengta Baltijos šalyse. 

Oleksandras Zakleckis, Indrės Baltakytės nuotr.

O. Zakleckio parodoje eksponuojamos fotografijos, kuriose – Rusijos vykdomo karo nusiaubta Ukraina. Pasak fotografo, šiuo metu naikinama ne tik jo gimtoji šalis, bet ir jos kultūra. „Rusai pirmiausia bando sunaikinti ukrainiečių tapatybę, o tapatybė – tai kultūra. Dramos teatras Mariupolyje buvo visiškai sunaikintas, tačiau tai – tik vienas objektas. Kai kuriuose miestuose buvo sunaikinta visa kultūros infrastruktūra. Laisvai samdomiems darbuotojams Ukrainos kūrybiniame sektoriuje dabar – sunkus metas. Todėl prašau palaikyti programas, skirtas ukrainiečių menininkams ir kultūros veikėjams. Turime sugalvoti, kaip su tuo susidoroti“, – sakė menininkas, prisijungęs prie Europos kultūros parlamento. O. Zakleckio parodos atidaryme Kaune dalyvavo ir Nobelio literatūros premijai nominuotas ukrainiečių rašytojas Serhijus Žadanas.

Indrės Baltakytės nuotr.

Skiria dėmesį demokratijai, daugiakultūriškumui ir imigracijai

Europos kultūros parlamentas yra nevyriausybinė organizacija, siekianti užtikrinti, kad menininkų balsas būtų girdimas, ir skatinti dialogą tarp menininkų ir kitų kūrybingų žmonių. Iš viso jį sudaro apie 160 narių iš 43 valstybių: nepriklausomi menininkai, rašytojai, muzikantai, istorikai, filosofai, dizaineriai ir kitų kultūros sričių atstovai iš D. Britanijos, Švedijos, Graikijos, Airijos, Nyderlandų ir kitų Europos šalių. Šiemet prie parlamento prisijungė dar 8 nariai, tarp jų – 4 lietuviai ir 2 ukrainiečiai.

„Siekiame priminti europiečiams, kad kultūra yra visuomenės ir mūsų ateities šerdis. Diskutuojame apie demokratiją, žiniasklaidos, kultūros veikėjų vaidmenį visuomenėje, politikoje, taip pat – apie aktualijas, tokias kaip daugiakultūriškumas, imigracija ir t. t. Šiemet skiriame dėmesį karo pasekmėms universitetams ir kitiems kultūros lauko atstovams“, – apie parlamento veiklas pasakojo EKP generalinis sekretorius K. E. Norrman, kuriam VDU suteikė garbės daktaro vardą.

Karl Erik Norrman, Indrės Baltakytės nuotr.

Kultūra – pasipriešinimo ir paguodos šaltinis

 „Džiaugiuosi Jus visus sveikindamas Vytauto Didžiojo universitete, kuris šiais metais mini šimto metų jubiliejų. VDU puoselėja EKP keliamą tikslą – išlaikyti pagarbų ir laisvą tarpusavio supratimą įvairiapusėje kultūrinėje erdvėje. Šią Misiją įgyvendinti padės ir naujieji EKP nariai“, – sakė VDU rektorius prof. Juozas Augutis, sveikindamas EKP sesijos dalyvius VDU didžiojoje salėje.

Viena iš naujųjų EKP narių, VDU Menų fakulteto dekanė ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Tarybos pirmininkė prof. Jurgita Staniškytė tikina, jog kultūros svarba yra nenuginčijama – tai yra žmonių pasipriešinimo, europietiškos tapatybės šaltinis, kurį praradę susidurtume su tragedijomis.

„Pandemijos ir karo metu, kultūra yra paguodos ir eskapizmo šaltinis. Žmonės nori pabėgti nuo žiaurių realijų ir ieško kultūros. Tiek EKP, tiek VDU ir „Kaunas – Europos kultūros sostinei“ labai svarbu, kad kultūra būtų sugrąžinta į darbotvarkę, kad kultūra, jos institucijos ir menininkai būtų atstovaujami“, – pabrėžė prof. J. Staniškytė.

Indrės Baltakytės nuotr.

Ieško būdų padėti Ukrainos menininkams

EKP sesijos renginyje kalbėjo ir LR Kultūros ministras Simonas Kairys – jis pabrėžė, jog Kaunui itin reikšminga tapti pirmuoju Baltijos šalių miestu, kuriame vyksta Europos kultūros parlamento sesija, tačiau svarbu ir nepamiršti konteksto – Ukrainoje vykstančio karo.

„Kai kalbame apie dabar dirbančius menininkus, privalome kalbėti ir apie karą. Nes karas Ukrainoje pakeitė viską. Ukrainos menininkai šiandien demonstruoja ne tik savo tvirtybę ir pasipriešinimą, bet ir kultūrinės diplomatijos galią. Jie gina ne tik laisvės sodą, bet ir visų Europos vertybių sodą“, – pažymėjo ministras. 

Europos kultūros parlamentas pripažįsta, kad, vykstant karui, kaip niekad svarbu atverti daugiau galimybių ukrainiečių menininkams. „Šiemet ieškome būdų vystyti ryšius su ukrainiečių menininkais, kaip juos paremti. Norime pakviesti juos dalyvauti Lietuvos, Baltijos šalių ir Europos kultūrinėje rinkoje. Lietuvoje dažnai pamirštame, kad kultūra yra vienas iš svarbiausių Europos pasiekimų“, – kalbėjo EKP narys, filosofas, VDU profesorius Gintautas Mažeikis.

Gintautas Mažeikis, Indrės Baltakytės nuotr.

Nauju Europos kultūros parlamento nariu tapęs LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis savo kalboje taip pat akcentavo būtinybę palaikyti Ukrainos menininkus. „Didvyriški Ukrainos žmonės vis dar kovoja – ir ne tik jėga. Aukščiausio meistriškumo menininkai ukrainiečiai rengia pasirodymus tiek Lietuvoje, tiek daugelyje prestižinių Europos erdvių. Ukrainiečių kūrybiškumas, optimizmas ir tikėjimas savo pergale nepalieka jokios abejonės, kad gėris triumfuos prie blogį“, – sakė V. Juozapaitis, išreiškęs viltį, kad diskusijos Kaune metu padės rasti naujus sprendimus ir iniciatyvas, skirtas kultūros palaikymui Europoje.

