„Žalgirio“ arenoje Tarptautinės laimės dienos proga „tilpo“ 150 laimingų dramblių
Kauną ir Kauno rajoną geltonai nuspalvinusios Tarptautinės laimės dienos akcentu tapo kauniečiams pergalingos „Eurolygos“ rungtynės. Prieš kovo 20-osios vakarą vykusią „Žalgirio“ ir „Milano“ akistatą „Žalgirio“ arenoje buvo matuojamas sirgalių keliamas triukšmas, kitaip tariant, „laimės decibelai“.
Read more
Šarūnas Jasikevičius: „Kuo gerbėjai audringesni, tuo žaidėjams lengviau kovoti, jie turi daugiau motyvacijos“
Rungtynių metu stebint Kauno „Žalgirio“ vyriausiąjį trenerį Šarūną Jasikevičių kartais atrodo, kad regi visa emocijų spektrą. Vienas jauniausių ir tuo pačiu labiausiai savo darbui ir komandai atsidavusių trenerių „Eurolygoje“ už aikštelės ribų yra daug santūresnis. Periodiškai pasigirsta kalbos, kad už Kauną turtingesni miestai norėtų Š. Jasikevičių matyti treniruojant jų komandas, bet šiandien jis yra savo gimtajame mieste ir atiduoda jam visą save. Galbūt tai ir yra didžiausia laimė? Dalintis tuo, ką sugebi geriausiai, su artimiausiais? O ar kauniečiai, kaip „Žalgirio“ sirgaliai, duoda pakankamai grąžos? Apie laimės mainus ir tai, kas aikštelėje sukelia daugiausiai emocijų, su Šaru, kaip jį vadina visas Kaunas (ir visa Lietuva!), kalbamės artėjant kovo 20-ajai – Tarptautinei laimės dienai. „Žalgirio“ arenoje ji tikrai bus švenčiama. Read more
Žmogus su kostiumu ir ledkirčiu, arba laimė kaip procesas
Jau 14 metų vadovaujantis Kauno įvairių tautų kultūrų centrui Dainius Babilas teigia, kad nesijaučia per ilgai užsisėdėjęs vienoje vietoje. Anot jo, svarbiausia gyvenime yra užsibrėžtų tikslų siekimas, taigi, kol šios tarpkultūrinės dirbtuvės nebus tokios, kokias D. Babilas mato savo vizijose, tol jis jaus prasmę čia dirbdamas. „Judėjime link tikslų surandu laimę, būtent dėl to ir einu į priekį“, – sako, kaip pats save pavadino, „žmogus su kostiumu ir ledkirčiu“, su kuriuo susitikome artėjant Tarptautinei laimės dienai, kovo 20-ajai. Juk nesustoti ir nenuleisti rankų – vienas tikrosios laimės aspektų.Read more
Visur keliaujanti laimė
Traukiniais dažnai keliaujantys kauniečiai tikriausiai jau spėjo įsidėmėti šią visad besišypsančią merginą. Ji – konduktorė Ana Mitakovič, kasdien pasitinkanti keleivius iš visos Lietuvos. Laimė – tai galimybė bendrauti su laimingais žmonėmis – įsitikinusi Ana. Neveltui kovo 20-oji – Tarptautinė laimės diena, pradedama rytine treniruote Kauno geležinkelio stotyje. Būtent čia dirba laimingiausi žmonės.Read more
Laimingų užkandžių namai Kauno rajone
Ringauduose įsikūręs Indrės ir Vinco Benevičių šeimos verslas ,,Žali žali“ prasidėjo nuo mažo daigelio. Šiandien pačių užaugintais įvairių kultūrų daigais kauniečiai prekiauja visoje Lietuvoje, paneigdami požiūrį, kad tokius užkandžius renkasi vien veganai. I. Ir V. Benevičiai įsitikinę: vienas svarbiausių laimės komponentų gyvenime yra skanus maistas. Tad kauniečių siūlomi sveiki, bet puikaus skonio daigai teikia laimės ne vienam sveikata besirūpinančiam, bet skonio nenorinčiam aukoti lietuviui. O štai neįprasto verslo įkūrėjams didžiausia laimė – stebėti, kaip skeptiškai nusiteikusio kliento nuomonė pasikeičia vos tik paragavus daigelių. Kovo 20-oji – Tarptautinė laimės diena – visiems gali tapti puikiu akstinu išbandyti naujų skonių ir atrasti malonių netikėtumų. Read more
