Prie pagrindinių „Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022“ rėmėjų gretų jungiasi Kauno „Akropolis“
Kaunas ir Kauno rajonas išaugo: kultūros ir privataus verslo bendradarbiavimas įsibėgėja, o rezultatai tampa vis labiau jaučiami ir pastebimi gatvėse, aikštėse ar kitose netikėtose miesto vietose. Šiandien „Kaunas 2022“ ir Kauno „Akropolis“ jau daugiau nei trejus metus trunkančią draugystę ir kultūrinę partnerystę sutvirtino sutartimi: jis oficialiai tapo vienu iš pagrindinių Europos kultūros sostinės rėmėjų.
„Vienas iš esminių mūsų programos tikslų, nuo pat titulo gavimo akimirkos – partnerystė. Partnerystė, sujungianti miesto bendruomenes, kultūros organizacijas, privatų sektorių vienam siekiui – patrauklesnio, jaukesnio, atviresnio miesto kūrimui. Džiaugiamės vis didesniu verslo bendrovių įsitraukimu, neapsiribojančiu vien tik finansine parama, bet ir bendrais kultūriniais-menininiais projektais, prisidedančio prie bendruomeniškumo, meninio skonio ir džiaugsmo miestiečiams kūrimo“, – sako „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Pasak V. Vitkienės, patirtį į kultūros sostinės programą įtraukti ir privatų sektorių turi visos Europos kultūros sostinės, kartu su verslo bendrovėmis sukūrusios ne vieną gerąją praktiką ar sėkmingą, pridėtinę vertę visuomenei nešantį projektą.
„Kartu su „Kaunas 2022“ komanda mus vienija bendras požiūris, kad visi kartu galime nuveikti daugiau, todėl visuomet džiaugiamės turėdami galimybę prisidėti prie miesto kultūrinės veiklos puoselėjimo. Dirbdami išvien jau ne kartą įsitikinome, kokią didelę reikšmę Kaunui turi kultūrinis gyvenimas, kuris miestui suteikia dar daugiau naujų spalvų, garsų ir gyvybės. Todėl su dideliu džiugesiu bei nekantrumu laukiame ir kitų metų, kuomet Kaunas oficialiai taps Europos kultūros sostine. Neabejojame, jog tvirtai žengdami į priekį kartu sukursime bei pasiūlysime daug kultūrai vertingų projektų, kurie puoš miestą ne vienerius metus“, – tikina Brigita Kuodytė.
Vienas iš pačių naujausių „Kaunas 2022“ ir Kauno „Akropolio“ bendradarbiavimo rezultatų jau yra matomas ir apčiuopiamas. Tai – ką tik lankytojų ir miestiečių akims atsivėrusi pasaulyje žinomo menininko ir „Kaunas 2022“ ambasadoriaus Tado Černiausko instaliacija „Kūnų susidūrimai“. Pagaminta iš popieriaus ir primenanti medžius, instaliacija simbolizuoja viską, ką tik gali simbolizuoti medžiai: augimą, brandą, prisiminimus ir darną. Instaliacija yra sujungta su laikmačiu, skaičiuojančiu laiką, likusį iki didžiojo kultūros sostinės atidarymo.
Černiausko kelionė kartu su kultūros sostine prasidėjo dar 2017 metais, kai Kaunas buvo paskelbtas Europos kultūros sostine, o menininkas šia proga sukūrė daugeliui atpažįstamą juodųjų kamuolių instaliaciją.
Startavusi su šiuo pirmuoju regimu projektu, „Kaunas 2022“ ir Kauno „Akropolio“ bendrystė tęsis iki pat 2022-ųjų, „Akropoliui“ tampant integralia programos vieta, leidžiančia miestiečiams jausti kultūros sostinės pulsą.
Pagrindinis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ finansuotojas – Kauno miesto savivaldybė, projektą taip pat finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kauno rajono savivaldybė, įvairūs Europos fondai, taip pat remia ir privatus verslas.
Likus šiek tiek daugiau nei pusmečiui iki kultūros sostinės didžiojo atidarymo renginio, programai intensyviai rengiasi per šimtą kultūros organizacijų, o įspūdingą reginį lankytojams ir svečiams yra pasiruošę sukurti nesuskaičiuojama menininkų: režisierių, scenografų, kostiumų dailininkų, scenaristų, choreografų ir kitų. Visą programą planuojama pristatyti rugsėjo mėnesį.
Kauno rajono miškuose – šiuolaikinio cirko spektaklio premjera
Kauno rajono miškuose šiuolaikinio cirko režisierius iš Italijos Roberto Magro improvizuoja pagal Vytauto Mačernio kūrybą ir pristato spektaklį „Vizijos“ pagal to paties pavadinimo poeto eilėraščių ciklą. Menininkas pasitelkė šiuolaikinio cirko, šokio, teatro, muzikos kalbas ir per tai atskleidžia poeto kūrybos metaforas ir simbolius, papildydamas vietinėmis istorijomis.
V.Mačernio „Vizijų“ pristatymui pasirinktos netikėtos ir atviros vietovės, o patys spektakliai vyksta vėlų vakarą, taip atspindint ir išreiškiant giliausius, žmogaus viduje vykstančius procesus. Jo premjera jau įvyko Kauno rajono Alšėnų seniūnijos miškuose, o šį ir kitą savaitgalį jis bus rodomas Neveronių ir Batniavos seniūnijose.
Šis spektaklis – iššūkis ir kūrėjams, mat dėl karantino ribojimų vaidinimai rodomi tik tam tikram žmonių skaičiui. Tam, kad „Vizijas“ galėtų pamatyti kuo daugiau žiūrovų, per vieną vakarą spektaklis parodomas tris kartus: 21, 22 ir 23 valandomis. Pasak „Kaunas 2022“ regioninių partnerysčių kuratoriaus Luko Alsio, spektaklio nuotaiką diktuoja ir pati vieta.