EKP prezidentas Päras Stenbäckas pasveikino „Kauną – Europos kultūros sostinę“ ir padėkojo VDU už šiltą priėmimą. Savo kalboje prezidentas paragino kultūros atstovus garsiai prieštarauti agresijai.

„Galite sakyti, kad tokia maža ir idealistinė organizacija kaip EKP turi mažai įtakos Europos reikalams. Tačiau mes priklausome didesniam ir nuolat augančiam pilietinių organizacijų tinklui, kuris kryptingai vienija Europos tautas“, – akcentavo P. Stenbäckas.

Vytautas Juozapaitis, Indrės Baltakytės nuotr.

Pristatė „Kaunas 2022“ veiklas

Renginio Kaune metu buvo surengtas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ veiklų pristatymas. Įspūdingą renginių, iniciatyvų, projektų, parodų programą pristatė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, taip pat prisijungusi prie EKP. Anot jos, iš viso šiemet buvo surengta net 1,5 tūkst. renginių, tarp jų – intelektualiu karnavalu vadinamas „Fluxus“ festivalis, geriausiu jaunimo festivaliu Baltijos šalyse šiemet išrinkta „Audra“, Yoko Ono paroda, Marinos Abramovič paskaita, artėjantis Litvakų kultūros forumas ir nesuskaičiuojama gausybė kitų renginių Kaune ir Kauno apskrityje. 

 „Kaunas 2022“ programą uždarys renginys „Sutartis“, kuriame aidės opera, elektronika, džiazas ir čiurlioniški motyvai, o iš viso pasirodymą surengs daugiau nei 150 atlikėjų, aktorių ir šokėjų. Pasak V. Vitkienės, užbaigiant Europos kultūros metus, dėmesys bus skirtas ir Ukrainai. 

„Mes jaučiame Ukrainą savo kraujyje, nes esame to paties likimo šalis. Ir mes puikiai žinome, ką tai reiškia, turėdami savas asmeniškas istorijas. Laimei, mums šios istorijos pasibaigė 1990 m., o Ukraina turi kovoti už savo vertybes dabar. Todėl ačiū jums, ukrainiečiai“, – dėkodama Ukrainos žmonėms kalbėjo „Kaunas 2022“ vadovė.

Naujais Europos kultūros parlamento nariais tapo LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, VDU Menų fakulteto dekanė, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Tarybos pirmininkė prof. Jurgita Staniškytė, pianistas, VDU Muzikos akademijos lekt. Rimantas Vingras ir „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Europos kultūros parlamento 20-oji sesija vyko Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ patalpose rugsėjo 8–11 d. Renginys buvo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Virginija Vitkienė, Indrės Baltakytės nuotr.

 

 


Didžiausias Lietuvoje Litvakų kultūros forumas burs kultūros ir istorijos mylėtojus

M. Plepio nuotr.

Kultūros entuziastai rugsėjo 29–30 d. laukiami Kaune, VDU Didžiojoje salėje. Čia vyks pirmasis Litvakų kultūros forumas. „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ inicijuotą renginį lydės marga renginių programa, pabirusi po įvairias miesto vietas.

Akademikai, istorikai, muziejininkai, švietimo ekspertai, meno pasaulio atstovai, bendruomenių nariai – forumas suburs dešimtis prelegentų, atstovaujančių įvairioms sritims. Ne vienas iš Lietuvos kilęs svečias savo tėvų žemėje lankysis pirmąkart gyvenime – šios patirtys renginyje, keliančiame klausimą, ką reiškia būti litvaku, itin svarbios. Kitos forumo diskusijų ašys – kultūra ir menas kaip raktas į istoriją ir atminties įamžinimas kaip būdas kurti geresnę ateitį, skatinti atvirumą ir dialogą.

Williamo Kentridgo paroda, M. Plepio nuotr.

Sugrįžti į protėvių žemę

Kaip teigia „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Price, Litvakų kultūros forumas tarsi apibendrina šios programos pastangas ir projektus, kurių pradžia siekia 2017 metus. „Penkerius metus bandėme priminti, kad Kaunas visada buvo daugiatautis miestas, o žydiškoji, litvakiškoji jo istorijos dalis sudaro svarbią šio miesto tapatybės dalį. Įvairiais meno projektais kalbėjome apie sudėtingus miesto istorijos puslapius, II pasaulinio karo istoriją ir Holokausto tragediją. Taigi forumo metu bandysime apibendrinti – kas yra ta litvakiškoji kultūra, litvakiškoji tapatybė? Kaip menas mums padeda suprasti istoriją, kaip menas padeda prisiminti?“, – intriguoja kaunietė.

Anot kuratorės, svarbu, kad į šį dialogą apie mūsų istorijos žaizdas įsitraukė ne tik lietuviai menininkai, projektas paskatino į savo protėvių žemę sugrįžti litvakus menininkus ir mokslininkus. Vienas jų – garsiosios kauniečių Soloveičikų giminės palikuonis, litvakas, Jeilio universiteto prezidentas prof. Peter Salovey.  „Forumas – puiki proga dar kartą pakalbėti apie mūsų bendrą istoriją, susitikti ir pasvarstyti apie ateitį, padiskutuoti, kokios ateities norime šiame mieste, kaip (ar) menas gali geriau padėti suprasti istoriją ir mokytis iš jos klaidų“, – įsitikinusi D. Price.

M. Plepio nuotr.

Akademininio ir meno pasaulių atstovai

Savo asmenine ir profesine patirtimi forume dalinsis tokie Lietuvos ir pasaulio kūrėjai kaip rašytoja ir meno kuratorė Paulina Pukytė, Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė (projektas „Sienos prisimena“), mezuzas į Kauno gatves sugrąžinusi Jyll Bradley (JK), Kaune kūrusios rašytojos Lėjos Goldberg knygos „Nuomojamas butas“ leidėja, rašytoja Daiva Čepauskaitė ir dailininkė Sigutė Chlebinskaitė bei daugelis kitų.