Tarptautinė laimės diena Kaune prasidės ankstaus ryto mankšta ir baigsis laimės decibelų rekordu
Lyg viesulas į socialinius tinklus ir miesto gatves įsisukusi ryškiai geltona žinia apie tai, kad kovo 20-ąją Kaunas švęs Tarptautinę laimės dieną, sklinda toliau. Apie tai, kad vienaip ar kitaip jungiasi prie šios Jungtinių Tautų inicijuotos šventės, vienas po kito praneša Kauno ir Kauno rajono bendruomenės muziejai, galerijos, sporto klubai, netgi savivaldos atstovai. Akivaizdu, kad pirmasis laimės „blynas“ bus ne prisvilęs, o itin sėkmingas, purus ir... didelis.Read more
Mažas laimės fabrikėlis Šančiuose
Penkerius metus veikianti VMLR cirko studija ,,Kauno cirko meno akademija“ teikia laimės ne vienam jaunajam cirko entuziastui. Čia cirko paslapčių mokosi ir ne taip seniai mokyklą lankyti pradėję mažieji, ir į suaugusių pasaulį bežengiantys paskutiniųjų klasių moksleiviai. Akademijos vadovė, vienos seniausių Lietuvos cirko dinastijų atstovė, Ieva Variakojytė-Reynström, įsitikinusi: išmokti naujų, laimę galinčių suteikti dalykų niekada nevėlu. Cirko artistų šeimoje užaugusi moteris toliau puoselėja Lietuvos cirko tradicijas ir jaunajai kartai skiepija meilę šiai meno šakai. Galbūt kovo 20-oji, Tarptautinė laimės diena, paskatins ir darbuose paskendusius kauniečius pradėti mokytis ko nors naujo ar prisiminti seniai užmirštą svajonę? Read more
Pasižymėkite kalendoriuje – kovo 20-ąją Kaunas ir Kauno rajonas švęs Tarptautinę laimės dieną
2013-aisiais pirmąkart paminėta Tarptautinė laimės diena, kurią, kaip progą stiprinti vieną svarbiausių žmogaus gyvenimo principų, inicijavo Jungtinės Tautos. Šiemet ši šventė pradedama švęsti ir Kaune – oficialiais Tarptautinės laimės dienos ambasadoriais tapo projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda, kuri yra įsitikinusi, kad Kaunas yra laimingų žmonių miestas.Read more
Skystų laimės receptų baras S. Daukanto gatvėje
Žalių kokteilių ir kitų sveikų malonumų baras bei krautuvėlė „Pupa Raw“ šalia Laisvės alėjos fontano veikia jau ne pirmi metai. Tiesa, pirmąjį savo, kaip baro šeimininkės, gimtadienį Alma Pauratė švęs birželį. Anksčiau čia dirbusią šviežių sulčių ir kokteilių ekspertę pakeitusi Alma sako, kad „Pupa Raw“ jos gyvenime atsirado labai staiga, bet ir ankstesnėje jos veikloje netrūko bendravimo su žmonėmis, siekiant jiems padėti. Patikėkite, ir vienas kokteilis pakeliui į darbą ar vietoj sprangaus sumuštinio per pietų pertrauką gali padėti. Gal net pakreipti vingiuotu, bet gardžiu sveikos mitybos keliu. Galbūt kovo 20-oji – Tarptautinė laimės diena – bus pretekstas pirmąkart užsukti pas Almą ir pradėti šiek tiek labiau mylėti bei puoselėti save?Read more
KULTŪROS JUNGTYS 2018: Tarptautinis Kauno – Europos kultūros sostinės forumas
Kokie pokyčiai laukia Kauno artėjant Europos kultūros sostinės metams, ko galime pasimokyti iš kitų Europos kultūros sostinių ir kaip užsitikrinti, kad kuriama kultūros sostinės programa sukurtų tvarų poveikį miestui ir šaliai?