„Režisierius kuria tokiu metodu, kai vieta apibrėžia turinį. Miškas buvo pasirinktas todėl, kad sukuria magišką terpę, o temstant miške viskas atrodo daug keisčiau, nei tai vyktų realybėje. Miške apmąstomos Mačernio vizijose regimos mintys, nuotaikos ir tai sukuria magišką ir misterijos efektą, kada tu nežinai, ko gali tikėtis kitoje stotelėje, kur sustos spektaklis. Miškas padiktavo žaidimą tarp realybės ir fikcijos“, – kalbėjo L.Alsys.
Tuo tarpu spektaklyje vaidinęs šiuolaikinio cirko artistas Džiugas Kunsmanas sako, kad tai leido jam labiau pažintį patį Mačernį.
Kelionė miške su keliomis stotelėmis
Kaip sakė D.Kunsmanas, šis spektaklis buvo trigubas iššūkis – trys spektakliai vienas po kito, vėlus vakaras („Kai prie karantino režimo įpratęs tokiu laiku parastai jau miegu“) ir gamta. „Buvo labai sudėtinga savaitė prieš premjerą. Reikėjo greitai viską paruošti, susiderinti, o ir lietus mums nepadėjo. Pats režisierius ėjo su kibirais išsemti vandens iš duobių“, – pasakojo D.Kunsmanas. Pasak pašnekovo, spektaklis remiasi V.Mačernio kūryba, o idėja buvo jį parodyti ne mieste, o Kauno rajone.
„Režisierius domėjosi kiek įmanoma daugiau vietovių ir norėjo paliesti tiek, kiek galima. Šiais metais išsirinko tris vietas, kurias ir aplankysime. V.Mačernis labai daug kalbėjo apie sunkius laikus, apie tai, kaip poezija ar apskritai kūryba gali praskaidrinti gyvenimą. Stengiamės tą ir parodyti – kaip kūryba, menas gali visiškai pakeisti realybę arba leisti pamatyti kitą požiūrį, padėti gyventi. Visa tai stengiamės padaryti kartu su bendruomenėmis, įtraukiant ir vietos gyventojus. Tai – mūsų kelionė miške su keliomis stotelėmis, kurių metu žiūrovai patiria įspūdžius“, – sakė D.Kunsmanas.
Poeziją galima panaudoti cirke
Prieš pradedant kurti spektaklį Džiugas ir pats labiau pasidomėjo V.Mačernio kūryba, mat šis autorius jam buvo girdėtas tik mokykloje. „Nemažai paskaičiau, buvo įdomu suprasti, ką jis kūrė. Anksčiau mažai domėjausi poezija, o dabar atrodo, kad daug kas susisieja: ką jis išgyveno tada ir ką dabar patiriame mes. Galima įžvelgti daug prasmės. O poeziją galima panaudoti cirke. Labai įdomus dalykas“, – sakė D.Kunsmanas. Tiesa, menininkas svarsto, kad spektaklį pavadinti spektakliu gana sunku, nes tai labiau panašu į cirko įvykį.
Darbas su bendruomenėmis nėra nauja patirtis
Kalbėdamas apie bendruomenių įsitraukimą Džiugas pasakoja, kad vietos gyventojai žiūrovus pasitinka ateinančius į pasirodymą: su muzika, su šokiu. Ir vėliau juos veda per visą mišką. „Labai įdomu dirbti tokiose vietose, tai yra visai kitokia darbo patirtis, nei dirbant teatre, muziejuose, patalpose, kur daug kas yra kontroliuojama. Šiuo atveju esi vietovėje, kurioje supranti, kad neturi visos galios. Nes, pavyzdžiui, pradeda lyti“, – sakė D.Kunsmanas.
Tuo tarpu darbas su bendruomenėmis pačiam artistui nėra naujas. Kai Kaune prasidėjo šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“, principas buvo panašus – būti su bendruomenėmis, šalia jų, skatinti žmones bendrauti ir taip iš arčiau susipažinti su šiuolaikiniu cirku: „Pradėjome nuo pasirodymų balkonams, kurių metu vietoje to, kad kviestume žiūrovą į palapines ar teatrus, keliaudavome į jų kiemus. Kita svarbi patirtis buvo Linksmakalnyje, viename iš „Kaunas 2022“ projektų.“
Šis R.Magro spektaklis Lietuvoje – nebe pirmas jo darbas. Prieš pusantrų metų kūrėjas dirbo su Kauno rajono Linksmakalnio bendruomenės gyventojais: vaikais, jaunimu, senjorais ir sukūrė daug gerų emocijų sukėlusį spektaklį „Radijo angelai“. Vietos žmonių įsitraukimas, sako Džiugas, kiekvieną kartą yra nauja ir vis kitokia patirtis. „Linksmakalnyje stebi, kaip keičiasi bendruomenė ir ką tu jiems duodi. Po spektaklio atsirado paauglių, kurie susižavėjo cirku ir ėmė lankyti Kaune įkurtą cirko centrą“, – kalbėjo D.Kunsmanas.
Žmonės tapo ne tik kultūros vartotojais, bet ir kūrėjais
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ regioninių partnerysčių kuratorius Lukas Alsys sako, kad šis projektas gimė dar sausio mėnesį, o dabar visuomenei pristatomas jo rezultatas. Žinoma, visų pirma džiugina tai, kad pagaliau tai – gyvas, o ne virtualus spektaklis. „Mes su šiuo spektakliu ne tik permąstom pandeminį laikotarpį, kuriuo atitrūkom nuo kultūros ir tarytum pametėme ryšį su kultūros atstovais. Tuo pačiu permąstom ir Vytautą Mačernį, ir Lietuvos partizanus. Alšėnuose prisiminėme Juozą Lukšą-Daumantą“, – sakė L.Alsys. Pasak L.Alsio, labai džiugina ir pačių bendruomenių įsitraukimas, kuris yra pats įvairiausias.