Akademinei visuomenei atstovaus atminties politikos Rytų Vidurio Europoje tyrėja prof. Violeta Davoliūtė bei gausus būrys litvakų istoriją ir identitetą tyrinėjančių mokslininkų iš viso pasaulio. Tai Brandeis universiteto profesorius emeritas, daugelio monografijų autorius prof. Antony Polonsky (PAR/JK), socialinės psichologijos profesorius, Jeilio universiteto prezidentas, VDU garbės daktaras Peter Salovey (JAV), psicholingvistė prof. Tsvia Walden (IL) ir kt.

L. Žemgulio nuotr.

Turtinga renginių programa – visame Kaune

Forumo dienomis dalyviams ir svečiams bus pristatomi specialūs muzikiniai projektai „Žalgirio“ arenoje. Rugsėjo 29 d. – koncertas „Nuo pelenų iki šlovės: Kauno ir Vilniaus getų muzikantai Niurnbergo Operoje (1946)“. Rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. – kompozitorius Philipo Millerio ir menininkės Jenny Kagan „Kauno kantata“. „Kantatoje“ muzikos, tekstų ir vaizdų kalba pasakojama sudėtinga istorinių perversmų, Holokausto, trėmimų ir asmeninių traumų istorija bei jos palikti pėdsakai kartų likimuose, atskirų žmonių gyvenimuose. „Kantatą“ atliks virš 200 muzikantų, Kauno miesto simfoninis orkestras, chorai ir ansambliai. Ši akistata su istorija tampa kaip niekada aktuali šių dienų kontekste.

Litvakų kultūros forumo metu Kaune įvyks ne vienas netikėtas meninis įvykis, padėsiantis praplėsti diskusijų  kontekstą ir pratęsti pokalbius. Rugsėjo 28 d. VDU centriniuose rūmuose bus pristatyta Izraelyje gimusio litvako Michael Shubitz fotografijų paroda „Sugrąžinti į Kauną“, o  LSMU Emanuelio Levino centre laukia koncertas-pasakojimas „Muzikinė geldutė“. Jo metu tarptautinė menininkų grupė atliks originalią muziką, įkvėptą žydų liaudies dainų, apeiginės muzikos bei profesionaliosios muzikos kūrinių motyvų.

Rugsėjo 29 d. Forumo metu VDU Didžiojoje salėje vyks net du koncertai – pianisto Aleksandr Paley ir klarnetininko Karolio Kolakausko klezmerių muzikos pasirodymas bei koncertas „Po Šagalo“. Neseniai miręs Anatolijus Šenderovas apie šį kūrinį sakė: „[Jame] apstu simbolių – klarnetas primena  buvusį žydų gyvenimą Europoje, mušamieji ir styginių kvartetas yra lyg biblijinio pasaulio aliuzija.“  Šenderovo kūrinį atliks styginių kvartetas „Chordos“, klarnetistas Algirdas Žiūra ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.

Renginių programoje – ir jau veikiančios bei itin didelio miesto gyventojų ir svečių susidomėjimo sulaukiančios parodos, kaip William Kentridge „Tai, ko nepamename“ ir Jenny Kagan „Iš tamsos“.

Forumo dalyviai taip pat bus kviečiami apsilankyti Kauno tvirtovės IX forte, kuriame menininkai Bruce Clarke (FR) ir Tebby W. T. Ramasike (NL) pristatys vizualaus meno ir šiuolaikinio šokio kūrinį „Ecce homo: tiems, kurie liko, ir tiems, kurie išvyko“.

Litvakų kultūros forumo globėja – Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Garbės globėjai – prof. Liudas Mažylis ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos žydų bendruomenė.

Visą Litvakų kultūros forumo programą rasite čia.


Neeilinės „Šetenių skaitymų“ dovanos: susitikimai su Jurijumi Andruchovyčiumi ir Svetlana Aleksijevič

Jurij Andruchovych, Anastasiya Telikova nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamas tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ rugsėjo 15–22 d. sukvies į naują renginių ciklą. Gražia pavasario tradicija tapęs renginys plečiasi: nuo šiol rugsėjį žymūs pasaulio rašytojai ir intelektualai atvyks į Lietuvą gvildenti svarbiausių šiandienos Europos ir pasaulio klausimų – į literatūros vakarus ir pranešimų ciklus suburs „Šetenių skaitymai“.

„Kas yra Šeteniai tikriausiai visi literatūra besidomintys lietuviai žino – tai Česlovo Milošo (Czesław Miłosz), vienintelio šalyje gimusio Nobelio premijos laureato, gimtinė. Į „Šetenių skaitymus“, skirtingai nei į mūsų pavasario festivalį, kviečiame ne būrį rašytojų, o vienu metu po vieną žymų pasaulio autorių. Č. Milošas nebuvo idėjos „menas menui“ šalininkas: jo paskaitos, pranešimai, esė, gvildenantys aktualius ne tik literatūros, bet ir visuomenės bei politikos klausimus, sudaro svarbią palikimo dalį. Taigi, jis tinkamas patronas renginiui, kuriame vyksta ne tik literatūriniai skaitymai, bet ir intelektualios diskusijos, svarstomos įžvalgos ir klausomasi paskaitų“, – teigė festivalio iniciatorius ir  meno vadovas, rašytojas ir vertėjas Laurynas Katkus.  Anot jo, visuomenė yra pavargusi nuo paviršutiniško bėgimo nuo knygos prie knygos, nuo autoriaus prie autoriaus, tad atėjo metas lėtam skaitymui, atidžiam įsiklausymui ir grįžtamajam ryšiui.

Pirmuosius „Šetenių skaitymus“ inauguruos net du garsūs autoriai iš Vidurio–Rytų Europos. „Č. Milošo svarstytas Europos padalijimas tarp Rytų ir Vakarų ir iš to kylantis ypatingas Vidurio Europos tapatybės klausimas šiandien įgauna naują aktualumą. Ukrainos karo kontekste atgyja skaudžios Baltijos šalių, Lenkijos ir kitų regiono visuomenių istorinės patirtys, kurioms deramos vietos Europos moraliniame ir kultūrinės vaizduotės žemėlapyje ieškojo Č. Milošas ir daugelis kitų iš šio regiono kilusių intelektualų, suvokusių būtinybę Vakarams kalbėti savo autentišku balsu ir taip žadinti europiečių sąmoningumą“, – naujojo skaitymų ciklo svarbą ir atvykstančių svečių pasirinkimą aiškina „Kauno literatūros savaitės“ vadovė, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė Rūta Eidukevičienė.

„Rugsėjo 15-ąją Kaune ne vieno lietuvių rašytojo pažįstamas ir mėgstamas Jurijus Andruchovyčius (Jurij Andruchovyč) atviroje paskaitoje pristatys specialiai šiai progai parašytą esė „Pavergta beprotybė: antipasaulis“, kurioje Ukrainos pasipriešinimo agresijai fone plėtos Č. Milošo „Pavergto proto“ įžvalgas. Kitą dieną iš Kauno veiksmas kelsis į Č. Milošo gimtinę, čia J. Andruchovyčius susitiks su literatūros lauko ir universiteto bendruomene. Rugsėjo 21–22 „Šetenių skaitymais“ savo viešnagę šalyje pradės Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič (Svetlana Alexievich)“, – teigė L. Katkus. Šio vizito Kaune metu  S. Aleksijevič taip pat bus įteiktos VDU Garbės daktaro regalijos.

Kviečiame iki rugsėjo 14 d. registruotis į susitikimą su J. Andruchovyčiumi (https://bit.ly/jurij-andruchovis-kaune). Vietų skaičius ribotas. Renginys vyks rugsėjo 15 d. nuo 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56).

Susitikimas su S. Aleksijevič vyks rugsėjo 22 d. nuo 18 val. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28).

Daugiau informacijos apie „Šetenių skaitymus“: www.literaturossavaite.lt bei https://www.facebook.com/literaturossavaite/. Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Svetlana Aleksijevič, Margaritos Kubakovos nuotr.

Poetas, prozininkas ir eseistas J. Andruchovyčius gimė ir gyvena Vakarų Ukrainoje, Ivano Frankivske. Po TSRS žlugimo jis ėmėsi radikalaus ukrainiečių literatūros atnaujinimo ir šiandien kartu su Serhijumi Žadanu yra pasaulyje žinomiausias šalies rašytojas. Šokiruojanti ir mąsli jo kūryba išversta į visas pagrindines pasaulio kalbas, apdovanota daugeliu premijų, o jo romanas „Dvylika ratilų“ išverstas ir į lietuvių kalbą.

Rašytojas teigia, kad jis labai mėgsta ir vertina Č. Milošą, ypač jo keltą Vidurio Europos idėją. „Šetenių skaitymuose“ jis pristatys specialiai šiai progai parašytą esė, įkvėptą Č. Milošo knygos „Pavergtas protas“. Rusijoje įsigalint naujai „pavergto proto“ atmainai, Milošo totalitarizmo analizė vėl tampa nepaprastai aktuali ir verta naujų apmąstymų.

Svetlana Aleksijevič gimė tame pačiame mieste kaip ir J. Andruchovyčius, Ivano Frankivske. S. Aleksijevič ypač domėjosi ir rašė apie dramatiškus sovietmečio įvykius ir savosios kartos patirtis – karą Afganistane, Sovietų Sąjungos griūtį, Černobylio katastrofą ir jos padarinius, o pastaraisiais metais išgarsėjo kaip aktyvi Baltarusijos diktatūrinio režimo kritikė. 2000-aisiais dėl politinio persekiojimo rašytoja buvo priversta išvykti iš šalies, vėliau grįžo, tačiau 2020-aisiais numalšinus Baltarusijos revoliuciją vėl paliko tėvynę. S. Aleksijevič sukūrė savitą dokumentinės literatūros žanrą, kurį vadina „balsų romanu”. Pagrįstas šimtais interviu, jis leidžia iš autentiškų pasisakymų sukurti plačią gyvenimišką ir dvasinę dabarties panoramą.

S. Aleksijevič knygos išverstos į daugiau nei penkiasdešimt kalbų. Lietuviškai pasirodė net penkios jos knygos – „Paskutinieji liudytojai“, „Karo veidas nemoteriškas“, „Laikas iš antrų rankų“, „Černobylio malda“, „Cinko berniukai“. Pagal pastarąsias dvi knygas režisierius Eimuntas Nekrošius sukūrė teatro spektaklį.


Kaune – menininkus ir mokslininkus jungianti modernizmo konferencija: kontroversiškos temos ir pasaulinio garso vardai

A. Aleksandravičiaus nuotr.

Optimistiškąją Kauno modernizmo pusę visam pasauliui atskleidusi „Kaunas 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“ pamažu artėja link pabaigos. Už nugaros – daug vertingų patirčių dovanojusi kelionė, kurios rezultatas – šimtai įsitraukusių kauniečių ir kultūros organizacijų, parodos, renginiai ir net unikalaus filmo premjera. Jau rugsėjo 21-22 d. programa kvies leistis į paskutinį modernistinį nuotykį – konferenciją „Modernizmas ateičiai. Interpretacijos“.