„Pradedant nuo kultūros centrų, seniūnijų iki paprastų bendruomenės narių. Nuo milžiniškos pagalbos padedant apšvarinti mišką, dirbant su trimeriais, renkant šakas iki bendruomenės žmonių, kurie vaišino artistus, įsitraukė į paties spektaklio kūrimą, šoko, dainavo spektaklio metu, nepabūgo atlikti vaidmenų net tris kartus vidury nakties ir vidury miško. Įsitraukimas buvo fantastiškas. Jis nėra simbolinis, tai – ryšys, kuris susiformavo ir paliko tam tikrą pėdsaką seniūnijoje, bendruomenėje. Žmonės pajuto, kiek daug galima pasiekti per kultūrą ir kaip ji jungia žmones. Bendruomenės turi tolimesnių planų, jos mąsto plačiau ir tikisi per kultūrą ir su kultūra pasiekti dar įdomesnių rezultatų“, – sakė L.Alsys.
Ne kasdien galima pamatyti spektaklio virtuvę
Tuo tarpu atsakyti į klausimą, kas skatina žmones būti ne tik kultūros vartotojais, tačiau ir kūrėjais, nėra lengva. Ir nėra vieno atsakymo. „Kalbant apie šį projektą, manau, kad įsitraukti skatina faktas, jog kultūra po pandemijos pradeda atsigauti. Kitas dalykas – žmonės, kuriuos aš sutinku Kauno rajone, yra nepaprastai nuoširdūs ir jiems viskas įdomu. Taip pat tikiu, kad įdomi jiems pasirodė ir pati spektaklio koncepcija, šiuolaikinis cirkas, Mačernio asmenybė. Gal žmonės norėjo atitrūkti nuo rutinos, pabūti tarptautinių menininkų komandoje, pamatyti, kaip gimsta spektaklis? Ne kiekvieną dieną žmonės gali įsilieti į spektaklio virtuvę ir tapti jo integralia dalimi“, – kalbėjo L.Alsys.
Spektaklis „Vizijos“ bus rodomas gegužės 22 d. Neveronių seniūnijoje, 29 d. Batniavos seniūnijoje, kiekvienoje seniūnijoje po tris kartus vėlų vakarą: 21, 22 ir 23 val.
Dėl galiojančių karantino taisyklių į spektaklius būtina registruotis. Registraciją rasite paspaudę šią nuorodą.
Spektaklio „Vizijos“ kūrybinė komanda: režisierius Roberto Magro, scenografas Paolo Primonas. Vaidina: Džiugas Kunsmanas, Eugenijus Slavinskas, Agnietė Lisičkinaitė, Motiejus Bazaras, Liamas Carmody, Pauline Camille Talon.
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. T
Didžiajam kultūros sostinės atidarymui – apie miesto kūrimą pasakojanti simfonija
Kaunas išaugo ir yra kelionės į Europos kultūros sostinės metus finišo atkarpoje – ilgai planuota ir iki šiol tik svajonėse ir aprašymuose egzistavusi programa, jau įgauna realų pavidalą. Nors dar tik gegužė, „Kaunas 2022” komanda dirba intensyviai ir didžiojo atidarymo renginiui „Sukilimas“ ruošia ypatingą muzikinį kūrinį: kompozitoriaus ir „Kaunas 2022” ambasadoriaus Antano Jasenkos specialiai atidarymui sukurtą unikalią simfoniją „Šaipėrantas“. „Šaipėrantas“ – tai pakilus kūrinys, skirtas orkestrui, chorui bei solistams, pasakojantis apie valstybingumo, miesto, bendruomenės, aplinkos kūrimą.
Read more
Dovana Kauno gimtadieniui – stalo žaidimas skirtas Mitiniam Žvėriui
Turtingas istorijų ir paslapčių Kaunas pagaliau turi savo stalo žaidimą, kurį miestui sukūrė stalo žaidimų Oskarą Berlyne laimėjęs Urtis Šulinskas. Visai šeimai skirtas stalo žaidimas „Kauno Žvėris“ kviečia keliauti Saulėtojo ir Požeminio Kauno labirintais bei sužinoti kuo daugiau paslapčių apie šį miestą.
Read more
Kaunas ir Kauno rajonas pradeda skaičiuoti laiką iki Europos kultūros sostinės atidarymo
Beveik penkerius metus užtrukusi kelionė Europos kultūros sostinės metų atidarymo link, šiandien išaugo surašytus planus ir pasiekė paskutinę finišo atkarpą. Nuo Kauno gimtadienio šventės, miestas ir rajonas pradėjo skaičiuoti dienas, likusias iki Didžiojo kultūros sostinės atidarymo renginio.
Read more
Gimtadienį pasitinkantis Kaunas ruošia šventinį rūbą: laukia ryški spalvų ir garsų fiesta
Gimtadienis – ypatinga proga ir ja pasidžiaugti tiesiog būtina. Tad Kaunas ruošia visą puokštę atrakcijų bei įdomybių ir kviečia gegužės 22-ąją visiems drauge švęsti 613-ąją miesto sukaktį. Nors šalyje vis dar tęsiasi karantinas, aišku viena – jis tikrai nesukliudys pasinerti į šventinį sūkurį mieste ar virtualioje erdvėje. Pamatyti ir išgirsti tikrai bus ką – Kaunas planuoja paskęsti spalvų ir garsų fiestoje, o ryškiausius akcentus transliuos tiesiogiai.
Žadins oro balionai
Gimtadienio šventė jau ryte prasidės ankstyvu pažadinimu. Jeigu oro sąlygos nesukliudys, dangus pasipuoš šventiniais atributais – spalvingais ir skambiais oro balionais. Juos bus galima stebėti su kavos puodeliu iš gatvių, aikščių, savo namų balkonų, terasų ar kiemų, fone skambant šventiškai muzikai.
„Kauniečiai, juk gimtadienis būna tik kartą metuose, tad nepraleiskime progos juo pasidžiaugti. Nors pastarieji keleri metai buvo kupini iššūkių ir galbūt švęsime ne taip audringai, kaip įprastai, tačiau tikrai ne ką prasčiau. Kviečiu sukurti šventę sau ir aplinkiniams, dalintis gera nuotaika ir mėgautis šia svarbia proga“, – kreipdamasis į kauniečius kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Oro balionai dangų nuspalvins ir vakare, jie taip pat kils iš skirtingų erdvių, tik tąkart bus lydimi ypatingos staigmenos. Kokia ji bus, paaiškės artėjant šventinei dienai. Kauniečiams ir miesto svečiams paruošta ir daugiau staigmenų, kurios kiekvienam suteiks progą paganyti akis.