Daugiau nei 20 pranešėjų iš viso pasaulio, kontroversiškos temos, socialiniai klausimai, parodos ir dar daugiau – dvi dienas truksiančiame renginyje bus siekiama apibendrinti Kauno patirtį bei tęsti diskusiją apie kūrybišką paveldo interpretavimą. Anot konferencijos organizatoriaus Vaido Petrulio, renginys skirtas ne tik specialistams ar architektūros lauko atstovams, bet ir plačiajai auditorijai: „Šios konferencijos metu norime praplėsti paveldo sąvoką – parodyti, kad tai ne tik istoriniai pastatai ar biurokratinės sampratos, bet ir konceptas, inspiruojantis šiuolaikinius kultūrinius procesus.“

M. Plepio nuotr.

Konferencijoje – žymūs vardai ir „nepatogios“ temos

Pirmoji konferencijos diena kvies reflektuoti apie vietines patirtis ir tai, ko pavyko pasiekti besiruošiant ir švenčiant Europos kultūros sostinės metus – bus pristatomi „Kaunas 2022“ ir partnerių kurti bei įgyvendinti projektai. Interaktyvus paviljonas „Archi/Textūra“ supažindins su trejus metus trukusiais architektės Rasos Chmieliauskaitės ir meno teoretiko dr. Justino Kalinausko tyrimais, atliktais kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bendruomene. Parodoje „Modernizmo interpretavimas – dizainas ir vizualieji menai“ bus pristatomas metus trukęs tyrimas, įgyvendintas kartu su kuratoriais iš Marselio Laura Serra ir Maxime Forest. Remiantis interaktyviu dizaino dirbtuvių procesu projekto dalyviai kūrė savas, autentiškas Kauno tarpukario ir pokario modernizmo architektūros interpretacijas – nuo tekstilės dizaino iki grafikos darbų, (video)instaliacijų ar baldų. Kauno menininkų namuose regioniniame ICOMOS ISC20C seminare: „Naujosios nacionalinės valstybės XX a. istorinių tematikų sistemoje“ bus diskutuojama apie paveldosaugos procesą kaip kultūrinio įgalinimo veiksmą, kuris priklauso nuo mūsų puoselėjamo pasakojimo, nuo nuolat kintančio emocinio santykio su fiziniu artefaktu.

„2018 m. vykusioje pirmoje tarptautinėje konferencijoje „Modernizmas ateičiai“ didžiausias dėmesys buvo skirtas modernizmo paveldo vertės suvokimui ir Kauno unikalumo paieškoms, ypač pasitelkiant užsienio šalių patirtis. Šiais metais gerosiomis patirtimis jau galime pasidalinti ir mes patys – juk penkerius metus programos rėmuose veikė šimtai miestiečių ir rajono gyventojų, dešimtys kultūros organizacijų ir menininkų,“ – pasakoja „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė Viltė Migonytė Petrulienė.

Anot V. Petrulio, antroji diena, skirta užsienio pranešėjams, pasiūlys itin daug netikėtų, įtraukiančių temų, apie kurias paveldo kontekste kalbama retai. „Tądien bus galima išgirsti ne tik apie architektūrinius, bet ir apie kultūrinius, meninius, socialinius paveldosaugos kontekstus. Pavyzdžiui, menininkų duetas Sandi Hilal ir Alessandro Petti atkreips dėmesį į šiandien itin sudėtingą pabėgėlių situaciją – jie pasiūlė į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukti pabėgėlių stovyklas. Tuo tarpu Niujorke gyvenantis menininkas, architektas ir paveldosaugininkas Jorge Otero-Pailos papasakos apie eksperimentinę paveldosaugą ir kvies atkreipti dėmesį į materialaus pavidalo neturinčius, tačiau miesto autentiškumą kuriančius artefaktus – garsus, kvapus, miesto dulkes  bei kitus aspektus, kurie netradiciniais būdais kuria vietovės identitetą. Netrūks ir nepatogių, net kontroversiškų temų – nuo Ukrainoje vykstančio karo pėdsakų, iki ekologinių krizių, rasizmo ir kitų XX amžiaus kontroversijų, kurias būtina permąstyti įvertinant modernizmo palikimą.

Diskusijoje apie paveldo reikšmę šiandieniniame ir ateities pasaulyje dalyvaus tarptautines organizacijas reprezentuojantys paveldosaugininkai, menininkai, architektai, žurnalistai, žymiausių pasaulio universitetų mokslo darbuotojai bei tyrėjai: Uta Pottgiesser, Riin Alatalu, Nicolas Grospierre, Ievgenija Gubkina, Owenas Hatherley, Popi Iacovou, Edwardas Denisonas, Grzegorz Piątek ir daugelis kitų.

A. Aleksandravičiaus nuotr.

Konferencijos programoje – ir parodų atidarymai bei filmo premjera

Turiningoje programoje lauks ne tik paveldo srities profesionalų vedami seminarai bei diskusijos, bet ir kiti malonūs siurprizai. Rugsėjo 21 d. Iljinų šeimos name bus galima išvysti ekspoziciją „Interpretuotas Kauno modernizmas“, kurioje – Lietuvos ir užsienio menininkų, architektų, dizainerių bendrakūrybos rezultatai. Parodoje naujai į miestą pažvelgti kvies autentiškos Kauno tarpukario ir pokario modernizmo architektūros interpretacijos – nuo tekstilės dizaino iki grafikos darbų, (video)instaliacijų ar baldų.

Konferencijos metu vyks ir knygos „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“ pristatymas. Arnas Funkas (Arno Funk) – vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų. Jo projektuoti namai pasižymi patikimais fasadais, išpuoselėtais interjerais ir detalėmis. Pramoniniams pastatams jis suteikė elegancijos, o visuomeniniams objektams – orumo.

Kartu su konferencija „Modernizmas ateičiai. Interpretacijos“ į Kauną taip pat sugrįš pasaulį apkeliavusi, Kauno modernizmui skirta juosta „Klostės“. 67 minučių trukmės juodai baltas nebylus režisierės Aideen Barry ir šimtų kauniečių kurtas filmas kvies klaidžioti po Kauno pastatus, žvalgytis po interjero detales, pastebėti nematomus miesto akcentus ir magiškas istorijas. Filmo „Klostės“ pristatymas vyks duris po rekonstrukcijos atvėrusiame „Romuvos“ kino teatre.

Programoje taip pat lauks Kauno fotografijos galerijos „Modernizmas ateičiai“ platformos rezidentų Alishia Farnan ir Zacharie Gaudrillot-Roy specialiai sukurtų kūrinių projekcijos bei fotografijos dirbtuvių dalyvių fotografijų paroda, kurią bus galima pamatyti Kauno medinukų pavėsyje – „Vingių dubingių“ kiemelyje.

Daugiau informacijos ir festivalio programą galima rasti čia.

Klostės, M. Plepio nuotr.

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.


Rugsėjį Kaune – pasaulinio garso vardai, premjeros ir parodų atidarymai: ko nepraleisti?

Yoko Ono, Bjarke Orsted nuotr.

Prasidėjęs pirmasis rudens mėnuo ir vėl kviečia sugrįžti į kino, teatro ir koncertų sales.  Rugsėjį numatoma ir ypatingai daug Europos kultūros sostinės premjerų: nuo modernizmui skirtos kino juostos „Klostės“ pristatymo iki ilgai lauktos „Kauno kantatos“ ir menininkės Yoko Ono parodos atidarymo. „Kaunas 2022“ dalijasi rekomendacijomis, ką pamatyti ir ko nepraleisti rudenėjančiame mieste.

Yoko Ono retrospektyvinė paroda „Laisvės pažinimo sodas“

„Laisvės pažinimo sodas“ (angl. The Learning Garden of Freedom) – retrospektyvinė Yoko Ono kūrybos paroda, rengiama bendradarbiaujant su menininkės įkurta „Studio One“ Niujorke, Šiuolaikinio meno centru ir Kauno paveikslų galerija. Parodoje gausu menininkės kūrinių, apžvelgiančių įvairius kūrybos laikotarpius bei praktikas: nuo konceptualaus meno, eksperimentinio kino iki erdvinių instaliacijų, objektų ir performanso meno.

Kada: rugsėjo 10 d. – gruodžio 4 d.
Kur: Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16
Daugiau informacijos galima
rasti čia.

Fluxus festivalis, Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

„Fluxus festivalis“

Rugsėjo 10 d. į Kauną sugrįžta „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ organizuojamas „Fluxus festivalis“ – tradicija tapęs miesto renginys, šiemet išaugsiantis į didžiausią festivalį savo gyvavimo istorijoje. Dalyvių laukia netikėti, originalūs ir su šypsena į gyvenimą žvelgiantys Lietuvos bei užsienio menininkų pasirodymai ir pagrindiniu festivalio akcentu tapęs spalvingas kopimas į Parodos kalną.

Kada: Fluxus kopimas – rugsėjo 10 d., 22 val.
Kur: Parodos kalnas
Daugiau informacijos galima
rasti čia.

„Kaunas 2022“ litvakų kultūros forumas

Rugsėjo 29–30 d. „Kaunas 2022“ pakvies po visą pasaulį pasklidusius litvakus trumpam sugrįžti į protėvių žemę ir susitikti kauniečiams ir miesto svečiams skirtame Litvakų kultūros forume. Kelias dienas truksiančiame renginyje – turtinga kultūrinė programa ir garsių menininkų, mokslininkų bei kultūros pasaulio atstovų diskusijos, kuriose kviečiami dalyvauti visi, neabejingi miesto istorijai. Tarp pranešėjų: prof. Antony Polonsky, prof. Peter Salovey, prof. Tsvia Walden, menininkai Michael Shubitz ir Bruce Clarke bei kiti. Renginio globėja Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Garbės globėjas – prof. Liudas Mažylis.

Kada: rugsėjo 29–30 d.
Kur: VDU Didžioji salė, S. Daukanto g. 28
Visą programą galima
rasti čia.

Kauno kantatos repeticija, Juliaus Balašaičio nuotr.

„Kauno kantata“

Tai nepaprasta, žiūrovus įtraukianti muzikinė patirtis, sukurta specialiai Kaunui ir jį mylintiems žmonėms. Kompozitorius Philipas Milleris ir vizualiųjų sprendimų menininkė Jenny Kagan kartu su Lietuvos muzikos atlikėjais kvies žiūrovus pasirinkti, ko klausytis ir ką girdėti. Kūrinį įkvėpė asmeniniai kauniečių liudijimai, prisiminimai ir turtingas bei daugialypis garsų pasaulis. 

Kada: rugsėjo 30 d. – spalio 1 d., 19 val.
Kur: Kauno „Žalgirio“ arena
Įsigyti bilietus
galima čia.

Jenny Kagan interaktyvi paroda „Iš tamsos“, Lino Žemgulio nuotr.

Interaktyvi paroda „Iš tamsos“

Menininkė Jenny Kagan, kauniečių Juozapo Kagano ir Margaritos Štromaitės dukra, užaugo Jungtinėje Karalystėje, apsupta istorijų apie prieškario ir karo metų Lietuvą. Parodoje „Iš tamsos“ ji atgaivina savo tėvų pasakojimus apie jų išgyvenimus Kaune Holokausto metais.  Parodos aplinka – vaizdai, muzika, projekcijos ir kiti elementai – įtraukia žiūrovus į asmenišką ir kartu universalų pasakojimą.

Kada: iki spalio 30 d.
Kur: Gimnazijos g. 4
Įsigyti bilietus
galima čia.

Konferencija „Modernizmas ateičiai. Interpretacijos“

Jau tradicine tapusi konferencija „Modernizmas ateičiai. Interpretacijos“ simboliškai uždarys penkerius metus augintą programą. Vaido Petrulio kuruojamame renginyje tikimasi diskusijų ir dialogo tarp įvairių sričių specialistų. Lietuvos ir užsienio pranešėjai dalysis gerosiomis praktikomis ir įžvalgomis apie modernizmą kaip inspiraciją kūrybiškumui, aptars meninius modernizmo architektūros komunikacijos atvejus ir tai, kuo jie svarbūs svarstant galimas paveldo ateities vizijas. 

Kada: rugsėjo 21–22d.
Kur: „Žalgirio“ arenos amfiteatras ir kitos vietos
Visą programą galima
rasti čia.