Nuo muziejų iki modernaus šokio
Teatrai, muziejai, šokių ir muzikos kolektyvai, biblioteka bei kitos įstaigos gegužės 22 dieną kvies atrasti skirtingose erdvėse išsibarsčiusius pasirodymus ir pramogas. Jas kurs gausybė Kauno kultūros įstaigų, tarp jų – šokio teatras AURA, simfoninis orkestras, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kamerinis teatras, Kultūros centras ir daugybė kitų.
„Atrakcijų, kurios džiugins visą dieną, tikrai netrūks. Tikimės, kad laikydamiesi saugumo reikalavimų gimtadienį atšvęsime su pačia geriausia nuotaika. Norėdami išvengti vis dar ribojamo žmonių būriavimosi, kol kas nesiimame viešai skelbti tikslaus pasirodymų laiko ar vietos. Tačiau gal taip netgi smagiau? Gimtadienio staigmenos, tarsi vyšnia ant torto, papuoš miesto erdves, o visus norinčius šventines linksmybes patirti neišeinant iš namų, kviečiame jose dalyvauti virtualiai“, – atkreipė dėmesį vicemeras Andrius Palionis.
Šventinę dieną lauks ir virtualūs renginiai Kauno muziejuje, kurių metu bus pasakojama miesto vardo kilmės istorija ir papasakota daug įdomių faktų. Prie Kauno menininkų namų vyks jau tradicija tapusi V. Putvinskio gatvės diena, o norintieji pasukti galvas, galės dalyvauti orientacinėse žaidynėse aplankant svarbius ir išskirtinius objektus bei laimėti išskirtinius „Kaunastic“ prizus. Daugiau apie išskirtinę pramogą ir jos taisykles rasite renginio paskyroje feisbuke: bit.ly/gimtadienis2021.
Skambantis Kaunas
Per gimtadienį visas miestas paskęs muzikos garsuose. Dar viena ypatinga dovana Kaunui: koncertinė įstaiga „Kauno Santaka“ pristatys naują festivalį ,,BandFest“, kuris viešąsias miesto erdves pripildys pučiamųjų instrumentų muzika. Net aštuoni kolektyvai visame Kaune, nuo centrinės miesto dalies iki miegamųjų mikrorajonų, kauniečiams dovanos gražiausias melodijas.
Šiųmetinis gimtadienis neapsieis ir be „Kaunas 2022“ programos. Planuojama atidengti net tris gatvės meno kūrinius, dedikuotus kultūrai. Vienas iš jų bus skirtas šokio teatrui AURA, kitas – Kauno simfoniniam orkestrui, o trečiasis – nuo 1967 metų leidžiamam kultūros bei meno žurnalui „Nemunas“.
Be to, gimtadienio dieną Rotušės aikštėje lauks ir dar viena „Kaunas 2022“ komandos parengta staigmena.
Nušvis Aleksoto kalnas
Sutemus miestas nušvis ryškiomis spalvomis. Ant daugelio pamėgto Aleksoto kalno, apžvalgos aikštelės papėdėje ir Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje žiūrovų lauks dėmesį prikaustančios šviesos instaliacijos. O Laisvės alėja, kaip ir Kalėdiniu laikotarpiu, jaukiai sužibs šimtais šventinių lempučių.
Miesto bendruomenės, įstaigos ir patys kauniečiai taip pat kviečiami prisijungti prie šventinės nuotaikos kūrimo ne tik dalyvaujant renginiuose, bet ir savo namus ar įstaigas papuošiant Kauno miesto vėliavomis.
Išsami artėjančios šventės renginių programa – internete: Kaunas.lt.
Kauno miesto savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus informacija
„OSTRALE Bienalle 2021”: kvėpavimo posūkis ir naujos prasmės
Bienalė „OSTRALE Biennale 2O21“ – trečia pagal dydį šiuolaikinio meno paroda Vokietijoje, organizuojama šiuolaikinio meno centro OSTRALE. Bienalėje keliamos socialinės atsakomybės temos ir plėtojama kūrybinė laisvė. Ši paroda jau tryliktą kartą tradiciškai vyks kultūriškai ir fiziškai apleistose erdvėse – meno mėgėjai kviečiami į jau neveikiančias skerdyklas, arklides, gamyklas ir net anglies kasyklas.
Šių metų bienalėje kūrinius pristatys daugiau nei 140 menininkų iš 34 šalių. Kūrinių atrankos procesas mišrus: menininkus gali pakviesti kuratorių komandos nariai, taip pat patys menininkai gali kreiptis per atvirą kvietimą. Trijų etapų žiuri ir kuratorių procese nariai ir kuratoriai balsuoja dėl siūlomų kviečiamų bei pretenduojančių menininkų kūrinių.
Tarp bienalių vykstančio parodų ciklo „OUT of OSTRALE“ metu bendradarbiaujama su Europos kultūros sostinėmis pristatant pasirinktus darbus iš bienalės parodų. Tokios satelitinės parodos anksčiau vyko Pėče (Vengrija, 2010 m.), Vroclave (Lenkija, 2016 m.) ir Valetoje (Malta, 2018 m.). 2020 m. ši tradicija pratęsta bendradarbiaujant su Europos kultūros sostine Rijeka (Kroatija), o 2022 m. OSTRALE atkeliaus į Kauną ir Kauno rajoną, jau pasiruošusius tapti Europos kultūros sostine. Šios partnerystės dėka prie bendrakūrybos proceso prisijungė 11 lietuvių menininkų: Aleksas Andriuškevičius, Aurelija Maknytė, Mindaugas Gapševičius, Gabrielė Gervickaitė, Bronė Sofija Gideikaitė, Eugenijus Lukas Kolmogorcevas, Irma Leščinskaitė, Julija Pociūtė, Remis Ščerbauskas, Arturas Valiauga ir Daina Vanagaitė-Belžakienė pristatys savo darbus bienalėje „OSTRALE Biennale O21“.
„OSTRALE paroda – Dresdene jau įsitvirtinęs ir gerai žinomas, tačiau nemažai pakeliavęs įvykis ir Europoje. Šiemet parodą kolektyviai kuruoja 4 kuratoriai iš 3 skirtingų šalių, o menininkų ir kūrinių sąrašas tradiciškai sudarytas atvirojo kvietimo ir kruopščios atrankos būdu. Toks parodos kūrimo procesas pareikalauja iš kuratorių ženkliai daugiau darbo, tačiau manau, kad tai yra svarbiausia šios parodos vertė. Šis renginio iniciatorių pasirinktas kokūrybiškas, atviras kelias leidžia tikėtis iš šios parodos įvairiapusiškų teminių perspektyvų ir meninės įvairovės, pažinčių su menininkais, kurių kūryba nėra plačiai išpopuliarėjusi. Vertinu šią galimybę, nes keliaujant iš vienos tarptautinės parodos į kitą dažnai tenka pamatyti atsikartojančius autorius ar kūrinius. Drezdene paroda vyks šių metų vasarą. Joje – net 140 menininkų, iš kurių 11 lietuvių. Kaune planuojame parodą pristatyti 2022-ųjų rugsėjį. Dalis jos bus rodoma centrinio pašto pastate, o OSTRALE meninių rezidencijų rezultatai – jūriniuose transportavimo konteineriuose, kuriems vietos ieškome Kauno rajone“, teigia Kaunas 2022 programos vadovė Ana Kočegarova.
Viena iš OSTRALE bienalės kuratorių – „Kaunas 2022“ įgaliota menininkė Patricija Gilytė, vizualiųjų menų atstovė, OSTRALE O11 ir O16 dalyvė; pakviestoji Kauno bienalės 2011 menininkė, REWIND - PLAY - FORWARD. 2017 m. Miuncheno „Haus der Kunst“ III menininkų bienalės „X faktorius. Meno chromosoma“ kuratorių komandos narė; Vokietijos dailininkų asociacijos ir Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė. Paprašėme Patricijos Gilytės papasakoti, kodėl pasirinkta šių metų bienalės tema – „Kvėpavimo posūkis“:
„Atviras kvietimas menininkams teikti paraiškas dalyvauti bienalėje OSTRALE pasirodė 2020 m. kovo mėn. – beveik tuo pat metu, kai pasaulyje prasidėjo pandemija. Dabar visi kartu galime atsigręžti ir įvertinti pandemijos proveržį. Jį norisi palyginti su Černobylio avarija, dar neišdilusia iš atminties: 1986 m. ore tvyrojo kažkas nematomo, tačiau galinčio pažeisti plaučius ir išlydyti fotoaparato juostelę, kas panašu į 2020-ųjų pradžioje susiklosčiusią padėtį – COVID-19 keliamo pavojaus plika akimi nematyti. Vėliau, metų eigoje, sužinojome, kad virusas tampa grėsmingu jį įkvepiant. Kadangi šiuos įvykius visi patyrėme bendrai, galime visi kartu atsigręžti. Tik pakartotinai atsisukdami į praeitį, galime įvardyti, perrašyti faktus ir galbūt užkirsti kelią pavojams ateityje. Kodėl O21 pavadinimu pasirinkta „Kvėpavimo posūkio“ tema? Todėl, kad būtent atstumo patirtis ir leido mums sužinoti apie pavojų, kurį gali lemti kontaktas ir kito žmogaus buvimas šalia. Tai suteikia naują prasmę įprastiems dalykams ir keičia žvilgsnio rutiną.“
Vykdydama „Kūrybiškos Europos“ finansuojamą projektą „Flowing Connections“, OSTRALE užmezga naujus ryšius. „Flowing Connections“ dalyviai meno priemonėmis tyrinės Drezdeno, Budapešto, Rijekos ir Kauno – miestų, įsikūrusių prie vandens telkinių, – meninius, ekologinius ir kultūrinius klausimus. „Drezdenas prie Elbės, Budapeštas prie Dunojaus, Rijeka prie Adrijos jūros ir Kaunas prie Nemuno ir Neries upių – visi keturi miestai turi panašių problemų: vanduo yra ir atsiskyrimas, ir jungimasis, gelbėjimosi ratas ir grėsmė, vanduo reikalauja rūpesčio, tačiau taip pat juo piktnaudžiaujama. Tai mes norime ištirti tarptautiniu mastu iš meninės perspektyvos,“ –sako OSTRALE direktorė Andrea Hilger.
Pandemijos pakoreguoti planai pakeitė ir 2021 metų OSTRALE benalės organizavimo procesus. Kuratorių ir organizacinei komandoms teko kartu užsidaryti socialiniame burbule ir išspręsti klausimus be išorės kontaktų – susitelkus į bienalės problemas, sprendimus ir darbus. Šiuos iššūkių kupinus veiksmus paaiškina Dresdeno „Kunsthaus“ meno vadovė Christiane Mennicke-Schwarz:
„Menas yra visuomenės dalis net pandemijos metu. Ypač dabar, atsižvelgiant į dabartines problemas, svarbu siųsti padrąsinančius signalus, kad mums ir toliau reikia plėtoti santykius ir mainus su kitais pasaulio žmonėmis.“ Lengvėjant karantino apribojimams, O21 visgi įvyks ir paroda lauks lankytojų nuo liepos 1 d. iki spalio 3 d. „Robotron“ komplekso valgyklos patalpose ir kituose objektuose.