Klostės

Filmo „Klostės“ premjera

„Klostės“  (angl. Folds)  – tai 67 minučių trukmės juodai baltas nebylus filmas, kurį sukūrė Kauno gyventojai ir menininkė Aideen Barry. Filmas rugsėjo 22–24 d. bus pristatytas Kaune, duris po rekonstrukcijos atversiančioje „Romuvoje“. Juostą įkvėpė Kauno modernizmo architektūra ir joje slypinčios magiškos miesto istorijos. Tai – unikalus daugiau kaip 600 vietos gyventojų ir profesionalų apjungęs kūrybinis procesas, trukęs net dvejus metus. 

Kada: rugsėjo 22–24 d.
Kur: Kino centras „Romuva“

Kultūriniai patyrimai Kauno rajone

Rugsėjį Kauno rajonas ir vėl taps traukos centru. Projektas  „Šiuolaikinės seniūnijos“ kvies į Rokus, Lapes, Linksmakalnį ir Kačerginę, kur vyks bendruomenių kurti spalvingi festivaliai. Kultūriniai siurprizai laukia ir Zapyškyje. Buvusiame laive-žemkasėje „Nemuno7“ atidaroma ketvirtoji parodų ciklo „Takūs kūnai“ dalis „Agentai“, o OSTRALE bienalės rezidencijoje dalyvavę menininkai savo kūrybos rezultatus pristatys 3 jūriniuose konteineriuose ant Nemuno kranto.
Kada, kur:
Rokai (09.03), Lapės (09.03), Linksmakalnis (09.10), Kačerginė (09.04), paroda „Agentai“ (iki 09.21), OSTRALE šiuolaikinio meno paroda (nuo 10.05)

Magenta, organizatorių nuotr.

Landšafto dizaino festivalis „Magenta“

Kas pirmiau – gamta mieste ar miestas gamtoje? Apie tai susimąstyti jau rugsėjo 9–25 d. kvies landšafto dizaino festivalis „Magenta“. Kauno ir Kauno rajono gyventojų lauks beveik 20 naujų dizaino, taktinio urbanizmo ir landšafto objektų bei turininga festivalio programa.

Kada: rugsėjo 09–25 d.
Kur: Kaunas
Organizatorius: VšĮ „Šeimos laikas“
Daugiau informacijos galima
rasti čia.

Kauno architektūros festivalis „Rytai-Rytai“

Į Kauno architektūros festivalio programą sugrįžta tarptautinis profesionalams ir plačiajam visuomenės ratui skirtas projektas „Rytai–Rytai“. Tai – ilgalaikio bendradarbiavimo rezultatas, kuris padėjo pamatus iki tol neegzistavusiems Lietuvos ir Japonijos architektūros mainams. Festivalio metu vyks forumas, parodos, profesionalų paskaitos, architektūros srities studentų darbų konkursas. 

Kada: rugsėjo 22 – spalio 22 d.
Kur: Kauno centrinis paštas, „Žalgirio“ arenos amfiteatras
Daugiau informacijos:
www.kafe.lt ir www.laskaunas.lt 

Flash Voyage

„Kaunas 2022 vasaros scena“

Rugsėjis – paskutinis Vasaros scenos mėnuo. Rotušės aikštėje jau pasirodė daugybė Lietuvos ir užsienio, muzikos ir teatro, netgi kompiuterinių žaidimų atstovų. Šį mėnesį scenoje pasirodys grupė Golden Parazyth, Gischt (AT), Rūta MUR, Tim Freitag (CH), ABUDU ir kiti.

Kada: iki rugsėjo 17 d.
Kur: Kauno rotušės aikštė
Daugiau informacijos apie nemokamus koncertus ir renginius galima
rasti čia.

Roberto Wilsono spektaklis „Dorianas“

Spektaklis „Dorianas“ – istorinis įvykis Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Kauno kultūros istorijoje. Vienas žymiausių šiuolaikinių teatro režisierių ir scenografų pasaulyje, menininkas Robertas Wilsonas, bendradarbiaudamas su „Dhouse“ (Diuseldorfas, DE), kauniečiams pasakos apie malonumų trokštantį princą, savęs nerandantį gyvenamajame laike.

Kada: spektaklio premjera – spalio 1, 2 ir 7 d.
Kur: Laisvės al. 71
Organizatoriai: Nacionalinis Kauno dramos teatras
Įsigyti bilietus
galima čia.

Vasara baigiasi, bet kultūra tęsiasi

Rugsėjį tęsiasi ir gyventojų pamiltas projektas „Kultūra į kiemus“, šįkart aplankysiantis Aleksotą. Kultūros ir meno idėjų vaidmenį diskusijose apie Europos ateitį stiprins Europos kultūros parlamento sesija, paskutines dienas skaičiuos Yoko Ono instaliacija „Ex It“, o istorinę atmintį gaivins „Istorijų festivalis“. Visą „Kaunas 2022“ programą galima rasti www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.


Vasara baigėsi tik kalendoriuje – „Kaunas 2022“ tęsia koncertų sezoną Rotušės aikštėje

Golden Parazyth, D. Babensko nuotr.

Šiuolaikinės sostinės ritmas Kaune nepasiduoda tradiciniams sezonų rėmams. Gegužę Rotušės aikštėje įsikūrusi „Kaunas 2022“ vasaros scena tęsia koncertų maratoną – rugsėjį čia suplanuoti dešimt skambių vakarų. Repertuare – Europos kultūros sostinės ambasadorių lietuvių bei svečių iš kitų šalių pasirodymai, „Istorijų festivalio“ koncertas ir specialūs renginiai mokslo metus pradedantiems jauniesiems kauniečiams.

Festivaliuose regėti laukiamiausieji

Po įsimenančių kelionių po festivalius į Rotušės aikštę Kaune šiemet dar suspės užsukti ne vienas alternatyviosios Lietuvos muzikos scenos šviesulys. Rugsėjo 2-ąją „namų aikštelę“ matuosis kauniečiai „Flash Voyage“. Liepą surengę įspūdingą pasirodymą šiuolaikinio miesto festivalyje „Audra“ psichodeliniai rokeriai scenoje žada pasekti ne vieną miškuose išgirstą, o gal prie ežero susapnuotą gitarinę pasaką.