OSTRALE bienalės tarptautinė kuratorių komanda, kurią sudaro Krisztián Kukla, Ivana Meštrov, Nataša Bodrožić, Andrea Hilger, Antka Hofmann ir Patricija Gilytė, publiką kviečia pažinti O21 ir kuratoriniame bienalės koncepte pabrėžia:
„ <...> Tarp dezorientacijos ir persiorientavimo, siekdami atrasti naujų krypčių ir išvengti akligatvių, turime kvėpuoti kitaip. Turime pakeisti savo požiūrį ir atkreipti dėmesį į esančius mūsų regėjimo lauko paribiuose: nepritampančiuosius, engiamuosius ir nežinomuosius, o taip pat biosferas, pastatus ir socialines erdves. Stovėdama prie naujos, popandeminės eros vartų, išsekusi, bet viltinga, smalsi ir pasirengusi pokyčiams, OSTRALE 2021 m. tiria, kaip mes sugyvename su artimais žmonėmis, gyvūnais ir sudėtinga aplinka.“
Teksto autorė – Indrė Aleksandravičiūtė
Nuotr. autorius – Franz Leyser
Unikali dovana Kauno miestui gimtadienio proga – ant pastatų sienų įamžinti kultūros simboliai
Pandemija užrakino, bet menas išlaisvina – atveria duris, atidengia užuolaidas ir leidžia grožėtis juo, net ir miesto gatvėse. Todėl, žengiant į 2022-uosius, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022”, kartu su ilgamečiu meno projektų mecenatu „Švyturys“, kviečia atrasti meną netradicinėse erdvėse ir patirti jį iš naujo. Šiandien pristatoma dovana miestui – įamžinti Kauno kultūros simboliai ant pastatų sienų. Piešinius sukūrė trys savo srities meistrai – žinomi Kauno gatvės menininkai.
„Pandemiją daugelis mūsų išgyvenome skaudžiai, bet ji ypatingai palietė vieną svarbiausių sričių mūsų gyvenime – kultūrą. Todėl, būdami neabejingi menininkų ir meno situacijai Lietuvoje, siekiame ne tik paremti, bet ir atkreipti dėmesį į jaunų menininkų kūrybą, nepaliekant jų darbų paraštėse. Taip gimė mintis perkelti talentingų meistrų piešinius į gatves, suteikiant galimybę juos pamatyti kiekvienam kauniečiui ar miesto svečiui. Tikimės, kad ši dovana Kaunui – tai tik pirmas žingsnis reikšmingo kultūrinio projekto link, kuris galiausiai taps tikra meno galerija po atviru dangumi“, – teigia dovaną Kaunui įsteigusios bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.
Pirmieji trys piešiniai – tai ant pastatų sienų nugulę trys Kauno kultūros simboliai, ilgus metus dovanojantys kultūrines patirtis kauniečiams ir miesto svečiams. Tai – Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno simfoninis orkestras bei kultūros ir meno žurnalas „Nemunas“.
„Kalbėdami apie kultūrą, dažnai ją susiejame su reginiu, estetika, simboliais ir patirtimi. Ant sienų gimstančiuose piešiniuose siekėme įamžinti tai, kas atspindi ir simbolizuoja kultūrą Kauno mieste, o taip pat yra lengvai atpažįstama: ilgai ir nuosekliai ją kūrusios organizacijos, kurių indėlis menui, gerų emocijų kūrimui miestiečiams ir svečiams, yra milžiniškas. Džiaugiamės, kad šie kultūros simboliai pasiliks Kaune amžinai, atsivers ne tik miestiečių, bet ir svečių akims, prisidės prie Kauno, kaip miesto, kurio kiekviena gatvė ir kiekvienas kiemas alsuoja kultūra, kūrimo“ – pasakojo viena iš šio projekto iniciatorių, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” atstovė Irutė Tumaitė.
Pasak I. Tumaitės, šiai užduočiai – nutapyti dešimtmečius kultūrą kuriančias organizacijas po atviru dangumi – menininkai buvo renkami ilgai ir kruopščiai. Misija atiteko trims žinomiems Kauno gatvės meno atstovams – Tadui Vincaičiui-Plūgui, Karoliui Grubiui ir Linui Kaziulioniui. Skirtingose Kauno vietose ant pastatų sienų atsiveriančios erdvės tapo šių gatvės menininkų kūrybos drobe. Ant pastato Nemuno gatvėje šokio judesyje sustingo įamžinta „Auros“ šokėja Clara Gambino, nutapyta Lino Kaziulionio, Mickevičiaus gatvėje rusvomis spalvomis „suskambėjo“ Kauno simfoninio orkestro muzika (autorius T. Vincaitis-Plūgas), o žurnalo „Nemunas“ interpretacija ryškiais Karolio Grubio potėpiais užgimė Kauno Nacionalinio Dramos teatro kiemelyje.
Simbolinis šių piešinių „atidarymas“ ir pristatymas miestiečiams vyks Kauno miesto gimtadienio metu, gegužės 22 d. Juose įamžintus kultūros simbolius, ir ne tik juos, žiūrovai išvys pasirodančius gyvai.
Kaunas išaugo – ši dovana miestui, tikimasi, kad yra pradžia ilgalaikio kultūrinio projekto, padėsiančio menui po atviru dangumi įgauti vis didesnį pagreitį.
Vytauto Mačernio „Vizijų“ interpretacijos – scena pavirsiančiuose Kauno rajono miškuose
Naktis. Keistas miškas, kuriame kažkas nesuprantamai šnabžda, kvatojasi, groja… Truputį nuošaliau, atrodo, kažkas nusprendė apsigyventi miške. Tai jaunasis, visad susirūpinęs ir neramus poetas, kurį žino visi kaimo gyventojai. Tačiau dabar jaunas vyras, kybo ties beprotybės riba. Jaunuolį kamuoja sunki liga, kurios metu jis regi nepaaiškinamas vizijas. Tik mylinčios sesers rūpestis gali jį išgelbėti...
Tai ištrauka iš naujausio šiuolaikinio cirko režisieriaus Roberto Magro (Italija) spektaklio „Vizijos“. Pasirodymą režisierius kūrė kartu su profesionaliais aktoriais bei Alšėnų, Batniavos ir Neveronių seniūnijų gyventojais. Jau šios savaitės pabaigoje įvyks šio pasirodymo premjera, o poeto Vytauto Mačernio kūryba, įgavusi šiuolaikines išraiškos formas, atgims dar kartą ir atsiskleis paslaptingose Kauno rajono vietose. Spektaklis yra dedikuotas būtent šioms seniūnijoms ir jų gyventojams, įkvėpė jį pasaulinė pandemija, drastiškai apribojusi įprastinį kūrėjo ir žiūrovo ryšį.
Režisierius R. Magro pasižymi netradiciniais kūrybos būdais – vietos gyventojų įtraukimu į spektaklio kūrimą ir atlikimą. Kurdamas „Vizijas“ režisierius domėjosi trijų skirtingų Kauno rajono seniūnijų istorijomis, žymiomis vietomis, svarbiais įvykiais, kurie metaforų būdu atsiskleis spektaklyje. Režisierius nusprendė nagrinėti šį žinomo poeto kūrinį, ir, pasitelkus šiuolaikinio cirko, šokio, teatro, muzikos kalbas, atskleisti metaforas ir simbolius slypinčius poeto kūryboje, jas papildant vietinėmis istorijomis.
Mačernio „Vizijų“ pristatymui pasirinktos netikėtos ir atviros vietovės, o patys spektakliai vyks vėlų vakarą, taip atspindint ir išreiškiant giliausius, žmogaus viduje vykstančius procesus.
Magro spektaklis Lietuvoje – nebe pirmas jo darbas. Prieš pusantrų metų šis kūrėjas dirbo su Kauno rajono Linksmakalnio bendruomenės gyventojais: vaikais, jaunimu, senjorais ir sukūrė daug gerų emocijų sukėlusį spektaklį „Radijo angelai“.
Spektaklis „Vizijos“ bus rodomoas gegužės 15d. Alšėnų seniūnijoje, 22d. Neveronių seniūnijoje, 29d.
Batniavos seniūnijoje, kiekvienoje senūnijoje po tris kartus vėlų vakarą : 21, 22 ir 23h.
Dėl galiojančių karantino taisyklių į spektaklius būtina registruotis.
21:00 val
22:00 val
23:00 val
Nuotr. autorius A. Aleksandravičius
Bienalėje Drezdene jūriniame konteineryje kursianti G.Gervickaitė: pagrindinė mano instaliacijos idėja – žmogus, jo vidus, jausmai
Šiemet liepą startuosiančioje ir iki spalio veiksiančioje „OSTRALE Biennale O21“ Drezdene (Vokietija) dalyvaus 11 menininkų iš Lietuvos. Apie tai panešta penktadienį spaudos konferencijos metu. Ši bienalė – viena didžiausių Vokietijoje rengiamų šiuolaikinio meno parodų. Drezdeno šiuolaikinio meno centro organizuojamos bienalės pagrindinė tema prasidėjo klausimu apie kvotą, augimo ribas ir pandemijos kontekste bienalė apsistojo ties pavadinimu „Breathturn“ (kvėpavimo posūkis). Ji apima tokias sąvokas kaip kvota, tikslas, BVP, (nebe)augimas, upės, srautai, srovės. Planuojamos trys pagrindinės tarptautinės bienalės parodos: 2021 metais Drezdene ir 2022 metais – Kaune ir Budapešte. Lietuvai Drezdene atstovaus Aleksas Andriuškevičius, Aurelija Maknytė, Mindaugas Gapševičius, Gabrielė Gervickaitė, Bronė Sofija Gideikaitė, Lukas Eugenijus Kolmogorcevas, Irma Leščinskaitė, Julija Pociūtė, Remis Ščerbauskas, Arturas Valiauga ir Daina Vanagaitė-Belžaikienė.
Kartais mes elgiamės kaip robotai, bet norime pasijusti gyvūnais. Kaip mes galime kvėpuoti ir permąstyti darbą ir malonumą, meną ir pramonę, politiką ir poeziją, kai viskas teka vienas į kitą, tarsi upeliai į upę? Ar visa planeta yra mūsų namai, ar tik mūsų užimti kvadratiniai metrai? Norėdami rasti naujų krypčių ir išvengti aklaviečių, turime kvėpuoti kitaip. Turime pakeisti savo požiūrį ir atkreipti dėmesį į tuos, kurie yra mūsų regėjimo lauko ribose: netinkamus, engiamus ir nežinomus, taip pat biosferas, pastatus ir socialines erdves. Kaip mes sugyvename su žmonėmis, gyvūnais ir sudėtingoje aplinkoje? Kartais atrodo, kad esame pakliuvę į srovę, prieš kurią beprasmiška kovoti, tačiau plaukimas prieš srovę atrodo kaip niekada svarbus, nes neturime tiek laiko, kiek paprastai reikėtų tokiems esminiams kultūros pokyčiams. Meno vaidmuo šiame kontekste yra probleminis: ar jis turėtų būti priemonė ugdyti jautrumą ir empatiją gilesniam šių klausimų supratimui? O gal tai būtų jau meno laisvės apribojimas? Ar menas yra išsivysčiusio pasaulio prabanga, kurią pirmiausia reikėtų panaikinti, kai sumažiname vartojimą ir apribojame materialinius poreikius? O gal priešingai, tai yra svarbiausia priemonė norint išgyventi ir išlaikyti viltį bauginančiame pasaulyje? Į šiuos klausimus menininkai iš viso pasaulio ieškos atsakymų šių metų „OSTRALE Biennale O21“. Viena iš lietuvių menininkų – tarpdisciplininio meno atstovė Gabrielė Gervickaitė – dalyvaus atskirame bienalės projekte, kur iš keturių šalių atrinkti menininkai kurs jūriniuose konteineriuose. G.Gevickaitė atsiliepė į Drezdeno šiuolaikinio meno centro „Ostrale“ ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ paskelbtą atvirą kvietimą.
– Gabriele, esate viena iš menininkų, kurie kurs jūriniuose konteineriuose. Koks tai bus projektas? Kodėl nutarėte sudalyvauti atvirame kvietime?