Kito koncerto, kurio metu norėsis dainuoti kartu, ilgai laukti nereiks – rugsėjo 3-iąją į „Kaunas 2022“ vasaros sceną kops ir drauge šviesos ieškoti pakvies „Golden Parazyth“. Šio vakaro programoje – įsimintiniausi saulėlydžiai, gaiviausios medžių paunksnės, aromatingiausi augalai ir rečiausios gyvūnų šnektos.

Kelionės į Kauną laukia ir dar viena Europos kultūros sostinės ambasadorė, savo pasirodymų metu vaiskia rožine spalva nutapanti net pilkiausią dangų. Elektroninės muzikos kūrėja klaipėdietė Rūta MUR koncertą Rotušės aikštėje surengs rugsėjo 16-ąją. Tąvakar su ja scena dalinsis po GISCHT slapyvardžiu besislepianti Ursula Winterauer iš Vienos. Ši austrų atlikėja savo muzikoje tyrinėja ambient muzikos ir lėto techno pasienius.

Paskutinį „Kaunas 2022“ vasaros scenos akcentą rugsėjo 17-ąją sukurti patikėta kolektyvui „Abudu“, kurių vis dar naujausias albumas „Gaisras“ nenustoja rusenti gaivaus roko mėgėjų grotuvuose. Tarp lyrikos ir maišto – ne tik „Abudu“, bet ir kartu su jais koncertų erdvę uždarysiančių šveicarų „Tim Freitag“ moto. Ši grupė tikina, kad tikrai privers jus verkti. Klausimas tik vienas – iš džiaugsmo ar iš liūdesio?

Rūta Mur

Net du orkestrai

Orkestrų koncertai jau tapo „Kaunas 2022“ vasaros scenos tradicija. Visgi paskutinio sezono mėnesio svečiai – ypatingi. Rugsėjo 4-ąją po pietų Kauno senamiestį užlies gaivūs styginių ir pučiamųjų garsai – scenoje pasirodys Lietuvos jungtinis klezmerių orkestras. Specialiai šiuo metu vykstančiam „Istorijų festivaliui“ susiburs „Rakija Klezmer Orkestar“ vyrukai, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas ir smuikininkas Borisas Kirzneris. Orkestras kviečia sugrąžinti į šiuolaikinės muzikos pasaulį po antrojo pasaulinio karo beveik išnykusią klezmer, arba žydų liaudies muziką atliekančių muzikantų, tradiciją.

Dar vieni išskirtiniai  „Kaunas 2022“ vasaros scenos svečiai rugsėjo 15-ąją atkeliaus iš Kauno miesto partnerio Lenkijoje. Torunės improvizatorių orkestras tikrai negalėjo pasirinkti geresnės vietos savo programai, dedikuotai poetui Adomui Mickevičiui, – juk būtent Rotušės aikštėje esančioje Jėzuitų gimnazijoje jis mokytojavo! Orkestro projekto „Vietos kraštovaizdis: baladės ir romansai. Torunė-Vilnius-Kaunas“ esmė ir yra priminti apie Mickevičiaus „Baladžių ir romansų“ universalumą bei prasmių galybę. Kaip tik šiemet šiam baladžių rinkiniui sukanka 200 metų, o 2022-ieji Lenkijoje paskelbti Romantizmo metais.

Literatūriniai žaidimai ir pasakos lagamine 

„Gyvenimas telpa pasakoje, pasaka – lagamine, o krūva pasakiškų lagaminų – „Pasakų name“, – taip į ketvirtadienį, rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, suplanuotą renginį kviečia Vaikų literatūros muziejus. Įvairiausių lobių pilni lagaminai iš muziejaus K. Donelaičio gatvėje atkeliaus į Rotušės aikštę – čia nuo 15 val. darželinukai, moksleiviai ir jų šeimos galės pasinerti į pasakos veiksmą.

Rugsėjo 8-ąją vos porą šimtų metrų iki „Kaunas 2022“ vasaros scenos teks paėjėti čia pat, Rotušės aikštėje, veikiančio Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojams. Lauktuvių jie atsineš literatūrinių žaidimų. 15 val. įsisuks Literatūrinis laimės ratas, kuriame lauks klausimai apie lietuvių literatūrą, o juos atsakiusiųjų – prizai. Veiks ir šachmatų kampelis – žinoma, knygiškas.

Flash Voyage

Kostiumų dirbtuvės ir repeticija prieš „Fluxus festivalį“ 

Vienas laukiamiausių rudens pradžios renginių Kaune, kuomet sutemus Parodos kalnas bus uždarytas automobiliams ir atvertas margiausiai persirengėlių miniai, – „Fluxus festivalis“. Rugsėjo 10 d. šis renginys vyks jau penktąkart, tad pasirengti (ir apsirengti) jam privalo kiekvienas Fluxus dvasia gyvas kaunietis. Norintieji susikurti savo Fluxus alter ego Rotušės aikštėje laukiami rugsėjo 9-ąją nuo 18 valandos. „Reikiamų priemonių surasite dirbtuvėse, tačiau norinčius kviečiame atsinešti blizgučių, kaspinėlių, perukų, dėžių ir kitų spintose miegančių priemonių, galinčių virsti beprotiškiausiu kostiumu“, – ragina organizatoriai.

Rytojaus muzika Lietuvos širdyje

Tradiciškai sostinėje rugsėjį vykstantis talentų festivalis ir konferencija „What’s Next In Music?“ šiemet aplankys ir Kauną. Rugsėjo 10-ąją į Europos kultūros sostinės sceną lips šviesios ir intriguojančios rytojaus žvaigždės.

Programoje – Kaune gyvenanti prancūzaitė Clara Giambino, Vilniaus post-punk grupė „Local Blood“, iš Italijos atvykstantis albanų elektroninės muzikos duetas „Shkodra Elektronike“ ir kino srityje taip pat besisukantis, vienas žymiausių estų atlikėjų Andres Kõpper, prisistatysiantis NOËP vardu.

Tim Freitag, Nadja Stäubli nuotr.

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.