– Menininkai kartas nuo karto „žvejoja“ pakvietimus. Tai galimybė susitikti naujų žmonių, užmegzti meninius ryšius bei išbandyti save naujoje vietoje. Dalyvausiu bienalės rėmuose rengiamoje menininkų rezidencijoje rugsėjo mėnesį. Ten turėsiu galimybę sukurti meninę instaliaciją jūriniame konteineryje, kuris kartu su kitais (viso bus sukurti keturi skirtingų menininkų iš skirtingų šalių) atkeliaus ir į Kauną 2022 metais (kaip vienas iš Europos kultūros sostinės renginių – aut. past.). Darbai bus sukurti specialiai instaliacijai. Pagrindinė mano instaliacijos idėja – žmogus, jo vidus, jausmai, patirta tam tikra situacija, o konteineris kaip atminties archyvas.
– Esate ir Niujorke inicijuotos tarptautinės virtualios menininkų rezidencijos „UN/MUTE-10002“ dalyvė. Kokia ši patirtis jums pačiai? Ir ar žodžių junginiai „virtuali paroda“, „virtualus renginys“ dar nepradėjo varginti? „OSTRALE Biennale O21“ bus išskirtinė ir tuo, kad bus vienas pirmųjų realių įvykių po ilgo karantino?
– Pirmą kartą dalyvavau virtualioje rezidencijoje. Ir taip, labai įmanoma pavargti nuo virtualios aplinkos. Kita vertus, labiau galime pavargti nuo nežinomybės, kas bus toliau, kaip gyvensime, kokie laukia apribojimai, kada viskas pasidarys laisviau, kada galėsime nevaržomai keliauti ir pan. Manau, kad internetas pasitarnavo sukuriant galimybes pamatyti, pabūti ar apsilankyti ten, kur gal paprastai negalėtum atsirasti dėl tam tikrų priežasčių. Šiuo atveju dėl pandemijos. Ir tai turėtų būti kaip galimybė, o ateityje dar labiau išvystyta sistema, ypač žmonėms, turintiems mažiau galimybių pasiekti nepasiekiamus dalykus. Ši rezidencija buvo inicijuota dėl pandemijos suvaržymų. Buvo pakviesta net dvidešimt menininkų, gyvenančių Niujorko mieste ir Europoje. Mes nepažinojome vieni kitų. Per tris mėnesius dešimt porų sukūrė koloboracinius meno kūrinius. Mano porininkė buvo menininkė Yi Hsuan Lai ir mes iš tikrųjų labai gerai sutarėme. Netikėjau, kad nepažįstant ir niekada nesutikus žmogaus, galima taip „susilipdyti“. Tikrai įspūdinga ir turtinga patirtis. Labai laukiu šios bienalės, labai laukiu susitikimų ir kelionių.
– Apskritai, kuo kitokios yra tokios tarptautinės patirtys, kito pasaulio erdvės?
– Man asmeniškai tai yra galimybė keliauti ir pamatyti naujų dalykų, sutikti įvairius ir įdomius žmones. Tai ir tam tikros nuomonės formavimas, išlaisvėjimas, kai pasidarai tolerantiškesnis kitiems, atlaidesnis sau. Galima gauti daug kūrybinių impulsų. Ir, žinoma, tai galimybė parodyti save, užmegzti kultūrinius ryšius.
– Esate sakiusi: kosminė operacija. Man dirbtuvė yra operacinė, kur pjaustau torsais tampančias lipnias juostas, perdėlioju organus ir kaulus. Nagrinėdama santykį tarp kūno kaip medijos ir chirurgijos proceso kaip performanso, konstruoju kiborgišką organizmą. „Visi žinome Fridos Kahlo istoriją – ji pradėjo kurti po jaunystėje patirtos traumos, kai per autobuso avariją ją pervėrė metalinis strypas ir teko ilgai gulėti lovoje. Negalėdama vaikščioti ji pradėjo tapyti autoportretus žiūrėdama į veidrodį. Visko mokėsi pati. Gabrielę patirtos ortopedinės operacijos, kojos tempimas su specialiais fiksatoriais lydi nuo vaikystės“, – tai citata iš teksto apie jus portale 7md.lt. Kada nutarėte būti menininke ir rinktis šias studijas?
– Nuosekliai kurti kūno tematika pradėjau būdama Vilniaus dailės akademijoje magistrantūros studijose. Kūno atminties archyvas priminė apie turėtas medicinines patirtis. Tai buvo kaip impulsas, paskata pasinaudoti savo asmeniniu išgyvenimu ir jį transformuoti į meno kūrinį. Kurti visada traukė, todėl ir pabandžiau įstoti į Dailės akademiją.
– Vienų ar kitų patirčių savo gyvenime turi kiekvienas, tačiau ne kiekvienas jas „integruoja“ į savo darbą ar kūrybą. Jūs pasirinkote žmogaus ir medicinos santykį. Kodėl?
– Medicininės patirtys man yra labai artimos. Man, kaip kūrėjai, įvairūs kūniški transformaciniai procesai, instrumentai, detalės, formos, spalvos yra labai įdomūs. Pabandžiau su tuo kažką padaryti. Darau lyg šiolei. Šiuo metu mane apskritai domina įvairių kūnų santykiai, situacijos, kaip jie vieni su kitais bendrauja, kas yra stipresnis, kas mažiau galingesnis, o kas daro įtaką. 2021 m. „OSTRALE Biennale O21“ bus pristatoma daugiau nei 140 menininkų iš 34 šalių – Vokietijos, Lietuvos, Kroatijos, Vengrijos, Švedijos, Serbijos, Turkijos, Indijos, Šiaurės Makedonijos, Singapūro, Italijos, Prancūzijos, Togo, Nyderlandų, Rusijos, JAV, Lenkijos, Austrijos, Kinijos, Ukrainos, Slovėnijos, Moldovos, Čekijos, Bulgarijos, Suomijos, Bangladešo, Liuksemburgo, Azerbaidžano, Peru, Kosovo, Airijos, Norvegijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės.
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. T
Nuotr. Gabrielės Gervickaitės asmeninio archyvo